Byla e2-482-294/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. U., atsakovo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei, atsakovams P. L., R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Novalda ieškinį atsakovams P. L., R. B., N. K. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Novalda“ ir UAB „Contra CT“, juridinio asmens kodas 300117049, 2005-08-16 sudarė Sutartį Nr. 05-08/10, kurios pagrindu UAB „Novalda“ įsipareigojo tiekti UAB „Contra CT“ prekes (stiklo gaminius), o UAB „Contra CT“ įsipareigojo apmokėti už šias prekes. UAB „CONTRA ACT“ direktoriumi buvo atsakovas P. L., o akcininkais – atsakovai N. K. ir R. B., iš kurių kiekvienam priklausė po 50% bendrovės akcijų. Iš viso pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „CONTRA ACT“ buvo patiekta prekių už 27 540,43 Lt sumą. Dalį šios sumos, t.y. 5 000,00 Lt (penki tūkstančiai litų) 2008-06-16 apmokėjo UAB „CONTRAFORMA“. Tačiau likusi skolos dalis – 22 540,43 Lt arba 6 528,16 Eur, nebuvo ir nėra apmokėta iki šiol. 2011-03-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Contra ACT“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Viresita“. 2013-10-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2003-431/2013 buvo nuspręsta pripažinti UAB „CONTRA ACT“ pabaigą ir patvirtinti UAB „CONTRA ACT“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo patvirtintas ir UAB „Novalda“ finansinis reikalavimas 22 540,43 arba 6 528,16 Eur sumai. Bankroto administratoriui kilus įtarimų, jog bankroto bylą nagrinėjusiam teismui pateikti dokumentai gali būti suklastoti, administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėtų buvusio vadovo ir bendrovės akcininkų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnyje, 183 straipsnyje, 208 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnyje, perduodant UAB „CONTRA ACT“ valdymą Baltarusijos piliečiui. Bankroto administratoriaus įtarimai pasitvirtino ir užbaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-130-271/2016 2016-10-27 nuosprendžiu nusprendė:

3P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) bauda;

4P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda;

5Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės dalies iš dalies pridėjus švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę nustatyti – 80 MGL dydžio (3012,80 Eur) baudą;

6Baudžiamąją bylą P. L. dėl galimos veikos pagal 186 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

7Baudžiamąją bylą N. K. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

8Baudžiamąją bylą R. B. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

9UAB „Novalda“ civilinį ieškinį 6528,16 Eur sumai bei prašymą priteisti 1564,02 Eur dydžio atstovavimo išlaidas palikti nenagrinėtus.

10Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-101-870/2017 2017-03-30 nutartimi Nutarė

11Prokuroro R. I. ir civilinio ieškovo UAB „Novalda“ apeliacinius skundus atmesti;

12Patikslinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį.

13P. L. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį.

14P. L., N. K. ir R. B. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 186 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

15N. K. ir R. B. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 300 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

16Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

17Ieškovas pažymi, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovai P. L., N. K. ir R. B. suklastojo dokumentus, o būtent 2008-05-07 UAB „CONTRA ACT“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008-05-08 UAB „Contra ACT“ Vienintelio akcininko sprendimą ir 2008-06-27 UAB „CONTRA ACT“ Dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, ko pasėkoje atsakovų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“). Tačiau atsakovų N. K. ir R. B. atžvilgiu bylą dėl šios nusikalstamos veikos padarymo buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Be to, tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, konstatavo, jog P. L., N. K. ir R. B. veika dėl turtinės prievolės, įskaitant prievolę atsiskaityti su UAB „Novalda“, išvengimo panaudojant apgaulę pagal byloje esančius įrodymus atitinka LR BK 186 straipsnio 1 dalyje („Turtinės žalos padarymas apgaule“) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kadangi bylos nutraukimas suėjus senaties terminui nėra atsakovų išteisinimas, prašo nuostolius ieškovui iš atsakovų solidariai priteisti. Kaip ir buvo nurodyta aukščiau, ieškovas UAB „Novalda“ baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, o UAB „Novalda“ baudžiamojoje byloje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek antrosios instancijos teisme atstovavo advokatas A. U.. Atstovavimo išlaidos baudžiamojoje dėl atsakovų P. L., N. K. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų iš viso sudarė 1964,02 Eur (1564,02 Eur pirmosios instancijos teisme ir 400,00 Eur antrosios instancijos teisme). Pažymi, kad būtent dėl atsakovų P. L., N. K. ir R. B. padarytų nusikalstamų veikų buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovas UAB „Novalda“ patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovų, kaip UAB „Novalda“ patirti nuostoliai. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 8492,18 Eur nuostolius bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsakovas R. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo pasisakyta, kad galimai įvykdyta veika, tačiau byla nutraukta suėjus senaties terminui. Mano, kad įmonės akcininkai neprivalo atlyginti įmonės nuostolių. Akcininkas pardavė savo akcijas, kaip įsitikinęs Baltarusijos piliečiui – A. S.. Kadangi nenustatyta, kad jis pasisavino įmonės lėšas, išmokėjo dividendus ar atliko kitus veiksmus, todėl jo atžvilgi ieškinys turi būti atmestas.

19Kiti atsakovai teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

20Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

21Atsakovo R. B. atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti.

22Kiti atsakovai teismo posėdžio metu taip pat nurodė nesutinkantys su ieškiniu. Papildomai pažymėjo, kad įmonė UAB Contraforma nuostolius už atsakovus atlyginimo ieškovui.

23Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai

24Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovės ir kitų atsakovų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Novalda“ ir UAB „Contra CT“, 2005-08-16 sudarė Sutartį Nr. 05-08/10, kurios pagrindu UAB „Novalda“ įsipareigojo tiekti UAB „Contra CT“ prekes (stiklo gaminius), o UAB „Contra CT“ įsipareigojo apmokėti už šias prekes. UAB „CONTRA ACT“ direktoriumi buvo atsakovas P. L., o akcininkais – atsakovai N. K. ir R. B., iš kurių kiekvienam priklausė po 50 proc. bendrovės akcijų. Iš viso pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „CONTRA ACT“ buvo patiekta prekių už 27 540,43 Lt sumą. Dalį šios sumos, t.y. 5 000,00 Lt (penki tūkstančiai litų) 2008-06-16 apmokėjo UAB „CONTRAFORMA“. Tačiau likusi skolos dalis – 22 540,43 Lt arba 6 528,16 Eur, nebuvo apmokėta. 2011-03-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Contra ACT“ (kurios pavadinimas buvo pakeistas iš UAB Contra CT) buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Viresita“. 2013-10-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-2003-431/2013 buvo nuspręsta pripažinti UAB „CONTRA ACT“ pabaigą ir patvirtinti UAB „CONTRA ACT“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių buvo patvirtintas ir UAB „Novalda“ finansinis reikalavimas 6 528,16 Eur sumai.

25Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

26CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.

27Šiuo atveju teismui nebuvo pateiktas priešieškinys arba reikalavimas dėl įmonių sutarties pripažinimo negaliojančiu; atsakovai taip pat neginčijo bankrutavusiai įmonei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dydžių ar apimčių.

28Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

29Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

32Šiuo atveju atsakovai įrodinėjo, jog kita įmonė (UAB Contraforma) padengė visas ar dalį ieškovui mokėtinų nuostolių už atsakovus.

33Teismas šiuos atsakovų atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktai medžiagai. Visų pirma, iš teismui pateiktų skolų suderinimo aktų bei atliktų mokėjimų matyti, kad UAB Contraforma atlikti mokėjimai buvo už jų įsigytas prekes, o tik vienintelis ieškinyje nurodytas 5000 Lt vertės mokėjimas atliktas už UAB „Contra ACT“. Ši suma iš prašomų priteisti nuostolių buvo išminusuota tiek bankroto byloje, pareiškus kreditorinį reikalavimą, tiek šioje civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo. Be to, nors atsakovai teigė, jog reikalavimas į nuostolių atlyginimą buvo perleistas UAB Contraforma (arba kitai įmonei), tačiau nei ieškovo (kaip kreditoriaus) sutikimas dėl tokio perleidimo nebuvo teismui pateiktas, nei pats perleidimo faktą patvirtinantis bet koks rašytinis dokumentas. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės (arba įsipareigojimas už kitą asmenį atlyginti pinigines sumas) negali būti perleidžiami žodžiu. Todėl šiais motyvais atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

34Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

35Šiuo atveju teismo posėdžio metu išklausius ieškovo vadovo paaiškinimus darytina išvada, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo (prisiekusio duoti teisingus parodymus) parodymai, kurie yra nuoseklūs bei neprieštarauja byloje esančiai medžiagai. Todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovų atsikirtimus, jog buvo suderėta dėl atsiskaitymo dalimis ir kitų aplinkybių.

36Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina.

37Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

38Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

39Šiuo atveju atsakovai taip pat ginasi nuo pareikštų reikalavimų tuo, kad baudžiamojoje byloje jų kaltė nebuvo įrodyta, o byla nutraukta suėjus senaties terminui.

40CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

41Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

42Vilniaus apygardos teismas 2017-03-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-101-870/2017 motyvuojamoje dalyje nurodė, kad „Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šioje byloje P. L., N. K. ir R. B., siekdami išvengti prievolių, naudojo apgaulę.“ „Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamųjų tyčiniai veiksmai vengti atsiskaitymo su kreditoriais UAB „Novalda“, UAB „Faber baldai“, bei UAB „Grulė“ (vėliau jos kreditorinius reikalavimus perėmė A. Sinevičiaus IĮ „Temidės žiedas“) ir tam tikslui dokumentų klastojimas dėl bendrovės perleidimo Baltarusijos piliečiui kilo (prasidėjo) ne prieš sudarant sutartis ir net ne sutarčių sudarymo su minėtomis bendrovėmis metu, o prasidėjus įmonėje „Contra ACT“ sunkumams, kilus 2008 metais krizei, sumažėjus darbų apimčiai ir pan.“ „Taigi konstatuotina ir pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad P. L., N. K. ir R. B. veika, dėl turtinės prievolės išvengimo, panaudojant apgaulę pagal byloje esančius įrodymus atitinka ne BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, o BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.“

43Šiais Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentais teismas nesutinka su atsakovų atsikirtimais, jog nutrauktoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyti jų neteisėti veiksmai, o tik galimai atlikta veika.

44Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl nustatant valdymo organų civilinės atsakomybės prievolės subjektą svarbu, ar konkretus atsakovas yra valdymo organo narys ir ar jam taikytina civilinė atsakomybė šiuo pagrindu.

45Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų.

46Akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali daryti įtaką bendrovės veiklai priimdami sprendimus akcininkų susirinkime pagal jiems priskirtą kompetenciją. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę kompetenciją visais esminiais bendrovės egzistencijos klausimais: dėl valdymo organų sudarymo, steigimo dokumentų keitimo, juridinio asmens pasibaigimo ir kitais klausimais, kurie susiję su viso ar esminės juridinio asmens dalies turto pasikeitimu (pavyzdžiui, akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu). Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos (Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

47Teismų praktikoje pažymėta, kad akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Jei akcininkas perima valdymo funkciją, jam taikytina atsakomybė kaip de facto (faktiniam) vadovui. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytai juridinio asmens dalyvio atsakomybei reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Nustatant nesąžiningus juridinio asmens dalyvio (akcininko) veiksmus atsižvelgiama į bendrą sąžiningumo principą (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas.

48Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad atsakovai yra atsakingi ieškovui dėl jam padarytų nuostolių.

49Papildomai pasisakytina dėl atsakovų solidarios atsakomybės (su šiuo reikalavimu atsakovai reiškė nesutikimą).

50CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. - 6.249 str.).

51CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje aktuali tik solidarioji atsakomybė žalos atlyginimo kontekste. Taigi, atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; etc.).

52CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.

53Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi trys atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą, kai negalima nustatyti, kuri dalis ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo (objektyvaus bendrininkavimo), įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos ieškovui dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija.

54Šiais motyvais teismas daro išvadą, kad pagrindas priteisti žalą (nuostolius) iš atsakovų solidariai.

55Papildomai pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje patirtos ieškovo teisinės pagalbos išlaidos yra laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl papildomai prie padarytos žalos priteistinos ir šios sumos kaip nuostoliai.

56Aukščiau nurodytais motyvais teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti atsakovų atsikirtimų, o ieškovo ieškinys laikytinas įrodytu, teisiškai pagrįstu, todėl ir yra tenkintinas visiškai.

57Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

58Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

59Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, jam atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.).

60Ieškovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 400 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 400 EUR atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į ieškovo reikštų reikalavimų apimtį yra protingas, o ieškovo ieškinį patenkinus jos priteistinos lygiomis dalimis ieškovui iš atsakovų (CPK 93, 98 str.).

61Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.).

62Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistinas 147 eurų žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, teikdamas ieškinį (CPK 96 str. 1 d.).

63Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nėra priteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio sumos kiekvienam atsakovui (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

64Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str.,

Nutarė

65Ieškovo UAB „Novalda“, juridinio asmens kodas 122609275, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovų P. L., a.k. ( - ) R. B., a. k. ( - ) ir N. K., a. k. ( - ) solidariai 8492,18 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, 18 ct) nuostoliai bei lygiomis dalimis 44,19 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 19 ct) žyminio mokesčio ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

66Priteisti iš atsakovų P. L., a.k. ( - ) R. B., a. k. ( - ) ir N. K., a. k. ( - ) valstybės naudai lygiomis dalimis 147 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai) žyminio mokesčio. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovai turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

67Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas UAB „Novalda“ ir UAB „Contra CT“, juridinio asmens kodas... 3. P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1... 4. P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1... 5. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio... 6. Baudžiamąją bylą P. L. dėl galimos veikos pagal 186 straipsnio 1 dalį... 7. Baudžiamąją bylą N. K. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės... 8. Baudžiamąją bylą R. B. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės... 9. UAB „Novalda“ civilinį ieškinį 6528,16 Eur sumai bei prašymą priteisti... 10. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr.... 11. Prokuroro R. I. ir civilinio ieškovo UAB „Novalda“ apeliacinius skundus... 12. Patikslinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį.... 13. P. L. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK... 14. P. L., N. K. ir R. B. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies... 15. N. K. ir R. B. nusikalstamą veiką iš BK 300 straipsnio 3 dalies... 16. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 17. Ieškovas pažymi, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus... 18. Atsakovas R. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su... 19. Kiti atsakovai teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 20. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti... 21. Atsakovo R. B. atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės... 22. Kiti atsakovai teismo posėdžio metu taip pat nurodė nesutinkantys su... 23. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai... 24. Iš ieškovo atstovo, atsakovo atstovės ir kitų atsakovų paaiškinimų bei... 25. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 26. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas,... 27. Šiuo atveju teismui nebuvo pateiktas priešieškinys arba reikalavimas dėl... 28. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 29. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 32. Šiuo atveju atsakovai įrodinėjo, jog kita įmonė (UAB Contraforma) padengė... 33. Teismas šiuos atsakovų atsikirtimus atmeta kaip nepagrįstus ir... 34. Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o... 35. Šiuo atveju teismo posėdžio metu išklausius ieškovo vadovo paaiškinimus... 36. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai... 37. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir Lietuvos... 38. Pažymėtina, kad, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti... 39. Šiuo atveju atsakovai taip pat ginasi nuo pareikštų reikalavimų tuo, kad... 40. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 42. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.... 43. Šiais Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentais teismas nesutinka su... 44. Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas,... 45. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK... 46. Akcininkai, kaip bendrovės savininkai, gali daryti įtaką bendrovės veiklai... 47. Teismų praktikoje pažymėta, kad akcininkai gali prarasti ribotos... 48. Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas daro išvadą, kad atsakovai yra... 49. Papildomai pasisakytina dėl atsakovų solidarios atsakomybės (su šiuo... 50. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 51. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai... 52. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos... 53. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visi trys atsakovai atliko savarankiškus... 54. Šiais motyvais teismas daro išvadą, kad pagrindas priteisti žalą... 55. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje patirtos ieškovo teisinės... 56. Aukščiau nurodytais motyvais teismas neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti... 57. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 59. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, jam atlyginamos jo patirtos... 60. Ieškovas prašo teismo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 400 EUR... 61. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovams nėra atlyginamos... 62. Kadangi tenkinami ieškinio reikalavimai visiškai iš atsakovų lygiomis... 63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nėra... 64. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 str.,... 65. Ieškovo UAB „Novalda“, juridinio asmens kodas 122609275, ieškinį... 66. Priteisti iš atsakovų P. L., a.k. ( - ) R. B., a. k. ( - ) ir N. K., a. k. (... 67. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...