Byla e2A-952-910/2019
Dėl skolos priteisimo arba nepagrįsto praturtėjimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus estate“ dėl skolos priteisimo arba nepagrįsto praturtėjimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

61.1.

7Priteisti iš atsakovės 16 615,34 Eur dydžio negrąžintą paskolos dalį, 508,89 Eur palūkanų (pagal 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį), 2,04 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą 16 615,34 Eur paskolos dalį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas;

81.2.

9Nenustačius šalis siejusių paskolos teisinių santykių, priteisti ieškovei iš atsakovės 16 615,34 Eur nepagrįstai gautų piniginių lėšų, 508,89 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.

102.

11Ieškovė nurodė, kad neterminuotam laikotarpiui (iki pareikalavimo) buvo suteikusi atsakovei tris atlygintines paskolas: 2015 m. gruodžio 11 d. paskolinta 16 100 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 40 000 Eur, 2016 m. gegužės 30 d. – 73 000 Eur. Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatas bankinis pavedimas laikytinas rašytine paskolos sutartimi, patvirtinančia paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovas ankščiau termino grąžino dalį suteiktų paskolų ir sumokėjo palūkanas: 2016 m. birželio 2 d. grąžino 7000 Eur, 2016 m. birželio 9 d. – 2270 Eur, 2016 m. birželio 23 d. – 100 600 Eur, 2016 m. birželio 27 d. – 3000 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 50 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė grąžino bendrą 112 920 Eur sumą, kurią ieškovė, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis, pirmiausiai skyrė palūkanoms, o po to – paskoloms dengti. Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė per 31 dieną grąžintų likusią paskolos dalį su priskaičiuotomis palūkanomis (pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu). Tačiau atsakovė, gavusi raginimą, pinigų per nustatytą terminą negrąžino. 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimu ieškovė dar kartą raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudama per 30 dienų grąžinti suteiktą paskolą ir priskaičiuotas palūkanas. Atsakovė į papildomą raginimą nereagavo. Ieškinio surašymo dieną (2018 m. sausio 3 d.) atsakovės skola buvo: 16 615,34 Eur negrąžintos paskolos (kildinamos iš 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutarties), 508,89 Eur nesumokėtų palūkanų, iš viso – 17 124,23 Eur. Ieškovė taip pat suformulavo alternatyvų ieškinio reikalavimą: jeigu teismas nenustatytų šalis siejusių paskolos santykių, prašoma tenkinti ieškinį nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.237 straipsnis): atsakovė privalo grąžinti ieškovei gautas pinigines lėšas bei sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Nors palūkanos sudarytų didesnę nei 508,89 Eur sumą, ieškovė reikalauja tik tokios (t. y. mažesnės) sumos.

123.

13Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes šalis siejo ne paskolos, bet jungtinės veiklos teisiniai santykiai: šalys, kooperuodamos savo darbą, turtą ir žinias, įsipareigojo veikti kartu, vystydamos bendrą projektą. Atsakovė verčiasi nekilnojamo turto vystymu Vilniaus mieste. Ketindama investuoti į nekilnojamo turto projektą Klaipėdoje, susitarė ir su ieškovės akcininku A. S. įsteigė juridinį asmenį - ieškovę UAB „Liepų terasos”. Šio naujai įsteigto juridinio asmens vardu, tačiau naudojant atsakovės UAB „Domus Estate” patirtį, žinias ir finansines lėšas, buvo įsigyti žemės sklypai Klaipėdos rajone. Ieškovė ir atsakovė, būdamos susijusios įmonės (tiek vienos, tiek kitos įmonės dalyviai yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys), kooperuodamos savo žinias, patirtį ir finansus, ėmėsi šių sklypų vystymo darbų. Kilus konfliktui šeimoje, ieškovė ir atsakovė bandė taikiai išspręsti išlaidų, įgyvendinant projektą, pasiskirstymo klausimą, tačiau nesėkmingai, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tariamos atsakovės skolos. Atsakovės teigimu, UAB „Domus Estate“ buhalterinės apskaitos duomenimis, vykdant bendrą jungtinę veiklą, ieškovė preliminariai liko skolinga atsakovei 17 158,24 Eur; tai patvirtina Skolų suderinimo aktas, kuris buvo išsiųstas ieškovei. Atsakovės teigimu, ne ji skolinga ieškovei, bet ši jai, todėl ieškinys atmestinas.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

164.

17Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 9,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

185.

19Teismas, remdamasis bylos duomenimis, priėjo prie išvados, kad ieškovės 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. pavedimais pervesti atsakovei pinigai nebuvo perduoti kaip paskola. Teismo nuomone, šią išvadą pagrindžia ir bylos šalių veiksmai bei faktinių aplinkybių visuma (gimimo liudijimų kopijos, susirašinėjimai elektroniniu paštu ir pan.), teikiantys pagrindą teismui konstatuoti, kad ieškovės UAB „Liepų terasos“ vadovą ir atsakovės UAB „Domus estate“ darbuotoją siejo artimos giminystės ryšiai (tėvai, vaikai, bendras gyvenimas nesusituokus, gimę du vaikai gyvenant kartu), tarp nurodytų asmenų buvo susiklostę tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Šie asmenys sprendė įvairius ginčo įmonių (UAB „Liepų terasos“, UAB „Domus estate“) veiklos klausimus: vidinius (įmonės įkūrimas, nekilnojamojo turto verslo plėtotė ir t.t.) ir išorinius (nekilnojamojo turto verslo planų derinimas su institucijomis ar kitomis įmonėmis bei projektų užsakymas, notarinių sandorių sudarymas ir t.t.), todėl tikėtina, jog, ieškovei suteikus paskolą pagal 2016 m. balandžio 11 d. Paskolos sutartį, galėjo pervesti į bankų sąskaitas vieni kitiems dideles pinigų sumas, nesudarant rašytinių sandorių pinigų perdavimo faktui ir jų būsimam panaudojimui pagrįsti. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad ieškovės UAB „Liepų terasos“ bankiniu pavedimu pervesti UAB „Domus estate“ pinigai nebuvo suteikti kaip paskola, juolab kad ieškovė neįrodinėjo, kokiam terminui paskolino atsakovei ieškinyje įvardytas sumas, nepateikė jokių įrodymų dėl kitų atsakovės grąžintų paskolos sumų ir pan. Be to, UAB „Liepų terasos“ 2017 m. vasario 15 d. raštu kreipėsi į UAB „Domus estate“ ne dėl paskolos, bet dėl pervestų piniginių lėšų (sumų) grąžinimo (skolos suma – 16 180 Eur), ir tik 2017 m. lapkričio 23 d. pretenzija-pareikalavimu kreipėsi dėl 17 085,23 Eur skolos grąžinimo paskolos santykių pagrindu.

206.

21Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad, nepaisant to, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, jas faktiškai siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad, vykdant bendrą veiklą, šalių sudarytos sutartys (dėl paskolos, žemės sklypų pirkimo-pardavimo) priskirtinos rizikos sutartims , todėl ieškovė taip pat turi prisiimti rizikos dalį, veikti aktyviai, siekdama įgyvendinti susitarimus su atsakovu dėl žemės sklypų atidalijimo, o savo dalį ir pelną iš jungtinės veiklos gauti tik įvykdžiusi sutartą tikslą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų priteisimo.

227.

23Pasisakydamas dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo, teismas pažymėjo, kad ieškinio faktiniu pagrindu ieškovė nurodė paskolos suteikimo atsakovei aplinkybes. Teismas nustatė, kad šalis siejo ne paskolos, bet jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalys siekė vystyti nekilnojamojo turto projektą, todėl iš trečiųjų asmenų skolinosi lėšas, įkeisdamos turimą nekilnojamąjį turtą, viena kitai pervedinėjo pinigų sumas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas, nenustačius paskolos teisinių santykių, reikalaujamą sumą iš atsakovės priteisti nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu negali būti tenkinamas.

248.

25Dėl atsakovės pozicijos apie jos atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą teismas nurodė, kad, įvertinus byloje esančius įrodymus (2017 m. rugsėjo 19 d. skolų suderinimo aktą), darytina išvada, jog nėra visų būtinų sąlygų įskaitymo teisėtumui pagrįsti: ieškovė netinkamai informuota apie atliktą įskaitymą, nenurodyta prievolė, akte aiškiai nenurodyti šalių vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, kurie buvo įskaityti, jų dydis ir pan. Teismas konstatavo, kad neaišku, kokius konkrečius reikalavimus atsakovė laikė įskaičiusi, 2017 m. rugsėjo 19 d. skolų suderinimo aktas neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų, todėl šiuo aktu atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo.

26III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

279.

28Ieškovė UAB „Liepų terasos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

299.1.

30Byla išnagrinėta pažeidus CPK 66 straipsnį šališko teismo. Tai paaiškėjo tik susipažinus su skundžiamo sprendimo turiniu. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pateikus priešieškinį, teisėjas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad prie priešieškinio pridėtos sutartys derintos ir rengtos jo sūnaus – Vilniaus 1-ojo notarų biuro notaro padėjėjo. Taip teisėjas pripažino, jog kartu su priešieškiniu pateiktų įrodymų tyrimas gali būti šališkas dėl to, kad šie įrodymai rengti jo sūnaus. Kitos sudėties teismui atsisakius priimti priešieškinį, o kartu ir visus prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, byla buvo grąžinta nagrinėti tam pačiam teisėjui, buvo sudarytos prielaidos šališkam bylos nagrinėjimui, tačiau šios prielaidos nebūtų realizuotos, jeigu byla būtų išnagrinėta laikantis CPK reikalavimų. Tuo tarpu iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jis grįstas teismo proceso metu absoliučiai netirtais įrodymais (tarp jų – sutartimis, rengtomis ir derintomis bylą išnagrinėjusio teisėjo sūnaus), pateiktais kartu su atsakovės 2018 m. kovo 14 d. priešieškiniu, kuris nebuvo priimtas. Taigi teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo prijungti prie bylos ir dėl kurių nei ieškovė, nei atsakovė nepasisakė, nes nelaikė jų bylos sudėtine dalimi. Pabrėžtina tai, kad teismas nurodytais rašytiniais įrodymais rėmėsi, nors būtent susipažinęs su šiais įrodymais, pateiktais su 2018 m. kovo 14 d. priešieškiniu, 2018 m. kovo 21 d. nutartimi nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Taigi byloje susiklostė netoleruotina situacija, kai teisėjas, nusišalinęs dėl to, kad jam reikėtų vertinti savo sūnaus su proceso šalimis parengtas, derintas sutartis, vėliau nagrinėdamas bylą ir netirdamas nusišalinimo pagrindu buvusių įrodymų (nes jie nebuvo bylos dalis), šiais įrodymais grindė savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjęs teisėjas skundžiamą sprendimą grindė įrodymais, kurių galimą tyrimą dėl to, jog jie rengti teisėjo sūnaus ir derinti su atsakove, 2018 m. kovo 21 d. nutartimi laikė pagrindu nusišalinti, darytina išvada, kad byla išnagrinėta neobjektyviai, sprendimas priimtas šališko teismo, todėl turi būti panaikintas.

319.2.

32Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus CPK 185, 263 straipsnius, nes grindžiamas įrodymais, kurie nebuvo priimti į bylą ir netirti teismo proceso metu, civilinio proceso teisės normų nustatyta tvarka: 2016 m. balandžio 11 d. paskolos sutartimi Nr. 1-40700, 2016 m. gegužės 3 d. sutartinės hipotekos sutartimi, taip pat kitais dvylika atsakovės 2018 m. kovo 14 d. priešieškinio, kuris nebuvo priimtas, priedų.

339.3.

34Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.969 straipsnį, dėl to nepagrįstai pripažino, kad ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Ieškovė ir atsakovė nevykdė jokios jungtinės veiklos, nepasirašinėjo jokių su tuo susijusių sutarčių ir neįgijo jokio bendro turto. Teismas, siekdamas pagrįsti ginčo šalis neva siejusius jungtinės veiklos santykius, rėmėsi fizinių asmenų (A. S. ir A. Z.) tarpusavio santykiais, kurie galėtų rodyti nebent šių fizinių asmenų jungtinės veiklos santykius, bet niekaip neįrodo juridinių asmenų – UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus estate“ – jungtinės veiklos. Vien iš prie priešieškinio pridėtų laiškų (pirmasis laiškas – 2015 m. sausio 5 d.), matyti, kad A. S. ir A. Z. tariamo susitarimo metu ieškovė UAB „Liepų terasos“ net nebuvo įsteigta (įmonė įregistruota 2015 m. gruodžio 8 d.). Be to, atsakovės byloje įrodinėta aplinkybė apie neva atliktą jos ir ieškovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kaip tik patvirtina, jog nebuvo ieškovės ir atsakovės jungtinės veiklos santykių: jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius, bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), todėl tuo atveju, jeigu tarp šalių iš tiesų būtų sudaryta jungtinės veiklos sutartis, atsakovė nebūtų įrodinėjusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, o būtų teigusi, kad atsakovės negrąžinta ieškovei pinigų suma yra jungtinės veiklos rezultatas, už kurį atsako abi šalys, ir jos galima reikalauti tik pasibaigus jungtinei veiklai. Nevertinant atsakovės su 2018 m. kovo 14 d. priešieškiniu pateiktų įrodymų, kurie nebuvo pridėti prie bylos ir nėra jos sudėtinė dalis, be atsakovės advokato Mindaugo Kazlausko paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo šalis siejusius jungtinės veiklos santykius. Be to, 2018 m. liepos 5 d. teismo posėdyje ir atsakovės advokatas pripažino, jog šalys nebuvo sudariusios jungtinės veiklos sutarties.

359.4.

36CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Pagal naujausią teismų praktiką net ir tais atvejais, kai padaroma išvada, kad sutartiniai santykiai, kuriais išreiškiama suderinta šalių valia dėl jungtinės veiklos santykių, tarp šalių de facto egzistuoja, tačiau nesilaikoma sutarties formos reikalavimų, nustatytų CK 6.969 straipsnio 4 dalyje, sutartis tampa negaliojanti. Tuo atveju, kai sutartis yra negaliojanti, šalis, nors ir yra atlikusi tam tikrus veiksmus tokios sutarties pagrindu, neturi galimybės savo teisių įgyvendinti sutarčių teisės normų pagrindu. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šalys buvo sudariusios įstatymų neatitinkančios formos jungtinės veiklos sutartį, kuri negalioja ab initio, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, tik nepagrįsto praturtėjimo instituto normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-381-516/2017). Taigi nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę žodinio susitarimo pagrindu de facto siejo jungtinės veiklos santykiai, toks susitarimas negaliotų ab initio, ir pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog ieškovės atsakovei pervestos lėšos išreikalautinos nepagrįsto praturtėjimo institutu, kaip alternatyviu ieškovės pareikštu reikalavimu.

379.5.

38Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs, kad ieškovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai, pažeidė CK 6.870-6.874 straipsnius. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, tačiau paskolos teisinių santykių buvimą patvirtina rašytiniai įrodymai: ieškovė į atsakovės banko sąskaitą pervedė tam tikras pinigų sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydama: 2015 m. gruodžio 11 d. – „paskola“, 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. – „pavedimas“. Atsakovė didžiąją dalį gautų lėšų grąžino. Nėra šalių ginčo dėl sumos, kurios ieškovė reikalauja iš atsakovės, gavusios pinigus aptariamų mokėjimo nurodymų pagrindu, dydžio. Nors dviejuose mokėjimo nurodymuose pinigų perdavimo paskirtis nenurodyta kaip paskola, tačiau atsakovės veiksmai, grąžinant dalį gautos sumos, patvirtina, kad šalys sudarė paskolos sutartį įstatymo reikalaujama forma (CK 6.871 straipsnio 1 dalis).

399.6.

40Ginčo šalys – verslo subjektai, jų pagrindinis siekis – gauti pelno. Taigi ieškovės atsakovei suteikta paskola buvo atlygintinė, nėra pagrindo nesivadovauti CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. lapkričio 23 d. pretenzijas atsakovei. Pirmoji pretenzija atsakovei siųsta įgyvendinant Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, siekiant įspėti skolininkę apie galimą bankroto bylos inicijavimą, todėl šioje pretenzijoje nurodyta tik negrąžintos paskolos suma be palūkanų. Tuo tarpu antrojoje pretenzijoje nurodyta negrąžintos paskolos suma ir apskaičiuotos palūkanos. Skola apskaičiuota pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas – pirmiausia padengiamos kreditoriaus išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile – palūkanos, trečiąja – netesybos, ketvirtąja – įmokos pagrindinei prievolei įvykdyti.

419.7.

42Teismas, nusprendęs, kad ginčo šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, taip pat nesant įrodymų apie šalių jungtinės veiklos santykių de jure buvimą, ieškinį turėjo patenkinti CK 6.237-6.242 straipsnių pagrindu.

439.8.

44Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes įrodymai apie šias išlaidas nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), atsakovės atstovas įrodymus apie patirtas išlaidas pateikė po baigiamųjų kalbų. Be to, atsakovės atstovo pateiktoje sąskaitoje nedetalizuota, už kokius konkrečius procesinius veiksmus atsakovė turėjo 700 Eur išlaidų. Kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistos nepagrįstai, patvirtina ir tai, kad teismas 700 Eur atsakovei priteisė ne kaip išlaidas už advokato pagalbą, bet kaip žyminį mokestį, kurio atsakovė net nemokėjo.

4510.

46Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4710.1.

48Teismas, vadovaudamasis rungtyniškumo principu, siekė nustatyti ir kvalifikuoti, ar tarp šalių buvo susiklostę ieškovės ieškinio pagrindu nurodyti ir įrodinėjami paskolos teisiniai santykiai. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, nes įrodymų visuma patvirtina priešingai. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, nurodydama ir interpretuodama jai palankias aplinkybes.

4911.

50Atsakovė UAB „Domus estate“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, kurioje pasisakyta dėl vienašalio įskaitymo, ir nurodyti, kad atsakovės prievolė ieškovei pasibaigė įskaitymu pagal atsakovės 2017 m. spalio 12 d. pranešimą dėl vienašalio įskaitymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5111.1.

52Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo motyvais konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtakos ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisėms bei pareigoms atsirasti, pasikeisti, pasibaigti. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir motyvuojamoji, kurioje nustatyti faktai ir teisiniai santykiai vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, nesant galimybės pradėti naujos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą asmens teisės į teisminę gynybą ribojimą. Dėl to gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Tokio teisės aiškinimo laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-835/2014).

5311.2.

54Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai aiškino įskaitymą reglamentuojančias teisės normas. Dėl to atsakovė, siekdama, kad būtų užtikrintas viešasis interesas, jog teismo sprendimas, kaip teisingumo aktas, būtų tinkamai motyvuotas, o teisės normos išaiškintos bei pritaikytos teisingai, be to, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimo motyvai ypač reikšmingi dalyvaujantiems byloje asmenims, apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl įskaitymo instituto taikymo nagrinėjamo šalių ginčo aplinkybėms.

5511.3.

56Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės pateikto 2017 m. spalio 12 d. pranešimo apie atliktą vienašalį įskaitymą, tačiau visiškai nepagrįstai analizavo 2017 m. rugsėjo 19 d. skolų suderinimo aktą, vertindamas jį pagal pranešimo apie įskaitymą turiniui keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pranešimo. Prievolė pasibaigia įskaitymu, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ar požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė 2017 m. spalio 12 d. pranešimu, kuris išsiųstas 2017 m. spalio 13 d. ieškovės buveinės adresu, informavo ieškovę apie atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Akivaizdu, kad atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi įskaitymu, ir ieškinio pareiškimo dieną pati ieškovė buvo skolinga atsakovei. Ieškovė neginčijo įskaitymo sąlygų, todėl įskaitymas yra galiojantis. Dėl nurodytų argumentų prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį dėl teisės normų, reglamentuojančių įskaitymo institutą, ir nurodyti, jog atsakovės prievolė ieškovei yra pasibaigusi 2017 m. spalio 12 d. pranešimu atliktu vienašaliu įskaitymu.

5712.

58Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

5912.1.

60Bylos duomenų analizė patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 5 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog registruotu laišku, ant kurio voko uždėtas spaudas „Avižieniai 2017-10-13 b Lietuva“ ieškovei buvo išsiųstas 2017 m. rugsėjo 19 d. Aktas dėl skolų suderinimo, o 2018 m. gegužės 7 d. Pranešime dėl papildomų dokumentų pateikimo jau pakeitė poziciją ir nurodė, kad registruotu laišku, ant kurio voko uždėtas tas pats spaudas „Avižieniai 2017-10-13 b Lietuva“, ieškovei išsiųstas 2017 m. spalio 12 d. Pranešimas dėl vienašalio įskaitymo. Taigi atsakovė tą patį voką naudoja kaip įrodymą tiek 2017 m. rugsėjo 19 d. Akto dėl skolų suderinimo, tiek 2017 m. spalio 12 d. Pranešimo dėl vienašalio įskaitymo išsiuntimui įrodyti. Darant prielaidą, kad nurodytu laišku atsakovės tikrai buvo kas nors išsiųsta, darytina išvada, jog išsiųstas 2017 m. rugsėjo 19 d. Aktas dėl skolų suderinimo, nes būtent tokią poziciją atsakovė išreiškė teismui pirmą kartą, teikdama atsiliepimą į ieškinį. Ieškovės nuomone, atsakovė, siekdama suklaidinti teismą ir proceso dalyvius, 2017 m. spalio 12 d. Pranešimą dėl vienašalio įskaitymo surašė atgaline data ir pateikė teismui jau prasidėjus bylos nagrinėjimui iš esmės. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo šalių bendravimas vyko susirašinėjant elektroniniu paštu. Akivaizdu, kad po to, kai registruotas laiškas su tariamai siųstu 2017 m. spalio 12 d. Pranešimu dėl vienašalio įskaitymo grįžo neįteiktas, atsakovė šį pranešimą turėjo išsiųsti ieškovei bent elektroniniu paštu. Atsakovė neįrodė, kad iš tiesų išsiuntė ieškovei 2017 m. spalio 12 d. Pranešimą dėl vienašalio įskaitymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu pareiškimas dėl įskaitymo kitai prievolės šaliai neįteiktas, t. y. neįrodyta, kad pareiškimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo gavo kita šalis, tai prievolė nepasibaigia įskaitymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).

6112.2.

62Atsakovė neįrodė ir vienašalio įskaitymo sąlygų buvimo (CK 6.131 straipsnis): 1) nepateikė jokių ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, kurių pagrindu atsakovė galėjo įgyti priešpriešinę vienarūšę reikalavimo teisę į ieškovę; 2) nepateikė įrodymų, kad atsakovės išrašytos sąskaitos būtų įteiktos ieškovei; 3) nepateikė jokių įrodymų, kad 2017 m. spalio 12 d. Pranešimas dėl vienašalio įskaitymo buvo įteiktas ieškovei arba kad būtent šis Pranešimas, o ne kitas dokumentas (pvz., 2017 m. rugsėjo 19 d. Aktas dėl skolų suderinimo) buvo bent išsiųstas ieškovei.

6312.3.

64Pareiškime apie vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą turi būti nurodytos priešpriešinės prievolės, pagal kurias atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Atsakovės pateiktame į bylą 2017 m. spalio 12 d. Pranešime nurodyta, kad atsakovė ieškovei, o ne ieškovė atsakovei turi neįvykdytų prievolių už 31 875,59 Eur; neįvardyta jokia atsakovės vienarūšė priešpriešinė prievolė ieškovei (t. y. kokią konkrečią piniginę prievolę, iš kokio teisinio santykio ir kada atsiradusią atsakovė turėjo į ieškovę); 2 punkte, priešingai nei 1 punkte, jau nurodyta, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už šios suteiktas paslaugas (nors viso teismo proceso metu atsakovė įrodinėjo, kad šalis siejo jungtinės veiklos, o ne paskolos ar paslaugų teikimo teisiniai santykiai; kita vertus, 2018 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas jau teigė, kad būtent paskolos teisiniai santykiai pasibaigė įskaitymu). Šie bylos duomenys rodo, kad atsakovė yra nesąžininga, nuolat keičia savo poziciją, prisitaikydama prie bylos aplinkybių, interpretuodama jas sau naudinga linkme.

6512.4.

66Atsakovės įrodinėjamas įskaitymas negalėjo būti atliktas ir dėl to, kad reikalavimai, kurie neva buvo įskaityti, nebuvo vienodi: atsakovės tariamo reikalavimo terminas jau buvo suėjęs, tuo tarpu atsakovės prievolės grąžinti ieškovei paskolą terminas – dar ne, nes paskola buvo suteikta iki pareikalavimo, o pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolos davėjui per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, o pagal CK 6.783 straipsnio 4 dalį atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Atsakovė įrodinėja, kad įskaitymas buvo atliktas 2017 m. spalio 12 d., tuo tarpu ieškovė grąžinti paskolą atsakovės pareikalavo tik 2017 m. lapkričio 23 d. Be to, atsakovė, gavusi ieškovės 2017 m. lapkričio 23 d. reikalavimą, jo neginčijo, nenurodė, jog prievolė jau yra pasibaigusi įskaitymu. Tokie bylos duomenys leidžia teigti, kad 2017 m. spalio 12 d. Pranešimą atsakovė galimai parengė atgaline data, jau prasidėjus bylos nagrinėjimui.

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6913.

70Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl jas siejusių santykių teisinio kvalifikavimo bei tarpusavio piniginių prievolių įvykdymo. Ieškovės teigimu, ji atsakovei trimis bankiniais mokėjimo pavedimais (CK 6.871 straipsnio 3 dalis) suteikė tris neterminuotas (iki pareikalavimo) (CK 6.873 straipsnio 2 dalis) atlygintines (CK 6.872 straipsnio 1, 3 dalys) paskolas: 2015 m. gruodžio 11 d. paskolino 16 100 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 40 000 Eur, 2016 m. gegužės 30 d. – 73 000 Eur. Atsakovė dalimis grąžino ieškovei iš viso 112 920 Eur, kurie, pasak ieškovės, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, buvo paskirti palūkanoms, o vėliau – paskoloms dengti. Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimais pareikalavo, kad atsakovė grąžintų likusią skolą (paskolos dalį ir priskaičiuotas palūkanas), tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo, jokių prieštaravimų nei dėl paskolinių santykių, nei dėl reikalaujamų sumų nereiškė. Atsakovė, neneigdama fakto, kad yra gavusi ieškovės pervestas pinigų sumas, tvirtina, kad ginčo šalis siejo ne paskolos, bet jungtinės veiklos teisiniai santykiai; pasak atsakovės, rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, nes jungtinę veiklą vykdžiusių ginčo šalių atstovus (UAB „Liepų terasos“ akcininką bei vadovą A. S. ir UAB „Domus estate“ atstovą A. Z.) sieja šeimos ryšiai. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės reikalaujama įvykdyti piniginė prievolė yra pasibaigusi atsakovės 2017 m. spalio 12 d. Pranešimu dėl vienašalio įskaitymo atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, ir pagal UAB „Domus estate“ buhalterinės apskaitos duomenis ne atsakovė yra skolinga ieškovei jos prašomą priteisti sumą, o ieškovė skolinga atsakovei 17 158,24 Eur.

7114.

72Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Liepų terasos“ trimis bankiniais pavedimais pervedė atsakovei UAB „Domus estate“ tam tikras pinigų sumas: 2015 m. gruodžio 11 d. – 16 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“, 2016 m. balandžio 25 d. – 40 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pavedimas“, 2016 m. gegužės 30 d. – 73 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „pavedimas“ (t. 1, b. l. 5-7). Iš viso ieškovė atsakovei pervedė 129 100 Eur. Atsakovė ieškovei taip pat pervedinėjo tam tikras pinigų sumas: 2016 m. birželio 2 d. pervedė 7000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“; 2016 m. birželio 9 d. – 2270 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“; 2016 m. birželio 23 d. – 100 Eur, 100 000 Eur, 500 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydama „paskola“; 2016 m. birželio 27 d. – 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“; 2016 m. liepos 5 d. – 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“ (t. 3, b. l. 156-157, 166). Pagal abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis atsakovė ieškovei pervedė iš viso 112 920 Eur.

7315.

74Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė per 31 dieną grąžintų likusią skolos dalį – 16 180 Eur (t. 1, b. l. 8).

7516.

76Ieškovė 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė grąžintų suteiktą paskolą ir priskaičiuotas palūkanas, iš viso – 17 085,23 Eur (16 501,50 Eur negrąžintos paskolos likutis + 583,73 Eur palūkanų) (t. 1, b. l. 9). Byloje nėra duomenų apie atsakovės reagavimą į ieškovės reikalavimus.

7717.

78Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės negrąžintą 16 615,34 Eur paskolos sumą, 508,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų iki ieškinio padavimo, 2,04 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas už 16 615,34 Eur negrąžintą paskolos dalį nuo bylos iškėlimo iki visiško paskolos grąžinimo, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat suformulavo alternatyvų ieškinio reikalavimą – tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų ginčo šalis siejusių paskolos teisinių santykių, priteisti ieškovei iš atsakovės 16 615,34 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 508,89 Eur kompensacinių palūkanų, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

7918.

80Atsakovė 2018 m. vasario 5 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes šalis siejo ne paskolos, bet jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovė pridėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. Aktą dėl skolų suderinimo, kurio duomenimis ieškovės skola atsakovei – 17 158,24 Eur (t. 1, b. l. 51-54, 57).

8119.

82Atsakovė 2018 m. kovo 14 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama nustatyti, kad šalys buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos teisinių santykių, ir atsakovės naudai priteisti 1/2 dalį žemės sklypų, priklausančių ieškovei nuosavybės teise. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovės priešieškinį atsisakyta priimti (t. 2, b. l. 1-11, t. 3, b. l. 19).

8320.

84Atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. pateikė į bylą 2017 m. spalio 12 d. UAB „Domus estate“ Pranešimą dėl vienašalio įskaitymo, kuriame nurodyta, kad UAB „Domus estate“ vienašališkai įskaito 16 291,16 Eur skolos ieškovei sumą, ir po atlikto įskaitymo UAB „Liepų terasos“ skola UAB „Domus estate“ – 17 158,24 Eur (t. 1, b. l. 48).

8521.

86Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. pavedimais pervestos atsakovei lėšos nebuvo paskola. Teismo vertinimu, nepaisant to, jog ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, jas faktiškai siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ieškovė turi prisiimti šios veiklos rizikos dalį, veikti aktyviai, siekdama įgyvendinti susitarimus dėl žemės sklypų atidalijimo, o savo dalį ir pelną iš jungtinės veiklos gauti tik įvykdžiusi sutartą tikslą. Kartu teismas konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo – neįrodyti, nes ieškovė netinkamai informuota apie atliktą įskaitymą, nenurodyta prievolė, neįvardyti priešpriešiniai reikalavimai, kurie buvo įskaityti, jų dydis, t. y. neįrodytos būtinos sąlygos įskaitymo teisėtumui pagrįsti.

8722.

88Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys.

89Dėl ieškovės UAB „Liepų terasos“ apeliacinio skundo

9023.

91Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.969 straipsnį, dėl to nepagrįstai pripažino, jog ginčo šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

9224.

93Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui ar tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskirti tokie esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbo išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas, naudojant kooperuotus išteklius, veikti bendrai; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009 m. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015).

9425.

95Nagrinėjamu atveju atsakovė, nurodžiusi, kad ji ir ieškovė, kooperuodamos savo darbą, turtą ir žinias, įsipareigojo veikti kartu, vystydamos bendrą projektą, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kokio konkretaus bendro tikslo sutarė siekti ginčo šalys, kokius konkrečius įnašus į bendrą veiklą įnešė kiekviena iš šalių. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šalys (UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus estate“) subordinavo savo interesus, bendrai sprendė turimų lėšų panaudojimo klausimus ir pan. Pažymėtina tai, kad byloje esantys duomenys apie tai, jog abi šalys viena kitai pervedinėjo tam tikras pinigų sumas, fiksavo viena kitos skolas, atsakovė teigia atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, paneigia atsakovės poziciją apie sutarimą veikti bendrai, siekiant bendro tikslo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Toks šalių elgesys prieštarauja jungtinės veiklos esmei – kol jungtinė veikla nepasibaigusi, dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo.

9626.

97Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jungtinės veiklos teisinių santykių tarp UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus estate“ buvimą motyvavo ne šių dviejų juridinių asmenų veiksmais, bendru tikslu, bet fizinių asmenų – A. S. ir A. Z. – tarpusavio santykiais. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad teismo nurodytos aplinkybės dėl fizinių asmenų tarpusavio santykių negali pagrįsti ginčo šalių – juridinių asmenų – susitarimo dėl jungtinės veiklos (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

9827.

99Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie ginčo šalis siejusius jungtinės veiklos teisinius santykius, nepagrįstai rėmėsi duomenimis, kurie nėra nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos sudėtinė dalis, kurie nebuvo tirti teismo posėdyje, t. y. prie atsakovės teikto 2018 m. kovo 14 d. priešieškinio, kurį atsisakyta priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi, priedais (2016 m. balandžio 11 d. paskolos sutartimi Nr. 1-40700, 2016 m. gegužės 3 d. sutartinės hipotekos sutartimi, elektroniniais laiškais, kitais priešieškinio priedais) (t. 2, b. l. 1-224). Civilinio proceso teisės normų imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas tik byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183, 185, 250 straipsniai, 263 straipsnio 2 dalis). Tokį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą teisėjų kolegija pripažįsta esminiu, lėmusiu neteisėto ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

10028.

101Pabrėžtina tai, jog CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

10229.

103Nagrinėjamu atveju ginčo šalys – UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus estate“ – nebuvo sudariusios rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, byloje nėra kitų rašytinių dokumentų, kuriuos būtų pagrindas vertinti kaip šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (CK 1.73 straipsnio 2 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vien aplinkybė, kad nėra rašytine forma sudarytos ginčo šalių jungtinės veiklos sutarties, yra pakankama atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentams, grindžiamiems jungtinės veiklos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimu, atmesti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

10430.

105Pripažintini pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009, nes kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi: kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje du fiziniai asmenys buvo sudarę vieną rašytinį ir vieną notarinį sandorius, kuriuose buvo išreikšta valia bendrai pirkti žemės sklypą ir, jį pardavus, dalytis pelnu aptartomis sąlygomis; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nėra jokių ieškovės ir atsakovės sudarytų rašytinių susitarimų, iš kurių būtų galima nustatyti esmines jungtinės veiklos sąlygas (CK 6.969 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis).

10631.

107Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog net tais atvejais, kai padaroma išvada, kad sutartiniai santykiai, kuriais išreiškiama suderinta šalių valia dėl jungtinės veiklos santykių, tarp šalių de facto egzistuoja, tačiau nesilaikoma sutarties formos reikalavimų, nustatytų CK 6.969 straipsnio 4 dalyje, sutartis yra negaliojanti. Kai sutartis yra negaliojanti, šalis, nors ir yra atlikusi tam tikrus veiksmus, neturi galimybės savo teisių įgyvendinti sutarčių teisės normų pagrindu. Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šalys buvo sudariusios įstatymų neatitinkančios formos jungtinės veiklos sutartį, kuri negalioja ab initio, turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais, tik nepagrįsto praturtėjimo instituto normomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-381-516/2017). Dėl to nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę žodinio susitarimo pagrindu de facto siejo jungtinės veiklos santykiai, toks susitarimas negaliotų ab initio, ir nenustačius ieškovės įrodinėjamų paskolos teisinių santykių, būtų pagrindas spręsti dėl ieškovės pareikšto alternatyvaus ieškinio reikalavimo – atsakovei pervestas lėšas priteisti vadovaujantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.

10832.

109Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo šalis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių padarytos netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, esmingai pažeidus proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, šie pažeidimai lėmė neteisingą ginčo šalis siejusių santykių teisinį kvalifikavimą ir bylos esmės neatskleidimą bei sudaro pagrindą apskųstam teismo sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

11033.

111Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad, nors ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, tačiau mokėjimo nurodymai, kuriais ieškovė atsakovei pervedė ginčo pinigų sumas, kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

11234.

113Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų suma (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

11435.

115Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminės sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks buvo sutartas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad bylose dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visada sudaro aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų buvimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus ar rūšies požymiais apibūdinto suvartojamoj daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

11636.

117Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų nustatytos paskolos sutarties sąlygos: ieškovės atsakovei nuosavybėn perduota konkreti paskolos suma, atsakovės įsipareigojimas grąžinti paskolos sumą, paskolos grąžinimo terminas, šalių sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanos arba šalių susitarimas dėl neatlygintinės (beprocentės) paskolos, kt. Ieškovė teisingai pažymi, kad paskolos dalyko perdavimas gali būti įrodytas ir kitais įrodymais, nagrinėjamu atveju – mokėjimo pavedimais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš ieškovės įvardytų trijų mokėjimo pavedimų tik vieno (2015 m. gruodžio 11 d. dėl 16 100 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“, tuo tarpu kituose dviejuose (2016 m. balandžio 25 d. dėl 40 000 Eur ir 2016 m. gegužės 30 d. dėl 73 000 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodyta „pavedimas“ (t. 1, b. l. 5-7). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja negrąžintos paskolos dalies, kuri, jos teigimu, buvo suteikta 2016 m. gegužės 30 d. pavedimu, pervedus 73 000 Eur. Nors atsakovė nekvestionuoja aptariamu pavedimu jai pervestų 73 000 Eur sumos gavimo fakto, tačiau neigia, kad šią sumą ji gavo paskolos teisinių santykių pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, vien ieškovės pateiktas 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimo dokumentas dėl 73 000 Eur sumos pervedimo atsakovei, kurio mokėjimo paskirtyje pati ieškovė nenurodė, kad tai – paskola, nėra pakankamas įrodymas ieškovės įrodinėjamiems paskolos teisiniams santykiams pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Be to, turi būti įrodyta ir antroji būtina paskolos teisinių santykių sąlyga – paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos sumą. Dėl ieškovės įrodinėjamų ginčo šalis siejusių paskolos teisinių santykių spręstina analizuojant ir vertinant byloje esančių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis).

11837.

119Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.). Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

12038.

121Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė paskolos teisinių santykių su atsakove buvimo, rėmėsi tuo, jog 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedime dėl 73 000 Eur pervedimo atsakovei, iš kurio ieškovė kildina ieškinio reikalavimą priteisti negrąžintą 16 615,34 Eur paskolos sumą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta mokėjimo paskirtis „pavedimas“, bet ne „paskola“. Teismo vertinimu, išvadą, kad 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. pavedimais ieškovės atsakovei perduoti pinigai nebuvo paskola, patvirtina ir tai, jog, bylos duomenimis, ieškovės UAB „Liepų terasos“ vadovą A. S. ir atsakovės UAB „Domus estate“ darbuotoją A. Z. siejo artimos giminystės ryšiai (tėvai, vaikai, bendras gyvenimas nesusituokus, gimę du vaikai, gyvenant kartu), tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, minėti asmenys sprendė įvairius ginčo įmonių (UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus estate“) veiklos klausimus (vidinius: įmonės įkūrimas, nekilnojamojo turto verslo plėtotė ir t. t.), išorinius (nekilnojamojo turto verslo planų derinimas su institucijomis ar kitomis įmonėmis, projektų užsakymas, notarinių sandorių sudarymas ir t. t.), todėl tikėtina, jog, ieškovei suteikus paskolą pagal 2016 m. balandžio 11 d. Paskolos sutartį, galėjo pervesti į bankų sąskaitas vieni kitiems dideles pinigų sumas, nesudarant rašytinių sandorių pinigų pervedimo faktui ir jų būsimam panaudojimui pagrįsti.

12239.

123Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai reiškia, kad teismas savo išvadas grindė prielaidomis. Dar daugiau, teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatas, šias prielaidas darė remdamasis duomenimis, kurie nėra bylos medžiagos dalis – 2016 m. balandžio 11 d. Paskolos sutartimi ir kitais dokumentais, kurie buvo pateikti kaip 2018 m. kovo 14 d. atsakovės priešieškinio priedai, tačiau, jau minėta, tiek priešieškinį, tiek jo priedus buvo atsisakyta priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi.

12440.

125Dėl teismo argumentų, kad 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedime, iš kurio ieškovė kildina reikalavimą priteisti negrąžintą 16 615,34 Eur paskolos sumą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta mokėjimo paskirtis „pavedimas“, bet ne paskola, pažymėtina tai, jog teismui buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra pervedusi ieškovei tam tikras pinigų sumas, ieškinyje nurodyta, jog atsakovė iš trimis pavedimais gautos bendros 129 100 Eur sumos yra grąžinusi ieškovei iš viso 112 920 Eur sumą. Atsakovė neginčijo fakto, kad yra pervedusi ieškovei nurodytą sumą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu atsakovė ieškovei sumokėjo 112 920 Eur sumą, nors ši aplinkybė teisiškai reikšminga ginčo šalių santykiams teisingai kvalifikuoti.

12641.

127Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią teismo veiksmus įrodinėjimo procese, įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Šios nuostatos visa apimtimi taikytinos dispozityviosiose bylose, kilusiose iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybė laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama, ir jų nagrinėjimas bei sprendimas nėra susijęs su viešojo intereso apsauga. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjamo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

12842.

129Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių priemonių ir išnagrinėjo bylą neišsiaiškinęs šalių ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

13043.

131Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 18 d. pasiūlė šalims pateikti papildomų naujų įrodymų tiek reikalavimams, tiek atsikirtimams pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovei pasiūlyta pateikti į bylą iš atsakovės gautų mokėjimų dokumentus, taip pat dokumentus, kaip gautos sumos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, duomenis, kokios konkrečios UAB „Domus estate“ pervestos sumos buvo įskaitytos palūkanoms, kokios – paskoloms dengti. Atsakovei atitinkamai pasiūlyta pateikti dokumentus, kaip UAB „Domus estate“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta iš UAB „Liepų terasos“ 2016 m. gegužės 30 d. pavedimu gauta 73 000 Eur suma, duomenis, ar šios sumos dalis buvo grąžinta, jeigu taip – kokiu pagrindu (t. 3, b. l. 144-148).

13244.

133Ieškovė kartu su 2019 m. liepos 5 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė banko sąskaitos išrašus apie iš atsakovės UAB „Domus estate“ gautas pinigines lėšas: atsakovė ieškovei 2016 m. birželio 2 d. pervedė 7000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“; 2016 m. birželio 9 d. – 2270 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“; 2016 m. birželio 23 d. – 100 Eur, 100 000 Eur, 500 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydama „paskola“; 2016 m. birželio 27 d. – 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“; 2016 m. liepos 5 d. – 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskola“ (t. 3, b. l. 153-155, 156-157). Ieškovė UAB „Liepų terasos“ taip pat pridėjo buhalterinės apskaitos išrašą „Pirkėjų skolos“, kuriame pateikta atsakovės UAB „Domus estate“ skolų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d. suvestinė, joje pateikti trijų atsakovei suteiktų paskolų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo duomenys (16 615,34 Eur negrąžintos paskolos likutis, 508,89 Eur nesumokėtų palūkanų) (t. 3, b. l. 158).

13445.

135Atsakovė kartu su 2019 m. liepos 8 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Domus estate“ buhalterinės apskaitos sistemos duomenis „Klientų apyvartos ataskaita“ už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (t. 3, b. l. 159-160, 164-166). Pateiktoje apyvartų suvestinėje dėl kliento UAB „Liepų terasos“ yra nurodytos UAB „Domus estate“ 2016 m. balandžio 25 d. gauta 40 000 Eur suma ir 2016 m. gegužės 30 d. gauta 73 000 Eur suma, šios sumos įrašytos kredito skiltyje, taip pat nurodyti UAB „Domus estate“ atlikti mokėjimai UAB „Liepų terasos“: 2016 m. birželio 1 d. – 7000 Eur, 2016 m. birželio 9 d. – 2270 Eur, 2016 m. birželio 23 d. – 100 Eur, 100 000 Eur, 500 Eur, 2016 m. birželio 27 d. – 3000 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 50 Eur. Be to, kaip 2016 m. rugpjūčio 31 d. atliktas mokėjimas įrašyta 16 291,16 Eur suma. Duomenų apie šios sumos pervedimą ieškovei UAB „Liepų terasos“ nėra, tačiau ši suma sutampa su atsakovės įrodinėjamo vienašalio įskaitymo, kurį, pasak atsakovės, ji atliko 2017 m. spalio 12 d. Pranešimu, suma (t. 3, b. l. 166). Nors 2019 m. liepos 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė tvirtina, kad ginčo šalys viena kitai neskolino piniginių lėšų, o buvo vykdoma bendra veikla tarp susijusių asmenų, tačiau tokie paaiškinimai prieštarauja pačios atsakovės pateiktiems buhalterinės apskaitos sistemos duomenims, kuriuose iš ieškovės UAB „Liepų terasos“ 2016 m. balandžio 25 d. gauta 40 000 Eur suma ir 2016 m. gegužės 30 d. gauta 73 000 Eur suma apskaitytos kaip paskolos (t. 3, b. l. 166).

13646.

137Išanalizavus apeliacinės instancijos teismui abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis, yra pagrindas pripažinti pagrįsta ieškovės UAB „Liepų terasos“ poziciją, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai: ieškovė 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedimais perdavė atsakovei 40 000 Eur, 73 000 Eur sumas, kurias atsakovė savo buhalteriniuose dokumentuose apskaitė kaip paskolas; atsakovės faktiniai veiksmai, 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. liepos 5 d. pavedimais mokant ieškovei tam tikras sumas, nurodant, jog tai – paskolos grąžinimas, reiškia atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką patvirtinimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

13847.

139Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad yra aiškus atsakovės negrąžintos sumos, kurią ieškovė siekia atgauti, dydis, kad šalių ginčo dėl skolos sumos – nėra. Pažymėtina tai, kad 2017 m. vasario 15 d. Pranešime dėl skolos grąžinimo ieškovė nurodė, jog atsakovės negrąžinta skolos suma – 16 180 Eur (t. 1, b. l. 8); 2017 m. lapkričio 23 d. pranešime skolos suma – 16 501,50 Eur, nesumokėtų palūkanų suma – 583,73 Eur (t. 1, b. l. 9); 2018 m. sausio 15 d. teismui pateiktame ieškinyje skolos suma – 16 615,34 Eur, nesumokėtų palūkanų suma – 508,89 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinę įmoką atsakovė ieškovei sumokėjo 2016 m. liepos 5 d., akivaizdu, kad 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimuose ir 2018 m. sausio 15 d. ieškinyje nurodytos negrąžintos paskolos sumos negalėjo skirtis, o nesumokėtų pelno palūkanų suma negalėjo mažėti, ji galėjo tik augti. Išanalizavus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad neaišku, kokia yra tikroji negrąžintos pagrindinės skolos suma (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

14048.

141Pažymėtina ir tai, kad pirmuoju 2017 m. vasario 15 d. pranešimu ieškovė iš atsakovės reikalavo tik 16 180 Eur negrąžintos skolos, apskaičiuotos iš bendros ieškovei pervestos 129 100 Eur paskolų sumos atėmus atsakovės grąžintą bendrą 112 920 Eur sumą, nenurodydama apie palūkanas, kurios, gavus mokėjimą, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, padengiamos pirmiau nei pagrindinė skola. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė buvo sudariusi Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria reikalavimo teisę į atsakovę buvo perleidusi kitam asmeniui, tačiau vėliau šią sutartį nutraukė, susigrąžindama reikalavimo teisę (t. 1, b. l. 11-12). Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė perleido reikalavimo teisę į 16 180 Eur dydžio pagrindinę skolą. Pagal atsakovės pateiktus duomenis jos pripažįstamos skolos ieškovei suma – 16 291,16 Eur. Tokie bylos duomenys neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ginčo šalių sudarytos paskolos sutartys buvo atlygintinės, o jeigu atlygintinės – tai koks buvo tikrasis šalių susitarimas dėl palūkanų dydžio.

14249.

143Kadangi ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių, kuriose būtų nustatytos paskolų suteikimo sąlygos, tarp jų – susitarimas dėl paskolų atlygintinumo, palūkanų dydžio, tai šios aplinkybės nustatytinos analizuojant faktinius ginčo šalių veiksmus, įmonių buhalterinės apskaitos duomenis. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai teisiškai kvalifikavęs ginčo šalis siejusius teisinius santykius, visiškai nenustatinėjo aplinkybių, kurios galėtų atskleisti šalių tikrąją valią dėl paskolų atlygintinumo, taip pat visiškai nesiaiškino atsakovės negrąžintos paskolos dalies dydžio, taip liko neatskleista bylos esmė.

14450.

145Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

14651.

147Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos ir paskolos teisinius santykius, remdamasis duomenimis, kurie nėra bylos medžiagos dalis, esmingai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai kvalifikavęs ginčo šalis siejusius teisinius santykius, nenustatinėjo byloje pareikštam reikalavimui dėl negrąžintos paskolos dalies bei palūkanų priteisimo išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių. Nurodytos aplinkybės pirmą kartą visa apimtimi būtų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo, netinkamai kvalifikavusio ginčo šalių teisinius santykius, sprendimą, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

14852.

149Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovei UAB „Liepų terasos“ siūlytina pateikti papildomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad su 2019 m. liepos 5 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti buhalterinės apskaitos duomenys „Pirkėjų skolos“ (t. 3, b. l. 158), buhalterinės apskaitos sistemoje buvo fiksuojami, išskiriant įskaitomas palūkanų ir grąžinamos pagrindinės skolos sumas, nuo pat pirmojo atsakovės atlikto mokėjimo 2016 m. birželio 2 d., o ne suvesti į šią sistemą teismo proceso metu. Atsakovei atitinkamai siūlytina pateikti konkrečius duomenis, kurių pagrindu ji UAB „Domus estate“ buhalterinėje apskaitoje pripažino ir fiksavo savo 16 291,16 Eur skolą ieškovei (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

150Dėl atsakovės UAB „Domus estate“ apeliacinio skundo

15153.

152Atsakovė, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucine dalimi – atmesti ieškovės UAB „Liepų terasos“ ieškinį, apeliaciniu skundu prašo pakeisti šio teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria atmesti atsakovės atsikirtimai į ieškinį, grindžiami vienašaliu įskaitymu, ir nurodyti, kad atsakovės piniginė prievolė ieškovei yra pasibaigusi įskaitymu, atliktu 2017 m. spalio 12 d. UAB „Domus estate“ pranešimu.

15354.

154Apeliaciniame skunde atsakovė teisingai nurodo, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013; kt.).

15555.

156Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymui atlikti būtinos tokios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pvz., šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.).

15756.

158Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų įskaitymui atlikti. Ieškovės atstovo teisingai nurodyta, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti, tokio įskaitymo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas iš tiesų įvyko ir ar jis pagrįstas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016; kt.). Ieškovas, nesutinkantis su atsakovo nurodomu įskaitymu, neprivalo reikšti atskiro ieškinio reikalavimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, teismas ex officio patikrina, ar buvo įstatymo įtvirtintos sąlygos atsakovo nurodytam įskaitymui atlikti.

15957.

160Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neįrodytais atsakovės argumentus dėl atlikto vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nurodė, jog neįvardyta prievolė, iš kurios kildinama ieškovės skola, aiškiai nenurodyti šalių priešpriešiniai vienarūšiai piniginiai reikalavimai, kurie buvo įskaityti, jų dydis, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie atliktą įskaitymą.

16158.

162Nors atsakovė apeliaciniame skunde teisingai įvardijo įskaitymui atlikti būtinas sąlygas, tinkamai pacitavo kasacinio teismo išaiškinimus dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų, tačiau konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kad jos 2017 m. spalio 12 d. Pranešime nurodytam įskaitymui atlikti buvo visos CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

16359.

164Pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti į bylą konkrečius dokumentus, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu atsirado UAB „Liepų terasos“ piniginės prievolės UAB „Domus estate“, kokie buvo jų įvykdymo terminai, ar jie buvo suėję atsakovės nurodyto 2017 m. spalio 12 d. pareiškimo dėl vienašalio įskaitymo dieną. Apeliantei taip pat pasiūlyta nurodyti ir pateikti įrodymus, kokiu pagrindu buvo atsiradusi UAB „Domus estate“ skola UAB „Liepų teresos“, kurią UAB „Domus estate“ įrodinėja įskaičiusi 2017 m. spalio 12 d. vienašaliu pareiškimu; kada buvo suėjęs šios skolos sumokėjimo terminas. Apeliantei pasiūlyta pateikti konkrečius dokumentus, kurių pagrindu buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 19 d. skolų suderinimo aktas (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

16560.

166Atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar ieškovė iš tiesų yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir šios skolininkė, iš kur kilusi atsakovės nurodoma ieškovės skola. Atsakovės su 2019 m. liepos 8 d. rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateiktos trys PVM sąskaitos-faktūros (t. 3, b. l. 161-163) savaime neįrodo ieškovės skolos atsakovei. PVM sąskaita-faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, tuo tarpu šalių civiliniai teisiniai santykiai atsiranda konkrečių sandorių pagrindu. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismo proceso metu, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių įrodymų, iš kokio sandorio kildina ieškovės UAB „Liepų terasos“ skolą atsakovei UAB „Domus estate“. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neaišku, kokiu pagrindu ir kokias konkrečias projekto administravimo paslaugas, taip pat juridines paslaugas atsakovė teikė ieškovei, kaip nustatyta šių paslaugų kaina. Ieškovė neigia, kad yra gavusi nurodytas PVM sąskaitas-faktūras, jos pasirašytos tik atsakovės direktoriaus. Taigi teismo proceso metu atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė yra ne tik atsakovės kreditorė, bet ir skolininkė (CPK 12, 178 straipsniai).

16761.

168Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovė neįrodė, kad informavo ieškovę apie 2017 m. spalio 12 d. Pareiškimu atliktą įskaitymą, net neįrodė, jog nurodytas pareiškimas buvo išsiųstas ieškovės registruotos buveinės adresu (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių duomenų visumos analizė neabejotinai patvirtina, kad 2017 m. spalio 12 d. Panešimo dėl vienašalio įskaitymo išsiuntimą ieškovei atsakovė įrodinėja tuo pačiu laiško voku, kurį teikė su atsiliepimu į ieškinį, įrodinėdama juo 2017 m. rugsėjo 19 d. Akto dėl skolų suderinimo išsiuntimą ieškovei (t. 1, b. l. 55; t. 3, b. l. 41). Išvadą, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie atliktą įskaitymą, netiesiogiai patvirtina ir pačios atsakovės elgesys, kai, gavusi iš ieškovės 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimą dėl paskolos ir palūkanų sumokėjimo, į jį neatsakė, nors analogiškoje situacijoje kiekvienas asmuo, atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, prievolę įvykdyti reikalaujančiam kontrahentui iš karto pareikštų, jog reikalaujama įvykdyti prievolė yra pasibaigusi įskaitymu. Be to, ieškovė visiškai teisingai pažymėjo, kad atsakovė, siekdama informuoti ieškovę apie 2017 m. spalio 12 d. Pranešimu atliktą vienašalį įskaitymą, galėjo šį pranešimą siųsti elektroniniu paštu, kuris buvo įprasta ginčo šalių bendravimo priemonė. Juolab taip turėjo pasielgti, kai registruotas laiškas, kuriuo atsakovė tvirtina siuntusi ieškovei pranešimą apie vienašalį įskaitymą, grįžo neįteiktas (t. 1, b. l. 55).

16962.

170Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo visos įstatymo nustatytos būtinos sąlygos 2017 m. spalio 12 d. Pranešime nurodytam priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui atlikti, be to, kad ieškovė buvo informuota apie atliktą įskaitymą, todėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentai, grindžiami vienašaliu įskaitymu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

171Dėl kitų ieškovės UAB „Liepų terasos“ apeliacinio skundo argumentų

17263.

173Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumu, nes, konstatavus pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, šie argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, kadangi byla pirmosios instancijos teisme iš naujo bus nagrinėjama kito teisėjo (CPK 71 straipsnio 1 dalis).

17464.

175Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), be to, pažeidžiant CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, nebuvo pateikta išlaidų detalizacija, todėl teismas negalėjo patikrinti ir įvertinti išlaidų pagrįstumo.

17665.

177Ieškovės teisingai nurodyta, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kartu pažymėtina, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovė pareiškė dar atsiliepime į ieškinį. Aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti baigus nagrinėti bylą iš esmės, šiuo atveju tampa teisiškai nereikšminga, nes byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taigi šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

178Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

179panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:... 6. 1.1.... 7. Priteisti iš atsakovės 16 615,34 Eur dydžio negrąžintą paskolos dalį,... 8. 1.2.... 9. Nenustačius šalis siejusių paskolos teisinių santykių, priteisti ieškovei... 10. 2.... 11. Ieškovė nurodė, kad neterminuotam laikotarpiui (iki pareikalavimo) buvo... 12. 3.... 13. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes šalis siejo ne paskolos,... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 4.... 17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį... 18. 5.... 19. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, priėjo prie išvados, kad ieškovės... 20. 6.... 21. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad, nepaisant to, jog... 22. 7.... 23. Pasisakydamas dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo, teismas pažymėjo, kad... 24. 8.... 25. Dėl atsakovės pozicijos apie jos atliktą vienašalį priešpriešinių... 26. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 27. 9.... 28. Ieškovė UAB „Liepų terasos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 29. 9.1.... 30. Byla išnagrinėta pažeidus CPK 66 straipsnį šališko teismo. Tai... 31. 9.2.... 32. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidus CPK 185, 263 straipsnius, nes... 33. 9.3.... 34. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.969 straipsnį, dėl to... 35. 9.4.... 36. CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės)... 37. 9.5.... 38. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs, kad ieškovę ir atsakovę siejo... 39. 9.6.... 40. Ginčo šalys – verslo subjektai, jų pagrindinis siekis – gauti pelno.... 41. 9.7.... 42. Teismas, nusprendęs, kad ginčo šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai,... 43. 9.8.... 44. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, nes įrodymai... 45. 10.... 46. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad su ieškovės... 47. 10.1.... 48. Teismas, vadovaudamasis rungtyniškumo principu, siekė nustatyti ir... 49. 11.... 50. Atsakovė UAB „Domus estate“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 51. 11.1.... 52. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK... 53. 11.2.... 54. Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai aiškino įskaitymą... 55. 11.3.... 56. Skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl atsakovės pateikto 2017 m.... 57. 12.... 58. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad apeliacinis... 59. 12.1.... 60. Bylos duomenų analizė patvirtina, kad atsakovė 2018 m. vasario 5 d.... 61. 12.2.... 62. Atsakovė neįrodė ir vienašalio įskaitymo sąlygų buvimo (CK 6.131... 63. 12.3.... 64. Pareiškime apie vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų... 65. 12.4.... 66. Atsakovės įrodinėjamas įskaitymas negalėjo būti atliktas ir dėl to, kad... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 69. 13.... 70. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl jas siejusių santykių... 71. 14.... 72. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Liepų terasos“ trimis bankiniais... 73. 15.... 74. Ieškovė 2017 m. vasario 15 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė per 31... 75. 16.... 76. Ieškovė 2017 m. lapkričio 23 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė... 77. 17.... 78. Ieškovė 2018 m. sausio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 79. 18.... 80. Atsakovė 2018 m. vasario 5 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 81. 19.... 82. Atsakovė 2018 m. kovo 14 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama... 83. 20.... 84. Atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. pateikė į bylą 2017 m. spalio 12 d. UAB... 85. 21.... 86. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės 2016 m.... 87. 22.... 88. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi... 89. Dėl ieškovės UAB „Liepų terasos“ apeliacinio skundo ... 90. 23.... 91. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 92. 24.... 93. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi... 94. 25.... 95. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nurodžiusi, kad ji ir ieškovė, kooperuodamos... 96. 26.... 97. Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos... 98. 27.... 99. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo... 100. 28.... 101. Pabrėžtina tai, jog CK 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės... 102. 29.... 103. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys – UAB „Liepų terasos“ ir UAB „Domus... 104. 30.... 105. Pripažintini pagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad... 106. 31.... 107. Ieškovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog net tais atvejais, kai... 108. 32.... 109. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 110. 33.... 111. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad, nors ginčo šalys nėra... 112. 34.... 113. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis apibrėžiama kaip... 114. 35.... 115. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paskolos sutarties esminės sąlygos... 116. 36.... 117. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos... 118. 37.... 119. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pinigų pervedimas yra tam... 120. 38.... 121. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė... 122. 39.... 123. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai... 124. 40.... 125. Dėl teismo argumentų, kad 2016 m. gegužės 30 d. mokėjimo pavedime, iš... 126. 41.... 127. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį,... 128. 42.... 129. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė procesinių... 130. 43.... 131. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 18 d. pasiūlė šalims... 132. 44.... 133. Ieškovė kartu su 2019 m. liepos 5 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė... 134. 45.... 135. Atsakovė kartu su 2019 m. liepos 8 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB... 136. 46.... 137. Išanalizavus apeliacinės instancijos teismui abiejų ginčo šalių pateiktus... 138. 47.... 139. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės pozicija, kad yra aiškus... 140. 48.... 141. Pažymėtina ir tai, kad pirmuoju 2017 m. vasario 15 d. pranešimu ieškovė... 142. 49.... 143. Kadangi ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinių paskolos sutarčių,... 144. 50.... 145. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti... 146. 51.... 147. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 148. 52.... 149. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovei UAB „Liepų terasos“ siūlytina... 150. Dėl atsakovės UAB „Domus estate“ apeliacinio skundo ... 151. 53.... 152. Atsakovė, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 153. 54.... 154. Apeliaciniame skunde atsakovė teisingai nurodo, kad pagal CK 6.130 straipsnio... 155. 55.... 156. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymui atlikti būtinos tokios... 157. 56.... 158. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis... 159. 57.... 160. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neįrodytais atsakovės... 161. 58.... 162. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teisingai įvardijo įskaitymui atlikti... 163. 59.... 164. Pabrėžtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 18 d.... 165. 60.... 166. Atsakovė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, iš kurių... 167. 61.... 168. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovės argumentus, jog... 169. 62.... 170. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovė nei... 171. Dėl kitų ieškovės UAB „Liepų terasos“ apeliacinio skundo argumentų... 172. 63.... 173. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų,... 174. 64.... 175. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos... 176. 65.... 177. Ieškovės teisingai nurodyta, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį advokato... 178. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 179. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą...