Byla 1A-519-634/2016

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei, nuteistajai S. S., jos gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui, nuteistajai V. V., jos gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui. nuteistajam R. N., jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei, nuteistajai V. Č., jos gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, nuteistojo R. N. gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, nuteistojo I. K. gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei, nukentėjusiajai D. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. S., V. Č. ir R. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (D. R. epizodas (O. B. teisių paveldėtoja)) – 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) – 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. C. epizodas) - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. J. epizodas) - 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (N. M. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (K. K. epizodas) - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. Č. epizodas) - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. B. epizodas) - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. L. epizodas) - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. G. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. M. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. S. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Z. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. N. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Š. B. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. Z. epizodas) ir nuteista 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. G. epizodas) - 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. L. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. L. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Ž. K. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Ž. K. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. B. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. B. epizodas) ir nuteista 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. B. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Z. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. Z. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I. S. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Z. D. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. P. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (E. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. S. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. U. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. K. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. K. epizodas) - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. Ž. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (O. P. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. K. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I. K. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (B. Š. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (G. M. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. Č. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (I. P. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (M. J. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. J. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. G. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (L. N. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. S. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (S. G. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. S. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. M. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. M. epizodas) - 3 metams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. K. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. U. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. K. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (P. G. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (J. G. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (L. M. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. L. epizodas) - 3 metams 1 mėnesiui; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. S. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (L. M. epizodas) - 3 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. M. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. M. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. Ž. epizodas) - 3 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. R. epizodas) - 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. M. G. epizodas) - 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį bausmė, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki bausmės vykdymo pradžios nuspręsta S. S. kardomosios priemonės neskirti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, S. S. iki 2016 m. gegužės 18 d. atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu. V. Č. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (N. M. epizodas) - 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (K. K. epizodas) - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. G. epizodas) ir nuteisti 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. M. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Z. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Š. B. epizodas) - 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. Ž. epizodas) - 2 metams 11 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (A. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. R. epizodas) - 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Vidutės M. G. epizodas) - 3 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant visiško bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Č. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iki bausmės vykdymo pradžios V. Č. kardomosios priemonės nuspręsta neskirti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką V. Č. įskaitytas laikotarpis, prabūtas ją sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę šioje byloje, t. y. nuo 2011 m. vasario 9 d. iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį į bausmės laiką V. Č. įskaityta bausmės dalis, iki 2016 m. gegužės 18 d. atlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Z. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. N. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. Z. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (G. G. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. L. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Ž. K. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (V. B. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (J. Z. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I. S. epizodas) - 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (Z. D. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (E. P. epizodas) - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. S. epizodas) - 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmių dalinio sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos, taikant visiško bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. N. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, taikant BK 3 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas kaltinamajam R. N. atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Iki bausmės vykdymo pradžios R. N. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. N., V. V. bei I. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

    1. S. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems turtinę žalą: 1) V. C. – 30250 Lt (8761,01 Eur); 2) D. J. 15819 Lt (4581,50 Eur); 3) V. S. 3300 Lt (955,75 Eur); 4) R. L. 3000 Lt (868,86 Eur); 5) Ž. K. 25000 Lt (7240,50 Eur); 6) J. Z. 12000 Lt (3475,44 Eur); 7) E. P. 20000 Lt (5792,40 Eur); 8) D. K. 22150 Lt (6415,08 Eur); 9) M. J. 22000 Lt (6371,64 Eur); 10) R. K. 14100 Lt (4083,64 Eur); 11) D. K. 14300 Lt (4141,56 Eur); 12) P. G. 9500 Lt (2751,39 Eur); 13) J. G. 12700 Lt (3678,17 Eur); 14) L. M. (Š.) 26800 Lt (7761,82 Eur).
    2. S. S. taip pat pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems didelę turtinę žalą: 1) D. R. (teisių paveldėtoja O. B.) – 140500 Lt (40691,61 Eur); 2) R. D. – 143815 Lt (41651,70 Eur); 3) R. D. – 98542,31 Lt (28539,83 Eur); 4) A. B. 16179,76 Lt (4685,98 Eur); 5) V. L. 26566,52 Lt (7694,20 Eur); 6) A. B. 32500 Lt (9412,65 Eur); 7) V. M. 41930 Lt (12143,77 Eur); 8) A. L. 36241,25 Lt (10496,19 Eur); 9) E. M. 50130 Lt (14518,65 Eur).
    3. Be to, S. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje įgijo svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems turtinę žalą: 1) V. G. 850 Lt (246,18 Eur); 2) D. M. 13249,90 Lt (3837,44 Eur); 3) Š. B. 12099 Lt (3504,11 Eur); 4) A. B. 15550,39 Lt (4503,70 Eur); 5) I. S. 13616 Lt (3943,47 Eur); 6) V. S. 20000 Lt (5792,40 Eur); 7) M. U. – 4500 Lt (1303,29 Eur); 8) V. Ž. 18099 Lt (5241,83 Eur); 9) I. K. 4000 Lt (1158,48 Eur); 10) B. Š. 22000 Lt (6371,64 Eur); 11) G. M. 9200 Lt (2664,50 Eur); 12) D. G. 5300 Lt (1534,99 Eur); 13) D. S. 11100 Lt (3214,78 Eur); 14) V. S. 9916 Lt (2871,87 Eur); 15) R. M. 14831 Lt (4295,35 Eur); 16) D. U. 18426,26 Lt (5336,61 Eur); 17) M. S. 26450 Lt (7660,45 Eur); 18) A. M. 7700 Lt (2230,07 Eur); 19) M. M. 12028 Lt (3483,55 Eur); 20) V. P. 5600 Lt (1621,87 Eur); 21) A. P. 12400 Lt (3591,29 Eur).
    4. Taip pat S. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje įgijo didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems didelę turtinę žalą: 1) N. M. – 82800 Lt (23980,54 Eur); 2) K. K. didelę 48740,99 Lt (14116,37 Eur); 3) G. Č. – 113500 Lt (32871,87 Eur); 4) J. Z. 65094 Lt (18852,53 Eur); 5) A. N. 36300 Lt (10513,21 Eur); 6) V. Z. 99530 Lt (28825,88 Eur); 7) G. G. 77500 Lt (22445,55 Eur); 8) R. L. 88700 Lt (25689,29 Eur); 9) Ž. K. 85967,91 Lt (24898,03 Eur); 10) V. B. 29444 Lt (8527,57 Eur); 11) J. Z. 74138,65 Lt (21472,04 Eur); 12) Z. D. 21450,14 Lt (6212,39 Eur); 13) E. P. 121357,98 Lt (35147,70 Eur); 14) D. K. 41900 Lt(12135,08 Eur); 15) O. P. 102005 Lt (29542,69 Eur); 16) V. K. 66694,81 Lt (19316,15 Eur); 17) V. Č. – 49217 Lt (14254,23 Eur); 18) I. P.– 66696 Lt (19316,50 Eur); 19) M. J. – 124800 Lt (36144,58 Eur); 20) L. N. 24865,37 Lt (7201,51 Eur); 21) S. G. 46633 Lt (13505,85 Eur); 22) R. Ž. 43638 Lt (12638,44 Eur); 23) D. R. 36900 Lt (10686,98 Eur); 24) Vidutei M. G. 91960 Lt (26633,46 Eur).
    5. V. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje įgijo svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems turtinę žalą: 1) V. G. 850 Lt (246,18 Eur); 2) D. M. 13249,90 Lt (3837,44 Eur); 3) Š. B. 12099 Lt (3504,11 Eur); 4) V. P. 5600 Lt (1621,87 Eur); 5) A. P. 12400 Lt (3591,29 Eur).
    6. Be to, V. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje įgijo didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydama nukentėjusiesiems didelę turtinę žalą: 1) N. M. – 82800 Lt (23980,54 Eur); 2) K. K. didelę 48740,99 Lt (14116,37 Eur); 3) J. Z. 65094 Lt (18852,53 Eur);4) R. Ž. 43638 Lt (12638,44 Eur); 5) D. R. 36900 Lt (10686,98 Eur); 6) Vidutei M. G. 91960 Lt (26633,46 Eur).
    7. R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje įgijo svetimą turtą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą: 1) I. S. 13616 Lt (3943,47 Eur); 2) V. S. 20000 Lt (5792,40 Eur).
    8. Taip pat R. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje įgijo didelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems turtinę žalą: 1) J. Z. 65094 Lt (18852,53 Eur); 2) A. N. 36300 Lt (10513,21 Eur); 3) V. Z. 99530 Lt (28825,88 Eur); 4) G. G. 77500 Lt (22445,55 Eur); 5) R. L. 88700 Lt (25689,29 Eur); 6) Ž. K. 85967,91 Lt (24898,03 Eur); 7) V. B. 29444 Lt (8527,57 Eur); 8) J. Z. 74138,65 Lt (21472,04 Eur); 9) Z. D. 21450,14 Lt (6212,39 Eur); 10) E. P. 121357,98 Lt (35147,70 Eur).
    9. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad visi kaltinamieji dėl visų jiems inkriminuotų veikų kaltais prisipažino parodydami, kad nusikalstamas veikas padarė kaltinamajame akte išdėstytomis aplinkybėmis. Be kaltinamųjų prisipažinimo jų padarytos nusikalstamos veikos įrodytos nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą teisme. Nurodė, kad nuosprendyje yra išsamiai aprašytos kaltinamųjų padarytos veikos ir jų padarymo aplinkybės. Dėl šių priežasčių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai nedetalizuojami ir atskirai nebeaprašomi. Visi kaltinamieji parodė, kad pripažįsta visų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, dėl ko teismas padarė išvadą, jog civiliniai ieškiniai yra įrodyti ir tenkintini.
    10. Nesutikdami su priimtu nuosprendžiu, nuteistieji S. S., V. Č. ir R. N. pateikė apeliacinius skundus.
    11. S. S. 2016 m. birželio 6 d. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį dėl jos pripažinimo kalta pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
      1. Skunde nurodo, kad dar 2015 m. rugsėjo 28 d. prieš pradedant nagrinėti bylą, ji kreipėsi su prašymu į Kauno apylinkės teismo pirmininką, teisėjus, kad nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl S. S., V. Č., R. N., I. K., R. N. ir V. V. įvykdytų nusikalstamų veiksmų pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalį (teisėja L. L., teisėjas R. G.) būtų sujungtos į vieną, kad skirtingose teisme nagrinėjamose bylose nukentėjusieji ir liudytojai negalėtų duoti skirtingų parodymų, kad teismas visų įrodymų visumoje galėtų vertinti duodamus parodymus. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas, tokiu būdu pažeidžiant kaltinamosios teises į teisingą teismą. Tuo tarpu nukentėjusysis M. J. duodamas parodymus dar nebaigtoje nagrinėti Kauno apylinkės teisme baudžiamojoje byloje parodė, kad S. S. jo atžvilgiu jokio sukčiavimo nevykdė, kad jo pinigų S. S. nepasisavino, kad ieškinio S. S. jis nereiškia. Tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. J. epizode, vadovavosi ikiteisminiame tyrime M. J. duotais parodymais, o ne M. J. duotais parodymais teisminio nagrinėjimo metu vienoje iš trijų teisme nagrinėtų bylų. Tai įrodo vienos baudžiamosios bylos perdavimo į teismą dalimis ydingumą, kaip ir atskirų vienos bylos nagrinėjimo atskiromis dalimis teisme ydingumą. Be to, dar nebaigtoje nagrinėti teisme baudžiamojoje byloje V. Č. davė išsamius parodymus, kad ji su V. V. suorganizavo pinigų rinkimą iš giminių, pažįstamų bei bendradarbių, kad paimtus pinigus pasisavindavo, kad S. S. buvo melagingai apkalbėta dėl pinigų rinkimo, nes jau buvo nuteista už kitus nusikaltimus, kad ji su sutuoktiniu G. Č. ir dukterimi apkalbėjo S. S. dėl neva S. S. paimtų iš G. Č. pinigų, nes ji su V. V. ir G. Č. apgaulės būdu buvo paėmę iš S. S. tėvų 180000 Lt (prokurorė dėl neteisėto pinigų užvaldymo iš S. S. tėvų nepagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą). Tokiu būdu teismas, priimdamas S. S. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį G. Č. epizode, negalėjo vertinti V. Č. parodymų, duotų teisme, kadangi dvi bylos nagrinėjimui nebuvo sujungtos į vieną. Prokurorui nepagrįstai išskaidžius vieną baudžiamąją bylą į tris, S. S. ir kiti asmenys tris kartus teisiami, dėl jų veikų priimami trys nuosprendžiai, o atsižvelgiant į jau įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį S. S. ir kitų asmenų atžvilgiu - keturi nuosprendžiai, tuo pačiu iš esmės sunkinant S. S. atsakomybę dėl turimų teistumų skaičiaus.
      2. S. S. nesutinka su nuosprendžio motyvais, jog visi kaltinamieji prisipažino kaltais dėl visų jiems inkriminuotų veikų. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu S. S. neprisipažino kalta dėl jai pareikštų įtarimų, iki kaltinamojo akto surašymo raštu nepareiškė, jog sutinka su įtarimais ir sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas šio BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. 2015 m. liepos 15 d. ji susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokurorei pareiškė eilę rašytinių prašymų, vienas iš kurių - nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios S. S. atžvilgius, kadangi ji iš pranešime apie įtarime paminėtų asmenų piniginių sumų neėmė ir nepasisavino. Tuo tarpu po ilgalaikių teisėjo įstatymo reikalavimų aiškinimo dėl galimybės būti nuteistiems žymiai švelnesne bausme prisipažinus kaltais dėl pareikštų kaltinimų ir įkalbinėjimų pasinaudoti šia įstatymu numatyta galimybe S. S. prisipažino kalta dėl jai pareikštų absurdiškų kaltinimų, tačiau detaliau pagal kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą epizodą nedavė teisme parodymų. Abstraktus prisipažinimas kalta dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo nepamatuotas siekis švelninti sau baudžiamąją atsakomybę. Be to, greičiau užbaigti didelės apimties baudžiamosios bylos nagrinėjimą siekė prokurorė ir pagaliau teisėjas, aiškindamas supaprastinto proceso galimumą ir privalumus kaltinamiesiems paskiriant švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, tuo duodamas suprasti, kad visų teisiamųjų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
      3. BK 273 straipsnis aiškiai reglamentuoja sąlygas, kurioms esant gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Šiuo atveju teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turėjo kelti abejones vien dėl ilgalaikio ikiteisminio tyrimo darymo, vienos bylos išskaidymo į tris dalis, ilgalaikio jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimo nagrinėjamojo baudžiamojoje byloje, papildomų duomenų, iš kreditų įstaigų nebuvimo apie nukentėjusiųjų paimtų paskolų ir kreditų padengimą, kas iš esmės apsunkina civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo išsprendimą, S. S. neprisipažinimą kalta dėl jai pareikštų įtarimų iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pradžios.
      4. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai - liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos, duomenų gavimas iš bankų ir kitų kredito įstaigų, specialistų išvadų gavimas buvo atlikti 2011-2012 metų laikotarpyje. Jau vien bylos perdavimas teismui po trejų metų atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus teismui turėjo sukelti abejones dėl bylos perdavimo teismui pagrįstumo, dėl surašyto kaltinamojo akto atitikimo įstatymo reikalavimams.
