Byla 1-45-834/2017

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Vaivai Liaubienei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, kaltinamojo V. Z. gynėjui Eugenijui Markevičiui, nukentėjusiajam J. B., jo atstovui advokatui Justui Sankaičiui, civilinių atsakovų UAB „ Polywood “ ir UAB „Praslas“ atstovui advokatui Valdui Pumpučiui, laiduotojai S. Z.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., a.k. ( - ) gim. ( - ), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, neteistas, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: ( - ), Trakai, gyvenantis adresu: ( - ), Vilnius, neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį,

Nustatė

4

5V. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2016 m. liepos 07 d., apie 17.09 val., Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „VW Passat CC“, valst. Nr. ( - ), važiuodamas kelio Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai (Nr. 106) vienintele savo važiavimo krypties eismo juosta nuo Rudaminos kaimo pusės link Vilniaus miesto Panerių seniūnijos pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, nesiimdamas visų būtinų atsargumo priemonių vairuodamas transporto priemonę ties kelio 17,3 kilometru esančiame kelio vingyje į kairę dėl teisminio nagrinėjimo metu nenustatytų priežasčių trumpam laiko tarpui praradęs vairuojamo automobilio valdymo kontrolę, jis grėsmę eismo saugumui keliančioje situacijoje prarado galimybę savalaikiais veiksmais sustabdyti vairuojamą automobilį, kuris nevaldomas judėdamas pirmine kryptimi kirto kelio važiuojamosios dalies dešinįjį kraštą ir dalinai išvažiavęs į kelkraštį partrenkė kelkraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį J. B., dėl ko J. B. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata bei apgadintas UAB „Praslas“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. ( - ).

6K. V. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog su pateiktais kaltinimais sutinka, jaučiasi kaltas. Nori susitaikyti ir kažkiek atlyginti žalą apie 2000 eurų. Šiuo metu yra nedirbantis. Yra sutrikęs psichologiškai, negali dirbti. Mintys vis sukasi apie šį įvykį. Visiškai supranta kas nutiko. Vairavo po darbo Naujoje Vilnioje, Rudaminoje. Tuo metu prarado sąmonę ir kažkoks smūgis įvyko. Sąmonę atgavo ir nesuprato kas įvyko. Pasižiūrėjo pro veidrodėlius, apsižiūrėjo aplinkui, pagalvojo gal stulpelį nutrenkė. Pažiūrėjo, kad salone nėra šukių, aplinkui ramu ir pradėjo toliau važiuoti. Buvo sutrikęs po sąmonės praradimo, pradėjo važiuoti ir pavažiavus pro veidrodėlį pamatė, kad jam šviesomis mirksi kita mašina. Sustojo ir išlipo ir paklausė kas nutiko. Jam pasakė, kad partrenkė žmogų. Grįžo į įvykio vietą, daugmaž kur buvo pajutęs smūgį, tuo metu jį nuvedė iki nukentėjusiojo J. B., pamatė, kad jis guli griovyje. Atvažiavo policija, greitoji, medicininė pagalba ir jį nuvežė į komisariatą. Buvo pailsėjęs, nežino, kodėl prarado sąmonę. Į medikus po įvykio nesikreipė. Kai važiavo, įvyko smūgis kelyje ir pajuto, kad kažką nutrenkė. Žmogaus nematė tuo metu. Buvo praradęs sąmonę. Jeigu būtų buvę bloga, būtų sustojęs ir nevažiavęs. Duomenų, kad patvirtintų, jog buvo praradęs sąmonę neturi, bet žmogaus jam be reikalo nutrenkti nereikia. Apsižiūrėjo aplinkui mašinoje, kad nėra šukių. Kai važiavo įvyko smūgis kelyje ir pajuto, kad kažką nutrenkė. Žmogaus nematė tuo metu. Nebuvo išlipęs iš mašinos. Su nukentėjusiuoju nori susitaikyti. Po įvykio kitą dieną vyko pas nukentėjusįjį į ligoninę, bet jo neįleido. Bandė atsiprašyti per artimuosius, bet jam nukentėjusiojo sūnus pasakė, kad kai tėvas atsigaus, tada ir bendraus. Nurodo, jog visiškai atgailauja, atsiprašo už savo veiksmus ir žmogaus sutrikdytą sveikatą, nori susitaikyti. Nori atlyginti 2000 eurų, tokia suma vertina padarytą žalą, kadangi civilinis draudimas yra padengęs 5000 eurų, o kadangi jis nėra dirbantis, tai mano, jog 2000-3000 eurų yra normali suma atlyginti žalą. Tą dieną vairavo automobilį, kuris priklauso UAB“Praslas“. Savo automobilio tuo metu neturėjo, važinėjo su kitu darbuotoju, bet jis po to negalėjo vežioti, tada jam automobilį išnuomojo. Čia buvo jo darbinė mašina. Tą dieną įvykį padarė važiuodamas iš darbo, važiavo namo, automobilis buvo skirtas jam, tol kol įsigis savo nuosavą. Prašo skirti jo močiutę, jo laiduotoja, nes ji jį auklėjo nuo vaikystės, prižiūrėjo, mažas būdamas, visą laiką leisdavo pas ją vasaras, visą laiką bendraudavo ir dabar bendrauja. Nežino, koks močiutės išslavinimas. Močiutė daugiau jo klausinėdavo, bet ir jam būdavo įdomu koks ji žmogus. Jis matydavo, kad močiutė yra verslus, stiprus, aktyvus žmogus, jį patį vesdavo į priekį.

