Byla 1A-96-397/2018
Dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nuteistas

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

3dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,

4nuteistajam T. A., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir nuteistas

6pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant VW Passat automobilį) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

8pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant Audi automobilį) – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2014 m. balandžio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

12T. A. skirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

13Iš T. A. nuspręsta išieškoti 1 984,07 (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 7 euro centus) proceso išlaidų valstybei, jas pervedant į Policijos departamento prie LR VRM sąskaitą.

14Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

15Teisėjų kolegija

Nustatė

16

  1. T. A. nuteistas už tai, kad
    1. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio tiksliau nenustatyto laiko iki 2014 m. balandžio 8 d., turėdamas tikslą apgaule, t. y. panaudojant netikrus dokumentus - įgyti svetimą didelės vertės turtą, organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, tai yra 2014 m. kovo mėnesį tiksliau nenustatytu laiku Anglijoje, ( - ) mieste, bendrininkaudamas su A. V. ir nenustatytu asmeniu, nusikalstamos veikos bendrininkui - A. V. nurodė, kad pastarasis jam pateiktų savo asmens fotonuotraukas, po ko gavęs iš A. V. fotonuotraukas, jas perdavė nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui bei nurodė L. Ž. anketinius duomenis, tikslu gauti netikrus dokumentus - Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką iš nenustatyto asmens, gavo žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kuriuose buvo atspausdinta A. V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys ir juos 2014 m. balandžio 8 d. perdavė A. V., nurodydamas jam panaudojant šiuos žinomai netikrus dokumentus apgaule užvaldyti svetimą turtą, tokiu, būdu jis organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ), pagaminimą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 300 straipsnio 2 dalyje.
    2. be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. ir V. V., 2014 m. balandžio 7 d. savo automobiliu „Ford Focus“ nusikaltimo bendrininkus A. V. ir V. V. iš Anglijos atvežė į Vokietijos Federacinę Respubliką ir V. V. ir A. V. pateikus žinomai netikrus dokumentus, 2014 m. balandžio 8 d. 18.42 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, ( - ), automobilių nuomos kompanijoje ,, ( - )“ apgaule, V. V. susitarus su kompanijos darbuotoju dėl automobilio „VW Passat“ nuomos, pateikiant reikiamus duomenis, o A. V. prisistačius L. Ž. ir pateikus žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kuriuose buvo atspausdinta A. V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys, buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis L. Ž. vardu, ir už automobilio nuomą atsiskaityta svetima, L. Ž. vardu išduota banko kortele VISA Nr. ( - ), tokiu būdu bendrininkavo savo bei V. V. ir A. V. naudai didelės vertės svetimo turto – automobilio „VW Passat“, VIN Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), 29 216 eurų vertės įgijime, padarydamas automobilių nuomos kompanijai ,, ( - )“ 29 216 eurų vertės turtinę žalą ir šiuo automobiliu naudojosi iki 2014 m. balandžio 9 d. 11.40 val. kol ( - ) buvo sulaikytas pareigūnų, tai yra padarė nusikaltimą numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
    3. be to, jis veikdamas bendrininkų grupėje su A. V. ir V. V., 2014 m. balandžio 7 d. savo automobiliu „Ford Focus“ nusikaltimo bendrininkus V. V. ir A. V. iš Anglijos atvežė į Vokietijos Federacinę Respubliką ir 2014 m. balandžio 8 d. 20.00 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ( - ) mieste, ( - ), automobilių nuomos kompanijoje ,, ( - )” apgaule, V. V. susitarus su kompanijos darbuotoju dėl automobilio „Audi A4“ nuomos, pateikiant reikiamus duomenis, o A. V. prisistačius L. Ž. ir pateikus žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kuriuose buvo atspausdinta A. V. fotonuotrauka ir nurodyti L. Ž. anketiniai duomenys, buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis L. Ž. vardu, ir už automobilio nuomą atsiskaityta svetima, L. Ž. vardu išduota banko kortele VISA Nr. ( - ), tokiu būdu bendrininkavo savo bei V. V. ir A. V. naudai didelės vertės svetimo turto - automobilio „Audi A4“, VIN Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), 35 075,65 eurų vertės įgijime, padarydamas automobilių nuomos kompanijai ,, ( - )”“ 35 075,65 eurų vertės turtinę žalą, kuriuo iki 2015 m. balandžio 9 d. 17.00 val. naudojosi V. V., kol ( - ) buvo sulaikytas pareigūnų, tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
  2. Lazdijų rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta surinktų duomenų visuma.
  3. Apeliaciniame skunde nuteistojo T. A. advokatas Marius Zabita prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bylą nutraukti ir esant pagrindams, spręsti klausimą dėl atsakomybės pagal BK 216 straipsnio 1 dalį; arba panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas subendrino paskirtą bausmę su 2014 m. spalio 1 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskira ir neatlikta bausme; pakeisti 2017 m. spalio 11 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas skundžiamu nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant BK 75 straipsni 2 dalyje numatytus įpareigojimus.
    1. Skunde teigiama, jog teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo pažeistos duomenų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisyklės, neteisingai kvalifikuotos veikos, paskirta neteisinga bausmė, netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas arba pakeistas.
    2. Apeliantas skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad T. A. nuosekliai neigė, jog jis organizavo L. Ž. netikro dokumento pagaminimą ir šie jo parodymai nepaneigti. Byloje nei suklastotas dokumentas, nei jo kopija nepaimti. Teismas nuteistojo kaltę grindė vien A. V. ir V. V., kurie yra nuteisti už sukčiavimą, parodymais. Tačiau jų parodymai negali būti vertinami kaip patikimi. A. V. parodymai nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Pradžioje jis apskritai neigė ką nors žinojęs apie dokumentų pagaminimą ir teigė, kad apie suklastojimą sužinojo tik nuomos punkte, vėliau parodymai keitėsi, vis daugiau aplinkybių įtraukiant dėl T. A., kol galiausiai nurodė, kad viską suorganizavo būtent T. A.. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. V. anksčiau teistas, tame tarpe ir už melagingų parodymų davimą, be to, jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą šioje byloje. V. V. šioje byloje apskritai nebuvo apklaustas, teismas rėmėsi jo anksčiau duotais parodymais, kurie taip pat nebuvo nuoseklūs. Šių asmenų parodymai, iš pradžių buvę skirtingi, vėliau procese vienodėja ir abu pasinaudodami tuo, kad byla T. A. atžvilgiu išskiriama ir todėl yra galimybė savo veiksmus paversti menkaverčiais taip siekiant švelnesnių bausmių, parodymus T. A. atžvilgiu keičia ir kaltę verčia jam. Apeliantas taip pat pažymi, kad būtent V. V. ( - ) yra teistas ir patekęs į teisėsaugos akiratį, būtent jis žinojo nuomos kompanijas, nes ne kartą nuomojosi automobilius, kai tuo tarpu A. V. ir T. A. su šiuo miestu niekaip nesusiję, todėl akivaizdu, kad V. V. su A. V. eidami į nuomos kompaniją žinojo ko eina. Būtent V. V. vairavo automobilį, 2014 m. spalio 1 d. apklausoje nurodė maršrutą, o vėliau ir tai, kad jam žinomas automobilio nuomos mechanizmas.
    3. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nenustatytos svarbios aplinkybės: kaip buvo pasinaudota L. Ž. kreditine kortele, nes tam reikalingas PIN kodas. A. V. aiškinimas, kad kortelę papildė T. A., nelogiškas, nes tai gali padaryti banke tik pats savininkas. Neišsiaiškinta ir kur dingo T. A. automobilis, kuriuo, pasak V. V., jie važiavo, ir, kuriam pradėjus gesti, išsinuomojo vieną, o po to ir kitą automobilį. Iš T. A., V. V. ir A. V. parodymų darytina išvada, kad būtent V. V. priėmė sprendimą, kokius automobilius nuomoti. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, jog byloje nėra patikimų duomenų, kurie besąlygiškai patvirtintų nuteistojo kaltę padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnyje ir BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, nes sukčiavimą įvykdė A. V. ir V. V.. T. A. nei viename epizodų nedalyvavo, automobilių, kuriuos reikėtų išsinuomoti, nenurodė, kokie bus nuomojami nežinojo. Dokumentus sutarčiai sudaryti pateikė A. V., dalyvaujant V. V., kuris matė ir žinojo, jog nuomoja ne A. V. vardu. Tad byloje lieka nepaneigta versija, kad kiti nuteistieji susitarę apkalba T. A.. V. V. T. A. liepė vairuoti būtent mažesnės vertės automobilį, be to, nuteistasis buvo pasodintas su A. V., iš ko logiškai seka, kad V. V., pats vairuodamas brangesnį automobilį, siekė jį labiau saugoti bei rūpinosi kito automobilio apsauga pasodindamas bendrininką A. V. su T. A.. Be to, byloje taip ir liko neišsiaiškinta, kur buvo ketinama vykti.
    4. Skunde taip pat teigiama, jog T. A. veika galėtų sudaryti savarankišką BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, nuteistajam nors ir buvo žinoma, kad V. V. įgis automobilius, tačiau susitarimas dalyvauti sukčiavime neįrodytas. T. A. apsiėmė vairuoti nesvarbu kokį automobilį ir nesvarbu kaip įgytą, todėl jo tyčia sukčiavimo neapėmė.
    5. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas, o ne taikydamas bausmių apėmimą. Apelianto vertinimu, veikų padarymo aplinkybės – padarytos beveik tuo pačiu metu, panaudojant tuos pačius suklastotus dokumentus ir tapačiomis aplinkybėmis, bei nuteistųjų paaiškinimai leidžia teigti, kad veikas jungė vieninga tyčia, todėl bausmės turėjo būti subendrinamos taikant bausmių apėmimą.
    6. Apeliantas skunde taip pat pažymi, jog nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes T. A. Europos arešto orderio pagrindu nebuvo išduotas dėl minėto nuosprendžio vykdymo, o jo žodinis sutikimas atlikti bausmę pagal šį nuosprendį negali būti prilyginamas įstatymo nustatytai rašytinei formai.
    7. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties, šeimoje augina mažametį vaiką, turi paskolų, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu yra suimtas ilgą laiką, represines prievartos priemones ir bausmės griežtumą suvokė, todėl atsižvelgiant į bendruosius ir specialiuosius bausmių principus, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
  5. Nuteistojo T. A. gynėjo Mariaus Zabitos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  6. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino asmenų parodymus, kitus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, jog T. A. padarė BK 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra nepagrįsti, todėl atmetami.
    1. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas šių taisyklių vertindamas įrodymus nepažeidė, išsamiai išanalizavo tiek asmenų parodymų, tiek ir kitų byloje ištirtų įrodymų turinį, juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje, tinkamai įvertino jų patikimumą, nurodė motyvuotas išvadas, kodėl vienus duomenis laiko įrodymais, o kitus vertina kritiškai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu.
    2. Nors nuteistasis neigė, kad jis, turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą didelės vertės turtą, organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo Nr. ( - ), pagaminimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog T. A. padarė šią nusikalstamą veiką.
    3. Nors suklastotas vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė nerasti ir neišimti, tačiau byloje esančiais rašytinais duomenimis, Vokietijos kompanijų, kuriose buvo išnuomoti automobiliai, darbuotojų parodymais, L. Ž. parodymais, kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais duomenimis, neginčytinai nustatyta, jog nuomojantis automobiliu buvo pasinaudota suklastotu vairuotojo pažymėjimu, kuriame buvo A. V. nuotrauka su L. Ž. asmens duomenimis. Tokios aplinkybės neneigia ir pats T. A.. Pažymėtina, jog pats nuteistasis pripažino, kad suprato, jog šie dokumentai netikri – suklastoti, žinojo, kam jie bus panaudoti, tačiau teigė, kad jis A. V. nuotraukos neprašė, iš jo neėmė ir šių dokumentų klastojimo neorganizavo. Tačiau šiuos nuteistojo aiškinimus paneigia A. V. ir V. V. parodymai. Nors skunde teigiama, jog šie asmenys parodymus keitė sau palankia linkme, vis daugiau aplinkybių nurodydami apie nuteistąjį, taip neva siekdami sušvelninti savo padėtį ir išvengti gresiančios bausmės, tačiau išanalizavus bylos medžiagą, matyti priešingai, kad šių asmenų parodymai dėl esminių veikos padarymo aplinkybių nekito. Dar 2015 m. balandžio 10 d. apklausos metu A. V. patvirtino, jog davė savo nuotrauką T. A., tam kad būtų pagamintas suklastotas dokumentas, su kuriuo galėtų išnuomoti automobilius (3 t., b. l. 132-135). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją papildomai nurodė, kad būtent šiam dokumentui važiavo fotografuotis į prekybos centrą kartu su T. A., ir būtent jis (T. A.) A. V. sakė, kad pagal šiuos dokumentus jo niekas nesuras (3 t., b. l. 137-139). Iš esmės tas pačias aplinkybes A. V. nurodė ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme, t. y. patvirtino, kad jis davė T. A. savo nuotrauką, kad būtų pagaminti netikri dokumentai, tikslu išsinuomoti automobilius ir vėliau juos realizuoti gaunant už tai atlygį, kad netikri dokumentai buvo reikalingi būtent tam, kad apsunkintų šios veikos išaiškinimą, t. y., kad nebūtų nustatyta, kas išsinuomojo automobilius. V. V. apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. birželio 3 d. taip pat parodė, kad su T. A. sutarė nuomoti automobilius, kurie nebūtų grąžinti, o būtų realizuoti Lietuvoje ir jie už tai gaus atlygį. Žinojo, kad tai bus daroma naudojant suklastotus dokumentus. Patvirtino, jog dar būdamas Anglijoje T. A. padarė A. V. netikrus dokumentus, t. y. netikrą anglišką vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kuriuose buvo A. V. fotonuotrauka. T. A. turėjo pažįstamų Anglijoje, kurie gamina netikrus dokumentus (4 t., b. l. 37-41). 2015 m. birželio 26 d. apklausos metu V. V. iš esmės analogiškai parodė, jog netikrus dokumentus padarė T. A., nes dar prieš išvykstant į Vokietiją T. A. jam rodė padirbtus dokumentus, kurie aiškiai matėsi, kad netikri, todėl nuteistasis padarė naujus dokumentus, geresnės kokybės, kuriuos ir panaudojo išsinuomojant automobilius (4 t., b. l. 42-43). Tai, kad T. A. organizavo dokumentų klastojimą, V. V. nurodė ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Taigi, kaip matyti iš šių asmenų parodymų, jie tarpusavyje iš esmės neprieštarauja, dėl esminių aplinkybių šių asmenų parodymai nekito viso proceso metu, todėl abejoti jų patikimumu nėra pagrindo. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo duoti dar T. A. nesant pasislėpusiam nuo baudžiamojo persekiojimo (T. A. paieška paskelbta tik 2016 m. birželio 12 d.).
    4. Be to, pagrindą tikėti šių asmenų parodymais sudaro ir tai, kad dokumentai buvo padirbti naudojantis duomenimis asmens, kurį pažinojo ir su kuriuo buvo bendravęs, kartu dirbęs būtent T. A.. L. Ž., kurio asmens duomenimis buvo pasinaudota, patvirtino, kad jis pažįsta T. A., kartu su juo dirbo, tačiau nežinojo, kad jo duomenys panaudoti darant nusikalstamas veikas ir T. A. atpažino parodymo atpažinti metu. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog sudarant nuomos sutartis buvo pasinaudota L. Ž. banko kortele. Tai patvirtino tiek A. V., tiek ir V. V.. Jie nuosekliai teigė, jog nuo pat pradžių žinojo, kad tai yra L. Ž. banko kortelė. A. V. tiksliai neprisiminė, kuris iš bendrininkų davė jam banko kortelę, parodė, kad pasinaudojus ją perdavė V. V.. Šiuos parodymus papildo būtent V. V. parodymai, kad kartu su padirbtais dokumentais T. A. A. V. perdavė ir L. Ž. banko kortelę, kuria buvo pasinaudota nuomojant automobilius ir į kurią buvo įnešti V. V. T. A. paskolinti 1000 svarų, kad būtų galima išsinuomoti automobilius. Nors T. A. neigė, kad tai jis buvo perdavęs L. Ž. banko kortelę, aiškino, kad persėdus į išnuomotą automobilį buvo perdėti ir visi daiktai, todėl L. žemaitaičio kortelė rasta pas jį, tačiau abejonių nekeliančiais liudytojo pareigūno V. J. parodymais nustatyta, jog ši banko kortelė buvo išimta ne automobilio sulaikymo vietoje, o ikiteisminio tyrimo skyriuje T. A. asmens kratos metu. Nuteistasis šį protokolą pasirašė, pastabų nereiškė. Visi šie duomenys logiškai tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo ir kartu su kitais apylinkės teismo ištirtais duomenimis atspindi nuoseklią, logišką įvykių seką.
    5. Tai, kad T. A. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą, netiesiogiai patvirtina tiek V. V. ir A. V. parodymai, tiek iš dalies ir paties T. A. parodymai, apie iš anksto sugalvotą planą dėl svetimo turto pasisavinimo, kuriame kaip priemonė šiam tikslui pasiekti buvo numatyta netikrų dokumentų panaudojimas. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai, jog V. V. ir A. V. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai dėl to, kad jie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patys buvo nuteisti už šias nusikalstamas veikas, A. V. anksčiau teistas, tame tarpe ir už melagingų parodymų davimą, o V. V. turi kriminalinę praeitį Vokietijoje, gerai išmano automobilio nuomos paslaugas ir pažįsta ( - ), atmetami kai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog būtent T. A. anksčiau yra teistas už disponavimą suklastotu anglišku vairuotojo pažymėjimu, su jo paties asmens duomenimis, kas taip pat sudaro pagrindą tikėti ne nuteistuoju, o būtent V. V. ir A. V. parodymais, jog dokumentų klastojimą Anglijoje organizavo būtent T. A., kuris žinojo, kas Anglijoje gali pagaminti netikrus dokumentus.
  7. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog T. A. organizavo žinomai netikrų dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo pagaminimą, o būtent: būdamas Anglijoje nurodė A. V. pateikti savo asmens fotonuotraukas, po ko gavęs šias fotonuotraukas, jas ir L. Ž. anketinius duomenis perdavė nenustatytam asmeniui, iš kurio vėliau gavo žinomai netikrus dokumentus – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą Nr. ( - ), kuriuose buvo A. V. nuotrauka ir L. Ž. anketiniai duomenys.
  8. T. A. veiksmų pobūdis ir intensyvus, eiliškumas (pasirūpino suklastotiems dokumentams reikalingais duomenimis (nuotrauka, asmens duomenimis), juos perdavė asmenims, kurie pagamino netikrą dokumentą, vėliau šiuos netikrus dokumentus perdavė nusikaltimo bendrininkams, kurie juos panaudojo neteisėtai veikai, o vėliau išmetė) rodo, jog T. A. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį.
  9. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl T. A. pripažinimo kaltu apgaulės būdu pasisavinus išnuomotus automobilius, pagrįstumo, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai šioje dalyje taip pat nepagrįsti ir turi būti atmesti.
    1. Pažymėtina, jog skunde neginčijamos faktinės automobilių išnuomojimo aplinkybės, t. y. neginčijama, jog A. V. pasinaudodamas suklastotais dokumentais, tarpininkaujant V. V., Vokietijoje dviejuose automobilių nuomos kompanijose, prisistatęs L. Ž. vardu ir pasinaudojęs suklastotais dokumentais bei atsiskaitęs L. Ž. banko kortele, sudarė automobilių VW Passat ir Audi 4 nuomos sutartis. Šios aplinkybės taip pat įrodytos kitais pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais: teisinės pagalbos prašymo pagrindu gautais duomenimis, liudytojų E. S., J. P. apklausos protokolais, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, telefoninio pokalbio su ponia V. duomenimis, nuomos sutarties kopija ir kitais rašytiniais duomenimis.
    2. Nors skunde nurodoma, jog T. A. nieko neorganizavo, nesukčiavo, tik nuvežė savo automobiliu V. V. ir A. V. į Vokietiją, o po to vairavo vieną iš išnuomotų automobilių, ir jam nebuvo skirtumo kokį automobilį vairuoti, tačiau tai prieštarauja apylinkės teisme ištirtų duomenų visumai bei paties T. A. teisme duotiems parodymams.
    3. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo kaltę apgaulės būdu pasisavinus svetimą didelės vertės turtą įrodo paties T. A. parodymai, taip pat A. V. ir V. V. parodymai bei kiti bylos duomenys.
    4. Kaip matyti iš T. A. parodymų pirmosios instancijos teisme, jis dar būnant Anglijoje V. V. nupasakojo planą kaip bus nuomojami automobiliai, su juo supažindino ir A. V., siūlė pastarajam pinigų ir sakė, kad bus padaryti dokumentai su A. V. fotonuotrauka, būtent jis (nuteistasis) savo automobiliu atvežė bendrininkus į Vokietijos ( - ) miestą ir laukė, kol V. V. su A. V. išnuomojo automobilius, susitarė, kad automobiliai bus realizuoti Lietuvoje ir jie gaus už tai atlygį. Šiuos parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių atitinka tiek A. V., tiek ir V. V. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Tai, kad dėl paties sukčiavimo ir konkretaus sukčiavimo būdo, t. y. automobilių nuomos panaudojant svetimus dokumentus, buvo susitarta dar Anglijoje, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino tiek A. V., tiek ir V. V.. Jie nuosekliai parodė, kad T. A. parūpino suklastotus dokumentus, atvežęs iki nuomos punktų, abiem atvejais T. A. laukė jų atokiau, kad nesukeltų įtarimų. Išnuomojus pirmą automobilį, T. A. persėdo į jį ir vėl visi nuvažiavo iki kito nuomos punkto, kur tokiomis pačiomis aplinkybėmis buvo išnuomotas ir kitas automobilis, po to grįžo prie automobilio, kuriuo visi buvo atvažiavę iš Anglijos, persikrovė daiktus ir išvažiavo į Lietuvą. Susitarė, kad susiskambins, kai grįš į Lietuvą. Nors, kaip jau minėta anksčiau, V. V. ir A. V. patys nuteisti už šias nusikalstamas veikas ir jie dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nebuvo įspėti, tačiau jų parodymų nuoseklumas ir tarpusavio atitikimas, atsižvelgiant į tai, kad iš dalies jų parodymus patvirtina ir paties T. A. parodymai, leidžia jų parodymus vertinti kaip patikimus ir jais vadovautis. Todėl aplinkybė, kad būtent V. V. yra buvęs teistas Vokietijoje bei išmano automobilių nuomos paslaugas, negali būti vertinama kaip paneigianti faktą, jog dėl sukčiavimo būdo susitarta dar Anglijoje, ką patvirtino bylos nagrinėjimo metu ir pats T. A., bei nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis veikė kaip bendrininkas.
    5. Skunde kaip pagrindinis V. V. ir A. V. parodymų nepatikimumo požymis nurodoma tai, jog šie asmenys viso proceso metu parodymus keitė T. A. vis labiau kaltinančia linkme, kad T. A. buvo šių veikų organizatorius, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad už sukčiavimą T. A. nuteistas tik kaip bendravykdytojas, jo veiksmai kaip organizatoriaus nekvalifikuoti. Tuo tarpu tiek V. V., tiek ir A. V. parodymai, kad jie dar Anglijoje būdami visi trys, t. y. V. V., A. V. ir T. A., susitarė dėl neteisėtos veikos, jos padarymo būdo, kad atvažiavo į Vokietiją T. A. vairuojamu automobiliu, išsinuomojo automobilius pasinaudodami T. A. parūpintais suklastotais dokumentais, su nuomotais automobiliais, vieną iš kurių vairavo T. A., sugrįžo į Lietuvą, ir visi žinojo, jog šie automobiliai nebus grąžinti, kad visi ketino iš to užsidirbti, nekito viso proceso metu ir sutapo tarpusavyje. Tai, kad neteisėtos veikos planas buvo aptartas dar Anglijoje, patvirtino ir pats nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdamas į prokurorės užduodamus klausimus. J. A. parodė, jog žinojo, kad automobiliai bus išnuomoti su padirbtais dokumentais. Patvirtino, jog dokumentai buvo suklastoti dar Anglijoje. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje taip pat neginčytinai nustatyta, jog T. A. ne tik žinojo apie suklastotus dokumentus, tačiau būtent pats juos ir parūpino nusikaltimo bendrininkams. T. A. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog savo automobiliu nuvežė V. V. ir A. V. į Vokietiją ir laukė kol V. V. su A. V. išnuomos automobilius, jis suprato, kad abu automobiliai išnuomoti su netikrais dokumentais ir patvirtino, kad tikslas buvo juos parduoti Lietuvoje. Šios aplinkybės patvirtina, jog T. A. dar Anglijoje būdamas suprato, kad bus vykdoma nusikalstama veika, žinojo ir suprato, kokiu būdu ji bus įvykdyta, koks bus kiekvieno iš nusikalstamoje veikoje dalyvausiančių asmenų vaidmuo ir, žinodamas bendrą nusikalstamą sumanymą, savo veiksmais (parūpino suklastotus dokumentus, nuvežė nusikaltimo bendrininkus ir pats vairavo vieną iš automobilių į Lietuvą) padėjo šį nusikalstamą sumanymą realizuoti, t. y. jis veikė bendrininkų grupėje su V. V. ir A. V.. Byloje tiek V. V., tik ir A. V. parodymais, o be to, ir aptartais T. A. parodymais, nustatyta, jog dar Anglijoje kilusiam nusikalstamam sumanymui buvo specialiai ruošiamasi, t. y. gaminami netikri dokumentai, kurie vėliau ir buvo panaudoti. Be to, būtent T. A. suorganizavo šių dokumentų pagaminimą, vežė bendrininkus į Vokietiją žinodamas, kad šie dokumentai bus panaudoti nusikalstamam sumanymui realizuoti, būtent pas jį buvo rasta L. Ž. banko kortelė, kuria ir buvo pasinaudota sudarant automobilių nuomos sutartis. Visa tai patvirtina buvus bendrininkų tarpusavio susitarimą, kurį T. A. puikiai suprato ir jį vykdė. Bendrininkų susitarimas buvo apgaulės būdu įgyti automobilius, konkrečiai neaptariant automobilių markių, todėl tai, kad T. A. nedavė nurodymų, kokius būtent automobilius nuomoti ir jam nebuvo iš anksto žinoma, kokius konkrečiai automobilius išnuomos bendrininkai, nepaneigia buvus susitarimą įvykdyti nusikaltimą, todėl skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
    6. Byloje, kaip jau aptarta anksčiau, neginčytinai nustatyta, kad nuomojant automobilius buvo pasinaudota L. Ž. banko kortele. Kaip jau aptarta anksčiau, T. A. buvo žinoma, kad bus pasinaudota suklastotais dokumentais, buvo žinoma apgaulės schema, buvo žinoma, ko kiti bendrininkai iena į nuomos punktus ir šių aplinkybių byloje pakanka pagrįsti ir įrodyti T. A. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Todėl tai, kad nebuvo nustatytos tikslios pasinaudojimo banko kortele (jos papildymo) aplinkybės, nedaro nuosprendžio nepagrįstu, nes tai nėra esminės faktinės bylos aplinkybės, kaip ir tai, kur dingo, kas atsitiko su automobiliu, kuriuo T. A. atvežė bendrininkus į Vokietiją.
    7. Be to, pažymima, kad bendrininkavimas pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais padaro tam tikrą indėlį į nusikalstamą veiką, dėl ko jos įvykdymas tampa lengvesnis. Tai, kad būtent V. V. mokėjo kalbą ir žinojo automobilių nuomos sąlygas, buvo buvęs ( - ), pasinaudodamas savo patirtimi palengvino nusikalstamos veikos padarymą, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog T. A. taip pat dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme kaip bendrininkas.
    8. Aukščiau aptarti duomenys rodo buvus išankstinį bendrininkų tarpusavio susitarimą įvykdyti konkrečią nusikalstamą veiką, t. y. apgaulės būdų įgyti didelės vertės svetimą turtą. Apgaulė pasireiškė tuo, kad draudimo kompanijai buvo pateikiami žinomai melagingi duomenys apie asmenį, kuris neva išsinuomojo apie automobilius, taip padarant faktiškai neįmanomą asmens, išsinuomojusio automobilius, suradimą, o kartu ir automobilių suradimą be teisėsaugos institucijų įsikišimo bei faktiškai padarė neįmanomu pažeistų teisių atkūrimą civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu ši apgaulė buvo esminė suklaidinant turto valdytoją. Nusikalstamos veikos bendrininkai, o tame tarpe ir T. A., suprato tokį savo veikos pobūdį, suprato, kad A. V. ir V. V. nuomodami automobilį panaudojant suklastotus dokumentus, naudoja apgaulę. Jų tikslas ir buvo būtent neteisėtai užvaldyti svetimą turtą. Tai, kad buvo pagaminti netikri dokumentai, vėliau panaudoti užvaldant svetimą turtą ir išmesti, rodo, kad buvo siekiama apsunkinti tikrųjų aplinkybių išaiškinimą, ir patvirtina, jog bendrininkai neabejotinai suprato, kad veikia neteisėtai. Visa tai patvirtina, kad T. A. apgaule užvaldant svetimą didelės vertės turtą veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. T. A. veikoje pagrįstai nustatytas apgaulės užvaldant svetimą turtą panaudojimo požymis, todėl perkvalifikuoti veiką pagal BK 216 straipsnį byloje nėra jokio teisinio pagrindo.
  10. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog T. A. veika teisingai kvalifikuotina kaip sukčiavimas, tačiau nesutinka su tuo, jog šiuo atveju T. A. veiksmai kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas T. A. neteisėtus veiksmus vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.
    1. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios. Pažymėtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).
    2. Sukčiavimas paprastai laikomas tęstiniu, jei, be kitų aplinkybių, nustatoma, kad turtas (turtinė teisė) apgaule per kelis kartus buvo įgytas iš to paties šaltinio ir žala padaryta tam pačiam asmeniui. Kita vertus, kelių nukentėjusiųjų nustatymas ne visais atvejais paneigia tęstinį sukčiavimo pobūdį: dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių klientų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).
    3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog neteisėtai veikai daryti buvo pasirengta, t. y. buvo pasirūpinta suklastotais dokumentais, būtent šiais dokumentais buvo pasinaudota sudarant abiejų automobilių nuomos sutartis, iš anksto žinant, kad šie automobiliai nebus grąžinti. Abi veikos įvykdytos tą pačią dieną – automobilių nuomos sutartys sudarytos tą pačią dieną, tame pačiame mieste, tik skirtingose nuomos paslaugas teikiančiose įmonėse, abi veikos padarytos analogiškais veiksmais. T. A. tiek vienu, tiek ir kitu atveju laukė, kol bus sudarytos sutartys ir išnuomoti abu automobiliai, ir tik po to visi išvyko į Lietuvą. L. Ž. banko kortelė, kuria buvo pasinaudota sudarant abi nuomos sutartis, rasta būtent pas T. A. jau Lietuvoje asmens kratos metu. Abiejų nusikalstamų veikų tikslas buvo tas pats – parvaryti automobilius į Lietuvą ir ten realizuoti. Visos šios aplinkybės rodo, jog abi veikos padarytos vieninga tyčia, turint vieningą tikslą, bendrais T. A., A. V. ir V. V. veiksmais. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
  11. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. padaryta veika kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jam skiriama nauja bausmė. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad padarytas turtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris yra tyčinis, baigtas ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Vertinant veikų pobūdį ir pavojingumą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad neteisėtais veiksmais buvo užvaldytas svetimas turtas, kurio bendra vertė beveik 65 000 eurų. Vertinant T. A. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, tačiau vėliau nuteistas laisvės atėmimo bausme už smurtą artimoje aplinkoje ir disponavimą suklastotu dokumentu, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau, iki priimant skundžiamą nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, nes T. A. nevykdė bendrųjų probuojamojo pareigų, darė administracinius teisės pažeidimus. Be to, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nuteistasis pažeidė jam skirtąsias kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo teismo. Visa tai rodo, jog T. A. iš tiesų kritiškai savo elgesio nevertina, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslams pasiekti, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, T. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kiek mažesnė nei sankcijos vidurkis.
  12. Skunde taip pat teigiama, jog bausmės, paskirtos už dokumento klastojimą ir sukčiavimą, turėjo būti subendrintos taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti.
    1. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktikai, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-942/2018).
    2. Nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis tikslas buvo didelės vertės svetimo turto užvaldymas. Bendrininkai iš anksto sutarė planą kaip šio tikslo pasiekti ir kaip priemonė šiam tikslui pasiekti buvo numatytas suklastoto dokumento panaudojimas sudarant automobilių nuomos sutartis. Netikri dokumentai buvo padirbti turint konkretų tikslą ir žinant kaip ir kam jie bus panaudoti, ir juos panaudojus – pasiekus suplanuotą tikslą, šiais dokumentais buvo atsikratyta. Tai rodo, jog suklastotų dokumentų gavimas buvo matomas kaip būdas pasiekti nusikalstamą rezultatą, todėl yra neatsiejama viso nusikalstamos veikos dalis. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog T. A. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir nežymiai skiriasi laiko atžvilgiu, padarytos ne tapačiais veiksmais, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl ir bausmės, skirtos už šias veikas, turi būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, taikant bausmių apėmimą.
  13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, nes T. A. pagal Europos arešto orderį nebuvo išduotas vykdyti minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir rašytinis sutikimas vykdyti T. A. persekiojimą dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės negautas, tačiau teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, jog teisiamojo posėdžio metu T. A. nurodė, kad sutinka atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, pastabos dėl protokolo nepareikštos, todėl darytina išvada, jog jo valia išreikšta tinkamai. Be to, pažymėtina, jog skunde nurodomas BPK 70 straipsnis kalba tik apie asmens baudžiamojo persekiojimo ribas ir galimybę nuteisti už tas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas. Nagrinėjamu atveju T. A. baudžiamojo persekiojimo ribos nebuvo pažeistos. Jis nebuvo nuteistas už kitas veikas, dėl kurių nebuvo perduotas. Be to, tai, kad asmuo buvo perduotas į Lietuvą vykdyti tolesnį jo baudžiamąjį persekiojimą, nepanaikina jo pareigos vykdyti anksčiau priimtu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog T. A. teisės, subendrinant bausmes, nebuvo pažeistos.
  14. Skunde taip pat teigiama, jog teismas neapsvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir šis skundo argumentas nepagrįstas.
    1. Pažymėtina, jog be būtinųjų formalių BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, būtina nustatyti pagrindą manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas padės užtikrinti bausmės tikslus ir leis manyti, kad asmuo nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų bei nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti bylos duomenys – veikos pobūdis ir pavojingumas (sunkus nusikaltimas, padarytas bendrininkų grupėje, užvaldytas beveik 65 000 eurų vertės turtas), nuteistojo asmenybė ir požiūris į jam taikomas poveikio priemones – pažeidė anksčiau taikyto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, slėpėsi nuo teismo, yra teistas ir baustas administracine tvarka, tokios išvados neleidžia daryti, todėl pagrįstai T. A. netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
  15. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, Lazdijų apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1,2 punktai).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1,2 punktais,

Nutarė

18Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

19Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį.

20Nusikaltimus, už kuriuos T. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip už dvi atskirs nusikalstamas veikas (dėl automobilių VW Passat ir Audi A4 užvaldymo apgaulės būdu), kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

21T. A. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (dėl automobilių VW Passat ir Audi A4 užvaldymo apgaulės būdu) ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį šiuo nuosprendžiu, ir bausmę, paskirtą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui.

24Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

25Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,... 4. nuteistajam T. A., jo gynėjui advokatui Mariui Zabitai,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių... 7. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant VW Passat automobilį)... 8. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas užvaldant Audi automobilį) –... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su... 11. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas... 12. T. A. skirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio... 13. Iš T. A. nuspręsta išieškoti 1 984,07 (vieną tūkstantį devynis šimtus... 14. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.... 15. Teisėjų kolegija... 16.
  1. T. A. nuteistas už tai, kad
    1. 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 18. Nuteistojo T. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą tenkinti... 19. Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį.... 20. Nusikaltimus, už kuriuos T. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip... 21. T. A. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą... 22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šią subendrintą bausmę... 24. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.... 25. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....