      5. S. S. 2015 m. liepos 3 d. pateikė eilę prašymų prokurorei papildyti ikiteisminį tyrimą, kartu išsireikalauti papildomus duomenis iš bankų ir kitų kreditų įstaigų apie nukentėjusiųjų paimtų paskolų ir kreditų padengimą po S. S. suėmimo, nes nagrinėjant baudžiamąsias bylas teisme paaiškėjo, kad vyko nukentėjusiųjų kreditų ir paskolų padengimas S. S. atliekant bausmę pataisos namuose, kadangi be šių duomenų negalimas civilinių ieškinių pagrįstumo ir pagrįsto priteisimo klausimo išsprendimas. Be to, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą 2016 m. kovo 31 d. teismas gavo nukentėjusiųjų V. C. ir V. S. pareiškimus, kuriose nurodoma, kad jie atsisako pretenzijų S. S. ir pareikštų ieškinių baudžiamojoje byloje. Nepaisant to, teismas V. C. ir V. S. į teismo posėdį neiškvietė, jų pareiškimų nenagrinėjo, bei priėmė V. C. ir V. S. epizoduose apkaltinamąjį nuosprendį S. S. bei priteisė iš jos civilinius ieškinius. Taip pat nepasisakyta kodėl nukentėjusiajai R. M. iš S. S. priteista ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala.
      6. Nuteistosios S. S. nuomone, teismas, priėmęs nagrinėti užvilkintą ikiteisminio tyrimo bylą, dėl ilgalaikio procesinių veiksmų neatlikimo (3 metai), dėl nebuvimo papildomų duomenų iš kreditų įstaigų apie nukentėjusiųjų paimtų paskolų ir kreditų padengimą po S. S. suėmimo, privalėjo perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdė nagrinėti bylą.
      7. Skunde taip pat pažymėta, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimą - išsamiai nenurodė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Be to, nuteistosios S. S. teigimu, byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad ji būtų įvykdžiusi nusikalstamas veikas, kad dėl savo neteisėtų veiksmų jiems būtų padariusi materialinę ir moralinę žalą.
    12. R. N., V. Č. apeliaciniuose skunduose bei S. S. pateiktame papildytame apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai iš esmės identiški, skunduose prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir įvertinus apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes priimti naują nuosprendį bei išspręsti klausimą dėl civilinių ieškinių nagrinėjimo civilinio proceso tvarka.
      1. Skunduose nurodoma, kad nagrinėjamos bylos kontekste nebuvo vertinamos šios bylos atskyrimo į 3 baudžiamąsias bylas priežastys, kurios pablogino teisiamųjų padėtį. Bylų išskyrimas neturi lemti, jog už tęstinę nusikalstamą veiką pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėtų būti paskirta, jei veika būtų nagrinėta vienoje baudžiamojoje byloje ir dėl jos padarymo būtų priimtas vienas nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174/2014). Šiuo atveju neatlikta visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti ar paneigti užsitęsusio proceso trukmę analizė. Nusikaltimai padaryti 2009-2010 metais, byla nagrinėjama po 7 metų, tačiau teismas neaptarė ar ilgai trunkantis procesas nepažeidžia asmens teisės į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą. S. S. nurodė, kad baudžiamojoje byloje nebuvo apklausta 23 mėnesius, todėl neaišku dėl kokių priežasčių užtruko ikiteisminis tyrimas.
      2. Apeliantų teigimu, Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį faktiškai perrašė kaltinamąjį aktą. Jų nuomone, apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių nukentėjusiųjų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, todėl atskiros veikos turėtų būti kvalifikuotos kaip vienas tęstinis sukčiavimas. Šiuo atveju pažeistas non bis in idem principas, draudžiantis už tą pačią veiką bausti antrą kartą.
      3. Skunduose taip pat pažymėta, kad darant nusikalstamas veikas apeliantai pasinaudojo skirtingų asmenų duomenimis, iš tų pačių kreditinių bendrovių sistemingai, pagal tą pačią schemą buvo imami kreditai, o tai leidžia teigti, jog tyčia buvo nukreipta ne atskirai į konkrečią kredito bendrovę konkrečiam atvejui, bet bandant su bet kuria, kuri duodavo trumpalaikį kreditą. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltininkų tyčia buvo vieningai nukreipta į turto užvaldymą sukčiavimo būdu, nukentėjusiųjų patiklumu ir nerūpestingumu. Pabrėžė, kad atskiri veikos epizodai laiko požiūriu nebuvo nutolę vienas nuo kito, atskiruose epizoduose bendrininkavusius asmenis siejo bendras sumanymas ir tikslas. Nurodė taikytiną teismų praktiką analizuojamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012; 2K-406/2011; 2K-501/2012; 2K-202/2014; 2K-497/2014; 2K-77/2013; 2K-438/2013; 2K-535/2013 ir kt.).
      4. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji patyrė didelę turtinę žalą ne tik dėl to, kad jie buvo suklaidinti kaltinamųjų, bet ir dėl savo sunkiai paaiškinamo nerūpestingumo ir patiklumo. Nukentėjusieji turėjo numatyti, kad imant trumpalaikius kreditus, yra didelės palūkanos, numatyti, kad imant daiktus pagal lizingą, nuo jų negalima uždirbti. Visi nukentėjusieji tikėjosi lengvo uždarbio, savo atliekamų veiksmų atžvilgiu buvo nerūpestingi ir patiklūs. Nukentėjusiųjų pareiškimai buvo rašyti kelių dienų laikotarpyje, tuo pačiu raštu ir nurodytos sumos centų tikslumu, nors visi kreditų dokumentai buvo pas kaltinamuosius. Kyla klausimas iš kur nukentėjusieji gavo tikslius duomenis rašydami pareiškimus. Be to, daliai nukentėjusiųjų kreditai buvo dengiami ir pinigai į kredito įstaigas buvo įnešami jų vardu, civiliniai ieškiniai yra 7 metų senumo. Šių aplinkybių Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį nesiaiškino. Galimybė patikslinti civilinių ieškinių dydžius nebuvo sudaryta, nors Kauno apylinkės teismo to buvo prašoma. Atsižvelgiant į tai, civiliniai ieškiniai turėtų būti palikti nagrinėti CPK numatyta tvarka.
    13. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundu tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
    14. Nuteistųjų R. N., V. Č. ir S. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies - apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
    15. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/2008).
    16. Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
    17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgment of 10 October 2000; Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).
    18. Išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, objektyvaus pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo apraiškų nenustatė, tačiau nustatė teisėjo išankstinį nusistatymą bei tendencingumą dėl bylos baigties, ką savo apeliaciniame skunde akcentavo ir nuteistoji S. S.. Tokią išvadą patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės.
    19. Teisėjų kolegija išklausė Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius nagrinėjamos bylos teisiamųjų posėdžių pirmosios instancijos teisme garso įrašus. 2016 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti šie pasisakymai, susiję su pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumu:
      1. [02:29] Kaltinamoji S. S.:
  • Su kaltinimais sutiksiu, jeigu sutiks kiti kaltinamieji.

4Teisėjas:

  • Tada būtų galima sutrumpinti įrodymų tyrimą ir ženkliai sumažinti bausmę.
      1. [03:18] Kaltinamoji V. V.:
  • prisipažinsiu jeigu visi sutiks, aš iš dalies prisipažįstu.

5Teisėjas:

  • Jau visi prisipažįsta, bet čia iš dalies neužtenka, čia reikia pilnai. Jau keturi prisipažįsta.
      1. [03:50] Teisėjas:
  • (...) pažiūrėsime ką mes šiandien galėsime nuveikti, tačiau jeigu kaltais prisipažįstate, tas procesas nebus toks ilgas ir nereikės čia metų metus važinėti į posėdžius, o kai bus skelbiamas nuosprendis, tai pamatysite kokią tai turi reikšmę.
      1. [13:19] - kaltinamojo I. K. apklausa.

6Teisėjas:

  • Jeigu pripažįstate kaltinimą (...) kokios nors smulkmenos nežymios reikšmės neturi, nei kaltintojui, nei gynybai, nei jums patiems.
      1. [24:04] Kaltinamajam R. N. pilnai nesutikus su kaltinimu, teisėjas nurodė:
  • Aš jums sakau, kad neturi ypatingos reikšmės smulkmenos.

7[24:12] R. N.:

  • Tai didelė suma ieškinio.

8Teisėjas:

  • (...) Jūs pasitarkite su advokate, ar jums verta čia smulkintis. (...) jeigu pripažįstate, tai prisipažįstate pilna apimtimi. Teisėjas dar kartą paaiškino, jog visiškai prisipažinus bus galima bausmę sumažinti trečdaliu.
      1. [29:05] Nukentėjusiajam V. B. norint patikslinti ieškinį, teisėjas neleidžia pasisakyti ir pareiškia, kad „jau po laiko“, pradėjus įrodymų tyrimą, nebegalima tikslinti civilinio ieškinio arba tai turi daryti civilinio proceso tvarka.
      2. [36:13] – kaltinamosios V. V. apklausa.

9Teisėjas:

  • Jeigu prisipažįstate, tai prisipažinkite ir negadinkite savo ir kitų kaltinamųjų padėties.
      1. [37:40] – kaltinamosios V. V. apklausa.

10Kaltinamoji V. V.:

  • Aš dalyvavau, bet aš visko negaliu pripažinti (...), aš iš dalies dalyvavau.

11Teisėjas:

  • Jeigu būtų vienas epizodas, aš patikėčiau, kad Jūs nesupratot. O dabar pasirinkite tinkamą poziciją, kad kalta prisipažįstate ir jos nekeiskite, ir tikrai bus garbingiau, ir teisingiau.
      1. [49:15] – kaltinamosios S. S. apklausa.

12Kaltinamoji S. S. (verkdama):

  • Aš nežinau kitų žmonių (...). Prisipažįstu, kadangi kiti prisipažįsta.

13Teisėjas:

  • Pasirinkote poziciją ir nepaveskite patys savęs, ir kitų.
      1. [51:07] Teisėjas:
  • Čia bus sutrumpintas procesas, čia bus bausmė mažinama trečdaliu.
      1. [54:16] Pradėdamas garsinti bylos dokumentus, teisėjas pareiškė:
  • Neskaitant kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta (...).
    1. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų konstitucinę teisę į tinkamą bei nešališką teismo procesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas visiškai nesistengė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylos. Bylą buvo stengiamasi išnagrinėti kuo mažesnėmis darbo ir laiko sąnaudomis, tai yra atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nors teisiamojo posėdžio protokolas bei posėdžių garso įrašai patvirtina, kad tam nebuvo būtinų sąlygų, kaltinamieji buvo skatinami prisipažinti jiems žadant švelnesnes bausmes, be to, teisėjas savo pasisakymais teisiamųjų posėdžių metu, proceso dalyviams leido akivaizdžiai suprasti, kad visų kaltinamųjų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad teisėjas buvo šališkas ir išnagrinėjo bylą turėdamas išankstinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
    2. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, kadangi buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės, be to, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, proceso dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
    3. Sutiktina su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, jame nėra išsamiai išdėstyti visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad teismas netinkamai vadovavosi BPK 273 straipsnyje numatyta sutrumpinto įrodymų tvarka ir kad nukentėjusiesiems nebuvo sudaryta galimybė patikslinti civilinius ieškinius, tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nustačius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris lemia nuosprendžio panaikinimą, nebėra pagrindo plačiau aptarti nuteistųjų R. N., V. Č. ir S. S. apeliacinių skundų argumentų. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14nuteistųjų R. N., V. Č. ir S. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį panaikinti ir ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ryšiai