Byla 1A-7-497/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendžio kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Artūro Šumsko, Aušros Bielskės, sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei, nuteistajam A. S., nuteistojo gynėjams Mindaugui Dovidauskui ir Vidui Vilkui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo adv. V. Vilko ir UAB „C. “ ( - ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendžio kuriuo:

2A. S. pripažintas kaltu:

3pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;

4pagal BK 300 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5pagal BK 221 str. 1 d. ir nuteistas areštu 20 parų;

6pagal BK 222 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

7Paskirtąsias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

9Paskirta baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL (376,60 €) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

10Iš A. S. priteista:

11VSDFV naudai - 1‘492‘054,54 € valstybinio socialinio ir privalomo sveikatos draudimo įmokų; VAVMI naudai - 564 078,51 € GPM ir įmokų į garantinį fondą.

12Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. ir UAB „C. “ ( - ) nuosavybės teise priklausančiam turtui paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

13Apeliaciniu skundu UAB „C. “ ( - ) kurio atžvilgiu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prašo nuosprendį pakeisti ir panaikinti jo dalį, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB „C. “ ( - ) nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) statiniams-inžineriniams tinklams - lietaus kanalizacijos vamzdynui (ilgis 87,90 m), esantiems ( - ) ., Vilnius, unikalus Nr. ( - ), 2) inžineriniams tinklams - šalto vandens tiekimo vamzdynui (įvadui), ilgis 2,80 m, esantiems ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), 3) komercinėms patalpoms 46,95 kv. m ploto, esančioms ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ): pažymėtoms nuo 20-1 iki 20-3, esančioms pastate 1096-7021-2029, 2A3p, 4) butui 76,63 kv. m, esančiam ( - )-4, Vilnius, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate Nr. 1096-7021-2029, 2A3p, 5) negyvenamųjų patalpų-automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), 11/23 daliai patalpų; palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje, įvykdžius nuosprendį civilinio ieškinio dalyje - laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

14Apeliaciniame skunde UAB „C“ nurodo, kad nėra nei vienos iš įstatyme (BPK 152 str. 2 d. 1 p. ir 2 p.) įtvirtintų laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindų UAB „C“ atžvilgiu.

15UAB „C“ baudžiamojoje byloje nėra proceso dalyvis ir jokių civilinių ieškinių šiai bendrovei baudžiamojoje byloje nebuvo pareikšta. Civiliniai ieškiniai buvo patenkinti konkretaus kito fizinio asmens atžvilgiu. Taigi UAB „C“ atžvilgiu nėra priimtas koks nors Lietuvos Respublikos teisės aktais numatytas teismo spendimas (ar kitas baigiamasis teismo aktas), kuriuo būtų nuspręsta iš UAB „C“ priteisti ar perimti nuosavybę, todėl nuosprendžiu taikytas laikinas nuosavybės teisės ribojimas grubiai ir iš esmės pažeidžia UAB „C“ teises, o nuosprendis atitinkamai negali būti laikomas teisėtu ir paliktas galioti.

16Nuosprendžiu tenkinti du ieškiniai, todėl jo rezoliucinės dalies formuluotė „laikiną nuosavybės teisės ribojimą palikti iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje“ yra neaiški ir nekonkreti.

17Teismo procesinis sprendimas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „C“ nėra motyvuotas.

18Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas Vidas Vilkas prašo: 1) nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - A. S. išteisinti pagal visas inkriminuotas veikas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) panaikinti nuosprendį dėl civilinių ieškinių ir priimti naują nuosprendį – abu civilinius ieškinius atmesti; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuosavybei taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

19Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad:

201) Uždarosios akcinės bendrovės „C“ už A. S. sumokėta (grąžinta) paskola nepagrįstai teismo pripažinta A. S. pajamomis natūra. Uždarajai akcinei bendrovei „C“ 11 000 000 Lt suma įvykdžius savo įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal 2006-02-21 laidavimo sutartį ir hipotekos įsipareigojimus, ši bendrovė įgijo 11 000 000 Lt dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į nuteistąjį A. S., o A. S. atitinkamai atsirado prievolė 11 000 000 Lt sumokėti UAB „C“. Taigi A. S. prievolė sumokėti 11 000 000 Lt išliko, jis ir toliau liko skolingas, bet šioje prievolėje pasikeitė kreditorius (vietoj banko tapo UAB „C“). Todėl teismo išvada, kad A. S. gavo naudą natūra, nemokėdamas AB DnB NORD bankui 11 000 000 Lt, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Tai, kad 2010-04-12 skolos grąžinimo sutartis Nr. 1 yra realiai sudaryta, galiojanti ir vykdoma, kad ji teisiškai įtvirtino teisinius atgręžtinio reikalavimo santykius (CK 6.6 str., 6.9. str., 6.83 str.), patvirtina UAB „C“ 2016-08-22 patvirtinimas bei nuteistojo atlikti piniginių lėšų pervedimai. Nepaisant to, ar ši sutartis būtų sudaryta, ar ne - A. S. pagal galiojantį pirmiau nurodytą materialinį teisinį reglamentavimą vis vien būtų skolingas UAB „C“, todėl iš galiojančio teisinio reglamentavimo kylančių imperatyvių nuostatų kylančios prievolės įforminimas sutartimi šiame kontekste gali būti laikomas formaliu veiksmu.

21Nuosprendžiu padarytos išvados dėl pajamų natūra pripažinimo taip pat neteisingos, atsižvelgiant į mokesčių teisės normų turinį. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktas pajamų natūra sąvokos apibrėžimas savo esme pajamomis natūra leidžia pripažinti turtą arba paslaugas, gautas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina. Tačiau jau minėta, kad A. S. prievolė mokėti 11 000 000 Lt išliko. Pajamų natūra pripažinimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog net teismas, spręsdamas, ar pajamos pripažintinos pajamomis natūra ar ne, vadovavosi teisės teorijoje pateikiamu pajamų natūra vertinimu. Taigi nuteistasis, neturintis teisinio, finansinio ar ekonominio išsilavinimo, o turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, negalėjo suvokti, kad jo pajamos pripažintinos natūra, nes toks pripažinimas teisme buvo nustatinėjamas teisės teorijos autorių lygmenyje. Nei viename teisės akte nėra taip aiškiai apibrėžta, kas pripažintina pajamomis natūra, kad A. S., žinodamas ar galėdamas žinoti šį apibrėžimą ir suvokdamas ar galėdamas suvokti, kad toks pajamų pripažinimas taikytinas ir jo konkrečiu atveju, galėjo ir privalėjo suprasti, kad jo veika, teikiant duomenis, jog neturėjo pajamų natūra, įstatyme numatyta kaip nusikalstama.

22Pajamų pripažinimas pajamomis natūra ar nepripažinimas - savo turiniu yra mokestinis klausimas (ginčas). Galutinis ir neskundžiamas sprendimas šios kategorijos byloje yra priimamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs nuosprendį ir atsakęs į mokestinio ginčo dalyką sudarantį klausimą - ar A. S. atveju pripažintinos pajamos natūra, išėjo už teisės aktais numatytų specialių subjektų, įgalintų ir numatytų spręsti tokio pobūdžio klausimą, rato.

23Taigi UAB „C“ už A. S. sumokėta (grąžinta) paskola nepripažintina A. S. pajamomis natūra, atitinkamai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, nes jis jokių duomenų neklastojo, melagingų duomenų neįrašė, jų atitinkamai melagingų nepateikė ir nieko neapgavo.

242) Visuma teismo posėdyje ištirtų faktinių duomenų nepagrindžia teismo išvados, kad A. S. sukčiavo (BK 182 str. 2 d.) ir klastojo dokumentus (BK 300 str. 3 d.). Nuosprendžiu pripažinta, kad A. S. išvengė UAB „C“ naudai didelės vertės turtinės prievolės (gyventojų pajamų ir kitų mokesčių) sumokėti į valstybės biudžetą. Tačiau A. S. veiksmai negali būti vertinami kaip prievolės sumokėti mokesčius panaikinimas apgaule ar apgaule pasisavinant šią į biudžetą mokėtiną sumą, nes jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios tai padaryti. Nuteistojo veiksmuose taip pat nebuvo apgaulės. Ar A. S. gavo pajamas ir ar jos pripažintinos pajamomis natūra, yra ginčo klausimas, tai nėra objektyvi tiesa, todėl nuteistojo veika, pildant ir teikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, negali būti vertinama kaip objektyvios tiesos iškraipymas. Nuteistojo veiksmuose taip pat nebuvo tikslo suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir lemti jos klaidą, nes pati inspekcija po A. S. pateiktos pirminės (2010-04-12) ir patikslintos deklaracijos (2010-05-07) savo priimtais procesiniais dokumentais (2011-02-15 pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą, 2011-02-15 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita) pripažino, jog nebuvo suklaidinta, konstatavo trūkumus ir prieštaravimus ir net suteikė terminą patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokesčius. Tiek deklaracijų pateikimas ar nepateikimas, tiek buhalterinės apskaitos vedimas buvo sąlygotas vienos vienintelės aplinkybės – nuteistojo vertinimo, jog pagal 2006-02-21 laidavimo sutartį už kitą asmenį sumokėtos paskolos lėšos nepripažįstamos pajamomis natūra. Todėl nuteistojo tyčios – jo suvokimo, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, nebuvo.

25Nuteistojo veika neatitinka ir kito esminio bei būtinojo BK 182 straipsnio inkriminavimo sudėties elemento - mokestinės prievolės išvengimo. Byloje yra visi neginčytini įrodymai, kad nuteistasis mokestinės prievolės neišvengė, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nuosprendžio priėmimo metu mokestinės prievolės dar nebuvo, kadangi nebuvo įsigaliojęs apskųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-28 sprendimas Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad mokestinio tyrimo laikotarpis ir kaltinime nurodomas laikotarpis negali būti laikomi tapačiais, nes baudžiamojoje byloje kaltinimas reiškiamas už žymiai ilgesnį laikotarpį. Sugretinus mokestinio ginčo medžiagą (Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-17 patikrinimo aktą, 2012-02-28 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei 2012-08-09 sprendimą), matyti, kad ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija dalyką sudaro būtent nuosprendžiu aprašyta kaip įrodyta veika ir net mokesčiai, kurie nurodyti kaip neįrašyti į deklaraciją ir dėl kurių išvengta prievolės - visiškai (tiksliai centais) atitinka minėtuose Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentuose nurodytas sumas, kadangi į baudžiamojoje byloje atliktą specialisto 2014-02-28 išvados patikrinimo laikotarpį (2010-01-01 iki 2013-04-01) įeina mokestinio ginčo laikotarpis - 2010 metų kovo mėnuo.

263) Teismui pripažinus, jog A. S. į 2010-05-07 patikslintą deklaraciją įrašyti duomenys pripažintini žinomai neteisingais, jo veika turėtų būti vertinama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios veikos inkriminavimui yra būtinas žinomai neteisingų duomenų įrašymas į deklaraciją. Tuo tarpu A. S. į 2010-05-07 patikslintą deklaraciją neįrašė jokių žinomai melagingų duomenų - jis ją patikslino, vertindamas, kad neturėjo pajamų natūra, ir atitinkamai įrašydamas šiuos duomenis, todėl šiuo atveju veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta.

274) Teismas, aptaręs kaltinime pateikto 2010-12-31 balanso straipsnyje „Kitos gautinos sumos“, 2010-12-31 pelno (nuostolio) ataskaitoje pajamų ir sąnaudų iš kitos veiklos, 2010-03-31 balanse ir 2010-03-31 analitiniame žiniaraštyje, 2010-01-01 - 2010-04-12 analitiniame žiniaraštyje atliktus A. S. įrašus (duomenis), nuosprendyje konstatavo, kad A. S. pakoregavo nurodytu būdu įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenis už 2010 metus, 2010-12-31 balanse ir 2010-12-31 pelno nuostolių ataskaitoje sumažindamas įsipareigojimus sumokėti mokesčius valstybei, taip iškreipdamas UAB „C“ tikrąją padėtį, ir pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo 2012-09-07 elektroniniu būdu pateikdamas VĮ Juridinių asmenų registrų centrui. Tačiau teismui pripažinus, jog A. S. į šiuos dokumentus įrašyti duomenys pripažintini žinomai neteisingais, jo veika turėtų būti vertinama ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, bet pagal BK 205 straipsnio 1 dalį. Tačiau šios veikos inkriminavimui yra būtina - žinomai neteisingų duomenų įrašymas į oficialią ataskaitą ar paraišką. Tuo tarpu A. S. į minėtus dokumentus neįrašė jokių žinomai apgaulingų duomenų - jis juos įrašė, įvertinęs, kad negavo pajamų natūra, todėl šiuo atveju veika, numatyta BK 205 straipsnio 1 dalyje, nebuvo padaryta.

285) BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos inkriminavimui yra būtina sąlyga - valstybės institucijos raštiškas priminimas apie pareigą pateikti deklaraciją. Tačiau šiuo atveju toks priminimas nebuvo įteiktas raštu, kaip numato Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai (tiesiogiai įteikiant ar siunčiant registruotu laišku). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „C“ 2004-12-30 Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutarties matyti, kad ji skirta tik santykiams dėl UAB „C“ teikiamų deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai jas priimant, o ne dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamų pranešimų mokesčių mokėtojui. Vyr. buhalterė L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, jog prie Elektroninės duomenų sistemos, kur patalpintas priminimas, jungdavosi tik ji vienintelė. Taigi nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje.

296) Atsižvelgiant į BK 221 straipsnio 1 dalies sankciją, inkriminuojamos veikos padarymo laikotarpį (iki 2011-03-07) bei į tai, jog už 2011 metų sausio mėnesį deklaracijos nepateikimas yra atskira savarankiška veika, niekaip nesusijusi ir nepatenkanti į kitų inkriminuojamų veikų sudėtį, byla dėl šios veikos nutrauktina suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (terminas suėjo 2014-03-07). Nuteistasis šiame apeliaciniame skunde pateiktais motyvais išteisintinas dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, taip pat išteisintinas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo arba jo veika perkvalifikuotina į aplaidų apskaitos tvarkymą (BK 223 str., kuris padaromas tik neatsargia kaltės forma, LAT 2009-10-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009), atitinkamai pripažintina ir tai, jog nebuvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, kuri, vadovaujantis BK 95 straipsnio 7 dalimi, nutrauktų BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos senaties terminą.

307) A. S. neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Nuteistąjį išteisinus dėl sukčiavimo veikos ir dokumentų klastojimo, t. y. nepripažinus gavus pajamas natūra, atitinkamai negali būti pripažinta, kad jis apgaulingai atliko įrašus buhalterinėje apskaitoje ir apgaulingai tvarkė apskaitą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu nuosprendžiu nustatyta veika pagal sukčiavimo ir dokumentų klastojimo faktus butų palikta galioti, nuteistojo veiksmuose galima įžiūrėti dėl šių veikų nusikalstamą sudėtį tik pagal BK 223 straipsnį. Teismas nuosprendyje nepateikė jokių būtent apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo motyvų, t. y. tokių veiksmų, kurie liudytų nuteistojo apgaulę. Nuosprendyje dėl apskaitos pripažinti įrodytais nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato pateiktą aplaidžiam buhalterinės apskaitos tvarkymui būdingą aprašymą ir visiškai neatitinka apgaulingam buhalterinės apskaitos tvarkymui būdingų požymių. Be to, nekilo apgaulingai ar aplaidžiai tvarkomos buhalterinės apskaitos padarinių. Visi sandoriai, jų vertės, sumos, grynųjų pinigų perduotos sumos, bendrovėms sumokėtos sumos už prekes ar paslaugas žinomos ir aiškiai identifikuotos. Taigi ne tik nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau nepagrįstas yra kaltinimo argumentas dėl negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tuo pačiu nepagrįsta specialisto išvada. Taigi A. S. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnį turi būti išteisintas arba veika perkvalifikuota į BK 223 straipsnį.

318) Net tuo atveju, jei nuosprendžio dalis dėl deklaracijų nepateikimo veikos pripažintina įrodyta (nuteistasis pripažįstamas kaltu), jis pagal BK 36 straipsnį atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta veika tapo nepavojinga, kadangi A. S. iki nuosprendžio priėmimo pateikė visas teisės aktais numatytas UAB „C“ ataskaitas ir deklaracijas, ką patvirtina byloje esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-11-03 raštas.

329) Teismo išvada, kad A. S. keturis pirkimo - pardavimo sandorius atliko, nepasitaręs su kitu įmonės akcininku, ir priėmė sprendimus vienasmeniškai, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių, nes visi sandoriai dėl turto pardavimo ir įkeitimo buvo atlikti turint abiejų UAB „C“ akcininkų sprendimus dėl tokių sandorių sudarymo, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiami akcininkų sprendimai, kurie taip pat buvo pateikti ir notarui prieš kiekvieną sandorį ir yra notaro archyvinėse bylose.

3310) Nuteistojo pripažinimas kaltu grindžiamas ir 2009-09-28 kompiuteryje esančiu ruošiniu. Tačiau šis ruošinys niekada nebuvo atspausdintas, niekada nebuvo ir nėra A. S. pasirašytas, apskritai negalima identifikuoti šio ruošinio autoriaus, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog šis ruošinys buvo ne A. S. kompiuteryje, todėl apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti aplinkybėmis, kurios nesusijusios su A. S..

3411) Nuosprendyje nurodyti motyvai (dėl mokestinio ginčo (mokestinės bylos)) įtakos ir reikšmės neturėjimo šiai bylai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nuosprendyje kaip įrodyta aprašyta veika (t. y. deklaracijos už 2010 metus suklastojimas) yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi, apima deklaraciją už 2010 metų kovo mėn., kadangi minėtos deklaracijos už 2010 metus suklastojimas yra kildinamas ne kuo kitu, o būtent duomenų apie neva gautas pajamas natūra 2010 metų kovo mėnesį neįrašymu. Kitaip tariant, 2010 metų deklaracijos duomenų sudedamoji dalis yra būtent tų metų kovo mėnesio duomenys. Visų kitų mėnesių (be kovo) duomenys neturi jokios įtakos 2010 metų deklaracijos vertinimui, kadangi jie yra pateikti teisingai. Visos kitos kaltinimo dalys (pavyzdžiui, už 2012 metų liepos, 2013 metų liepos mėnesio deklaracijų) yra betarpiškai susijusios su pajamų natūra gavimo vertinimu, kas ir sudaro mokestinio ginčo pagrindą, dalyką ir esmę (pagrindas - Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. 1-1490- 561/2013). Nuosprendžio dalis dėl to, jog A. S. tyčia nepateikdamas UAB „C“ mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (forma - FR0572, versija - 03) už 2013 metų liepos mėnesi [...] bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma - FR0573, versija - 03) už 2013 metus, [...] tokiu būdu, apgaule išvengė UAB „C“ didelės vertės [...] turtinės prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą“, yra visiškai nesuprantama ir neįrodyta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, kadangi ūkinė finansinė veikla yra tirta (tyrimas atliktas) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-04-01.

3512) Teismo nurodyta aplinkybė, jog 2010-03-25 sandorio sudarymo metu UAB „C“ nebuvo buhalterės L. S. ir A. S. pats taisė bei pateikė deklaracijas, prieštarauja paties teismo nustatytai aplinkybei, jog buhalterė L. S. dirbo iki 2010-04-12 ir ji pildydavo ir teikdavo deklaracijas, bei analogiškiems L. S. parodymams, duotiems 2013-03-26 ikiteisminio tyrimo metu.

3613) Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog nekilnojamojo turto pirkėjai pinigus pervedė tiesiogiai bankui, aplenkdami bendrovės „C“ sąskaitas banke paties pardavėjo UAB „C“, atstovaujamo A. S., prašymu ir visais atvejais analogiškai, kadangi parduodamo nekilnojamojo turto įkaito turėtojas (bankas AB DNB) sutiko su įkeisto turto pardavimu tik su sąlyga, jog pinigai už parduodamą turtą bus pervesti tiesiogiai bankui, ką nurodė A. S. teisme bei patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiami banko leidimai dėl turto pardavimo.

3714) Nuosprendyje teismas nurodė, kad L. S. savo elektroninio pašto adresu gavo atsakymą, kad gautos pajamos yra pajamos natūra su visais tai pajamų rūšiai atitinkamais mokesčiais, ar A. S. apie tą raštą informavo, nepamena. Tai neva turėtų įrodyti, kad A. S. negalėjo nežinoti apie bendrovės darbuotojos gautą atsakymą, tačiau tai sakydama, L. S. aiškiai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, jog šį atsakymą gavo jau po to, kai bendrovėje nebedirbo.

3815) Mokestinės prievolės, kylančios iš valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, savo esme yra civilinio pobūdžio prievolės. Visi kaltinimai dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų įrašymu, suklastotų deklaracijų pateikimu ir jų nepateikimu - yra minėtų mokesčių valstybei tinkamo ar netinkamo įforminimo klausimas, o ne atskiri savarankiški nusikaltimai. Taigi A. S., pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus teisę sudarančių tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų nuostatas, nuteistas už negalėjimą įvykdyti civilinio pobūdžio prievolę. A. S. taip pat nuteistas už patikslintos deklaracijos suklastojimą, nors galimybę teikti patikslintą deklaraciją numato įstatymas (Mokesčių administravimo įstatymo 80 str. 1 d.). A. S. į 2010-05-07 patikslintą deklaraciją įrašė duomenis, kurie, jo manymu, yra teisingi. Taigi A. S. baudžiamas už tokią veiką (deklaracijos pateikimą), kuri įstatymu nėra draudžiama, atvirkščiai – yra leidžiama, ir tai prieštarauja BK 2 straipsnio 1 dalies nuostatai.

3916) Atsižvelgiant į visus nurodytus nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis ir atitinkamai atmetami civiliniai ieškiniai. Civiliniai ieškiniai atmestini ir tuo pagrindu, jog prievolę sumokėti mokesčius nuo pajamų natūra turinčiam juridiniam asmeniui jokie įtarimai ar kaltinimai nebuvo pareikšti, atitinkamai juridinis asmuo nėra pripažintas ir kaltu. A. S. nėra materialiai atsakingas už UAB „C“ veiklą. Abiejų civilinių ieškovų reikalavimai iš esmės kildinami iš juridinio asmens mokesčių nesumokėjimo. Tačiau šie teisiniai santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti mokesčių įstatymais ir nėra teisinio pagrindo subsidiariai taikyti privatinės teisės normų (CK 1.1 str. 2 d.). Nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo negali būti pripažintas teisėtu ir dėl to, jog teismas, žinodamas apie Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-28 sprendimą Nr. (4.65)-256-48 dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo, į kurį patenka ir mokesčių sumos, pareikalautos civiliniais ieškiniais šioje baudžiamojoje byloje, juos tenkindamas, sudarė tokią dualistinę teisinę situaciją, jog dėl vienų ir tų pačių mokestinių prievolių dydžio ir jų pagrindo yra du galiojantys ir vykdytini dokumentai - teismo nuosprendis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-28 sprendimas Nr. (4.65)-256-48.

40Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, Nustatė

41Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d.

42A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Laikotarpiu nuo 1993-06-17 akcininkų sprendimu būdamas paskirtas į UAB „C" (į. k. ( - ), registruotos adresu Vilniuje, ( - )) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatų pagrindu, būdamas atsakingas už „bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą", pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>", 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „ / apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose"', pagal 2012-07-04 sutartį Nr. SK-5617 pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą/patalpą, esančią adresu ( - )-3, butą/patalpą adresu ( - )-9, Vilniuje, 2/23 dalį negyvenamosios patalpos automobilių stovėjimo aikštelė adresu ( - ), Vilniuje, uždarajai akcinei bendrovei „A", UAB „C" tyčia neteisėtai, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė minėto turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo ūkinių-finansinių operacijų, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje neužfiksavo 2012-07-04 pardavimo operacijos, 2012-12-31 balanse neužfiksavo turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, mokėtinos sumos (privalomi mokesčiai), o pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2012 metus neužfiksavo turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų. Jis gi, pagal 2013-02-27 sutartį Nr. SK-1320 ir 2013-02-26 sutartį Nr. SK-1275 A. D. - Krutulei ir I. Š. pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą -butą/patalpą, esantį adresu ( - )-11, Vilniuje ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos -automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), UAB „C" buhalterinėje apskaitoje neapskaitė minėto turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo ūkinių-finansinių operacijų, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje neužfiksavo 2013-02-27 ir 2013-02-28 pardavimo operacijų, neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, 2013-12-31 balanse neužfiksavo turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, mokėtinos sumos (privalomi mokesčiai), o pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2013 metus neužfiksavo turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų. Taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 9 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentas, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas,, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį", žinodamas, kad vyriausioji buhalterė L. S. 2010-04-12 grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 1a, jam, A. S., perdavė 30.917,16 Lt ir 2.891,30 Eurų grynais pinigais, šios piniginės operacijos „Operacijos žiniaraštyje pagal sąskaitą 2720: kasa litais laikotarpis nuo 2010-03-01 iki 2013-04-30" neužfiksavo. Be to, jis, žinodamas, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 už bendrovės gautas paslaugas ir prekes kitiems ūkio subjektams grynaisiais pinigais sumokėjo 18.759, 96 Lt, šių piniginių operacijų neužfiksavo bendrovės pirkimų registre. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „C" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2013-04-01.

43Šioje kaltinimo dalyje nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. A. S. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 222 str. 1 d. į 223 str. 1 d.

44Bylos duomenys

45Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2010 metais įmonė nustojo realiai vykdyti veiklą, neliko darbuotojų, pajamų, išlaidų. Nebūdamas buhalteriu stengėsi sumokėti atsiradusias įmonės skolas, likučius ir panašiai. Dėl saskaitų faktūrų neišrašymo už likusį turtą, kuris buvo parduotas, paaiškino, kad įmonei „A“ ji išrašyta, tačiau neužregistruota buhalterinėse knygose, bet pati faktūra išrašyta. Pardavus butus fiziniams asmenims Krutulei ir Šeštokui, jis galvojo, kad VMI automatiškai žinos, nes turtas yra forminamas notariškai, visi pinigai liko banke, o žmogus įsigijęs turtą registruoja jį Registrų centre. Nebūdamas buhalteriu, tų žinių neturėjo. Sutinka, kad nepakankamai kruopščiai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau sužinojęs apie trūkumus, juos ištaisė, pateikė visas reikalingas deklaracijas ir ataskaitas. VMI gavo turto deklaracijas, mokestines deklaracijas, tik pavėluotai. Nieko nevengė, neapgaudinėjo ir neklastojo. UAB „C“ nuo 2010 m. balandžio 12 d. nebebuvo darbuotojų. Buhalterė išėjo irgi 2010-04-12 ir jis liko vienas. Nuo 2010-04-13 iki 2013-04-01 niekas netvarkė UAB „C“ buhalterinės apskaitos, nebuvo buhalterės, įmonė veiklos nevykdė. Vadovas buvo tik dokumentuose (1).

46Įrodymų vertinimas ir motyvai.

47BK 222 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

48BK 223 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas s privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

49Dėl subjekto

50Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013, 2K-7-176-303/2015).

51Nuo 2010-04-12 bendrovė nebuvo buhalterio ir buhalterinė apskaiots tvarkymas nebuvo perduotas tokias paslaugas teikiančiai įmonei, todėl A. S. kuris 1993-06-17 akcininkų sprendimu buvo paskirtas į UAB „C" (į. k. ( - ), registruotos adresu Vilniuje, ( - )) direktoriaus pareigas, turėjo teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kaip ūkio subjekto vadovas buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir turėjo vykdyti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>", 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „ / apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose". Tai yra, esant kitiems nusikaltimo požymiams, A. S. galėjo būti tiek nusikaltimo numatyto BK 222 str. 1 d., tiek nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. subjektas.

52Dėl kaltės formos.

53Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 str. taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33-303/2017, 2K-76/2007, 2K-526/2011, ir kt.).

54BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 str. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 str. (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 str. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas traktuotinas kaip toks nusikaltimas, kuris padaromas dėl neatsargumo. Tokia išvada remiasi ir istorinių sąvokų „aplaidumas“, „aplaidus“ aiškinimu. Teisės teorijoje, teismų praktikoje iki naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo sąvokos „aplaidumas“, „aplaidus“ buvo siejamos tik su neatsargumu. Pagrindo nukrypti nuo taip susiformavusio aiškinimo nėra. BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). BK 223 str. numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinė byla Nr. 2K-P-305/2009).

55Kaltinime nurodoma, kad motyvas, dėl kurio A. S. neapskaitė, nedeklaravo ir finansinėse ataskaitose nenurodė bendrovės pajamų, gautų pagal 2012-07-04, 2013-02-27, 2013-02-26 sutartis pardavus bendrovių nekilnojamąjį turtą buvo siekis išvengti mokestinių prievolių, kylančių iš GPM 9 str., 22 str., su darbo santykiais gautų pajamų natūrą. Tačiau nustatyta, kad 2012-07-04, 2013-02-27, 2013-02-26 bendrovės gautų lėšų panaudojimas A. S. prievolėms įvykdyti negali būti laikomos nei A. S. pajamomis natūra, nei jo A klasės su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Taigi A. S. neturėjo ir negalėjo turėti motyvo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą dėl to, kad išvengti minėtų mokestinių prievolių valstybei.

56Tokios tyčios nebuvimą rodo ir faktas, kad nors A. S. tinkamai neapskaitė ir finansinėse ataskaitose nenurodė pagal 2012-07-04, 2013-02-27, 2013-02-26 sutartis nurodytų bendrovės pajamų, bet jų ir neslėpė, nes nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai patvirtinti notariškai, tinkamai įregistruoti, nekilnojamojo turto pardavimo sutartys bendrovėje išsaugotos, galiausiai lėšos pagal nekilnojamojo turto pardavimo sandoriu, bankui pervestos mokėjimo pavedimais. Akivaizdu, kad esant tokiems duomenims, bendrovės pajamų, gautų pagal minėtus tris nekilnojamojo turto pardavimo sandorius neįmanoma nuslėpti.

57A. S. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2010-04-12 grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 1a, iš buhalterės L. S. gavęs 30.917,16 Lt ir 2.891,30 Eurų grynais pinigais, šios piniginės operacijos „Operacijos žiniaraštyje pagal sąskaitą 2720: kasa litais laikotarpis nuo 2010-03-01 iki 2013-04-30" neužfiksavo, bei žinodamas, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 už bendrovės gautas paslaugas ir prekes kitiems ūkio subjektams grynaisiais pinigais sumokėjo 18.759, 96 Lt, šių piniginių operacijų neužfiksavo bendrovės pirkimų registre. Kaltinimas pernelyg siaurai traktuoja aplinkybę, kad A. S. neapskaitė šių operacijų ir finansinėse ataskaitose nenurodė pagal 2012-07-04, 2013-02-27, 2013-02-26 sutartis nurodytų bendrovės pajamų, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2010-01-12 kaltinamasis iš esmės visai netvarkė buhalterinės apskaitos ir tinkamai neapskaitė bei finansinėse atsakaitose nenurodė ne tik šių ūkinių operacijų ir už jas gautų pajamų, bet ir apskritai netvarkė buhalterinės apskaitos ir laiku neteikė deklaracijų bei finansinių ataskaitų (VMI 2012-01-17 patikrinimo aktas Nr. (4.65-05-77-1), 2014-02-28 specialisto išvada Nr. 5-1/37, t. 1, b.l. 94- 98, t. 2, b.l. 57- 77).

58Taigi tai, kad A. S. neapskaitė ir finansinėse ataskaitose nenurodė pagal 2012-07-04, 2013-02-27, 2013-02-26 sutartis gautų pajamų, iš buhalterės L. S. perimtų piniginių lėšų bei pajamų, gautų nuo 211-01-01 iki 2012-12-31 yra ne jo tyčios išvengti mokestinių prievolių valstybei, bet aplaidumo, kuris pasireiškė bendrovės visos buhalterinės apskaitos netvarkymu bei tinkamų finansinių atsakaitų pateikimu pasėkmė. Tai yra A. S. kaltės formą yra ne tyčia, bet neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas), ir jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 223 str. 1 d.

59Šių aplaidžių A. S. veiksmų pasėkoje, iš dalies negalima nustatyti UAB „C" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2013-04-01. Tai, kad bendrovės įsipareigojimų dydis ir struktūra nustatyta remiantis kitais duomenimis- banko pateikta informacija, pirkėjų pateiktais dokumentais ir kt., atsakomybės nešalina, nes pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33-303/2017 į ir kt..

60Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja: A. S. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Laikotarpiu nuo 1993-06-17 akcininkų sprendimu būdamas paskirtas į UAB „C" (į. k. ( - ), registruotos adresu Vilniuje, ( - )) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatų pagrindu, būdamas atsakingas už „bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą", pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>", 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „ / apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose"', pagal 2012-07-04 sutartį Nr. SK-5617 pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą/patalpą, esančią adresu ( - )-3, butą/patalpą adresu ( - )-9, Vilniuje, 2/23 dalį negyvenamosios patalpos automobilių stovėjimo aikštelė adresu ( - ), Vilniuje, uždarajai akcinei bendrovei „A", UAB „C" dėl nusikalstamo nerūpestingumo, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė minėto turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo ūkinių-finansinių operacijų, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje neužfiksavo 2012-07-04 pardavimo operacijos, 2012-12-31 balanse neužfiksavo turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, mokėtinos sumos (privalomi mokesčiai), o pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2012 metus neužfiksavo turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų. Jis gi, pagal 2013-02-27 sutartį Nr. SK-1320 ir 2013-02-26 sutartį Nr. SK-1275 A. D. - Krutulei ir I. Š. pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą -butą/patalpą, esantį adresu ( - )-11, Vilniuje ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos -automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), UAB „C" buhalterinėje apskaitoje neapskaitė minėto turto pardavimo ir gautų lėšų panaudojimo ūkinių-finansinių operacijų, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje neužfiksavo 2013-02-27 ir 2013-02-28 pardavimo operacijų, neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, 2013-12-31 balanse neužfiksavo turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, mokėtinos sumos (privalomi mokesčiai), o pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2013 metus neužfiksavo turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų. Taip pat jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 9 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentas, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas,, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį", žinodamas, kad vyriausioji buhalterė L. S. 2010-04-12 grynųjų pinigų priėmimo - perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 1a, jam, A. S., perdavė 30.917,16 Lt ir 2.891,30 Eurų grynais pinigais, šios piniginės operacijos „Operacijos žiniaraštyje pagal sąskaitą 2720: kasa litais laikotarpis nuo 2010-03-01 iki 2013-04-30" neužfiksavo. Be to, jis, žinodamas, kad per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 už bendrovės gautas paslaugas ir prekes kitiems ūkio subjektams grynaisiais pinigais sumokėjo 18.759, 96 Lt, šių piniginių operacijų neužfiksavo bendrovės pirkimų registre. Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „C" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-04-13 iki 2013-04-01.

61Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

62Dėl bausmės

63Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau neteistas. A. S. padaryta nusikalstama veika numatyta BK 223 str. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) yra nesunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BBK 55 str. 1 d.), pagrindų nukrypti nuo šios bendro normos nenustatyta, todėl A. S. skirtina su laisvė satėmimu nesusijusi bausmė- bauda. Neasnt atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, beoi vadovaujantis BPK 61 str. nuostatomis, baudos dydis nustatomas artimas sankcijos vidurkiui.

64Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.

65A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. už tai, kad klastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo, o būtent:

66jis, A. S., laikotarpiu nuo 1993-06-17 būdamas UAB „C." (į. k. ( - ), registruotos adresu Vilniuje, ( - )) direktoriumi ir turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą bei priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2006-02-21 sudaręs laidavimo sutartį Nr.25-06IL, kuria bendrovė „C" laidavo asmeninių A. S. prievolių įvykdymą pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL, sudarytą tarp AB banko „Nord /LB Lietuva" (toliau- AB DNB bankas) ir fizinio asmens A. S. ir 2010-03-25 pagal sutartį Nr. 3-1985 pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą-negyvenamąją patalpą - viešbutį, esantį ( - ) Vilniuje, už 11.250.000 Lt sumą Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „( - ) C. L.", kurios 3.1.2. punkte nurodyta, kad pirkėjas, pardavėjo, atstovaujamo UAB „ C " direktoriaus A. S., prašymu, 11 200 000 Lt perveda į pardavėjo kreditoriaus-AB DNB NORD banko sąskaitą Nr. ( - )," ir pastarąją pinigų sumą „( - ) C. L." 2010-03-26 pavedimu Nr. 601 pervedė į minėtą banko sąskaitą, tokiu būdu bendrovės UAB „C" lėšomis sumokėjo už darbuotojo A. S. asmeninę paskolą, iš kurių 11.000.000 Lt panaudota A. S. asmeninei paskolai padengti, dėl ko A. S. gavo asmeninę naudą, kas pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 str. 3 d. nuostatas laikoma gyventojo pajamomis natūra ir yra apmokestinamos. Pažeisdamas to paties įstatymo 24 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas", ir žinodamas, kad UAB „C" buhalterė L. S. UAB „C" 2010-03-31 balanse, patvirtintame A. S. parašu, ir sąskaitų apyvartiniame saldo žiniaraštyje (laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-03-31) buvo nurodžiusi 6 110 914 Lt bendrovės įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais: tarp jų 4 406 433, 41 Lt mokėtino socialinio draudimo mokesčio, 1 646 740, 30 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, 57 678, 26 Lt mokėtino atlyginimo, 62 Lt įmokos į Garantinį fondą, taip patirtas sąnaudas nurašant į netekimus, bei žinodamas, kad L. S. 2010-04-12 buvo įrašiusi teisingus duomenis į pirminę Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją (Forma - FR0572, versija - 03) už 2010 metų kovo mėnesį nurodant, kad UAB „C" darbuotojai 2010 metų kovo mėnesį gavo 11.019.365,14 Lt pajamų, nuo jų apskaičiuojant ir 20 eilutėje deklaruojant 1.652.183 Lt mokesčių bei laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-12 buhalterinėje apskaitoje užskaitant 11.000.000 Lt į netekimus, susijusius su A. S. paskolos dengimu, priskaičiuojant 1.650.000 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3.737.800 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 660.000 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 11.000 Lt įmokų į Garantinį fondą (viso 7 058 800 Lt), ir šią deklaraciją 2010-04-12 elektroniniu būdu buvo pateikusi Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jis tyčia, siekdamas nuslėpti gautą asmeninę 11.000.000 Lt naudą ir išvengti bendrovės „C" vardu apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2010-05-07 8 val. 12 min. kompiuteriu DELL INSPIRON Nr. CZOFXMl, esančiu adresu Gabijos g. 71-11, Vilniuje, surašė žinomai melagingus duomenis į UAB „C" Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją (Forma - FR0572, versija - 03) už 2010 metų kovo mėnesį, kurioje sąmoningai deklaruodamas mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas, dėl už A. S. AB DNB bankui sumokėtų sumų, o būtent: 18 eilutėje įrašant, kad UAB „C" 2010 metų kovo mėnesį gavo tik 19.365, 14 Lt pajamų, nuo jų apskaičiavo ir 20 eilutėje deklaravo 2.183 Lt mokesčių ir tokiu būdu pastarąją deklaraciją suklastojo bei šią žinomai suklastotą deklaraciją, elektroniniu būdu 2010-05-07 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilnius).

67Jis gi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pagrįsti UAB „C" 2010 metų kovo mėnesio pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (Forma -FR0572, versija - 03) 2010 metų gegužės 7 dienai pateikimo tariamą teisėtumą, būdamas atsakingas už UAB „C" finansinės atskaitomybės pateikimą, nenustatytu laiku ir vietoje organizavo finansinės atskaitomybės pakeitimus: vietoje 17.738.903 Lt netekimų ir bendrovės įsipareigojimų sumokėti privalomus mokesčius, iš viso 6.110. 914 Lt , teisingai nurodytų 2010-03-31 Balanse, 2010-01-01-2010-03-31 bei 2010-01-01-2010-04-12 analitiniuose žiniaraščiuose, paprašė sesers E. S. (nieko nežinojusios apie A. S. vykdomą nusikalstamą veiką), padėjusios tvarkyti bendrovės „C" buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę, nenustatytu laiku ir vietoje, padaryti finansinės atskaitomybės duomenų korekcijas, kuri įrašė tikrovės neatitinkančius įrašus: į 2010-12-31 Balanso straipsnį „Kitos gautinos sumos" įrašė 11.000.000 Lt, kaip gautiną sumą, o 2010-12-31 Pelno nuostolių ataskaitoje nurodė 13.203.513 Lt pajamų ir 5.164.314 Lt sąnaudų, taip nuo 2010-04-13 pakeisdamas įsipareigojimus bendrovei, juos padidindamas 11.000.000 Lt suma. A. S., tokiu būdu bendrovės „C" naudai 2010 metų Finansinėje atskaitomybėje (sudarytoje 2012-07-02): 2010-12-31 Balanse ir 2010-12-31 pelno nuostolių ataskaitoje sumažindamas įsipareigojimus sumokėti mokesčius valstybei ir taip iškreipdamas UAB „C" jos faktinę padėtį, pagamino netikrus dokumentus bei, juos panaudojo 2012-09-07 elektroniniu būdu pateikdamas VĮ Juridinių asmenų registrų centrui, Lvovo g.25, Vilniuje.

68Jis gi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-04-05 įrašė žinomai melagingus duomenis į UAB „C" Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (Forma - FR0573, versija - 03) už 2010 metus, nurodant, kad UAB „C" per 2010 metus deklaruoja 67.595, 83 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiavo 8.522 Lt mokesčių ir tokiu būdu ją suklastojo. Šią žinomai suklastotą deklaraciją elektroniniu būdu 2011-04-05 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (Ulonų g. 2, Vilnius), dėl ko UAB „C" 2010 m. kovo mėn. nuslėpė ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6.058.800 Lt mokesčių, iš jų: 1.650.000 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 3.737.800 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 660.000 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 11.000 Lt įmokų į Garantinį fondą. Tokiu būdu A. S., suklastojant minėtas deklaracijas, taip pat 2010 metų Finansinę atskaitomybę ją iškreipdamas ir, jas pateikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, bei VĮ Juridinių asmenų registrų centrui, apgaule išvengė UAB „C" naudai didelės vertės turtinės prievolės - 6.058.800 Lt sumokėti į valstybės biudžetą.

69Jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagal 2012-07-04 sutartį Nr. SK-5617 už bendrą 1.290.000 Lt sumą uždarajai akcinei bendrovei „A" pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą/patalpą, esančią adresu ( - )-3, butą/patalpą adresu ( - )-9, Vilniuje, 2/23 dalį negyvenamosios patalpos automobilių stovėjimo aikštelė adresu ( - ), Vilniuje, kurios 4.1. punkte nurodyta, kad „1.290.000 Lt Pirkėjas įsipareigoja sumokėti per dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos į Pardavėjo atstovo nurodytą AB DNB bankui priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), <...> siekiant padengti A. S. įsiskolinimą DNB bankui pagal 2006-02-21 Kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL", dėl ko UAB „A" 2012-07-05 pavedimu Nr. 07041800 pervedė 1.290.000 Lt į sąskaitą Nr. ( - ), tokiu būdu bendrovės UAB „C" vardu sumokėdamas už darbuotojo A. S. asmeninę paskolą iš viso 1.290.000 Lt, iš kurių 1.252.425 Lt panaudota A. S. skolai padengti, dėl ko A. S. gavo asmeninę naudą, kas pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 9 str. 3 d. nuostatas laikoma gyventojo pajamomis natūra ir yra apmokestinamos. Pažeisdamas to paties įstatymo 24 str. 1 d.: „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas", UAB „C" buhalterinėje apskaitoje tyčia neapskaitydamas minėto turto pardavimo ir gautų lėšų 1.290.000 Lt sumai panaudojimo, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje nefiksuojant 2012-07-04 pardavimo operacijos, 2012-12-31 balanse nefiksuojant turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, o pelno (nuostolių) ataskaitoje nefiksuojant turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų, tokiu būdu nuslėpdamas, kad UAB „C" pardavė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir gautomis lėšomis grąžino 1.252.425 Lt paskolą už A. S., tikslu išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia nepateikdamas UAB „C" Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (Forma - FR0572, versija - 03) už 2012 metų liepos mėnesį, kurias privaloma pateikti iki kito mėnesio 15 dienos bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (Forma - FR0573, versija -03) už 2012 metus, privalomas pateikti iki kalendorinių metų, einančių, po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos ir nuo gautų 1.252.425 Lt pajamų natūra neapskaičiavęs ir nedeklaravęs 691.086 Lt mokesčių, iš jų: 187.863 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 425.574 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 75.145 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 2.504 Lt įmokų į Garantinį fondą, tokiu būdu panaudodamas apgaulę, išvengė UAB „C" didelės vertės - 691.086 Lt - turtinės prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą ,

70Jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagal 2013-02-27 sutartį Nr. SK-1320 ir 2013-02-26 sutartį Nr. SK-1275 2013-03-05 už bendrą 650.000 Lt sumą A. D.-Krutulei ir I. Š., pardavęs UAB „C" nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą-butą/patalpą, esantį adresu ( - )-11, Vilniuje ir 1/23 dalį negyvenamosios patalpos - automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu ( - ), Vilniuje, ir tokiu būdu pagal 2013-02-27 sutarties Nr. SK-1320 4.1. punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „640.000 Lt Pirkėjas įsipareigoja per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo dienos mokėjimo pavedimu sumokėti Pardavėjui į Pardavėjo atstovo nurodytą, AB DNB bankui priklausančią sąskaitą Nr. ( - ) <...> siekiant padengti A. S. įsiskolinimą DNB bankui pagal 2006-06-13 kreditavimo sutartį Nr. 2465-06IV ir 2006-02-21 Kreditavimo sutartį,-Nr. 881-06IL" ir 2013-02-26 sutarties Nr. SK-1275 4.1. punkto nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Daikto kainą Pirkėjas įsipareigoja sumokėti mokėjimo pavedimu į Pardavėjo atstovo nurodytą, AB DNB bankui priklausančią sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB DNB banke, iki 2013-02-27", dėl ko A. D.-Krutulė ir I. Š. 2013-02-27 ir 2013-02-28 pavedimais Nr.1 ir Nr.896508 pervedė 650.000 Lt į sąskaitą Nr. ( - ), tokiu būdu bendrovės UAB "C" vardu sumokėdamas už darbuotojo A. S. asmeninę paskolą iš viso 650.000 Lt. iš kurių 633.432 Lt panaudota A. S. skolai padengti, dėl ko A. S. gavo asmeninę naudą, kas pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 9 str. 3 d. nuostatas laikoma gyventojo pajamomis natūra. Pažeisdamas to paties įstatymo 24 str. 1 d.: "mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas", UAB „C" buhalterinėje apskaitoje tyčia neapskaitydamas minėtų turto pardavimo ir gautų lėšų 650.000 Lt panaudojimo, „Pardavimo sąskaitų" žiniaraštyje nefiksuojant 2013-02-27 ir 2013-02-28 pardavimo operacijų, neišrašant pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, 2013-12-31 balanse nefiksuojant turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos (privalomi mokesčiai), o pelno (nuostolių) ataskaitoje nefiksuojant turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų, tokiu būdu nuslėpdamas, kad UAB „C" pardavė bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir gautomis lėšomis gražino 633.432 Lt paskolą už A. S., tikslu išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, tyčia nepateikdamas UAB „C" Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (Forma - FR0572, versija - 03) už 2013 metų vasario mėnesį, kurias privaloma pateikti iki kito mėnesio 15 dienos bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (Forma - FR0573, versija - 03) už 2013 metus, privalomas pateikti iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos ir nuo gautų 633.432 Lt pajamų natūra neapskaičiavęs ir nedeklaravęs 349.525 Lt mokesčių, iš jų: 95.014 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 215.240 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 38.005 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1.266 Lt įmokų į Garantinį fondą, bei tokiu būdu, apgaule išvengė UAB „C" didelės vertės - 349.525 Lt - turtinės prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

71Šiais savo veiksmais jis, laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2014-05-01, veikdamas tiesiogine tyčia, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, dėl ko padaryta didelės žalos, bei finansinėje apskaitoje neapskaitydamas ūkinės -finansinės veiklos sandorių, sąmoningai juos nuslėpdamas ir jų nedeklaruodamas, apgaule išvengė UAB „C" didelės vertės - 7.099.416 Lt - turtinės prievolės sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, tuo padarydamas Lietuvos valstybės biudžetui bendrą - 7.099.416 Lt - didelės vertės turtinę žalą.

72Dėl šio kaltinimo nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas. A. S. išteisintinas, nenustačius nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 300 str. 5 d. 1 p.).

73Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. (kaltinimo dalis, dėl neteisingų duomenų įrašymo į UAB „C“ 2010-12-31 Balansą, Pelno nuostolių ataskaitą, 2010 m. Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (Forma - FR0573, versija – 03), bei šių dokumentų pateikimo VMĮ, VĮ Juridinių asmenų regisgtrų centras, tokiu būdu išvengiant didelės turtinės prievolės sumokėti 6’058’800 Lt bendrovės „C" vardu apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą).

74Bylos duomenys

751. Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010 m. buvo UAB „C“ akcininkas ir vadovas. Bendrovė nuo 1993 m. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba ir plėtra. Savo veiklą kreditavo banke ABDNB NORD. 2006 m. pasitaikė proga įsigyti perspektyvų pastatą adresu Trakų 14, Vilnius, tačiau UAB „C“ stokojo apyvartinių lėšų, be to pati jau buvo skolinga bankui 5-6 mln. Lt, todėl A. S. pastatą už 10’100’000 Lt kreditą įsigijo savo vardu. Šios paskolos grąžinimą už A. S. bankui laidavo UAB „C“. Vėliau iki 2008 m. A. S. suteiktos paskolos sąlygos buvo ne kartą keičiamos, didinama paskolos suma. 2008 m. prasidėjus krizei ir kritus nekilnojamojo turto kainoms, bankas ėmė reikalauti S. S. grąžinti paskolą. Kilo grėsme ne tik projektui, Vilniuje, Trakų g., bet ir kitiems nekilnojamojo turto projektams, kuriuos vykdė UAB „C“ savo vardu. Todėl buvo nuspręsta parduoti bendrovės ir A. S. valdomą nekilnojamąjį turtą dalimis ir atsiskaityti su banku. 2010 m. kovo mėnesį UAB „C“ pardavė žydų religinei bendruomenei patalpas adresu ( - ), Vilnius. Gautas lėšas bendruomenė pervedė tiesiai į banko sąskaitą, S. S. skolai apmokėti. Tokiu būdu, UAB „C“ kaip laiduotojas už A. S. įvykdė jo prievolę bankui ir sumokėjo apie 11’000’000 Lt skolą. Įvykdžius šią ūkinę- finansinę operaciją, kilo neaiškumų, kaip UAB „C“ turi ja atvaizduoti savo apskaitoje. Bendrovės buhalterė L. S. 2010-04-12 išeidama iš darbo sudarė bendrovės 2010 m. pirmo ketvirčio balansą, kuriame minėtą 11’000’000 Lt sumą apskaitė kaip A. S. pajamas natūra, nurašė ją į bendrovės netekimus ir nurodė bendrovės įsipareigojimus susijusius su darbo santykiais, t. y. įsipareigojimus nuo 11’000’000 Lt sumos sumokėti socialinio draudimo mokestį, GPM ir kitus mokesčius. Tuo pačiu L. S. pateikė pirminę mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo bendrovės už A. S. grąžintą 11’000’000 Lt paskolą, kaip A. S. A klasės pajamas, už kurias priskaičiuoti atitinkamo dydžio Sodros, GPM ir kiti mokesčiai. Pats A. S. nesutiko su bendrovės už jį grąžintos paskolos traktavimu kaip A klasės pajamų ir iš esmės nesigilino, kaip išeinanti iš darbo buhalterė jas apskaitė, nes 2010 m. pirmo ketvirčio balansas neturėjo būti teikiamas VMI, o pirminė A klasės pajamų deklaracija galėjo būti tikslinama kiek nori kartų. Pasitaręs su teisininkais ir finansininkais, sudarė su UAB „C“ 2010-04-12 skolos grąžinimo sutartį, pagal kurią S. S. įsipareigojo per kelis metus grąžinti laiduotojui UAB „C“ už jį bankui sumokėtą 11’000’000 Lt skolą. Šią sutartį pasirašė A. S., o UAB „C“ vardu- buhalterė L. S.. Nuo to laiko, kai iš darbo išėjo L. S., UAB „C“ etatinio buhalterio nebeturėjo ir likusią 2010 m. dalį bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė bei finansinę atskaitomybę A. S. ruošė pats arba padedamas sesers. Todėl, būdamas įsitikinęs, kad bendrovės kaip laiduotojos už A. S. sumokėta skola negali būti priskirta A klasės pajamoms, pataikė 2010 m. kovo mėnesio A klasės pajamų deklaraciją (Forma - FR0572, versija – 03), kurį pakeitė buhalterės L. S. pateiktąją ir kurioje šios sumos nedeklaravo. Atitinkamai ir 2011 metais pateiktame bendrovės 2010 m. balanse 11’000’000 Lt nurodė kaip gautiną sumą, o pelno nuostolių ataskaitą- kaip gautas pajamas. Yra įsitikinęs, kad minėtą sumą deklaravo ir apskaitė teisingai, ši suma negali būti priskirta A klasės pajamoms, todėl mokestinės prievolės valstybei nevengė dokumentų neklastojo ir nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d.

762. 2006-02-14 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 06-01P ir 2006-02-21 priėmimo perdavimo aktu A. S. kaip fizinis asmuo nusipirko, o AB „Lietuvos farmacija“ pardavė pastatą su priklausiniais ir inžineriniais tinklais adresu Trakų 14, Vilnius, už 10‘100‘000 Lt (t. 10, b.l. 104-108).

773. 2006-02-21 tarp AB DNB NORD banko ir A. S. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 881-06 IL. Pagal šią sutartį A. S. suteiktas 11‘300‘000 Lt kreditas komercinei veiklai vykdyti. Iš šios sumos 10‘100‘000 Lt skirta apmokėti už A. S. iš AB „Lietuvos farmacija“ perkamą nekilnojamą turtą pagal 2006-02-14 sutartį Nr. 06-01P (t. 4 b.l. 5- 7).

784. 2006-02-21 kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL įvykdymas užtikrintas perkamo nekilnojamojo turto įkeitimu (įkeitimo lakštu) ir 2006-02-21 laidavimo sutartimi Nr. 25-06IL, kuria UAB „C“ laidavo bankui A. S. prievolės pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06 IL įvykdymą (t. 4, b.l. 163, t. 2, b.l. 151- 153).

795. 2006-02-22 į A. S. sąskaitą Nr. ( - ) pervedama 10‘100‘000 Lt kredito dalis ir tą pačią dieną ši suma pervedama į AB „Lietuvos farmacija“ sąskaitą kaip apmokėjimas pagal 2006-02-14 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį Nr. 06-01P (t. 3, b. 117). Likusi 1‘200‘000,00 Lt paskolos suma dviem pavedimais į tą pačią sąskaita išmokėta iki 2006-06-06 (t. 2, b.l. 141, t. 3, b.l. 115, 117).

806. 2006-09-01 susitarimu Nr. 3503-06 IL pakeistos 2006-02-21 kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL sąlygos. Kredito suma padidinta nuo 11‘300‘000 Lt iki 12‘300‘000 Lt. Sutarties įvykdymas užtikrintas papildomai įkeičiant UAB „C“ priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilnius (t. 4, b.l. 15- 17, 27- 28). Papildomas 1‘000‘000 Lt kreditas 8 pavedimais laikotarpiu nuo 2006-09-15 iki 2007-02-20 išmokėtas į jau minėtą A. S. sąskaitą Nr. ( - ) (t. 2, b.l. 141, t. 3, b.l. 112- 114).

817. 2007-02-14 susitarimu Nr. 881-06IL/1 pakeistos 2006-02-21 kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL sąlygos. Kredito suma padidinta iki 22‘300‘000 Lt, tokiu būdu papildomai suteikiant 10‘000‘000 Lt kreditą (t. 4, b.l. 18- 21). 2007-02-21 padarytas hipotekos lakšto pakeitimas, kuriuo AB „C“ įkeistu turtu užtikrintos A. S. prievolės dydis padidintas iki 22‘300‘000 Lt (t. 4, b.l. 29). 2008-01-29 susitarimu Nr. 881-06IL/2 kredito suma 22‘300‘000 Lt konvertuota į 6‘458‘526,41 € (t. 4, b.l. 22- 23). Papildomas kreditas iki 2008-01-25 litais, o po vėliau eurais 47 pavedimais laikotarpiu nuo 2007-03-02 iki 2008-09-09 išmokėtas į jau minėtą A. S. sąskaitą Nr. ( - ) (t. 4, b.l. 34, t. 3, b.l. 105- 112).

828. Viso pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nt. 881-06 IL su vėlesniais pakeitimais nuo 2006-02-22 iki 2008-09-09 A. S. išmokėta 16‘770‘000,00 Lt ir 1‘601‘403,58 € (t. 4, b.l. 34). Laikotarpiu nuo 2010-03-26 iki 2013-03-20 atliktais 5 mokėjimais A. S. grąžino bankui pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nt. 881-06 IL (įskaitant palūkanas ir delspinigius 22‘802‘761,20 Lt (t. 3, b.l. 34). Minėtos sumos be kitą ko ir iš laiduotojo UAB „C“ pajamų, kurias bendrovė gavo, kai 2010-03-25 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė Vilniaus m. žydų religinei bendruomenei „( - ) C. L.“ patalpas adresu ( - ), Vilnius už 11‘250‘000,00 Lt, kurie pagal sutarties 3.1.1., 3.1.2. p., turėjo būti pervesti tiesiogiai į AB DNB sąskaitą Nr. ( - ) (Tranzitinė sąskaita aktyvų susigražinimui) (t. 2, b.l. 93- 100). Iš pagal minėtą sutartį 2010-03-26 pirkėjo pervestos sumos 11‘000‘000,00 Lt užskaityta kaip A. S. skolos pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL apmokėjimas (t. 4, b.l. 34, t. 2, b.l. 142).

839. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad ji dirbo UAB “C“ nuo 2004 m. vasario mėnesio, įmonės direktorius buvo direktorius A. S.. Veikla buvo viešbučių, butų nuoma. Ji pagal pareigas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Po įmonės reorganizavimo viena tvarkė buhalterinę apskaitą. Dirbo iki 2010-04-12. 2010-04-12 skolos grąžinimo sutarties paaiškino, kad ji pasirašė šią sutartį, nes A. S. apsisprendė sudaryti su įmone UAB “C“ skolos sutartį. Tai buvo nestandartinis atvejis ir nebuvo aišku kaip daryti. Nestandartinis atvejis, nes šiuo atveju pardavus viešbutį pirkėjas atsiskaito, tačiau įmonė UAB “C“ pinigų negauna. Buhalteriškai neužsidaro balansas. Todėl kyla klausimas ką daryti. A. S. yra tiesiogiai susijęs su įmone ir kaip dalyvis ir kaip vadovas. Auditoriai konsultavo, kad turėtų būti sudaryta paskolos sutartis. Bet paskolos sutarties nebuvo. Todėl ji kaip buhalterė traktavo, kadangi tai nėra paskola, vadinasi tai yra išmoka kaip pajamos. Tada sprendė kokia pajamų rūšiai priskirti. Vėl niekas negalėjo duoti atsakymo. Ji skambino ne vieną kartą skirtingiems konsultantams, bet niekas nežinojo. Kaip jai atrodė tuo metu taip ji ir deklaravo. Surašė raštą VMI, kurio surašymas buvo suderintas su vadovu ir pastarasis davė leidimą surašyti tą raštą. Ji pasakė, kokią deklaraciją pateikė, kad išsiųstas raštas, kad reikalui esant ta deklaracija gali būti patikslinta. Tačiau paskui taip gavosi, kad A. S. priėmė sprendimą sudaryti tą paskolos sutartį. Viskas įvyko greitai. Ta sutartis buvo sudaryta jos paskutinę darbo dieną. Žino, kad iš VMI buvo gautas atsakymas gal po mėnesio, tą atsakymą ji gavo savo elektroninio pašto adresu jau tuomet, kai nebedirbo bendrovėje. Jame buvo rašoma, kad gautos pajamos yra pajamos natūra su visais tai pajamų rūšiai atitinkamais mokesčiais. Su A. S. nebebendravo, nepamena, ar informavo jį apie tą raštą.

84Užpildytą deklaraciją ji pateikė elektroniniu būdu. Pirmiausia ji užpildė deklaraciją, davė vadovui pasirašyti ir tik tada kai yra parašas persiunčia VMI el. būdu. Yra galimybė teikti dokumentą ir tada išsiskleidžia: persiųsti, pildyti portale. Taigi viena iš galimybių yra persiųsti, tada ji nurodo kelią iš savo kompiuterio ir tiesiai į EDS persiunčia. Kai ji turi direktoriaus parašą ant popierinio dokumento varianto, tik tada siunčia elektroniniu būdu tą dokumentą. Sandoris, kurį reikėjo deklaruoti, t.y. pirkimas-pardavimas įvyko kovo mėnesį. Deklaraciją reikia pateikti iki 15 dienos.

85Iki pateikiant pirminę deklaraciją buvo aptarimų su direktoriumi. Ji direktoriui pasakė, kad ją kaip buhalterę konsultuoja, jog turi būti sudaryta paskolos sutartis. A. S. lyg ir sutiko sudaryti su įmone tokią sutartį. Bet po kažkiek laiko A. S. pasakė, kad teisininkas patarė nesudaryti tokios sutarties. Tada nebuvo paskolos sutarties, nebuvo kitokio pagrindo ir tie pinigai turėjo būti pripažinti pajamomis. Buvo paskolos sutarties projektas surašytas. Tai buvo nuo viešbučio pardavimo iki balandžio 12 dienos. Ji pati įmonėje turėtų sutarčių pagrindu buvo paruošusi pagal pavyzdį tokios sutarties projektą. Atspausdino ir vadovas atrodo pasirašė. Tačiau tą pačią ar kitą dieną pasakė, kad nepriimtina jam sudaryti tokią sutartį. Gali būti, kad A. S. ją suplėšė. A. S. nenorėjo tapti įmonėje pagrindiniu skolininku. Paskolos sutartis, kurią A. S. suplėšė nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinė apskaitą.

86Dėl paskolos grąžinimo sutarties Nr. 1 pasirašymo aplinkybių paaiškino, kad balandžio 12 d. į pavakarę jai jau išeinant iš darbo, atėjo A. S. ir pasakė, kad reikia sudaryti tą sutartį. Ir pasakė, kad “reikia, kad tu pasirašytum“. Ji atsakė, kad negali atstovauti įmonei. Tačiau nėra labai išprususi teisiniais klausimais. Suprato, kad jis vienas tos sutarties sudaryti negali ir pasirašė. Nebuvo su kuo daugiau jam pasirašyti. Tai galėjo būti darbo valandos ar šiek tiek po darbo. Ruošiant tą dokumentą ji nedalyvavo, sutartis jau buvo paruošta. Ji į sutarties turinį labai nesigilino, bet akim permetė ir pasirašė. Ir taip išsiskyrė. Kai pasirašė, tą sutartį paliko direktoriui. Kai atsirado tokia sutartis, ji jei būtų dirbusi, tai būtų reikėję koreaguoti praėjusio laikotarpio įrašus ir patikslinti deklaracijas. Tačiau to nepadarė, nes nespėjo.

87Iki išeinant ji įmonės buhalterinę apskaitą sutvarkė, t.y. susegė visus dokumentus pagal laikotarpius, į aplankus, bylų registro už paskutinį laikotarpį nebuvo, o buhalterinės apskaitos registrą, kad kiekvienas dokumentas turi savo numerį, tai tą darydavo pati programa, rankiniu būdu to daryti nereikėjo. Apyvartos žiniaraštis turėtų būti išlikęs, apskaitos balansas senai nebuvo vedamas, išėjimo datai atspausdino visus sąskaitų žiniaraščių likučius, kiekvienos sąskaitos, to likučio detalų iššifravimą už 2010 m. susegė į aplanką ir paliko. Perduoti neturėjo kam. Balansas už 2010 m. nebuvo padarytas. Buhalterinius dokumentus ji paliko, registrų archyvo nevedė, visus dokumentus paliko biure, o kai viešbutis buvo parduotas, visa archyvą iškraustė į kitas patalpas, tuo pačiu adresu.

88Kai teikė pirminę deklaraciją, apskaitoje tą 11 milijonų litų sumą nurodė kaip nuostolius nemažinančius pelno, jei neklysta. Į sąnaudas nemažinančias pelno. Tai buvo įmonės patirti nuostoliai. Taip ji ir įrašė. Finansinės atskaitomybės formas registrų centrui pildydavo ji, o kas teikdavo nepamena. Kada buvo teikta finansinė atskaitomybė nepamena. Ji buvo pildoma kompiuteryje, pateikiama vadovui pasirašymui ir pateikiama elektroniniu būdu. Popierinį variantą direktorius pasirašydavo prieš pateikiant. Prisijungimo prie EDS sistemos teisę turėjo tik ji, jungdavosi per bankinę sistemą, t.y. elektroninę bankininkystę. VMI pranešimai ateidavo į jos elektroninį paštą. Pvz, kai pateikdavo deklaraciją. Kai ji išėjo iš darbo, tas elektroninis paštas jai ir liko. VMI išbraukė ją kaip „Centro kubo“ įgaliotą asmenį, nes ji pati dėl to kreipėsi. Datos, kada kreipėsi, tiksliai nepamena. Kompiuterį, su kuriuo dirbo, išeidama iš darbo paliko tose patalpose. Tas kompiuteris nebuvo apsaugotas jokiais slaptažodžiais. Tuo kompiuteriu buvo vedama buhalterija, raštai rašomi. Daugiausia raštus rašė ji, bet galėjo ir kiti. Direktorius tuo kompiuteriu nedirbo. 2009 m. ji dirbo tuo kompiuteriu. Jokių laikmenų prie kompiuterio nebuvo, USB nesinaudojo.UAB “C“ buvo du akcininkai – A. S. ir Z. R.. Jai buvo žinoma, kad įmonė laidavo už A. S.. Sutartį ji matė. Tačiau tokios sutartys įmonės buhalterijoje nėra apskaitomos.

89Jos elektroninio pašto adresas į kurį atėjo VMI pranešimas yra ( - ), o kieno adresas ( - ) , ji nežino. Tas paštas turėtų būti elektroninio deklaravimo sutartyje.

90Parodžius mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartį su priedais(b.l.102-105,1t.), paaiškino, kad ji pati paštu ( - ) , nėra naudojusis. 2010-05-10 ji jau nebedirbo. B.l.104,1t. lapo viršuje yra įrašytas jos el. pašto adresas ( - ) , jis rašytas jos ranka. Ji neatsimena, ar 2011-02-15 į savo elektroninį paštą yra gavusi priminimą pateikti deklaraciją.

9110. L. S. sudarytame UAB „C“ 2010 m. pirmo ketvirčio balanse, skiltyje „Įsipareigojimai susiję su darbo santykiais“ nurodyta 6’110’914 Lt suma. Skiltis „Kitos gautinos sumos“ palikta tuščia. Balansas pasirašytas A. S. vardu (t. 2, b.l. 178- 179). Iš to paties laikotarpio sąskaitų apyvartos saldo žiniaraščio matyti, kad minėtą sumą sudaro 4 406 433, 41 Lt mokėtino socialinio draudimo mokesčio (sąskaita 472), 1 646 740, 30 Lt mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (sąskaita 4704), 57 678, 26 Lt mokėtino atlyginimo (sąskaita 471), 62 Lt įmokos į Garantinį fondą (sąskaita 4706) (t. 2, b.l. 183). Tame pačiame žiniaraštyje, sąskaitoje 643 „Kitos ypatingos sąnaudos“ („Netekimai“), nurodyta 17 052 773.65 Lt suma (t. 2, b.l. 184).

9211. L. S. 2010-04-12 pateiktoje UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (FR0572 ver. 03), A dalyje. „Su darbo santykiais ar jų esmę atsitinkančiais santykiais susijusios A klasės išmokos“, 18 skiltyje, nurodyta 11 019 365,14 Lt suma; 20 skiltyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“, nurodyta 1 652 183 Lt suma (t. 3, b.l. 77- 78).

9312. 2010-04-12 skolos gražinimo sutartimi tarp UAB „C“, atstovaujamos buhalterės L. S. ir kreditoriaus A. S., pastarasis įsipareigoja grąžinti bendrovei 11’000’000 Lt skolą, susidariusią dėl to, kad bendrovė kaip laiduotoja įvykdė A. S. įsipareigojimus bankui, mokant 5 procentus metinių palūkanų (t. 2, b.l. 154- 155).

9413. 2010-04-12 buhalterė L. S. UAB „C“ vardu kreipiasi į VMI su prašymu, kuriame nurodo, kad 2010 m. kovo mėn. UAB „C“ pardavė dalį nekilnojamojo turto. Lėšas, gautas iš nekilnojamojo turto sandorio bendrovė, kaip laiduotoja panaudojo A. S., kuris susijęs su bendrove darbo santykiais, asmeniniams įsipareigojimams bankui atlyginti. Klausiama kokiai pajamų rūšiai turėtų būti priskiriamos ir kokiu mokesčių tarifu apmokestinamos tokio sandorio pasekmės (t. 6, b.l. 24).

9514. 2010-05-04 VMI atsakyme, išsiųstame L. S. elektroninio pašto ( - ) adresu nurodoma, kad: „Mūsų nuomone, kadangi įsipareigojimų bankui sumažinimo išlaidos, patirtos įmonės darbuotojo (akcininko) naudai, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, tai tokias išlaidas įmonė galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams (tai yra šios išlaidos yra GPM objektas). Atkreipiame dėmesį, kad šio metu yra rengiamas PMĮ 17 straipsnio 1 dalies komentaras, kuriame buv plačiau paaiškintos nuo 2010 m. galiojančios šio straipsnio nuostatos. Šis paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją vertinti kitaip.“ (t. 6, b.l. 21- 22).

9615. A. S. 2010-05-07 pateiktoje UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (FR0572 ver. 03), A dalyje. „Su darbo santykiais ar jų esmę atsitinkančiais santykiais susijusios A klasės išmokos“, 18 skiltyje, nurodyta 19’365,14 Lt suma; 20 skiltyje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“, nurodyta 2’183 Lt suma (t. 3, b.l. 80- 81).

9716. A. S. pateiktame UAB „C“ 2010 m. balanse, eilutėje 40 „II.3 Kitos gautinos sumos“ nurodyta 11’000’000 Lt suma; eilutėje 84 „II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“, nurodyta 335 Lt suma. (t. 3, b.l. 29- 30, 32- 33).

9817. A. S. pateiktoje 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skiltyje „Kita veikla“, 9 ir 10 eilutėse nurodyta atitinkamai 13’203’513 Lt pajamų ir 5’164’314 Lt nuostolių (t. 3, b.l. 34).

9918. L. Z. R. parodė, kad A. S. pažįsta kaip partnerį su kuriuo dirbo apie 15 metų. Maždaug 1995 metais susipažino su A. S. darbo reikalais. UAB „C“ bandė atlikti vertinimo darbus. Jis nupirko 30 procentų UAB „C“ akcijų. Pradėjo kartu dirbti. Subūrė neblogą statybų komandą. Pagrindinė veikla buvo gyvenamųjų namų statyba. Vienu metu turėjo ir langų gamybos cechą. Nekilnojamasis turtas, vadyba, konsultacijos, vertinimo darbai irgi lygiagrečiai vyko. Dirbo gan sėkmingai. Pastatė viešbutį ( - ) Vilniuje, po to ( - ) viešbutį. Dirbo nuo nulio, nuo pamatų. Sugebėjo gauti paskolas iš banko. Po to atsirado objektas ( - )Vilniuje. Tai buvo patrauklus projektas, senas pastatas. Jį galima buvo renovuoti ir modernizuoti naujus butus. A. S. asmeniškai laimėjo per varžytines tą objektą Trakų g. 14, Vilniuje, kaip fizinis asmuo. Bandė jam padėti ir SEB banke gauti paskolą. Nors ( - ) buvo jo akcijos, bet tuo metu priėmė sprendimą atsidalinti turtu. Padarė įmonės restruktūrizavimo projektą ir atsidalino turtu. Kadangi pasidalinti turto proporcijų neužteko, tai liko jo dar 10 procentų UAB „C“ akcijų. Taip liko iki šiol. A. S. pinigų neturėjo, kad išpirkti tas akcijas, o turto neužteko. Tiksliau turto buvo, bet nenorėjo viešbučio ( - ) draskyti. Įvyko taip, kad SEB bankas neišdrįso A. S. kaip fiziniam asmeniui duoti paskolos, o DNB bankas davė paskolą su sąlyga, kad jis įkeis tą perkamą objektą Trakų gatvėje ir ( - ) visą viešbutį. Nors dar buvo nemažas paskolos likutis SEB bankui apie 7 000 000-8 000 000 milijonai litų. Taip pat perfinansavo SEB banko paskolos likutį, įkeitus ( - ) viešbutį. Jis geranoriškai sutiko įkeisti, tą laidavimo sutartį pasirašyti kaip UAB „C“ akcininkas. Daugiau jau nieko nesirašė. Kai atsidalino, įkūrė įmonę „C nekilnojamasis turtas“, kur yra 60 procentų akcijų savininkas. „C nekilnojamasis turtas“ yra visiškai atskira įmonė tik su tuo vardu. Sėkmingai dirbo toliau ir lyg tai pas A. S. buvo viskas gerai. Pradžioje A. S. padėjo, planus aptarė. Buvo milžiniškos sumos, bet jos buvo pateisinamos, nes objektas didelis. Kai prasidėjo problemos, buvo nuvykęs pasižiūrėti. Bankas gan agresyvią poziciją užėmė. Prasidėjo krizė.

100Parduotas įmonės turtas ir padengta asmeninė A. S. paskola. Įmonės pinigai išėjo kaip fizinio asmens, tačiau jis yra vadovas ir yra pagrindinis akcininkas. Gal A. S. nesuvokė, gal jam pritrūko to išsilavinimo, tos situacijos supratimo. Jis pats Z. R.) būtų kitaip daręs. Jam atrodo, kad A. S. nesuprato, kad įmonės lėšos yra įmonės lėšos, akcininko lėšos yra akcininko lėšos, vadovas yra vadovas. Tai yra visai skirtingi dalykai. A. S., kiek suprato iš pokalbių, nelabai suprato to, galvojo, kas čia tokio. Jis akcininkas pardavė turto dalį ir padengė savo paskolą.

101UAB „C“ akcininkais iš pradžių buvo jis ir A. S. Pats turėjo 30 procentų UAB „C“ akcijų. Kai išėjo, jo liko 10 procentų akcijų, o A. S. 90 procentų. Jis nusprendė atsidalinti su A. S.. Taip gavosi, kad A. S. norėjo įsigyti tą objektą Trakų g. ir per varžytines jis laimėjo, nors „C“ irgi buvo voką padavęs, bet nelaimėjo. Asmeniškai dalyvavo A. S. ir laimėjo. Varžytinėse dalyvavo kaip fizinis asmuo A. S. ir „C“.

102Kai bankas pateikė sąlygas dėl kredito suteikimo A. S., tai pokalbis iš UAB „C“ pusės dėl laidavimo turtu buvo standartinis. Klausė ar jis neprieštaraus kaip akcininkas pasirašyti protokole. Liudytojas neprieštaravo. Laidavimo sutartis tai buvo banko viena iš banko finansavimo sąlygų. Jis pasirašė 2006-02-21 laidavimo sutartį Nr. 25-06. Parodžius dokumentą (t. 4, b.l. 163) - akcininkų sprendimas 2006-02-21, liudytojas parodė, kad tai jo, Z. R., parašas. Jokio kito laidavimo nebuvo. Tai yra pagrindinis akcininkų sprendimas.

103Žino, kad Žydų bendruomenė ( - ) C. L. ieškojo mokyklai patalpų ir jie pasiūlė tą viešbutį. Nežino, ar tuo metu A. S. būtų turėjęs teismų. A. S. kreipėsi pagalbos, kad reikia dalį turto realizuoti tam, kad padengti paskolą, nes įmonė neša atsakomybę už laidavimą. Tai galėjo būti 2010 ar 2011 metai. Jie atėjo, apžiūrėjo patalpas. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir perėmė tą dalį objekto.

104Liudytojui nėra žinoma, kad A. S. yra pasirašęs 2010 m. balandžio 12 skolos gražinimo sutartį, pagal kurią lieka skolingas įmonei. Jis kaip akcininkas apie tokią sutartį nežinojo. Atsidalinus turtą su A. S. jam jokios informacijos kaip akcininkui apie pasirašytas sutartis neteikdavo.

10519. Apeliacinės instancijos posėdyje liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad iki 2016 m. dirbo AB DNB NORD bankas, Specialiųjų akytvų departamente. Jo pareigos buvo susijusios su probleminių skolų išieškojimais. Prisimena A. S., kuris buvo vienas iš tokių probleminių skolininkų. Laikotarpiu iki 2008-2010 m. nebuvo neįprasta, kad už fizinio asmens paskolą laiduotų jurinis asmuo. Būtent tokia situacija buvo ir A. S. suteikto kredito atveju, kuomet už jį laidavo UAB „C“. A. S. pačiam neturint galimybių grąžinti skolos, jos dalį – 11’000’000 Lt gražino už jį laidavusi bendrovė. Konkrečiai kitų analogiškų atvejų dabar nurodyti negali, tačiau tokių atvejų, kai bendrovė laiduotoja už fizinį asmenį įvykdo prievolę, tuo laikotarpiu buvo ir daugiau (t. 12, b.l. 212).

10620. Apeliacinės instancijos posėdyje papildomai apklausta specialistė J. K. parodė, kad ji atliko UAB „C“ ūkinės- finansinės veiklos tyrimą ir pateikė išvadą. Dėl bendrovių ketvirčio balanso nurodė, kad nei 2010 m. nei dabar bendrovės neprivalėjo pateikti mokesčių inspekcijai ketvirčio balansus. Tokie tarpiniai balansai yra įmonės vidaus dokumentai, kurie sudaromi esant poreikiui, einamosios ūkinės- finansinės veiklos klausimams spręsti ir naudojami tik įmonės viduje. Privaloma pateikti tik metų balansus. Savo darbo VMI praktikoje negali prisiminti ir pateikti kito tokio atveju, kad lėšos, kurias bendrovė laiduotoja sumokėjo už darbuotojo įsipareigojimus bankui būtų apmokestintos kaip A klasės pajamos, susijusios su darbo santykiais.

10721. Apeliacinės instancijos posėdyje papildomai apklausta liudytoja I. S. parodė, kad nuo 2007 m. pabaigos dirba VMI Kontrolės departamente. Iš savo darbo VMI praktikos negali prisiminti ir pateikti kito tokio atvejo, kad lėšos, kurias bendrovė laiduotoja sumokėjo už darbuotojo įsipareigojimus bankui būtų pripažintos pajamomis natūra ir apmokestintos kaip A klasės pajamos, susijusios su darbo santykiais.

108Įrodymų vertinimas ir motyvai.

109A. S. kaltinamas tuo, kad suklastojo tris dokumentus:

110- UAB „C" Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją (Forma - FR0572, versija - 03) už 2010 metų kovo mėnesį, kurioje sąmoningai deklaruodamas mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas, dėl už A. S. AB DNB bankui sumokėtų sumų, o būtent: 18 eilutėje įrašant, kad UAB „C" 2010 metų kovo mėnesį gavo tik 19.365, 14 Lt pajamų, nuo jų apskaičiavo ir 20 eilutėje deklaravo 2.183 Lt mokesčių ir tokiu būdu pastarąją deklaraciją suklastojo bei šią žinomai suklastotą deklaraciją, elektroniniu būdu 2010-05-07 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (15);

111- UAB „C“ 2010-12-31 Balansą, kurio straipsnyje „Kitos gautinos sumos" įrašė 11.000.000 Lt, kaip gautiną sumą (16);

112- 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skiltį „Kita veikla“, kurios 9 ir 10 eilutėse nurodė atitinkamai 13’203’513 Lt pajamų ir 5’164’314 Lt nuostolių (17).

113Tokiu būdu, pagal pateiktą kaltinimą A. S. išvengė UAB „C“ didelės vertės- 6’110’914 Lt bendrovės įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais.

114Kaltinimas grindžiamas prielaida, kad 11’000’000 Lt suma, kurią UAB „C" kaip laiduotojas sumokėjo už darbuotojo A. S. asmeninę paskolą, yra pastarojo asmeninė nauda, todėl pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 str. 3 d., 24 str. 1 d. nuostatas laikoma gyventojo pajamomis natūra ir turi būti deklaruojamos ir apmokestinamos kaip gyventojo A klasės pajamos. Kaltinimas šią 11’000’000 Lt sumą vertiną kaip A. S. natūrą gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, nes pagal kaltinimą bendrovė turėjo jas deklaruoti kaip A klasės pajamas kasmėnesinėje deklaracijoje forma FR0572 ver. 03, bei jos pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. priskirtinos leidžiamiems atskaitymams ir atitinkamai bendrovės apskaitoje atvaizduotinos kaip netekimai. Be to, VSDF Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas išimtinai vien tuo, kad 11’000’000 Lt suma turi būti traktuojama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, remiantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d., 4 str. 1 d. Taigi esminės ir teisiškai reikšmingos aplinkybės šioje byloje yra dvi: ar laiduotojo už darbuotoją pagal civilinę sutartį įvykdyta prievolė gali būti pripažintos pagrindinio skolininko pajamomis natūra ir jei taip- ar jos gali būti priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms susijusioms su darbo santykiais.

115Dėl pajamų natūra.

116Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms (GPMĮ 2 str. 15 d.).

117Laiduotojas UAB „C“ prievolę už A. S. pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį (3) su pakeitimais, įvykdė remiantis tą pačią dieną sudaryta laidavimo sutartimi (4) su pakeitimais, kuria UAB „C“ įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jeigu A. S. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais. Teisiškai reikšminga dar yra ir tai, kad AB DnB Nord banko reikalavimas A. S. buvo užtikrintas ne tik laidavimo sutartimi, bet ir įkeitimu (hipoteka), nes sutarties įvykdymas užtikrintas įkeičiant UAB „C“ priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilnius (6).

118Pažymėtina, kad nuo 2010 m., kai įsigaliojo nauja GPMĮ 9 str. redakcija, nagrinėjamoje byloje yra vienintelis toks atvejis Lietuvos teismų ir mokesčių administravimo praktikoje, kai laiduotojo ar įkaito davėjo už pagrindinį skolininką įvykdytas įsipareigojimas traktuojamas kaip pagrindinio skolininko pajamos natūra. Išnagrinėjus Lietuvos teismų praktiką civilinėse bylose dėl panašių teisinių santykių informacinėje sistemoje LITEKO nuo 2010 m., nerasta daugiau baudžiamųjų, civilinių ar administracinių bylų, kuriose laiduotojo už pagrindinį skolininką įvykdytas įsipareigojimas kreditoriui, būtų traktuojamas kaip pagrindinio skolininko pajamos natūra. Nors liudytoju apklaustas AB DNB NORD banko darbuotojas A. V. parodė, jog atvejų, kai bendrovė laiduotoja už fizinį asmenį įvykdo prievolę, tuo laikotarpiu buvo ir daugiau, tačiau VMI darbuotoja I. S., turinti darbo institucijoje stažą nuo 2007 m., taip pat pripažino, jog negali prisiminti ir pateikti kito tokio atvejo, kad lėšos, kurias bendrovė laiduotoja sumokėjo už darbuotojo įsipareigojimus bankui būtų pripažintos pajamomis natūra ir apmokestintos kaip A klasės pajamos, susijusios su darbo santykiais.

119CK 6.81 str. 1 d. numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.83 str. 1 d. nustato, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. CK 6.114 str. 1 d. nustato, kad regreso reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai kreditorius sumoka skolą kitam skolininko kreditoriui, kurio reikalavimas buvo užtikrintas įkeitimu (hipoteka). Taigi, įvykdžiusi už A. S. savo, kaip laiduotojo ir įkaito davėjo įsipareigojimus AB DnB NORD bankui, UAB „C“, vadovaujantis paminėtomis CK nuostatomis įgijo įsipareigojimų bankui įvykdymo dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į A. S.. Pažymėtina, kad ši reikalavimo teisė perėjo ne 2010-04-12 skolos grąžinimo sutarties tarp UAB „C“ ir A. S. pagrindu (12), bet pagal įstatymą, (minėtas CK 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. nuostatas), nuo to momento, kai UAB „C“ už A. S. įvykdė dalį pastarojo įsipareigojimų bankui, t. y. nuo 2010-03-26 (8). Tokiu būdu, A. S. prievolė sumokėti 11’000’000 Lt skolą neišnyko, bet pagal įstatymą perėjo kitam kreditoriui – UAB „C“. Kadangi A. S. įsipareigojimai sumokėti skolą neišnyko, sumos, kurią už A. S. kaip laiduotojas ir įkaito davėjas sumokėjo UAB „C“, negalima vertinti kaip naudos ir pajamų natūra.

120Nagrinėjamu atveju A. S. pajamos natūrą galėjo pasireikšti nebent tik pastarojo nauda, gauta iš pas naują kreditorių sumažėjusių palūkanų. Pagal mokesčių administratoriaus formuojamą praktiką, sprendžiant, ar gyventojo gauta paskola gali būti vertinama kaip ekonominė nauda, atsižvelgiama į tai, ar lengvatinių paskolų palūkanų normos atitinka rinkos kainas sutarties sudarymo (paskolos suteikimo) momentu. Jeigu paskolos suteikimo momentu palūkanos neatitiko rinkos kainų, tai gyventojo gauta nauda nustatoma pagal pajamų gavimo metu galiojančias normas (Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 str. komentaro 6.3. p.; toliau- „GPMĮ Komentaras“). Pagal 2010-04-12 skolos grąžinimo sutarties 1.3. p., A. S. įsipareigojo mokėti naujam kreditoriui UAB „C“ 5 procentų metines palūkanas (12), tačiau šios naudos neįmanoma paskaičiuoti, nes paskutinėje 2007-02-21 sutartyje su banku, A. S. buvo nustatytos kintamos palūkanos- prie 12 mėnesiu VILIBOR pridedant 2 procentų banko pelno maržą (7), be to, šio klausimo nagrinėjamas išeina už A. S. pateikto kaltinimo ribų (( - ) str. 1 d.).

121Tokiu būdu, kaltinamasis A. S. UAB „C“ 2010-12-31 balanso straipsnyje „Kitos gautinos sumos" teisingai įrašė 11.000.000 Lt, kaip gautiną sumą (16), o 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skilties „Kita veikla“, 9 ir 10 eilutėse nurodė atitinkamai 13’203’513 Lt pajamų ir 5’164’314 Lt nuostolių (17). Taip pat nesant pagrindo pripažinti pajamomis natūra 11’000’000 Lt, kurios už A. S. bankui AB DnB NORD kaip laiduotojas ir įkaito davėjas sumokėjo UAB „C“, A. S. pagrįstai UAB „C" Mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (Forma - FR0572, versija - 03) už 2010 metų kovo mėnesį, šių pajamų nedeklaravo. Tai yra, kaltinamasis įrašė į paminėtus dokumentus tikrovę atitinkančius duomenis.

122Konstatuotų aplinkybių pakanka pagal aptariamą kaltinimo dalį išteisinti A. S., nenustačius nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 300 str. 5 d. 1 p.), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, būtina pasisakyti ir dėl kitų kaltinimo aspektų, t. y. dėl laiduotojo ar įkaito davėjo už darbuotoją įvykdytos prievolės kreditoriui pripažinimo darbuotojo A klasės pajamomis, dėl A. S. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. tyčios formos ir dėl A. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. objektyviosios pusės požymių.

123Dėl laiduotojo ar įkaito davėjo už darbuotoją įvykdytos prievolės kreditoriui pripažinimo darbuotojo A klasės pajamomis

124Pagal GPMĮ 22 str. A klasės pajamoms be kitų priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (GPMĮ 22 str. 2 d. komentaro 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad A. S., kaip UAB „C vadovas“ buvo susijęs su bendrovę darbo santykiais. Tačiau kaltinimas nepagrįstai kildina UAB „C“ kaip laiduotojo ir įkaito davėjo bankui atliktą mokėjimą už A. S. asmeninę paskolą iš šių darbo santykių.

125Jau anksčiau minėta, kad tarp AB DnB NORD banko kaip kreditoriaus, A. S., kaip pagrindinio skolininko ir UAB „C“, kaip laiduotojo ir įkaito davėjo susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja ne darbo įstatymai, o civilinio kodekso normos, tai yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos be kitą, ko, kaip minėta reglamentuoja ir CK 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. nuostatos. Taigi, kadangi 11’000’000 Lt mokėjimas bankui padarytas remiantis ne darbo ar jų esmę atitinkančių teisinių santykių pagrindu, o civilinių teisnių santykių pagrindu, nėra pagrindo šios išmokos vertinti kaip A. S. A klasės pajamų net ir tuo atveju, jei jos būtų pripažintos pajamomis natūra. Pažymėtina, kad lygiai tokios pačios pozicijos laikosi ir pats mokesčių administratorius. Oficialiame tinklalapyje www.vmi.lt, konsultacinės medžiagos kataloge paskelbtame 2010-09-16 išaiškinime Nr. KD-732, nurodoma: „Išmokas, kurias darbdavys darbuotojui išmoka pagal kitas sutartis, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.“.

126Dėl A. S. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. tyčios formos

127BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017 ir kitose). Dokumento suklastojimo atveju kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014 ir kitose). A. S. veiskmuose nėra tiesioginės tyčios požymių, t. y. nėra nusikaltimų subjektyviosios pusės.

128Nuo 2010-01-01 pasikeitus LR GPMĮ 9 str. redakcijai iš esmes pasikeitė pajamų natūra samprata. Naujasis teisinis reglamentavimas buvo neaiškus ne tik ūkio subjektams, bet ir pačiam mokesčių administratoriui.

129Tai matyti iš UAB „C“ buhalterės L. S. parodymų apie tai, kad niekas negalėjo nurodyti, kaip apskaityti UAB „C“ laidavimo išmoką. Niekas negalėjo duoti atsakymo. Ji skambino ne vieną kartą skirtingiems konsultantams, bet niekas nežinojo. Kaip jai atrodė tuo metu taip ji ir deklaravo. Surašė raštą VMI. Analogiškas aplinkybes nurodė ir A. S..

130Tiesa, 2010-05-04 VMI atsakyme, išsiųstame L. S. elektroninio pašto ( - ) adresu nurodoma, kad: „Mūsų nuomone, kadangi įsipareigojimų bankui sumažinimo išlaidos, patirtos įmonės darbuotojo (akcininko) naudai, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, tai tokias išlaidas įmonė galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams (tai yra šios išlaidos yra GPM objektas). Tačiau šis išaiškinimas tėra konsultacinio pobūdžio, su išlygom, nekategoriškas, jame pripažįstama, kad yra neaiškumų taikant nuo 2010-01-01 pakeistus mokesčių įstatymus, bei tai, kad VMI pasilieka teisę minėtą išaiškinimą keisti ir atšaukti, priklausomai nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių: „Atkreipiame dėmesį, kad šio metu yra rengiamas PMĮ 17 straipsnio 1 dalies komentaras, kuriame buv plačiau paaiškintos nuo 2010 m. galiojančios šio straipsnio nuostatos. Šis paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją vertinti kitaip.“ (14).

131Kaip matyti iš vėlesnių VMI išaiškinimų, iš tiesų 2010-05-04 VMI atsakymas yra iš esmės neteisingas, nes jau minėtame oficialiame tinklalapyje www.vmi.lt, konsultacinės medžiagos kataloge paskelbtame 2010-09-16 išaiškinime Nr. KD-732, nurodoma, kad „išmokas, kurias darbdavys darbuotojui išmoka pagal kitas sutartis, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.“.

132Pagaliau byloje nėra duomenų, kad A. S. apskritai buvo informuotas apie 2010-05-04 VMI atsakymą (14), nes jis išsiųstas buvusiai UAB „C“ buhalterei L. S. elektroniniu paštu praėjus beveik mėnesiui po to, kai ji išėjo iš darbo minėtoje bendrovėje. L. S. paliudijo, jog nepamena, kad būtų informavusi A. S. apie gautą atsakymą.

133Kaltinimas daug reikšmės suteikia L. S. sudarytam UAB „C“ 2010 m. pirmo ketvirčio balansui (10), kurio skiltyje „Įsipareigojimai susiję su darbo santykiais“ nurodyta 6’110’914 Lt suma ir L. S. 2010-04-12 pateiktai UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. mėnesinei pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijai (FR0572 ver. 03) (11), kurioje UAB „C“ padarytas 11’000’000 Lt mokėjimas bankui deklaruotas kaip A klasės pajamos. Esą šie dokumentai A. S., kuris išėjus iš darbo buhalterei pats tvarkė buhalterinę apskaitą, turėjo būti gairės, kaip deklaruoti minėtą išmoką 2010 finansinių metų finansinėse ataskaitose. Kalbant apie L. S. išeinant iš darbo sudarytą bendrovės 2010 m. pirmo ketvirčio balansą, pažymėtina, kad tai nėra oficialus dokumentas. Remiantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 str. 3 d., 4 d., įmonės balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. UAB „C“ finansiniai metai sutapo su kalendoriniais metais, todėl bendrovė neturėjo prievolės nei sudaryti nei pateikti VMI 2010 m. pirmo ketvirčio balanso. Tą patį patvirtino ir specialiste apklausta VMI darbuotoja J. K., kuri nurodė, jog nei 2010 m. nei dabar bendrovės neprivalėjo pateikti mokesčių inspekcijai ketvirčio balansus. Taigi, kaltinime nurodomas L. S. sudarytas bendrovės 2010 m. pirmo ketvirčio balansas tėra neturintis juridinės reikšmės įmonės vidaus dokumentas, kurio paskirtis atvaizduoti einamą ūkinę- finansinę įmonės padėtį keičiantis bendrovės buhalteriui. Balansą sudariusi L. S. dėl jo teisingumo pati nebuvo tikra, nes nurodė, kad kilo daug abejonių, kaip apskaityti ir atvaizduoti finansinėse ataskaitose UAB „C“ padarytą 11’000’000 Lt mokėjimą bankui. Tai, kad tokių pagrįstų abejonių L. S. turėjo, patvirtina faktas, kad paskutinę savo darbo bendrovėje dieną 2010-04-12 ji kreipėsi į VMI dėl konsultacijos šiuo klausimu (13).

134Dėl L. S. išeinant iš darbo pateiktos 2010 m. kovo mėn. mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 ver. 03) (11), pasakytina tas pats, kas buvo pasakyta dėl jos sudaryto 2010 m. pirmo ketvirčio balanso, t. y. kad į ją įrašyti duomenys kėlė abejonių tiek pačiai L. S., tiek A. S. ir šios deklaracijos pateikimo metu, nebuvo aiškumo, kaip taikyti ką tik pasikeitusias GPMĮ normas. Todėl 2010-05-07 pateikdamas patikslintą to paties laikotarpio (2010 m. kovo mėnesio) deklaraciją R0572 ver. 03), A. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad joje nurodyti duomenys neteisingi. Be to, tikslo suklaidinti šio konkrečiu atveju negalime nustatyti ir dėl to, kad VMI buvo pateiktos dvi minėto laikotarpio deklaracijos: pirmoji - išeinančios buhalterės L. S., o antroji – A. S.. Taigi, turėdama abi deklaracijas, VMI turėjo duomenis tiek apie pajamų natūrą paskaičiavimą, tiek ir apie jų nepaskaičiavimą. Toliau- deklaracijų tikslinimą numato Mokesčių administravimo įstatymo 80 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs minėto įstatymo 68 str. nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, t. y. už einamuosius ir penkerius metus atgal. Taigi A. S. antrąją patikslintą 2010-05-07 deklaracija (15) pateikė nepažeisdamas minėtų įstatymo nuostatų. Be to, Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 73 str., tai atvejais, kai mokesčių mokėtojas pagal teisės aktų reikalavimus savarankiškai apskaičiuoja ir deklaruoja mokėtinas mokesčių sumas, preziumuojama, kol nenustatyta kitaip mokesčių administratoriaus atliekamo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimo meti, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Kadangi Mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo metu apskaičiuoti mokesčiai nėra patvirtinti teisės aktų nusatyta tvarka teismo, nagrinėjančio mokestinį ginčą, nėra pagrindo ir išvadai dėl žinomai melagingų duomenų pateikimo ir tiesioginės tyčios suklaidinti M. Č. pažymėtina ir tai, kad būtent remiantis A. S. 2010-05-07 pateiktos A klasės pajamų deklaracijos (15), duomenimis, padarytas įrašas 2010 m. UAB „C“ balanso eilutėje apie 84 „II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“, kur nurodyta tik 335 Lt suma (17), t. y. įsipareigojimai, susiję su 11’000’000 Lt išmoka neparodyti kaip su darbo santykiais susiję įsipareigojimais ir A klasės pajamos. Ir šioje vietoje kaltinimas dokumento klastojimo neįžvelgia, nors šie duomenys atspindi būtent A. S. 2010-05-07 pateiktos A klasės pajamų deklaracijos (15), duomenis.

135Taigi, remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S. veiksmuose nėra jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. subjektyviosios pusės požymio- tyčios.

136Dėl A. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. objektyviosios pusės požymių.

137A. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad, būdamas UAB „C“ direktoriumi, suklastojo tris dokumentus: UAB „C" Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją (Forma - FR0572, versija - 03) už 2010 metų kovo mėnesį, kurioje sąmoningai deklaruodamas mažesnes su darbo santykiais susijusias A klasės išmokas, dėl už A. S. AB DNB bankui sumokėtų sumų, o būtent: 18 eilutėje įrašant, kad UAB „C" 2010 metų kovo mėnesį gavo tik 19.365, 14 Lt pajamų, nuo jų apskaičiavo ir 20 eilutėje deklaravo 2.183 Lt mokesčių ir tokiu būdu pastarąją deklaraciją suklastojo bei šią žinomai suklastotą deklaraciją, elektroniniu būdu 2010-05-07 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (15); UAB „C“ 2010-12-31 Balansą, kurio straipsnyje „Kitos gautinos sumos" įrašė 11.000.000 Lt, kaip gautiną sumą (16); 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skiltį „Kita veikla“, kurios 9 ir 10 eilutėse nurodė atitinkamai 13’203’513 Lt pajamų ir 5’164’314 Lt nuostolių (17). Tokiu būdu, pagal pateiktą kaltinimą A. S. išvengė UAB „C“ didelės vertės- 6’110’914 Lt bendrovės įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais.

138Sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Be to, kaip jau minėta, sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

139Nusikalstamos veikos finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso normos. Kita vertus, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai (BK XXXII skyrius) požymiams.

140Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu pripažįstami ir nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai. Antai kaip sukčiavimas kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia praktika susiformavo atsižvelgus į PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifiką ir galimybę suklastotų sąskaitų-faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio sugrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas valstybės biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinamas atlyginimas), surašomi ir „Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Tačiau tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.

141Net ir tuo atveju, jei A. S. būtų padaręs veiksmus, kurių objektyvioji pusė jam inkriminuojama, t. y. jei duomenys, kuriuos jis pateikė UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. Mėnesinėje pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijoje (FR0572 ver. 03) (15), UAB „C“ 2010 m. balanse (16), 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitoje (17), būtų buvę neteisingi, net ir šiuo atveju, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. 2 d., nes šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog įmonės vadovas padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką. Sistemiškai aiškinant baudžiamuosius įstatymus, tokių veiksmų pripažinimas turtiniu sukčiavimu pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“ šioje byloje nėra teisingas. Toks kvalifikavimas pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitinka turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų. Šie veiksmai atitiktų neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 str. 1 d.) nusikalstamos veikos sudėtį. Toks teisinis vertinimas atitinka ir daugybę teismų praktikos pavyzdžių tokio pat ar panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt). Tačiau dėl šio nusikaltimo padarymo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai pasibaigė 2016 m. (BK 95 str. 1 d. 1 „b“ p. 2003 04 10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, BK 220 str. 1 d. 2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

142Taigi, net ir tuo atvejų, jei A. S. objektyviai būtų padaręs tuos veiksmus, kurie jam inkriminuojami, baudžiamoji bylą jam turėtų būti nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

143Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

144Kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiami. L. S. sudarytu UAB „C“ 2010 m. pirmo ketvirčio balansu (10), kurio skiltyje „Įsipareigojimai susiję su darbo santykiais“ nurodyta 6’110’914 Lt suma; L. S. 2010-04-12 pateikta UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. mėnesinei pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija (FR0572 ver. 03) (11), kurioje UAB „C“ padarytas 11’000’000 Lt mokėjimas bankui deklaruotas kaip A klasės pajamos; 2010-05-04 VMI atsakymu, kuriuo konsultuojama, kaip apskaityti ir deklaruoti UAB „C“ už A. S. kaip pagrindinį skolininką padarytą 11’000’000 Lt įmoką bankui (14). Esą šie dokumentai A. S., kuris išėjus iš darbo buhalterei pats tvarkė buhalterinę apskaitą, turėjo būti gairės, kaip deklaruoti minėtą išmoką 2010 finansinių metų finansinėse ataskaitose ir A klasės pajamų deklaracijoje už 2010 m. kovo mėn. Paminėti duomenys jau aptarti ir įvertinti, todėl nekartojant motyvų, teismas tik dar kartą konstatuoja, kad minėti duomenys buvo klaidingi, nesuteikė ir negalėjo suteikti pakankamai patikimos informacijos A. S. kaip būtent deklaruoti minėtą UAB „C“ išmoką.

145Be to, kaltinimas grindžiamas 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada, kurioje dėl UAB „C“ padaryto 11’000’000 Lt mokėjimo apskaitos ir deklaravimo tvarkos nurodoma: „Atsižvelgiant į tai, kad 2010-04-12 Skolos grąžinimo sutartis Nr. 1 (12) pasirašyta asmens, kuris nebuvo įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti šios sutarties, /.../, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, UAB „C“ sumokėtos AB DNB bankas sumos už UAB „C“ direktoriaus ir akcininko A. S. paimtą asmeninę paskolą yra gyventojo gauta nauda, nemokant bankui dalies įmokų už jam suteiktą paskolą, kuri laikoma pajamomis. Vadovaujantis gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases A- ir B. P. natūra (gauta nauda, nemokant dalie įmokų už kreditą) gautos iš UAB „C“ priskiriamos A klasės su darbo sanytkiais susijusioms pajamoms. Tai reiškia, kad 15 proc. pajamų mokestį nuo A klasės pajamų išskaičiuoti, sumokėti į biudžetą bei teikti mokesčių administratoriui deklaracijas privalo pajamų natūra davėjas- juridinis vienetas (kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo), šiuo atveju UAB „C.“ (t. 2, b.l. 72). Šie motyvai žodis žodin pakartoja 2012-01-17 VMI patikrinimo akto Nr. (4.65-05-77-1) motyvus (t. 1, b.l. 94).

146Visoje išvadoje tai yra vienintelė vieta, kurioje pasisakoma, kodėl UAB „C“ padaryta 11’000’000 Lt įmoka turėtų būti laikoma A. S. pajamomis natūra ir A klasės pajamomis. Tačiau tokia specialisto argumentacija prasilenkia su logika. Iš jos sektų, kad jei 2010-04-12 Skolos grąžinimo sutartis Nr. 1 (12) būtų buvus pasirašyta įgalioto asmens, tuomet ji jau nebūtų vertinama kaip A. S. pajamos natūra ir jo A klasės pajamos ir tuomet A. S. veiksmai, kurie jam dabar inkriminuojami kaip sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, būtų buvę teisėti. Tačiau GPMĮ 9 str. ir 22 str. tokios formalios pajamų priskyrimo pajamoms natūra ir A klasės pajamoms procedūros ir tokio kriterijaus nenumato ir pagal šiuose straipsniuose įtvirtintas normas, pajamos priskiriamos pajamoms natūra ir A klasės pajamoms ne pagal tokius formalius kriterijus, bet pagal konkrečią pajamų rūšį ir tai ar pajamos susijusios su darbo santykiais ar ne.

147Apklausa kaip specialistė 2014-10-23 VMI atstovė J. K. jau patikslino, kad faktas, jog UAB „C“ 11’000’000 Lt įmoką už A. S. padarė kaip laiduotojas, išvadai įtakos neturi, nes pagal GPM 8 str. nuostatą „pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenumatyta kaitaiP“. Šiuo atveju A. S. gautas kreditas buvo apmokėtas UAB „C“ turtu, remiantis GPMĮ 8 str. ir 9 str., šios pajamos yra laikomos kaip gautos natūra. Dėl 2010-04-12 Skolos grąžinimo sutartie specialistė pakeitė argumentus, išdėstytus jos pasirašytoje išvadoje, nurodydama, kad ji laikytina formalia, neatitinkančia realiai susiklosčiusios mokestinės situacijos ir tik priemonė išvengti mokesčių (t. 3, b.l. 74). Iš esmės tokią pačią poziciją specialistė išdėstė ir teisme.

148Vertinant pastaruosius parodymus, pažymėtina, kad specialistė neatkreipė dėmesio į jau anksčiau minėtą esminę aplinkybę, tai yra į tai, kad įvykdžiusi už A. S. savo, kaip laiduotojo ir įkaito davėjo įsipareigojimus AB DnB NORD bankui, UAB „C“, vadovaujantis CK 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. nuostatomis įgijo įsipareigojimų bankui įvykdymo dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į A. S.. Ši reikalavimo teisė perėjo ne 2010-04-12 skolos grąžinimo sutarties tarp UAB „C“ ir A. S. pagrindu (12), bet pagal įstatymą, (minėtas CK nuostatas), nuo to momento, kai UAB „C“ už A. S. įvykdė dalį pastarojo įsipareigojimų bankui, t. y. nuo 2010-03-26 (8). Tokiu būdu, A. S. prievolė sumokėti 11’000’000 Lt skolą neišnyko, bet pagal įstatymą perėjo kitam kreditoriui – UAB „C“. Kadangi A. S. įsipareigojimai sumokėti skolą neišnyko, sumos, kurią už A. S. kaip laiduotojas ir įkaito davėjas sumokėjo UAB „C“, negalima vertinti kaip naudos ir pajamų natūra, o kadangi reikalavimo teisė bendrovei perėjo pagal įstatymą, 2010-04-12 skolos grąžinimo sutartis neturi jokios juridinės reikšmės. Be to, specialistė L. K. apklausiama papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino kad jai nebuvo žinomas oficialiame tinklalapyje www.vmi.lt, konsultacinės medžiagos kataloge paskelbtas 2010-09-16 išaiškinimas Nr. KD-732, kad „Išmokas, kurias darbdavys darbuotojui išmoka pagal kitas sutartis, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.“.

149Be to pažymėtina, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada negali būti laikoma visiškai nešališka, nes viena iš specialisčių J. K. yra VMI darbuotoja, o VMI nagrinėjamoje byloje turi procesinį interesą, nes dalyvauja joje kaip civilinis ieškovas. Be to, specialistų išvada žodis žodin pakartoja 2012-01-17 VMI patikrinimo akto Nr. (4.65-05-77-1) motyvus (t. 1, b.l. 94).

150Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada toje dalyje, kurioje UAB „C“ 11’000’000 Lt įmoka bankui už pagrindinį kreditorių A. S. vertinta kaip pastarojo pajamos natūra ir A klasės pajamos, yra teisiškai nepagrįsta.

151Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. (kaltinimo dalis, dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės sumokėjimo už susijusias su darbo santykiais pajamas natūra, A. S. 2012-07-05, 2013-02-27 ir 2013-02-28 ir gautas iš UAB „C“).

152Bylos duomenys

153Be jau išdėstytų bylos duomenų (1-21), su nagrinėjama kaltinimo dalimi susiję šie bylos duomenys.

15422. 2012-07-04 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „C“ pardavė bendrovei UAB „A“ butus adresu ( - ), Vilnius, Bokšto 19-9, Vilnius ir 2/23 automobilio stovėjimo aikštelės tuo pačiu adresu už 1‘290‘000,00 Lt. Pagal sutarties 4.1 p., pinigines lėšas už perkamą turtą, pirkėjas įsipareigojo pervesti tiesiogiai į AB DNB sąskaitą Nr. ( - ) (Tranzitinė sąskaita aktyvų susigražinimui), kaip A. S. skolos pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL apmokėjimą (t. 2, b.l. 101- 116). Iš pagal sutartį pirkėjo pervestos sumos, 1‘252‘425,70 Lt užskaityta kaip A. S. skolos pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL apmokėjimas (t. 4, b.l. 34, t. 2, b.l. 144).

15523. 2013-02-26 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „C“ pardavė A. D.- K. dalį stovėjimo aikštelės prie namo adresu Bokšto 19, Vilnius už 10‘000,00 Lt (t. 2, b.l. 131- 140). 2013-02-27 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „C“ pardavė I. Š. butą adresu Bokšto 19-11, Vilnius ir dalį stovėjimo aikštelės už 640‘000,00 Lt (t. 2, b.l. 117- 130). Pagal abi sutartis, pinigines lėšas už perkamą turtą, pirkėjai pervedė tiesiogiai į AB DNB sąskaitą Nr. ( - ) (Tranzitinė sąskaita aktyvų susigražinimui). Iš pagal sutartį pirkėjų pervestos sumos 633‘432,00 Lt užskaityta kaip A. S. skolos pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nr. 881-06IL apmokėjimas (t. 4, b.l. 34, t. 2, b.l. 146).

156Įrodymų vertinimas ir motyvai.

157Kaltinimas grindžiamas prielaida, kad 2012-07-05 pervesta 1.252.425 Lt suma bei dviem 2013-02-27 ir 2013-02-28 pavedimais pervesta 633.432 Lt suma, kurias UAB „C" kaip laiduotojas sumokėjo už darbuotojo A. S. asmeninę paskolą, yra pastarojo asmeninė nauda, todėl pagal 2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 str. 3 d., 24 str. 1 d. nuostatas laikoma gyventojo pajamomis natūra ir turi būti deklaruojama ir apmokestinam kaip gyventojo A klasės pajamos. Kaltinimas šias sumas vertiną kaip A. S. natūrą gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, nes pagal kaltinimą bendrovė turėjo jas apskaityti „Pardavimo sąskaitų“ žiniaraštyje, deklaruoti ir pateikti finansinėse ataskaitose: metiniuose 2012 m. ir 2013 m. balansuose užfiksuoti atitinkamą turto sumažėjimo sumą, gautiną sumą (privalomi mokesčiai); 2012 ir 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuoti turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų eilutėse; deklaruoti minėtas sumas kaip A. S. A klasės pajamas atitinkamose mėnesio ir 2012 m. ir 2013 m. A klasės pajamų mokesčio deklaracijose.

158Vertinant paminėtų kaltinimų pagrįstumą, kaip ir išnagrinėtoje kaltinimo dalyje dėl 2010 m. UAB „C“ padaryto 11’000’000 Lt mokėjimo, teisiškai reikšmingos yra dvi aplinkybės: ar laiduotojo už darbuotoją pagal civilinę sutartį įvykdyta prievolė gali būti pripažintos pagrindinio skolininko pajamomis natūra ir jei taip- ar jos gali būti priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms susijusioms su darbo santykiais.

159Dėl pajamų natūra.

160Kaip ir išnagrinėtoje kaltinimo dalyje dėl 2010 m. UAB „C“ padaryto 11’000’000 Lt mokėjimo, laiduotojas UAB „C“, 2012-07-05 pervedant 1.252.425 Lt suma bei dviem 2013-02-27 ir 2013-02-28 mkėjimais pavedant 633.432 Lt sumą, prievolę už A. S. pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį (3) su pakeitimais, įvykdė remiantis tą pačią dieną sudaryta laidavimo sutartimi (4) su pakeitimais, kuria UAB „C“ įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jeigu A. S. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais. Teisiškai reikšminga dar yra ir tai, kad AB DnB Nord banko reikalavimas A. S. buvo užtikrintas ne tik laidavimo sutartimi, bet ir įkeitimu (hipoteka), nes sutarties įvykdymas užtikrintas įkeičiant UAB „C“ priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), Vilnius (6). Įsipareigojimai už pagrindinį skolininką įvykdyti būtent dalimis ir pardavus įkeistą bankui turtą.

161Motyvai, kodėl šios išmokos negali būti laikomos A. S. pajamomis natūra plačiau išdėstyti nagrinėjant kaltinimo dalį dėl 2010 m. UAB „C“ padaryto 11’000’000 Lt mokėjimo, todėl nekartojami. Teisėjų kolegija tik pakartoja išvadas, jog bendrovei „C“ padarius minėtus 2012-07-05, 2013-02-27 ir 2013-02-28 mokėjimus A. S. prievolė sumokėti atitinkamą skolą neišnyko, bet pagal CK 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. nuostatas perėjo kitam kreditoriui – UAB „C“. Kadangi A. S. įsipareigojimai sumokėti skolą neišnyko, sumos, kurią už A. S. kaip laiduotojas ir įkaito davėjas sumokėjo UAB „C“, negalima vertinti kaip naudos ir pajamų natūra.

162Dėl laiduotojo ar įkaito davėjo už darbuotoją įvykdytos prievolės kreditoriui pripažinimo darbuotojo A klasės pajamomis

163Pagal GPMĮ 22 str. A klasės pajamoms be kitų priskiriamos iš Lietuvos vieneto gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (GPMĮ 22 str. 2 d. komentaro 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad A. S., kaip UAB „C vadovas“ buvo susijęs su bendrovę darbo santykiais. Tačiau kaltinimas nepagrįstai kildina UAB „C“ kaip laiduotojo ir įkaito davėjo bankui atliktą mokėjimą už A. S. asmeninę paskolą iš šių darbo santykių.

164Jau anksčiau minėta, kad tarp AB DnB NORD banko kaip kreditoriaus, A. S., kaip pagrindinio skolininko ir UAB „C“, kaip laiduotojo ir įkaito davėjo susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja ne darbo įstatymai, o civilinio kodekso normos, tai yra išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos be kitą, ko, kaip minėta reglamentuoja ir CK 6.81 str. 1 d., 6.83 str. 1 d., 6.114 str. 1 d. nuostatos. Taigi, kadangi 2012-07-05, 2013-02-27 ir 2013-02-28 mokėjimai bankui padaryti remiantis ne darbo ar jų esmę atitinkančių teisinių santykių pagrindu, o civilinių teisnių santykių pagrindu, nėra pagrindo šių išmokų vertinti kaip A. S. A klasės pajamų net ir tuo atveju, jei jos būtų pripažintos pajamomis natūra. Pažymėtina, kad lygiai tokios pačios pozicijos laikosi ir pats mokesčių administratorius. Oficialiame tinklalapyje www.vmi.lt, konsultacinės medžiagos kataloge paskelbtame 2010-09-16 išaiškinime Nr. KD-732, nurodoma: „Išmokas, kurias darbdavys darbuotojui išmoka pagal kitas sutartis, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.“.

165Todėl UAB „C“ pagrįstai šių išmokų nedeklaravo kaip A. S. A klasės pajamų, kaltinime nurodytose mėnesio ir 2012 m. ir 2013 m. A klasės pajamų mokesčio deklaracijose. Taip pat neturėjo teisinio pagrindo jų apskaityti kaip įsipareigojimų susijusių su darbo santykiais, įmonės balansuose neturėjo teisinio pagrindo nurodyti minėtų sumų kaip netekimų ir atitinkamus mokestinius įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, o pelno ir nuostolių ataskaitose neturėjo teisinio pagrindo nurodyti atitinkamų įsipareigojimų valstybei.

166Pažymėtina, kad kaltinime nepagrįstai A. S. vykdytas aplaidus apskaitos tvarkymas, neįtraukiant pardavimų į apskaitą („Pardavimo sąskaitų“ žiniaraštį), balanse nefiksuojant turto sumažėjimo sumos, gautinos sumos, o pelno nuostolių ataskaitoje turto pardavimo pajamų, sąnaudų ir veiklos rezultatų, siejamas išimtinai su A. S. tyčia sukčiavimo būdu išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei. Dėl motyvų, kurie išdėstyti nagrinėjant kaltinimą pagal BK 222 str. 1 d. akivaizdu, kad A. S. kaltės forma yra ne tiesioginė tyčia, bet nerūpestingumas, taigi, jo veiksmuose nėra ir nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. subjektyviosios pusės požymių.

167Be to, net ir pripažinus tuos objektyvius veiksmus, kurie A. S. inkriminuojami įrodytais, jo veiksmuose nebūtų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. požymių, nes pagal suformuotą teismų praktiką tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip nusikaltimas finansų sistemai ir kvalifikuojami pagal BK 220 str. 1 d. Motyvai jau išdėstyti nuosprendžio dalyje, kurioje nagrinėjama kaltinimo dalis dėl UAB „C“ padaryto 11’000’000 Lt mokėjimo bankui kvalifikavimo ir nekartojami,

168Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

169Kaltinimas grindžiamas 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada, kurioje dėl UAB „C“ padarytų 2012-07-05, 2013-02-27 ir 2013-02-28 mokėjimų apskaitos ir atvaizdavimo finansinėse ataskaitose nurodoma: „Vadovaujantis gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, UAB „C“ sumokėtos AB DNB bankas sumos už UAB „C“ direktoriaus ir akcininko A. S. paimtą asmeninę paskolą yra gyventojo gauta nauda, nemokant bankui dalies įmokų už jam suteiktą paskolą, kuri laikoma pajamomis. Vadovaujantis gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio nuostatomis, pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases- A ir B. P. natūra (gauta nauda, nemokant dalies įmokų už kreditą), gautos iš UAB „C“ priskiriamos A klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Tai reiškia, kad 15 proc. pajamų mokestį nuo šių A klasės pajamų išskaičiuoti, sumokėti į biudžetą bei pateikti mokesčių administratoriui deklaracijas privalo pajamų natūra davėjas- juridinis vienetas (kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, šiuo atveju UAB „C“. /.../ UAB „C“, vadovaujantis VSD įstatymo 7 straipsnio bei 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. ir 2013 m. rodiklių patvirtinimo nuostatomis, nuo A. S. naudai išmokėtos /.../ sumos turėjo skaičiuoti VSD įmokas (3 proc. apdraustųjų tarifas ir 30.98 proc draudėjų tarifas). UAB „C“ neskaičiavusi ir nesumokėjusi VSD įmokų nuo A. S. naudai išmokėtos /.../ sumos, pažeidė VSD įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus. /.../. UAB „C“ nuo A. S. naudai sumokėtos /.../ sumos turėjo skaičiuoti PSD įmokas (6 proc. nuo draudžiamųjų pajamų). Bendrovė, neskaičiavusi ir nesumokėjusi PSD įmokų nuo A. S. naudai išmokėtos /.../ sumos, pažeidė sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas. /.../. UAB „C“ nuo A. S. naudai išmokėtos /.../ sumos turėjo skaičiuot įmokas į Garantinį fondą (0,2 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamas valstybinnio socialinio draudimo įmokos). UAB „C“, neskaičiavusi ir nesumokėjusi įmokų į GF nuo A. S. naudai išmokėtas /.../ sumos pažeidė GF įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.“. (t. 2, b.l. 74, 75).

170Išvada pagrįsta prielaida, kad išmokos, kurias už A. S., kaip pagrindinį skolininką padarė UAB „C“, apmokėdamas dalį paskolos, yra A. S. pajamos natūra ir A klasės su darbo santykiais susijusios pajamos. Tačiau ši prielaida, kaip jau nustatyta remiantis anksčiau išdėstytais motyvais yra neteisinga, nes vienos skolininko kreditoriaus pakeitimo kito toje pačioje prievolėje negalima laikyti skolininko nauda ar pajamomis natūra, taip pat šios UAB „C“ išmokos padarytos ne remiantis darbo santykiais, bet kilo iš prievolės pagal laidavimo ir įkeitimo sutartis, t. y. kilo iš civilinių teisinių santykių, galiausiai išmokų traktavimas, koks jis pateiktas specialisto išvadoje prieštarauja paties mokesčių administratoriaus oficialiame tinklalapyje www.vmi.lt, konsultacinės medžiagos kataloge paskelbtam 2010-09-16 išaiškinimas Nr. KD-732, kad „Išmokas, kurias darbdavys darbuotojui išmoka pagal kitas sutartis, kurias reglamentuoja Civilinis kodeksas, nepriskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms.“. Nesant pagrindo pripažinti minėtų išmokų A. S. pajamomis natūra ir A klasės su darbo santykiais susijusioms pajamoms, nėra pagrindo priskaičiuoti ir kitų specialisto išvadoje nurodytų mokesčių- VSD, PSD įmokų ir įmokų į GF.

171Be to, jau buvo minėta, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada negali būti laikoma visiškai nešališka, nes viena iš specialisčių J. K. yra VMI darbuotoja, o VMI nagrinėjamoje byloje turi procesinį interesą, nes dalyvauja joje kaip civilinis ieškovas.

172Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada toje dalyje, kurioje UAB „C“ padarytos 2012-07-05, 2013-02-27 ir 2013-02-28 įmokos bankui už pagrindinį kreditorių A. S. vertintos kaip pastarojo pajamos natūra ir A klasės pajamos, yra teisiškai nepagrįsta, o todėl nepagrįstai padaryta ir išvada dėl bendrovės prievolės sumokėti GP mokestį, SD, PSD įmokas ir įmoką į GF.

173Dėl kaltinimo pagal BK 221 str. 1 d.

174A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 221 str. 1 d. už tai, kad nepateikė deklaracijos valstybės įgaliotai institucijai po to, kai valstybės institucija priminė apie pareigą ją pateikti. Laikotarpiu nuo 1993-06-17 akcininkų sprendimu būdamas paskirtas į UAB „C" (į.k. ( - ), registruotos adresu Vilniuje, ( - )) direktoriaus pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio nuostata: už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdamas 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 str. nuostatą kad „Mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčio deklaracijas", 76 str. nuostatą, kad „Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais", neteisėtai tyčia nepateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Ulonų g. 2, Vilniuje, UAB „C" Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos (Forma - FR0572) už 2011 metų sausio mėnesį po to, kai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu 2011-02-15 per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) priminė UAB „C" apie pareigą pateikti šią deklaraciją per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, t.y. iki 2011-03-07. Šiais savo veiksmais A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 221 str. 1 d.

175Šioje kaltinimo dalyje nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas. A. S. išteisintinas, nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 221 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d.,303 str. 5 d. 1 p.).

176Bylos duomenys

17724 .2011-02-14 VMI EDS sistemoje UAB „C“ išsiųstas priminimas pateikti 2011 m. sausio mėnesio A klasės pajamų deklaraciją forma FR0572 (t. 1, b.l. 99).

178Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 metais įmonė nustojo realiai vykdyti veiklą, neliko darbuotojų, pajamų, išlaidų. Nuo 2010-04-13 iki 2013-04-01 niekas UAB „C“ buhalterinės apskaitos, netvarkė nebuvo buhalterės, įmonė nevykdė veiklos. Jis tik dokumentuose liko kaip vadovas (1).

179Liudytoja L. S. teisme parodė, kad dirbo UAB „C“ buhaltere iki 2010-4-12. Prisijungimo prie EDS sistemos teisę turėjo tik ji, jungdavosi per bankinę sistemą, t.y. elektroninę bankininkystę. VMI pranešimai ateidavo į jos elektroninį paštą. Pvz, kai pateikdavo deklaraciją. Kai ji išėjo iš darbo, tas elektroninis paštas jai ir liko. VMI išbraukė ją kaip „Centro kubo“ įgaliotą asmenį, nes ji pati dėl to kreipėsi (9).

18025. 2004-12-30 tarp UAB „C“ ir VMI pasirašyta „Mokeesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartis“, kurios 2 p. nurodoma, kad ši sutartis nustato mokesčių mokėtojo ir VMI santykius teikiant ir priimant visų mokesčių deklaracijų formas per VMI EDS. Sutarties priede nurodomas ir mokesčio mokėtojo elektroninio pašto adresas info@barbacan.lt (t. 1, b.l. 102- 105).

181Įrodymų vertinimas ir motyvai.

182BK 221 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, padarė baudžiamąjį nusižengimą (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

183Atsakomybės pagal BK 221 str. 1 d. būtina sąlyga yra tai, kad priminimas pateikti deklaraciją ar finansinę ataskaitą būtų tinkamai įteiktas. Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 1 d. nustatytos visų mokesčio administratoriaus siunčiamų dokumentų (taigi ir priminimų) įteikimo mokesčių mokėtojui taisyklės. Šio straipsnio nuostatomis teismai turėtų vadovautis spręsdami, ar konkretus priminimas mokesčių mokėtojui įteiktas tinkamai. tinkamai įteiktu priminimu gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami: 1) tiesiogiai, 2) siunčiant registruotu laišku, 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais, 4) viešai paskelbiant. Pagal susiklosčiusią praktiką mokesčių administratorius priminimą paprastai siunčia registruotu laišku. Išskirtini kai kurie aktualesni momentai: dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Tais atvejais, kai pirmais trimis būdais dokumentų įteikti mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame regist), mokesčių administratorius vietos laikraštyje (jei toks yra) ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių du kartus ir ne trumpesniu kaip 10 dienų intervalu paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti priminimo tiesioginio įteikimo būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neatvyksta, priminimas laikomas įteiktu minėto pranešimo antrą kartą paskelbimo spaudoje dieną. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 55, kasacinė byla Nr. 2K–448/2011).

184Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 4 d. nurodoma, kad telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos.

185Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. kaltinime nurodytas priminimas nebuvo įteiktas nė vienu iš LR Mokesčių administravimo 164 str. nustatytu būdu. Iš A. S. ir buvusios bendrovės buhalterės L. S. parodymų matyti, kad A. S. EDS sistema nesinaudojo ir prisijungimo prie šios sistemos duomenų neturėjo. Tą patį patvirtina ir faktas, kad išėjus buhalterei, per 2011- 2013 m., A. S. nė karto nebuvo prisijungęs prie EDS ir per šią sistemą nepateikė nė vienos finansinės ataskaitos ar deklaracijos.

186Be to, EDS nėra platforma, kurios paskirtis teikti pranešimus mokesčių mokėtojui iš EDS paslaugų teikimo sutarties matyti, kad vienmintelė šios platformos paskirtis- palengvinti mokesčių mokėtojui deklaracijų ir finansinių ataskaitų teikimą, darant tai elektroninę forma (25). Nors minėtoje sutartyje nurodomas mokesčio mokėtojo elektroninio pašto adresas ir mokesčių administratorius turėjo galimybę pateikti priminimą elektroniniu paštu Mokesčių administravimo 164 str. 4 d. nustatyta tvarka, tai nebuvo padaryta.

187Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvada, kad A. S. įstatymo nustatyta tvarka priminimas deklaruoti A klasės pajamas nebuvo įteiktas, kaltinamasis tokio priminimo negavo. Todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 221 str. 1 d. objektyviosios pusės požymių.

188Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius BK 221 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, A. S. negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes suėjo senaties terminai. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu BK 221 str. 1 d. numatyta veika buvo kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, o BK 95 str. 1 d. 1 „a“ p. (2010 06 15 įstatymo Nr. XI-901 redakcija), nustatė, kad apkalitnamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai už šią veiką yra 3 metai.

189Dėl civilinių ieškinių

190Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškė byloje ikiteisminio tyrimo metu (b.l.24-26,1t.) civilinį ieškinį dėl 5151765,91 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (4378614,45 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 773151,46 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų). Prašė priteisti iš kaltinamojo A. S. 5151765,91 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus naudai nesumokėtų UAB „C“ VSD Fondo biudžetui valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

191Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė byloje ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 33-36,1t.) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos 1 947 650,30 Lt žalos. Prašė priteisti iš atsakovo – A. S. valstybės naudai 1 932 878,65 Lt GPM(Gyventojų pajamų mokesčio) ir 14 771,71 Lt įmokų į Garantinį fondą.

192Abu civiliniai ieškiniai grindžiami tuo, kad A. S. padarę nusikaltimus, numatytus BK 182 sr. 2 d. ir 300 str. 3 d.- klastodamas ir panaudodamas suklastotus dokumentus, apgaule išvengė didelės vertės mokestinių prievolių, kurių dydis nurodytas civiliniuose, mokėjimo.

193A. S. pagal kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2d. Ir 300 str. 3 d. padarymo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti minėtų nusikaltimų požymių, todėl abu civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais (BPK 115 str,. 3 d. 2 p.).

194Dėl UAB „C“ apeliacinio skundo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo.

195Ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiam A. S. ir UAB „C“ turtui.

196A. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui - žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr ( - ).

197UAB „C“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui: 1)statiniam-inžineriniams tinklams- Lietaus kanalizacijos vamzdynui (ilgis 87,90 m), esantiems Bokšto g., Vilnius, unikalus Nr. ( - ), 2) inžineriniams tinklams – Šalto vandens tiekimo vamzdynui (įvadui), ilgis 2,80 m, esantiems ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ),3)komercinėms patalpoms 46,95 kv. m. ploto, esančioms ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), pažymėtoms nuo 20-1 iki 20-3, esančioms pastate 1096-7021-2029, 2A3p, 4) butui 76,63 kv.m., esančiam ( - )-4, Vilniuje, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate Nr. ( - ), 5) negyvenamųjų patalpų – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), 11/23 daliai patalpų.

198Apeliaciniu skundu UAB „C“ prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą bendrovės turtui. UAB „Cento kubas“ apeliacinis skundas tenkintinas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas naikintinas tiek bendrovės, tiek A. S. turtui. BPK 151 str. 1 d. nustato, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas Civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo, todėl laikionas nuosavybės teisių apribojimas tiek A. S., tiek UAB „C“ turtui naikintinas.

199Vadovaujantis BPK 3 str. 3 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 3 p., 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., teismas nusprendė:

200Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį dalyje, kurioje A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d.

201A. S. pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d. ir skirti 1883 Eur (50 MGL) baudą.

202Kardomąją priemonę- pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

203Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį dalyje, kurioje A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. 221 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį.

204A. S. išteisinti pagal kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. 221 str. 1 d. padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

205Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

206Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui - žemės sklypui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ).

207Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „C“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui: 1)statiniam-inžineriniams tinklams- Lietaus kanalizacijos vamzdynui (ilgis 87,90 m), esantiems ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), 2) inžineriniams tinklams – Šalto vandens tiekimo vamzdynui (įvadui), ilgis 2,80 m, esantiems ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ),3)komercinėms patalpoms 46,95 kv. m. ploto, esančioms ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), pažymėtoms nuo 20-1 iki 20-3, esančioms pastate( - ) 4) butui 76,63 kv.m., esančiam ( - )-4, Vilniuje, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate Nr. ( - ) 5) negyvenamųjų patalpų – automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - ), 11/23 daliai patalpų.

208Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį palikti nepakeistą.

209Kolegijos pirmininkas

210Audrius Cininas

211Teisėjai

212Artūras Šumskas

213Aušra Bielskė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. S. pripažintas kaltu:... 3. pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams;... 4. pagal BK 300 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams;... 5. pagal BK 221 str. 1 d. ir nuteistas areštu 20 parų;... 6. pagal BK 222 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 mėnesiams.... 7. Paskirtąsias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu,... 8. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant... 9. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL (376,60 €) įmoką į... 10. Iš A. S. priteista:... 11. VSDFV naudai - 1‘492‘054,54 € valstybinio socialinio ir privalomo... 12. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. S. ir UAB „C. “ ( - )... 13. Apeliaciniu skundu UAB „C. “ ( - ) kurio atžvilgiu taikytas laikinas... 14. Apeliaciniame skunde UAB „C“ nurodo, kad nėra nei vienos iš įstatyme... 15. UAB „C“ baudžiamojoje byloje nėra proceso dalyvis ir jokių civilinių... 16. Nuosprendžiu tenkinti du ieškiniai, todėl jo rezoliucinės dalies... 17. Teismo procesinis sprendimas taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą... 18. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas Vidas Vilkas prašo: 1)... 19. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad:... 20. 1) Uždarosios akcinės bendrovės „C“ už A. S. sumokėta (grąžinta)... 21. Nuosprendžiu padarytos išvados dėl pajamų natūra pripažinimo taip pat... 22. Pajamų pripažinimas pajamomis natūra ar nepripažinimas - savo turiniu yra... 23. Taigi UAB „C“ už A. S. sumokėta (grąžinta) paskola nepripažintina A.... 24. 2) Visuma teismo posėdyje ištirtų faktinių duomenų nepagrindžia teismo... 25. Nuteistojo veika neatitinka ir kito esminio bei būtinojo BK 182 straipsnio... 26. 3) Teismui pripažinus, jog A. S. į 2010-05-07 patikslintą deklaraciją... 27. 4) Teismas, aptaręs kaltinime pateikto 2010-12-31 balanso straipsnyje „Kitos... 28. 5) BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos inkriminavimui yra būtina... 29. 6) Atsižvelgiant į BK 221 straipsnio 1 dalies sankciją, inkriminuojamos... 30. 7) A. S. neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu dėl apgaulingo... 31. 8) Net tuo atveju, jei nuosprendžio dalis dėl deklaracijų nepateikimo veikos... 32. 9) Teismo išvada, kad A. S. keturis pirkimo - pardavimo sandorius atliko,... 33. 10) Nuteistojo pripažinimas kaltu grindžiamas ir 2009-09-28 kompiuteryje... 34. 11) Nuosprendyje nurodyti motyvai (dėl mokestinio ginčo (mokestinės bylos))... 35. 12) Teismo nurodyta aplinkybė, jog 2010-03-25 sandorio sudarymo metu UAB... 36. 13) Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodo, jog nekilnojamojo turto pirkėjai... 37. 14) Nuosprendyje teismas nurodė, kad L. S. savo elektroninio pašto adresu... 38. 15) Mokestinės prievolės, kylančios iš valstybės mokesčių, kitų... 39. 16) Atsižvelgiant į visus nurodytus nuosprendžio nepagrįstumo ir... 40. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, Nustatė... 41. Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. ... 42. A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad... 43. Šioje kaltinimo dalyje nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas... 44. Bylos duomenys... 45. Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2010 metais... 46. Įrodymų vertinimas ir motyvai.... 47. BK 222 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų... 48. BK 223 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas s privalėjo tvarkyti, bet... 49. Dėl subjekto... 50. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys,... 51. Nuo 2010-04-12 bendrovė nebuvo buhalterio ir buhalterinė apskaiots tvarkymas... 52. Dėl kaltės formos.... 53. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų... 54. BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų... 55. Kaltinime nurodoma, kad motyvas, dėl kurio A. S. neapskaitė, nedeklaravo ir... 56. Tokios tyčios nebuvimą rodo ir faktas, kad nors A. S. tinkamai neapskaitė ir... 57. A. S. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2010-04-12 grynųjų pinigų priėmimo -... 58. Taigi tai, kad A. S. neapskaitė ir finansinėse ataskaitose nenurodė pagal... 59. Šių aplaidžių A. S. veiksmų pasėkoje, iš dalies negalima nustatyti UAB... 60. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja: A. S. aplaidžiai... 61. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.... 62. Dėl bausmės... 63. Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus... 64. Dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.... 65. A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. už... 66. jis, A. S., laikotarpiu nuo 1993-06-17 būdamas UAB „C." (į. k. ( - ),... 67. Jis gi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pagrįsti UAB „C"... 68. Jis gi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu... 69. Jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagal 2012-07-04 sutartį Nr.... 70. Jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagal 2013-02-27 sutartį Nr.... 71. Šiais savo veiksmais jis, laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2014-05-01, veikdamas... 72. Dėl šio kaltinimo nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas.... 73. Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. (kaltinimo dalis, dėl... 74. Bylos duomenys... 75. 1. Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir pirmosios instancijos teisme... 76. 2. 2006-02-14 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 06-01P ir 2006-02-21 priėmimo... 77. 3. 2006-02-21 tarp AB DNB NORD banko ir A. S. sudaryta kreditavimo sutartis Nr.... 78. 4. 2006-02-21 kreditavimo sutarties Nr. 881-06 IL įvykdymas užtikrintas... 79. 5. 2006-02-22 į A. S. sąskaitą Nr. ( - ) pervedama 10‘100‘000 Lt kredito... 80. 6. 2006-09-01 susitarimu Nr. 3503-06 IL pakeistos 2006-02-21 kreditavimo... 81. 7. 2007-02-14 susitarimu Nr. 881-06IL/1 pakeistos 2006-02-21 kreditavimo... 82. 8. Viso pagal 2006-02-21 kreditavimo sutartį Nt. 881-06 IL su vėlesniais... 83. 9. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad ji dirbo UAB “C“ nuo 2004 m. vasario... 84. Užpildytą deklaraciją ji pateikė elektroniniu būdu. Pirmiausia ji... 85. Iki pateikiant pirminę deklaraciją buvo aptarimų su direktoriumi. Ji... 86. Dėl paskolos grąžinimo sutarties Nr. 1 pasirašymo aplinkybių paaiškino,... 87. Iki išeinant ji įmonės buhalterinę apskaitą sutvarkė, t.y. susegė visus... 88. Kai teikė pirminę deklaraciją, apskaitoje tą 11 milijonų litų sumą... 89. Jos elektroninio pašto adresas į kurį atėjo VMI pranešimas yra ( - ), o... 90. Parodžius mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartį... 91. 10. L. S. sudarytame UAB „C“ 2010 m. pirmo ketvirčio balanse, skiltyje... 92. 11. L. S. 2010-04-12 pateiktoje UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. Mėnesinėje... 93. 12. 2010-04-12 skolos gražinimo sutartimi tarp UAB „C“, atstovaujamos... 94. 13. 2010-04-12 buhalterė L. S. UAB „C“ vardu kreipiasi į VMI su prašymu,... 95. 14. 2010-05-04 VMI atsakyme, išsiųstame L. S. elektroninio pašto ( - )... 96. 15. A. S. 2010-05-07 pateiktoje UAB „C“ 2010 m. kovo mėn. Mėnesinėje... 97. 16. A. S. pateiktame UAB „C“ 2010 m. balanse, eilutėje 40 „II.3 Kitos... 98. 17. A. S. pateiktoje 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skiltyje „Kita... 99. 18. L. Z. R. parodė, kad A. S. pažįsta kaip partnerį su kuriuo dirbo apie... 100. Parduotas įmonės turtas ir padengta asmeninė A. S. paskola. Įmonės pinigai... 101. UAB „C“ akcininkais iš pradžių buvo jis ir A. S. Pats turėjo 30... 102. Kai bankas pateikė sąlygas dėl kredito suteikimo A. S., tai pokalbis iš UAB... 103. Žino, kad Žydų bendruomenė ( - ) C. L. ieškojo mokyklai patalpų ir jie... 104. Liudytojui nėra žinoma, kad A. S. yra pasirašęs 2010 m. balandžio 12... 105. 19. Apeliacinės instancijos posėdyje liudytoju apklaustas A. V. nurodė, kad... 106. 20. Apeliacinės instancijos posėdyje papildomai apklausta specialistė J. K.... 107. 21. Apeliacinės instancijos posėdyje papildomai apklausta liudytoja I. S.... 108. Įrodymų vertinimas ir motyvai.... 109. A. S. kaltinamas tuo, kad suklastojo tris dokumentus:... 110. - UAB „C" Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų... 111. - UAB „C“ 2010-12-31 Balansą, kurio straipsnyje „Kitos gautinos sumos"... 112. - 2010 m. Pelno (Nuostolių) ataskaitos VI skiltį „Kita veikla“, kurios 9... 113. Tokiu būdu, pagal pateiktą kaltinimą A. S. išvengė UAB „C“ didelės... 114. Kaltinimas grindžiamas prielaida, kad 11’000’000 Lt suma, kurią UAB „C"... 115. Dėl pajamų natūra.... 116. Pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam... 117. Laiduotojas UAB „C“ prievolę už A. S. pagal 2006-02-21 kreditavimo... 118. Pažymėtina, kad nuo 2010 m., kai įsigaliojo nauja GPMĮ 9 str. redakcija,... 119. CK 6.81 str. 1 d. numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir... 120. Nagrinėjamu atveju A. S. pajamos natūrą galėjo pasireikšti nebent tik... 121. Tokiu būdu, kaltinamasis A. S. UAB „C“ 2010-12-31 balanso straipsnyje... 122. Konstatuotų aplinkybių pakanka pagal aptariamą kaltinimo dalį išteisinti... 123. Dėl laiduotojo ar įkaito davėjo už darbuotoją įvykdytos prievolės... 124. Pagal GPMĮ 22 str. A klasės pajamoms be kitų priskiriamos iš Lietuvos... 125. Jau anksčiau minėta, kad tarp AB DnB NORD banko kaip kreditoriaus, A. S.,... 126. Dėl A. S. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3... 127. BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik... 128. Nuo 2010-01-01 pasikeitus LR GPMĮ 9 str. redakcijai iš esmes pasikeitė... 129. Tai matyti iš UAB „C“ buhalterės L. S. parodymų apie tai, kad niekas... 130. Tiesa, 2010-05-04 VMI atsakyme, išsiųstame L. S. elektroninio pašto ( - )... 131. Kaip matyti iš vėlesnių VMI išaiškinimų, iš tiesų 2010-05-04 VMI... 132. Pagaliau byloje nėra duomenų, kad A. S. apskritai buvo informuotas apie... 133. Kaltinimas daug reikšmės suteikia L. S. sudarytam UAB „C“ 2010 m. pirmo... 134. Dėl L. S. išeinant iš darbo pateiktos 2010 m. kovo mėn. mėnesinės pajamų... 135. Taigi, remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. S.... 136. Dėl A. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. objektyviosios... 137. A. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas... 138. Sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į... 139. Nusikalstamos veikos finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) pirmiausia... 140. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikrais atvejais sukčiavimu... 141. Net ir tuo atveju, jei A. S. būtų padaręs veiksmus, kurių objektyvioji... 142. Taigi, net ir tuo atvejų, jei A. S. objektyviai būtų padaręs tuos veiksmus,... 143. Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir skundžiamas pirmosios... 144. Kaltinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiami. L. S.... 145. Be to, kaltinimas grindžiamas 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K.... 146. Visoje išvadoje tai yra vienintelė vieta, kurioje pasisakoma, kodėl UAB... 147. Apklausa kaip specialistė 2014-10-23 VMI atstovė J. K. jau patikslino, kad... 148. Vertinant pastaruosius parodymus, pažymėtina, kad specialistė neatkreipė... 149. Be to pažymėtina, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada negali... 150. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 151. Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. (kaltinimo dalis, dėl... 152. Bylos duomenys... 153. Be jau išdėstytų bylos duomenų (1-21), su nagrinėjama kaltinimo dalimi... 154. 22. 2012-07-04 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „C“ pardavė bendrovei UAB... 155. 23. 2013-02-26 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „C“ pardavė A. D.- K. dalį... 156. Įrodymų vertinimas ir motyvai.... 157. Kaltinimas grindžiamas prielaida, kad 2012-07-05 pervesta 1.252.425 Lt suma... 158. Vertinant paminėtų kaltinimų pagrįstumą, kaip ir išnagrinėtoje kaltinimo... 159. Dėl pajamų natūra.... 160. Kaip ir išnagrinėtoje kaltinimo dalyje dėl 2010 m. UAB „C“ padaryto... 161. Motyvai, kodėl šios išmokos negali būti laikomos A. S. pajamomis natūra... 162. Dėl laiduotojo ar įkaito davėjo už darbuotoją įvykdytos prievolės... 163. Pagal GPMĮ 22 str. A klasės pajamoms be kitų priskiriamos iš Lietuvos... 164. Jau anksčiau minėta, kad tarp AB DnB NORD banko kaip kreditoriaus, A. S.,... 165. Todėl UAB „C“ pagrįstai šių išmokų nedeklaravo kaip A. S. A klasės... 166. Pažymėtina, kad kaltinime nepagrįstai A. S. vykdytas aplaidus apskaitos... 167. Be to, net ir pripažinus tuos objektyvius veiksmus, kurie A. S. inkriminuojami... 168. Dėl duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir skundžiamas pirmosios... 169. Kaltinimas grindžiamas 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada,... 170. Išvada pagrįsta prielaida, kad išmokos, kurias už A. S., kaip pagrindinį... 171. Be to, jau buvo minėta, kad 2014-02-28 specialisčių L. N. ir J. K. išvada... 172. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 173. Dėl kaltinimo pagal BK 221 str. 1 d.... 174. A. S. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 221 str. 1 d. už tai, kad... 175. Šioje kaltinimo dalyje nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas... 176. Bylos duomenys... 177. 24 .2011-02-14 VMI EDS sistemoje UAB „C“ išsiųstas priminimas pateikti... 178. Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 metais įmonė... 179. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad dirbo UAB „C“ buhaltere iki 2010-4-12.... 180. 25. 2004-12-30 tarp UAB „C“ ir VMI pasirašyta „Mokeesčių deklaracijų... 181. Įrodymų vertinimas ir motyvai.... 182. BK 221 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas teisės aktų nustatyta tvarka... 183. Atsakomybės pagal BK 221 str. 1 d. būtina sąlyga yra tai, kad priminimas... 184. Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 4 d. nurodoma, kad... 185. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. kaltinime nurodytas priminimas nebuvo... 186. Be to, EDS nėra platforma, kurios paskirtis teikti pranešimus mokesčių... 187. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvada, kad A. S. įstatymo... 188. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius BK 221 str. 1 d. numatyto... 189. Dėl civilinių ieškinių... 190. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškė... 191. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė byloje... 192. Abu civiliniai ieškiniai grindžiami tuo, kad A. S. padarę nusikaltimus,... 193. A. S. pagal kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2d. Ir 300 str.... 194. Dėl UAB „C“ apeliacinio skundo ir laikino nuosavybės teisių apribojimo.... 195. Ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 196. A. S. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui - žemės... 197. UAB „C“ nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamąjam turtui:... 198. Apeliaciniu skundu UAB „C“ prašo panaikinti laikiną nuosavybės teisių... 199. Vadovaujantis BPK 3 str. 3 1 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p.,... 200. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį dalyje,... 201. A. S. pripažinti kaltu pagal BK 223 str. 1 d. (2004 07 05 įstatymo Nr.... 202. Kardomąją priemonę- pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.... 203. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį dalyje,... 204. A. S. išteisinti pagal kaltinimus dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2... 205. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio... 206. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. S. nuosavybės teise... 207. Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „C“ nuosavybės... 208. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendį... 209. Kolegijos pirmininkas... 210. Audrius Cininas... 211. Teisėjai... 212. Artūras Šumskas... 213. Aušra Bielskė...