Byla e2-1034-464/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3793-565/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui T. N. (T. N.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia dėl suklydimo 2016-07-12 su atsakovu T. N. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ab initio (nuo jos sudarymo momento) ir taikyti dvišalę restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo pagal sutartį perduotus 400 000 Eur, o atsakovui grąžinti sutartimi perduotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir pastatą – motelį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose , taip pat pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis 400 000 Eur sumai, paliekant teisę atsakovui atsiskaityti su ieškovu. Ieškinyje nurodė, kad iš atsakovo reikalaujama priteisti 400 000 Eur suma laikytina ypatingai didele atsakovui, fiziniam asmeniui, o šis kriterijus, remiantis teismų praktika, yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-24 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui patenkino ir areštavo atsakovui T. N. priklausantį 400 00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar jo vertei esant mažesnei už turto arešto mastą, likusiai sumai areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, leisdamas atsakovui T. N. areštuotas pinigines lėšas naudoti einamiesiems savo poreikiams patenkinti, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytam tikslui.
  4. Atsakovas T. N. 2017-04-05 pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutarties, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindė argumentais, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui, net jeigu jis būtų palankus ieškovui. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir finansiškai stabili, jam priklauso daug vertingo turto (daugiau nei 10 nekilnojamojo turto objektų), įregistruoto nekilnojamojo turto registre, ginčijamo objekto, kurio per restitucijos institutą grąžinimo atsakovui reikalauja ieškovas, vertė taip pat didelė. Nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas, gebėdamas sukaupti didelės vertės turtą, jį perleistų ar išvaistytų arba vengtų teismo sprendimo vykdymo. Kadangi ieškovas prašė areštuoti ir pinigines lėšas, atsakovas, areštavus visas jo banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, jau dabar patyrė žalą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-10 nutartimi atsakovo T. N. atskirąjį skundą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartį, kuria areštuotas atsakovui priklausantis 400 000 Eur vertės turtas, ir ieškovo R. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
  2. Teismas, įvertinęs atsakovo atskirajame skunde pateiktus paaiškinimus ir pridėtus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, stabili, atsakovui nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas. Be to, pritaikius šioje byloje restituciją, atsakovui būtų grąžintas pagal ginčo sandorį perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Šioje bylos proceso stadijoje nėra įrodymų, kad atsakovas ėmėsi / ketina imtis priemonių jam priklausantį nekilnojamąjį turtą perleisti ar kitaip apsunkinti ir dėl šios priežasties yra rizika galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Ieškovas R. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-04-10 nutartį, kuria buvo panaikintos atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsakovo atžvilgiu nepritaikius turto arešto, ieškovo ieškinio reikalavimai negalėtų būti patenkinti iš atsakovui priklausančio turto. Ieškiniu pareikštas 400 000 Eur dydžio turtinis reikalavimas atsakovui, papildomai prašoma priteisti 6 869 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad vidutinė gražintino turto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už pareikštą reikalavimą, t. y. tik 287 000 Eur. Be to, yra pagrindas manyti, kad turto vertė šiai dienai yra dar mažesnė, kadangi turto nuomotojui VšĮ „Sevilis“, kuris vykdė senelių globos veiklą, buvo panaikinta veiklos licencija.
    2. Atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, jog turi pakankamai turto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ar kad šis turtas nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas.
    3. Teismas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina įrodyti neabejotiną atsakovo siekį apsunkinti byloje būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką yra laikomasi pozicijos, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo priimtam sprendimui įvykdyti, o teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra tikėtina, kad egzistuoja grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).
    4. Pirmosios instancijos teismas atsakovo įsipareigojimų kreditoriams išvis nevertino, o išvada apie atsakovo turto nepakankamumą negalėjo būti daroma iš atsakovo byloje pateikto vienintelio įrodymo. Atsakovo pateiktame nekilnojamojo turto išraše yra tik nekilnojamojo turto sąrašas, kuriame nėra laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui reikšmingų duomenų, tokių kaip atsakovo valdomų nekilnojamojo turto objektų kaina, jų suvaržymai, užtikrinant įsipareigojimus kreditoriams, ir pan.
  2. Atsakovas T. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017-04-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Turto vertinimo 2016-08-24 ataskaita Nr. 16-N08-81, kuria ieškovas grindžia ginčijamo sandorio turto vertę, nėra neginčijamas įrodymas, patvirtinantis, kad būtent turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė yra būtent tokio dydžio. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė kitą vertinimo ataskaitą bei įrodymus, kurie pagrindžia tikrąją ginčo turto vertę, atitinkančią sudaryto sandorio kainą, ir patvirtina, kad ieškinio reikalavimai ieškinio patenkinimo atveju pilnai galėtų būti patenkinti iš restitucija atsakovui grąžintino turto vertės.
    2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-2016 metų praktikoje yra konstatuota, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų netaikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
    3. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, byloje buvo pateiktas VĮ Registrų centro išrašas apie atsakovo turimą turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pakankamai daug įvairaus nekilnojamojo turto, o jo finansinė padėtis yra stabili.
    4. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas slepia ar ketina slėpti turtą, todėl neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimo vykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu būtų perteklinis.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl ginčo objekto vertės

