Byla 2-2714/2011
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-7239-115/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ direktoriaus J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-7239-115/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB „Kašgarija“ generalinis direktorius J. D. 2011 m. liepos 4 d. pareiškimu Vilniaus apygardos teismo prašė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kašgarija“. Nurodė, kad 1995 m. balandžio 24 d. įkurtos įmonės pagrindinė veiklos sritis – statybos darbai. Ekonominio sunkmečio metu įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau veiklos nenutraukė. Šiuo metu įmonė nepajėgi įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau šie sunkumai būtų išspręsti pradėjus įmonės restruktūrizavimo procesą.

5Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė UAB „Kašgarija“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Kašgarija“ yra nemoki, dirba nuostolingai, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodė visų kreditorių, metmenyse neįsipareigojo mokėti palūkanų kreditoriams, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

6J. D. Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paliko ją nepakeistą.

7UAB „Kašgarija“ generalinis direktorius J. D. 2011 m. rugsėjo 28 d. pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kašgarija“. Nurodė, kad tam yra visos ĮRĮ numatytos sąlygos: įmonė turi finansinių sunkumų, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi ir vykdo veiklą, ji buvo įregistruota 1995 m., įmonei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, privers ją bankrutuoti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Kašgarija“ generalinio direktoriaus J. D. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kašgarija ir nusprendė pareiškimą grąžinti jį padavusiam asmeniui bei paskirti pareiškėjui J. D. 1 000 Lt baudą už nepagrįstą ieškinį. Nurodė, kad pareiškimą atsisakytina priimti CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, kadangi yra įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta 2011 m. liepos 28 d. analogiškoje civilinėje byloje Nr.B2-6238-115/2011. Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Kašgarija“ faktiškai yra nemoki, o apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p., tuo atveju, jeigu konstatuojama, kad įmonė yra nemoki ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatavo, kad pateiktas įmonės balansas ir patikslintas kreditorių sąrašas aiškiai rodo, jog UAB „Kašgarija“ yra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai yra žymiai didesni nei pusė balanse įrašyto turto vertės, todėl restruktūrizavimo byla įmonei negali būti keliama. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes paduodamas analogišką pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne dėl bankroto bylos iškėlimo, trukdo spręsti klausimą dėl UAB „Kašgarija“ bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr.B2-6174-115/2011, kuri užvesta pagal atskirų kreditorių pareiškimus, sujungiant bylas į vieną.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kašgarija“ bei panaikinti paskirtą 1 000 litų baudą UAB „Kašgarija“ generaliniam direktoriui J. D.. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. UAB „Kašgarija“ atitinka visus jai keliamus reikalavimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jos atžvilgiu, nes ir dabar vykdo ūkinę komercinę veiklą bei dalyvauja projektuose. Todėl teismo padaryta išvada dėl įmonės nemokumo yra visiškai nepagrįsta ir klaidinga. Atsakovo balansinė turto vertė 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo 7 191 344 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 303 196 Lt, o tai sudaro apytiksliai 45,93 proc. balansinio turto vertės. Šiuo metu vyksta derybos su vienu pagrindiniu UAB „Kašgarija“ skolininku dėl beveik 935 137 EUR atliktų darbų ir suteiktų paslaugų atlyginimo.
  2. UAB „Kašgarija“ realiai siekia išsaugoti verslą, jį plėtoti ir tokiu būdu padengti susidariusius įsiskolinimus per restruktūrizavimo procedūrą.
  3. Restruktūrizavimo institutas turi prioritetą bankroto atžvilgiu, todėl, visų pirma, turi būti sprendžiamas klausimas iš esmės dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir tik išimtiniais atvejais, kai nekyla jokių abejonių dėl įmonės visiško nemokumo, įmonės atžvilgiu gali būti keliama bankroto byla, tuo tarpu šiuo atveju visiškai nebuvo laikomasi restruktūrizavimo tikslų ir prioriteto.
  4. Skundžiama nutartis paremta CPK 137 str. 2 d. 4 p., tačiau šiam procesiniam pagrindui paremti tik paminėta, kad pareiškėjas kreipiasi pakartotinai į teismą su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonėms nedraudžiama, atsiradus naujoms aplinkybėms dėl įmonės atitikimo ĮRĮ 4 straipsnio reikalavimams, pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu būdu, atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.
  5. Pareiškėjo įsitikinimu, procesinis sprendimas dėl atsisakymo priimti pareiškimą yra neteisėtas bei neteisingas, pažeidžia procesinį įstatymą, todėl jo pagrindu atsiradusi išvada apie pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise taip pat tampa neteisėta. Be to, baudos skyrimui nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo.
  6. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas visiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, netinkamai juos traktavo, padarė visiškai nepagrįstas išvadas bei akivaizdžiai pažeidė reikalavimus dėl nutarties pagrįstumo, motyvavimo bei teisėtumo, todėl naikintina.

12Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymo, kuriuose nurodė, kad minėta norma yra labiau išimtis, negu taisyklė, o pernelyg mechaniškas jos taikymas iš esmės iškreipia visą ĮRĮ bei eliminuoja jo tikslus.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo vadovo ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio antrosios dalies 4 punkto pagrindu (yra įsiteisėjusi teismo nutartis tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė iki 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo priėmimo, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios ieškinio priėmimo klausimą.

15Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

16Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

17Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui dėl to, jog yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), reikia nustatyti, ar tokia nutartimi yra išsprendžiamas materialusis teisinis reikalavimas, jeigu taip, ar ieškinio elementai (proceso šalys, ieškinio dalykas ir ieškinio faktinis pagrindas) sutampa.

18Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl tėvystės nustatymo) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo siekiama pripažinti, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie sudaro pagrindą pertvarkyti įmonės veiklą, jos valdymą perleidžiant įmonės kreditoriams, vadovavimą - įmonės restruktūrizavimo administratoriui, restruktūrizavimo procedūrų kontrolę vykdant teismui. Taigi ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pozityvus ieškinys dėl pripažinimo. Ieškinio pagrįstumo klausimas išsprendžiamas nutartimi (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d.). Teismas, patenkinęs tokį ieškinį, įmonei iškelia restruktūrizavimo bylą, t. y. pakeičia įmonės teisinį statusą, tuo pačiu apribodamas įmonės civilinį veiksnumą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 – 9 str.). Pakartotinai kreiptis su materialiniu teisiniu reikalavimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai įmonei restruktūrizavimo byla jau iškelta, neleidžiama, nes restruktūrizavimo byla tai pačiai įmonei negali būti keliama (CPK 279 str. 4 d.). Šiuo atveju draudžiama reikšti tapatų reikalavimą, grindžiamą ne tik tuo pačiu, bet ir bet kokiu kitu ieškinio faktiniu pagrindu, nes ieškinio tikslas jau yra pasiektas. Tuo tarpu, kai teismas netenkina ieškinio dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atsisako iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, įmonė neįgyja restruktūrizuojamos įmonės teisinio statuso. Nors šiuo atveju teismas ir išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (jį atmeta), tačiau toks bylos rezultatas savaime nedraudžia atsakovo vadovui ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį ieškinį. Jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Tokia pozicija iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotą teisės taikymo taisyklę, pagal kurią galima paduoti tapatų reikalavimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (jei teismas anksčiau buvo atmetęs šį reikalavimą ir nutartis įsiteisėjo), jeigu šis reikalavimas grindžiamas naujomis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2007/2011).

19Nagrinėjamu atveju ieškovas – atsakovo UAB „Kašgarija“ vadovas J. D. 2011 m. rugsėjo 28 d. padavė ieškinį teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį atmesti jo ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kašgarija“. Kolegija pažymi, kad tiek pirmasis ieškinys, kurį teismai atmetė, tiek ir antrasis ieškinys yra paduotas tarp tų pačių proceso šalių (ieškovas - J. D., atsakovas - UAB „Kašgarija“), ieškinio dalykas taip pat yra tas pats (ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo). 2011 m. rugsėjo 28 d. paduotas ieškinys teismui iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ieškinys, kurį teismai atmetė. Ieškovas 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškinyje neužsiminė apie jam nepalankią ankstesnę teismo nutartį, o šį ieškinį, kaip, beje, ir ankstesnįjį, grindė tomis pačiomis aplinkybėmis apie laikinus finansinius sunkumus (dėl 2008 m. prasidėjusios pasaulinės finansų krizės suprastėjo įmonės finansinės veiklos rodikliai). Be to, ieškovas pakartotinai paduotame ieškinyje nurodė tas pačias aplinkybės apie įvykdytus ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus procedūrinius reikalavimus, kurie būtini restruktūrizavimo bylai įmonei iškelti, nepateikė naujų įrodymų, kurie atsirado po proceso šalims nepalankios nutarties priėmimo ir kurie galėtų paneigti teismo padarytas išvadas dėl atsakovo pastovaus, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (b.l. 1-6).

20Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo ieškinys atsakovui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra tapatus pagal savo elementus jau išnagrinėtam ieškiniui, kurį teismai atmetė ir teisėtai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 4 punkto pagrindu. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

21Atkeiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta atsakovui teisės į teisminę gynybą. Įmonės subjektinės teisės turi būti ginamos reiškiant reikalavimą, kuris atitiktų esamą įmonės finansinę situaciją ir būtų pagrįstas, o ne reiškiant tapatų reikalavimą, kurį teismai pripažino nepagrįstu.

22Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas nutartimi atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą dėl to, jog įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) ir ši nutartis įsiteisėjo, atsakovo vadovas turi pareigą paduoti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne pakartotinai inicijuoti įmonei restruktūrizavimo bylos iškėlimą (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismas jam taip pat gali skirti sankcijas už ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą laiku (teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimą, Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 14 d.). Be to, iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, jog ieškovas M. Picho IĮ, taip pat ieškovas V. Izmodenovos IĮ padavė ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kašgarija“. Vilniaus apygardos teismas šiuos ieškinius priėmė ir 2011 m. liepos 8 d. nutartimi sujungė abi civilines bylas, suteikiant bylai Nr. B2-6174-115/2011. Tuo atveju, kai atsakovo atžvilgiu yra inicijuoti bankroto procesai ir bankroto byla įmonei nagrinėjama teisme, pakartotinai paduoti tapatų ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei negalima.

23Ieškovo atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jam paskirta 1 000 Lt bauda, panaikinimo, nenagrinėtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas, kadangi teismo nutartis dėl baudos skyrimo gali būti peržiūrima paduodant pareiškimą baudą paskyrusiam teismui, o ne atskirąjį skundą (CPK 107 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesu, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad visa nutartis yra skundžiama, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti įstatymo normą ir daryti kitokią išvadą. Apeliantas dėl paskirtos teisminės nuobaudos pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis įstatymo nustatyta tvarka (CPK 107 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. D. ieškinį atsakovui UAB „Kašgarija“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, palikti nepakeistą.

26Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo J. D. atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria J. D. paskirta 1 000 Lt bauda, nutraukti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. UAB „Kašgarija“ generalinis direktorius J. D. 2011 m. liepos 4 d.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė UAB... 6. J. D. Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė, tačiau Lietuvos... 7. UAB „Kašgarija“ generalinis direktorius J. D. 2011 m. rugsėjo 28 d.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė priimti... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 12. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Restruktūrizavimo įstatymo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė... 15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė... 16. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis... 17. Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl... 18. Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo,... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas – atsakovo UAB „Kašgarija“ vadovas J. D.... 20. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą... 21. Atkeiptinas dėmesys, kad ši nutartis neužkerta atsakovui teisės į... 22. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas nutartimi atsisakė iškelti... 23. Ieškovo atskirojo skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 25. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį dalį, kuria... 26. Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo J. D. atskirojo skundo dalį...