Byla 1A-439-498/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei–Puidienei, dalyvaujant prokurorui M. Š., nuteistojo M. M. (M. M.) gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiojo D. S. atstovei advokatei Singridai Samoškienei, civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atstovui Juliui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus Sakalausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

2M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 10 MGL (376,50 Eur) bauda.

3Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vienus metus.

4Nukentėjusiojo D. S. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteista 3 685 Eur neturtinės ir 577,70 Eur turtinės žalos atlyginimo; iš M. M. nukentėjusiajam priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1187,44 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

5Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų – 46,32 Eur, priteisimo iš M. M. už advokato atstovavimą ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teisme atmestas.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7M. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 26 d., apie 11.11 val., ( - ), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) važiuodamas nuo ( - ) žiedinėje sankryžoje su ( - ) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismui skirtą juostą iš kairės pusės per kelio važiuojamąją dalį įėjusį pėsčiąjį D. S., dėl ko jį kliudė bei sužalojo, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

8Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, šios žalos atlyginimo dydį sumažinant ir šią neturtinę žalą priteisiant iš draudiko „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo, taip pat sumažinti iš nuteistojo priteistą bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo 5 000 Eur neturtinės žalos, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais žalos nustatymo kriterijais, tai yra netinkamai vertino neturtinės žalos, nukentėjusiojo patirtas pasekmes, apelianto kaltę, turtinę padėtį, patirtos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Nuteistojo nuomone, iš jo ir draudimo bendrovės iš viso priteista 10 000 Eur neturtinė žala neatitinka patirtos turtinės žalos dydžio, kurią sudaro tik 577,70 Eur. Be to, nebuvo atsižvelgta į jo kaltės formą, amžių (78 metai), turtinę padėtį, kad jis gauna tik senatvės pensiją, kurią sudaro 300 Eur, yra ligotas, todėl didžiąją pajamų dalį sudaro išlaidos vaistams. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju taikytinas ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant nukentėjusiajam kilusias pasekmes. Nuteistasis neginčija, kad nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus ir ilgai nedirbo, tačiau jis nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali dirbti mėgstamo darbo, jis net nenurodė kokio pobūdžio tai darbas ar kultivuojama sporto šaka. Taip pat nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl lankymosi pas psichologą ir tai, kad ateityje jam reikės tokios pagalbos. M. M. nuomone, tokie teiginiai yra deklaratyvūs, o teismas tik simboliškai sumažinęs neturtinės žalos dydį, iš esmės be motyvų sutiko su nukentėjusiojo argumentais, kurie nėra patvirtinti jokiais duomenimis, nors pagal įstatymą pareigą įrodyti civilinį ieškinį yra numatyta būtent civiliniam ieškovui. Dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad būtent draudikui tenka pareiga pilnai atlyginti žalą nukentėjusiajam esant kaltininko – transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas nepagrįstai visos neturtinės žalos nepriteisė iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo.

9Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iš jo priteistomis nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis už advokato pagalbą. M. M. nemano, kad iš esmės nedidelės apimties baudžiamojoje byloje nesudėtingo civilinio ieškinio parengimas ir nukentėjusiojo atstovavimas viename teisiamajame teismo posėdyje (kitas teismo posėdis vyko labai trumpai) yra vertas 1187,44 Eur, kas aiškiai viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarime Nr. 69 14.4 punkto 1-3 papunkčiuose nustatytus tokios pagalbos teikimo dydžius, todėl dėl šių priežasčių šis teismo priteistas dydis turi būti sumažintas.

10Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus Sakalausko apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio išsprendimo ir reikalavimą dėl 577 Eur turtinės žalos atlyginimo iš draudiko atmesti. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš draudiko. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, išlaidos greitiesiems kreditams, sportininkų maisto papildams ir daiktų nuvertėjimas negali būti laikomi nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme. Analizuojant ir CK normas, ir teismų praktiką (žr., Lietuvos Aukščiau Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), susijusią su žalos atlyginimu asmens sužalojimo atveju, tai yra atlyginant negautas pajamas, sveikatos grąžinimo išlaidas: gydymo, papildomo maitinimo, slaugos, kelionių ir kitas, darytina išvada, kad visos šios išlaidos turi būti atlygintos, jeigu nustatoma kad jos buvo būtinos, kad papildomos išlaidos yra realios, tai yra jos buvo suteiktos ir apmokėtos. Be to, reiškiant ieškinį, nepakanka vien nurodyti patirtas išlaidas, nes CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstą išmoką. Tuo tarpu šiuo atveju turtinės žalos vertinimo kriterijai, kuriuos tenkindamas ieškinį nuosprendyje naudoja Kauno apylinkės teismas, – „suma nėra per didelė ar neprotinga“, ne tik kad neturi nieko bendro su restitutio in integrum principu (kiekvienu atveju turtinė žala turi tikslai apskaičiuota), tačiau neatitinka ir jos pagrindinio tikslo – nukentėjusįjį grąžinti į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Šiuo atveju iš priteistų sumų atrodytų, kad teismas šią padėtį siekė tik pagerinti.

11Apeliantas, vertindamas nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytų medikamentų ir kitų gydymo procedūrų, būtinų eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti įsigijimo išlaidų pagrįstumą, nurodo, kad draudiko medicininei tarnybai išanalizavus ieškovo pateiktus dokumentus (ligos istorijos duomenis apie patirtas traumas, receptus ir čekius), nukentėjusiajam buvo atlyginta visa pagrįsta, su eismo įvykio metu patirtų sužalojimu gydymu susijusi žala. Ši žala dėl vaistų, tvarstlevos ir ramentų įsigijimo ir sudarė 458 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškinyje nurodytas 87,73 Lt skirtumas buvo susidaręs dėl su eismo įvykiu nesusijusių antialergeninių vaistų „Loration“, „Lomilan“ įsigijimo, kurie nieko bendro neturi su patirtų sužalojimų gydymu, gydytojų nebuvo skirti, todėl ir kompensuoti nebuvo. Kauno apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir priteisė išlaidas už ramentus, kurios jau buvo kompensuotos, bei už vaistus, skirtus gydyti su eismo įvykiu nesusijus negalavimus. Be to, pažymėtina, jog kartu su minėtu ieškiniu buvo pateikta faktines išlaidas patvirtinančių įrodymų tik už maždaug 430 Lt. Teismui civilinis atsakovas taip pat buvo pateikęs duomenis, jog ieškovui už eismo įvykio metu sugadintą telefoną „Samsung Galaxy S III“ yra išmokėta 550 Lt draudimo išmoka, kuri nustatyta ekspertiniu būdu. Atsižvelgiant į gana žymų šio daikto nusidėvėjimą (jis yra pateiktas draudikui) bei žalos padarymo metu tokio paties naujo telefono kainą (apie 650 Lt) yra nepagrįsta reikalauti, kad būtų priteista papildoma 450 Lt (130,32 Eur) suma, kai iš viso atlygintina suma sudarytų tiek, kiek už tokį naują daiktą ieškovas buvo mokėjęs praeityje. Tačiau teismas neatsižvelgė į šiuos atsakovo argumentus ir šį ieškinio reikalavimą iš esmės vėl gi tenkino remdamasis tik abstrakčiais teiginiais apie daikto vertę, nes kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apelianto nuomone, teismas taip pat nukentėjusiajam nepagrįstai priteisė 756 Lt (218,95 Eur) išlaidas už jo naudotus sportinius papildus, nes, kiek galima suprasti iš šias išlaidas neva patvirtinančios pažymos, juos nukentėjusysis panaudojo veltui. Pasisakant dėl šių išlaidų pagrįstumo, visų pirma pasakytina, jog šias išlaidas sunku priskirti kokiems nors nuostoliams, susijusiems su turtine žala asmeniui (pvz. gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir pan.), ir šie maisto papildai buvo panaudoti pagal paskirtį, nes ieškovas juos (nors ir įspūdingą kiekį per labai trumpą laiką) suvartojo. Kita vertus, abejotina ir dėl šių išlaidų būtinumo bei ryšio su eismo įvykio metu padaryta žala ieškovo sveikatai, bei realaus tokių išlaidų egzistavimu, nes privataus juridinio asmens išrašytas dokumentas neturi prima facie (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis) aptartų įrodymų galios. Apeliantas mano, kad skundžiamu nuosprendžiu taip pat nepagrįstai iš civilinio atsakovo priteista 582,17 (168,60 Eur) išlaidas, kurias sudaro mokestis už greitojo kredito sutarties sudarymą ir už šį kreditą ieškovo sumokėtas palūkanas, nes pasak nukentėjusiojo, jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2014-02-26 nedirbo ir jokių socialinių išmokų negavo, santaupų neturėjo, todėl kreditas buvo būtinas gydymo išlaidoms padengti. Tačiau apeliantas pažymi, jog teismas šį reikalavimą turėjo atmesti kaip melagingą dėl to, kad VSDFFV Kauno skyrius nagrinėjamą įvykį yra pripažinęs draudžiamuoju ir nukentėjusiajam išmokėjęs net 20803,56 Lt draudimo išmoką. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad minėtos nukentėjusiojo patirtos išlaidos neatitinka šių nuostolių neišvengiamumo požymio, negautų pajamų ar kitokių netiesioginių nuostolių dėl asmens sužalojimo sampratos, taip pat abejotinas ir priežastinis ryšis tarp kaltininko veiksmų bei šių išlaidų būtinųjų atsiradimo priežasčių, nes atsakingas draudikas Kauno teritorinėms kasoms taip pat yra atlyginęs visas 5 907,31 Lt civilinio ieškovo patirtas gydymo išlaidas. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad neturėjo būti priteistos ir 55,52 Lt išlaidos už kuro įsigijimą, kadangi nukentėjusiojo kelionių, susijusių su patirtų sužalojimų gydymu, išlaidomis kompensuoti draudikas yra sumokėjęs 386,80 Lt išmoką, o minėta neapmokėta suma buvo dėl to, jog nukentėjusiojo nurodomu laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2014-04-20 jis atliko reabilitaciją Birštono sanatorijoje „Versmė“, todėl šių išlaidų būtinumas abejotinas.

