Byla 2A-594-196/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-908-601/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio bankas ieškinį atsakovui Nacionaliniam operos ir baleto teatrui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ginčas byloje kilo dėl paslaugų pirkimo sutarties teisėtumo ieškovo kreditoriaus interesų pažeidimo požiūriu (actio Pauliana ieškinys).

4Ieškovas BAB Ūkio bankas prašė: 1) pripažinti negaliojančia AB Ūkio bankas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2010 m. birželio 4 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 60-292/210 nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ieškovo BAB Ūkio bankas naudai 242 000 Lt (70 088,04 Eur) sumą; 2) priteisti BAB Ūkio bankas naudai iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 13 000 Lt (3 765,06 Eur); 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ieškovo BAB Ūkio bankas naudai 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

5Nurodė, kad 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu ieškovui buvo paskelbtas moratoriumas, o 2013 m. gegužės 2 d. ieškovui iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d.). 2010 m. birželio 4 d. ieškovas su atsakovu sudarė dvi sutartis, t. y. Paramos sutartį Nr. 60-291/210 (toliau – Paramos sutartis) ir Paslaugų teikimo sutartį Nr. 60-292/210 (toliau Paslaugų teikimo sutartis), kuriomis atsakovas prisiėmė tapačius įsipareigojimus ieškovui, t.y. ieškovo viešinimas. Pagal Paslaugų teikimo sutartį atsakovas jokių paslaugų neteikė, ji buvo sudaryta tik tam, kad gauti pinigus (vyko dvigubas apmokėjimas), o viešinimo paslaugos buvo suteiktos pagal Paramos sutartį. Kadangi pagal Paslaugų teikimo sutartį atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė (realiai ši sutartis nebuvo vykdoma), ieškovas prašė pripažinti šią sutartį negaliojančia trimis pagrindais, t. y. 1) reikšdamas actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str.), 2) sandoris prieštarauja juridinio asmens teisnumui (įmonės veiklos tikslams) (CK 1.82 str.), 3) sandoris yra tariamas (CK 1.86 str.). Ieškovas taip pat prašė priteisti pervestus ir nepanaudotus (iki moratoriumo paskelbimo) 13 000 Lt pagal 2012 m. liepos 2 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą paslaugų sutartį Nr. J4-144.

6Atsakovas Nacionalinis operos ir baleto teatras su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. pripažino ieškinį dėl 13 000 Lt skolos priteisimo, o kitoje dalyje (dėl Paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos ne dvi, kaip nurodo ieškovas, bet trys sutartys, kurių iniciatorius buvo ieškovas, t. y. Paramos sutartis Nr. 60-291/210, Paslaugų teikimo sutartis Nr. 60-292/210 ir Bendradarbiavimo sutartis Nr. 60-293/210/J4-61. Nurodė, kad priešingai nei teigia ieškovas, visos sutartys buvo abiejų šalių vykdomos. Niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad Paslaugų teikimo sutartis nebuvo vykdoma, o buvo vykdoma tik Paramos sutartis, kad už tas pačias viešinimo paslaugas buvo du kartus apmokėta. Vertinant visas tris sutartis matyti, kad 2010 m. birželio 4 d. šalių susitarimas buvo ekonomiškai naudingas abiems šalims, t. y. 1) ieškovas padidino savo aptarnaujamų klientų ratą (atsakovas, jo darbuotojai), nes atsakovas įsipareigojo visas apyvartas vykdyti per ieškovą, darbuotojams darbo užmokestį mokėti per ieškovą ir pan., dėl ko padidėjo ieškovo pajamos, 2) ieškovas gavo viešinimo (reklamos) paslaugas, 3) atsakovas gavo pajamas iš viešinimo (reklamos) paslaugų, gavo paramą. Tiek Paramos sutartis, tiek Paslaugų teikimo sutartis buvo skirtingos sutartys ir buvo vykdomos atskirai, nes buvo susitarta, kad Paramos sutarties galiojimo laikotarpis buvo nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., o Paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpis buvo nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. ir būtent šių sutarčių galiojimo metu atsakovas įsipareigojo tam tikrais būdais viešinti ieškovą. Po Paslaugų teikimo sutarties galiojimo pabaigos, atsakovas pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį. Nurodė, kad reikalavimas Paslaugų teikimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu yra nepagrįstas, nes sudarant sandorį atsakovui nebuvo žinoma, kad ieškovas turi ar gali turėti kokių nors mokumo problemų, be to, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas buvo nesąžiningas - gavo apmokėjimą už nesuteiktas paslaugas, atsakovo nesąžiningumo įrodymų byloje nėra pateikta. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinį pagal šį reikalavimą pateikė praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, kurį prašė taikyti. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, t. y. atsakovas veikė nesąžiningai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškinį dalyje dėl 3765,06 Eur (13 000,00 Lt) tenkino, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, ieškovui 3 765,06 Eur bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisė iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, 88,33 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas nurodė, kad ginčo (ieškinio) esmė, jog ieškovas nepagrįstai sumokėjo 242 000 Lt pagal Paslaugų teikimo sutartį, nes pagal šią sutartį atsakovas nevykdė viešinimo (reklamavimo) paslaugų, todėl toks sandoris: 1) pažeidė kreditorių teises, 2) sandoris prieštaravo juridinio asmens teisnumui, 3) sandoris buvo tariamas. Tai, kad viešinimo paslaugos ieškovui buvo teikiamos ir kad ieškovas turėjo teisę save viešinti (reklamuoti), byloje ginčo nėra, tačiau ieškovas teigia, kad ieškovo viešinimas (reklamavimas) buvo atliktas Paramos sutarties pagrindu, o ne Paslaugų teikimo sutarties pagrindu. Iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas darė išvadą, kad Paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu (2010 m. birželio 4 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) atsakovas realiai vykdė ir įvykdė būtent Paslaugų teikimo sutartį, o ne Paramos sutartį, kuri atliktų viešinimo (reklamavimo) darbų nurodytu laikotarpiu net negaliojo. Tai, kad ieškovas anksčiau (2011-01-21, 2011-02-21, 2011-05-17), negu įsigaliojo Paramos sutartis (2011-06-01), pervedė tris paramos įmokas pagal šią sutartį (ieškovo nuomone tai patvirtina Paramos sutarties vykdymą), teismo nuomone nėra pagrindas spręsti, jog buvo vykdomi įsipareigojimai pagal Paramos sutartį. Tokį išankstinį pinigų pervedimą teismas vertino kaip geranorišką ieškovo įsipareigojimų įvykdymą anksčiau laiko, nes tokią teisę ieškovas turėjo, tačiau tai, teismo vertinimu jokiu būdu nekeitė Paramos sutartimi atsakovo prisiimtų įsipareigojimų viešinti (reklamuoti) ieškovą nuo 2011 m. birželio 1 d. be to, teismas nurodė, kad šalys sutartyse numatė, kad sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti forminami raštu. Byloje nepateikta įrodymų, kad tokiu būdu būtų padaryti sutarties sąlygų pakeitimai ar papildymai, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo nurodytas aplinkybes (įrodymus) ir patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes. Teismui nenustačius ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės (dėl Paslaugų teikimo sutarties nevykdymo), kuria grindžiamas ieškovo reikalavimas pripažinti šią sutartį negaliojančia visais trimis sandorio negaliojimo pagrindais (CK 6.66 str., CK 1.82 str., CK 1.86 str.), o nustačius, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo realiai įvykdyta, teismo nuomone yra pagrindas ieškovo reikalavimą atmesti kaip neįrodytą, nepriklausomai nuo ieškovo nurodomo sandorio negaliojimo pagrindo. Teismas pažymėjo, jog tam, kad galima būtų taikyti CK 6.66 straipsnį, būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą, o atsakovo nesąžiningumą tenka įrodyti ieškovui. Teismas sprendė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai remiasi CK 6.67 straipsnio 4 punktu, nes, kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovas įgijo paslaugas, už kurias sumokėjo 242 000 Lt per metus. Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas turėjo žinoti (turėjo galimybę sužinoti), jog ieškovas galimai turėjo finansinių sunkumų, o turint omeny, kad ieškovas yra bankas, apie kurį teikiama informacija yra pakankamai ribota, o jo finansines galimybes įvertinti pakankamai sudėtinga, kad 2010 m. birželio mėnesį viešojoje erdvėje nebuvo duomenų apie ieškovo galimus finansinius sunkumus, teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės žinoti apie galimus ieškovo finansinius sunkumus. Nenustačius atsakovo nesąžiningumo, sudarant sandorį, teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

10Be to, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu (CK 6.66 str. 3 d.), kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

11Dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.) teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad sudaryta paslaugų teikimo sutartis prieštaravo ieškovo veiklos tikslams. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, t. y. atsakovas veikė nesąžiningai, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, teismas atmetė.

12Dėl sandorio negaliojimo, kaip tariamo sandorio (CK 1.86 str.), teismas nustatė, kad Paslaugų teikimo sutartis buvo vykdoma ir įvykdyta, t. y. ieškovas sumokėjo pinigus už viešinimo (reklamavimo) paslaugas, o atsakovas suteikė šias paslaugas (visą sutarties galiojimo laikotarpį viešino ieškovą), todėl svarstyti apie šios sutarties tariamumą, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo, dėl ko ieškovo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, taip pat atmetė.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniame skunde ieškovas BAB Ūkio bankas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo reikalavimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti - pripažinti negaliojančia BAB Ūkio bankas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2010 m. birželio 4 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 60-292/210 nuo sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ieškovo BAB Ūkio bankas naudai 70 088,04 Eur sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Ieškovas pagal paslaugų sutartį paslaugų realiai neįgijo, tačiau už jas sumokėjo nepagrįstai dideles lėšas, todėl teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ir pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 str. yra nepagrįsta.
  2. Paslaugų teikimo sutartimi sulygtos paslaugos ieškovui niekada nebuvo suteiktos, nes atsakovas ieškovo viešinimo paslaugas teikė pagal paramos sutartį, o tai patvirtina paslaugų sutarties fiktyvumą.
  3. Ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ginčyti atsakovo ir ieškovo sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. BAB Ūkio bankas veiklą vykdė pakankamai ilgą laiką ir sudarė kelis tūkstančius sandorių, todėl apeliantas objektyviai net neturėjo galimybės ne tik susipažinti su visais apelianto sudarytais sandoriais, bet ir patikrinti ar jie nepažeidžia kreditorių interesų. Kadangi banko sudaryti sandoriai buvo tikrinami dviem etapais, senaties terminas Paslaugų pirkimo sandoriui ginčyti turi būti skaičiuojamas nuo II etapo pradžios. Teismui sprendžiant, kad apeliantas yra praleidęs terminą ieškiniui pareikšti, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
  4. Siekiant patvirtinti faktą, kad apeliantas nepraleido ieškinio senaties termino prijungti prie bylos kaip papildomą rašytinį įrodymą pažymą apie ieškovo sudarytų sandorių tikrinimo laikotarpius.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2015 sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

  1. Atsakovas, 2010 metais sudarydamas paslaugų sutartį, nežinojo ir negalėjo žinoti bei numatyti, kad ieškovas turi ar ateityje turės finansinių sunkumų, kadangi informacija apie ieškovo finansinę padėtį yra ribota, todėl teismas pagrįstai nenustatė atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas pirkdamas viešinimo paslaugas iš atsakovo tiek sumažino savo turtą, kad tai įtakojo 2013 m. ieškovo bankrotą;
  2. Ieškovo teiginys, kad jis kreipėsi į teismą tik atlikus atsakovo ir ieškovo sudarytų sandorių vertinimą, neturi teisinės reikšmės ieškinio senaties termino skaičiavimui. Ieškovui 2013 m. gegužės 2 d. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduoti visi ieškovo dokumentai ir ieškovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ar svarbių priežasčių, kas jam sutrukdė kreiptis į teismą įstatymo nustatytu terminu, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
  3. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad sandoris realiai nėra vykdomas. Paslaugų sutartis buvo realiai vykdoma ir įvykdyta, todėl ieškovo teiginys, kad sandoris buvo tariamas nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus. Pakartotinį byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, faktinių bylos aplinkybių analizę apeliacinės instancijos teismas atlieka tiek, kiek tai yra būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė fakto klaidų, nurodomų apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad actio Pauliana ieškinio atmetimą kaip nepagrįsto lėmė pirmosios instancijos teismo padarytos teisės klaidos – neteisingai aiškinta ir taikyta sąžiningumo kategorija ginčo teisiniuose santykiuose, netinkamai kvalifikuotos aplinkybės apelianto kreditorių interesų pažeidimo požiūriu.

18Taigi apeliacinio skundo pagrindai suponuoja, kad šioje byloje teisėjų kolegija turi pasisakyti dėl atsakovo sąžiningumo, sudarant bei vykdant Paslaugų teikimo sutartį, taip pat dėl to, ar Sutartis pažeidė apelianto teises. Bylos faktai nustatinėtini pakartotinai tik toje apimtyje, kiek tai reikšminga atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus. Prieš pradėdama apeliacinio skundo argumentų tyrimą teisėjų kolegija pažymi, kad kitų actio Pauliana ieškinio taikymo būtinųjų sąlygų, ne kartą išskirtų kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), egzistavimo klausimas bus aptartas tik tiek, kiek yra būtina pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų (jeigu tokios būtų nustatytos) pašalinimui. Pakartotinas įrodymų tyrimas nagrinėjamu atveju apims ne tik pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, bet ir ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikta, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo ribojimu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu – jį vilkinti, bylinėtis naudojantis netikėtumu ar dalimis teikiant įrodymus, bet ne atviroje diskusijoje rungtyniavimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014). Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti pateiktus naujus įrodymus, turi nustatyti, ar jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat įvertinti naujai pateiktų įrodymų ryšį su bylos dalyku (CPK 180 straipsnis). Šioje byloje CPK 314 straipsnyje numatyta išimtis taikytina įvertinus tai, kad apeliacinio skundo argumentai, kiek jie susiję su ieškinio, reiškiamo actio Pauliana senaties termino nustatymu, suponuoja naujų įrodymų pateikimo, o kartu ir priėmimo, būtinybę. Prieštaravimų dėl naujų įrodymų priėmimo atsakovas nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

19Dėl bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį

20Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Aptariamu atveju byloje nėra ginčo dėl BAB Ūkio bankas bankroto administratoriaus teisės, ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, pareikšti ieškinį dėl įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų įmonės ir kreditoriaus interesus pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

21Dėl ieškinio senaties

22Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 2 d., t.y. BAB Ūkio bankas sudarytų sandorių tikrinimo II etapo. Apeliaciniu skundu dėstomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo motyvais argumentai ir siekiami įrodyti materialinių teisės normų pažeidimai, grindžiami taip pat tuo, jog teismas netinkamai įvertino su byloje taikytinu ieškinio senaties terminu susijusias teisės normas ir įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl šio klausimo iš esmės.

23Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ) įpareigoja įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2013).

24Nagrinėjamu atveju bankroto byla BAB Ūkio bankas iškelta 2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“.

25Paskirtas bankroto administratorius UAB „Valnetas“ neginčija fakto, kad yra gavęs dokumentus apie įmonės sandorių sudarymą, žinojo apie ginčo sandorių sudarymą, turėjo pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminas įgyvendinti šią pareigą, prasidėjo 2013 m. gegužės 2 d. ir pasibaigė 2014 m. gegužės 3 d., o ne kaip teigia apeliantas BAB Ūkio bankas prasidėjo 2013 m. lapkričio 2 d. (ši data, pažymėtina, jokių materialinių teisinių pasekmių nagrinėjamam ginčui nesukelia). Bankroto administratorius ieškinį teismui ginčydamas paslaugų pirkimo sutartį pateikė 2014 m. gegužės 5 d., todėl laikytina, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas praleistas.

26Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu, todėl ir ieškinio šiuo pagrindu pateikimo terminą nustato teisės normos, reglamentuojančios šio sandorio negaliojimo instituto taikymą, t. y. CK 6.66 straipsnio 3 dalis. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato bankroto administratoriui pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Išanalizavus šios normos turinį matyti, jog minimas trumpesnis 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 11straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudarytų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-503/2014).

27Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013.).

28Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis ankstesne kasacinio teismo praktika yra nurodęs, kad jei teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.).

29Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pirmos instancijos teismas plačiau dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nepasisakė. Atsakovas pirmos instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat papildomai nurodė, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti, ieškovas su šiuo atsakovo argumentu nesutiko, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliantas teikdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų nustatyta, kad jis buvo praleistas. Termino atnaujinimo pagrindu ieškovas nurodo tai, kad terminas buvo praleistas dėl didelio BAB Ūkio bankas sudarytų ir bankroto administratoriaus tikrinamų sandorių skaičiaus.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris nėra neprotingai ilgas, tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog būtų išsiaiškinti ir nustatyti skolininko BAB Ūkio bankas sudaryti sandoriai, į tai, kad bankroto administratoriui nepakanka gauti vien tik duomenis apie sandorių sudarymą, o būtina juos įvertinti ir tuo aspektu, ar šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus (-ių) interesus, tai, kad ieškovas šioje byloje gina kreditorių interesus, konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovui ginčyti 2010 m. birželio 4 d. paslaugų teikimo sutartį Nr.60-292/210.

31Dėl sandorio negaliojimo

32Ginčijama BAB Ūkio bankas ir Nacionalinio operos ir baleto teatro paslaugų pirkimo sutartis Nr. 60-292/210 sudaryta 2010 m. birželio 4 d. (1 t., 22-29 b. l.). BAB Ūkio bankas bankroto byla iškelta 2013 m. gegužės 2 d., bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Paskirtas bankroto administratorius įvertinęs įmonės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio tvarka 2014 m. gegužės 5 d. pareiškė teisme ieškinį dėl pripažinimo negaliojančia BAB Ūkio bankas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2010 m. birželio 4 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 60-292/210 nuo sudarymo momento (ab initio) bei restitucijos taikymo, grąžinant šalis į pradinę padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo. Administratorius teigė, jog ginčyjamu sandoriu nebuvo teiktos viešinimo paslaugos ir už jas sumokėtos lėšos yra nepagrįstos, todėl sandoris pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

33Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

34Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė nepagrįstais, o išvardintas actio Pauliana sąlygas neįrodytomis, todėl ieškinio reikalavimų netenkino ir CK 6.66 straipsnio pagrindu BAB Ūkio bankas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro 2010 m. birželio 4 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartes Nr. 60-292/210 negaliojančia nepripažino.

35Dėl Paslaugų teikimo(viešinimo) sandorio šalių sąžiningumo nustatymo

36Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013). Kreditoriaus remiantis actio Pauliana ginčijamo sandorio šalių interesų apsauga yra taikoma tik tiek, kiek šalys, sudarydamos sandorį, veikė pagal bona fide (objektyvaus sąžiningumo) reikalavimus. Jeigu kreditoriaus ginčijamu sandoriu skolininkas ir trečiasis asmuo siekė ne teisėto ir sąžiningo konkrečių teisių bei pareigų perleidimo, bet skolininko prievolės kreditoriui įvykdymo išvengimo, kaip sudaryto sandorio materialiosios pasekmės, tokio sandorio rezultatas nėra teisėtas civilinės apyvartos požiūriu. Trečiojo asmens sąžiningumas nėra reikšmingas tik tais atvejais, kai skolininkas jam priklausiusį turtą perleidžia neatlygintinai. Kitais atvejais, kreditorius, norėdamas, kad skolininkui būtų grąžintos jam priklausiusios ir trečiajam asmeniui perleistos teisės, turi įrodyti, jog trečiasis asmuo žinojo apie sąmoningą skolininko ketinimą sudaromo sandorio pagalba neįvykdyti turimos prievolės kreditoriui arba plačiąja prasme kreditoriaus interesų pažeidimą, kaip tokio sandorio pasekmę. Nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymas paremtas civilinėje teisėje galiojančia bendrąja sąžiningumo prezumpcija. Pagal šią prezumpciją asmuo laikomas sąžiningu teisių įgijėju tol, kol neįrodyta priešingai.

37Asmens sąžiningumas, kaip ne kartą yra išaiškinta kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje, – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamus sąžiningą elgesį apibūdinančius požymius galima apibendrinti kaip reikalavimą besąlygiškai nepasikliauti kito asmens sukuriamu patikimumo įspūdžiu. Kiekvienu atveju sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi pareigą pasidomėti, kiek to įprastai reikia sandoriui sudaryti, kitos šalies, norinčios perleisti turimas teises, motyvais bei interesais. Dėl tokios pareigos apimties ir vykdymo sąlygų detaliau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013, ir joje cituojamose anksčiau teismo priimtose nutartyse.

38Kadangi asmens sąžiningumas yra fakto klausimas, jo nustatymas yra neatsiejamai susijęs su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymu. Prieš tai minėta, kad atsakovo nesąžiningumą, kai actio Pauliana ieškiniu ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris, turi įrodyti ieškovas, t. y. kreditorius (CPK 12, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įgyvendinama nurodant teisiškai reikšmingas aplinkybes, renkant ir pateikiant teismui įrodymus bei dalyvaujant juos tiriant ir vertinant. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Detalizuodamas tikimybių pusiausvyros principo turinį, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės. Tai gali būti šalutiniai, netiesioginiai, nereikšmingi fakto esmei ar kitaip su tiriamojo fakto esme nesusiję aspektai; tik teorinė fakto galimybė, kuri turėtų būti vertinama kaip prielaida; itin retai pasitaikanti ar mažai tikėtina konkrečioje situacijoje aplinkybė ir panašaus pobūdžio abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

39Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumą apeliantas – kartu kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas šioje ginčo dalyje, įrodinėja remdamasis tuo, kad apeliantas pagal paslaugų teikimo sutartį apmokėjo už paslaugas, kurios realiai buvo atliekamos pagal paramos sutartį, t.y. pagal paramos sutartį gautos lėšos buvo naudojamos ieškovo viešinimui paramos sutartyje nustatyta tvarka. Iš apelianto pozicijos galima spręsti, kad jis yra įsitikinęs, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina atsakovo Nacionalinio operos ir baleto teatro nesąžiningumą tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu – sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, bylos svarstymui pateiktų įrodymų nepakanka atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip nesąžiningus.

40Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė apelianto viešinimo paslaugą: 1) ieškovo, kaip mecenato, logotipas buvo nurodomas atsakovo plakatuose ir afišose (1 t., 113-115 b. l.), 2) bukletuose buvo nurodomas ieškovo, kaip mecenato, logotipas ir suteikiamas atskiras puslapis ieškovo reklamai – opera La Traviata, opera Otelas, opera Madam Baterflai, baletas Romeo ir Džiuljeta, baletas Ana Karenina, baletas Barbora Radvilaitė (1 t., 116-121 b. l.), 3) programėlėse nurodomas ieškovo, kaip mecenato, logotipas – baletas Čipolinas (premjera 2010 m. lapkričio 7 d.), opera Pilėnai (pasirodymai 2010 m. liepos 3 - 4 dienomis), iškilmingo operos koncerto Lietuvos operos 90-mečiui (2010 m. spalio 1 d.), baletas Spragtukas (1 t., 122-124 b. l.), 4) teatro bilietuose nurodomas ieškovo, kaip mecenato, logotipas – 2011 m. vasario 26 d. operos Otelas bilietas su grąžinimo čekiu (1 t., 125 b. l.), 5) reklaminiuose atsakovo video anonsuose LRT televizijos eteryje buvo demonstruojamas ieškovo logotipas ir įgarsinamas pavadinimas žodžiu (1 t., 126, 179 b. l.), 6) reklaminiuose atsakovo audio anonsuose Lietuvos nacionalinio radijo pirmojoje programoje buvo įgarsinamas ieškovo pavadinimas žodžiu (1 t., 126, 179 b. l.), 7) ieškovo viešinimas (reklamavimas) buvo derinamas su ieškovo atsakingais asmenimis (susirašinėjimas el. paštu; 1 t., 127-163 b. l.), 8) ložei suteiktas ieškovo pavadinimas, o ieškovo logotipas buvo pakabintas teatro fojė (t. 1, b. l. 164-166), 9) pastoviai spaudoje buvo talpinamas ieškovo logotipas (2 t., 118-199 b. l., 3 t., 3-51 b. l.), 10) atsakovo įsipareigojimai įvykdyti laiku ir kokybiškai bei priimti ieškovo (darbų atlikimo aktai; 1 t., 56-64 b. l.). Paramos sutarties galiojimo laikotarpis yra 2011 m. birželio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d.. Iš šių, byloje esančių rašytinių įrodymų, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Paslaugų teikimo sutarties galiojimo laikotarpiu (2010 m. birželio 4 d. – 2011 m. gegužės 31 d.) atsakovas realiai vykdė ir įvykdė būtent Paslaugų teikimo sutartį. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad paslaugos buvo atliekamos pagal Paramos sutarties nuostatas, ir tą, pasak apelianto, patvirtina faktas, jog anksčiau, nei įsigaliojo Paramos sutartis buvo pervestos paramos lėšos atsakovui (2011 m. sausio 21 d., 2011 m. vasario 21 d ir 2011 m. gegužės 17 d.). Pastebėtina, kad nors apeliantas teigia, kad viešinimo paslaugos buvo teikiamos pagal Paramos sutartį ir lėšos pervestos dar negaliojant sutarčiai, tačiau iš Paramos sutarties 2.1 punkto matyti, kad parama atsakovui teikiama pervedant dalį lėšų (100 000,00 Lt) iki 2011 m. birželio 30 d., o ne po 2011 m. birželio 30 d., kaip kad teigia apeliantas, tuo tarpu, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad, anksčiau, nei aptarta sutartyje papildomų 40 000,00 Lt pervedimas, vertintinas kaip geranoriškas ieškovo įsipareigojimų įvykdymas anksčiau laiko.

41Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad atsakovas vykdė Paslaugų teikimo sutartį, o ne Paramos sutartį patvirtina ir tai, kad, nors sutarties šalys abiejose, tiek Paslaugų teikimo, tiek Paramos sutartyse numatė, kad jų (sutarčių) pakeitimai ar papildymai turi būti forminami raštu (sutarčių 4.3 p.), jokių rašytinių įrodymų, jog šalys darė sutarties sąlygų pakeitimus ar papildymus, nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta. Iš nurodyto darytina išvada, kad apelianto teiginiai, jog atsakovas turėjo žinoti apie galimą BAB Ūkio bankas kreditorių interesų pažeidimą, kaip Paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir jos neįvykdymo neišvengiamą pasekmę, yra neracionalūs ir neatitinka buvusios faktinės padėties.

42Atsakovo pareigos pasidomėti, ar Paslaugų teikimo ir Paramos sutartys nepažeistų atsakovo kreditorių interesų, nevykdymo / pažeidimo iš bylos svarstymui pateiktų įrodymų negalima konstatuoti. Jokia atsakovui prieinama informacija objektyviai negalėjo suteikti prielaidų abejonėms dėl apelianto galėjimo sudaryti sutartį. Analizuojant atsakovo sąžiningumą pagal kitus apelianto išskiriamus faktinius pagrindus, t. y. apelianto finansines galimybes, akcentuotina aplinkybė, kad apelianto bankrotas 2013 metais niekaip negalėjo būti įtakotas ginčo sutarties, nes atsakovui objektyviai net negalėjo kilti abejonių, jog ši sutartis, kaip minėta, galėtų pažeisti kitų asmenų, būtent apelianto kreditorių teises ir / ar įstatymų saugomus interesus. Tęsdama apeliacinio skundo argumentų analizę šioje ginčo dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad tiek CK 6.67 straipsnio 4 punkte, tiek kasacinio teismo praktikoje sandoryje įtvirtinta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija yra traktuojama kaip sandorio šalių nesąžiningumą patvirtinanti prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

43Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos: Paramos sutartis Nr. 60-291/210 (1 t., 15-18 b. l.) ir Paslaugų teikimo sutartis Nr. 60-292/210 (1 t., 23-25 b. l.). Pagal Paslaugų teikimo sutartį atsakovas įsipareigojo viešinti (reklamuoti) apeliantą, o pagal Paramos sutartį apeliantas įsipareigojo teikti atsakovui finansinę paramą. Kadangi atsakovas pagal byloje esančius rašytinius įrodymus suteikė Paslaugų teikimo sutartyje numatytas apelianto viešinimo paslaugas, o apeliantas įsipareigojo už jas sumokėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant faktinio pagrindo – akivaizdžios priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos (CK 6.67 straipsnio 4 punktas), taikyti atsakovo nesąžiningumo prezumpciją (CPK 176, 185 straipsniai). Norėdamas pagrįsti, kad tikroji suteiktų paslaugų vertė buvo aiškiai mažesnė nei kaina, kurią apeliantas sumokėjo, pastarasis turėjo teisę įrodinėti šią aplinkybę ir kitais įrodymais. Tokia savo teise apeliantas nepasinaudojo nei pirminėje proceso stadijoje, nei apeliacinėje instancijoje. Apibendrindama aptartą teisėjų kolegija pažymi, kad Paslaugų teikimo sutartimi atsakovo vykdomo viešinimo paslaugų kaina, suderėta šalių, negali būti kvalifikuojama kaip pakankamas įrodymas atsakovo nesąžiningumui patvirtinti.

44Nepaisant to, kad Paslaugų teikimo sutarties vykdymo aplinkybės kelia abejonių apeliantui, dėl jos realaus vykdymo, pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas ir BAB Ūkio bankas sietų kokie nors ryšiai, kurie būtų padėję iš anksto suderinti veiksmus, apsikeisti informacija, reikšminga atsakovui išvengti prievolės apeliantui įvykdymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto svarstymus, kad Paslaugų teikimo sutartis yra tariamasis sandoris.

45Remiantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad aplinkybė, jog po trejų metų nuo ginčo sandorio sudarymo apeliantas buvo pripažintas nemokiu, neteikia pagrindo pripažinti, kad ginčo sandoriu atsakovas būtų nesąžiningai siekęs pažeisti ieškovo kreditorių interesus. Ginčijamas sandoris atitiko įprastą verslo praktiką, o atsakovui nebuvo objektyvaus pagrindo numanyti kokį nors ieškovo kreditorių teisių pažeidimą.

46Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė nei fakto, nei teisės klaidų spręsdamas dėl to, ar atsakovas, sudarydamas Paslaugų teikimo sutartį, buvo nesąžiningas, t. y. tinkamai nustatė faktus ir teisingai aiškino sąžiningumo kategoriją susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose.

47Dėl kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana ieškinio sąlygos

48Apelianto reikalavimų pirmosios instancijos netenkino ir dėl to, kad sprendė, jog Sutartis nepažeidė jo teisių bei interesų. Tokią išvadą teismas priėjo remdamasis tuo, kad atsakovas objektyviai net neturėjo galimybės numatyti apie būsimą apelianto nemokumą praėjus trims metams po sutarties sudarymo ir jos įvykdymo. Vertinant teismo išvadą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus interesų pažeidimas, kaip viena iš būtinųjų actio Pauliana ieškinio sąlygų, kasacinio teismo praktikoje įprastai siejamas (plačiąja prasme) su situacijomis, kai skolininko sudarytas sandoris, nors ir nesukelia bendro jo nemokumo, bet sumažina skolininką mokumą ir jo galimybes įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikšti actio Pauliana ieškinio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

49Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos trys sutartys: Paramos sutartis Nr. 60-291/210 (1 t., 15-18 b. l.), Paslaugų teikimo sutartis Nr. 60-292/210 (1 t., 23-25 b. l.) ir Bendradarbiavimo sutartis Nr. 60-293/210/J4-61 (1 t., 102-105 b. l.). Bendradarbiavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo visas apyvartas vykdyti per ieškovą (darbuotojų darbo užmokestis, einamieji mokėjimai ir pan.), tuo ieškovas padidino savo aptarnaujamų klientų ratą (atsakovas, jo darbuotojai), ir dėl to padidėjo ieškovo pajamos. Paslaugų teikimo sutarties pagrindu atsakovas teikė viešinimo (reklamos) paslaugas laikotarpyje nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., gavo pajamas iš viešinimo (reklamos) paslaugų, o Paramos sutarties pagrindu atsakovas gavo paramą. Priešingai, nei teigia apeliantas, šios sutartys buvo ekonomiškai naudingos abiems šalims, ne tik atsakovui, todėl teigti, kad aukščiau minėtos sutartys pažeidė apelianto teisnumą, negalima (CK 1.82 str.).

50Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino byloje reikšmingas aplinkybes dėl apelianto kreditorių interesų pažeidimo, jų pagrindu pagal vidinį įsitikinimą padarė išvadas dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo. Nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikavimo rezultatas nepagrindžia apelianto interesų pažeidimo fakto.

51Dėl sandorio pripažinimo tariamu

52Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra jį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012). Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti ir skirtas tariamojo sandorio institutas.

53Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes:

542010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos: Paramos sutartis Nr. 60-291/210 (t. 1, b. l. 15-18) ir Paslaugų teikimo sutartis Nr. 60-292/210 (t. 1, b. l. 23-25). Paslaugų teikimo sutartis įsigaliojo 2010 m. birželio 4 d. ir galiojo iki 2011 m. gegužės 31 d., Paramos sutartis įsigaliojo 2011 m. birželio 1 d. ir galiojo iki 2013 m. gegužės 31 d. Pagal paslaugų teikimo sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo reklamuoti apeliantą video, audio anonsuose, spausdintinėje medžiagoje, interneto svetainėje ir kt. Už šias atsakovo suteiktas paslaugas apeliantas įsipareigojo sumokėti 242 000,00 Lt pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš byloje esančios atsakovo suteiktų paslaugų - apelianto sumokėtų sumų detalizacijos (3 t., 58-59 b. l.), matyti, kad atsakovas atliko sutartyje numatytas apelianto viešinimo (reklamavimo) paslaugas, kas mėnesį teikė apeliantui PVM sąskaitas faktūras, kurias apeliantas apmokėjo, todėl pripažinti, kad sandoris buvo tariamas ir atsakovas jokių paslaugų pagal Paslaugų teikimo sutartį apeliantui neteikė, teismas neturi pagrindo.

55Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neleidžia abejoti dėl atsakovo faktiškai vykdytų apelianto viešinimo (reklamavimo) paslaugų pagal Paslaugų teikimo, o ne pagal Paramos sutartį, t.y. šalys realiai įvykdė Paslaugų teikimo sutartį. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, įrodymų pakankamumo taisykle, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

56Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 330 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

58Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ginčas byloje kilo dėl paslaugų pirkimo sutarties teisėtumo ieškovo... 4. Ieškovas BAB Ūkio bankas prašė: 1) pripažinti negaliojančia AB Ūkio... 5. Nurodė, kad 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu ieškovui... 6. Atsakovas Nacionalinis operos ir baleto teatras su ieškiniu sutiko iš dalies,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas nurodė, kad ginčo (ieškinio) esmė, jog ieškovas nepagrįstai... 10. Be to, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas yra praleidęs 1... 11. Dėl sandorio negaliojimo, kaip prieštaraujančio juridinio asmens teisnumui... 12. Dėl sandorio negaliojimo, kaip tariamo sandorio (CK 1.86 str.), teismas... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniame skunde ieškovas BAB Ūkio bankas (toliau – apeliantas) prašo... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos nacionalinis operos ir... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį yra pirmosios... 18. Taigi apeliacinio skundo pagrindai suponuoja, kad šioje byloje teisėjų... 19. Dėl bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį... 20. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11... 21. Dėl ieškinio senaties... 22. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad yra praleistas... 23. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 24. Nagrinėjamu atveju bankroto byla BAB Ūkio bankas iškelta 2013 m. gegužės 2... 25. Paskirtas bankroto administratorius UAB „Valnetas“ neginčija fakto, kad... 26. Teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškinys reiškiamas actio... 27. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl... 28. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis ankstesne kasacinio teismo... 29. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris... 31. Dėl sandorio negaliojimo... 32. Ginčijama BAB Ūkio bankas ir Nacionalinio operos ir baleto teatro paslaugų... 33. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties... 34. Pirmosios instancijos teismas ieškinio argumentus laikė nepagrįstais, o... 35. Dėl Paslaugų teikimo(viešinimo) sandorio šalių sąžiningumo nustatymo ... 36. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti... 37. Asmens sąžiningumas, kaip ne kartą yra išaiškinta kasacinio teismo... 38. Kadangi asmens sąžiningumas yra fakto klausimas, jo nustatymas yra... 39. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumą apeliantas – kartu... 40. Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė apelianto viešinimo paslaugą: 1)... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad atsakovas vykdė Paslaugų teikimo... 42. Atsakovo pareigos pasidomėti, ar Paslaugų teikimo ir Paramos sutartys... 43. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo... 44. Nepaisant to, kad Paslaugų teikimo sutarties vykdymo aplinkybės kelia... 45. Remiantis nurodytais duomenimis darytina išvada, kad aplinkybė, jog po trejų... 46. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos... 47. Dėl kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimo, kaip actio Pauliana... 48. Apelianto reikalavimų pirmosios instancijos netenkino ir dėl to, kad... 49. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir... 50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino byloje... 51. Dėl sandorio pripažinimo tariamu... 52. Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių,... 53. Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines... 54. 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos: Paramos... 55. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą....