Byla 3K-3-116/2013
Dėl transporto priemonės pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Rapinlit“, UAB „Luvel“ ir UAB „Komrita“, dėl transporto priemonės pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) prašė priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 297 990 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

5Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. su UAB „Rapinlit“ sudarė lizingo sutartis Nr. 1080321 ir Nr. 1080322, pagal kurias įsigijo UAB „Rapinlit“ nurodytą vilkiką „Mercedes Benz 2544“ bei priekabą „Silvest Trailers KTH 18“ ir perdavė juos UAB „Rapinlit“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyse numatytą kainą turtas pereis UAB „Rapinlit“ nuosavybėn. UAB „Rapinlit“, gavusi ieškovo sutikimą, su UAB „Luvel“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį dėl turto valdymo ir naudojimo. Ieškovo sutikimu turto valdytoju įregistruota UAB „Luvel“. UAB „Rapinlit“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudarytų draudimo sutarčių (draudimo liudijimai Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104) pagrindu 2008 m. spalio 30 d.–2009 m. spalio 30 d. laikotarpiui vilkikas ir 2008 m. spalio 31 d.–2009 m. spalio 31 d. laikotarpiui –priekaba buvo apdrausti transporto priemonių draudimu (Kasko). Sudarytų draudimo sutarčių sudėtinė dalis yra UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049. Naudos gavėjas pagal draudimo sutartis yra ieškovas. 2009 m. vasario 22 d. Rusijos Federacijoje nenustatyti asmenys turtą ir juo gabentą UAB „Komrita“ priklausiusį krovinį pagrobė. Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsisako priimti sprendimą dėl turto pagrobimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos išmokėjimo, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 18.3 punktu bei remdamasi tuo, kad pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo autotransporto ir krovinių draudimo sferoje. Ieškovo nuomone, toks atsisakymas nepagrįstas.

6Atsakovas nurodė, kad draudimo polisuose Nr. PZULT10442055 ir Nr. PZULT1042104 buvo aiškiai nurodyta, jog draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama nuomai; pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 9.6 punktą vienas iš nedraudžiamųjų įvykių, kuriems esant draudikas nemoka draudimo išmokos, yra transporto priemonės naudojimas nuomai. Draudėjas UAB „Rapinlit“ jau draudimo sutarčių sudarymo metu žinojo, kad apdraudžiamas transporto priemones 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 pagrindu jis buvo išnuomojęs UAB „Luvel“, tačiau šios informacijos draudikui nepateikė. Apdraustų transporto priemonių pagrobimas tuo metu, kai jos buvo perduotos pagal nuomos sutartį vežėjo UAB „Luvel“ žinion, pagal Taisyklių 9.6 punktą laikomas nedraudžiamuoju įvykiu.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 7 d. lizingo sutarčių Nr. 1080321 ir Nr. 1080322 pagrindu ieškovas nuosavybės teise įsigijo vilkiką „Mersedes Benz 2544“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bei priekabą „Silvest Trailers KTH 18“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir perdavė juos trečiajam asmeniui UAB „Rapinlit“ valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą turtas pereis UAB „Rapinlit“ nuosavybėn. Nurodytų sutarčių 9 punktu UAB „Rapinlit“ įsipareigojo apdrausti turtą lizingo davėjui priimtinoje draudimo kompanijoje. Ieškovas 2008 m. kovo 14 d. raštais davė sutikimus UAB „Rapinlit“ naudoti (subnuomoti) transporto priemones trečiajam asmeniui Lietuvos ir Rusijos UAB „Luvel“. UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 14 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 08/02, kuria UAB „Rapinlit“ vilkiką „Mersedes Benz 2544“ ir priekabą „Silvest Trailers KTH 18“ už mėnesinį 1000 Lt mokestį išnuomojo UAB „Luvel“, kuris buvo įregistruotas kaip naudotojas transporto priemonių registracijos liudijimuose. UAB „Rapinlit“ su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė nurodytų transporto priemonių draudimo sutartis, galiojusias nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (Transporto priemonių draudimo liudijimai PZU Nr. 1093599, PZU Nr. 1093600). 2008 m. spalio 30 d. ir 2008 m. spalio 31 d. draudimo sutartimis (draudimo liudijimai Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104) transporto priemonės perdraustos mažesne verte. Draudimo taisyklių Nr. 049 9.6 punkte nurodyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jei transporto priemonė naudojama nuomai, jeigu raštu už papildomą įmoką draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Transporto priemonių draudimo liudijimuose nurodyta transporto priemonės naudojimo paskirtis: draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, kad transporto priemonė nebus naudojama <...> nuomai.

10Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis. Teismas sprendė, kad transporto priemonės buvo perduotos UAB „Luvel“ nuomos pagrindu, ir šią išvadą padarė iš tokių įrodymų: 1) apdraustų transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. B 869296 ir Nr. B 869295, kuriuose naudotoju įrašyta UAB „Luvel“; 2) ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ raštų Nr. 01-08-387 ir Nr. 01-08-388, kuriais ieškovas davė sutikimą subnuomoti lizinguojamas transporto priemones; 3) Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimo Nr. 6009808, kuriame nurodoma, kad leidimas tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu transporto priemonei „Mercedes Benz 2544“ išduotas UAB „Luvel“ vardu; 4) muitinės deklaraciją MRN 09LTKR200010EB5502, kurioje, gabenant apdraustomis transporto priemonėmis į Rusijos Federaciją vėliau prarastą krovinį, procedūros vykdytoju nurodomas UAB „Luvel“; 5) UAB „Luvel“ įgaliojimą Nr. 12, išduotą vairuotojui S. A. naudotis ginčo transporto priemonėmis; 6) CMR važtaraštį MD 07 610533, kuriame vežėju nurodyta UAB „Luvel“; 7) knygelę TIR XQ60994246, kurioje vežėju nurodoma UAB „Luvel“; 8) Rusijos Federacijos muitinės nutarimą administracinėje byloje, kuriame nurodyta, kad transporto priemonių ir krovinio pagrobimo momentu transporto priemonės buvo perduotos vežėjui UAB „Luvel“. Teismas konstatavo, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovas neturi prievolės išmokėti prašomą draudimo išmoką. Transporto priemonių draudimo liudijimuose Nr. PZULT1042055 ir Nr. PZULT1042104 nurodyta, kad draudimo apsauga netaikoma jų nuomos atveju. Ši sąlyga ieškovui buvo žinoma, tačiau jis nepasinaudojo CK 6.1000 straipsnyje nustatyta papildomo draudimo galimybe, todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 18 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir nauju sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 280 980 Lt draudimo išmokos ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

12Teisėjų kolegija patenkino ieškovo prašymą ir priėmė jo naujai pateiktus įrodymus – tinkamas teisinis įvertinimas yra viena svarbiausių šioje byloje nustatytinų aplinkybių, todėl naujai teikiami įrodymai turi būti priimami ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

13Teisėjų kolegija tų pačių įrodymų vertinimo pagrindu padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą ir konstatavo, kad trečiųjų asmenų UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ santykiai nekvalifikuotini kaip nuomos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 12 d. prašymu ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašė leisti įsigytas transporto priemones –vilkiką „Mercedes Benz 2544 Actros“ ir priekabą „Silvest Trailers KTH 18“ – įregistruoti naudotoju transporto priemonės techniniame pase nurodant UAB „Luvel“, nes ši bendrovė yra „Linava“ narė ir turi transporto leidimus bei TIR knygeles. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sutiko, kad transporto priemonės lizingo sutarčių galiojimo laikotarpiu būtų perduotos naudotis (būtų subnuomotos) sutarties pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Luvel“. UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ 2008 m. kovo 14 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 08/02, kurioje nurodė, kad UAB „Rapinlit“ išnuomoja UAB „Luvel“ vilkiką ir priekabą. UAB „Rapinlit“ įsipareigojo įdarbinti savo vairuotoją, apmokėti visas reiso išlaidas. UAB „Luvel“ įsipareigojo aprūpinti TIR knygelėmis, reikiamais kelionės leidimais, o UAB „Rapinlit“ – apmokėti paslaugas pagal UAB „Luvel“ pateiktas sąskaitas; sutarties mėnesio mokestis nustatytas 1000 Lt ir PVM. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo šią sutartį kvalifikuoti kaip nuomos, nes jos turinys neteikia pagrindo išvadai, jog UAB „Rapinlit“ išnuomojo transporto priemones UAB „Luvel“. Aiškindama šią sutartį pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, teisėjų kolegija siekė nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir nurodė, kad pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį esminės nuomos sutarties sąlygos yra konkretaus nuomojamo turto perdavimas valdyti bei naudotis ir nuomos mokestis, tačiau iš šalių Bendradarbiavimo sutarties nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Rapinlit“ perdavė vilkiką su priekaba , nes šiomis transporto priemonėmis iš tikrųjų naudojosi pati UAB „Rapinlit“, jos faktiškai nebuvo perduotos naudotis ir valdyti UAB „Luvel“, o liko yloje nepateikta transporto priemonių priėmimo–perdavimo akto; matyti, kad vTokias išvadas patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2009 m. gruodžio 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos aplinkybės (pvz., būtent UAB „Rapinlit“ informavimas apie pagrobtą transporto priemonę, Be to, pagal aptariamą Bendradarbiavimo sutartį būtent pati UAB „Rapinlit“ įsipareigojo mokėti 1000 Lt sutarties mokestį UAB „Luvel“, todėl taip pat nenustatytas ir antrasis nuomos teisinių santykių elementas, t. y. įsipareigojimas mokėti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija iš šių aplinkybių viseto konstatavo, kad 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutartis Nr. 08/02 negali būti laikoma vilkiko ir priekabos nuomos sutartimi, nes ji neatitinka esminių nuomos sutarties požymių, o UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ santykiai nebuvo vilkiko ir priekabos nuomos teisiniai santykiai. Bendradarbiavimo sutartyje vien tik žodžio „išnuomoja“ įrašymas savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šalys sudarė nuomos sutartį. Teisėjų kolegija taip pat įvertino Bendradarbiavimo sutarties sudarymo tikslą, t. y. tai, kad . Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymas į UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. lapkričio 12 d. raštą.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog transporto priemonių registravimo liudijimuose UAB „Luvel“ nurodyta kaip naudotojas, taip pat nepatvirtina nuomos santykių egzistavimo ir realaus transporto priemonių perdavimo naudotis ir valdyti UAB „Luvel“. To nepatvirtina ir i

15Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimo Nr. 6009808 pagrindu UAB „Luvel“ suteikta teisė verstis tarptautinių krovinių gabenimu keliais samdos ar atlyginimo pagrindu Bendrijos teritorijoje vykdomų kelionių ar kelionių dalių maršrutais, tačiau šio leidimo turinys

16knygelėje TIR XQ60994246

17draudimo riziką draudikas įvertina ne tik pagal draudėjo informaciją, pateiktą prašyme sudaryti draudimo sutartį, bet ir pats gali reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme įtvirtintos informacijos atskleidimo pareigos vertinimas nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės, nes nustatyta, kad UAB „Luvel“ ir UAB „Rapinlit“ nesiejo nuomos teisiniai santykiai.

18Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pagal įstatymą nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

19Transporto priemonių draudimo liudijimuose nurodyta, kad draudimo vertė lygi transporto priemonės rinkos kainai įvykio dieną, išskyrus atvejus, kai draudimo liudijimui taikomi draudimo variantai „draudimas naująja verte“ arba „draudimas pastovia draudimo suma“; vagystės atveju taikoma 10 proc. besąlyginė išskaita, o naudos gavėjas yra UAB „Parex faktoringas ir lizingas“. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 15.1.3 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonė pavogta, draudimo išmoka yra transporto priemonės rinkos kaina draudžiamojo įvykio dieną, sumažinta franšizės suma. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 297 990 Lt draudimo išmoką bei 6 proc. procesines palūkanas. Iš ieškovo ir atsakovo pateiktų turto vertinimo ataskaitų teisėjų kolegija rėmėsi Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ atliktu įvertinimu, konstatavusi, kad šis turto vertinimas atliktas tinkamiausiai, prie išvados pateikti Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, įmonės kvalifikacijos atestatas, išdėstyti pagrindiniai teisiniai ir metodologiniai turto vertinimo pagrindai ir kt. Pagal Nepriklausomų vertintojų biuro „Marleksa“ įvertinimą „Mercedes Benz 2544“ ir „Silvest Trailers KTH 18“ rinkos vertė su PVM 2009 m. vasario mėnesį buvo 312 200 Lt. Iš šios vertės atėmus 10 proc. franšizę, priteistinos draudimo išmokos dydis – 280 980 Lt. Be to, pagal CK 6.37 ir 6.210 straipsnius ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Teisėjų kolegija atsisakė patenkinti atsakovo prašymą ir priimti atskirąją nutartį dėl dokumento – 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties nuorašo – suklastojimo fakto; nustatė, kad ieškovas į bylą pateikė 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 nuorašą, kuriame sutarties dalykas apibrėžiamas taip: UAB „Rapinlit“ išnuomoja UAB „Luvel“ vilkiką. UAB „Rapinlit“ pateiktame 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties Nr. 08/02 nuoraše sutarties dalykas apibrėžiamas taip: UAB „Rapinlit“ patiki UAB „Luvel“ vilkiką. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nustačius, jog UAB „Rapinlit“ iš tiesų ilgą laiką vykdė tarptautinio krovinių vežimo keliais veiklą neturėdama licencijų bei leidimų, prisidengdama UAB „Luvel“ vardu bei naudodamasi UAB „Luvel“ muitinės dokumentais, tokie UAB „Rapinlit“ veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėtos bylos apimtį ir išanalizuotų aplinkybių sudėtį, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovo nurodyti asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, todėl atsisakė priimti atskirąją nutartį.

21III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

231. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.993 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį atskleisti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, ir nukrypo nuo šios teisės normos aiškinimo bei taikymo praktikos. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, todėl jos šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas” v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008); draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aviacijos paslaugų centras“ v. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-427/2011). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi informacijos atskleidimo kriterijais, nurodytais CK 6.993 straipsnio 1 dalyje, formaliai vertino draudimo sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, atskleidžiant sutartimi siekiamus tikslus ir kitą reikšmingą informaciją, kurios pagrindu draudikas galėtų įvertinti prisiimamos draudimo rizikos mastą, neįvertino draudimo sutarties fiduciarinio pobūdžio ir nepagrįstai konstatavo, kad teiginiai apie tam tikrų aplinkybių atskleidimą neturi esminės reikšmės ginčo nagrinėjimui. Trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ jau draudimo sutarčių sudarymo metu žinojo, kad apdraudžiamas transporto priemones jis yra išnuomojęs, t. y. perdavęs valdyti ir naudotis UAB „Luvel“, tačiau šios informacijos draudikui nepateikė, taip pažeisdamas CK 6.993 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Būtent pareigos atskleisti informaciją nevykdymas lėmė tai, kad kasatorius pasiūlė draudėjui standartines draudimo sąlygas, konkrečiai neapibrėždamas, jog draudimo apsauga turtui netaikoma tuo atveju, jeigu jis perduodamas valdyti ir naudotis tretiesiems asmenims. Kadangi UAB „Rapinlit“ pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tai jam ir turi tekti su šios pareigos nevykdymu susijusi rizika.

242. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino kasatoriaus ir UAB „Rapinlit“ sudarytos draudimo sutarties, jos šalių ketinimų ir tikrosios valios bei teisėtų lūkesčių. Kasatoriaus ir UAB „Rapinlit“ sudarytoje draudimo sutartyje nurodyta, kad draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, jog transporto priemonė nebus naudojama nuomai. Iš šios sąlygos darytina išvada, kad kasatoriaus tikrasis teisėtas lūkestis buvo draudimo apsaugą turtui suteikti tik su sąlyga, jog šis nebus perduotas tretiesiems asmenims valdyti ir disponuoti. Draudiko teisėms ir pareigoms neturi įtakos faktas, ar už apdraustą transporto priemonę, perduotą trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis, mokami pinigai (nuomos mokestis), nes sprendžiant dėl prisiimamos draudimo rizikos masto esminę reikšmę turi apdrausto turto perdavimas trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis. Taigi esminė nustatinėtina aplinkybė yra transporto priemonės perdavimo trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis faktas, o konkrečių sutartinių santykių (nuomos, panaudos, daikto patikėjimo ir pan.) identifikavimas turi tik antraeilę reikšmę.

253. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties pagrindu nesusiklostė trečiųjų asmenų UAB „Rapinlit“ ir Lietuvos bei Rusijos UAB „Luvel“ nuomos santykiai. Šią išvadą teismas grindė prielaidomis, t. y. tuo, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta dėl to, jog UAB „Rapinlit“ nebuvo finansiškai naudinga įsigyti visas licencijas tarptautiniams kroviniams pervežti, o UAB „Luvel“ jas turėjo, taip pat tuo, kad byloje nėra transporto priemonių priėmimo–perdavimo akto, kuris patvirtintų turto perdavimo naudotis ir valdyti faktą, ir tuo, kad šalių sutartyje nenustatyta įpareigojimo mokėti nuomos mokestį. Teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių nuomos santykių buvimą: UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sutikimų, kad turtas būtų perduotas naudotis (subnuomotas) sutarties pagrindu UAB „Luvel“, transporto priemonių registracijos liudijimų, kuriuose jų naudotoju ir valdytoju nurodyta UAB „Luvel“, taip pat UAB „Luvel“ įgaliojimo vairuotojui naudotis transporto priemonėmis, Valstybinės kelių transporto inspekcijos leidimo, kuris tarptautiniam krovinių gabenimui keliais samdos ar atlyginimo pagrindu išduotas UAB „Luvel“ kaip transporto priemonės valdytojui, Muitinės deklaracijos ir TIR knygelės, kuriose vežėju nurodyta UAB „Luvel“, Rusijos Federacijos federalinės muitinės Rostovo muitinės nutarimo administracinėje byloje, kurioje UAB „Luvel“ buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už muitinės taisyklių pažeidimus.

264. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193-6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir nukrypo nuo jų taikymo praktikos, todėl nepagrįstai konstatavo, kad Bendradarbiavimo sutarties pagrindu nesusiklostė šalių nuomos teisiniai santykiai. Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad UAB „Rapinlit“ išnuomoja UAB „Luvel“ vilkiką ir priekabą, o 2.2 punkte nurodyta, kad sutarties mėnesio mokestis yra 1000 Lt ir PVM. Iš šių sutarties sąlygų darytina išvada, kad šalys šioje sutartyje susitarė dėl esminių nuomos sutarties sąlygų – turto perdavimo ir nuomos mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal šią sutartį UAB „Rapinlit“, o ne UAB „Luvel“ įsipareigojo mokėti 1000 Lt sutarties mokestį. Be to, teismas išvadą apie tai, kad transporto priemonėmis iš tikrųjų naudojosi tik UAB „Rapinlit“ ir neperdavė jų laikinai valdyti bei naudotis už užmokestį UAB „Luvel“, padarė nenustatęs tikrosios Bendradarbiavimo sutarties šalių valios, ketinimų, sutarties sudarymo tikslų ir su šios sutarties sudarymu bei vykdymu susijusių svarbių aplinkybių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Luvel“ valdė ir naudojo turtą nuomos pagrindais, o tikroji UAB „Rapinlit“ valia sudarant Bendradarbiavimo sutartį buvo perduoti turtą valdyti ir naudotis UAB „Luvel“. Ši valia buvo žinoma ir ieškovui, nes šis davė rašytinį sutikimą, kad turtas būtų perduotas naudotis (subnuomotas) sutarties pagrindu trečiajam asmeniui UAB „Luvel“.

275. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, reglamentuojantį naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Teismas priėmė ieškovo pateiktus naujus įrodymus – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ 2010 m. lapkričio 12 d. paklausimą ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymą – nesant CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų tokiems įrodymams priimti apeliacinės instancijos teisme.

286. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima daryti išvados, jog trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ pateikė suklastotą 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutartį, todėl nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį; taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neįsitikino, ar trečiojo asmens UAB „Rapinlit“ pateikta Bendradarbiavimo sutartis atitinka įrodymų leistinumo kriterijų, ar ji nėra suklastota.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius argumentus:

301. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė tikrosios Bendradarbiavimo sutarties šalių valios, ketinimų, sutarties sudarymo tikslų bei su šios sutarties sudarymu ir vykdymu susijusių svarbių aplinkybių. Teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nustatė tikruosius sutarties dalyvių ketinimus atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad Bendradarbiavimo sutarties 1.1 punkte pavartota sąvoka iš tiesų nereiškia nei faktinės, nei teisinės nuomos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vilkiko bei priekabos perdavimo bendrovei UAB „Luvel“, nei nuomos mokesčio mokėjimo faktų, nei aplinkybės, kad šalims pagal sutartį būtų kilusios pareigos perduoti turtą naudotis ir mokėti už jį nuomos mokestį, t. y. aplinkybių, sudarančių nuomos sutarties elementus. Taigi teismo išvada, kad tarp Bendradarbiavimo sutarties šalių nesusiklostė nuomos santykiai, pripažintina teisėta, atitinkančia CK nuostatas. Nustačius, kad nebuvo sudaryta apdrausto turto nuomos sutarties, o turtas faktiškai liko draudėjo žinioje, konstatuotina, kad draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

312. Kasatorius skunde remiasi tikrovės neatitinkančiomis ir apeliacinės instancijos teismo paneigtomis aplinkybėmis. Vairuotojas-ekspeditorius S. A., kuriam buvo perduotas vilkikas, buvo ne UAB „Luvel“, bet UAB „Rapinlit“ darbuotojas, Bendradarbiavimo sutarties 2.2 punkte nurodytas 1000 Lt mokestis yra ne nuomos mokestis, bendrovės UAB „Luvel“ mokamas už transporto priemonių nuomą, o mokėjimas, kurį bendrovei UAB „Luvel“ vykdė dokumentų tvarkymo paslaugos pagal šią sutartį gavėjas UAB „Rapinlit“. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Be to, kasatorius nepagrįstai remiasi tuo, kad UAB „Rapinlit“ neatskleidė kasatoriui informacijos, jog vilkikas ir priekaba buvo perduoti UAB „Luvel“. Kasatorius, kaip profesionalas, iš gautų vilkiko ir priekabos registravimo liudijimų dar prieš apdrausdamas turtą galėjo matyti, kad vilkiko ir priekabos naudotoju yra įregistruotas UAB „Luvel“, ir išsiaiškinti savininko bei naudotojo teisinius santykius, susijusius su vilkiko ir priekabos valdymu ir naudojimu, tačiau to nepadarė.

323. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatytos draudiko pareigos atskleisti draudėjui visą informaciją, galinčią turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei, pažeidimu. Byloje nustatyta, kad ketinamas apdrausti turtas ir toliau liko UAB „Rapinlit“ žinioje, taigi jis nebuvo perduotas UAB „Luvel“. Be to, iki vilkiko ir priekabos pagrobimo kasatorius nereiškė pretenzijų dėl esminių aplinkybių neatskleidimo, nesinaudojo CK 6.993 straipsnio 3–7 dalyse nustatyta teise nutraukti draudimo sutartis dėl draudėjo kaltės. Aplinkybę, kad nebuvo pažeistas įstatymo reikalavimas atskleisti informaciją, patvirtina tai, jog kasatoriui buvo pateikti transporto priemonių registravimo liudijimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad vilkiko ir priekabos naudotoju įregistruota UAB „Luvel“, taigi šis faktas kasatoriui turėjo būti žinomas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad UAB „Luvel“ dalyvavimas santykiuose su UAB „Rapinlit“, susijusiuose su vilkiku ir priekaba, buvo aplinkybė, galinti turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai); tai, kas buvo įregistruotas kaip turto valdytojas, neturėjo jokios įtakos draudimo rizikos laipsniui. Pagal CK 6.993 straipsnio 2 dalį ir jos taikymo praktiką draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė.

334. Kasatorius nepagrįstai remiasi skunde nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes tų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Be to, kasacinio teismo išaiškinimai skunde pateikti neišsamiai, taip iškreipiant jų esmę.

345. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, taigi tinkamai motyvavo naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybę ir CPK 314 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus vertino tik kaip netiesioginius, o tokie įrodymai negali nulemti teismo sprendimo, jais tik papildomai patvirtinamas teismo nustatytų aplinkybių teisingumas.

35Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

361. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu Bendradarbiavimo sutarties vertinimu ir išvada dėl nuomos santykių nebuvimo, remiasi tik dalimi byloje esančių dokumentų, o ne jų visuma. Byloje esantys finansiniai UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ dokumentai patvirtina šių bendrovių ūkinius santykius, kuriuose nėra nuomos požymių.

372. Kasatorius nepateikė konkrečių įrodymų dėl neva suklastotos 2008 m. kovo 14 d. Bendradarbiavimo sutarties, suklastojimo fakto nepatvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės prokuroro 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas. UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ finansiniai dokumentai patvirtina, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo vykdoma abiejų jos šalių.

383. Aplinkybė, kad draudimo sutartys buvo sudarytos su UAB „Rapinlit“, o ne su UAB „Luvel“, patvirtina, kad kasatorius (draudėjas) buvo gavęs šalių Bendradarbiavimo sutarties kopiją ir apie šią sutartį žinojo, todėl kasacinio skundo argumentas, kad kasatoriui nebuvo pateikta reikšminga informacija draudimo sutartims sudaryti, atmestinas kaip nepagrįstas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

41Šalių ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių: draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad apdrausta transporto priemonė vagystės metu buvo perduota valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui nuomos pagrindu, o nuoma pagal draudimo sutarties sąlygas yra nedraudžiamasis įvykis. Taigi šioje byloje keliami draudimo sutarties sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo bei draudimo sutarties šalių teisių ir pareigų turinio bei tinkamo vykdymo, kiek tai susiję su nedraudžiamaisiais įvykiais, klausimai. Tai yra kasacijos dalykas ir šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

42Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad fakto klausimai nesudaro kasacijos dalyko, nes faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacinio teismo kompetencija (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus kiekvieną atskirai ir jų visetą, teismo išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo išsamiai argumentuotos priimtame sprendime, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, remiasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšmingomis vertinant atsakovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumą, ir atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, susijusius su CPK 183 bei 185 straipsnių pažeidimu, plačiau dėl to nepasisakydama, nes kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, neatitinka teismo sprendimo turinio.

43Dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo ir draudimo sutarties šalių teisių bei pareigų tinkamo vykdymo

44Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje.

45Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo liudijime aptartomis individualiomis sąlygomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009). Draudimo sutartis paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis). Draudimo rūšies taisyklėse gali būti nustatyti atvejai, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama. Vienas tokių atvejų – įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju, t. y. tokiu, kurio rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiėmė ir kurio atveju neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-1445/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-45/2008; kt.); tais atvejais, kai sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, draudikas privalo užtikrinti jų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos ir konkretizuotos, nes įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi; jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009; 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl to, ar draudikas pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką remdamasis tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, reikia įvertinti draudimo sutartyje nustatytas draudimo apsaugos ribas, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar jos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose.

46Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas (draudikas) konstatavo nedraudžiamąjį įvykį – apdraustų transporto priemonių perdavimą nuomos pagrindu trečiajam asmeniui, ir tuo remdamasis atsisakė mokėti draudimo išmoką. Šis ginčas spręstinas draudimo sutarčių sąlygas bei jų subjektų sutartinių pareigų vykdymą vertinant pirmiau nurodytų draudimo santykius reglamentuojančių teisės normų išaiškinimų kontekste.

47Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ parengtų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 (toliau – ir Draudimo taisyklės), kurios yra sudėtinė UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Rapinlit“ sudarytų draudimo sutarčių dalis, 9.6 punkte nurodyta, kad vienas nedraudžiamųjų įvykių yra transporto priemonės naudojimas nuomai. Ši nuostata pakartota vilkiko bei priekabos draudimo liudijimuose, nurodant, kad draudimo įmoka apskaičiuota su sąlyga, jog transporto priemonė nebus naudojama, be kitų veiklos rūšių, ir nuomai. Siekiant nustatyti, ar UAB „Rapinlit“ pažeidė šią draudimo sutarties sąlygą, reikia išsiaiškinti jos turinį ir paskirtį.

48Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 Bendrosiose sąlygose sąvoka „nuoma“ pavartota apibrėžiant, kas yra rizikos padidėjimas; vienu iš rizikos padidėjimo atvejų, be kitų, nurodyta aplinkybė, kai pasikeičia transporto priemonės naudojimo pobūdis, paskirtis: naudojimas nuomai, taksi, inkasacijai, operatyvinei veiklai, mokomajam važiavimui, lenktynėms ir pan. Atsižvelgiant į šią Draudimo taisyklių nuostatą ir į pirmiau nurodytus draudimo sutarties kaip rizikos sutarties ypatumus, darytina išvada, kad nuoma kaip nedraudžiamasis įvykis Draudimo taisyklių 9.6 punkte įtvirtinta todėl, jog transporto priemonės perdavimas valdyti ir naudoti nuomos pagrindu trečiajam asmeniui, kurio iš anksto negalima identifikuoti nei įvertinti jo veiksmų patikimumo, padidina nuostolių atsiradimo tikimybę ir atitinkamai – draudiko riziką. Be to, pažymėtina, kad nuoma siejama su transporto priemonės paskirtimi – naudojimu nuomai. Ši Draudimo taisyklių sąlyga, apibrėžianti nuomą kaip draudimo riziką didinantį veiksnį, svarbi aiškinantis, ar nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą apie nedraudžiamojo įvykio buvimą, t. y. kad apdraustos transporto priemonės (vilkikas ir priekaba) buvo perduotos valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui nuomos pagrindu, taip padidinant draudimo riziką. Pažymėtina, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ kasaciniame skunde draudimo sutarties sąlygą dėl nuomos kaip nedraudžiamojo įvykio taip pat aiškina būtent per jos paskirtį – išvengti rizikos padidėjimo, kuris gali atsirasti transporto priemonę valdant ir naudojant trečiajam asmeniui; skunde akcentuojamas transporto priemonės perdavimas, neteikiant esminės reikšmės nuompinigių mokėjimui (žr. antrąjį kasacinio skundo argumentą).

49Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Rapinlit“ neperdavė transporto priemonių valdyti ir naudotis UAB „Luvel“: vilkiką su priekaba vairavo UAB „Rapinlit“ darbo sutarties pagrindu dirbantis vairuotojas–ekspeditorius S. A., pagal UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ sudarytą bendradarbiavimo sutartį UAB „Rapinlit“ įsipareigojo užtikrinti tinkamą vilkiko ir priekabos techninę būklę bei mokėti su transporto priemonių naudojimu susijusius mokesčius, atlyginti dėl vairuotojo kaltės padarytą žalą dėl sugadinto krovinio, neteisingo dokumentų įforminimo ir pan., kontroliuoti vairuotojo darbo ir poilsio režimą, atsakyti už transporto priemonių tinkamumo liudijimo galiojimą ir kt. Taigi transporto priemonių valdytoja ir naudotoja liko UAB „Rapinlit“. Tai reiškia, kad draudimo riziką didinančių veiksnių, kurie pagal Draudimo taisykles galėtų lemti įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju dėl to, jog transporto priemonės buvo perduotos valdyti ir naudoti trečiajam asmeniui, nenustatyta. Šios aplinkybės konstatuotos tinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl, minėta, kasacinio teismo teisėjų kolegija jų nekvestionuoja ir jomis remiasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

50Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.993 straipsnio normas, įpareigojančias draudėją atskleisti draudikui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Kasatoriaus teigimu, draudėjas UAB „Rapinlit“ šios pareigos neįvykdė ir apie transporto priemonių nuomą nepranešė, todėl jam turi tekti neigiami padariniai dėl to, kad sutartis buvo sudaryta standartinėmis, o ne individualizuotomis sąlygomis. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

51Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką, todėl prieš sudarydamas sutartį jis turi turėti galimybę sužinoti visas rizikos įvertinimui reikšmingas aplinkybes ir pagal jas nustatyti, ar sutartis gali būti sudaroma draudimo rūšies taisyklių (t. y. standartinių sąlygų, nustatytų atsižvelgiant į įprastomis aplinkybėmis atsirandantį rizikos laipsnį) pagrindu, ar dėl netipiškų aplinkybių ar išskirtinių draudėjo poreikių, galinčių sukelti didesnę ar mažesnę nei įprasta nuostolių atsiradimo tikimybę, tam tikros standartinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos ir nustatytos individualiai. Informavimo pareiga pagal įstatymą nustatyta abiem sutarties šalims – ir draudikui, ir draudėjui. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Detonas“ v. UAB „Balti tehnika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2011; kt.). Pagal CK 6.993 straipsnį draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui (1 dalis); esminėmis aplinkybėmis pripažįstamos aplinkybės, nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose, taip pat tos, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (2 dalis). Taigi draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, ne tik turi įvertinti draudėjo pateiktą informaciją, bet ir pats reikalauti pateikti ar rinkti, jo nuomone, trūkstamą informaciją apie draudėją tokios apimties ir tokiu būdu, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kelda“ v. UAB DK „Baltic Polis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-1029/2003; kt.).

52Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, kaip profesionalas, prieš sudarydamas draudimo sutartis, iš gautų villkiko bei priekabos registravimo liudijimų galėjo ir turėjo matyti, jog jų naudotoju įregistruota UAB „Luvel“, ir išsiaiškinti savininką bei naudotoją siejančius teisinius santykius, susijusius su transporto priemonių valdymu bei naudojimu, tačiau to nepadarė. Iš šių byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad faktas, jog transporto priemonių naudotoju įregistruota UAB „Luvel“, nebuvo nuo draudiko nuslėptas, taigi nėra pagrindo teigti, kad UAB „Rapinlit“ neatskleidė atsakovui reikšmingos informacijos; ši informacija turėjo būti draudikui žinoma (CK 6.993 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad Draudimo taisyklių Nr. 049 2.2.2.1 punkte (kasaciniame skunde nurodyta 2005 m. rugsėjo 28 d. redakcija) nustatyta draudėjo pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie esmines aplinkybes, galinčias turėti įtakos draudimo rizikai, o esminėmis aplinkybėmis pagal šią nuostatą, be kitų, yra draudžiamos transporto priemonės naudojimo paskirtis. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo taisyklių Bendrosiose sąlygose nuoma, kaip riziką didinantis veiksnys, siejama su transporto priemonės naudojimo paskirtimi, teigtina, jog draudėjas UAB „Rapinlit“ neturėjo pagrindo manyti, kad jis gali pažeisti Draudimo taisyklių 2.2.2.1 punktą, taigi turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog sudarydamas draudimo sutartį apsaugojo savo ir ieškovo interesus draudimo sutartyje nustatyta apimtimi. Minėta, kad draudikas, manydamas, jog jam pateiktos informacijos nepakanka, turi teisę pareikalauti iš draudėjo papildomos informacijos. Atsakovas nepareiškė jokių prašymų UAB „Rapinlit“ suteikti papildomos informacijos. Pažymėtina, kad transporto priemonės buvo draudžiamos du kartus: 2008 m. kovo 31 d. sudarytos draudimo sutartys didesne verte, o nuo 2008 m. spalio 30 d. (vilkikas) ir 2008 m. spalio 31 d. (priekaba) perdraustos mažesne verte. Abu kartus draudikas sudarė draudimo sutartis tokiomis pačiomis sąlygomis (išskyrus terminą ir draudimo sumą) ir nekėlė klausimo, kokie teisiniai santykiai sieja UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“, kuri transporto priemonių liudijimuose buvo nurodyta kaip naudotoja. Darytina išvada, kad atsakovas, kaip profesionalas, jam suteiktą informaciją laikė pakankama draudimo sutartims sudaryti, o UAB „Rapinlit“ bei UAB „Luvel“ santykių nevertino kaip nuomos santykių Draudimo taisyklių 9.6 punkto prasme. Šią išvadą papildomai patvirtina ir tai, kad po transporto priemonių vagystės, įvykusios 2009 m. vasario 22 d., atsakovas visą laiką atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindė ne transporto priemonių perdavimu nuomai, bet kitu Draudimo taisyklėse įtvirtintu pagrindu, pagal kurį draudikas nemoka draudimo išmokos, jei transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia; jei žalos atsiradimas susietas su teisėto valdytojo veika, kurioje kvotos, tardymo įstaiga arba teismas nustatė nusikaltimo arba chuliganizmo, užtraukiančio administracinę atsakomybę, požymius, taip pat jei transporto priemonės savininkas, valdytojas, draudėjas, naudos gavėjas suklastojo duomenis apie kelių eismo įvykį arba jo padarinius, ar kitais būdais siekė neteisėtai gauti draudimo išmoką. Taigi atsakovas rėmėsi Draudimo taisyklėse nustatyta teise atidėti išmokos mokėjimą, kol nepasibaigs parengtinis tyrimas ar teisminis procesas, susijęs su draudžiamuoju įvykiu. Tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsiliepime į ieškinį, paduotame 2010 m. sausio 6 d., t. y. daugiau kaip po dešimties mėnesių, atsakovas nurodė, kad apdraustųjų transporto priemonių vagystė yra nedraudžiamasis įvykis, nes jos buvo perduotos valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui nuomos pagrindu. Paties atsakovo patvirtintose Draudimo taisyklėse nurodyta, kad draudikas turi informuoti draudėją apie draudimo išmokos nemokėjimo priežastis per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos, reikšmingos nustatant draudiminio įvykio faktą, gavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad duomenis, kuriais rėmėsi atsiliepime į ieškinį, atsakovas turėjo ne vėliau kaip 2009 m. vasario 24 d. (T. 1, b. l. 128–131, 174–177), taigi tai, jog jis dešimt mėnesių nesirėmė nuomos kaip nedraudžiamojo įvykio aplinkybe, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ santykių jis nevertino kaip nuomos santykių nedraudžiamuosius įvykius nustatančių Draudimo taisyklių sąlygų prasme.

53Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisėta ir pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovui nuosavybės teise priklausiusių transporto priemonių vagystė nepripažintina nedraudžiamuoju įvykiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų; draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. PĮ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-395/2010). Formalus UAB „Rapinlit“ ir UAB „Luvel“ santykių aiškinimas, remiantis byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose vartojamomis sąvokomis „nuoma“, „subnuoma“ ir pan., nesiaiškinant šalių santykių turinio ir neatsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygų, įtvirtinančių nedraudžiamuosius įvykius, paskirtį bei tikslą, iškreiptų draudimo sutarčių esmę ir neteisėtai panaikintų ieškovo turtinių interesų apsaugą, kurios jis pagrįstai tikėjosi įgijęs sudarytų draudimo sutarčių pagrindu. Nagrinėjamu atveju, nenustačius transporto priemonių perdavimo trečiajam asmeniui fakto, nėra pagrindo išvadai, kad jos buvo pavogtos tokiomis aplinkybėmis, kurių rizikos draudikas nebuvo prisiėmęs. Taigi draudikas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad įvykis buvo nedraudžiamasis.

54Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo transporto priemonių vagystę pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, ir nesant šalių ginčo dėl draudimo išmokos dydžio, kiti kasacinio skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir negali paneigti apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisako, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

56Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

57Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) sumokėjo advokatui 2613,60 Lt. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodytą rekomenduojamą dydį, todėl, atsižvelgiant į šio teisės akto bei CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, mažintina iki 1500 Lt bei priteistina ieškovui iš kasatoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

58Valstybei iš kasatoriaus priteistina 92,90 Lt kasaciniame teisme patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių dydį patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. sausio 16 d. pažyma (CPK 88 straipsnio 3 punktas).

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Priteisti ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (juridinio asmens kodas 126233315) iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

62Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) 92,90 Lt (devyniasdešimt du litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (pavadinimas pakeistas į UAB... 5. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 7 d. su UAB „Rapinlit“ sudarė lizingo... 6. Atsakovas nurodė, kad draudimo polisuose Nr. PZULT10442055 ir Nr. PZULT1042104... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 7 d. lizingo sutarčių Nr. 1080321 ir Nr.... 10. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nenustatė pagrindo... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. Teisėjų kolegija patenkino ieškovo prašymą ir priėmė jo naujai pateiktus... 13. Teisėjų kolegija tų pačių įrodymų vertinimo pagrindu padarė priešingą... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog transporto priemonių... 15. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos... 16. knygelėje TIR XQ60994246... 17. draudimo riziką draudikas įvertina ne tik pagal draudėjo informaciją,... 18. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pagal įstatymą nedraudžiama... 19. Transporto priemonių draudimo liudijimuose nurodyta, kad draudimo vertė lygi... 20. Teisėjų kolegija atsisakė patenkinti atsakovo prašymą ir priimti... 21. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Lietuvos apeliacinio... 23. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.993 straipsnio 1... 24. 2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino kasatoriaus ir UAB... 25. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnius.... 26. 4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193-6.195... 27. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį,... 28. 6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad negalima daryti... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir... 30. 1. Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 31. 2. Kasatorius skunde remiasi tikrovės neatitinkančiomis ir apeliacinės... 32. 3. Kasatorius nepagrįstai remiasi CK 6.993 straipsnio 1 dalyje nustatytos... 33. 4. Kasatorius nepagrįstai remiasi skunde nurodytomis kasacinio teismo... 34. 5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad naujų įrodymų pateikimo... 35. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Rapinlit“ prašo... 36. 1. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu... 37. 2. Kasatorius nepateikė konkrečių įrodymų dėl neva suklastotos 2008 m.... 38. 3. Aplinkybė, kad draudimo sutartys buvo sudarytos su UAB „Rapinlit“, o ne... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 41. Šalių ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių: draudikas atsisakė... 42. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad fakto klausimai nesudaro... 43. Dėl draudimo sutarties sąlygos, nustatančios nedraudžiamuosius įvykius,... 44. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 45. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies... 46. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovas... 47. Atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ parengtų Transporto priemonių draudimo... 48. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 Bendrosiose sąlygose sąvoka... 49. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Rapinlit“ neperdavė... 50. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 51. Draudimo sutartimi draudikas perima draudėjo nuostolių atsiradimo riziką,... 52. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, kaip... 53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 54. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustačius, jog atsakovas... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant... 57. Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateikė mokėjimo... 58. Valstybei iš kasatoriaus priteistina 92,90 Lt kasaciniame teisme patirtų... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 61. Priteisti ieškovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (juridinio... 62. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...