12Nukentėjusiojo D. S. atsikirtimuose į nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus prašoma skundus atmesti ir priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

13Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, civilinio atsakovo atstovas palaikė savo apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.

14Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus Sakalausko apeliacinis skundas tenkintinas.

16Nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijama nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir proceso išlaidų atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

17Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo

18Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo prašymai sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir šią žalą visa apimtimi išieškoti iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo nepagrįsti.

19Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo be kitų prašymų iš nuteistojo ir draudimo bendrovės prašė išieškoti 11 715,02 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam priteistinas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis ir, atsižvelgęs į tai, kad draudikas D. S. jau yra atlyginęs 1315 Eur neturtinės žalos, iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo priteisė likusią pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimalią atlygintiną neturtinės žalos sumą – 3685 Eur, atitinkamai iš nuteistojo priteisdamas likusią neturtinės žalos dalį – 5000 Eur.

20Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

21Nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir nustatęs, kad jam neturtinės žalos kompensacija iš viso sudaro 10 000 Eur, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl M. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sužalota sveikata – vertingiausia asmeninė neturtinė vertybė, dėl to akivaizdu, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atviri skeveldriniai lūžiai su dislokacija) ir chirurginės operacijos kentė skausmą, dėl ilgo reabilitacijos laikotarpio jam sutriko įprastas gyvenimo ritmas, teko keisti gyvenimo įpročius ir pomėgius (sportinė veikla), kas neabejotinai sukėlė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir emocinės depresijos, tai pagrindžia ir nukentėjusiojo D. S. duoti parodymai apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu bei nurodomos aplinkybės jo atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijais, atsižvelgė į nukentėjusiajam dėl jo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirtų sužalojimų pobūdį ir liekamuosius reiškinius (planuojama chirurginė operacija ateityje), į tai, kad nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės buvo išmokėtos tam tikros sumos neturtinei žalai atlyginti, buvo įvertinta ir nusikalstamų veiksmų pobūdis bei M. M. neatsargi kaltė, jo amžius bei turtinė padėtis.

22Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis buvo priteistas nurodytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8 688 Eur (30 000 Lt) iki 23 169 Eur (80 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013 ir kt.), taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo 10 000 Eur įvertinta D. S. padaryta neturtinė žala yra artima minimui tokio pobūdžio bylose. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose.

23Skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64/2009, 2K-89/2010, 2K-167/2011, 2K-280/2014 ir kt.), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie, priešingai nei teigia nuteistasis, skundžiamame nuosprendyje įvertinti tinkamai. Skunde akcentuojamas kaltininko pensinis amžius šiuo atveju taip pat nelaikytinas lemiamu kriterijumi, kurio pagrindu turėtų būti mažinamas priteistos neturtinės žalos dydis. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir dėl priteistos neturtinės žalos dydžio aiškaus neatitikimo padarytai turtinei žalai. Visų pirma pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra nustatomas nepriklausomai nuo patirtos turtinės žalos dydžio. Be to, šioje byloje nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo yra priteista ne 577,70 Eur, kaip nurodoma skunde, o daugiau nei 8 000 Eur (draudimo bendrovė atlygino 6025,13 Eur už socialinio draudimo išmoką, išmokėtą nukentėjusiajam, 1710,86 Eur Kauno teritorinėms kasoms ir 427,13 Eur tiesiogiai nukentėjusiajam).

24Apelianto prašymas visą pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį priteisti iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo taip pat negali būti tenkinamas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, kas reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius draudikų atsakomybę, draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą yra ribojama. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje draudiko atsakomybė atlyginti eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą žalą yra ribojama 5 000 Eur maksimalia suma. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis ir CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nusprendė likusią dalį neturtinės žalos atlyginimo, kurios nepadengia draudimo atlyginimas (5 000 Eur), išieškoti iš apdraustojo asmens, atsakingo už žalos padarymą, tai yra nuteistojo.

25Esant tokiai teisinei situacijai ir išdėstytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam D. S. nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo skundo argumentai dėl iš jo priteistų nukentėjusiojo patirtų per didelių išlaidų už advokato pagalbą pagrįsti ir sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš nuteistojo priteisė 1187,44 Eur nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nors apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo patirtas išlaidas už advokato pagalbą pagrįstai pripažino proceso išlaidomis, priteistinomis iš M. M., tačiau spręsdamas dėl jų dydžio, netinkamai įvertino byloje esančius šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad vadovaujasi pateiktais įrodymais dėl suteiktų paslaugų kainos. Tačiau pažymėtina, kad byloje yra pateiktos keturios analogiškos sąskaitos už teisines paslaugas (serijos Nr. ASSK2014Nr.031), patvirtinančios suteiktų paslaugų kainą, kuri yra 2000 Lt (579,24 Eur), taip pat byloje yra pateiktas vienas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad D. S. advokatei S. Samoškienei apmokėjo 2000 Lt (579,24 Eur) už suteiktą teisinę pagalbą, ir vienas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis 100 Lt (28,96 Eur) sumokėjimą minėtai advokatei už patarimą. Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla pirmąja instancija išnagrinėta per du teismo posėdžius, nukentėjusysis tikslino pateiktą civilinį ieškinį) ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos 608,2 Eur (2100 Lt) išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai ir yra išieškotinos iš nuteistojo M. M..

27Dėl civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo apeliacinio skundo

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma civilinio atsakovo apeliaciniame skunde, sprendžia, kad teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius dėl eismo įvykio nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, kas sudaro pagrindą tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį skundą ir, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundžiamą nuosprendį pakeisti.

29CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, numatantis, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala)

30Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. S. patikslintu ieškiniu prašė iš draudimo bendrovės išieškoti 577,70 Eur turtinę žalą (nuostolius), kurią patyrė būtent dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir iš civilinio atsakovo (draudiko) priteisė nukentėjusiojo patirtus ir neatlygintus 577,70 Eur nuostolius, kuriuos sudarė išlaidos už vaistus „Loration“, „Lomilan“, už alkūninius ramentus, už kurą, už sugadintą mobilaus ryšio telefoną, taip pat už sportinius papildus ir už vartojimo sutarties administravimą bei sumokėtas palūkanas. Su apeliacinio skundo argumentais, kad minėtos nukentėjusio patirtis išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nelaikytinos su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais susijusi tiesioginė ar netiesioginė žala, apygardos teismas visiškai sutinka.

31Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistu įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įgijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis) (CPK 178 straipsnis) (žr., Lietuvos Aukščiau Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka.

32Apeliacinės instancijos teismas sutinka su civilinio atsakovo skundo argumentais, kad apylinkės teismo priteista turtinė žala už antialergeninių vaistų „Loration“, „Lomilan“ įsigijimą (87,73 Eur), 756 Lt (218,95 Eur) išlaidos už nukentėjusiojo jo naudotus sportinius papildus ir 582,17 (168,60 Eur) išlaidos, kurias sudaro mokestis už greitojo kredito sutarties sudarymą ir už šį kreditą ieškovo sumokėtos palūkanos, nelaikytini nuostoliais, kurie susiję su nuteistojo veiksmais ar yra jo veiksmų rezultatas. Vadovaujantis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes (sužalojimų pobūdį ir dydį), medicininės apžiūros duomenimis, nustatyta, kad minėti medikamentai (pagal savo veikimo pobūdį) ir sportiniai papildai nėra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, be to, vaistai „Loration“, „Lomilan“ gydytojo nebuvo skirti (byloje nėra šį faktą patvirtinančių duomenų), taigi nebuvo būtini šiems sužalojimams gydyti, todėl teisinio pagrindo priteisti šias sumas pirmosios instancijos teismas neturėjo. Tas pats pasisakytina ir dėl teismo priteistų nukentėjusiojo patirtų išlaidų dėl 2014-04-23 vartojimo kredito sutarties sudarymo. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos, kurias sudaro mokestis už sutarties sudarymą ir už šį kreditą sumokėtos palūkanos, taip pat nesudaro priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir šių išlaidų būtinųjų atsiradimo priežasčių. Nukentėjusiojo argumentai, kad jis nedarbingumo laikotarpiu negavo jokių socialinių išmokų ir todėl buvo priverstas pasiimti greitąjį kreditą, nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta 20803,56 Lt dydžio draudimo išmoka, taip pat 4540 Lt neturtinės žalos ir 5114,80 Lt turtinės žalos draudimo išmokos, todėl jo prašymas atlyginti išlaidas, patirtas dėl greitojo kredito paėmimo, teisiškai nepagrįstas, kaip ir prašymas priteisti jo patirtas išlaidas už kuro pirkimą (16,07 Eur) laikotarpiu nuo 2014-03-31 iki 2014-04-20, kadangi jis tuo menu nevyko į gydymosi įstaigas, o atliko reabilitaciją Birštono sanatorijoje „( - )“. Sutinkamai su apeliaciniu skundu, skundžiamu nuosprendžiu iš draudiko taip pat nepagrįstai priteista 19,11 Eur už alkūninius ramentus, kai šios išlaidos nukentėjusiajam draudimo bendrovės jau atlygintos. Dėl skundo argumentų, susijusių turtinės žalos dydžiu, atlygintu už sugadintą mobilaus ryšio telefoną „Sony III“, pritartina apeliantui, kad naudoto daikto (šiuo atveju mobilaus ryšio telefono) vertė, kai nėra pateikta šio daikto įsigijimo dokumentų, nustatoma atsižvelgiant į šio daikto kainą nusikaltimo padarymo metu, įvertinant daikto nusidėvėjimą. Todėl atsižvelgus į šis aplinkybes, dėl telefono sugadinimo teismo priteistas turtinės žalos dydis, kuris viršija naujo daikto kainą, nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad draudimo bendrovė, nukentėjusiajam priteisdama 550 Lt už sugadintą telefoną (atlygintina suma nustatyta ekspertiniu būdu), šį klausimą išsprendė tinkamai ir pagrindo už šį telefoną priteisti dar papildomai 450 Lt (130,32 Eur) sumą, nenustatyta. Dėl išdėstytų motyvų teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo reikalavimas iš draudimo bendrovės priteisti dėl nusikaltimo patirtą 577,70 Eur turtinę žalą nepagrįstas, todėl atmestinas.

33Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

34Nukentėjusysis D. S. atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašė iš nuteistojo M. M. išieškoti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

35Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008).

36Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M. M. ir civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo apeliacinius skundus, kuriuose ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos, tačiau jos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinantys 600 Eur sumokėjimą nukentėjusiojo atstovei advokatei S. Samoškienei už procesinių dokumentų (atsikirtimų) surašymą ir nukentėjusiojo atstovavimą teisme (t. 2, b. l. 72, 73). Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną teismo posėdį) ir nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 600 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

37Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam M. M., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 11,58 EUR (t. 2, b. l. 80). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. M. neišieškotinos.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

39Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

40Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus Sakalausko apeliacinį skundą tenkinti.

41Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:

42Nukentėjusiojo D. S. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl 577,70 Eur turtinės žalos atlyginimo iš „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialo atmesti.

43Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam priteistą 1187,44 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą sumažinti ir iš nuteistojo išieškoti 608,2 Eur proceso išlaidų.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

45Iš M. M. išieškoti 300 Eur nukentėjusiojo D. S. apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. uždrausta vairuoti kelių transporto... 4. Nukentėjusiojo D. S. patikslintas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir... 5. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. M. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 26 d., apie 11.11 val., ( - ),... 8. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo... 9. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su iš jo priteistomis... 10. Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus... 11. Apeliantas, vertindamas nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje... 12. Nukentėjusiojo D. S. atsikirtimuose į nuteistojo ir civilinio atsakovo... 13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras,... 14. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 15. Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus... 16. Nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo apeliaciniuose skunduose ginčijama... 17. Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo... 18. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo prašymai sumažinti iš jo... 19. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S.... 20. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 21. Nagrinėjamu atveju priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos... 22. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir... 23. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino nuteistojo... 24. Apelianto prašymas visą pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės... 25. Esant tokiai teisinei situacijai ir išdėstytoms aplinkybėms, keisti ar... 26. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš... 27. Dėl civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek,... 29. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas,... 30. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. S. patikslintu ieškiniu prašė iš... 31. Tiesioginę žalą pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų... 32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su civilinio atsakovo skundo... 33. Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti... 34. Nukentėjusysis D. S. atsikirtimuose į apeliacinius skundus prašė iš... 35. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 36. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M. M. ir civilinio... 37. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą,... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 39. Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 40. Civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“ Lietuvos Filialo atstovo Juliaus... 41. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti:... 42. Nukentėjusiojo D. S. patikslinto civilinio ieškinio reikalavimą dėl 577,70... 43. Iš nuteistojo M. M. nukentėjusiajam priteistą 1187,44 Eur proceso išlaidų... 44. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 45. Iš M. M. išieškoti 300 Eur nukentėjusiojo D. S. apeliacinės instancijos...