Byla 2K-438/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Egidijaus Losio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme ir E. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartis, kuria nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5E. B. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, įdėjo į interneto tinklalapį skelbiu.lt skelbimą, jog už 950 Lt parduoda naudotą nešiojamą kompiuterį „Apple 13 white“, nors šio kompiuterio neturėjo; nukentėjusiajai S. L. 2011 m. birželio 1 d. iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. ( - ) į A. C. priklausančią AB SEB banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedus 880 Lt, o A. C. gautus pinigus perdavus E. B., šis apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajai S. L. priklausantį, turtą, taip padarydamas jai 880 Lt dydžio turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas E. Losis prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir bylą nutraukti.

7Kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismai, šioje byloje E. B. pripažindami kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 7 protokolo 4 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą non bis in dem principą, draudžiantį du kartus persekioti ir bausti už tą pačią nusikalstamą veiką. Šis teiginys argumentuojamas tuo, jog teismai E. B. veiksmus neva be pagrindo nepripažino tęstine nusikalstama veika, o vertino kaip du atskirus nusikaltimus, ir tai lėmė, kad jam buvo paskirta neteisinga bausmė.

8Kasatorius pažymi, kad šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas netinkamai įvertino ir aiškino Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje 2012 m. rugsėjo 13 d. priimtą ir įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Teismas, dvi nusikalstamas veikas, kurios buvo atskirai nagrinėjamos pirmiau nurodytuose teismuose, vertindamas kaip atskiras ir spręsdamas, kad E. B. neturėjo vieningos tyčios daryti tęstinę veiką, neteisingai rėmėsi tuo, kad laikotarpis tarp 2011 m. birželio 1 d. ir 2011 m. birželio 12 d. epizodų neva yra labai ilgas; kad įdėti skirtingi skelbimai (skirtingi kompiuteriai, skirtinga jų kaina); kad nukentėjusieji pinigus pervedė į skirtingų asmenų banko sąskaitas. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas taip pat neteisingai aiškino „tęstinės veikos“ sąvoką, papildomai nurodydamas, kad nusikalstama veika negali būti pripažįstama tęstine, nes nukentėjo skirtingi asmenys. Kasatoriaus nuomone, tokios abiejų instancijų teismų išvados klaidingos, nes E. B. nuosekliai tvirtino, kad įdėjo skelbimą, kuriuo siekė apgaule įgyti neapibrėžtam skaičiui asmenų priklausančius pinigus. Taigi, nuo pat pradžių E. B. sumanymas neapsiribojo vienu epizodu, o šį skelbimą jis redaguodavo, kai tik nukentėjusysis pervesdavo pinigus. Be to, savaitės ir kelių dienų terminas tarp epizodų yra toks, kuris E. B. veiksmus leidžia kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką. Remdamasis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007, kasatorius mano, kad dvi laiko požiūriu viena nuo kitos nenutolusias nusikalstamas veikas, kurios buvo atskirai nagrinėjamos skirtinguose teismuose, E. B. padarė turėdamas vieningą tyčią ir tikslą, dėl to šios veikos turėjo būti kvalifkuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip du vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

9Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo E. B. baudžiamąją bylą nutraukti BPK 235 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindais, tačiau to nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė.

10Atsiliepimu į nuteistojo E. B. gynėjo advokato E. Losio kasacinį skundą Lietuvos Repsublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo šį skundą atmesti.

11Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kasaciniame skunde keliamo non bis in idem principo pažeidimo, konstatuodamas, jog nuteistojo padaryta veika nelaikytina tęstine. Teismas remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatė, kad nepaisant to, jog nuteistojo padarytose veikose ir buvo tęstinei veikai būdingų požymių (tapatus veikos padarymo būdas, trumpas laiko tarpas tarp veikų ir kt.), tačiau kasatoriaus tyčia daryti šias nusikalstamas veikas nebuvo vieninga. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kodėl nėra pagrindo pripažinti kasatoriaus padarytas veikas vienu tęstiniu nusikaltimu.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

14Kasatorius teigia, kad teismai nuteistojo E. B. padarytų dviejų analogiškų veikų, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiais, be pagrindo nepripažino viena tęstine nusikalstama veika ir taip pažeidė non bis in idem principą, draudžiantį du kartus persekioti ir bausti asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką.

15Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekvieną atskirai paėmus gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010).

16Byloje nustatyta, kad E. B. 2011 m. gegužės mėnesį interneto svetainėje įdėjo skelbimą apie tai, jog parduoda kompiuterį „Apple 13 White“ už 950 Lt; nukentėjusioji S. L. 2011 m. birželio 1 d. pervedė 880 Lt už šį kompiuterį į E. B. nurodytą sąskaitą, o šis, neįvykdęs įsipareigojimų dėl kompiuterio perdavimo, pinigų nukentėjusiajai negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajai priklausančius 880 Lt. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas už tai, kad interneto svetainėje įdėjo skelbimą, jog už 1600 Lt parduoda kompiuterį „Macbook Pro 13“; nukentėjusiajam R. P. 2011 m. birželio 12 d. pervedus prašomą sumą į E. B. nurodytą sąskaitą, šis įsipareigojimų dėl kompiuterio perdavimo neįvykdė, gautų pinigų nukentėjusiajam negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausančius 1600 Lt.

17Kasatorius tvirtina, kad pirmiau nurodytas veikas E. B. padarė turėdamas vieningą sumanymą (vieningą tyčią) ir tikslą apgaule įgyti neapibrėžtam skaičiui asmenų priklausančius pinigus, dėl to šios veikos turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, tačiau su tokiu kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apie subjektyviuosius nusikastamos veikos požymius, tarp jų ir apie kaltininko tyčią, jos turinį (kartu ir tyčios vieningumą), teismai sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes. Dėl to kasatorius teiginys, kad E. B. proceso metu duoti nuoseklūs parodymai apie tai, jog jis įdėjo skelbimą siekdamas apgaule įgyti neapibrėžtam skaičiui asmenų priklausančius pinigus, nelaikytini esminiais sprędžiant apie jo tyčios vieningumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos ne kaip pavienė tęstinė veika, o kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo E. B. veikų nėra pagrindo kvalifikuoti kaip vienos tęstinės dėl to, kad jis darydamas šias veikas neturėjo vieningos tyčios, be to, veikos laiko požiūriu labai nutolusios viena nuo kitos. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai iš dalies pritarė pažymėdamas, kad, nepaisant kai kurių byloje esančių tęstinės nusikalstamos veikos požymių (tapataus nusikalstamų veikų padarymo būdo, gana trumpo laikotarpio tarp šių veikų), pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad nėra pagrindo nustatyti nuteistojo E. B. vieningo sumanymo (vieningos tyčios) daryti tęstinį nusikaltimą, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad šiame kontekste svarbios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir abiejų instancijų teismų įvertintos aplinkybės, rodančios, kad nuteistasis E. B. tik po to, kai apgaule įgijo nukentėjusiosios S. L. pinigus, interneto svetainėje įdėjo naują skelbimą, kad parduoda kitokį kompiuterį kitokia kaina, kad nukentėjusiesiems nurodydavo vis kito asmens sąskaitą pinigams pervesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš tokių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo skirtingu laiku įdėti skelbimai apie neva parduodamą turtą buvo nukreipti į skirtingų poreikių vartotojų grupes, nauja nusikalstama veika pradėta daryti tik atsiradus padariniams dėl pirmosios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, taigi E. B., darydamas šias nusikalstamas veikas, neturėjo vieningos tyčios, o ji susiformuodavo iš naujo, įgyvendinant naują sumanymą. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių. Todėl, priešingai kasatoriaus teiginiams, spręndžiant, ar nusikalstamos veikos laikytinos viena tęstine ar atskiromis veikomis, svarbi ir apeliacinės instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog dėl kaltininko veiksmų žalą patyrė skirtingi nukentėjusieji. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimų nuosavybei bylose, be pirmiau minėtų bendrųjų požymių, tęstinei veikai būdinga ir tai, kad turtas grobiamas iš to paties šaltinio, turtinė žala padaroma tam pačiam nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Šiuo atveju iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl nuteistojo E. B. atskirais laikotarpiais padarytų nusikalstamų veikų skirtingu laiku žalą patyrė du nukentėjusieji (šioje byloje nukentėjusioji S. L., o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nagrinėtoje byloje R. P.). Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad teismai nuteistojo E. B. veiksmus teisingai įvertino ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o kaip nusikalstamų veikų daugetą, todėl nėra teisinio pagrindo įžvelgti non bis in idem principo ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 235 straipsnio 1 dalies nustatų pažeidimo.

18Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažįstami teisėtais ir pagrįstais.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistojo E. B. gynėjo advokato Egidijaus Losio kasacinį skundą atmesti.