Byla 2K-325/2014
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiaušiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. O., E. B. ir nuteistojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus kasacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę A. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bausmė jam paskirta 48 MGL (6240 Lt) dydžio bauda;

3S. O. nuteistas pagal 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę S. O. įskaitytas laikinas sulaikymo laikas 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bausmė jam paskirta 48 MGL (6240 Lt) dydžio bauda.

4E. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę E. B. įskaitytas laikinas sulaikymo laikas 2011 m. gegužės 9 d. ir galutinė bausmė jam paskirta 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda.

5Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo A. K. gynėjo advokato Romualdo Vitkaus, nuteistųjų S. O. ir E. B. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7A. K. ir S. O. nuteisti už tai, kad sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o E. B. – už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, būtent: 2011 m. balandžio 2 d., A. K. ir S. O., būdami Lietuvos Respublikoje, telefonu susitarė sukurstyti valstybės tarnautoją, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto vyresnįjį inspektorių E. B., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – užtikrinti S. O. vykimą traukiniu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, esantį Vilniaus rajone, Kalvelių k., neatliekant jo gabenamų prekių muitinio tikrinimo. Vykdydamas šį susitarimą A. K. 2011 m. balandžio 2 d. telefonu susitarė su E. B., kad šis neatliks S. O. gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio tikrinimo. Po to S. O. 2011 m. balandžio 4 d. telefonu pranešė A. K., kad iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, į Kenos geležinkelio postą jis atvyks 2011 m. balandžio 6 d., traukiniu Nr. 005 „Maskva–Vilnius“ trečio vagono 31-oje vietoje. A. K. 2011 m. balandžio 5 d. šiuos duomenis telefonu perdavė E. B. ir taip, veikdamas bendru susitarimu ir vieninga tyčia su S. O., palenkė E. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kuris 2011 m. balandžio 6 d., apie 7 val., būdamas valstybės tarnautoju, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas tarnybos metu Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, esančiame Vilniaus rajone, Kalvelių k., atlikdamas traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“, atvykusio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, muitinį tikrinimą, siekdamas padėti S. O. padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje (kontrabandą), pažeisdamas 2011 kovo 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-44 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo III skyriaus „Posto vyresniojo inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.5, 9.6 punktuose nustatytus reikalavimus, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus, 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 4) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar krovinio sulaikymo protokolus, prekių sulaikymo aktą, neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių – 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, – muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis S. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo – jokių pagrįstų ir neginčijamų S. O. kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinkta, todėl jis turėjo būti išteisintas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai neišnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentų, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą skundą atmesti. Nuteistasis teigia apeliaciniame skunde nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, o jam palankių argumentų neanalizavo ir nevertino, tačiau ir apeliacinės instancijos teismas tokios analizės neatliko, apsiribojo tik liudytojų išvardijimu, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

10Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai visiškai nevertino kaltinamojo E. B. parodymų, jog neįmanoma iš anksto žinoti, kuris inspektorius kokį patikrinimą (keleivių ar traukinio liukų ir išorės) atliks, nes ją kompiuteriu paskiria pamainos viršininkas. Net po to, kai keliems pareigūnams paskirtas keleivių tikrinimas, patiems pasiskirstyti, kurį keleivių kupė tikrinti, nėra jokios galimybės. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. D., G. M..

11Kasatoriaus teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai įrodymu pripažino A. K. pokalbius su S. O. ir E. B. . Teiginys, kad pokalbyje minimi „3 namas 31 butas“ yra tikrosios informacijos maskavimas, iš tikrųjų nurodant vagoną ir vietą, tėra tik prielaidos, kuriomis grįsti sprendimus griežtai draudžiama. Pokalbiai turėjo būti įvertinti kaip abejonės, o jos visada aiškinamos kaltinamųjų naudai. Taip pat kasatorius nurodo, kad nuosprendyje ir nutartyje minimi kiti įrodymai – liudytojų V. B., R. B., R. S. parodymai – iš esmės turėtų būti traktuojami kaip vienas, t. y. pirminio šaltinio – R. B. – parodymai, nes kiti liudytojai tik pakartoja jo žodžius. Liudytojo R. B. parodymai savo ruožtu remiasi operatyvine informacija, kurios patikrinti nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams nėra galimybių, o tai yra esminis įrodinėjimo etapų trūkumas, todėl šie parodymai gali būti vertinami tik su kitų įrodymų visuma. Abejonių, pasak kasatoriaus, kelia ir šio liudytojo parodymų nuoseklumas: iš pradžių jis nurodė, kad S. O. ir jo žmonos nepažinojo, pagal telefono numerį jo nebuvo galima nustatyti, o po to teigia žinojęs, kad jie visada išsipirkdavo visas keturias vietas kupė.

12Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios teisės doktrinoje suformuotos nuostatos, jog, kvalifikuojant kurstytojo (BK 24 straipsnio 5 dalis) veiksmus, būtina labai aiškiai ir tiksliai nustatyti, koks konkrečiai asmuo buvo kurstomas padaryti nusikalstamą veiką, kokiais būdais ir metodais kurstytojas darė poveikį kurstomam asmeniui, kokią konkrečiai nusikalstamą veiką, kokiais veiksmais, priemonėmis buvo kurstoma, kokių konkrečių tikslų ir neigiamų padarinių siekė kurstytojas, ar jo ketinimus suprato kurstomas asmuo, ar kurstomas asmuo (vykdytojas) atliko nusikalstamą veiką būtent dėl kurstytojo įtakos ir poveikio, kokia apimtimi realizavo kurstytojo valią. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teismuose metu neginčijamai nustatyta, kad S. O. nepažinojo E. B., todėl negalėjo palenkti jo padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, juo labiau per trečiuosius asmenis, kaip tai suformuluota kaltinime. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dėl kokių priežasčių E. B. būtų norėjęs ar privalėjęs nusikalsti, t. y. nenustatytas subjektyvusis sukurstyto asmens veiksmų pagrindas, todėl bet koks panašus nusikalstamos veikos sudėties modeliavimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Nuteistojo teigimu, teismai, kvalifikavę jo veiką pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teigimu, praktikoje pastebima tendencija formuluoti perteklinius kaltinimus piktnaudžiavimu, naudojant bendrininkavimo institutą, praktiškai kriminalizuojant veikas, kurios nekriminalizuotos įstatymo. Pvz., asmuo, kuris prašė valstybės tarnautojo padaryti kažką neleistino jo naudai, apkaltinamas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu. Tuo tarpu įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Taigi kaltinimas kurstymu ar organizavimu leidžia apeiti įstatymo logiką – asmuo pripažįstamas piktnaudžiavimo bendrininku nesigilinant, ar jis turi bendrą tyčią su valstybės tarnautoju, ar jis iš viso suvokia savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams ir t. t.

13Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 228 straipsnyje numatyta veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o tai byloje nėra įrodyta. Be to, pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu valstybei padarytos žalos dydis visiškai nebuvo nustatinėjamas, o kaip vienintelis didelės žalos valstybei požymis nurodomas Vilniaus teritorinės muitinės autoriteto diskreditavimas. Toks deklaratyvus šio požymio akcentavimas, pasak kasatoriaus, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo įgyvendinimą, kuris reikalauja, kad kiekvienas būtinas nusikaltimo sudėties požymis būtų įrodytas. Nagrinėjamu atveju buvo būtina nustatyti, kaip konkrečiai šis autoritetas buvo sumenkintas, tačiau tai vertinant nebuvo atsižvelgta į padarytos veikos trukmę, sunkumą, kilusias pasekmes, kaltininko pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2010). Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose jokie panašūs faktai konkrečiai nenurodyti, o kaip viena iš nustatytų aplinkybių neteisingai nurodoma vežtų prekių kaina, taip neteisėtai kvestionuojant administracinę bylą nagrinėjusio teismo sprendimą.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms nevisuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012 ).

15Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

16Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai – teismo nuosprendis nepagrįstas įrodymais, nuteistajam neteisingai pritaikytas BK 228 straipsnis. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK nustatytomis taisyklėmis, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir savo išvadas pagrindė pakankamai išsamia įrodymų visumos analize, taip pat kad aplinkybė, jog muitinės vadovybė nerado pagrindo dėl šio įvykio atlikti net tarnybinio patikrinimo, nėra reikšminga sprendžiant E. B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą.

17Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. K. būtų prašęs E. B. neatlikti S. O. muitinio patikrinimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės grindžiamas tik pokalbiais telefonu tarp E. B. ir A. K. apie tai, kad kažkas atvažiuoja į Lietuvą. Kasatorius teigia to pokalbio nesupratęs ir niekaip negalėjęs būti sukurstytas piktnaudžiauti. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, A. K. buvo susitaręs su S. O., kad šis Maskvoje nupirks jam kvepalus, ir darytina išvada, kad A. K. apie tai kalbėjo ir su E. B.. Kasatorius teigia tą pokalbį supratęs kaip kvietimą į jo namus. Tiek S. O., tiek ir A. K. šią aplinkybę tvirtino nuo pat pirmų tyrimo veiksmų, tačiau ji nebuvo tiriama, o apeliacinės instancijos teismas išvis šio klausimo nenagrinėjo ir savo nutartyje nepasisakė, tuo buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos.

18Kasaciniame skunde pažymima, kad piktnaudžiavimas tarnyba gali būti inkriminuojamas tik tada, kai yra nustatyta tiesioginė ar netiesioginė tyčia ir tai pasireiškia netinkamu savo pareigų atlikimu, todėl negalima sutikti su teismo nuomone, jog tarnybinis patikrinimas neturi nieko bendro su šia byla. Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 42 straipsnį, kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. O kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti šias veikas (Statuto 35 straipsnio 4 punktas). Kenos geležinkelio postas yra Vilniaus teritorinės muitinės padalinys, veikiantis muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytoje vietoje ir atliekantis posto kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės pavestas funkcijas. Kenos geležinkelio posto Taisyklės, patvirtintos Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, reglamentuoja posto darbo organizavimo, tvarkos, darbo drausmės užtikrinimo klausimus, draudimus. Pagal Taisyklių 11 punktą muitinės posto viršininkas ir posto pamainų viršininkai yra atsakingi už muitinės posto nuostatų bei kitų posto veiklą ir muitinės pareigūnų darbą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. 13 punkte nustatyta, kad muitinės posto pamainos viršininkas kontroliuoja situaciją poste; įvertinęs gabenamų prekių srautus, darbo krūvį, paskirsto pareigūnus į konkrečias darbo vietas. Taisyklėse taip pat numatyta, jog esant galimybei, kiekvieno muitinės posto pareigūno darbo vieta muitinio tikrinimo etapuose ar kituose baruose turi būti keičiama kiekvieną pamainą, o darbo vieta per pamainą – iki 2 kartų (Taisyklių 14 punktas). Kasatorius pažymi, kad teismas aptarė liudytojų parodymus, kuriais buvo siekiama nustatyti, kokia tvarka atliekamas muitinis patikrinimas ir ar E. B., kaip muitinės pareigūnas, tinkamai atliko savo pareigas. Liudytojas V. B. pripažino, jog muitininkas neprivalo tikrinti kiekvieno keleivio bagažo, tą daro pasirinktinai; kiekvienas vertina visus rizikos faktorius. A. D. parodė, kad jis dirbo Kenos geležinkelio poste pamainos viršininku ir pagal pareiginę instrukciją paskirstė pamainai darbus – jis pareigūnui pasako, kur šis paskirtas, ir įrašo į žurnalą, t. y. pagal nustatytą tvarką jis tą dieną visus muitininkus paskirstė į tam tikras darbo vietas prieš atvykstant traukiniui. Kasatorius nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog apie savo darbo vietą tą dieną jis sužinojo tik prieš pat atvykstant traukiniui, todėl negalėjo žinoti, į kurią vietą bus paskirtas. Taigi, kasatoriaus pokalbis su A. K. prieš kelias dienas negalėjo turėti jokios įtakos jo tarnybinėms pareigoms. Dėl šių priežasčių muitinės vadovybė nerado pagrindo atlikti tarnybinį patikrinimą, neįžvelgė net tarnybinio nusižengimo. Todėl, pasak kasatoriaus, faktas, kad pakartotinai tikrinant buvo rastos nedeklaruotos prekės, negali būti pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

19Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Vitkus prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. K. nutraukti.

20Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas dviem aspektais: kad A. K. su S. O. palenkė E. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir kad šis, pažeisdamas pareigybės aprašymo reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas. Abi šios aplinkybės, pasak kasatoriaus, teismo privalėjo būti neginčytinai įrodytos ir tik tuomet galėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

21Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad E. B. buvo palenktas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, iš esmės grindžiama tik įvykusiais pokalbiais telefonu tarp E. B., A. K. ir S. O. apie tai, kad šis atvyksta traukiniu, nurodant vagoną bei kupė. Tačiau iš šių pokalbių nematyti, kad būtų prašoma neatlikti S. O. muitinio patikrinimo. Nuo pat pirmų apklausų A. K. ir S. O. tvirtino ir analogiškus parodymus davė teisme, kad bendru sutarimu S. O. buvo žadėjęs iš Maskvos atvežti suvenyrą – buteliuką kvepalų, kurių Lietuvoje nėra arba jie ten žymiai pigesni. Teismai, nepagrįsdami jokiais įrodymais, tokius parodymus vertino kaip norą išvengti atsakomybės. Pasak kasatoriaus tai, kad A. K. nenurodė konkrečiai vagono numerio ir kupė, o įvardijo juos kaip namo ir buto numerius, yra subjektyvios aplinkybės, o ne įrodymas nusikalstamai veikai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė ir nesvarstė, taigi apeliacinį skundą išnagrinėjo nevisais jame keliamais klausimais ir tai prieštarauja BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

22Kasaciniame skunde pažymima, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar nuteistasis E. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip jis suprato telefoninio pokalbio metu A. K. pasakytus žodžius. Būtina nustatyti, kad pareigūnas pažeidė jo veiklą reglamentuojančias darbo taisykles ar statutą ir kuo tai pasireiškė. Jeigu E. B. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių, tai negali būti ir kurstymo piktnaudžiauti. Kasatorius nurodo, kad nuteistasis E. B. tvirtino, jog kalbėdamas telefonu su A. K. jis supratęs, jog yra kviečiamas apsilankyti A. K. bute, esančiame trečiame aukšte, ir visiškai nekreipė dėmesio į pokalbio esmę. Be to, vadovaujantis Kenos geležinkelio posto Taisyklių 11, 13, 14 punktais, matyti, kad E. B. apie darbo vietą sužinojo tik tą dieną prieš pat atvykstant traukiniui ir A. K. pokalbis su juo prieš kelias dienas negalėjo turėti jokios įtakos E. B. veiksmams atliekant tarnybines pareigas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad muitinės vadovybė nerado pagrindo dėl šio įvykio atlikti tarnybinį patikrinimą, nes E. B. veiksmuose neįžvelgė tarnybinio nusižengimo.

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis paremtas liudytojų V. B., A. D., R. S. ir G. M. parodymais, kuriais iš esmės buvo siekiama nustatyti, kokia tvarka atliekamas muitinis patikrinimas ir ar muitinės pareigūnas E. B. tinkamai atliko pareigas, t. y. ar jis galėjo spėti patikrinti visas vietas, kuriose galėjo būti gabenama kontrabanda. Kaip matyti iš nuosprendžio, liudytojų V. B., A. D. ir R. S. parodymai šiais klausimais yra prieštaringi, tačiau teismai į tai neatkreipė dėmesio. V. B. pripažino, kad muitininkas neprivalo tikrinti kiekvieno keleivio bagažo, tą daro pasirinktinai, kiekvienas muitininkas vertina visus rizikos faktorius. A. D. parodė, kad jis dirbo Kenos geležinkelio poste pamainos viršininku ir pagal pareiginę instrukciją paskirstė pamainai darbus. Pagal nustatytą tvarką tą dieną A. D. visus muitininkus paskirstė į tam tikras darbo vietas prieš atvykstant traukiniui. Tačiau nuosprendyje nurodyta, kad E. D. parodė, jog tą dieną E. B. ir G. M. atsitiktinai ėjo iš priekio tikrinti traukinio keleivių. Tai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Taip pat A. D. patvirtino, kad neįmanoma šimtu procentų patikrinti visų žmonių, o pareigūnų kaitaliojimas ir tikrinimo laiko ribojimas gali turėti įtakos tikrinimo kokybei. Pareigūnas tik iš ryto sužino savo darbo vietą ir šiuo atveju jokios rizikos nebuvo. Liudytojas R. S. taip pat pripažino, jog tikrinimo ir rizikos faktorius kiekvienas pareigūnas nusistato pats. Pasak kasatoriaus, visų šių liudytojų parodymai atitinka nuteistųjų A. K. ir E. B. parodymus, kad keleivių patikrinimas atliekamas pasirinktinai, visų patikrinti neįmanoma ir apie darbo vietą pareigūnas iš pamainos viršininko sužino tik prieš atvykstant traukiniui. Todėl, nenustačius fakto, kad E. B. būtų daręs įtaką pamainos viršininkui dėl darbo vietos paskyrimo ar kitam muitininkui G. M. dėl vagonų ar kupė tikrinimo tvarkos, nėra pagrindo teigti, jog E. B. netinkamai atliko savo pareigas ir tuo nusikalto. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad muitinės pareigūnas E. B., atlikdamas S. O. muitinį patikrinimą, pažeidė jam keliamus reikalavimus, jis nepagrįstai apkaltintas ir nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. E. B. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, todėl ir A. K. negali būti kaltinamas kurstymu padaryti šį nusikaltimą.

24Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

25Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažįstant A. K. ir S. O. kaltais įvykdžius BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, o E. B. kaltu įvykdžius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepažeidė BPK reikalavimų, tinkamai teisiškai įvertino nustatytas faktines veikų padarymo aplinkybes, pagrįsdamas jas įrodymais.

26Atsiliepime nesutinkama, kad E. B. neturėjo galimybės atsidurti konkrečiame vagone ir konkrečioje vietoje. Įvertinus tai, kad jis toje vietoje objektyviai atsidūrė ir jo susitarimą su A. K., taigi – ir su S. O., darytina išvada, kad jis tokią galimybę turėjo. E. B. žinojo, kad būtent šiame kupė, šiose keleivių vietose, vyksta keleiviai S. O. ir J. E. O., kurių gabenamų prekių muitinio patikrinimo jis A. K. prašymu turėjo neatlikti, tai jis akivaizdžiai ir padarė, – tyčia neatliko S. O. ir J. E. O. gabenamų prekių muitinio tikrinimo, žinodamas apie jas. Taigi, E. B. šiais tiesiogine tyčia padarytais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydamas nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Atsiliepime nurodoma, kad įvertinus tai, jog E. B. neatliko ne atsitiktinio, o konkretaus keleivio gabenamų prekių muitinio tikrinimo, dėl kurio patikrinimo neatlikimo buvo iš anksto pažadėjęs, net nėra esminis dalykas tai, ar muitinės pareigūnas privalo tikrinti kiekvieno keleivio bagažą ar tą daro pasirinktinai, įvertindamas visus rizikos faktorius. Atsiliepime nurodoma, kad S. O. prekes gabeno 3 vagono 31 vietoje, apie tai iš anksto SMS trumpąja žinute informavęs A. K. („Ar galima pasirodyt trečiadienį 3 vagonas 31 vieta?“), kad šis informuotų E. B.. Todėl akivaizdu, kad A. K. nurodydamas E. B., jog šis „rytoj grįždamas užsuktų į 3 namą 31 butą“, kalbėjo būtent apie tai, kad E. B. padėtų S. O. išvengti jo gabenamų prekių muitinio patikrinimo, pats užeidamas į 3 vagoną, prie 31 keleivio vietos, ir tariamai atlikdamas S. O. ir jo žmonos gabenamų prekių muitinį tikrinimą.

27Prokuroro teigimu tai, kad S. O. asmeniškai nepažinojo muitinės pareigūno E. B., nesuteikia pagrindo teigti, jog jis negalėjo sukurstyti valstybės tarnautojo piktnaudžiauti tarnyba. S. O. tai darė kartu su A. K., veikdamas per pastarąjį, kuris E. B. pažinojo. Iš pokalbių telefonu tarp S. O. ir A. K. matyti, kad S. O. derina laiką, kada gali važiuoti su prekėmis, atsižvelgiant į tai, kada dirbs A. K. pažįstamas muitinės pareigūnas, šiuo atveju – E. B.. A. K. pokalbių metu nurodo S. O., kad tai išsiaiškins („Ir aš paklausiu, kada jis dirba ir kada jis priims jus į svečius“), nurodo, kad jis derina veiksmus su muitinės pareigūnu („Ten bus draugas, mes dabar su juo skambinamės. Tai jis trečiadienį (2011 m. balandžio 6 d.) gali pas tave į svečius“, „Parašysiu, jis man parašys, aš tau persiusiu automatiškai“). Prokuroro teigimu, tiek S. O., tiek A. K. suprato, kad siekiant garantuotai padėti S. O. išvengti gabenamų prekių muitinio patikrinimo ir kartu išvengti mokėtinų mokesčių, reikalingas valstybės tarnautojas, šiuo atveju muitinės pareigūnas, kuris neatliktų muitinio tikrinimo ir kreipdamiesi į E. B. (A. K. tiesiogiai, S. O. – per A. K.) jie suvokė bei sąmoningai siekė to, kad šis valstybės tarnautojas atliktų veiksmus, priešingus valstybės tarnybai, jos principams, padėtų padaryti administracinį teisės pažeidimą.

28Atsiliepime nurodoma, kad E. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi būtent dėl S. O. bei A. K. įtakos ir poveikio, jis visiškai realizavo jų valią, siekdamas išpildyti kolegos A. K. prašymą. Taigi, S. O. su valstybės tarnautoju E. B. turėjo bendrą tyčią padėti išvengti valstybei privalomų mokėti mokesčių ir suvokė savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybai, jos principams – atvirai neprašė atlikti tam tikrų veiksmų, maskavo savo veiksmus, šifravo pokalbius, suvokė, jog tokiais savo veiksmais kartu su A. K. siekia, kad E. B., veikdamas priešingai valstybės tarnybai, padėtų išvengti mokesčių.

29Prokuroras taip pat nesutinka su kasatoriaus S. O. argumentais, kad nepagrįstai konstatuota, jog E. B. padarė didelės žalos valstybei. Šiuo atveju, įvertinus išankstinį susitarimą neatlikti muitinio patikrinimo, E. B. padarė akivaizdžiai neteisėtus veiksmus – tyčia padėjo išvengti S. O. valstybei privalomų sumokėti muitų, akcizų mokesčių, šiais tiesioginiais tyčiniais savo veiksmais E. B. kėsinosi į valstybės ekonomikos pagrindus ir verslo tvarką, tai suvokė ir sąmoningai to siekė. Dėl E. B. poelgio buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus (S. O. padarė administracinį teisės pažeidimą), tokiais jo veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka, diskredituotas muitinės pareigūno vardas.

30Atsiliepime taip pat teigiama, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis E. B., byloje surinkta pakankamai duomenų, kad jis veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O. padėti šiam ir jo sutuoktinei išvengti jų gabenamų prekių muitinio tikrinimo, iš anksto žinojo, kada ir kur kontrabandos būdu bus gabenamos prekės.

31Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas negali būti siejamas su galimybe patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog dėl E. B. nusikalstamos veikos valstybė patyrė didelės žalos, todėl jo veiksmai negali būti vertinami tik kaip drausminis pažeidimas. Be to, muitinės vadovybė nedisponavo tais duomenimis, kurie buvo ir yra surinkti šioje byloje (pokalbių telefonu išklotinės, apklausų protokolai ir pan.), t. y. muitinės vadovybė neturėjo galimybės vertinti E. B. veiksmus kaip tyčinius, atliktus iš anksto pažadėjus neatlikti konkrečių keleivių muitinio patikrinimo, suprantant, kad šie keleiviai gabens nedeklaruotas prekes, nepateikdami jų muitiniam patikrinimui. Taip pat prokuroras pažymi, kad versija dėl kvepalų buteliuko atsirado vėliau, kai nuteistieji A. K., S. O. buvo supažindinti su pokalbių telefonu, SMS žinučių turiniu. Be to, nuteistasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jokios kalbos apie jokį kvepalų buteliuką nebuvo. Taigi akivaizdu, jog E. B. sutikimas užsukti į 3 vagoną, 31 keleivio vietą, įvertinus tai visų surinktų įrodymų kontekste, neabejotinai reiškia, kad jis turėjo padėti šioje vietoje buvusiems keleiviams išvengti jų gabentų prekių muitinio patikrinimo.

32Atsiliepime nesutinkama ir su nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo argumentais, kad teismo išvada dėl E. B. palenkimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi iš esmės grindžiamas tik įvykusiais telefoniniais pokalbiais. Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką apeliacinio skundo argumentą – nurodė, kad tai, jog S. O. prašė pareigūno A. K. pagalbos, o savo ruožtu A. K. prašė savo kolegos E. B. pasirūpinti sutuoktiniais S. ir J. E. O. vykstant per valstybės sieną, aiškiai matyti ir iš liudytojų V. B., R. B., R. S. parodymų. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai A. K. ir S. O. parodymus apie tai, kad telefonu jie kalbėjosi apie kvepalų buteliuko atvežimą ir paėmimą, vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nurodydamas, jog, patikrinus byloje esančias išklotines, teismui neliko abejonių dėl informacijos apie S. O. planuojamą kontrabandos gabenimą perdavimo, nes juose aiškiai kalbama apie iš anksto planuojamą kontrabandinių prekių pervežimą – konkrečiai kas, kada ir kur paslėpęs jas veš ir kaip pervežimas turi būti užtikrinamas sudarant situaciją, kad konkretų vagoną ir vietas tikrintų būtent E. B. ir neva kontrabandinių prekių nerastų. Visą šį kontrabandos gabenimo mechanizmą ir gabenime dalyvavusius asmenis neabejotinai ir neginčytinai patvirtina ne tik pokalbiai telefonu bei kita bylos medžiaga, bet ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad atlikus kontrolinį patikrinimą konkrečiame pokalbiuose telefonu minimame vagone ir konkrečioje vietoje (tai pridengiant nuorodomis apie butų numerius ir svečius) buvo nustatyta, jog S. O. vežė kontrabandines prekes, kurių E. B. patikrinimo metu nerado.

33Prokuroras pažymi, kad E. B. veiksmai vertintini ne atskirai, o atsižvelgiant į visų byloje nustatytų duomenų visumą. E. B. nuteistas ne už tai, kad atlikdamas atsitiktinio keleivio gabenamų prekių muitinį tikrinimą netinkamai atliko savo pareigas, o už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, iš anksto pažadėjo neatlikti konkrečių keleivių muitinio tikrinimo ir tai padarė tyčia. Kaip nutartyje nurodo ir apeliacinės instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas susitarimas, kad E. B. padės išvengti muitinio patikrinimo. Tokią galimybę jis turėjo ir tą padarė, t. y. įvykdė tai, kas buvo iš anksto sutarta. Šiuo atveju fakto, kad E. B. būtų daręs įtaką pamainos viršininkui dėl darbo vietos paskyrimo ar kitam muitininkui G. M. dėl vagonų ar kupė tikrinimo tvarkos, nustatymas nėra esminis ir būtinas sprendžiant, ar E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

34Nuteistųjų S. O., E. B. ir nuteistojo A. K. gynėjo kasaciniai skundai tenkinami.

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu A. K. ir S. O. nuteisti už tai, kad sukurstė valstybės tarnautoją piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o E. B. – už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to valstybė patyrė didelės žalos, būtent: 2011 m. balandžio 2 d. A. K. ir S. O., būdami Lietuvos Respublikoje, telefonu susitarė sukurstyti valstybės tarnautoją, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto vyresnįjį inspektorių E. B., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi – užtikrinti S. O. vykimą traukiniu iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą, esantį Vilniaus rajone, Kalvelių k., neatliekant jo gabenamų prekių muitinio tikrinimo. Vykdydamas šį susitarimą A. K. 2011 m. balandžio 2 d. telefonu susitarė su E. B., kad šis neatliks S. O. gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio tikrinimo. Po to S. O. 2011 m. balandžio 4 d. telefonu pranešė A. K., kad iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, į Kenos geležinkelio postą jis atvyks 2011 m. balandžio 6 d., traukiniu Nr. 005 „Maskva–Vilnius“ trečio vagono 31-oje vietoje. A. K. 2011 m. balandžio 5 d. šiuos duomenis telefonu perdavė E. B., ir taip, veikdamas bendru susitarimu ir vieninga tyčia su S. O., palenkė E. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kuris 2011 m. balandžio 6 d., apie 7 val., būdamas valstybės tarnautoju, Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio posto vyresniuoju inspektoriumi, veikdamas tarnybos metu Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste, esančiame Vilniaus rajone, Kalvelių k., atlikdamas traukinio Nr. 005 „Maskva-Vilnius“, atvykusio iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, muitinį tikrinimą, siekdamas padėti S. O. padaryti administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje (kontrabandą), pažeisdamas 2011 kovo 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-44 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės geležinkelio posto (Vaidotų, Kenos) vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo III skyriaus „Posto vyresniojo inspektoriaus pareigos“ 9.1, 9.3, 9.5, 9.6 punktuose nustatytus reikalavimus, kad posto vyresnysis inspektorius privalo: 1) atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 2) taikyti importo, eksporto ir tranzito draudimus, 3) vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 4) išaiškinus kontrabandos, kitus muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktus, surašyti administracinio teisės pažeidimo ar krovinio sulaikymo protokolus, prekių sulaikymo aktą, neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių – 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Taigi E. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą kaip nusikaltimo vykdytojas, o A. K. ir S. O. nuteisti BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį kaip piktnaudžiavimo kurstytojai. A. K. ir S. O. veiksmų vertinimas priklauso nuo to, kaip iš baudžiamojo įstatymo pozicijų bus įvertinta E. B. veika.

36Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija). Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo drausminio nusižengimo.

37Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-16/2010, 2k-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

38Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2k-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

39Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Tačiau, kaip jau minėta, piktnaudžiavimas yra toks teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir drausminė atsakomybė. Didelės turtinės ar neturtinės žalos padarymo valstybei požymis yra vienas iš nusikaltimo atribojimo nuo drausminio nusižengimo kriterijų. Be abejo, jis turi būti įrodytas byloje ir teismų sprendimuose turi būti nurodyta, kuo pareiškė didelė žala, aprašyti tokios išvados padarymo motyvai.

40Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog susitaręs su S. O. ir A. K. E. B. neatliko S. O. kontrabandos būdu gabenamų plataus vartojimo prekių muitinio patikrinimo ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo valstybinės institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės – autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Apylinkės teismas apsiribojo didelės neturtinės žalos konstatavimu, tačiau nemotyvavo, kuo ji pasireiškė. Nuteistieji ginčijo šio požymio inkriminavimą apeliaciniuose skunduose, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus skundų teiginius, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neišanalizavo ar nuteistasis E. B. savo veiksmais padarė kam nors didelę žalą, neįvertino aplinkybės, kad dėl jo veikos niekas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai ir tai nesukėlė jokio rezonanso visuomenėje. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog vykdydamas susitarimą ir nepatikrinęs S. O. vežamų prekių, E. B. leido kontrabandos būdu gabenti 220 kg įvairių kosmetikos ir parfumerijos gaminių, kurių vertė 11 538,54 Lt, pats kaip pareigūnas turėdamas užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, veikė kartu su nusikaltimą darančiais asmenimis ir šiais savo neteisėtais veiksmais diskreditavo Valstybinės teritorinės muitinės autoritetą bei valstybės pareigūno vardą, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. E. B. atlikdamas pareigas turėjo realią galimybę tinkamai atlikti patikrinimą ir išvengti su tuo susijusių padarinių. Paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O., akivaizdu, jog buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad E. B. pažemino valstybės tarnautojo – atitinkamai ir Valstybinės teritorinės muitinės – vardą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl nuteistojo veiksmų valstybei buvo padaryta didelė žala.

41Tačiau kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis reikalauja motyvacijos, kad dėl kaltininko veikos buvo pažeistos kitų žmonių teisės, sutriko institucijos veikla, veika sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, dėl to nukentėjo institucijos prestižas visuomenės akyse. Nieko panašaus dėl E. B. padarytos veikos neatsitiko, bent jau to nematyti iš teismų sprendimų. Taigi teismų padarytos išvados dėl didelės žalos nėra motyvuotos.

42Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. savo tarnybos pareigas atliko. Jis, kaip priklauso pagal pareigas, užėjo į traukinio kupė, kurioje važiavo S. ir J. E. O., paklausė, ar jie neveža deklaruotinų daiktų, tačiau neatliko detalaus patikrinimo. Pažymėtina, kad E. B. teisėtai tikrino traukinį Maskva–Vilnius, nes tai buvo nustatyta aukštesnių pareigūnų nurodymais. Taigi jis teisėtai įėjo į 3 vagoną ir į kupė, kurioje važiavo S. ir J. E. O., tačiau neatliko muitinio patikrinimo taip, kaip liepia pareiginės instrukcijos. Tai rodo, kad E. B. arba aplaidžiai atliko savo pareigas, arba, jei vykdė A. K. prašymą, piktnaudžiavo jomis. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis dėl piktnaudžiavimo. Tai patvirtina 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 2 d., 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. balandžio 5 d A. K. telefoninių pokalbių ir tekstinių pranešimų (SMS) išklotinės su S. O. ir E. B. dėl S. O. vykimo 2011 m. balandžio 6 d. per Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio kelio postą, tai patvirtina, kad buvo iš anksto žinoma, kada bus pervežama kontrabanda, ir bus galimybės užtikrinti, kad būtent konkretų vagoną tikrintų E. B. . Tačiau kolegija laiko, kad teismai neįrodė, jog dėl to valstybei padaryta didelė žala. S. ir J. E. O. vežė kosmetikos prekes, jie jų neslėpė specialiose slėptuvėse, tik nepateikė muitiniam patikrinimui ir dėl to galėjo būti išvengta valstybei priklausančio muito mokesčio. S. O. dėl šios veikos buvo nubaustas administracine tvarka. Buvo gabenama kosmetika, o ne ginklai ar narkotinės medžiagos arba kitos ribotos apyvartos prekės, jų kiekis ir vertė nebuvo didelė – 11 538,54 Lt, t. y. nesiekė baudžiamosios kontrabandos masto. Todėl kolegija laiko, kad E. B. veika, kuria buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, nepadarė didelės žalos valstybei, o teismų sprendimai dėl šio piktnaudžiavimo požymio neįtikinami. Dėl to teismų sprendimai dėl E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. E. B. veika laikytina drausminiu nusižengimu ir dėl jos turi būti sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės.

43Nuteistieji S. O. ir A. K. skundė teismų sprendimus tuo aspektu, kad jie nekurstė E. B. veikti taip, kad jis padarytų didelę žalą valstybei. Kadangi jų veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad E. B. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir A. K. bei S. O. padarytų veikų, t. y. S. O. ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas. Jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

44Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla nutrauktina nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

46Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamąją bylą jiems nutraukti.

1. Lietuvos Aukščiaušiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. S. O. nuteistas pagal 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL... 4. E. B. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio... 5. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija... 7. A. K. ir S. O. nuteisti už tai, kad sukurstė valstybės tarnautoją... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis S. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis... 10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai visiškai... 11. Kasatoriaus teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek teismų praktikoje, tiek baudžiamosios... 13. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad BK 228 straipsnyje numatyta veika... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 15. Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo... 17. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. K.... 18. Kasaciniame skunde pažymima, kad piktnaudžiavimas tarnyba gali būti... 19. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas R. Vitkus prašo... 20. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 21. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad E. B. buvo palenktas piktnaudžiauti... 22. Kasaciniame skunde pažymima, kad šioje byloje svarbu nustatyti, ar... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis paremtas liudytojų V. B.,... 24. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 25. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs... 26. Atsiliepime nesutinkama, kad E. B. neturėjo galimybės atsidurti konkrečiame... 27. Prokuroro teigimu tai, kad S. O. asmeniškai nepažinojo muitinės pareigūno... 28. Atsiliepime nurodoma, kad E. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi būtent dėl... 29. Prokuroras taip pat nesutinka su kasatoriaus S. O. argumentais, kad... 30. Atsiliepime taip pat teigiama, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis E. B.,... 31. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas visiškai teisingai... 32. Atsiliepime nesutinkama ir su nuteistojo A. K. gynėjo kasacinio skundo... 33. Prokuroras pažymi, kad E. B. veiksmai vertintini ne atskirai, o atsižvelgiant... 34. Nuteistųjų S. O., E. B. ir nuteistojo A. K. gynėjo kasaciniai skundai... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu A. K.... 36. Piktnaudžiavimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį yra valstybės tarnautojo ar... 37. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia... 38. Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina... 39. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis... 40. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog susitaręs su S. O. ir... 41. Tačiau kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas ar... 42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. B. savo tarnybos pareigas atliko. Jis,... 43. Nuteistieji S. O. ir A. K. skundė teismų sprendimus tuo aspektu, kad jie... 44. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla nutrauktina... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 46. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d....