  1. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, esant palankiam jam teismo sprendimui, per restituciją gražintino ginčo turto vertė nėra pakankama ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimui, todėl atsakovo turto areštas yra būtina ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tokie atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo objektu tapusio nekilnojamojo daikto verte, negali patvirtinti skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
  2. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.
  1. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma ir tuo aspektu, kad preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo poreikio, nuodugniai įvertinti kiekvieną ieškinio argumentą bei kiekvieną įrodymą ir pasisakyti dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-625-178/2017; 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-779-516/2017).
  2. Vadinasi, apelianto ir atsakovo argumentai dėl Turto vertinimo 2016-08-24 ataskaitoje Nr. 16-N08-81 ir Turto vertinimo 2015-06-30 ataskaitoje Nr. A-15-07-02-I06 nurodytų ginčo objekto skirtingų verčių bei apelianto su atskiruoju skundu pateiktas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017-03-07 įsakymas „Dėl VšĮ „Sevilis“ licencijų galiojimo panaikinimo Nr. V1-108“ iš esmės nėra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šių duomenų įrodomąją reikšmę įvertins pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės bei išspręsdamas sandorio galiojimo klausimą.

6Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinos teismų praktikos

  1. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir panaikindamas anksčiau šio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, nepagrįstai sprendė, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra neįrodyta.
  2. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017).
  3. Nagrinėjamos bylos atveju nėra duomenų (ir apeliantas tokių neįvardijo) apie bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą ir jo siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, juolab kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi įrodyti ir tokias aplinkybes pareiga teko apeliantui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui nėra iškelta jokių kitų bylų, kuriose jam būtų pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai (CPK 179 str. 3 d.). Be to, atsakovo pateikti duomenys leidžia įsitikinti, kad jis turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, iš kurio (ar iš jo dalies) taip pat būtų galimas išieškojimas apeliantui palankaus teismo sprendimo atveju.
  4. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose jam galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį susiejo išimtinai su vienintele didelės ginčo sumos fiziniam asmeniui aplinkybe, nepateikdamas visiškai jokių argumentų dėl galimo atsakovo nesąžiningumo arba jo ketinimų vengti sprendimo įvykdymo, nevertindamas atsakovo elgesio iki ar po bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teismų praktika apie ieškinio sumos dydžio kriterijaus pakankamumą, kuria yra grindžiama apelianto pozicija, jau nėra aktuali, nes ją pakeitė naujesnė praktika.
  5. Taigi, kaip buvo pirmiau nurodyta (nutarties 13, 14 punktai), pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį tenka būtent prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, tą lemia civiliniame procese nustatyti proceso šalių rungimosi (CPK 12 str., 178 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai. Atitinkamai, antroji bylos proceso šalis, siekdama išvengti tokių priemonių jai taikymo, turėtų pateikti įrodymus, paneigiančius prašymą pateikusios šalies nurodytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai, kad atsakovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo pareigos ir nepateikė duomenų, kad jo nuosavybės teise valdomas turtas nėra įkeistas ar kitaip suvaržytas, o jo mokumas yra pakankamas, nėra reikšmingi, nes pats apeliantas reikiama apimtimi nesiėmė įrodinėti grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui buvimo, nepagrįstai apsiribojęs vieninteliu ir tokioje situacijoje aiškiai nepakankamu ieškinio reikalavimo sumos dydžio kriterijumi.
  6. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo turtinę padėtį įvertino tik formaliai, nenustatinėdamas atsakovo įsipareigojimų kreditoriams. Šiuo aspektu yra pasisakyta nutarties 14 punkte.
  7. Pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip asmens turto ir / ar jo piniginių lėšų areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek apelianto, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką tiek savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atskirajame skunde akcentuoja apeliantas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai pasinaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pagrindo skundžiamos teismo nutarties panaikinimui nesudaro.
  9. Bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už paduotą atskirąjį skundą) paskirstymo klausimas nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato, t .y. pagal bendrąjį teisės principą „pralaimėjęs moka“.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai