Byla 1A-636-843/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui V. G., jo atstovui advokatui Andrejui Tiščenko, nuteistajam J. M. ir jo gynėjui Ramūnui Mikulskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. bei nuteistojo J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu iš J. M. V. G. naudai priteista 23,30 eurų turtinei žalai atlyginti, 200 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 500 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

3Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,

Nustatė

4J. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., ( - ) namo laiptinėje, Vilniuje, konflikto tarp jo ir V. G. metu išsitraukė į teleskopinę lazdą panašų daiktą ir su juo sumušė V. G., suduodamas jam ne mažiau kaip du kartus – vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į kairę šlaunį, taip pat ranka trenkė į V. G. veido dešinį skruostą, padarydamas jam poodines kraujosruvas pilve ir kairėje šlaunyje. Šiais savo smurtiniais veiksmais J. M. sukėlė V. G. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

5Apeliaciniu skundu J. M. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nuosprendį, priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant jo veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

6Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi, apelianto manymu, išsamiai neištyrė visų šios nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančių aplinkybių (požymių), asmens kaltės klausimą vertino paviršutiniškai, remdamasis vien nukentėjusiojo ir kaltinimą palaikiusio asmens pateikta versija, nevertindamas kitų aplinkybių, nepagrįstai atmesdamas asmenų, kurie matė įvykį, smurto vartojimą, jo pobūdį ir pan. Todėl, esant objektyviai nepaneigtai nuteistojo versijai, teismo išvada apie tai, kad J. M. yra padaręs jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, apelianto manymu, yra neteisėta ir nepagrįsta.

7Apeliantas neginčija, jog dėl vienų ar kitų priežasčių, tarpusavyje pasakytų teiginių ir atsikirtimų į juos, tarp nukentėjusiojo ir jo įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, kurio metu šalys viena kitai išsakė ne visai visuomenėje priimtinus ir toleruojamus argumentus ir teiginius (dėl ko abu kreipėsi su pareiškimais į teisėsaugos institucijas), tačiau ši situacija savaime nereiškia, jog kieno nors atžvilgiu buvo vartotas smurtas ir (ar), kad tai buvo daryta tyčia. Vien tai, kad nukentėjusysis, pamatęs jį (J. M.) su dėže rankose, padarė asmenines išankstines ir neteisingas išvadas (būdamas pasipiktinęs dėl užsikimšusio nuo šiukšlių vamzdžio, dar ir neblaivus, kas neretai padidina asmens agresyvumą/pasipiktinimą), negali būti laikoma tinkamu pretekstu reikšti nepagrįstus kaltinimus ir (ar) juos patvirtinti. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje visiškai neaptarti konkretūs liudytojų parodymų prieštaravimai (V. G. sūnaus G. G. parodymai akivaizdžiai prieštaringi V. G. sutuoktinės L. G. parodymams ir vieni kitus paneigia), nepašalintos abejonės dėl jų, nors pastarosios buvo išsakytos baigiamojoje kalboje.

8Apeliantas taip pat pažymi, jog policijos pareigūnas T. J. teisme apskritai negalėjo prisiminti jokių įvykio detalių ir tik teismui uždavus menamus klausimus („ar galėjo būti taip“), priminus įvykio aplinkybes, ėmė sakyti, jog kažką lyg ir pamena, o būtent tai, jog tarp kaimynų buvo kilęs konfliktas (pasakė, kad dėl šiukšlių po to, kai teismas priminė, jog atitinkamą dieną buvo kaimynų konfliktas dėl šiukšlių ir kokiu adresu). Atkreipia dėmesį, jog pareigūnas patvirtino, kad tarp šalių buvo tik žodinis konfliktas, nebuvo matyti jokių nukentėjusiojo sumušimo žymių, kad nukentėjusiajam buvo tik pasiūlyta kreiptis dėl abdukcijos, jeigu turi nusiskundimų, teismas nevertino, jog policijos pareigūnas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, pagal savo elgesį neatrodė, kaip būtų patyręs smurtą. Pažymėjo, jog pareigūnas savo laisva valia papasakotus parodymus ėmė tikslinti tik po teismo užduotų menamų klausimų, tuomet teigė, jog kažkokia kalba buvo, kad buvo susistumdymas, kad vaikinas (J. M.) turėjo lazdą, jie apieškojo jį, tačiau lazdos nerado. Vyresnysis tyrėjas, byloje apklaustas kaip liudytojas M. Ž., nurodė, jog tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, jokių konkrečių detalių paaiškinti negali. Atsakydamas į klausimą, kodėl nutarime nurodė, jog papildomai bendraujant su J. M. jis nurodė, kad jokia lazda kaimynui netrenkė <...>, galimai galėjo tik įspirti jam <...>, pareigūnas paaiškino, jog papildomai buvo bendrauta telefonu (kuomet procesiniu požiūriu apklausa šiuo būdu nėra galima), kad visi J. M. žodžiai buvo fiksuojami pranešime, kurio, kaip įsitikino teismas, byloje nėra, nes toks iš tikrųjų nebuvo surašytas, taigi tokiais pareigūno paaiškinimais ir užrašais, apelianto manymu, nebuvo galima remtis.

9Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog V. G. paaiškinimai, nurodytos aplinkybės bei pozicija byloje buvo nuosekli, kadangi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog J. M. išstumiama lazda sudavė jam į šlaunį, konfliktą girdėjo abiejų šalių šeimos nariai, tačiau tiesioginių liudytojų nenurodė. Tuo tarpu, teikdamas privataus kaltinimo skundą ir teisme jau nurodė, jog nuteistasis jam sudavė ne mažiau kaip du kartus – t y. vieną kartą į kairę šlaunį, vieną kartą į pilvą bei ranka trenkė į veidą, ir nurodė asmenis, tiesiogiai mačiusius konflikto aplinkybes, tai yra savo šeimos narius, kurie davė akivaizdžiai naudingus V. G., tačiau prieštaraujančius tarpusavyje parodymus, atsakinėjo į klausimus jų net pilnai neišklausę, būdami akivaizdžiai pasiruošę atitinkamo turinio klausimams. L. G. patvirtino, kad esminė aplinkybė, dėl ko vyras kreipėsi į teismą, buvo ta, kad jis užsigavo dėl įvykio aplinkybių, jokių sunkių ar nemalonių išgyvenimų po įvykio nepatyrė, nesiskundė, neatrodė depresuotas. Be to, ši liudytoja nurodė, jo matė, kaip metaliniu juodu daiktu J. M. apie tris kartus sudavė jos vyrui, tačiau negalėjo patvirtinti, ar dėl to jos vyras patyrė sužalojimus, tai yra, apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino, kad liudytoja tokiais savo parodymais iš esmės ne tik paneigė nukentėjusiojo poziciją tiek dėl patirtų sužalojimų, tiek ir dėl išgyvenimų dėl jų, tačiau ir paties nukentėjusiojo parodymus, jog buvo suduoti du smūgiai lazda. Nurodė, kad V. G., paklaustas, dėl ko į medikus dėl sužalojimo/sutrikdymo įvertinimo nesikreipė iš karto po įvykio, paaiškino, jog jam tai neatrodė būtina, niekas apie tai neinformavo, nepatarė, tačiau ši jo versija, apelianto manymu, yra paneigta pareigūno Janavičiaus parodymais. Be to, apelianto teigimu, apylinkės teismas nevertino, kad teismo posėdžio metu apklaustas gydytojas J. R., paklaustas apie sužalojimo pobūdį (kada jis konkrečiai atsirado), atsakė, jog ši aplinkybė neužfiksuota. Byloje pateikta specialisto išvada atlikta tik praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio. Joje pažymėta, kad sužalojimai patirti prieš kreipiantis medicinos pagalbos, teikiant išvadą, vertinta medicininė dokumentacija, kuri surašyta remiantis paties nukentėjusiojo paaiškinimais, savarankiškos išvados apžiūrėjus nukentėjusįjį dėl per ilgo laiko pateikti nebebuvo galimybės. Teigia, jog teismas nevertino, kad pats nukentėjusysis teisme parodė, jog jis neretai iki tol, tvarkydamas šiukšlių vamzdį, naudojantis pagaliu apsibraižydavo (o pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti sužalojimai itin panašūs į tokius apibraižančio pobūdžio sužalojimus, kuriuos nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats, su medine plokščia lenta stumdamas užsikimšusias šiukšles į vamzdį ir (ar) kitais atvejais. Tokie sužalojimai, apelianto manymu, galėjo būti patirti bet kada prieš kreipiantis dėl išvados pateikimo, todėl tokio pobūdžio specialisto išvada, kita medicininė dokumentacija ir gydytojo teikti paaiškinimai teisme nebuvo pagrindas pripažinti J. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10Apelianto teigimu, nukentėjusysis iš asmeninės patirties nurodė tariamai nusikalstamos veikos padaryme naudotą įrankį, kuris nebuvo rastas, todėl mano, jog nebuvo pakankamas pagrindas teismo išvadai, jog „nukentėjusysis įvykio metu buvo galimai sužalotas su teleskopine lazda“. Negana to, byloje liko visiškai neįvertintos šias išvadas paneigiančios aplinkybės, o būtent tiek pareigūnų, apieškojusių J. M. parodymai, jog tokia lazda pas J. M. nerasta, J. K. bei J. B. parodymai, kad J. M. tokios lazdos neturėjo, jos įvykio dieną pas J. M. nematė. Teigia, jog teismas liudytojų, kviestų iš J. M. pusės, teisme duotų parodymų apskritai nevertino ir netyrė bei dėl jų, grindžiant nuosprendį, nepasisakė, o toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas visapusišku ir teisingu, kadangi iš esmės likę ir teismo vertinti įrodymai (parodymai) buvo tik kaltinimui palankūs duomenys. Aplinkybės, jog liudytojai matė ant nukentėjusiojo kūno žymes, pailgą, raudonos spalvos žymę šiuo atveju, apelianto vertinimu, niekaip nepatvirtina nei aplinkybės, kad tokios žymės atsirado/buvo padarytos šio įvykio metu nei (ar), kad jos buvo padarytos tyčia (kaltai).

11Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį: 1) vietoj J. M. paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti jam maksimalų viešųjų darbų valandų skaičių; 2) jo naudai priteisti iš nuteistojo J. M. 5000 eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

12Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi dėl neteisėtų J. M. veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir didelį pažeminimą, kai pastarojo buvo mušamas, nors pagal amžių tiktų jam į tėvus. Be to, jis buvo mušamas sutuoktinės akivaizdoje ir, apelianto manymu, jeigu ne ji, būtų nukentėjęs gerokai rimčiau. Kaltininkas jo nėra atsiprašęs, visą laiką neigė jį mušęs, nors apie sumušimo faktą žino daugelis kaimynų, gyvenančių Tyzenhauzų 9 name, Vilniuje. Kadangi jam sukeltas fizinis skausmas, pažeminimas sutuoktinės akivaizdoje, sutrikdyta sveikata tyčiniais veiksmais, t. y. J. M. suprato, kad muša gerokai vyresnį už save asmenį, sukelia jam skausmą, mušimas teleskopine lazda gali sukelti sveikatos sutrikdymą, bei to siekė, mano kad paskirta jam bausmė yra per švelni. Apelianto manymu, viešieji darbai už nusikaltimą viešoje vietoje būtų adekvati viešo pobūdžio bausmė nusikaltėliui.

13Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino civilinio ieškinio dydį. Priteistinas nepartinės žalos atlyginimas turėjo būti ne minimalus pagal formuojamą teismų praktiką, o turėjo gerokai viršyti ir pasiekti ne mažiau kaip 5000 eurų sumą, kadangi jo išgyvenimai dėl patirto smurto tęsėsi ilgą laiką. Neturtinė žala būtų gerokai mažesnė, jei J. M. dar tą patį vakarą būtų pripažinęs savo kaltę ir atsiprašęs, tačiau jis ciniškai neigė akivaizdų faktą, elgėsi paniekinamai, jautėsi nebaudžiamas. Apelianto teigimu, jis daug dienų pergyveno, niekaip negalėdamas suvokti jauno žmogaus poelgį konflikto metu ir vėlesnį jo elgesį, galimai visam gyvenimui liks baimė būti sumuštam ar pažemintam.

14Teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. bei jo atstovas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis J. M. ir jo gynėjas prašė jo paties apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo apeliacinį skundą atmesti.

15J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

17Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

18Dėl nuteistojo J. M. apeliacinio skundo pagrįstumo.

19Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

20Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

21Nors J. M. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.

22Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. jis išnešė išmesti šiukšles, tačiau buvo užsikimšęs šiukšlių vamzdis, todėl jis nusileido į žemesnius aukštus, kur su savimi turėta apie 2 metrų ilgio lazda pramušė šiukšles vamzdyje. Jam būnant 5 aukšte iš savo buto išėjo J. M. ir atidarė duris į patalpą, kurioje buvo šiukšlių vamzdis. Matydamas jo rankose dėžę, jis (V. G.), pavartojęs necenzūrinius žodžius, pasakė, kad tokie kaip jis neša ir užkemša, o jam reikia atkimšti. Tada kaltinamasis pasakė ateiti prie jo, jam (nukentėjusiajam) išėjus iš patalpos, J. M. išsitraukė iš kišenės tamsios spalvos teleskopinę lazdą, išmetė ją į priekį, ji pailgėjo iki 45-50 cm dydžio, ir trenkė jam per koją. Pirmas smūgis buvo į šlaunį, kairės kojos išorinį paviršių, tuomet jis apsuko lazdą ir jos galu trenkė jam į pilvą, dešinio šono dalį. Po to dar ranka sudavė jam per žandą. Nuo smūgių jis pajuto skausmą. Tuomet J. M. sutraukė lazdą iki 15-20 cm, pabėgo ir pasislėpė savo bute. Smūgių sudavimo momentą matė jo žmona. Vėliau išgirdęs konfliktą atėjo ir jo sūnus. Tuomet jie iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams bei kaimynams jis parodė koją, ant jos matėsi paraudimas, buvo įstriža maždaug 2 cm pločio žymė. Policijos pareigūnams J. M. sakė, kad jokia lazda nemušė, bet gal sudavė koja ar ranka. Kitą dieną jis lankėsi pas gydytoją.

23Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Apie tai, kad fizinį skausmą sukėlė J. M., smūgiuodamas ne mažiau kai du smūgius daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, bei vieną smūgį ranka į veidą, nukentėjusysis patvirtino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apie tai, kad 2016-12-08, apie 22.30 val., Tyzenhauzų g. 9 namo laiptinėje, Vilniuje, tarp kaimynų J. M. ir nukentėjusiojo V. G. kilo konfliktas, patvirtino ne tik nukentėjusysis V. G. ir kaltininkas J. M., bet taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. T., T. J. ir M. Ž. bei liudytojai L. G., G. G., V. B., J. B., J. K..

24Kad J. M. nukentėjusiajam sudavė bent tris kartus metaliniu juodu daiktu, patvirtino liudytoja L. G., kuri tiesiogiai matė jau prasidėjusį konfliktą, tuomet išsigandusi sušuko: „Kas čia darosi?“, „Kam tu jį muši?“, tada J. M. nubėgo link savo buto durų, o jie nusivijo jį iš paskos. Paskambinus į duris, jas atidarė J. M. draugė J. K.. Kaltinamasis neigė mušęs jos vyrą, įvyko žodinis konfliktas. Į laiptinę taip pat buvo išėję kaimynai. Belaukiant atvykstančios policijos, ant vyro kojos, veido ir pilvo pamatė sužalojimus. Kaimynams ir atvykusiems policijos pareigūnams V. G. šiuos sužalojimus parodė.

25Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai V. B., J. B. ir J. K. patvirtino, jog paties konflikto tiesiogiai nematė, tačiau po konflikto matė ant V. G. šlaunies pailgą paraudusią žymę, kurią parodė pats nukentėjusysis. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju G. G. patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnams V. G. rodė jiems savo sužalojimus ant šlaunies, buvo matyti kažkokios žymės ant kojos, pilvo, kaip nuo lazdos smūgio, be to, ryškėjo hematoma ant skruosto.

26Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas V. T. patvirtino, kad V. G. rodė sumušimo žymes ant kojos ir ant veido. Ant kojos buvo žymė, panaši kaip sudavus su lazda. Kadangi abu konfliktuojantys asmenys elgėsi adekvačiai, blaivumo jiems nenustatinėjo, tik nukreipė abu atvažiuoti kitą rytą į policijos komisariatą.

27Apklaustas teismo posėdyje policijos pareigūnas T. J. patvirtino, kad jiems atvykus abi šalys buvo įsiaudrinusios, vyko žodinis konfliktas, prie jų (pareigūnų) smurtas nebuvo panaudotas. Nukentėjusysis aiškino, kad jis norėjo duoti pastabą kaltinamajam dėl šiukšlių metimo, tačiau įvyko konfliktas ir kaltinamasis sudavė jam su teleskopine lazda. V. G. rodė jiems sužalojimus, bet, kadangi ant nukentėjusiojo kūno sumušimo žymių nepastebėjo, o nukentėjusysis atrodė neblaivus, pasiūlė jam išsiimti abdukciją.

28Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 102309 matyti, kad V. G. 2016 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių nurodydamas, kad 2016 m. gruodžio 8 d., 22.30 val., laiptinėje jį sumušė kaimynas. Apžiūros metu jam buvo nustatyti kairės šlaunies, dešinio skruosto ir pilvo sumušimai (b. l. 8).

29Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. R. parodė, kad jis yra gydytojas, dirba skubios pagalbos skyriuje. Pamena, kad buvo atvykęs nukentėjusysis, išklausius pastarojo nusiskundimus bei įvykio aplinkybes, buvo apžiūrėtas V. G. šlaunis, pilvas ir veidas. Buvo matyti kažkokios žymės, sumušimai, paraudimai, todėl skyrė rentgenogramą. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės atitiko padarytus sužalojimus. Mano, kad pats užsigauti negalėjo, nes sužalojimai buvo keliose vietose.

30Specialisto išvadoje Nr. G 3289/2017(01) nurodyta, kad, remiantis V. G., gim 1964 m. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, V. G. nustatytos poodinės kraujosruvos pilve, kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis med. pagalbos. Dešinio skruosto sumušimo diagnozė ekspertiniu požiūriu nepagrįsta objektyviais ištyrimo duomenimis ir sužalojimu nevertinama. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 9).

31Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad V. G. galėjo pats susižaloti valydamas šiukšlių šalinimo vamzdį medine plokščia lenta, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad V. G., kaip buvusiam policininkui, neturėjo būti sudėtinga atpažinti šaltąjį ginklą, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatyme priskirtą D kategorijai (teleskopinę lazdą), kuriuo jis buvo sužalotas, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais kolegija neturi pagrindo. Ta aplinkybė, kad teleskopinės lazdos įvykio vietoje policijos pareigūnai nepastebėjo, nepaneigia nukentėjusiojo V. G. ir liudytojos L. G. parodymų, kadangi J. M. po to, kai į konfliktą įsikišo L. G., iš įvykio vietos pasišalino į savo butą ir turėjo pakankamai laiko paslėpti teleskopinę lazdą.

32Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Be to, BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014). Šiame kontekste pažymėtina, jog teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2016).

33Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad J. M. tyčia smurtaudamas prieš V. G. bei sukeldamas jam fizinį skausmą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kita vertus, kolegija nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad nėra J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

34Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

35BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016).

36Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis V. G. – šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai, to iš esmės neneigia ir pats nukentėjusysis bei privatus kaltintojas V. G..

37Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad konfliktas 2016 m. gruodžio 8 d., Tyzenhauzų g. 9 namo laiptinėje, Vilniuje, kilo dėl užsikimšusio šiukšlių šalinimo vamzdžio, kai V. G., viena vertus, apie 22.30 val. ėmė valyti užkimštą šiukšlių šalinimo vamzdį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo vakaro laiko (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) bei ir nakties laiko (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.) reikalavimus, kita vertus, rankose turėdamas dviejų metrų lazdą, nepagrįstai užsipuolė savo daiktus į sandėliuką nešantį

38J. M., šaukdamas ir plūsdamas pastarąjį įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, kad tokie kaip jis neša šiukšles ir užkemša vamzdį, o jam po to reikia jį atkimšti.

39Apylinkės teismas taip pat nevertino J. M. parodymų, iš kurių matyti, kad 2016 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., ( - ) 5 aukšte, jis nuėjo į sandėliuką padėti savo asmeninių daiktų. Sandėliuku jis dalinasi su kaimyne J. B.. Priėjęs prie sandėliuko durų, pastebėjo vyrą, kuris su ilgu pagaliu stūmė šiukšles į daugiaaukščiuose esantį šiukšlių vamzdį. Pamatęs jį (J. M.) su daiktais ir, matyt, pagalvojęs, kad jis eina išmesti šiukšlių, pradėjo vartodamas necenzūrinius žodžius jį kaltinti, kad dėl jo kaltės užsikimšo vamzdis. Jis bandė V. G. paaiškinti, kad eina į sandėliuką, parodė jam raktus, tačiau jis neklausė, tik garsiai šaukė, toliau įžeidinėjo ir, paėmęs pagalį, bandė jam suduoti. Neužilgo iš 6 aukšto nusileido jo žmona ir sūnus, pasakė, kad iškvietė policiją. Kadangi V. G. buvo neadekvatus, siautėjo, puolė su lazda, jis (J. M.) taip pat paskambino į BPC ir iškvietė policijos pareigūnus. Norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai patikrintų V. G. blaivumą, bet šie atsisakė tai daryti ir patarė kitą dieną važiuoti į komisariatą bei rašyti pareiškimą. Jis nuvažiavo, parašė, yra sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio jis neskundė, nes tuo metu tvarkė savo reikalus ir buvo užsiėmęs. Konfliktą matė kaimynė J. B. ir V. B..

40Kad nukentėjusiojo veiksmai nakties metu trikdė rimtį patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja J. B., kuri parodė, jog jau ruošėsi miegoti, kai išgirdo triukšmą ir beldimą. Pamanė, kad joks protingas žmogus nesiims 22.30 val. atkimšinėti šiukšlių šalinimo vamzdžio. Išėjusi į laiptinę pamatė Jurą, nešantį į sandėliuką dėžę su daiktais, pasakė, kad pažiūrėtų, kas ten beldžia. Stovėjo atsidariusi duris ir išgirdo V. G. riksmus bei keiksmažodžius, norėjo išeiti, bet pabijojo. Paskui atbėgo Jura be daiktų, paklausė jo, kas yra, į ką jis atsakė, kad reikia kviesti policiją. Po įvykio ji padėjo J. M. surinkti ant grindų išmėtytus daiktus ir nunešti juos į sandėliuką.

41Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. Ž. parodė, kad buvo gautas pareiškimas iš dviejų asmenų dėl įvykusio konflikto dėl šiukšlių išmetimo. Atvykusiems patruliams vienas pareiškėjas nurodė, kad konflikto metu jam buvo sužalota koja, ar patyrė kažkokius sužalojimus. Kito asmens, kaltinamo padarius veiką, pareiškimas buvo dėl necenzūrinių žodžių vartojimo.

42Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas T. J. parodė, kad įvykio metu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. galimai buvo neblaivus ir būtent todėl sutiko pasidaryti abdukciją bei kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

43Apklaustas teismo posėdyje liudytoju G. G. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar jo tėvas vartojo alkoholį.

44Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. patvirtino, kad vartodamas necenzūrinius žodžius J. M. atžvilgiu, įžeidžiančiai pasakė, kad tokie negeri žmonės kaip pastarasis užkemša vamzdį, o jis turi valyti.

45Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-14 nuosprendžio dalis keistina pripažįstant J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir tuo pagrindu atitinkamai mažinant paskirtą J. M. bausmę.

46Dėl nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. apeliacinio skundo pagrįstumo.

47Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. prašymą paskirti J. M. griežtesnę bausmę – maksimalų viešųjų darbų valandų skaičių – kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Priešingai, nustačius, kad nusikalstama veika iš dalies buvo padaryta ir dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų, paskirta J. M. bausmė yra švelnintina. Šiame kontekste pažymėtina, kad, skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kadangi kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

48Vertinant tai, kad J. M. anksčiau neteistas, tyčiniais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui V. G. skausmą ir nežymiai sužalodamas sveikatą padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo ilgesys, bausmės paskirtis, kolegijos vertinimu, bus įgyvendinta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinus iki 3 mėnesių.

49Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti jam 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė priteistinos nukentėjusiajam V. G. neturtinės žalos dydį ir pagrįstai pareikštą šioje byloje 10000 eurų civilinį ieškinį sumažino iki 200 eurų.

50Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

51Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

52Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jos pasekmes, bet ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir susiformavusią teismų praktiką.

53Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

54Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

55Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

56Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nežymaus skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistina nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinė byla Nr. 2K-408/2015 ir kt.).

57Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant skausmo sukėlimui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus ir pagristai nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį sumažino iki 200 eurų. Be to, svarbu ir tai, kad nusikalstamai veikai atsirasti turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, todėl tenkinti nukentėjusiojo prašymą – priteisti jam iš nuteistojo J. M. 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti – nėra įstatyminio pagrindo.

582017-10-17 vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 884210), patvirtinantį apie jo turėtas atstovavimo išlaidas apeliaciniame procese.

59Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-351/2009 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. apeliacinis skundas netenkintinas, jo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti šio proceso stadijoje nepriteistinos.

60Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

61nukentėjusiojo bei privataus kaltintojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

62Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

63Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį pakeisti:

64pripažinti J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, ir jam paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 3 mėnesių.

65Kitą 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

66Prašymą priteisti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. išlaidas, turėtas dėl advokato paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo, atmesti.

67Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš J. M. V. G. naudai priteista 23,30 eurų... 3. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija,... 4. J. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 8 d., apie 22.30 val., ( - )... 5. Apeliaciniu skundu J. M. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 6. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 140... 7. Apeliantas neginčija, jog dėl vienų ar kitų priežasčių, tarpusavyje... 8. Apeliantas taip pat pažymi, jog policijos pareigūnas T. J. teisme apskritai... 9. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog V. G. paaiškinimai,... 10. Apelianto teigimu, nukentėjusysis iš asmeninės patirties nurodė tariamai... 11. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. prašo... 12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 13. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 14. Teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G. bei jo atstovas... 15. J. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, V. G. apeliacinis skundas... 16. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio... 17. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš... 18. Dėl nuteistojo J. M. apeliacinio skundo pagrįstumo.... 19. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 20. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia... 21. Nors J. M. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo... 22. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis ir privatus kaltintojas V. G.... 23. Šie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Apie tai, kad... 24. Kad J. M. nukentėjusiajam sudavė bent tris kartus metaliniu juodu daiktu,... 25. Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojai V. B., J. B. ir J.... 26. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas V. T. patvirtino,... 27. Apklaustas teismo posėdyje policijos pareigūnas T. J. patvirtino, kad jiems... 28. Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 102309 matyti, kad V. G.... 29. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. R. parodė, kad jis yra gydytojas,... 30. Specialisto išvadoje Nr. G 3289/2017(01) nurodyta, kad, remiantis V. G., gim... 31. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad V. G.... 32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas... 33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų... 34. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių... 35. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti... 36. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad konflikto iniciatorius buvo pats... 37. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad konfliktas 2016 m. gruodžio 8... 38. J. M., šaukdamas ir plūsdamas pastarąjį įžeidžiančiais necenzūriniais... 39. Apylinkės teismas taip pat nevertino J. M. parodymų, iš kurių matyti, kad... 40. Kad nukentėjusiojo veiksmai nakties metu trikdė rimtį patvirtino ir... 41. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. Ž.... 42. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas T. J. parodė, kad... 43. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju G. G. negalėjo nei patvirtinti, nei... 44. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus... 45. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl J. M. skirtinos... 46. Dėl nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. apeliacinio skundo... 47. Nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. prašymą paskirti J. M.... 48. Vertinant tai, kad J. M. anksčiau neteistas, tyčiniais veiksmais sukeldamas... 49. Dėl nukentėjusiojo prašymo priteisti jam 5000 eurų neturtinei žalai... 50. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos... 51. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina,... 52. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 53. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 54. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 55. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 56. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas... 57. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 58. 2017-10-17 vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė pinigų... 59. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį... 60. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 61. nukentėjusiojo bei privataus kaltintojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.... 62. Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 63. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį... 64. pripažinti J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui... 65. Kitą 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 66. Prašymą priteisti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo V. G. išlaidas,... 67. Nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dieną....