Byla 2A-76-642/2020
Dėl (duomenys neskelbtini) testamento pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-769/2019 pagal ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto ( - ) notaro biuro notarei V. K. dėl ( - ) testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai J. B. ir R. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami ( - ) testamentą pripažinti negaliojančiu.

82.

9Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad V. B. ir J. B. buvo ieškovų tėvai, kuriems buvo teikiamos bendrosios praktikos slaugytojų paslaugos, jiems asistuodavo bendrosios pagalbos slaugytoja R. M. (atsakovė), kuria ieškovų tėvai pasitikėjo, buvo patikėję buto raktus, leido naudotis automobiliu. Ieškovai rūpindavosi savo tėvais, juos lankydavo, taip pat bendraudavo su atsakove. Atsakovė jai pavestas slaugos paslaugas teikė ne itin gerai, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. ( - ) mirė ieškovų mama V. B.. Po jos mirties palikimo niekas nepriėmė, jos sutuoktinis J. B. ir toliau valdė sutuoktiniams priklausantį turtą. Po ieškovų motinos mirties atsakovė ėmė vengti komunikuoti su ieškove, nebeteikdavo informacijos apie ieškovės tėvo sveikatos būklę, apie tai, kokius vaistus leido ieškovų tėvui( - ) mirė J. B., ginčijamo testamento sudarytojas. Po jo mirties ieškovams buvo pranešta, kad ( - ) sudarytas testamentas, kuriuo tėvas visą savo turtą paliko atsakovei R. M.. Ieškovų teigimu, atsakovė, išgirdusi apie testamentą, nustebo, paaiškino, jog apie testamentą ji nežinojo, tokia mirusiojo valia ir jo norą visiems reikia gerbti. Paklausus atsakovės, kur ieškovų tėvo pinigai, ši nurodė nežinanti. Tarp šalių susiklostė ganėtinai prieštaringa situacija, kai ieškovų miręs tėvas, kurio vaikai nepertraukiamai juo rūpinosi, bendravo, sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ne šeimos nariams, o svetimam asmeniui (slaugos darbuotojai). J. B. tariamas apsisprendimas visą savo turtą palikti svetimam asmeniui ieškovams kelia pagrįstų abejonių, ieškovų tėvo testamente išreikšta valia neatitiko tikrosios jo valios, prieštaravo tikriesiems jo ketinimams. Ieškovų manymu, dėl nuo 2015 m. atsakovės galbūt daryto poveikio ieškovų tėvams, ieškovų tėvo elgsenos pakitimų, savito išorinių veiksnių vertinimo, tėvo nuotaikų kaitos, atsakovės leidžiamų vaistų poveikio galbūt atsakovė tėvui buvo padariusi įtaką jai palikti visą savo palikimą.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje ir J. B. medicininėje dokumentacijoje nėra išsamių, įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų ir atliktų patikimų psichodiagnostinių tyrimų rezultatų, kurie galėtų patvirtinti J. B. testamento sudarymo momentu ( - ) buvusius stabiliai išreikštus psichikos sutrikimų simptomus, galėjusius turėti įtakos jo laisvos valios išraiškai (galėjimui sąmoningai atlikti savo veiksmus arba susilaikyti nuo jų, tikslo formavimui, motyvacijai, asmeniniam interesui), t. y. gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

165.

17Teismas nurodė, kad vertinant J. B. turėtas sunkias somatines ligas (lėtinis širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hiperteznė (ekspertizės akte taip parašyta) liga, lėtinis inkstų funkcijų nepakankamumas, onkologinis susirgimas), nenustatyta, kad jos turėjo reikšmingą įtaką J. B. psichikos sveikatos būsenai.

186.

19Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nėra duomenų apie jo psichikos būseną, t. y. patologinį įtaigumą, priklausomumą, klaidingą aplinkos ir paties testamento fakto suvokimą, pažinimo funkcijų sutrikimą ar kt. juridiškai reikšmingu laikotarpiu.

207.

21Teismas konstatavo, kad J. B. testamento sudarymo laikotarpiu skirti medikamentai, tarp jų ir psichotropiniai, buvo vartojami neviršijant maksimalių leistinų terapinių dozių, medicinos dokumentacijos duomenimis, jie neturėjo šalutinio poveikio jo psichikos būsenai.

228.

23Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta, jog J. B. testamento pasirašymo metu ( - ) psichikos sutrikimu nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. B. testamento pasirašymo metu dėl somatinių ligų simptomų visumos bei vartojamų vaistinių preparatų galėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir jo pasekmes.

249.

25Teismas pažymėjo, kad ieškovai kreipėsi į teismą, nes, jų nuomone, tėvas negalėjo viso savo turto palikti svetimam žmogui, ieškinyje teigdami, kad mirusiojo ir jo vaikų (ieškovų) bei anūkų bendravimas buvo glaudus, darnus ir artimas. Tačiau nurodytos aplinkybės buvo paneigtos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Teismas padarė išvadą, jog ieškinyje nurodyti teiginiai apie darnų ir artimą, glaudų ieškovų ir jų tėvo J. B. bendravimą yra neteisingi.

2610.

27Teismas konstatavo, kad, ieškovams nepateikus jokių atliktai ekspertizei prieštaraujančių duomenų, nenurodžius pagrįstų abejonių dėl tyrimo rezultatų ir (ar) kitų ekspertizės akto trūkumų, darytina išvada, jog pagrindo atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį nėra.

2811.

29Teismas, atsižvelgdamas į nuoseklias, neprieštaringas, pagrįstas tyrimo duomenimis eksperto išvadas, išklausęs ir įvertinęs J. B. gydžiusių gydytojų, jį pažinojusių asmenų liudijimus, teigiančius, jog testatorius „visada buvo šviesaus proto žmogus“, „buvo sąmoningas, orientuotas vietoje, situacijoje“, „šnekėdavo apie viską, niekas jo neskriausdavo, buvo adekvatus žmogus, sąmoningas“, „visada normaliai atsakydavo, nebuvo keistų atsakymų“, „normalus žmogus buvo, normaliai šnekėjo, su psichika viskas gerai buvo“; „buvo sąmoningas, uždaro būdo“ ir pan.; įvertinęs notarės teiginius, jog „testamento sudarymo metu jo būsena buvo įprasta, elgėsi ir kalbėjo taip, kaip ir kitais kartais, nebuvo susijaudinęs, išsigandęs, mieguistas ar kitokios būsenos, kuri keltų įtarimą, kad testatorius nesupranta, ką daro“, nustatęs, jog J. B. dar gyvas būdamas paaiškino savo apsisprendimo priežastis: „vaikai tiek jo, tiek sutuoktinės neprižiūrėjo ir neslaugė“, todėl „visą turtą užrašė ne namiškiams, o svetimam žmogui“, kritiškai vertindamas bylos baigtimi suinteresuotų asmenų liudytojų S. K. (ieškovės draugo) ir L. M. (ieškovės sūnaus) parodymus, padarė išvadą, jog ieškovai teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus teiginius, jog ginčijamo testamento sudarymo metu J. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3212.

33Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. ir R. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. B. ir R. M. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3412.1.

35Pirmosios instancijos teismas iš esmės savo sprendimą grindė tik ekspertų išvadomis ir savitai interpretavo liudytojų parodymus, tačiau tinkamai neįvertino įrodymų visumos bei apeliantų išsakytų argumentų. Apeliantų nuomone, ekspertizės išvada padaryta tinkamai neįvetinus ieškovų nurodytų ieškinyje motyvų, liudytojų parodymų ir testatoriaus J. B. medicininių dokumentų įrašų.

3612.2.

37Apeliantų nuomone, ekspertizės išvados yra nepakankamai aiškios, neišsamios ir prieštaringos. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantų prašymą skirti papildomą pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ir prašymą apklausti teisme teismo psichiatrijos ekspertą dr. K. D..

3812.3.

39Pažymima, kad nors, esant gyvam testatoriui J. B., psichiatras jo neapžiūrėjo ir tyrimų nedarė, tačiau gydytojas urologas M. D. ir šeimos gydytoja V. T. rekomendavo išsitirti.

4012.4.

41Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės R. M. parodymams skyrė didelę įrodomąją reikšmę, o liudytojų L. M. ir S. K. (S. K.) parodymus atmetė kaip subjektyvius, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad atsakovės R. M. parodymai turėjo teismo būti vertintini kritiškai, kadangi, testatoriui J. B. surašius testamentą, R. M. tapo vienintele paveldėtoja. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog R. M. parodymai byloje buvo akivaizdžiai prieštaringi.

4212.5.

43Atsakovė R. M. yra profesionali slaugytoja, todėl aiškiai galėjo suprasti bei pastebėti J. B. ligos simptomus ir pasinaudoti jo sveikatos būkle sudarant testamentą. Atsakovė R. M. teisme patvirtino, kad ji reguliavo testatoriaus vaistų vartojimo laiką ir kiekį. Ši faktinė aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad ji galėjo savanaudiškai kontroliuoti testatoriaus J. B. būseną ir aiškiai suprasti, kada jis suvokia savo veiksmų prasmę, o kada ne. Be to, atsakovė teisme negalėjo paaiškinti, iš kur gaudavo leidžiamų vaistų ir kokius vaistus leisdavo testatoriui J. B..

4412.6.

45Pirmosios instancijos teismas visiškai eliminavo liudytojos D. S., t. y. Klaipėdos socialinės paramos centro vadovės, kuriame dirbo slaugytoja atsakovė R. M., parodymus. Liudytoja D. S. nurodė, kad atsakovė R. M. dirbdama Klaipėdos socialinės paramos centre pasirodydavo darbe neblaivi, nebūdavo darbo vietoje, kai turėdavo būti, buvo rasta pas klientus įtartinai apsvaigusi, dažnai iš viso neatvykdavo į darbą.

4612.7.

47Pažymima, jog atsakovės pusėje liudiję liudininkai su testatoriumi J. B. bendravo trumpą laiko tarpą, todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas per daug sureikšmino jų parodymus, o apeliantų ir jų liudininkų, kurie su testatoriumi J. B. bendravo nuolat (L. M. ir S. K.), parodymus teismas vertino kritiškai.

4812.8.

49Iš medicininių dokumentų matyti, kad testatoriui buvo skiriami vaistai: diltiazemas, moksonidinas, cefuroksimas, meropenemas, lerkapinas ir betalokas, tačiau ekspertas savo išvadoje dėl visų šių vaistų naudojimo ir galimo neigiamo poveikio testatoriaus J. B. psichikai, sudarant testamentą, nepasisakė.

5012.9.

51Apeliantų nuomone, nei pirmosios instancijos teismas, nei ekspertas dr. K. D. nenurodė, dėl kokių priežasčių testatoriui J. B. reikėjo skirti psichotropinius vaistus, jeigu J. B. testamento pasirašymo metu psichikos sutrikimais nesirgo, t. y. koks testatoriaus J. B. susirgimas sąlygojo psichotropinių vaistų vartojimo būtinumą ir kokie byloje esantis įrodymai patvirtina, kad vaistai buvo vartojami, neviršijant maksimalių leistinų terapinių dozių.

5212.10.

53Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, ar psichotropinių vaistų vartojimas likus maždaug 3 mėnesiams iki testamento sudarymo testatoriaus J. B. ir atsakovės R. M. nuožiūra galėjo turėti įtakos J. B. psichikos būklei testamento sudarymo metu.

5412.11.

55Pirmosios instancijos teismas kažkodėl kritiškai nevertino šeimos gydytojos V. T. ir gydytojo urologo M. D. parodymų, kurie testatorių siuntė tikrintis pas psichiatrą, išrašinėjo jam psichotropinius vaistus, tačiau į ligos istorijos kortelę neįrašinėjo psichikos sutrikimų simptomų.

5612.12.

57Apeliantų nuomone, teismas privalo objektyviai įvertinami įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes. Teismas, atlikdamas šį vertinimą, turėjo atsižvelgti į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą.

5813.

59Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6013.1.

61Teismas sprendimą grindė ne tik eksperto išvada, bet ir byloje surinkta rašytine medžiaga, liudytojų parodymais, kuriuos įvertino tinkamai ir objektyviai. Kaip neatitinkantys nustatytų aplinkybių ir įrodymų pagrįstai buvo įvertinti ieškovų paaiškinimai dėl jų neva gerų santykių su testatoriumi bei rūpinimosi juo. Įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl testatoriaus būsenos testamento sudarymo metu yra pagrįsta visų byloje surinktų įrodymų – šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, taip pat testatorių gydžiusių gydytojų M. D., N. P., V. O. T. paaiškinimų – pagrindu, o ne vien tik remiantis ekspertizės akto išvada, kaip teigia apeliantai.

6213.2.

63Faktas, kad ekspertizės išvada priimta ne apeliantų naudai, jokiu būdu nereiškia, kad iš esmės yra neteisinga.

6413.3.

65Teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą. Ši išvada (jog testatorius testamento surašymo metu psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti) yra pagrįsta akto tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, teismo pateiktais duomenimis – apklaustų liudytojų paaiškinimais ir medicinine dokumentacija.

6613.4.

67Visi byloje surinkti įrodymai patvirtino testatoriaus kaip sąmoningo ir objektyviai suvokiančio tikrovę, laiką ir erdvę asmens būklę. Jokių prieštaravimų nei liudytojų paaiškinimuose, nei medicininėje dokumentacijoje dėl jo būklės apibūdinimo nebuvo.

6813.5.

69Apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad atsakovės parodymai byloje buvo akivaizdžiai prieštaringi ir esą ji teisme patvirtino, kad, būdama testatoriaus namuose, ji reguliavo vaistų vartojimo laiką ir kiekį. Apeliantai iškraipė atsakovės paaiškinimus ir padarė niekuo nepagrįstą išvadą dėl vaistų vartojimo laiko ir kiekio reguliavimo. Atsakovė paaiškino, kad ji suduodavo testatoriui tuos vaistus, kurie buvo jam paskirti gydytojų. Ji pati dėl vaistų kiekio niekada nesprendė ir dozių nereguliavo. J. B. pats nuspręsdavo dėl skausmą mažinančių vaistų vartojimo, taip pat jis nenorėjo vartoti šeimos gydytojos jam išrašytų raminamųjų vaistų, nes tam nebuvo poreikio.

7013.6.

71Teismas neprivalėjo sprendime vertinti liudytojos S. paaiškinimų, nes šie paaiškinimai nėra susiję su bylos dalyku. Liudytoja S. su kuria atsakovės santykiai yra blogi, neigiamai charakterizavo atsakovę, bet nieko negalėjo paaiškinti apie testatoriaus gebėjimą / negebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

7213.7.

73Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų gydytojų M. D., V. O. T., N. P. paaiškinimais, taip pat liudytojos D. U., N. M. bei trečiojo asmens notarės V. K. paaiškinimais dėl testatoriaus sveikatos būklės, charakterio, gebėjimo suvokti savo veiksmus ir aplinką. Neteisingi yra apeliacinio skundo teiginiai, kad šie liudytojai su testatoriumi bendravo tik epizodiškai.

7413.8.

75Ekspertizės akto argumentai ir išvados yra aiškūs, tinkamai motyvuoti, ieškovų atstovo motyvai dėl eksperto iškvietimo teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, nes ekspertas negalėtų vertinti vaistų skyrimo būtinumo, o dėl ieškovų atstovų kitų klausimų (vaistų poveikio ) yra argumentuotai pasisakyta pomirtinės teismo psichiatrijos akte.

7613.9.

77Teismas pagrįstai liudytojų S. K. (ieškovės gyvenimo draugo – partnerio) ir L. M. (ieškovės sūnaus) paaiškinimus įvertino kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų ir jais nesivadovavo. Šie asmenys yra susiję ypač artimais ryšiais su ieškove. Teismas sprendime motyvavo, kodėl šių liudytojų paaiškinimus vertina kritiškai. Be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja visiems kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams, tarp jų ir rašytiniams įrodymams – gydymo įstaigų išrašams.

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79IV.

80Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

81Apeliacinis skundas netenkintinas

82Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8314.

84Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra ( - ) straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

8515.

86Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testamento, kuriuo testatorius J. B. visą jam priklausantį turtą paliko atsakovei R. M., pripažinimo negaliojančiu.

87Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

8816.

89CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

9017.

91Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde prašydami skirti žodinį bylos nagrinėjimą nurodo, kad ekspertas teismo posėdžio metu galėtų padėti išsiaiškinti ekspertizės akte nurodytas išvadas, tačiau nenurodo, kokias naujas, procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų paaiškinti, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai. Apeliantai nenurodė ekspertizės trūkumų dėl ekspertizės akto turinio prieštaringumo, išvadų neatitikties tyrimui, neįvertintų tam tikrų reikšmingų faktorių dėl neišsamiai atlikto tyrimo. Ekspertas byloje pateiktame ekspertizės akte pagrįstai atsakė į visus jam užduotus klausimus. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Todėl apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismą iškviečiant ekspertą, netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

92Dėl testamento pripažinimo (ne)galiojančiu

9318.

94Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. B., gimęs ( - ) mirė ( - ) (t. 1, b. l. 10). Iš medicinos dokumentų išrašų / siuntimų matyti, kad J. B. buvo nustatytas terminalinis inksto funkcijos nepakankamumas dėl interstichinio nefrito, inkstų akmenligė, hidronefrozė, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: ūmus širdies nepakankamumas, ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ūminis kanalėlių ir interstichinio audinio nefritas ir t. t. (t. 1, b. l. 12–17, 18–25). Notarės V. K. notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla ( - ) mirus J. B., asmens kodas ( - ) palikėjas ( - ) sudarė testamentą, patvirtintą notarės V. K., notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo visą savo turtą paliko R. M. (t. 1, b. l. 11). Iš ( - ) testamento matyti, kad J. B., gimęs ( - ), būdamas blaivus ir sveiko proto, visiškai suvokdamas savo veiksmus ir jų pasekmes, niekieno neverčiamas ir išreikšdamas savo laisvą valią, jam nuosavybės teise priklausantį visą turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigus, vertybinius popierius, turtines teises ir kitą materialinį ir nematerialinį turtą, paliko R. M., asmens kodas ( - ) (t. 1, b. l. 64–65, 76, 77).

9519.

96Ieškovai (apeliantai) J. B., R. M. ieškiniu teismo prašė pripažinti Klaipėdos miesto ( - ) notaro biuro notarės V. K. ( - ) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. ( - ) negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad, sprendžiant iš įrodymų visumos, ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji J. B. valia ir byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti testamentą negaliojančiu.

9720.

98Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovų prašymas ir paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė J. B., mirusiam ( - ) pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar J. B., a. k. ( - ) testamento pasirašymo metu ( - ) sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu, jeigu taip, tai kokia (kokiu)?; ar J. B., a. k. ( - ) sudarydamas ( - ) testamentą, dėl psichikos sutrikimo galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti?; ar J. B., a. k. ( - ) testamento pasirašymo metu ( - ) dėl kitų ligos simptomų visumos, vartojamų vaistinių preparatų galėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes.

9921.

1002019 m. balandžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) 2019 nurodyta, jog, išanalizavus civilinės bylos ir J. B. medicinos dokumentacijos duomenis, nustatyta, kad 2011 m. jam buvo diagnozuotas tiesiosios žarnos vėžys, taikytas chirurginis gydymas, 2014 m. vėžys atsinaujino metastazėmis į kepenis, tuomet taikytas operacinis ir chemoterapinis gydymas. 2014 m. lėtinės hipertenzinės ligos fone jam buvo nustatytas lėtinis pielonefritas (lėtinė inkstų liga) su dažnais paūmėjimais (skausmingu šlapinimusi, karščiavimu su šaltkrėčiu ir kt.), dėl kurių jis periodiškai buvo gydomas ligoninėje. 2016 m. J. B. diagnozuotas šlapimo pūslės piktybinis navikas. Nuo 2016 m. pradžios širdies nepakankamumo fone J. B. padažnėjo širdies ritmo sutrikimai (lėtinis prieširdžių virpėjimas), atsirado stiprus dusulys, kojų tinimas, vargino sąnarių ir juosmens skausmai. 2016-01-28 šeimos gydytoja jam skyrė psichotropinį raminamąjį medikamentą – diazepamą (5 mg, 60 tablečių), tačiau sveikatos istorijoje jokių psichikos sutrikimo požymių neaprašė ir vėliau gydymas šiuo medikamentu jam nebuvo tęsiamas. 2016 m. gegužės 3 d., t. y. prieš 2 savaites iki testamento sudarymo, šeimos gydytoja asmens sveikatos istorijoje nurodė, kad jam tinsta kojos, vėl karščiuoja (temperatūra 38 laipsniai), rekomendavo gydytojo neurologo konsultaciją ir paskyrė antidepresantą – amitriptiliną (25 ml 2 kartus per dieną), nenurodydama jokių psichikos sutrikimo požymių. Pažymėtina tai, kad J. B. skirtą amitriptilino dozę – 50 mg per parą – galima vertinti kaip nedidelę pradinę, nes didžiausia paros dozė ambulatoriškai gydomam ligoniui sudaro 200 mg. Dažniausias galimas šio medikamento šalutinis poveikis – tai orientacijos ir regėjimo sutrikimai, tačiau J. B. šalutinio amitriptilino poveikio, turinčio įtakos jo psichikos būsenai, medicininėje dokumentacijoje neaprašyta. ( - ) t. y. praėjus 3 dienoms po testamento pasirašymo, šeimos gydytoja nurodė tik blogėjančią J. B. somatinę būseną, tačiau jokių psichikos sutrikimo simptomų neaprašė, o 2016 m. gegužės 20 d. sąnarių skausmui malšiniti jam paskyrė narkotinį analgetiką – tramadolį. Vėlesniuose 2016–2017 m. skirtingų gydytojų specialistų (kardiologo, urologo, šeimos gydytojo) įrašuose J. B. medicinos dokumentacijoje nėra jokios informacijos apie tuometinę J. B. psichikos būseną. Vertinant byloje esančius liudytojų parodymus, nustatyta, kad praktiškai visi liudytojai (išskyrus testatoriaus anūką bei jo dukros draugą), su testatoriumi J. B. bendravę 2016 m., jį apibūdino kaip sąmoningą, orientuotą laike, vietoje, suprantantį savo būklę, situaciją, šviesaus proto adekvatų žmogų. Šeimos gydytoja tik pažymėjo jo „banguojantį“ charakterį, turėdama omenyje nepastovią jo nuotaiką – „tai liūdnas, tai linksmas“, o gydytojas urologas siūlė J. B. kreiptis į psichiatrą ne dėl to, kad suabejojo jo psichikos visavertiškumu, o dėl to, kad ateityje neiškiltų klausimas dėl jo testamentinio veiksnumo. Liudytojas S. K. parodė, kad J. B. veiksmai buvo keisti – „kalbėjo apie vieną, darydavo kitką“, 2016 m. pavasarį užmiršo, kad pasikvietė atvažiuoti išmaudyti. Liudytojas L. M. parodė, kad nuo 2014–2015 m. J. B. pateikdavo keistus pareiškimus, sakė, kad jaučia įtampą, telefonu bijojo kalbėti apie finansus, teigė, kad kažkas jam skambina ir grasina, jo sprendimai ir pasisakymai dažnai keitėsi, pykčio priepuolius pakeisdavo euforijos būsena, neatsiminė natūralių dalykų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad civilinėje byloje ir J. B. medicininėje dokumentacijoje nėra išsamių, įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų ir atliktų patikimų psichodiagnostinių tyrimų rezultatų, kurie galėtų patvirtinti J. B. testamento sudarymo momentu ( - ) buvusius stabiliai išreikštus psichikos sutrikimų simptomus, galėjusius turėti įtakos jo laisvos valios išraiškai (galėjimui sąmoningai atlikti savo veiksmus arba susilaikyti nuo jų, tikslo formavimui, motyvacijai, asmeniniam interesui), t. y. gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Vertinant J. B. turėtas sunkias somatines ligas (lėtinis širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hiperteznė liga, lėtinis inkstų funkcijų nepakankamumas, onkologinis susirgimas), nenustatyta, kad jos turėjo reikšmingą įtaką J. B. psichikos sveikatos būsenai. Civilinėje byloje nėra duomenų apie jo psichikos būseną, t. y. patologinį įtaigumą, priklausomumą, klaidingą aplinkos ir paties testamento fakto suvokimą, pažinimo funkcijų sutrikimą ar kt. juridiškai reikšmingu laikotarpiu. J. B. testamento sudarymo laikotarpiu skirti medikamentai, tarp jų ir psichotropiniai, buvo vartojami neviršijant maksimalių leistinų terapinių dozių, medicinos dokumentacijos duomenimis, jie neturėjo šalutinio poveikio jo psichikos būsenai (t. 2, b. l. 8–13).

10122.

1022019 m. balandžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) 2019, atsakant į nutartyje nurodytus klausimus, nurodyta, kad J. B., asmens kodas ( - ) testamento pasirašymo metu ( - ) psichikos sutrikimu nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. J. B., asmens kodas ( - ) testamento pasirašymo metu ( - ) dėl somatinių ligų simptomų visumos bei vartojamų vaistinių preparatų galėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir jo pasekmes (t. 2, b. l. 13).

10323.

104CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

10524.

106Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

10725.

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

10926.

110Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatydamas tikrąją testatoriaus valią ir galimybes ją išreikšti. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

11127.

112Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

11328.

114Nagrinėdamas bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

11529.

116Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

11730.

118Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas, remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

11931.

120Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

12132.

122Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

12333.

124Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

12534.

126Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijamas palikėjo ( - ) testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Kaip minėta, teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai, mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas.

12735.

128Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė prieštaringais įrodymais, pažeidė tikėtinumo taisyklę, neatskleidė kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, vieniems to paties įrodymo šaltinio elementams skyrė didesnę įrodomąją reikšmę, o kitų visiškai nevertino. Apeliantai nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl ekspertizės vertinimo, kadangi akte daromos išvados neatitinka faktinės J. B. sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai didesnę įrodymų reikšmę teikė atsakovės R. M. parodymams, o liudytojų L. M., S. K. parodymus atmetė kaip subjektyvius, kadangi jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismas palankiai įvertino vienos iš šalių įrodymus, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles ir juos įvertino netinkamai. Ieškovams nepalankaus sprendimo priėmimas neliudija jo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad būtent atsakovės R. M. parodymai turėjo būti teismo vertinti kritiškai, kadangi po testamento surašymo ji tapo vienintelė paveldėtoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (medicininiai įrašai, ekspertizės aktas) patvirtina atsakovės paaiškinimus apie J. B. sveikatą ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be to, teismas pagrįstai vadovavosi ir liudytojų – gydytojų M. D., V. O. T., N. P. paaiškinimais, taip pat liudytojos D. U., N. M. bei trečiojo asmens – notarės V. K. paaiškinimais dėl testatoriaus sveikatos būklės, charakterio, gebėjimo suvokti savo veiksmus ir aplinką. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad šie liudytojai su testatoriumi bendravo tik epizodiškai, todėl esą jie negalėjo pastebėti J. B. sveikatos problemų. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, gydytojas urologas M. D. gydė J. B. daug metų. Teismas turi pagrindo manyti, kad jų santykiai buvo gana artimi, nes, kaip patvirtino M. D., J. B. papasakojo, kad yra parašęs testamentą ir turtą paliko ne savo vaikams, o kitam asmeniui. Šeimos gydytoja V. O. T. J. B. gydė apie 30 metų. Liudytoja D. U. nurodė, kad gerai pažinojo tiek testatorių, tiek jo žmoną, apsilankydavo po 3 kartus per savaitę. Notarė V. K. savo atsiliepime ir teisme paaiškino, kad pažinojo testatorių, su juo dėl įvairių notarinių veiksmų bendravo ne mažiau kaip 10 kartų. Testatorius J. B. išsamiai ir argumentuotai paaiškino notarei, kodėl turtą paliko atsakovei, o ne savo vaikams (apeliantams), jo psichikos būklė ir valios išreiškimas notarei nekėlė jokių abejonių.

12936.

130Iš testamentą patvirtinusios notarės pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą, paaiškinimų teismo posėdžio metu akivaizdu, kad testatorius aiškiai suvokė savo veiksmus, jie atitiko jo valią, jis aiškinosi galimas teisines pasekmes, norėjo, kad turtą paveldėtų būtent R. M., argumentuodamas tuo, kad vaikai tiek jo, tiek sutuoktinės neprižiūrėjo. Testatorius pasirašė testamento du egzempliorius, apgalvojęs savo veiksmus ir išsiaiškinęs jų pasekmes. Be to, po testamento surašymo J. B. dar kelis kartus lankėsi pas notarę kitais klausimais ir teiravosi apie testamentą, ar vaikai negalės jo ginčyti teisme. Notarė patvirtino, kad testamentas sudarytas laisva mirusiojo valia ir niekam neverčiant. Pagrindo netikėti notarės, vykdžiusios savo pareigas, parodymais nenustatyta.

13137.

132Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog asmuo giminystės, tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta, sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Įvertinus bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nenustatyta, kad tarp atsakovės bei liudytojų M. D., V. O. T., N. P., D. U., N. M., trečiojo asmens – notarės V. K. paaiškinimų būtų prieštaravimų ar jie neatitiktų rašytinės bylos medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus įvertino pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi.

13338.

134Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai eliminuoja liudytojos D. S., t. y. Klaipėdos socialinės paramos centro vadovės, kuriame dirbo slaugytoja atsakovė R. M., parodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad teismas ir neprivalėjo sprendime vertinti liudytojos D. S. paaiškinimų, nes šie paaiškinimai nėra susiję su bylos dalyku. Liudytoja D. S., su kuria atsakovės santykiai yra blogi, neigiamai charakterizavo atsakovę, bet nieko negalėjo paaiškinti apie testatoriaus gebėjimą / negebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

13539.

136Byloje nustatyta, kad, prieš teismui paskiriant ekspertizę, ieškovai ekspertui pateikė 3 klausimus. Ekspertizės aktu ekspertas atsakė į jo kompetencijai priskirtus klausimus, įvertino visą byloje pateiktą medicininę medžiagą. Minėta, kad teismas paskyrė ekspertizę tam, kad nustatytų, ar ginčijamo testamento sudarymo metu J. B. suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Ekspertizės aktu į šį klausimą buvo atsakyta. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl J. B. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadų, taip pat dėl eksperto kvalifikacijos. Teismas sprendė, kad vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl ginčo esmės visiškai pakanka tų ekspertui užduotų klausimų, į kuriuos jo atsakymai pateikti. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka, nes nenustatė pagrindo kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį, t. y. kad ekspertizės turinys būtų prieštaringas, atliktas neišsamiai, kolegijai nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o ekspertizės duomenis patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Eksperto išvada, kad J. B. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir padarinius, pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentacija. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ekspertizės aktą ir kitus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu (CPK 185, 218 straipsniai).

13740.

138CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme nustatytą išimtį (oficialiuosius įrodymus – CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016). Nagrinėjamu atveju ekspertizės akto išvados paremtos medicininiais įrašais apie testatoriaus būklę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu nesutikti su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, be to, byloje esantys įrodymai tik patvirtina testatoriaus gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles.

13941.

140Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos V. T. medicininėje kortelėje nurodyta, kad testatorius J. B. turi vartoti vaistą diltiazemą, kuris yra kraujagysles plečiantis vaistas, ir moksonidiną, kuris yra centrinio poveikio antihipertenzinis vaistas; J. B. gydymo stacionare istorijoje 2013 m. rugpjūčio 1 d. Nr. ( - ) nurodyti vaistai „Cefuroksim“, t. y. vaistai, skiriami pacientams, sergantiems meningitu; VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės išrašų duomenyse (epikrizė) ( - ) nurodoma, kad skiriamas vaistas meropenemas, t. y. injekcinis vaistas, skirtas epilepsijos reiškiniams naikinti; J. B. paskirti vaistai „Lerkapin“ ir „Betalok“ yra naudojami kraujagyslių ligoms gydyti, tačiau ekspertas savo išvadoje dėl visų šių vaistų vartojimo ir galimo neigiamo poveikio testatoriaus J. B. psichikai, sudarant ( - ) testamentą, nepasisakė.

14142.

142Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo tiriami J. B. medicinos dokumentacijos duomenys iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės, VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorijos. Ekspertizės akte buvo tiriami testatoriaus sveikatos istorijos duomenys, atspindintys testatoriaus sveikatos būklę laikotarpiu, artimiausiu testamento sudarymo datai. Apeliaciniame skunde nurodomi vaistai „Cefuroksim“, kurie J. B. buvo skirti 2013 m. Byloje nėra duomenų, kad šie vaistai buvo skirti pakartotinai, kad J. B. juos vartojo ilgą laiką, be to, pažymėtina, kad šie vaistai buvo paskirti prieš trejus metus iki testamento sudarymo, todėl teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, kad ekspertas pagrįstai nepasisakė dėl šių vaistų skyrimo, nes tai nebuvo aktuali aplinkybė, sprendžiant dėl J. B. sveikatos būklės testamento sudarymo metu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantų nurodomi kiti vaistiniai preparatai J. B. buvo paskirti jau po testamento sudarymo, todėl nėra pagrindo tirti jų įtakos J. B. sveikatos būklei. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, jog, ekspertui išanalizavus medicinos dokumentacijos ir civilinės bylos duomenis, matyti, kad nors testatorius sirgo somatinėmis ligomis, tačiau nenustatyta, kad jos turėjo reikšmingą įtaką J. B. psichikos būsenai, o testamento sudarymui juridiškai reikšmingu laikotarpiu skirti medikamentai, tarp jų ir psichotropiniai, buvo vartojami neviršijant maksimalių leistinų terapinių dozių ir jie neturėjo šalutinio poveikio testatoriaus psichikos būsenai. Taigi, pagal savo psichikos būklę testamento sudarymo metu J. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, o ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie tokio pobūdžio J. B. sveikatos būklę ar psichikos sutrikimų požymius (simptomus), kurie testamento sudarymo laikotarpiu testatoriui būtų trukdę suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

14343.

144Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovams nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų ekspertui, surašiusiam eksperto išvadą, todėl objektyviai nebuvo ištirti visi bylos įrodymai ir tinkamai nenustatyta, ar tam tikros faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad ieškovams buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti CPK numatytomis šalies procesinėmis teisėmis. Ekspertizės akto argumentai ir išvados yra aiškūs, tinkamai motyvuoti, o ieškovų atstovo motyvai dėl eksperto iškvietimo teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, nes ekspertas negalėtų vertinti vaistų skyrimo būtinumo, o dėl ieškovų atstovų kitų klausimų (vaistų poveikio) yra argumentuotai pasisakyta pomirtinės teismo psichiatrijos akte, t. y. jo tiriamojoje dalyje. Kaip jau minėta, ekspertas išsamiai išanalizavo, kokie vaistai ir kada buvo skiriami testatoriui, kokios jų dozės, koks jų galimas šalutinis poveikis.

14544.

146Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima testamentą pripažinti negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad palikėjo valia sudaryti ginčijamą testamentą buvo nulemta (paveikta) atsakovės dėl palikėjo sveikatos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog ginčijamas testamentas dėl J. B. sveikatos neatitiko tikrosios palikėjo valios, kad jis buvo nenaudingas ar žalingas palikėjui, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją išreiškė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas palikėjo laisva valia. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad J. B. testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, dėl kurios jis nebūtų galėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir tinkamai taikė proceso teisės normas, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai sprendė, kad testatoriaus J. B. ( - ) sudaryto testamento nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Teismo sprendimo motyvai neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu, yra pagrįsta ir teisėta, o tai, kad apeliantai turi kitą nuomonę dėl įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų bei motyvų tinkamumu.

14745.

148Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

14946.

150Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorius J. B. suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamame testamente buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia, todėl sprendžia, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliktinas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

151Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15247.

153Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisė atsakovei iš ieškovų solidariai 1 150 Eur atsakovės turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš ieškovų priteisė solidariai 69,81 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15448.

155Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15649.

157Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovams nepalankų procesinį sprendimą, dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovų, kaip bylą pralaimėjusių asmenų. Ieškovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraieškių) bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų, tikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis.

15850.

159Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, iš apeliantų J. B. ir R. M. lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei R. M.. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jai atstovavusiai advokatei sumokėjo 350 Eur. Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovei iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina po 175 Eur (iš viso 350 Eur suma) išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

160Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

161Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

162Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ją išdėstant taip: „Priteisti atsakovei R. M., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis iš ieškovų J. B., asmens kodas ( - ) ir R. M., asmens kodas ( - ) po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

163Priteisti Valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų J. B., asmens kodas ( - ) ir R. M., asmens kodas ( - ) po 34,91 Eur (trisdešimt keturis eurus devyniasdešimt vieną centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).“

164Iš ieškovų J. B., asmens kodas ( - ) ir R. M., asmens kodas ( - ) priteisti atsakovei R. M., asmens kodas ( - ) lygiomis dalimis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai J. B. ir R. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami ( - )... 8. 2.... 9. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad V. B. ir J. B. buvo... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 13 d.... 14. 4.... 15. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje ir J. B. medicininėje... 16. 5.... 17. Teismas nurodė, kad vertinant J. B. turėtas sunkias somatines ligas (lėtinis... 18. 6.... 19. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje nėra duomenų apie jo psichikos... 20. 7.... 21. Teismas konstatavo, kad J. B. testamento sudarymo laikotarpiu skirti... 22. 8.... 23. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta, jog J. B. testamento... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad ieškovai kreipėsi į teismą, nes, jų nuomone,... 26. 10.... 27. Teismas konstatavo, kad, ieškovams nepateikus jokių atliktai ekspertizei... 28. 11.... 29. Teismas, atsižvelgdamas į nuoseklias, neprieštaringas, pagrįstas tyrimo... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 32. 12.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovai J. B. ir R. M. prašo panaikinti Klaipėdos... 34. 12.1.... 35. Pirmosios instancijos teismas iš esmės savo sprendimą grindė tik ekspertų... 36. 12.2.... 37. Apeliantų nuomone, ekspertizės išvados yra nepakankamai aiškios,... 38. 12.3.... 39. Pažymima, kad nors, esant gyvam testatoriui J. B., psichiatras jo... 40. 12.4.... 41. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės R. M. parodymams skyrė... 42. 12.5.... 43. Atsakovė R. M. yra profesionali slaugytoja, todėl aiškiai galėjo suprasti... 44. 12.6.... 45. Pirmosios instancijos teismas visiškai eliminavo liudytojos D. S., t. y.... 46. 12.7.... 47. Pažymima, jog atsakovės pusėje liudiję liudininkai su testatoriumi J. B.... 48. 12.8.... 49. Iš medicininių dokumentų matyti, kad testatoriui buvo skiriami vaistai:... 50. 12.9.... 51. Apeliantų nuomone, nei pirmosios instancijos teismas, nei ekspertas dr. K. D.... 52. 12.10.... 53. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepasisakė, ar psichotropinių... 54. 12.11.... 55. Pirmosios instancijos teismas kažkodėl kritiškai nevertino šeimos gydytojos... 56. 12.12.... 57. Apeliantų nuomone, teismas privalo objektyviai įvertinami įrodymus, kurie... 58. 13.... 59. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį... 60. 13.1.... 61. Teismas sprendimą grindė ne tik eksperto išvada, bet ir byloje surinkta... 62. 13.2.... 63. Faktas, kad ekspertizės išvada priimta ne apeliantų naudai, jokiu būdu... 64. 13.3.... 65. Teismas išsamiai ir motyvuotai įvertino pomirtinės teismo psichiatrijos... 66. 13.4.... 67. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtino testatoriaus kaip sąmoningo ir... 68. 13.5.... 69. Apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad atsakovės parodymai... 70. 13.6.... 71. Teismas neprivalėjo sprendime vertinti liudytojos S. paaiškinimų, nes šie... 72. 13.7.... 73. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų gydytojų M. D., V. O. T., N. P.... 74. 13.8.... 75. Ekspertizės akto argumentai ir išvados yra aiškūs, tinkamai motyvuoti,... 76. 13.9.... 77. Teismas pagrįstai liudytojų S. K. (ieškovės gyvenimo draugo – partnerio)... 78. Teisėjų kolegija... 79. IV.... 80. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 81. Apeliacinis skundas netenkintinas... 82. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 83. 14.... 84. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 85. 15.... 86. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl testamento, kuriuo... 87. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 88. 16.... 89. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine... 90. 17.... 91. Nagrinėjamu atveju apeliantai apeliaciniame skunde prašydami skirti žodinį... 92. Dėl testamento pripažinimo (ne)galiojančiu... 93. 18.... 94. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. B., gimęs ( - ) mirė ( - ) (t.... 95. 19.... 96. Ieškovai (apeliantai) J. B., R. M. ieškiniu teismo prašė pripažinti... 97. 20.... 98. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 26 d.... 99. 21.... 100. 2019 m. balandžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) 2019... 101. 22.... 102. 2019 m. balandžio 19 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. ( - ) 2019,... 103. 23.... 104. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 105. 24.... 106. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai,... 107. 25.... 108. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų... 109. 26.... 110. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar bylą nagrinėjęs pirmosios... 111. 27.... 112. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 113. 28.... 114. Nagrinėdamas bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teismas,... 115. 29.... 116. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja... 117. 30.... 118. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio... 119. 31.... 120. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius... 121. 32.... 122. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti... 123. 33.... 124. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su... 125. 34.... 126. Nagrinėjamoje byloje ieškovų ginčijamas palikėjo ( - ) testamentas CK 1.89... 127. 35.... 128. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas byloje savo išvadas grindė... 129. 36.... 130. Iš testamentą patvirtinusios notarės pateikto atsiliepimo į apeliacinį... 131. 37.... 132. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog asmuo... 133. 38.... 134. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 135. 39.... 136. Byloje nustatyta, kad, prieš teismui paskiriant ekspertizę, ieškovai... 137. 40.... 138. CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš... 139. 41.... 140. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliaciniame skunde nurodytas... 141. 42.... 142. Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės akte buvo... 143. 43.... 144. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 145. 44.... 146. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 147. 45.... 148. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 149. 46.... 150. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 151. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 152. 47.... 153. Pirmosios instancijos teismas sprendime priteisė atsakovei iš ieškovų... 154. 48.... 155. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 156. 49.... 157. Priimtame sprendime pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovams... 158. 50.... 159. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 160. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 161. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d.... 162. Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m.... 163. Priteisti Valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų J. B., asmens kodas ( - ) ir... 164. Iš ieškovų J. B., asmens kodas ( - ) ir R. M., asmens kodas ( - ) priteisti...