Byla 2-2036/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-6585-178/2010 pagal ieškovų D. P. ir E. V. ieškinį atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovai ieškiniu prašė iškelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.

5Ieškovai nurodė, kad jie buvo atsakovo darbuotojai, tačiau atsakovas jiems išmokėjo ne visą darbo užmokestį. Be to, atsakovas yra skolingas ieškovams ir pagal autorines sutartis. Ieškovams pareikalavus atsiskaityti, atsakovas nurodė, kad atsiskaityti negali, nes yra nemokus. Taigi, yra pagrindas iškelti jam bankroto bylą (ĮBĮ 9 str.).

6Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.

72010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šią nutartį grindė tuo, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovais, kurie yra atsakovo darbuotojai, ir tuo, kad įmonė nurodė, jog yra nemoki, o tai yra pagrindai atsakovui iškelti bankroto bylą.

82010 m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Kaimo verslo projektai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6585-178/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantui nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir kad įmonė yra moki, o tai lemia, jog teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi iškėlė apeliantui bankroto bylą.

92010 m. spalio 12 d. ieškovė E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6585-178/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tuo, kad teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai skundžiama apeliantui iškėlė bankroto bylą. Taip pat nurodo, kad VšĮ „Kaimo verslo projektai“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, juose pateikti neteisingi duomenys, o tai leidžia daryti išvadą, jog įmonė klastodama dokumentus siekia nuslėpti įmonės nemokumą.

102010 m. spalio 14 d. ieškovas D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-6585-178/2010. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tapačiais argumentais kaip ir ieškovė E. V.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

13Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

14Dėl įmonės nemokumo

15Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

16Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010 m. vasario 25 d. raštais D. P. ir E. V. pranešė, jog VšĮ „Kaimo verslo projektai“ yra nemoki ir jog neapmokės jiems priklausančio darbo užmokesčio. 2010 m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Kaimo verslo projektai“ pateikė teismui finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, kuriais atsakovas grindė įmonės mokumą. Iš pateikto VšĮ „Kaimo verslo projektai“ 2009 m. gruodžio 31 d. pateikto balanso matyti, kad įstaigos turtas sudaro 35 902 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 14 023 Lt, o trumpalaikis 21 879 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro – 4 687 Lt. Iš VšĮ „Kaimo verslo projektai“ vadovo M. V. paaiškinimų matyti, kad šie balanso duomenys rodo, jog įstaigos turtas sudaro 35 902 Lt, o įmonės įsipareigojimai sudaro 5 943 Lt. Įstaigos vadovas nenurodo, kiek iš minėtųjų įmonės įsipareigojimų yra pradelsti, tačiau net visus įmonės įsipareigojimus vertinat kaip pradelstus, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršytų pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės t. y. įmonė būtų vertintina kaip moki. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, VšĮ „Kaimo verslo projektai“ balansas parengtas nevisiškai tinkamai, o tai neleidžia nustatyti tikrosios įmonės turtinės padėties. Taip pat atsakovas teismui pateikė sutartis (b. l. 96-110), kurių pagrindu gautos piniginės lėšos galėtų būti panaudotos dengiant įmonės skolas kreditoriams ir kurios žymiai pagerintų įmonės turtinę padėtį.

17Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-1247/2010, 2010 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2-453/2010).

18Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Šiuo atveju VšĮ „Kaimo verslo projektai“ apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo. Įmonės turtinė padėtis pakito iš esmės ir byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, ar VšĮ „Kaimo verslo projektai“ moki / nemoki. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal sukauptą medžiagą šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo klausimą VšĮ „Kaimo verslo projektai“ tikslinga spręsti iš naujo, pravartu - žodinio proceso tvarka, išaiškinant visas aplinkybes dėl kardinaliai pasikeitusios įmonės finansinės situacijos aplinkybių bei dėl įmonės (ne)mokumo, teikiant prioritetą reabilitaciniam tikslui.

19Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais

20Į teismą su pareiškimais iškelti bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo projektai“ kreipėsi buvę įmonės darbuotojai D. P. ir E. V.

21ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).

22Teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo projektai“ ir tuo pagrindu, kad ji neatsiskaito su darbuotojais. VšĮ „Kaimo verslo projektai“ vadovas M. V. nurodo, kad įmonės vadovybei nėra žinoma apie skolą pareiškėjams D. P. ir E. V. Priešingai, nurodo, kad su įmonės darbuotojais yra visiškai atsiskaityta ir įmonė yra atlikusi 10 630 Lt darbuotojų darbo užmokesčio permoką. Į bylą nepateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiais aplinkybes. Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį, nėra visų būtinų sąlygų daryti išvadą, kad yra ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p. nuostatose numatytas pagrindas kelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ bankroto bylą.

23Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl atsakovo VšĮ „Kaimo verslo projektai“ (ne)mokumo, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog yra pagrindas atsakovui kelti bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta bei bankroto bylos atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

26Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui VšĮ „Kaimo verslo projektai“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovai ieškiniu prašė iškelti atsakovui VšĮ „Kaimo verslo... 5. Ieškovai nurodė, kad jie buvo atsakovo darbuotojai, tačiau atsakovas jiems... 6. Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokių ĮBĮ 9... 7. 2010 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto... 8. 2010 m. rugsėjo 28 d. VšĮ „Kaimo verslo projektai“ pateikė atskirąjį... 9. 2010 m. spalio 12 d. ieškovė E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 10. 2010 m. spalio 14 d. ieškovas D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 13. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu... 14. Dėl įmonės nemokumo... 15. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010 m. vasario 25 d. raštais D. P.... 17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti... 18. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas... 19. Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais... 20. Į teismą su pareiškimais iškelti bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo... 21. ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų... 22. Teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą VšĮ „Kaimo verslo... 23. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl... 24. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 26. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir bankroto...