7Nukentėjusysis J. B. posėdžio metu paaiškino, jog gyvena Kalviškėse, kiekvieną savaitę eidavo pasivaikščioti po tas apylinkes. Ir tą kartą ėjo pasivaikščioti, nuėjo iki Juodšilių. Pasivaikščiojo, išėjo iš miško, ėjo kaire kelio puse, žiūri atvažiuoja mašina. Kai mašina ėmė važiuoti arčiau linijos, tolygiai ėmė artėti, dar spėjo pagalvoti “Gal užmušti nori“. Bandė peršokti per apsauginį atitvarą. Nespėjo, buvo nublokštas. Pirmą savaitę padarė 3 sunkias operacijas, trukusias po 4 valandas. Nuo narkozės kiekio prasidėjo haliucinacijos. Jam kažkas skambino iš kaltinamojo pusės, siūlė susitikti, pasikalbėti, bet jis neturėjo tam sveikatos. Kai žmogus nori taikytis ir nemato savo kaltės, siekia išvengti bausmės, nemato prasmės taikytis. Šlapimo pūslė trūko, nebėra jos. Dubens kaulai sulaužyti, iki dabar sunkiai vaikšto. Beveik keturis mėnesius gulėjo tik ant nugaros, kitokios pozos negalėjo pasirinkti. Buvo įdėtas lankas, sugręžti kaulai. Dabar laukia konsultacijos dėl šlapimo. Visam laikui gydytojai palieka maišelį, kuris ir dabar kabo, per kateterį viskas eina. Lazdynų ligoninėje traumatologinio skyriaus vedėjas įvertino ir pasakė, kad labai sunki trauma, tokių traumų išgyvenamumo procentas labai nedidelis. Per tą laikotarpį, kol gulėjo ant nugaros, negalėjo savęs apsitarnauti, apsirengti, negalėdavo į tualetą pats nueiti. Tik su vaikštyne vaikščiodavo. Jam padėdavo sanitarės. Kai grįžo namo, reikėjo kviesti seseles, kad jam žaizdas perrištų. Dabar gali vaikščioti trumpus atstumus. Iki įvykio vaikščiodavo be lazdos, per dieną nueidavo po 10 kilometrų. Sportuodavo, eidavo į baseiną. Iki eismo įvykio jo fizinis aktyvumas buvo pakankamai didelis, atsižvelgiant į jo amžių.

8Civilinių atsakovų UAB“Polywood“ ir UAB“Praslas“ atstovas advokatas V. P. posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka atsakyti pagal ieškinį, nes už padarytą žalą turėtų atsakyti pats kaltinamasis V. Z.. Kadangi didžioji dalis žalos jau atlyginta, tai spręstinas tik tos nedidelės neturtinės žalos klausimas, maždaug tokios sumos, kokią kaltinamasis ir sutinka padengti. Neturtinės žalos apskaičiuoti turbūt neįmanoma, to laikosi ir teismų praktika, labai sudėtingai apskaičiuojama, bet panašiose situacijose teismai nustatę precedentus, kur panašiai tokiose bylose ir atlyginama žala. Įprastai žala atlyginama apie 20 000 litų, o eurais apie 5800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala 5000 eurų jau atlyginta draudimo bendrovės ir kaltinamasis V. Z. nori dar atlyginti 2000 eurų, tai mano, kad tokia suma turėtų būti pakankama. UAB „Polywood“ ir UAB „Praslas“ neturi atsakyti pagal ieškinį. UAB „Praslas“ nebuvo įdarbinęs eismo įvykio metu kaltinamojo V. Z., kaltinamasis ten nevykdė jokių darbinių funkcijų. Nėra duomenų, kad įmonėje UAB „Praslas“ būtų dirbęs V. Z.. Kalbant apie UAB „Polywood“, jog pagal įstatymus minėta įmonė išlaidas atlyginti turėtų tik tada, jei asmuo padaro žalą, vykdydamas darbines funkcijas. Įvykis atsitiko jau po darbo, V. Z. nebevykdant darbinių pareigų. Vykimas į darbą ir iš darbo pagal įstatymus neįeina į darbo laiko struktūrą, todėl laikoma, kad vykimas namo nėra darbinių funkcijų vykdymas ir akivaizdu, kad neatsako nei viena, nei kita įmonė. Svarbu atriboti, kas eismo įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas. Ieškinyje išreiškiama abejonė dėl to, jog pats nukentėjusysis nežino, kas turėtų tiksliai atsakyti – ar įmonės, ar tik kaltinamasis V. Z.. Dėl UAB „Praslas“ nebuvimo valdytoju, tai matosi iš nuomos sutarties, kad valdymo teisė laikinai būdavo perduota UAB „Polywood“, ir visa kilusi atsakomybė nuomos laikotarpiu pereina UAB „Polywood“. Šiuo atveju UAB „Praslas“ negali būti laikomas transporto priemonės valdytoju. Nurodo, jog sudėtinga atriboti, kas eismo įvykio metu buvo tikrasis valdytojas – ar UAB „Polywood“, ar V. Z.. Mano, kad reikia vertinti transporto priemonės patikėjimo turinį ir paskirtį. Automobilis darbuotojams skiriamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti, taigi jie gali naudoti transporto priemonę ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Mano, kad reikia atriboti, kokiu tikslu naudojama transporto priemonė ir kas buvo tikrasis transporto priemonės valdytojas. Valdytojas siejamas su tuo asmeniu, kuriam paskiriamas turtas. Jei funkcijos atliekamos ne darbo metu, automobilis perduodamas ne darbo funkcijoms ir tampa akivaizdu, kad darbdavys neatsako. Eismo įvykis buvo ne darbo metu. Kaltinamasis V. Z. dirbo iki 16:30 val., kai eismo įvykis įvyko 17:09 val., todėl atsakomybė turi atitekti pačiam V. Z..

9

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

11Iš byloje esančio liudytojo R. V. ( R. V. ) liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. V. parodė, kad 2016-07-07, apie 17.00 val., vairuojamu automobiliu „T. A.“ važiavo keliu Naujoji Vilnia – Rudamina - Paneriai nuo Juodšilių pusės link Rudaminos. Kartu važiavo žmona, kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo šviesus paros metas, saulėta, be kritulių. Asfaltuota kelio danga buvo sausa. Matomumas buvo geras. Maždaug kelio 17-ame kilometre pamatė kairiuoju kelio kelkraščiu, žiūrint jo važiavimo kryptimi, einantį pėsčiąjį. Pėsčiasis pagal taisykles ėjo kairiuoju kelkraščiu prieš automobilių eismą. Pravažinėjant pro šį kelkraščiu einantį pėsčiąjį, jis pamatė priešinga kryptimi nuo Rudaminos link Juodšilių pusės važiuojantį automobilį „VW Passat“. Toje vietoje buvo nedidelis kelio vingis į kairę, žiūrint priešinga kryptimi važiavusio automobilio "VW Passat" kryptimi. Pamatė, kad automobilis „VW Passat“ pradėjo važiuoti į dešinę pusę, link kelkraščio, kuriuo ėjo pėsčiasis. Tai pamatęs dar pagalvojo, kad šio automobilio vairuotojas girtas. Kas vyko po to nematė, nes netrukus pravažiavo pro kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį ir prie jo artėjusį automobilį „VW Passat“. Dėl minėtos priežasties nematė kaip buvo partrenktas pėsčiasis. Jis tik išgirdo trenksmo garsą. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kelkraščiu ėjusio pėsčiojo nėra. Jo nebuvo ir ant važiuojamos dalies. Suprato, kad automobilis „VW Passat“ partrenkė minėtą pėsčiąjį. Tuo pačiu metu matė, kad į kelkraštį išvažiavęs automobilis „VW Passat“ buvo trumpam pristabdytas, tačiau pilnai nesustojo. Netrukus po to šis automobilis vėl užvažiavo ant kelio važiuojamos dalies ir pradėjo toliau važiuoti Juodšilių link. Pamatęs, kad pėsčiąjį partrenkęs automobilis „VW Passat“ išvažiuoja iš įvykio vietos, jis apsuko savo vairuojamą automobilį ir pradėjo važiuoti iš paskos. Nuvažiavęs apie 2 kilometrų atstumą pasivijo automobilį „VW Passat“ ir „mirksėdamas“ žibintų šviesomis parodė šio automobilio vairuotojui, kad šis sustotų. Automobilio „VW Pasat“ vairuotojas sustabdė automobilį. Iš automobilio „VW Passat“ vairuotojo vietos išlipusiam jaunam vaikinui pasakė, kad jis partrenkė pėsčiąjį. Į tai vairuotojas atsakė, kad to negali būti, nes jis užkabino tik pakelės stulpelį. Tuomet jis jam parodė, kad apgadinta automobilio „VW Passat“ priekinė dalis, o tiksliau – jo priekinis dešinės pusės kampas, kuriuo buvo kliudytas pėsčiasis. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas sakė, kad jis jautė tik smūgį ir manė, kad atsitrenkė į pakelės stulpelį, dėl ko nesustojęs ir nuvažiavo. Vairuotojas neaiškino dėl kokių priežasčių nuo važiuojamosios dalies ribų nuvažiavo į kelkraštį. Po to jie vairuojamais automobiliais apsisuko ir grįžo atgal į eismo įvykio vietą. Važiuojant atgal į eismo įvykio vietą jis telefonu apie įvykį pranešė policijai ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Sustojęs įvykio vietoje nubėgo ieškoti pėsčiojo. Pastarąjį rado gulintį apie 5 metrų atstumu nuo važiuojamos dalies krašto esančiame žolėmis apaugusiame griovyje. Dėl šios priežasties nuo važiuojamos dalies pėsčiasis nesimatė. Vyriškis buvo sąmoningas ir skundėsi stuburo skausmais. Pėsčiasis sakė, kad jau paskambino žmonai ir pranešė, kad jį partrenkė automobilis. Po kiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pastarieji sužalotą pėsčiąjį išgabeno į ligoninę (b.l. 34,35).

12Iš byloje esančio liudytojo D. V. liudytojo apklausos protokolo matyti,jog ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. V., kuri 2016-07-07 eismo įvykio metu važiavo liudytojo R. V. vairuojamu automobiliu, nurodė eismo įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojo R. V.. (b.l. 37)

13Iš byloje, esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2016-07-07 eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, kelyje Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai (Nr. 106), ties 17,3 kilometru esančiame kelio vingyje į kairę, žiūrint nuo Rudaminos pusės, t.y. žiūrint nustatyta V. Z. važiavimo kryptimi prieš įvykį. Šioje kelio atkarpoje važiuojamąją dalį sudaro dvi apie 3,6 m pločio eismo juostos, t.y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Abejose kelio pusėse yra horizontalia ištisine linija nuo važiuojamosios dalies atskirti kelkraščiai. Apie 8 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi minėtas vingis (už ties važiuojamosios dalies kraštu pastatyto kelio atitvaro pabaigos), dešiniajame kelkraštyje (žiūrint nuo Rudaminos pusės) buvo rasta apie 3,7 m ilgio nuo važiuojamosios dalies krašto įstrižai į dešinę besitęsianti automobilio rato palikta žymė. Žymės pabaiga nuo važiuojamosios dalies krašto buvo nutolusi apie 0,3 m atstumą. Dar toliau, žiūrint minėta eismo kryptimi nuo Rudaminos pusės, apie 18 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi vingis (tuo pačiu kelio atitvaras), už važiuojamosios dalies ribų, apie 4,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, buvo partrenkto pėsčiojo gulėjimo vieta po įvykio („išgulėtos“ žolės ir kitos augmenijos plotas). Dar toliau, žiūrint minėta eismo kryptimi nuo Rudaminos pusės, apie 23 m atstumu už vietos, kurioje baigiasi vingis (tuo pačiu kelio atitvaras), taip pat už važiuojamosios dalies ribų, apie 5,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto buvo rastos tikėtina (kaip nustatyta tuo pačiu metu apžiūrint ir automobilį) įvykio metu apgadinto automobilio „VW Passat CC“, valst. Nr. ( - ), dalys ar jų nuolaužos, t.y. priekinio dešinės pusės rūko žibinto plastmasinė apdailos detalė ir priekinio dešinės pusės žibinto apiplovimo purkštuko dangtelis ( b.l. 8-13).

14Iš byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta transporto priemonė ir apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio V. Z. vairuotas automobilis „VW Passat CC“, valst. Nr. ( - ) (nuosavybės teise priklausantis UAB „Praslas“; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas UADB „C. V. I. G.“), buvo apgadintas, t.y. apgadintos priekinio bamperio tvirtinimo detalės (bamperio dešinė pusė „atšokusi“), nukritęs žibinto apiplovimo purkštuko dangtelis, nukritusios priekinio dešinės pusės rūko žibinto apdailos grotelės, nukritęs priekinio dešinės pusės posūkio žibinto, tvirtinamo bamperyje, stikliukas, įlenktas priekinis dešinės pusės statramstis (b.l. 14-19).

15Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas liudytojo R. V. policijos pareigūnams pateiktas jo vairuotoje transporto priemonėje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių vaizdo įrašas. Apžiūros protokole užfiksuotas, jog tyrimui reikšmingo vaizdo įrašas susideda iš trijų atskirų dalių (įrašų). Pirmajame įraše (įvardintame „( - ) užfiksuota, kad automobiliui, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, priartėjus prie kelio vingio į dešinę, matomas kairiuoju kelkraščiu (žiūrint automobilio judėjimo kryptimi) prieš transporto priemonių eismą einantis pėsčiasis. Tuo metu kelio priešingos krypties eismo juosta link pėsčiojo artėjo šviesios spalvos lengvasis automobilis. Po to, šis šviesios spalvos automobilis pradėjo judėti į dešinę pusę, kirto ištisinę važiuojamosios dalies kraštą žyminčią liniją ir dešinės pusės ratais įvažiavo į kelkraštį prieš pat juo einantį pėsčiąjį. Tuo metu pėsčiasis, tikėtina vengdamas partrenkimo, žengė žingsnį į kairę pusę, toliau nuo kelio važiuojamosios dalies. Automobiliui, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, pravažiavus pėsčiojo buvimo vietą, tuo pačiu prasilenkus su šviesios spalvos automobiliu, tolimesnė įvykių eiga vaizdo registratoriumi neužfiksuota, t.y. pėsčiojo ir šviesios spalvos automobilio kontaktas neužfiksuotas. Po to, automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, buvo apsuktas ir juo važiuojama priešinga kryptimi, t.y. kryptimi, kuria prieš tai važiavo šviesios spalvos automobilis. Pravažiuojant eismo įvykio vietą šviesios spalvos automobilio jau nebuvo. Taip pat ties įvykio vieta nesimatė ir pėsčiojo. Įrašo pabaigoje ir kituose dviejuose įrašuose (įvardintuose „( - ) ir „( - ) užfiksuota, kad automobilis, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, pasivijo minėtą šviesios spalvos automobilį (matyti, kad tai automobilis „VW Passat“, valst. Nr. ( - )). Sustojusių automobilių vairuotojai kurį laiką bendravo ir apžiūrinėjo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), priekinę dalį. Po to, abu automobiliai grįžo į eismo įvykio vietą (b.l. 38; 32).

16Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2016-07-07, 17.51 val. (po eismo įvykio), su alkotesteriu patikrinus alkoholio koncentraciją V. Z. biologinėje organizmo terpėje – iškvėptame ore, buvo nustatyta, kad V. Z. blaivus (0,00 promilių) (b.l. 49)

17Iš byloje, esančios Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4988/2016(01), matyti, kad J. B. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b.l. 22 )

18Iš byloje, esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados (specialistė J. M.-Čobot), nustatyta, kad J. B. eismo įvykio metu patyrė: odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje ir dešinėje alkūnėje, dešinės pusės kryžkaulio - klubakaulio sąnario plyšimą, dešinio klubakaulio sparno išnirimą, gaktinės sąvaržos išnirimą, šlapimo pūslės priekinės sienos plyšimą (ekstraperitoninį) ir pilną šlaplės plyšimą. Sužalojimai visumoje atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą (b.l. 29).

19Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

20Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo V. Z. kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto kirtimas ir išvažiavimas į kelkraštį ir partrenkė kelkraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį pėsčiąjį J. B., buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

21Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Kaltinamasis nurodo, jog važiuojant staiga prarado sąmonę, kurią atgavo tik po smūgio. Šioje byloje kaltinamasis, kirto dešinį kraštą ir išvažiavęs į kelkraštį patrenkė kelkraščiu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį ėjusį nukentėjusįjį. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad į kelkraštį, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai ir patrenkė pėščiąjį,- todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

22Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimui, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir 127 punkto reikalavimui, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Šie KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. Z. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Jo veika tinkamai kvalifikuota. Tik tikslintina kaltinime nurodyta aplinkybė, jog kontrolę prarado užmigęs, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog V. Z. prie vairo buvo užmigęs. Pats V. Z. teigė, jog buvo trumpam praradęs sąmonę, kurią atgavo po smūgio. Medicinoje laikoma, jog sąmonė prarandama dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo. Tačiau medicininių duomenų pagrindžiančių, jog V. Z. galėjo prarasti sąmonę, teisminio nagrinėjimo metu taip pat nebuvo surinkta. Taip pat šalintina iš kaltinimo aplinkybė, jog vairavo pavargę, kadangi teisminio nagrinėjimo metu pats V. Z. teigė, jog buvo pailsėjęs. Todėl kaltinime tikslinama aplinkybė, nurodant, jog dėl nenustatytų priežasčių trumpam laiko tarpui praradus vairuojamo automobilio valdymo kontrolę.

23Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimui, kad draudžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustačius, jog V. Z. dėl sveikatos sutrikimų buvo praradęs sąmonę ar buvo pavargęs, iš kaltinamojo akto šalintinos nuorodos į KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą

24Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir `nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

25Dėl bausmės skyrimo

26K. V. Z. padarė nusikalstamą veiką, kurios subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę anksčiau neteistas ( b.l.57), tačiau iš administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių vienas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų ( b.l. 59). Taip atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena lengvinanti, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

27Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį V. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos S. Z. prašymas atleisti V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti ją laiduotoja ( b.l. 130). Posėdžio metu apklausta laiduotoja S. Z. paaiškino, jog V. Z. yra jos anūkas. Jis nuo mažens pas juos gyveno, kadangi jo tėvas žuvo avarijoje. Ji su vyru auklėjo V.. V. nuo mažens tiek ji, tiek jo senelis buvo autoritetas. K. V. atsitiko šis įvykis, jis paskambino ir pasakė, kad tai įvyko, pasakė, kad negali eiti į darbą. V. buvo morališkai sukrėstas. Jam buvo reikalinga jų moralinė pagalba. V. jiems pasakojo, kad prarado sąmonę ar kažkas nutiko, jis negalėjo paaiškinti. Ankščiau niekada nėra turėjęs jokių sveikatos problemų. D. V. nedirba, sako kad negali dirbti, pas medikus nesikreipė. V. dažnai pas juos lankosi. Jis padeda jiems ūkiškus darbus dirbti ( b.l.181-183). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, jog asmuo padaręs neatsargų nusikaltimą teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Minėtame straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių visų sąlygų visuma leidžia atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau net ir esant visoms šioms išvardintoms sąlygoms atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe. V. Z. prisipažino padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam J. B.. T. V. Z. atitinka formalias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymi, jog V. Z. darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus. Nors posėdžio metu V. Z. teigė, kad pajutęs smūgį apsižiūrėjo mašinoje, kad stiklų nėra ir nuvažiavo toliau. Taigi šiuo atveju asmuo pajutęs smūgį, neišlipo, nepasižiūrėjo, kas konkrečiai buvo kliudyta. Teismo vertinimu tai neatitinka įtin apdairaus ir rūpestingo žmogaus įvaizdžio. Be to, nors kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, tačiau teigė, jog tuo metu jis buvo praradęs sąmonę. Tačiau byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog tuo metu V. Z. būtų kilusios kokios sveikatos problemos. Nors byloje duomenų nepakako, kad tyčia paliko nukentėjusįjį, tačiau visgi teismo vertinimu kaltinamojo elgesys po įvykio ir teisminio nagrinėjimo metu leidžia spręsti, jog kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus. Be to, sprendžiant kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vertintina ir tai, ar V. Z. yra ankščiau padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iš administracinių pažeidimų registro išrašo matyti, jog yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km. per valandą. Greičio viršijimas teismų praktikoje priskiriamas prie vieno iš šiurkštesnio kelio eismo taisyklių pažeidimo. Be to pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu administracinė nuobauda už greičio viršijimą buvo galiojanti. Todėl sprendžiant iš visų bylos aplinkybių visumos ir ypač sukeltas pasekmes, kurios dvigubai didesnės negu minimalios –sunkiai sužalotas žmogus, teismas daro išvadą, jog V. Z. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atleisti kaltinamąjį V. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

28LR BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis : baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ( LR BK 55 str.). Todėl įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad yra atlyginęs dalį žalos nukentėjusiajam, jauną amžių, jo galimybes dirbti, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam V. Z. už įvykdytą neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes - sunkiai sužalotas žmogus, nustatant didesnį nei bausmės vidurkis.

29Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, esant BK 641 str. numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

30LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad turi būti svarstomas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialia teise, nes V. Z. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbia aplinkybe gali būti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad V. Z. nevykdė KET reikalavimų. V. Z. neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus. Tačiau visgi pasekmės yra dvigubai didesnės negu minimalios-sunkiai sužalotas žmogus. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Z. administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, iš kuriu viena greičio viršijamas priskiriamas prieš šiukštesnių kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to nusikalstamos veikos padarymu metu buvo galiojanti. Šios aplinkybės rodo, jog V. Z. negalima apibudinti kaip įtin preciziškai besilaikantį kelių eismo taisyklių. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybių visuma sudaro teisinį pagrindą taikyti kaltinamajam šią poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tačiau įvertinus, jog nuskalstamą veiką padarė būdamas blaivus, nustatomas minimalus įstatymo numatytas terminas.

31Civilinis ieškinys

32Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 78-84). Nurodė, jog V. Z. pažeisdamas kelių eismo taisykles partrenkė jį ėjusį kelkraščiu prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, dėl ko jam sunkiai buvo sutrikdyta sveikata. Partrenkęs pėsčiąjį automobilio nestabdė, nekentėjusiajam nebandė suteikti pagalbos. Dėl patirtų sužalojimų apie 3,5 mėnesius negalėjo gyventi savo įprasto gyvenimo, patyrė nuolatinį fizinį bei emocinį skausmą, buvo priverstas gulėti ligoninės lovoje, jo judėjimo galimybės buvo stipriai apribotos, jis savarankiškai negalėjo savimi pasirūpinti, nusiprausti, apsirengti. Jautė baimę ar jis išgyvens, baimę dėl ateities, patyrė haliucinacijas. Net ir baigus gydymą jo gyvenimo kokybė nebuvo atkurta ir nebus atkurta iki tokio lygio kaip buvo prieš eismo įvykį. Jis mėgo pasivaikščioti, dabar to daryti nebegali ir nebegalės. Nebegali vairuoti automobilio, taip pat negali naudotis ir viešuoju transportu. Gyvena trečiame aukšte daugiabutyje be lifto, todėl kasdieninis lipimas laiptais jam yra bauginantis ir varginantis , ko pasekoje prastėja ir dingsta socialiniai ryšiai su kaimynais, miestelio bendruomene. Todėl įvertinus jo amžių autoįvykio metu patirti padariniai niekada nebus pašalinti. Jis visa likusį gyvenimą turės jausti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Savo patirtą žalą vertina 45 000 EUR suma, kurios dalį 5000 EUR jau yra atlyginęs draudimas, todėl likusią neatlygintą 40 000 EUR neturtinę žalą prašo solidariai priteisti V. Z. ir transporto priemonės valdytojų UAB “Praslas “ ir “Polywwood”.

33Posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė. Nukentėjusysis posėdžio metu paaiškino, jog buvo atliktos sudėtingos operacijos, nuo narkozės jam prasidėjo haliucinacijos. Šlapimo pūslė trūko, jos nebėra. Dubens kaulai sulaužyti , iki dabar sunkai vaikšto. Beveik keturis mėnesius gulėjo tik ant nugaros, kitokios pozos negalėjo pasirinkti. Buvo įdėtas lankas, sugręžti kaulai. Į tualetą vienas negalėjo nueiti be vaikštynės. Visam gyvenimui gydytojai palieka maišelį. Ligoninėje praleido tris mėnesius, buvo užkrėstas stafilokoku, kuris buvo sunkiai gydomas. Dabar yra likę liekamieji reiškiniai, savarankiškai natūraliu būdu šlapintis negali, dėl šlapimo puslės trūkimo, maišelis liks visam gyvenimui. Grįžęs iš ligoninės galėjo vaikščioti tik su vaikštyne, reikėjo kviesti seseles, kad jam perrištų žaizdas. Iki įvykio mėgo vaikšioti, vaikščiodavo be lazdos. Dabar gali eiti tik trumpus atstumus. Sportavo, eidavo į baiseną. Iki eismo įvykio jo fizinis aktyvumas buvo pakankamai didelis, atsižvelgiant į jo amžių. Sutriko ir lytinė funkcija. Bendra sveikata pablogėjo po įvykio. Šiuo metu turi judėjimo problemą ir šlapimo problemą.

34Civilinių atsakovų UAB“Praslas“ ir UAB „Polywood“ atstovas prašė ieškinį civilinių atsakovų atžvilgiu atmesti, kadangi nėra tinkami atsakovai. UAB“Praslas“ nebuvo transporto priemonės valdytoju, kadangi pagal nuomos sutartį, valdymo teisė laikinai buvo perduota UAB“Polywood“. V. Z. eismo įvykį padarė vykdydamas ne darbines funkcijas, todėl darbdavys neatsako. Atsakomybė tenka pačiam V. Z..

35Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtą teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta nukentėjusiajam J. B. avarijos metu sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog avarijos pasekmes jaučia iki šiol: jam yra apribotos vaikščiojimo galimybės, nebegali ilgai vaikščioti, dėl šlapimo pūslės plyšimo, nebegali natūraliai šlapintis. Iš byloje esančių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo duotų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusysis nuo 2016-07-07 iki 2016-08-04 buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, diagnozė ekstraperitoninis šlapimo pūslės plyšimas, komplikacijos –pilnas šlaplės plyšimas, dubens kaulų lūžimas. 2016-07-07 , 2016-07-12; 2016-07-20 buvo atliktos operacijos. 2016-08-01 atlikta cistograma ir pakeistas epicistolinis drenas ( b.l. 92-93). Nuo 2016-08-04 iki 2016-08-24 gydytas VšĮ „Senevita“ ( b.l. 95-96). Nuo 2016-08-25 iki 2016-09-14 gydytas VšĮ A. R. ligoninėje“ ( bl. 97). Nuo 2016-09-14 iki 2016-09-28 buvo gydytas VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filiale. ( b.l. 94) . Nuo 2016-10-10 iki 2016-10-17 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje ( b.l. 98). Taigi nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas įvairiose gydymo įstaigose. Ateityje dar laukia gydymas dėl eismo įvykio metu patirto šlapimo pūslies plyšimo (b.l.174-175). Teismas turi pagrindo manyti, jog avarijos pasekoje nukentėjusysis J. B. iki šiol jaučia tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus.

36Draudimo bendrovė UADB C. V. I. G.” išmokėjo 5000 eurų neturtinės žalos. K. V. Z. sumokėjo 2000 eurų neturtinės žalos. Teismo manymu 7000 eurų išmokėtas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas.

37Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos A. T. priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris nebegali vaikščioti įprastai, turi invalidumą ir gauna pašalpą, priteista apie 2 900 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam išliko neaiški pasveikimo galimybė ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judėti, apie 23 000 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 5 800 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista apie 8 700 Eur. Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kai išlieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinės žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur ( Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-37-768/2017) .

38Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad nukentėjusiojo iš viso 45 000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai, padarytai nukentėjusiajam J. B. atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į sužalojimo pobūdį, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus, tai kad nukentėjusiam, kuris senyvo amžiaus ( 81 metai), buvo atliktos kelios operacijos, įvertinus nukentėjusiojo amžių, kiekvienu atveja taikoma narkozė kelia tam tikrą riziką, taip pat padarytos turtinės žalos dydį, kurią nukentėjusiajam atlygino draudimo įmonė - 1663,59 EUR ( b.l.91),pasekmių įtaką, tolesniam nukentėjusiojo fizinei būklei, kad nebegali vaikščioti kaip įprastai iki eismo įvykio, tačiau atsižvelgtina ir tai, kad šiuo metu gali jau judėti be pašalinių asmenų pagalbos, taip pat ir tai, kad darbinei veiklai pasekmių nesukelta, kadangi nukentėjusysis yra nedirbantis, taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad eismo įvykį padarė būdamas blaivus, todėl įvertinus proporcingumo, teisingumo , sąžiningumo kriterijus nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo tenkintinas iš dalies ir papildomai priteistina 5 000 eurų nukentėjusiajam J. B. padarytos neturtinės žalos dydis.

39Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies procesinėse normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

40Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

41Nagrinėjamu atveju transporto priemonė V. P. CC, valstybinis numeris ( - ) yra padidinto pavojaus šaltinis. Pagal transporto priemonės nuomos sutartį Nr.2016/07/04 UAB “Praslas” transporto priemonę perdavė laikinai naudotis ir valdyti UAB”Polywwood”. Taigi transporto priemonės valdytojas buvo UAB”Polywood”. Pagal minėtos nuomos sutarties 5 punktą nuomininkas ( UAB”Polywood”) prisiima žalą padarytą tretiesiems asmenims ir /ar trečių asmenų padarytą žalą su nuomojamu automobiliu ( b.l.44). Taigi, padarytos žalos visiškai nepadengus pagal draudimo sutartį numatyta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo UAB ,, Polywood“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nes V. Z. įvykio metu buvo darbiniuose santykiuose su šia bendrove. Duomenų, jog V. Z. transporto priemonę būtų naudojęsis be UAB“Polywood“ žinios, ar transporto priemonė būtų buvusi paimta prieš padidinto pavojaus šaltinio valdytojo valią nėra.

42Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą. Draudimo bendrovė UADB C. V. I. G.” nukentėjusiajam išmokėjo 5000 eurų neturtinės žalos. Todėl likusią priteistiną neturtinę žalą turėtų atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas UAB“Polywood“. Todėl iš UAB“Polywood“ priteistina 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.254 str. 2 d., 6.282, 6. 283 str., ( - ) str. 1 d.). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

43Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi, palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Dėl žalos dydžio, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra ginčas. Kaltinamojo ir civilinių atsakovų atstovo nuomone prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir nustačius konkretų neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui. Tik nustačius, jog skolininkas nevykdo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareigos atlyginti žalą galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Todėl ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki nuosprendžio visiško įvykdymo, laikytini priešlaikiniais. Dėl paminėtų motyvų netenkintinas civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 procentų metinių palūkanas už laikotarpį nuo pirmosios intancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau tai neatima galimybės nukentėjusiajam kreiptis su šiuo reikalavimu į teismą civilinio proceso tvarka.

45Dėl proceso išlaidų

46Ieškinyje prašoma J. B. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau ( b.l. 84). Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie dokumentai patvirtinantys patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius.

47

48Teismas, vadovaudamasis LR ( - )305str., 307str,

Nutarė

49V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 3 dalį ir nubausti 45 MGL (1694.70 eurų) dydžio baudą.

50Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir V. Z. paskirti galutinę bausmę 30 MGL (1129,80 EUR )baudą.

51Baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybės biudžetą. (sąskaita ( - ), įmokos kodas 6801.) Sumokėjus baudą, kvitą pateikti į teismo raštinę.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsniu V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 ( vienerius ) metus naudotis specialia teise –teise vairuoti transporto priemones.

53Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo UAB“Polywood“, įmonės kodas 125472426, buveinės adresas Kęstučio g.51-1, Vilnius 5000 EUR ( penkis tūkstančius eurų ) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

54Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3... 4. ... 5. V. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė... 6. K. V. Z. savo kaltę pripažino... 7. Nukentėjusysis J. B. posėdžio metu paaiškino, jog... 8. Civilinių atsakovų UAB“Polywood“ ir UAB“Praslas“ atstovas advokatas... 9. ... 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ( - ) straipsniu, byla... 11. Iš byloje esančio liudytojo R. V. ( 12. Iš byloje esančio liudytojo D. V. liudytojo apklausos... 13. Iš byloje, esančio eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo... 14. Iš byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 15. Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas... 16. Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2016-07-07, 17.51... 17. Iš byloje, esančios Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto... 18. Iš byloje, esančios Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos... 19. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų... 20. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio... 21. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė... 22. Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad... 23. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimui, kad... 24. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs... 25. Dėl bausmės skyrimo... 26. K. V. Z. padarė nusikalstamą... 27. Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį 28. LR BK 281 straipsnio 3 dalies sankcija numato tris alternatyvias bausmės... 29. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla... 30. LR BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės... 31. Civilinis ieškinys ... 32. Nukentėjusysis J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl... 33. Posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas ieškinį dėl neturtinės... 34. Civilinių atsakovų UAB“Praslas“ ir UAB „Polywood“ atstovas prašė... 35. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 36. Draudimo bendrovė UADB C. V. I.... 37. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos... 38. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo... 39. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111... 40. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 41. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė V. P. CC,... 42. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 43. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų... 44. Dėl palūkanų priteisimo, tai CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 45. Dėl proceso išlaidų ... 46. Ieškinyje prašoma J. B. naudai priteisti bylinėjimosi... 47. ... 48. Teismas, vadovaudamasis LR ( - )305str., 307str,... 49. V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos... 50. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtą bausmę... 51. Baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalies... 53. Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės... 54. Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui...