Byla 1-70-1020/2019
Dėl asmeninių santykių konflikto su I. M.-K. metu, tyčia pastūmė ją į griovį, o pastarajai nukritus ir nubrozdinus veidą, Z. J. paėmė nukentėjusiąją už plaukų ir laikydamas, tyčia sudavė jai koja tris smūgius į kairįjį šoną, dėl ko nukentėjusioji I. M.-K. patyrė fizinį skausmą. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, kaltinamajam Z. J. (Z. J.) ir jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiajai I. M.-K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M., vertėjai Boženai Seniut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

2Z. J. (Z. J.), a. k ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir registruotas ( - ), nevedęs, profesinio išsilavinimo – ( - ) specialybės, turintis mažametę dukrą, dirbantis, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5A. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

6Z. J. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui, o būtent: jis 2017 m. gruodžio 3 d. apie 23 val., ( - ), ties namu Nr. ( - ), kilusio dėl asmeninių santykių konflikto su I. M.-K. metu, tyčia pastūmė ją į griovį, o pastarajai nukritus ir nubrozdinus veidą, Z. J. paėmė nukentėjusiąją už plaukų ir laikydamas, tyčia sudavė jai koja tris smūgius į kairįjį šoną, dėl ko nukentėjusioji I. M.-K. patyrė fizinį skausmą. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

7Taip pat Z. J. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2018 m. kovo 22 d. naktį, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo name, esančiame ( - ), konflikto metu, tyčia sudavė J. V. (J. V.) ne mažiau 5 smūgių rankomis ir kojomis į krūtinės ląstą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nugaroje, dešiniame šone, dešiniame žaste, juosmenyje, odos nubrozdinimą dešiniame juosmenyje, minkštųjų audinių kraujosruvas nugaroje, dešiniame juosmenyje, aplink dešinį antinkstį ir kairįjį inkstą, dauginius abipusius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, dauginius kepenų plyšimus, kas komplikavosi ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko J. V. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais Z. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

8II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

9Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai

10Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. J. teigė, jog savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai.

11Dėl I. M.-K. atžvilgiu atliktų veiksmų kaltinamasis nurodė, kad – 2017 m. gruodžio 3 d. jie su I. buvo pas jo krikštatėvį pirtyje. Jie išgėrė, susipyko, po ko ji nuėjo namo. Po to, jis su J. V. važiavo mašina, gerai detalių neatsimena, bet buvo išlipęs iš mašinos, susimušė su ja, bet smūgiai buvo nestiprūs. Išlipus iš mašinos, iš pradžių kalbėjo, paskui jis ją pastūmė, po ko sudavė nestiprų smūgį. Nuo pastūmimo ji nukrito ant žolės į griovį, paskui atsistojo. Tuo metu jie abu buvo išgėrę – jis apie 250-300 g degtinės. Jautėsi apsvaigęs, bet nestipriai, konfliktui tai neturėjo jokios reikšmės. Jai nukritus nepamena, ką toliau darė. Gal ir buvo paėmęs už plaukų, bet nestipriai. Buvo spirta koja, bet jam atrodo mažiau negu tris kartus. Galėjo būti 1-2 spyriai, ne daugiau. Jam atrodo, kad į gulinčią nespyrė, į stovinčią spyrė – spyrė į šoną. Po to, jie susitaikė, jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino žalą.

12Dėl J. V. nužudymo kaltinamasis nurodė, kad J. V. gyveno jo namuose, jį iki nužudymo pažinojo apie 5 mėnesius. 2018 m. kovo 21 d., jis kartu su J., vežė savo draugą J. S. ir jo žmoną į Vilnių, o grįžę užsuko pas jį į svečius. Ten išgėrė apie 150 g alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios”, bet apsvaigęs nuo alkoholio stipriai nebuvo. Pas J. S. svečiavosi maždaug iki 23 val. Grįžus namo, J. V. pavalgė, dar jis įpylė jam apie tris stikliukus degtinės ir pats nuėjo miegoti. Po kokios valandos ar pusantros išgirdo, kad J. šneka su savimi, todėl prašė apsiraminti ir leisti ramiai miegoti. Po pusės valandos J. V. vėl ėmė garsiai kalbėti, todėl jis dar kartą prašė apsiraminti. Kai išgirdo trečią kartą, jam neišlaikė nervai, todėl priėjęs prie J., virtuvėje, spyrė 3 – 4, bet tikrai ne daugiau kaip 5 kartus. Spardė basas, J. V. esant gulimoje padėtyje, į šoną. Buvo tamsu, bet matėsi, kad spyrė į šoną. Spardant J. V. lyg kažką šaukė, keitė kūno padėtį, sukinėjosi, todėl galėjo pataikyti ir į vieną, ir į kitą pusę. Spardant J. V. nebuvo atsikėlęs. Smūgiai buvo nestiprūs ir jam atrodė, kad nuo tų smūgių tokių pasekmių nebus. Gerai neatsimena ar mušė J. V. rankomis – gal vieną kartą ranka ir sudavė, bet tiksliai neatsimena. Prieš tai J. V. dar buvo nugriuvęs virtuvėje. Jis išgirdo garsą, priėjo prie jo, padėjo atsikelti, klausė kas atsitiko, ar viskas gerai. J. sakė, kad viskas gerai, buvo apsibrozdinęs veidą, matėsi kraujo pėdsakai, bet kaltinamasis nekreipė į tai dėmesio. Ryte atsibudęs surado J. V. negyvą – pridėjo pirštą, jis jau buvo šaltas. Iš pradžių nežinojo kaip elgtis, nes tokioje situacijoje niekada nebuvo. Iki šio įvykio, apie 1,5 – 2 savaites, J. V. pasirodė lyg apsvaigęs, kosėjo, buvo mėlynė prie dešinės akies ir ausys buvo ištinusios, todėl klausė ar jam nereikia medikų pagalbos, tačiau šis atsisakė. Iki įvykio J. V. miegodavo virtuvėje, ten buvo paruoštas čiužinys. Spardant J. V. nebuvo atsikėlęs, todėl negali paaiškinti iš kur ir kieno kraujo dėmės buvo kitose vietose. Atvažiavus policijai, iš pradžių apie konfliktą nieko nesakė, nes nemanė, kad nuo tokių smūgių būtų galėjęs nužudyti žmogų. Iki tol konfliktų su J. V. nebuvo, tik apsižodžiuodavo. Yra buvę menkų žodinių konfliktų, kai J. V. vairuodavo, pėsčiojo nepraleisdavo ir pan. Kitokių konfliktų, apie kuriuos kalbėjo nukentėjusiosios nebuvo. Jis atsiprašo nukentėjusiosios, jis suprato, kad negerai pasielgė ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

13Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. M.-K. nurodė, kad prieš jos sumušimą, ji ir kaltinamasis draugavo, buvo kartu svečiuose pas Z. J. krikšto tėtį. Ten Z. J. ir jo krikšto tėtis buvo stipriai išgėrę. Z. J. nuėjo į pirtį ir užmigo. Tuo metu ji negyveno pas kaltinamąjį, bet dažnai ten būdavo. Ji norėjo važiuoti namo, todėl bandė kelti Z. J.. Kai to padaryti nepavyko, išėjo viena pėsčiomis ir ėjo apie 5-6 km iki ( - ), kol prie jos privažiavo ir sustojo Z. J.. Automobilį vairavo J. V., o kaltinamasis sėdėjo greta. Z. prašė sėstis į automobilį, o ji nesutiko. Z. dėl to supyko, išlipo iš mašinos, perėjo gatvę, pradėjo ją mušti, stūmė, ji nukrito į griovį, tada ją spardė, kėlė už striukės ir ją suplėšė. Veidas nusibrozdino, kai krito nuo kelio į griovį. Kai buvo nukritusi, norėjo atsikelti susirinkti daiktus, tada tampė ją už plaukų. Kai Z. išgirdo atvažiuojant kitą mašiną, išlipo iš griovio, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Spardė du kartus į šonus, nepamena kaip tiksliai, nes buvo nukritusi ir gulėjo, bet ar buvo ant nugaros, ar ant šono – nepamena – ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Galėjo būti, kad jis spyrė į kairį šoną, skaudėjo. Po šio įvykio jų santykiai nutrūko, tačiau byloje susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturėjo. Tai buvo ne pirmas tokio pobūdžio konfliktas, daug kartų už plaukų tampė ir anksčiau, vieną kartą buvo išrovęs dalį plaukų. Kaltinamasis ją buvo sumušęs ir 2017 metais, kai gyveno Vilniuje, ( - ) gatvėje, dėl to buvo nuvykusi į ligonę, kurį laiką negalėjo išeiti į darbą. Tą gali patvirtinti dvi draugės, kurios buvo atvykusios pas ją, bet kaltinamasis laikė ją uždarytą kambaryje ir draugių neįleido.

14Dėl J. V. nužudymo aplinkybių nurodė, kad nukentėjusįjį pažinojo nuo mažens. Kai kaltinamasis ieškojo darbuotojo, būtent ji pasiūlė kaltinamajam įdarbinti J. V.. Po kurio laiko, kad J. V. nereikėtų toli važinėti į darbą, jis apsigyveno pas kaltinamąjį. Iš pradžių jų santykiai buvo normalūs, o vėliau buvo konfliktų. Jai atrodė, kad nukentėjusysis bijojo Z. J., nes kai Z. ant jo šūkteldavo, tai J. susigūždavo. Kai išsiskyrė su Z. J., pasakė savo pažįstamai ir J. V. dukrai A. M., kad ji pasiimtų tėvą, nes šis dažnai rėkia ant jo dėl smulkmenų. Tada A. M., jai esant šalia, skambino Z. J., prašė duoti telefoną J. V., tačiau jai buvo pasakyta, kad šis nenori kalbėti. Vieną kartą ji matė kaip kaltinamasis sudavė J. V. per pakaušį dėl to, jog per lėtai vairavo automobilį. Nukentėjusioji teigė, kad Z. J. labai impulsyvus žmogus. Jo blaivumas smurtui neturėjo įtakos. J. V. buvo labai darbštus žmogus, išgėręs nebūdavo konfliktiškas, eidavo miegoti. J. V. atgal niekada Z. J. nieko nepasakydavo.

15Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. parodė, kad yra J. V. dukra. Apie tėčio mirtį ji sužinojo iš policijos pareigūnų kovo 22 d., tėvas dirbo pas kaltinamąjį, todėl pati jam paskambino. Z. J. patvirtino mirties faktą, bet apie nužudymą nenurodė. Kai sužinojo ekspertų išvadą, kad jos tėvas buvo nužudytas, Z. J. sakė, kad taip negali būti. Ji ir kaltinamasis buvo susitikę praėjus dienai ar kelioms po tėvo mirties, Z. J. davė 400 EUR, sakė kreiptis, jeigu prireiktų pagalbos. Iki tėvo mirties ji buvo kelis kartus nuvažiavusi pas tėvą į kaltinamojo namus, bet nieko blogo neįtarė. Ji nežino, kaip jie bendravo, kai jos nebuvo. Jos pažįstama nukentėjusioji I. M.-K. po to, kai išsiskyrė su kaltinamuoju, pasakė, kad pasiimtų tėvą, nes Z. nuolat ant jo rėkia. Tąsyk ji dar pasiteiravo, kad gal ant tėvo rėkia dėl to, kad jis neprigirdi, bet I. sakė, kad ne dėl to – kad rėkia „aršiau“. I. papasakojo, kad kaltinamasis agresyviai kalba, buvo kelis kartus pastūmęs, priekaištauja dėl vairavimo, o tėvas – nuleidžia galvą ir tyli. Kai ji pati dėl to paskambino Z., jis teigė, kad viskas tvarkoje. Vieną kartą kalbėjosi apie tai ir su tėvu, bet jis teigė, kad viskas gerai. Vėliau dar kelis kartus skambino, Z. pakeldavo telefoną ir sakydavo, kad tėvas nenori su ja kalbėti, o dėl ko nenori kalbėti – ji nežinojo. Tėtis ja visada rūpinosi, ypač studijų metais, ji net su juo, o ne su mama, liko gyventi, nes nuo kūdikystės su juo buvo šiltesni santykiai. Kai gyveno bendrabutyje, važiuodavo pas tėtį, mama tuo metu nelabai prisidėjo prie jos išlaikymo, tik jeigu kažko labai paprašydavo. Z. J. jai atlygino 1 050 EUR, iš valstybės gavo 300 EUR laidojimo pašalpą. Jokių patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų ji neišsaugojo, tad dėl turtinės žalos pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Bylos nagrinėjimo metu susitarė su kaltinamuoju dėl 10 000 EUR neturtinė žalos dydžio, kurią jis nurodė atlyginsiąs iki nurodytos datos, jeigu jis neatlikinės realios laisvės atėmimo bausmės.

16Teismo posėdyje nukentėjusioji A. M. taip pat parodė, kad bendravo su nukentėjusiąja I. M.-K., todėl 2018 m. gruodžio pradžioje ar lapkričio pabaigoje I. verkdama jai paskambino ir pasakė, kad ji ir kaltinamasis svečiuose, Z. išgėrė ir miega. Tąsyk ji pasakė I., jog negali atvažiuoti jos pasiimti ir tuo jų pokalbis baigėsi. Kitą dieną I. jai paskambino ir papasakojo apie tą įvykį – kad jie apsistumdė, susimušė; jog I. rašė pareiškimą, kad teta ją pasiėmė. I. pasakė, kad Z. ją stumdė, striukę suplėšė, ji veidą apsibrozdino. Nukentėjusioji žino, kad tarp jų buvo ir daugiau konfliktų. Prie jos konfliktų niekada nebuvo, bet iš I. pasakojimų yra girdėjusi apie atvejus, kad jie susipykdavo ir ji išvažiuodavo namo. Buvo atvejis, kai ji buvo Norvegijoje pas vyrą, o I. jai skambino ir pasakojo, jog Z. ją buvo sumušęs, jog ji į Lazdynų ligoninę važiavo. Ji sakydavo, kad jis labai impulsyvus, jog jį labai lengva sunervuoti, išprovokuoti. Dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M.-K.

17Byloje iš esmės nėra ginčo nei dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M.-K. fakto, nei dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino minėto smurto faktą ir dėl šių aplinkybių jau buvo susitaikę. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas šios veikos pagrindu jau buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (t. 1, b. l. 5-7), o vėliau, pradėjus tyrimą dėl J. V. nužudymo, atnaujintas (t. 1, b. l. 12).

18Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis apie suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajai ar jų lokalizaciją teigė, kad ne viską gerai atsimena. Iš tokių jo paaiškinimų ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad įvykio metu Z. J. buvo neblaivus, taigi galėjo neprisiminti visų smurto veiksmų. Nukentėjusiosios I. M.-K. parodymai teismui nekelia jokių abejonių, nes juos patvirtino ir nukentėjusioji A. M., kuriai apie šias aplinkybes pasakojo pati I. M.-K.. Bylos nagrinėjimo metu teisme nebuvo apklausta liudytoja A. D., tačiau jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais apie kaltinamojo neginčijamas ir pripažįstamas aplinkybes bei kaltinamojo sukeltą fizinį skausmą I. M.-K.. Taigi šioje dalyje kaltinimas yra įrodytas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai.

19Šioje kaltinimo dalyje kaltinamajam nebuvo inkriminuojamas nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo faktas (inkriminuotas tik fizinio skausmo sukėlimas), todėl kaltinamajame akte nurodytas kaltinimo apibendrinimas, nurodytas prieš detalų inkriminuojamų aplinkybių aprašymą, (žodžiai – „Z. J. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent”), tikslintinas pripažįstant, jog Z. J. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui. Dėl J. V. nužudymo

20Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymas yra įrodytas paties Z. J. prisipažinimu ir teisiamojo posėdžio metu duotais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais parodymais, taip pat jau minėtais nukentėjusiųjų parodymais bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais:

21- 2018 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad J. V., gim. ( - ), lavonas su išorinių sužalojimų požymiais buvo aptiktas Z. J. gyvenamajame name, adresu ( - ), gulintis ant grindų virtuvėje su ant pagalvės matomomis kraujo dėmėmis (t. 1., b. l. 62–74);

22- Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. M 423/2018 (01), kuria be kita ko konstatuota, kad 1) J. V. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo (poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame šone, juosmenyje; odos nubrozdinimas dešiniame juosmenyje; dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės plyšimais; dauginiai kepenų plyšimai; minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje, dešiniame juosmenyje, aplink dešinį antinkstį ir kairįjį inkstą), kas komplikavosi ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu; 2) J. V. lavone nustatytos poodinės kraujosruvos veide, kakle, dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame šone, juosmenyje, krūtinės ląstoje, rankose, nugaroje, keliuose; odos nubrozdinimai dešinėje momeninėje srityje, veide, krūtinės ląstoje, dešiniame juosmenyje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos kaktos kairėje, dešiniame viršutiniame vokė, ausų kaušeliuose; minkštųjų audinių kraujosruvos veide, liežuvyje, nugaroje, dešiniame juosmenyje, aplink dešinį antinkstį ir kairįjį inkstą; dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės plyšimais; dauginiai kepenų plyšimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiais; 3) poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nugaroje, dešiniame šone, juosmenyje; odos nubrozdinimas dešiniame juosmenyje; dauginiai abipusiai šonkaulis, lūžiai su krūtinplėvės plyšimais; dauginiai kepenų plyšimai; minkštųjų audinių kraujosruvos nugaroje, dešiniame juosmenyje, aplink dešinį antinkstį ir kairįjį inkstą padaryti neilgai trukus iki mirties, o kiti nustatyti sužalojimai padaryti prieš 3-5 paras iki mirties; 4) J. V. lavone nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui; 5) neatmetama galimybė, kad sužalojimai plaštakose bei kairiame dilbyje galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam rankomis prisidengiant nuo smūgių; 6) mažai tikėtina, kad po visų sužalojimų padarymo J. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus; atsižvelgiant į sužalojimų makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu, sužalojimų pobūdį bei padarymo mechanizmą J. V. po visų jam sužalojimų padarymo galėjo gyventi iki kelių minučių laiko (t. 1, b. l. 181–189);

23- specialisto paaiškinimais apie jo pateiktą išvadą, kad J. V. mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti vienu metu, kad visi sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais, tačiau sužalojimai krūtinės ląstos srityje (krūtinės ląstoje, pilve) padaryti penkiais trauminiais poveikiais, jie galėjo būti padaryti tiek rankomis, tiek kojomis, tiek kitais daiktais (t. 1, b. l. 190–192);

24- liudytojo E. S. parodymais apie tai, kad J. V. mirties išvakarėse, pastarasis kartu su Z. J. buvo atvykęs pas jį svečius; J. V. veide buvo matyti mėlynė, ausis patinusi, tačiau jo pasiteiravus ar jis gerai jaučiasi, pastarasis nurodė, kad viskas gerai; J. V. vežė išgėrusį Z. J. iš jų namų (t. 3, b. l. 112–115);

25- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 248/2018(01), iš kurios matyti, kad nuoplovose nuo betoninių grindų koridoriuje, nuo durų į virtuvę varčios vidinio paviršiaus, nuo sienos tarp virtuvės durų ir lango, nuo sienos virtuvėje prie šaldytuvo, nuo sienos kambaryje virš suoliuko, ant stiklinės, striukės, pagalvės, džemperio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas J. V. DNR profilis su 99,9999999999999998% tikimybe. Taip pat išvada konstatuota, kad ant rankšluosčio rastas žmogaus kraujas ir nustatytas Z. J. DNR profilis su 99,9999999999999995% tikimybe (t. 1, b. l. 115–130);

26- kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

27Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių skaičius ir kaltinimas, kad būtent Z. J. tyčia nužudė J. V. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, liudytojo E. S. parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada bei jo paaiškinimais. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt. Teismas pastebi, kad kaltinamajam inkriminuoti ir pripažinti įrodytais tik tie nukentėjusiojo kūne nustatyti sužalojimai, kurie padaryti netrukus prieš nukentėjusiojo mirtį. Dalis kitų sužalojimų, tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal liudytojo E. S. parodymus, kuriuos atitinka ir teismo medicinos tyrimas, galėjo būti padaryti anksčiau, kaltinime neinkriminuoti, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių neginčija, todėl, nesant ginčo ir abejonių dėl šių aplinkybių, pasisakytina tik dėl jų teisinio vertinimo.

28Kaltinamojo gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiojo mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuojamas kaip padarytas tyčia. Pasak gynybos, išankstinis tikslas nužudyti byloje nenustatytas, asmenų santykiai buvo draugiški, tą vakarą nebuvo kilęs joks konfliktas, supykęs dėl nukentėjusiojo kalbų Z. J. tamsoje, nesitaikydamas basa koja spyrė nukentėjusiajam, o tokie smūgiai paprastai nesukelia gyvybės atėmimo. Taigi, pasak kaltinamojo gynėjos, šiuo atveju svarstytinas kaltinamojo kaltės klausimas ne pagal inkriminuotą kaltinimą dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nužudymo, o dėl neatsargiai padarytos veikos, t. y. kaltės pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (neatsargaus gyvybės atėmimo), arba pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (sunkaus sveikatos sutrikdymas).

29Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, nes byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties, taip pat tai, kad Z. J. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos padariniais buvo tyčinis.

30Priežastinio ryšio nustatymo kontekste teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Nagrinėjamoje byloje, pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir teismo medicinos specialisto išvadą bei paaiškinimus nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo Z. J. suduoti smūgiai į krūtinės ląstos sritį buvo ne tik būtina mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį netrukus po suduotų smūgių (teismo medicinos specialistas paaiškino, kad po visų sužalojimų J. V. galėjo gyventi iki kelių minučių). Taigi nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduotų smūgių rezultatas.

31Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis apskritai nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos kaltinamajam skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiojo mirties, ir norėjo jį nužudyti, tačiau asmuo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

32Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016; 2K-7-74-778/2019).

33Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Tai, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlę smūgiai galimai buvo suduoti tamsoje, nesitaikant, basa koja, jokiu būdu nerodo, kad Z. J. veikė neatsargiai. Apygardos teismo vertinimu, pirmiausia visi smūgiai buvo suduoti iš esmės tą pačią kūno dalį, taigi pakankamai tikslūs, o krūtinės, šonkaulių sritys yra gyvybiškai svarbios. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad jo smūgių metu nukentėjusysis gulėjo, kažką šaukė, atsikėlęs nebuvo, todėl nukentėjusiojo galimybės pasipriešinti buvo menkos bei suduoti smūgiai kojomis ir rankomis pagal nustatytus sužalojimus pasižymėjo pakankamai stipria jėga (kaltinamasis pripažino 3 – 4 smūgius kojomis ir neatmetė galimybės, jog sudavė vieną smūgį ranka, taigi toks smūgių skaičius atitinka objektyviai nustatytą, t. y. mažiausiai 5 smūgių į krūtinės ląstos sritį skaičių). Apie naudotą jėgą liudija šonkaulių lūžiai bei kepenų plyšimai – šie sužeidimai buvo padaryti prieš pat J. V. mirštant. Iš apžiūros duomenų ir nuotraukų matyti, kad kaltinamojo namo virtuvėje, kur ant čiužinio netoli šaldytuvo buvo rastas J. V. lavonas, ant daugybės objektų aplink čiužinio buvimo vietą buvo rasti nukentėjusiojo kraujo pėdsakai ir dėmės, kas taip pat iliustruoja Z. J. taikyto smurto intensyvumą. Pastarojo veikimas spardant, t.y. suduodant ne vieną stiprų smūgį, gulinčiam fiziškai silpnesniam senyvam asmeniui, turint omenyje ir kaltinamojo nurodytą suduotų smūgių menkavertę priežastį, teismui neabejotinai rodo jo veikimą tyčia.

34Teismo įsitikinimu, minėtos teismų praktikos kontekste, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad Z. J. smūgiuodamas pakartotinius smūgius gulinčiam neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo tikslu, kaip jis teigia, buvo siekis, kad J. V. nustotų su savimi kalbėti ir netrukdytų miegoti. Savo sąmonėje Z. J. nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti. Taigi iš bylos aplinkybių teismas nustatė, kad Z. J. J. V. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, Z. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas.

35III. CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI

36Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

37Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 EUR dydžio patirtos turtinės žalos ir 50 000 EUR dydžio neturtinės žalos (t. 2, b. l. 11). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos patirtos dėl tėvo laidojimo, o neturtinę – tėvo netektis.

38Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis Z. J. jai atlygino 1 050 EUR, taip pat iš valstybės gavo 300 EUR laidojimo pašalpą, todėl dėl turtinės žalos pretenzijų kaltinamajam daugiau nebeturi. Taigi šioje dalyje klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo iki sprendimo priėmimo buvo išspręstas ir patirta turtinė žala yra atlyginta.

39Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė ir dėl neturtinės žalos dydžio. Savo reikalavimą nukentėjusioji sumažino nuo 50 000 iki 10 000 EUR ir pateikė teismui tą patvirtinantį 2018 m. gruodžio 10 d. nukentėjusiosios ir kaltinamojo pasirašytą susitarimą (t. 3, b. l. 128). Iš minėto susitarimo seka, kad neturtinė žala šiuo metu nėra atlyginta, o kaltinamasis šiuo raštu įsipareigojo sutiko atlyginti tokio dydžio žalą iki 2020 m. birželio 1d. su sąlyga, jog tą jis padarys, jei jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

40Teismas, atsižvelgdamas į faktą, kad žala šiuo atveju nėra atlyginta, į susitarime nurodytą sąlygą, taip pat į tai, kad šis dokumentas, pagal jo formą ir teisinę galią, pats savaime, nesudarys pakankamų teisinių prielaidų pradėti priverstinį žalos išieškojimą, jei ji nebus atlyginta, privalo išspręsti patirtos neturtinės žalos klausimą.

41Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

42Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

43Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, visų pirma teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Visgi kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasiektas susitarimas dėl 10 000 EUR neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teismas neabejoja dukros patiriamais išgyvenimais dėl tėvo netekties, nes kaltinamoji itin detaliai pagrindė glaudų jos ir tėvo ryšį (nukentėjusioji ilgą laiką gyveno su tėvu, jis stipriau prisidėjo prie jos išlaikymo, tiek vaikystėje, tiek studijų metu, tiek vėliau padėdamas auginti nukentėjusiosios vaiką). Kaip jau minėta šalys betarpiškai įvertino ir susitarė dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, kuris yra protingas ir teisingas, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas. Faktas, kad kaltinamasis pripažino protingą patirtos neturtinės žalos dydį yra reikšmingas ir skirtinos bausmės kontekste. Dėl skirtinos bausmės

44BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

45Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

46Kaltinamasis Z. J. padarė du tyčinius nusikaltimus: 1) numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. M.-K.), kuris yra nesunkus nusikaltimas ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų ir 2) numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo J. V. nužudymas), kuris yra labai sunkus nusikaltimas ir baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų.

47Abi nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, be to, neatkuriamą žalą ir žmogaus mirtį sukėlęs labai sunkus nusikaltimas padarytas praėjus vos trims mėnesiams po smurtinių veiksmų nukentėjusiosios I. M.-K. atžvilgiu atlikimo ir dėl to pradėto baudžiamojo persekiojimo nutraukimo, t. y. žinant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas tikintis, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasikartojantys nusikalstami veiksmai gali būti vertinami griežčiau, be to, tokiu atveju teks atsakyti ir už veiksmus dėl kurių buvo susitaikyta. Teismas įvertina ir tai, kad smurtiniai veiksmai abiejų nusikalstamų veikų atvejais nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai, abiem atvejais nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai koja, taigi pakankamai pavojingi.

48Teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis pagal savo galimybes siekė atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis ne tik pripažino A. M. padarytą turtinę žalą, susijusią su J. V. laidojimo išlaidomis, bet ir ją visiškai atlygino; be to, pripažino ir 10 000 EUR neturtinės žalos dydį, kurį teismas laiko protingu ir teisingu. Tai svarbios aplinkybės, kurios gali būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

49Teismas įvertino gynybos poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Teismas sutinka su gynėjos argumentais, jog Z. J. nepaisant to, jog jos ginamasis pirminės apklausos metu savo kaltės dėl J. V. gyvybės atėmimo nepripažino, vėliau pripažino esmines inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tai be jokios abejonės gali būti įvertinta skiriant bausmę, tačiau teisine prasme to nepakanka konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, viso proceso metu ir net teisme, kaltinamasis davė parodymus atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, o ne laisva valia ir nuoširdžiai atgailaudamas dėl padarytų nusikalstamų veikų.

50Nors gynyba teigia, jog dėl nužudymo Z. J. pirminėje apklausoje pareigūnams savo kaltę neigė negalėdamas patikėti, kad jo smūgiai priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo mirtimi, apygardos teismo įsitikinimu, toks teiginys nėra objektyvus. Kaip matyti iš pirminių kaltinamojo Z. J. parodymų, pastarasis šios apklausos metu nurodė ne tik nežudęs J. V., tačiau apskritai nurodė, kad nesudavė pastarajam jokių smūgių ir aplinkybių dėl jo mirties nežino. Taigi net ir tuo atveju, jei Z. J. išties tariamai nebūtų galėjęs patikėti, kad jo veiksmai galėjo sukelti minėtus padarinius, jis bet kuriuo atveju nebuvo nuoširdus, nes nutylėjo daugybinių smūgių sudavimo aplinkybes. Kita vertus, teismas pažymi tai, jog Z. J., nors vėliau ir pripažino sudavęs nukentėjusiajam ne vieną smūgį, taip pat mėgino įtikinti teismą, kad jie nebuvo stiprūs, kad jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo geri, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių konfliktų, išskyrus žodinius, nors tą aiškiai paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai (specialisto išvada apie padarytus sužalojimus, apklaustų nukentėjusiųjų parodymai ir kt.). Bylos nagrinėjimo metu teismas, apklausęs kaltinamąjį, vėliau atitinkamai nukentėjusiąsias ir po to vėl užduodamas klausimus kaltinamajam, įsitikino, kad pastarasis bandė paneigti atskiras nukentėjusiųjų parodymų aplinkybes apie savo asmenybę, ankstesnius jų santykius, smurtinius veiksmus, ir sutiko su jomis tik po dar detalesnių nukentėjusiųjų parodymų joms užduodant klausimus bei naujų įrodymų tyrimo. Visa tai neleidžia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės. Kita vertus, pats inkriminuotų aplinkybių pripažinimo faktas teismui svarbus ir leidžia spręsti dėl švelnesnės skirtinos bausmės, nei ji būtų paskirta kaltinamajam visiškai neigiant jam inkriminuotą kaltinimą.

51Teismas negali sutikti su prokuroru, jog byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe faktą, jog kaltinamasis nužudė J. V. būdamas neblaivus. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti, ar Z. J. veiksmams turėjo įtakos alkoholis. Baigiamojoje kalboje prokuroras atkreipė dėmesį į byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir ypač nukentėjusiosios I. M.-K. parodymus, su kuria kaltinamąjį tam tikrą laiką siejo draugystės santykiai, apie tai, kad Z. J. apskritai buvo ūmaus būdo ir impulsyvus, nesvarbu ar buvo išgėręs. Pats kaltinamasis pripažino, jog būdamas pas liudytoją E. S. per kelias valandas išgėrė apie 150 g alkoholinio gėrimo. Liudytojas E. S. taip pat teigė, kad kaltinamasis buvo išgėręs, bet nebuvo labai apgirtęs. Turint omenyje tokius paaiškinimus, taip pat nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo impulsyvų būdą net ir nevartojus alkoholio, teismas negali pripažinti įrodyta aplinkybės, jog Z. J. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo būtent kaltinamojo neblaivumas. Abiejų nusikalstamų veikų atvejais teismas įžvelgė nukentėjusiosios nurodytą kaltinamojo impulsyvumą (smurto prieš I. M.-K. atveju – pastaroji ant kaltinamojo buvo supykusi, jo kviečiama nelipo į automobilį ir dėl to, kaip teigė nukentėjusioji, kaltinamasis supyko bei ėmė ją mušti; J. V. nužudymo atveju – kaltinamasi teigė susinervinęs po to, kai pastarasis trukdė miegoti). Taigi BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės teismas nenustatė.

52Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog Z. J. nėra teistas (t. 3, b. l. 32), yra jaunas, turi šeimą, vos vienerių metų dukrą, neįgalią motiną, dirba ir išlaiko šeimą. Kita vertus, nepaisant šių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų, byloje nustatyti ir labai svarbūs jį neigiamai apibūdinantys duomenys.

53Z. J. nekartą baustas administracine tvarka už pakankamai pavojingus ir pasikartojusius šiurkščius administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), kurių dalis, šiuo metu užtraukia net baudžiamąją atsakomybę (2016 m. gegužės 29 d. – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,92 prom. girtumas; 2015 m. gegužės 27 d. ir 2014 m. lapkričio 29 d. - kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis; 2015 m. gegužės 2 d., 2017 m. rugsėjo 1d., 2017 m. lapkričio 22 d. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti buvo atimta ir kt.). Taip pat jis baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiosios I. M.-K. atžvilgiu taip pat ne kartą padarė administracinius nusižengimus – jos gyvenamojoje vietoje sugadino turtą (išdaužė verandos stiklą), melagingai pranešė apie pastarosios gyvenamojoje vietoje vykdomą smurtą artimoje aplinkoje. Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis ne kartą savo impulsyvumą išreiškė pakankamai agresyviais smurtiniais veiksmas. Kaip jau minėta, kaltinamasis nužudė J. V. netrukus po jam išreikšto pasitikėjimo, t. y. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl ankstesnio smurtinio elgesio. Visai tai rodo, jog pastarasis ne kartą veikė visuomenei itin pavojingu būdu, negerbė visuotinai pripažintų taisyklių, visiškai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės.

54Tokių aplinkybių kontekste teismas neturi jokio pagrindo taikyti gynėjos minėtų BK 62 ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, bei turėtų skirti bausmes, siekiančias baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės vidurkius ir net griežtesnes bausmes (BK 129 straipsnio sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 11 metų; BK 140 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis viršija 6 mėnesius).

55Visgi tokios laisvės atėmimo bausmės už sunkiausią nusikalstamą veiką kontekste, teismas kaip itin reikšmingą aplinkybę laiko kaltinamojo pakankamai jauną amžių (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tik 22 metų amžiaus), šeimą, taip pat jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir bylos nagrinėjimo metu (nukentėjusiosios atsiprašymą, dalinį žalos atlyginimą, parodymus teisme neneigiant inkriminuotų aplinkybių) ir to nulemtą nukentėjusiosios poziciją dėl švelnesnės bausmės skyrimo. Visos šios aplinkybės leidžia teismui tikėti, jog net ir švelnesnė nei bausmės vidurkis bei savo dydžiu labiau artima minimaliai bausmei siekianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali pakeisti ankstesnes pakankamai jauno asmens nuostatas, pasaulėžiūrą ir elgesį. Teismo įsitikinimu, 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą ir pozityviai prisidėti prie tolesnio savo mažametės dukros auklėjimo.

56Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, dėl jau minėtų priežasčių skirtina laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė atitinka bausmės dydį, paskirtą už J. V. nužudymą. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

57Šioje byloje kaltinamajam Z. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – 5 000 EUR dydžio užstatas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, kuria panaikintas suėmimas ir paskirtos alternatyvios kardomosios priemonės). Kadangi paskirtos kardomosios priemonės buvo pakankamos ir užtikrino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus, jos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, o kardomoji priemonė – užstatas, nesant kitokių prašymų, vadovaujantis imperatyvia BPK 133 straipsnio 6 dalimi, gražintinas užstato davėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu sumokėto užstato davėjas yra kaltinamojo tėvas G. J., a. k. ( - ) (t. 2, b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, užstatas po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintinas užstato davėjui pagal pinigų perlaidos dokumentuose esančius duomenis (t. 2, b. l. 131) arba kitus naujus, užstato davėjo pateiktus, duomenis.

582018 m. rugsėjo 25 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į įtariamojo Z. J. asmens kratos metu rastą ir paimtą turtą – pinigus: 488,35 EUR ir 276,88 Baltarusijos rublių (t. 2, b. l. 41-47), kurie yra saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 2, b. l. 48-49), siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Z. J. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, būtina palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir šį turtą nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti ir neturtinei žalai atlyginti.

59Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

60stiklinė, ruda striukė, melsvas džemperis, pagalvė, rankšluostis, servetėlė ir 5 nuoplovos, rasti ir paimti kaltinamojo namo apžiūros metu (t. 1, b. l. 75-78), kurie saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 131-132) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

61Z. J. ir I. M.-K. seilių pavyzdžiai, kurie saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 131-132) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktai turintys BPK 91 straipsnyje numatytų daiktų požymius, paliktini saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

62Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

Nutarė

63Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

64-

65BK straipsnio 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

66-

67BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

68Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei Z. J. paskirti subendrintą bausmę – 8 (aštuonis) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

69Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti Z. J. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2018 m. kovo 28 d. 15.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. 8.48 val.

70Z. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 5 000 EUR dydžio užstatą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis, o jam įsiteisėjus, jas panaikinti ir 5 000 EUR dydžio užstatą grąžinti užstato davėjui G. J..

71Tenkinti nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš Z. J. nukentėjusiajai A. M. 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

72Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Z. J. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas – 488,35 EUR ir 276,88 Baltarusijos rublių (t. 2, b. l. 41-47), kurie yra saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (t. 2, b. l. 48-49) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir šį turtą perduoti nukentėjusiajai A. M. ir/ar nukreipti civiliniam ieškiniui užtikrinti ir neturtinei žalai atlyginti.

73Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

74stiklinę, rudą striukę, melsvą džemperį, pagalvę, rankšluostį, servetėlę ir 5 nuoplovas, rastus ir paimtus kaltinamojo namo apžiūros metu (t. 1, b. l. 75-78), saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 131-132) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

75Z. J. ir I. M.-K. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 131-132) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip daiktus turinčius BPK 91 straipsnyje numatytų daiktų požymių, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

76Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. Z. J. (Z. J.), a. k ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. A. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS... 6. Z. J. sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui, o būtent: jis 2017 m.... 7. Taip pat Z. J. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis, 2018 m. kovo 22 d.... 8. II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS... 9. Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai... 10. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. J. teigė, jog savo kaltę dėl... 11. Dėl I. M.-K. atžvilgiu atliktų veiksmų kaltinamasis nurodė, kad – 2017... 12. Dėl J. V. nužudymo kaltinamasis nurodė, kad J. V. gyveno jo namuose, jį iki... 13. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. M.-K. nurodė, kad prieš... 14. Dėl J. V. nužudymo aplinkybių nurodė, kad nukentėjusįjį pažinojo nuo... 15. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. M. parodė, kad yra J. V.... 16. Teismo posėdyje nukentėjusioji A. M. taip pat parodė, kad bendravo su... 17. Byloje iš esmės nėra ginčo nei dėl fizinio skausmo sukėlimo I. M.-K.... 18. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis apie suduotų smūgių skaičių... 19. Šioje kaltinimo dalyje kaltinamajam nebuvo inkriminuojamas nežymaus... 20. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame... 21. - 2018 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad... 22. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. M 423/2018... 23. - specialisto paaiškinimais apie jo pateiktą išvadą, kad J. V. mirtį... 24. - liudytojo E. S. parodymais apie tai, kad J. V. mirties išvakarėse,... 25. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos... 26. - kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais... 27. Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui... 28. Kaltinamojo gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiojo mirtis byloje nustatytomis... 29. Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, nes byloje surinktų duomenų... 30. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste teismų praktikoje ne kartą... 31. Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo... 32. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis... 33. Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į... 34. Teismo įsitikinimu, minėtos teismų praktikos kontekste, visos bylos... 35. III. CIVILINIO IEŠKINIO, SKIRTINOS BAUMĖS IR KITI KLAUSIMAI... 36. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio... 37. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. pareiškė civilinį ieškinį... 38. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis Z. J. jai... 39. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė ir dėl... 40. Teismas, atsižvelgdamas į faktą, kad žala šiuo atveju nėra atlyginta, į... 41. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250... 42. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 43. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio... 44. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti... 45. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 46. Kaltinamasis Z. J. padarė du tyčinius nusikaltimus: 1) numatytą BK 140... 47. Abi nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, be to, neatkuriamą žalą... 48. Teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog kaltinamojo atsakomybę... 49. Teismas įvertino gynybos poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių... 50. Nors gynyba teigia, jog dėl nužudymo Z. J. pirminėje apklausoje pareigūnams... 51. Teismas negali sutikti su prokuroru, jog byloje yra pakankamas pagrindas... 52. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog Z. J. nėra teistas (t.... 53. Z. J. nekartą baustas administracine tvarka už pakankamai pavojingus ir... 54. Tokių aplinkybių kontekste teismas neturi jokio pagrindo taikyti gynėjos... 55. Visgi tokios laisvės atėmimo bausmės už sunkiausią nusikalstamą veiką... 56. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, dėl jau... 57. Šioje byloje kaltinamajam Z. J. buvo paskirtos kardomosios priemonės – 5... 58. 2018 m. rugsėjo 25 d. prokuroro nutarimu buvo laikinai apribota nuosavybės... 59. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 60. stiklinė, ruda striukė, melsvas džemperis, pagalvė, rankšluostis,... 61. Z. J. ir I. M.-K. seilių pavyzdžiai, kurie saugomi Vilniaus aps. VPK... 62. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,... 63. Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:... 64. -... 65. BK straipsnio 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių... 66. -... 67. BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) metų ir 6 (šešių)... 68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias... 69. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti Z. J.... 70. Z. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 71. Tenkinti nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti... 72. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtą laikiną nuosavybės teisės... 73. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 74. stiklinę, rudą striukę, melsvą džemperį, pagalvę, rankšluostį,... 75. Z. J. ir I. M.-K. seilių pavyzdžius, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo... 76. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...