Byla 1A-507-398/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu 8 metams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo), teisėjų Albino Bielskio, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam D. T. , gynėjams advokatams Vilmantui Poškui, Aleksandrui Palamarčukui, nukentėjusiajai M. S. , nukentėjusiojo P. G. atstovei A. G. ,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. P. ir D. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu 8 metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus laisvės atėmimu 18 metų.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 18 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7D. P. ir D. T. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 1 d. 18 val. iki 2015 m. gegužės 2 d. 16 val. 15 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą bendrai daryti nusikalstamas veikas, D. P. atsuktuvu atplėšus lango orlaidę ir įsibrovus į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), iš vidaus atrakinus namo duris ir įleidus D. T. , nukentėjusiajai S. G. miegant, ieškojo pinigų, o traukiant iš po pagalvės maišelį su pinigais ir ją pažadinus, veikdami kartu, sudavė nukentėjusiajai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, D. T. nurodant laikyti S. G. , D. P. laikė gulinčią lovoje nukentėjusiąją už abiejų rankų riešų, prispaudžiant juos prie lovos kraštų, bei alkūne uždengdamas jai burną ir taip, pasinaudodami S. G. bejėgiška būkle dėl jos fizinės negalios, D. T. lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja S. G. prieš jos valią, ją išžagino.

8Be to, tęsdami nusikalstamą veiką, reikalaudami pinigų, tyčia ir bendrais veiksmais sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau 27 smūgius ir ramentu ne mažiau kaip 6 smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydami ne mažiau kaip 33 smūgiais ir kitais trauminiais poveikiais poodines kraujosruvas dešiniame antakyje-kaktoje, akių vokuose, kaktos kairėje pusėje-skruoste, kairiame peties sąnaryje, krūtinėje, krūtyse, dešiniame žaste, dilbyje, riešo sąnaryje, plaštakoje, pilve, kairiame peties sąnaryje-žaste, alkūnės sąnaryje, dilbyje, rieše, plaštakoje, pirštuose, odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas kaktos, viršugalvio priekinės dalies smilkinių, antakių vokų minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kairės alkūnės sąnaryje, viršugalvio kairėje pusėje, kairio antakio sumušimą. Taip D. P. ir D. T. , sukeldami nukentėjusiajai S. G. didelį fizinį skausmą ir kančias, plėšimo būdu, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, pagrobė S. G. priklausančius 40 eurų.

9Po to, bendrais veiksmais tęsdami nusikalstamą veiką, rankomis suspaudė S. G. kaklą ir uždėjo pagalvę ant veido, ko pasekoje nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą, uždengus kvėpavimo takus nukentėjusioji S. G. mirė. Taip D. P. ir D. T. tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų nužudė dėl fizinės negalios bejėgiškos būklės S. G. .

10Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti ir paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

11Nuteistasis D. P. nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, praeityje neteistas, paleistas iš suėmimo kviečiamas atvykdavo į visus proceso veiksmus, baigė mokslus ir įgijo profesiją, užsiregistravo darbo biržoje, buvo susiradęs darbą, tačiau jį prarado, nes buvo suimtas teismo salėje skelbiant nuosprendį. Teigia, kad nuoširdžiai gailisi tiek dėl savo veiksmų bei sukeltų sunkių padarinių, tiek dėl to, kad proceso metu keitė parodymus ir taip klaidino teisėsaugos pareigūnus. Įvykęs procesas bei buvimas įkalinimo įstaigoje jam buvo pakankama pamoka, jis neigiamai vertina savo veiksmus, pasižada daugiau nenusikalsti, prašo suteikti galimybę būti laisvėje kartu su šeima ir mylima mergina, tapti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, dirbti bei pagelbėti sunkiai besiverčiančiai savo šeimai, atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

12Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus išteisinti.

13Nuteistasis D. T. nurodo, kad inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, įvykio metu buvo namuose kartu su savo sugyventine O. P. , kuri gali tai patvirtinti. Be to, įvykio vietoje nebuvo rasta jokių jo pėdsakų, pirštų atspaudų, kas taip pat patvirtina, kad jis nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo.

14Apeliantas teigia, kad sulaikymo metu buvo neblaivus. Nepaisant to, pareigūnai iš karto jį apklausė, pasinaudodami jo būsena, liepė prisipažinti, aiškino, kad visos aplinkybės jiems yra žinomos, o jis, dėl girtumo pilnai nesuvokdamas situacijos, prisipažino, nors net nežinojo, kuo yra kaltinamas. Tik praėjus keliomis dienoms po sulaikymo jis suprato kuo yra kaltinamas, perskaitęs savo teises, suvokė, kas iš tiesų įvyko. Tuomet prašė pareigūnų, kad leistų pasakyti tiesą, papasakoti, kur buvo ir ką veikė įvykio metu. Pareigūnai jį išklausė, tačiau į jo parodymus neatsižvelgė ir perdavė bylą į teismą. Teisiamojo posėdžio metu jis vėl papasakojo viską taip, kaip buvo iš tikrųjų, tačiau teismas į jo parodymus taip pat neatsižvelgė.

15Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimus įvykdęs ir tai pripažinęs D. P. , kurio pėdsakai buvo rasti nusikaltimo vietoje, ir kuris viso proceso metu keitė parodymus ir taip klaidino pareigūnus, iki nuosprendžio paskelbimo buvo laisvėje. Tuo tarpu jis viso proceso metu buvo laikomas suėmime, nors jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė. Be to, teismas netenkino jo prašymo ištirti ant nukentėjusiosios palaidinės rastus sperminio skysčio pėdsakus, neatsižvelgė į D. P. parodymus, duotus teisminiam bylos nagrinėjimui einant į pabaigą, kad jis – D. T. įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimų padaryme nedalyvavo, o D. P. visą laiką melavo, nes galvojo, kad tokiu atveju bus švelniau nubaustas. Visos šios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, o baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo vykdomas nesąžiningai.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė šio nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir D. T. dėl visų kaltinimų išteisinti neįrodžius kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, arba D. T. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, o D. T. veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo D. P. gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Prokurorė, nukentėjusioji M. S. bei nukentėjusiojo P. G. atstovė A. G. prašė nuteistųjų D. T. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti.

17Nuteistųjų D. T. ir D. P. apeliaciniai skundai atmetami.

18Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduotų apeliacinių skundų ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistiesiems D. P. ir D. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jų kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktuose, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. T. apeliaciniame skunde. Taip pat apygardos teismas D. P. ir D. T. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde.

19Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu S. G. namuose nebuvo ir jokių nusikalstamų veiksmų pastarosios atžvilgiu neatliko. Tokios pozicijos D. T. laikėsi ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Jis parodė, kad su jam inkriminuojamais nusikaltimais nėra susijęs, įvykio metu S. G. namuose nebuvo. 2015 m. gegužės 1 d., apie 21 val., kartu su D. P. gėrė alų savo gyvenamojo namo laiptinėje, po ko nuėjo namo ir visą laiką ten buvo, o D. P. vėliau iš namų išėjo vienas (t. 4, b. l. 164-165). Toks D. T. aiškinimas prieštarauja kito nuteistojo šioje byloje D. P. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusiąją S. G. jis apiplėšė ir nužudė kartu su D. T. (t. 4, b. l. 146, 148), bei D. P. parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime, taip pat ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, kuomet šis nuteistasis parodė, kad pritrūkus pinigų alkoholiui su patėviu D. T. sumanė apiplėšti kaimynystėje gyvenančią S. G. ir kartu su šiuo įsibrovė į pastarosios namą – jis atplėšė lango orlaidę, per ją įlindo į namo vidų, iš vidaus atidarė namo duris ir per jas įleido D. T. . Pinigų iš pradžių ieškojo namo virtuvėje, po to kambaryje, kuriame miegojo nukentėjusioji. Pinigus – 40 eurų rado po S. G. pagalve, tačiau kai juos iš ten traukė, pastaroji atsibudo ir pradėjo šaukti. Dėl to abu su D. T. ėmė ją mušti, sudavė daug smūgių rankomis, kojomis, lazda į įvairias kūno vietas, dusino ją su pagalve, kol ši nustojo šaukti (t. 2, b. l. 175-176). Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad D. P. proceso metu ne kartą keitė savo parodymus. Bylos duomenimis, 2015-05-08 pirmą kartą apklaustas įtariamuoju D. P. parodė, kad į S. G. namą įsibrovė ir nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo jis vienas. Tai jis tvirtino ir 2015-05-11 atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Netrukus po šio procesinio veiksmo, t. y. 2015-05-13, D. P. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame, kaip ir 2015-05-14 vykusios apklausos metu, nurodė, kad į S. G. namą įsibrovė ir jos atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko kartu su vaikinais Modestu ir Tomu, su kuriais susipažino internete ieškodamas darbo užsienyje. Sekančios apklausos, vykusios 2015-05-20, metu D. P. vėl teigė nusikaltimą įvykdęs vienas, o vaikinus Modestą bei Tomą išsigalvojęs, ir tik 2015-07-17 apklaustas įtariamuoju jis nurodė, kad nusikaltimus prieš S. G. padarė kartu su savo patėviu D. T. . Kaip jau minėta, šią aplinkybę D. P. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o taip pat akistatos su D. T. metu, vėlesnėse ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktose apklausose ir teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjų kolegijos pirmininko klausimus, užduotus po nukentėjusiųjų ir civilinių atsakovų apklausos (t. 2, b. l. 175-176, 183-185, t. 3, b. l. 97-100, t. 4, b. l. 148). Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme D. P. argumentuotai ir įtikinamai paaiškino, kodėl ilgą laiką apklausiamas įtariamuoju nesakė tiesos, t. y. kad nusikaltimus prieš S. G. įvykdė kartu su savo patėviu D. T. . Jis nurodė, kad buvo pažadėjęs D. T. , jog apie įvykdytus nusikaltimus niekam nesakys, be to, gailėjo mažamečius jo brolius ir seseris auginančios mamos, nes suėmus ir D. T. , jai nebebus kas padeda. Tik sužinojęs, kad D. T. nuolat girtauja ir jo mamai vis vien nepadeda, nusprendė pasakyti pareigūnams tiesą. Be to, aplinkybę, jog nusikaltimų prieš S. G. padaryme dalyvavo D. T. , nuteistasis D. P. nurodė ne tik apklausų metu, bet ir pasakodamas apie įvykį savo motinai O. P. , kuri tai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Ji parodė, jog sūnus jai pasakojo, kad kartu su D. T. buvo nukentėjusiosios name ir ieškojo pinigų, kad jis į nukentėjusiosios namus pateko įlindęs per langą, po ko atrakino duris ir įleido D. T. , kad D. T. stipriai mušė nukentėjusiąją. O. P. teismui taip pat nurodė, kad netikėti sūnaus pasakojimu apie bendrai su D. T. įvykdytą nusikaltimą ji neturi pagrindo (t. 1, b. l. 87-89, t. 4, b. l. 147-148). O ir pats nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, akistatos su D. P. metu, taip pat tikrinant parodymus įvykio vietoje patvirtino, kad pritrūkus pinigų alkoholiui kartu su D. P. nutarė įsibrauti į S. G. namą ir šią apvogti, kad D. P. per lango orlaidę patekus į namo vidų ir atidarius namo duris, jis taip pat įėjo į namo vidų, kur kartu su D. P. ieškojo pinigų namo virtuvėje, po to S. G. kambaryje, kad nukentėjusiajai prabudus ir pradėjus šaukti, kartu su D. P. panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. Parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. pademonstravo, kaip pateko į namo vidų, parodė vietas, kuriose ieškojo pinigų, kur ir kaip jiems įėjus į kambarį miegojo S. G. , kaip D. P. ieškojo pinigų po pastarosios pagalve, kokioje padėtyje nukentėjusioji buvo, kai jis ir D. P. jai smūgiavo, kaip smūgių sudavimo metu nukentėjusioji iškrito iš lovos (t. 3, b. l. 94-96, 97-100, 101-121). Be to, kaip matyti iš liudytojos G. O. J. parodymų, netrukus po byloje nagrinėjamo įvykio, būdamas neblaivus D. T. ir šiai liudytojai pripažino, kad pasmaugė S. G. , tačiau tvirtino, kad to niekas neįrodys ir jam už tai nieko nebus, po ko ir G. O. J. buvo suėmęs už kaklo ir pagrasino pasmaugti (t. 1, b. l. 103-105, t. 4, b. l. 121-122). Taigi, esant tokių aplinkybių visumai, netikėti nuteistojo D. P. parodymais, kad byloje nagrinėjamus nusikaltimus S. G. atžvilgiu jis įvykdė kartu su D. T. , kurie pasitvirtino ir kitais faktiniais duomenimis, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad visas kitas byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes šis nuteistasis pasakojo iš esmės nuosekliai, savo parodymus tik papildydamas kai kuriomis prisimintomis aplinkybėmis, o jo parodymai, kaip iš dalies ir pirmiau aptarti nuteistojo D. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie nusikaltimų S. G. atžvilgiu padarymo aplinkybes, tai pat pasitvirtino kitais faktiniais bylos duomenimis. Iš 2015-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus S. G. gyvenamąjį namą ant vieno iš namo langų buvo rasti laužimo įrankio pėdsakai bei sulamdytas ties šiuo langu stovėjusio šiukšlių konteinerio dangtis, duryse laužimo žymių nėra (t. 1, b. l. 22-31), liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J. M. , kuri rūpinosi S. G. , parodė, kad 2015-05-02, apie 16 val., t. y. jau po įvykio, jai atvykus pas nukentėjusiąją, šios namo durys buvo užkabintos iš vidaus (t. 4, b. l. 120). Tai patvirtina D. P. ir D. T. parodymus apie įsibrovimo į S. G. namą būdą. Iš 2015-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo J. G. bei liudytojos J. M. parodymų taip pat matyti, kad po įvykio nukentėjusiosios lavonas buvo rastas gulintis ant grindų, šalia lovos, be apatinių kelnaičių, jai ant galvos užmesta didelė pūkinė krauju sutepta pagalvė, dar viena kruvina pagalvė numesta šalia lavono. Liudytoja J. M. iki atvykstant policijos pareigūnams apnuogintus nukentėjusiosios sėdmenis pridengė pagalve, kurią rado užmestą šiai ant galvos (t. 1, b. l. 14-21, t. 4, b. l. 120, 146). Specialisto išvadoje Nr. M65/15(10) nurodyta, kad S. G. mirė nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą, uždengus kvėpavimo takus, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos, rankų pirštai, jų nagai, kokie tai aplinkos daiktai, pvz., į smakrą-pasmakrę veikta paviršiumi, kuriame buvo taškiniai, gana taisyklingai išsidėstę išsikišimai. Be to, nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos veido srityje, krūtinėje, kairiame paties sąnaryje, krūtyse, abejose rankose, odos nubrozdinimai kairės alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje; kraujosruvos kaktos, viršugalvio priekinės dalies, smilkinių, antakių akių vokų minkštuosiuose audiniuose. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai 27 smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, pilve, dalinai krūtyse galėjo būti padaryti veikiant rankų pirštais. Poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais kairėje plaštakoje, dilbiuose galima vertinti kaip padarytus dengiantis nuo smūgių, ginantis. Taip pat nukentėjusiajai buvo padarytos muštinės žaizdos kairės alkūnės sąnaryje, viršugalvio kairėje pusėje, kairio antakio sumušimas. Šie sužalojimai, kartu su poodinėmis didesnio intensyvumo poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, padaryti kietais bukais pailgais daiktais arba daiktais, turinčiais kontakto zonoje briaunas, mažiausiai 6 smūgiais. Lytiniuose organuose ir jų aplinkoje, išeinamojoje angoje sužalojimų nerasta, tačiau tamponėliuose su S. G. makšties turiniu rastas sperminis skystis (t. 1, b. l. 115-120). Taigi, šie duomenys iš dalies patvirtina D. T. ir pilnai patvirtina D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios atžvilgiu aplinkybes, t. y. kad įvykio metu S. G. buvo suduodami daugybiniai smūgiai rankomis, taip pat jai priklausančiu ramentu į galvą ir kitas kūno vietas, kad mušama nukentėjusioji buvo ištraukta iš lovos, o nukritusi ant grindų dar buvo ir spardoma kojomis, po to smaugiama rankomis spaudžiant kaklą, dusinama ant veido užspaudus pagalvę. Be to, pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys, be kita ko patvirtinantys, kad nukentėjusioji po įvykio buvo rasta nuo pusės apnuoginta, be apatinių kelnaičių, jai buvo padarytos kraujosruvos dešiniame žaste, pilve, dalinai krūtyse, galimai veikiant rankų pirštais, jos makštyje buvo rastas sperminis skystis, taip pat specialisto išvada Nr. S299/15(01), kurioje nurodyta, kad ant marškinėlių bei palaidinės, kuriuos nukentėjusioji vilkėjo įvykio metu, buvo rasti sperminio skysčio pėdsakai (t. 2, b. l. 17-18), sudaro pagrindą išvadai, kad įvykio metu nukentėjusioji S. G. buvo ne tik sumušta, bet dar ir išžaginta, ir tai buvo padaryta nuteistojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju nurodytu būdu, t. y. D. P. laikant nukentėjusiosios rankas už riešų prispaudus prie lovos kraštų, o D. T. atliekant prievartinį lytinį aktą užgulus nukentėjusiąją iš viršaus bei savo rankomis laikant ją ties krūtine. Nors specialistams atlikus rasto sperminio skysčio bei sperminio skysčio pėdsakų Y chromosomos STR lokusų DNR tyrimą, tinkamas vertinimui DNR profilis nebuvo gautas, vien ši aplinkybė, kaip ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti D. T. pirštų atspaudai, esant pirmiau aptartų įrodymų visetui, šio nuteistojo dalyvavimo byloje nagrinėjamų nusikaltimų padaryme niekaip nepaneigia. Juolab, kad kaip matyti iš nuteistojo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek jis, tiek D. T. šiuos nusikaltimus padarė mūvėdami pirštinėmis, ką patvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialistams ištyrus darbines pirštines, kurias, kaip dėvėtas nusikaltimų padarymo metu, tikrinant parodymus vietoje nurodė D. P. , buvo rastas S. G. kraujas bei pastarosios ir D. P. biologiniai pėdsakai (t. 1, b. l. 184-185). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo D. T. gynėjas iškėlė versiją, kad S. G. dar iki įvykio galėjo bendrauti, o tuo pačiu ir lytiškai santykiauti su kitu, nenustatytu asmeniu, ką, pasak gynėjo, patvirtina nukentėjusiosios kraujyje rastas nedidelis alkoholio kiekis, tačiau šią versiją be pirmiau aptartų faktinių duomenų paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad S. G. namuose lankydavosi tik jos giminaičiai arba socialinės darbuotoja J. M. , bet ne pašaliniai asmenys (nukentėjusiųjų J. G. , M. S. , liudytojos J. M. parodymai), be to, nukentėjusioji kartais vartodavo alkoholį ir tai darė namuose būdama viena (nukentėjusiojo J. G. , liudytojų J. J. , D. J. parodymai).

20Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nuteistasis D. T. , tiek nuteistasis D. P. , teisminio bylos nagrinėjimo eigoje ėmęs neigti dalyvavęs inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, iš esmės negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinimo, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo save, o D. P. – dar ir savo patėvį D. T. padarius kelis smurtinius nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, už kurį gresia net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Bylos duomenimis, nuteistasis D. T. , 2015 m. gruodžio 17 d. vykusios apklausos metu, pareiškus įtarimą dėl S. G. nužudymo, plėšimo ir išžaginimo, nurodė, kad savo kaltės dėl visų jam reiškiamų įtarimų nepripažįsta bei kad ankstesnių apklausų metu, kuomet prisipažino kartu su D. P. nužudęs S. G. , davė melagingus parodymus, o melavo kad „jo netampytų“. Be to, šios apklausos metu D. T. nurodė, kad įvykio aplinkybes, apie kurias pasakojo apklausiamas įtariamuoju, sužinojo iš D. P. , kai buvo suvestas su šiuo akistaton (t. 3, b. l. 132-133). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, akistata tarp D. T. ir D. P. buvo atlikta 2015 m. liepos 22 d. t. y. jau po 2015 m. liepos 21 d. vykusios įtariamojo D. T. apklausos, kurios metu pastarasis davė parodymus apie nusikaltimų S. G. atžvilgiu padarymo aplinkybes bei savo paties vaidmenį šių nusikaltimų padaryme. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. T. taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė pagal D. P. parodymus, kuriuos šis davė akistatos metu bei kuriuos prieš atliekant akistatą jam davė perskaityti pareigūnai, be to, nurodė, kad apklausiamas įtariamuoju negalvojo, ką sako, tik norėjo padėti D. P. išvengti atsakomybės (t. 4, b. l. 146, 164-165). Tokie D. T. teiginiai prieštarauja tiek pirmiau aptartiems duomenims, tiek ir jo paties parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, turiniui, nes pasakodamas apie įvykio aplinkybes jis D. P. įvardino kaip nusikaltimų S. G. atžvilgiu bendrininką, kuris taip pat smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, be to, teigė pats nukentėjusiajai sudavęs tik 2-3 smūgius ir iš karto iš įvykio vietos pasišalinęs, o su nukentėjusiąja, kuri, kaip nustatyta, buvo stipriai sumušta ir mirė dėl mechaninės asfiksijos, įvykusios suspaudus kaklą ir uždengus kvėpavimo takus, liko būtent D. P. . Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. nurodo dar vieną priežastį, kodėl ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo – jį pareigūnai apklausė iš karto po sulaikymo, ir, pasinaudodami tuo, kad jis buvo neblaivus, privertė prisipažinti, nors tuo metu jis net nežinojo, kuo yra kaltinamas. Tokie nuteistojo teiginiai neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis, D. T. buvo sulaikytas 2015 m. liepos 20 d. Tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą kartu su D. P. nužudžius S. G. , išaiškintos įtariamojo teisės ir tik po to atlikta jo apklausa (t. 3, b. l. 85, 86, 90-91, 92-93). Pažymėtina, kad visi šie veiksmai buvo atlikti dalyvaujant D. T. gynėjui, tačiau nei pats D. T. , nei jo gynėjas jokių pastabų dėl nuteistojo būklės, galimai trukdančios pastarajam duoti parodymus, nepareiškė. Be to, šios apklausos metu D. T. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažino ir parodė, kad su inkriminuojamu nusikaltimu nėra susijęs, įvykio metu buvo namuose su savo sugyventine O. P. ir mažamečiais vaikais. Tuo tarpu apklausa, kurios metu, dalyvaujant gynėjui, D. T. prisipažino dalyvavęs S. G. nužudyme ir davė parodymus apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, vyko sekančios dienos, t. y. 2015 m. liepos 21 d., antroje pusėje, jau po to, kai įvyko Šiaulių apylinkės teismo posėdis, kuriame, dalyvaujant D. T. , buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas. Šio teismo posėdžio metu D. T. patvirtino gavęs pranešimą apie įtarimą ir suprantantis įtarimo esmę, be to, jokių pastabų dėl savo būklės nepareiškė, abejonių dėl jos nekilo ir suėmimo skyrimo klausimą nagrinėjančiam teisėjui (t. 3, b. l. 135-136). D. T. parodymų patikrinimas, kurio metu D. T. patvirtino 2015 m. liepos 21 d. vykusios apklausos metu duotus parodymus apie įvykio aplinkybes ir įvykio vietoje pademonstravo savo bei D. P. atliktus veiksmus, buvo atliktas dar vėliau – 2015 m. liepos 28 d. Taigi, visi šie duomenys paneigia D. T. teiginius, kad parodymus apie savo nusikalstamus veiksmus jis davė iš karto po sulaikymo, būdamas neblaivus, nežinodamas, kuo yra kaltinamas, ir dar kartą patvirtina, kad būtent 2015 m. liepos 21 d. vykusios apklausos įtariamuoju metu, taip pat akistatos su D. P. ir parodymų patikrinimo vietoje metu D. T. nurodė tikrąsias, nors ir ne visas jam žinomas, įvykių aplinkybes. Tuo tarpu vėliau savo parodymus jis pakeitė, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

21Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. teigia, kad įvykio metu jis buvo namuose kartu su savo sugyventine O. P. , kuri gali tai patvirtinti, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, O. P. šioje byloje buvo apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme ir aplinkybės, kad D. T. įvykio metu buvo namuose, nepatvirtino. Ji parodė, kad įvykio naktį buvo namuose, iš vakaro užmigo anksti ir nieko nejuto, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad įvykio metu D. T. buvo namuose (t. 1, b. l. 87-89, t. 4, b. l. 147-148).

22Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas dėl D. T. kaltės veikiant bendrininkų grupe su D. P. įvykdžius S. G. plėšimą, išžaginimą ir nužudymą. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo D. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 9 punktus kaip plėšimas įsibrovus į patalpą, išžaginimas, padarytas su bendrininkų grupe, ir bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes, be to, kaltininkas turi suvokti nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atimti jam gyvybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-146/2014, 2K-241/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.) Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turinę naudą sau ar kitiems asmenims (užvaldyti turtą, gauti atlyginimą už nužudymą, įgyti teises į turtą ir pan.). Kai nužudymas padaromas plėšimo ar turto prievartavimo metu, veikos kvalifikuojamos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir atitinkamas BK 180 ar 181 straipsnio dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2007, 2K-593/2012). Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje baudžiamoje byloje. Nuteistasis D. T. kartu su D. P. į S. G. namą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą, reikalavo iš pastarosios pinigų ir prieš ją smurtavo, taigi, nužudė S. G. dėl savanaudiškų paskatų. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų J. G. , P. G. , M. S. , liudytojų J. M. , J. J. , D. J. parodymų, taip pat byloje esančios nukentėjusiosios S. G. specialiųjų poreikių nustatymo pažymos (t. 1, b. l. 130), pastaroji buvo neįgali, sunkiai vaikščiojo, taigi, pasipriešinti nuteistiesiems, aktyviai gintis nuo jų neturėjo jokių galimybių. Tokia nukentėjusiosios fizinė būklė kaimynystėje gyvenančiam D. T. buvo gerai žinoma, ko proceso metu neginčijo ir pats apeliantas. Be to, byloje nustatyta, kad S. G. įvykio metu buvo mušama rankomis, metaliniu ramentu, spardoma kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ne mažiau kaip 33 trauminių poveikių pasekoje, be to, pastaroji buvo smaugiama rankomis, dusinama pagalve ir jos mirtis įvyko ne nuo izoliuoto vienkartinio poveikio, bet nuo daugkartinių ilgalaikių poveikių, spaudimų į kaklą, veido apatinę dalį (specialisto išvada Nr. M65/15(10), ją pateikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimai (t. 1, b. l. 115-123, 124-126), kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą ir kančias. Esant tokių aplinkybių visumai, apygardos teismas tokį gyvybės atėmimą teisingai įvertino kaip bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą itin žiauriai, padarytą dėl savanaudiškų paskatų. Kvalifikuoti D. T. nusikalstamus veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip to prašė šio nuteistojo gynėjas apeliacinio proceso metu, nebuvo ir nėra teisinio pagrindo.

24Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo vykdomas nesąžiningai, nes pareigūnai privertė jį prisipažinti, nebuvo atsižvelgta į jo parodymus, kad jis nusikaltimų prieš S. G. padaryme nedalyvavo, kuriuos teisminiam bylos nagrinėjimui einant į pabaigą patvirtino ir D. P. , apygardos teismas netenkino jo prašymo ištirti ant nukentėjusiosios drabužių rastus sperminio skysčio pėdsakus. Be to, jis viso proceso metu buvo laikomas suimtas, kai tuo tarpu tikrasis nusikaltėlis, t. y. D. P. , iki nuosprendžio paskelbimo buvo laisvėje. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo bei D. T. teiginių apie jam esant neblaiviam išgautą prisipažinimą teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl argumentų šiais klausimas nekartoja. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. T. prašymo ištirti ant nukentėjusiosios drabužių rastus sperminio skysčio pėdsakus bylą nagrinėjant teisme nepareiškė. Tokio prašymo nebuvo pareiškę ir kiti bylos nagrinėjimo teisme dalyviai, kas yra suprantama, nes toks tyrimas šioje byloje jau buvo atliktas ikiteisminio tyrimo metu (specialisto išvada Nr. S299/15(01), t. 2, b. l. 17-18). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais, kardomoji priemonė nusikaltimo padarymu įtariamam (kaltinamam) asmeniui skiriama ar paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęsiamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, susijusias tik su tuo konkrečiu asmeniu. Taigi, vien ta aplinkybė, kad kitam nuteistajam šioje byloje buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, nėra pagrindas konstatuoti, jog taikant suėmimą D. T. buvo pažeista pastarojo teisė į teisingą procesą. Juolab, kad šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatyme numatytą maksimalų nepilnamečio asmens suėmimo terminą ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 72-74).

25Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. P. ir D. T. paskirtų bausmių taip pat yra pagrįsta ir teisėta.

26Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ne mažiau svarbus yra ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris neatsiejamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir tiek kaltininko asmenybės, tiek nukentėjusiojo, jam padarytos žalos įvertinimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, todėl pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems D. P. ir D. T. , aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuluotų nuostatų nepažeidė ir paskyrė jiems teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

27Bylos duomenimis, D. P. ir D. T. padarė tris tyčinius nusikaltimus – du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (BK 11 straipsnio 6 dalis). Visus šiuos smurtinius nusikaltimus nuteistieji įvykdė vedini savanaudiškų paskatų, vienu metu, prieš garbingo amžiaus jų kaimynystėje gyvenusią ligotą ir dėl to bejėgiškos būklės buvusią moterį, savo veiksmais sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusioji neteko gyvybės. Prieš pastarąją įvykio metu buvo smurtaujama suduodant daugybinius smūgius rankomis ir kojomis, taip pat panaudotas įrankis – metalinis ramentas, ji buvo išžaginta, po to smaugiama ir dusinama. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytas nusikalstamas veikas bei nuteistųjų elgesį jų padarymo metu ir po jo, kuomet pastarieji iš nukentėjusiosios pagrobtus pinigus leido alkoholiui, jį vartojo, o po to lyg niekur nieko grįžo namo ir nuėjo miegoti, rodo didesnį padarytų nusikalstamų veikų, o taip pat ir jas padariusių nuteistųjų pavojingumo laipsnį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis D. P. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 163, 164, 166), mokėsi, mokymo įstaigos – Raseinių raj. Paupio mokyklos-daugiafunkcinio centro administracijos charakterizuojamas patenkinamai (t. 3, b. l. 172), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip ramaus būdo, draugiškas, nekonfliktiškas (t. 3, b. l. 175), augo į socialinės rizikos sąrašą įtrauktoje daugiavaikėje šeimoje, jo motina stokojo socialinių įgūdžių (t. 3, b. l. 167). Nuteistasis D. T. praeityje taip pat nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka, vieną administracinės teisės pažeidimą padarė po byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, niekur nedirbo, faktiškai gyveno iš socialinių išmokų bei atsitiktinių darbų, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas kaip pasyvus visuomenės narys, nerodantis noro dirbti ir nevengiantis alkoholio (t. 4, b. l. 1, 5, 6-8, 11). D. P. ir D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdami bendrininkų grupe ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat aktyvesnį D. T. vaidmenį nusikaltimų padaryme, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirtos baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytus sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, švelnesnės nei šios bausmės, skiriamos nepilnamečiui, vidurkis, kaip ir D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, viršijančios baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytus šios bausmės vidurkius, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

28Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kitaip tariant, taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 2 dalies bei 129 straipsnio 2 dalies sankcijose, arba atidėti paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą. Tokie nuteistojo prašymai negali būti tenkinami. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad nepilnamečiui už nusikaltimo padarymą skiriamų bausmių rūšys yra išvardintos BK 90 straipsnio 1 dalyje (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), šis sąrašas yra baigtinis.

29Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai konstatuojama, jog egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų sąlygų, numatytų 1–6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas gali svarstyti BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo tikslingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, 2K-424/2007, 2K-508/2007, 2K-123/2008, 2K-222/2011 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Šiuo konkrečiu atveju sąlygų, sudarančių prielaidas teismui svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo D. P. vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, byloje nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad BK 180 straipsnio 2 dalies, 149 straipsnio 2 dalies bei 129 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos vienintelės bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo paskyrimas D. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad D. P. nusikalto būdamas nepilnametis ir praeityje nebuvo teistas, yra svarbu, todėl apygardos teismas, skirdamas bausmę, šias aplinkybes įvertino. Kita vertus, paminėtos aplinkybės, kaip ir kitos nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės, t. y. tai, kad šioje byloje vykusio proceso metu D. P. baigė mokslus ir įgijo profesiją, užsiregistravo darbo biržoje ir susirado darbą, nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tokiomis aplinkybėmis nelaikytini ir D. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis gailisi dėl to, jog savo veiksmais sukėlė sunkius padarinius, o proceso metu keisdamas parodymus, klaidino teisėsaugos pareigūnus, kad pasižada daugiau nenusikalsti, nori būti su savo šeima ir jai pagelbėti, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Be to, byloje yra D. P. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų vykdymą kontroliavusių pareigūnų pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad D. P. ne tik kad ne visuomet šių sąlygų laikėsi, bet ir nevengė vartoti alkoholį, nors būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymui. Dėl D. P. girtavimo ir su tuo susijusio jo blogo elgesio nusiskundimus pareigūnams išsakė net ir jo motina O. P. (t. 4, b. l. 84, 190). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog įvykęs procesas bei buvimas įkalinimo įstaigoje jam jau buvo pakankama pamoka, bei deklaruojamas noras tapti doru Lietuvos Respublikos piliečiu, būti su savo mylima šeima ir jai pagelbėti nėra visiškai nuoširdūs.

30Vadovaujantis BK 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tik tuo atveju, jei jis nuteistas už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, taigi, svarstyti šios bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat nėra įstatyminio pagrindo.

31Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

32Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistųjų D. P. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. D. P. ir D. T. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės 1 d. 18... 8. Be to, tęsdami nusikalstamą veiką, reikalaudami pinigų, tyčia ir bendrais... 9. Po to, bendrais veiksmais tęsdami nusikalstamą veiką, rankomis suspaudė S.... 10. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016... 11. Nuteistasis D. P. nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis,... 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. prašo Šiaulių apygardos teismo 2016... 13. Nuteistasis D. T. nurodo, kad inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, įvykio... 14. Apeliantas teigia, kad sulaikymo metu buvo neblaivus. Nepaisant to, pareigūnai... 15. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimus įvykdęs ir tai pripažinęs D. P. ,... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. T. ir jo gynėjas... 17. Nuteistųjų D. T. ir D. P. apeliaciniai skundai atmetami.... 18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 19. Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nagrinėjamo įvykio... 20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek nuteistasis D. T. ,... 21. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. T. teigia, kad įvykio metu jis buvo... 22. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nužudymas... 24. Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamasis procesas jo... 25. Apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems D. P. ir D. T.... 26. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 27. Bylos duomenimis, D. P. ir D. T. padarė tris tyčinius nusikaltimus – du... 28. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo skirti su laisvės atėmimu... 29. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, švelnesnė, negu... 30. Vadovaujantis BK 91 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtos laisvės... 31. Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.... 32. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 33. Nuteistųjų D. P. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti....