Byla ATP-708-594/2015
Dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo L. M. (toliau – L. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo L. M. (toliau – L. M.) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

2L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 16 d., apie 1.40 val. Varėnoje, J. Basanavičiaus gatvėje, būdamas neblaivus (1.21 promilės girtumas) šūkavo ir šlaistėsi viešoje vietoje, policijos pareigūnams Alytaus AVPK VTS PK MB vyr. patruliui T. B., vyr. patruliui E. J., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atliekant jo dalinę apžiūrą ir daiktų patikrinimą, aktyviais veiksmais vengė apžiūros bei patikrinimo, traukė už rankų, į policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo. Tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus Alytaus AVPK VTS MB vyr. patrulį T. B., vyr. patrulį E. J., patrulį A. M., vadą J. A. ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d..

3Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

4Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti L. M. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., ir skirti L. M. administracinę nuobaudą šių straipsnių sankcijų ribose.

5Institucijos teigimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad L. M. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad asmens girtumui nustatyti reikalingos specialios žinios, tačiau Institucija su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutikti negali. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad asmens neblaivumo faktas gali būti nustatytas ne tik techniniais būdais, bet ir kitais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Inkriminuojant asmeniui minėtą straipsnį - girto pasirodymą ir žmogaus orumą ir visuomenės dorovę įžeidžiantį elgesį, nebūtina nustatyti asmens girtumo laipsnio, kaip tai yra būtina, pvz., konstatuoti inkriminuojant administracinius teisės pažeidimus asmeniui, vairuojančiam transporto priemones esant neblaiviam.

6Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismas be jokio objektyvaus pagrindo atmetė liudytojų policijos pareigūnų T. B., E. J., J. A. parodymus, spręsdamas, kad šie liudytojai netinkamai vertino susidariusią situaciją. Ir atvirkščiai, rėmėsi liudytojų A. V., A. N., J. A. parodymais, kurie kaip tik turėjo būti vertinami kritiškai. Minėti liudytojai pripažįsta, kad yra geri administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. M. draugai, o tai reiškia, kad jie neturi jokio intereso duoti teisingus parodymus apie aplinkybes, kurios leistų L. M. traktuoti kaip pažeidėją. Be to, minėti liudytojai A. V., A. N. įvykių pradžios nematė, todėl ir negali patvirtinti/paneigti esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių.

7Akcentuojama ir tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, darydamas išvadą apie tai, kad L. M. elgesys neįžeidė visuomenės dorovės, rėmėsi vaizdo įrašu, kurio įrodomoji vertė labai abejotina. Liudytojas televizijos operatorius E. N. patvirtinto, kad vaizdo įrašas buvo sunaikintas. Teismas kreipėsi į televiziją ir gavo patvirtinimą, kad įrašas tikrai sunaikintas, nepaisant to, nusprendė prijungti prie bylos L. M. įgalioto atstovo pateiktą vaizdo medžiagą. Todėl kyla pagrįstas klausimas, iš kur yra šis vaizdo įrašas, kada jis buvo nufilmuotas, ar nufilmuotas tik epizodas, ar visas pažeidimas. Institucijos teigimu, kelia abejonių ir šio įrašo autentiškumas.

8Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

9Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

10Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

11Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

12Aptartų duomenų visumoje analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, jog Varėnos rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. L. M. atžvilgiu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galima būtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, tokiu būdu naikinant ar keičiant skundžiamą nutarimą, nepateikia ir Institucija.

13Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog L. M. buvo kaltinamas ATPK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų padarymu, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių L. M. kaltę jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Tokiai išvadai, nepaisant Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

14Sutinkamai su ATPK 178 str. 1 d., alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuonių iki keturiolikos eurų.

15Kaip matyti iš L. M. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jis, būdamas neblaivus, šūkavo, šlaistėsi viešoje vietoje, kas, Institucijos vertinimu, iš esmės atitinka aukščiau aptarto ATPK 178 str. sudėties požymius. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, su tokiais Institucijos teiginiais sutikti negalima. Analizuojant ATPK 178 str. 1 d. sudėties požymius pastebima, kad komentuojamo straipsnio pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę tik tokiu atveju, jei asmuo, atlikdamas minėtame straipsnyje numatytus veiksmus, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3152/2010).

16Nors, sutinkamai su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, L. M. žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimas pasireiškė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šūkavimais ir šlaistymusi, tačiau ši aplinkybė, aukštesniojo teismo vertinimu, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, nepasitvirtino.

17Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų visumą. Remiantis liudytoju teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno T. B. parodymais, jam priėjus prie L. M., akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, nepagarbiai bendravo su pareigūnais. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. A., parodęs, kad L. M. įvykio vietoje svirduliavo, garsiai kalbėjo bei vartojo keiksmažodžius. Tuo tarpu pareigūnas A. M., šių aplinkybių nepatvirtino, lakoniškai nurodydamas, kad jiems atvykus į įvykio vietą, prie klubo „N.“ stovėjo keletas jaunuolių, jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. M. veiksmais buvo įžeistas žmogaus orumas ar visuomeninė dorovė, nepatvirtino, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio visiškai neaptarinėjo, nekonkretizavo, nors iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio išlipo kartu su T. B. ir J. A. bei įeidamas į klubo patalpas, neabejotinai praėjo ir pro L. M.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kartu su aptartais policijos pareigūnais į įvykio vietą atvykusio televizijos laidos „Farai“ E. N. išdėstytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Jo teigimu, prie klubo „N.“ stovėjo grupė jaunuolių, tačiau nieko įdomaus nevyko, todėl su dviem policijos pareigūnais jis įėjo į klubo patalpas. Aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdu, jog asmuo, filmuodamas pramoginio pobūdžio televizijos laidą, kurios pagrindinis tikslas atskleisti policijos pareigūnų darbą, L. M. veiksmuose įžvelgdamas J. A. ir T. B. nurodytus veiksmus – nepagarbų bendravimą su pareigūnais, necenzūrinių žodžių vartojimą bei garsius šūkavimus, būtų tai užfiksavęs, arba bent jau atsiminęs, tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu jokio išskirtinio L. M. elgesio, liudijančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens visuomeninės dorovės ar žmogaus orumo įžeidimą, jis nepatvirtino. Sprendžiant L. M. administracinės atsakomybės pagal ATPK 178 str. 1 d. klausimą, aptartinas ir jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinys. Remiantis jo išdėstytomis aplinkybėmis, jam nustatyto neblaivumo fakto (1,21 promilių girtumas) jis neneigia, tačiau nurodo, jog, priešingai nei konstatuota jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, įvykio vietoje jis nešūkavo ir nesišlaistė. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino ir kartu su juo buvę A. N. bei J. A.. Pareigūnų T. B. ir J. A. išdėstytas aplinkybes dėl L. M. nederamo elgesio įvykio metu paneigia ir byloje esanti vaizdo medžiaga (b. l. 36). Jos duomenimis, prie pastato stovi keturi asmenys – trys vyriškiai ir moteris. Vienas asmenų rankose laiko skardinę, tačiau po policijos pareigūno pastabos, ją padeda ant žemės. Kišenėje turėtą butelį, taip pat išsitraukia ir padeda ant žemės. Prie kito vyriškio priėjęs policijos pareigūnas užsideda pirštines, o šalia jo esantis vyriškis stovi ramiai, lygiai, nesvirduliuodamas. Kitas policijos pareigūnas taip pat užsideda pirštines. Operatorius su filmavimo kamera nueina į pastato vidų. Vertinant aptarto vaizdo įrašo turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad per visą filmavimo prie pastato (kur įvykio metu buvo ir L. M.) laiką, jokių svirduliavimų nematyti, kaip negirdėti ir šūkaliojimų. Tokia pati situacija ir policijos pareigūnams artėjant prie pastato. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad remtis minėtu vaizdo įrašu kaip įrodymu nagrinėjamu atveju negalima, nes nėra aiškios jo padarymo aplinkybės bei data, tačiau aukštesnysis teismas tokius Institucijos argumentus vertina kritiškai. Akivaizdu, kad vaizdo įrašas atitinka nagrinėjamo įvykio aplinkybes, todėl abejonių tuo, jog jis buvo padarytas įvykio metu, aukštesniajam teismui nekyla. Be to, kaip matyti peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą, asmuo, daręs vaizdo įrašą, išlipa iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, eina ten, kur eina ir pareigūnai, todėl daroma išvada, jog vaizdo įrašas atitinka televizijos laidos „Farai“ operatoriaus E. N. užfiksuotas įvykio aplinkybes. Minėtas vaizdo įrašas tik patvirtina aukščiau aptartų asmenų parodymus, todėl šiuo atveju jis nelaikytinas vieninteliu L. M. kaltę ATPK 178 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme paneigiančiu įrodymu. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, vertinant juos kompleksiškai su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, spręstina, kad policijos pareigūnai girto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirodymą viešojoje vietoje per se įvertino kaip žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės pažeidimą. Tuo tarpu minėta, jog ta aplinkybė, kad asmuo girtas pasirodė viešojoje vietoje, nelemia pasekmių, numatytų ATPK 178 str. 1 d., t. y. žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimo, atsiradimo, kadangi remiantis tokia logika, tokio pažeidimo padarymu būtų galima apkaltinti daugumą asmenų, esančių viešuose renginiuose ar išeinančių iš viešojo maitinimo įstaigų, todėl, kaip jau ir buvo minėta, įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė šį pažeidimą individualizuojantį požymį - girto pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Byloje duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kurioms esant girto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirodymas viešojoje vietoje galėtų būti pripažintas įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju nenustatyta, ką iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

18Nors L. M. nagrinėjamu atveju buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už ATPK 187 str. 1 d. bei 187 str. 2 d. įtvirtintų teisės pažeidimų padarymą, tačiau, įvertinus analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Institucijos apeliacinio skundo argumentų kontekste, vis tik daroma išvada, jog pakankamų ir objektyvių duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog L. M. aktyviais veiksmais vengė apžiūros, patikrinimo, traukė pareigūnams už rankų, į policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, byloje nenustatyta. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pagal formuojamą teismų praktiką asmens pripažinimas kaltu jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme negali būti grindžiamas vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius teisės pažeidimą bei kitas administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėtinas aplinkybes. Pripažįstant asmenį kaltu, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto ir ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Tuo tarpu visos abejonės, kurių teismo posėdžio metu išnaudojus visas įmanomas priemones neįmanoma pašalinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

19Sutinkamai su ATPK 187 str. 1 d., pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Tuo tarpu pagal komentuojamo straipsnio antrą dalį administracinė atsakomybė kyla už policijos ar <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

20Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamų ATPK straipsnių nuostatas, pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str., policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo už ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik tokiu atveju, kai jis nevykdo teisėto pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Šiame kontekste vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, o tuo pačiu ir svarstant L. M. kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, spręstina, kad nagrinėjamu atveju vis tik nėra aišku, kokio teisėto policijos pareigūno reikalavimo analizuojamo įvykio metu nevykdė L. M.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų T. B., E. J. J. A. parodymų, jų teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė leisti atlikti jo asmens dalinę kratą, skėsčiojo rankomis ir neleido tikrinti savo kišenių. Tačiau, remiantis vaizdo įrašo medžiaga, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir priėjus prie keturių klubo „N.“ kieme stovinčių jaunuolių, paprašius iškraustyti savo kišenes, jokių agresyvių jaunuolių pareiškimų, atsisakant vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus negirdėti. Asmuo, rankoje turėjęs alkoholinio gėrimo skardinę, padeda ją ant žemės, striukės kišenėje turėtą butelį taip pat, plačiai išskėsdamas rankas, kas leidžia manyti, jog tokiu būdu jis leido pareigūnams jį patikrinti. Analizuojant paties L. M. bei jo draugų A. V. ir J. A. parodymų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiesiog paklausė kokiu pagrindu policijos pareigūnai ketina atlikti jo asmens dalinę kratą, tačiau į tokius jo veiksmus pareigūnai sureagavo panaudodami specialiąsias priemones - uždėdami jam antrankius. Tuo tarpu sutinkamai su A. N. nurodytomis aplinkybėmis, jis matė, kaip policijos pareigūnai atlikinėjo L. M. kratą, t. y. buvo išiminėjami jo daiktai iš kišenių, kas leidžia manyti, jog kratos atlikimui, t. y. kišenių iškraustymui administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jokių kliūčių nesudarė. Negana to, nors aukščiau aptarti policijos pareigūnai teigia, kad L. M. į policijos komisariatą buvo pristatytas dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo jiems, tačiau įvykio vietoje buvęs A. M. (policijos pareigūnas) parodė, kad asmuo buvo pristatytas blaivumo patikrinimui ir asmenybės nustatymui.

21Aukščiau aptartų duomenų visumoje kritiškai vertinami ir Institucijos argumentai, kad neteisėtus veiksmus – šūkavimus ir įžeidinėjimus, L. M. tęsė ir būdamas policijos tarnybiniame automobilyje bei pristatytas į policijos komisariatą. Abejoti tokia įvykių seka leidžia E. N., A. A. ir A. P. išdėstytos aplinkybės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų E. N. parodymų, L. M., būdamas tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje, reiškė pretenzijas dėl savo sulaikymo, tačiau pareigūnai liepė sulaikytajam nuleisti galvą, sulaikytasis policijos komisariate buvo ramus. Tuo tarpu L. M. ramų elgesį policijos komisariate patvirtino A. A. ir A. P., įvykio dieną buvę komisariate, į kurį buvo pristatytas L. M.. Jų teigimu, jokio triukšmo komisariate negirdėjo, L. M. elgėsi normaliai, vykdė visus A. A. ir A. P. nurodymus, kas iš esmės prieštarauja J. A., A. M., E. J. ir T. B. parodymų visumai. Be to, nors teikdami rašytinius paaiškinimus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje minėti pareigūnai nurodė konkrečius L. M. išsakytus necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šių žodžių nepatvirtino, lakoniškai nurodydami, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo grasino juos visus atleisti iš darbo.

22Šiame kontekste vertinant aptartų pareigūnų parodymų visumą, vis tik pastebėtina, kad policijos pareigūnai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 22 d. J. A., A. M., E. J. ir T. B. paaiškinimų (b. l. 24-27), nagrinėjamo įvykio aplinkybės juose iš esmės dėstomos identiškai, vienodais žodžiais ir net žodžių deriniais. Tačiau vis tik pažymėtina, kad ne visi keturi pareigūnai tiesiogiai ir betarpiškai matė L. M. sulaikymo momentą, du iš jų įvykio metu buvo klubo patalpose, o išėję į kiemą jokių asmenų nebematė, jų teigimu, L. M. jau sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje, todėl jų parodymai, kiek jie susiję su ATPK 187 str. 2 d. inkriminavimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, nėra reikšmingi. Pastebėtina ir tai, kad, visi minėti pareigūnai buvo apklausti ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismo posėdžio metu jų dėstomos aplinkybės jau skyrėsi ir tam tikrose vietose iš esmės. Vertinant pareigūnų parodymų objektyvumą ir patikimumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl jų veiksmų nagrinėjamo įvykio metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir nors 2015 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 102-109), tačiau Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2015 m. gegužės 14 d. vyriausiojo prokuroro nutarimu (b. l. 115-116) jis buvo atnaujintas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog policijos pareigūnai gali būti suinteresuoti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje duoti jiems palankius parodymus. Akivaizdu, kad visiškai sureikšminti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar jo draugų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų turinio taip pat nereikėtų. Tiek pats L. M., tiek jo draugai, gali neatskleisti tikrųjų L. M. inkriminuojamų teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, siekdami padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo įvykio pobūdį (jo metu galimai buvo sužalotas sulaikytas L. M.), į tai, kad liudytojai įvykį stebėjo ne vienu metu ir iš skirtingų vietų, aukštesnysis teismas šioje byloje apklaustų asmenų parodymus vertina iš esmės pagal tai, kiek jų parodymai sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis.

23Šiuo atveju įvertinus tiek pareigūnų, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo draugų parodymų visumą jokio suinteresuotumo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje neturinčių A. P., A. A. bei E. N. parodymų bei vaizdo medžiagos kontekste, pakankamų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl L. M. kaltės jam inkriminuojamų teisės pažeidimų padaryme, byloje nenustatyta.

24Atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

25Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi atskiri proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

26Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

28Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

29Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas... 2. L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai,... 3. Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu... 4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės... 5. Institucijos teigimu, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje... 6. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismas be jokio objektyvaus... 7. Akcentuojama ir tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, darydamas išvadą... 8. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. M. pateikė atsiliepimą į... 9. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.... 10. Pagal ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą... 11. Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės... 12. Aptartų duomenų visumoje analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos... 13. Iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog L. M.... 14. Sutinkamai su ATPK 178 str. 1 d., alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų,... 15. Kaip matyti iš L. M. atžvilgiu surašyto administracinio teisės pažeidimo... 16. Nors, sutinkamai su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis... 17. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos... 18. Nors L. M. nagrinėjamu atveju buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir... 19. Sutinkamai su ATPK 187 str. 1 d., pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo... 20. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamų... 21. Aukščiau aptartų duomenų visumoje kritiškai vertinami ir Institucijos... 22. Šiame kontekste vertinant aptartų pareigūnų parodymų visumą, vis tik... 23. Šiuo atveju įvertinus tiek pareigūnų, tiek administracinėn atsakomybėn... 24. Atkreiptinas Institucijos dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir... 25. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos... 26. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų... 28. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti... 29. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama....