Byla 1-53-917/2015

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nukentėjusiajam N. S. (J.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, kaltinamajam T. A. ir jo gynėjai advokatei Rūtai Survilienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2T. A. a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( - ), neteistas;

3kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. padarymu.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5T. A. sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui ir panaudodamas fizinį skurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. birželio 19 d. apie 3.20 val. ( - ) g., ties ( - ) numeriu pažymėtu namu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, taip padarydami jam odos nubrozdinimus dešiniajame klube, kryžmens dešinėje pusėje, dešiniajame sėdmenyje, kaklo nubrozdinimus dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešiniajame momenyje, dešiniųjų momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, dešiniojo pleištakaulio didžiojo sparno lūžius, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, dešinėje būgninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu, t. y. padarant sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo N. S. bendrais veiksmais pagrobė 15 litų, rankinį laikrodį 105 litų vertės, sidabrinę apyrankę-grandinėlę 70 litų vertės, piniginę 20 litų vertės, ,,Nike‘‘ sportinius batelius 300 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia‘‘ IMEI Nr. 355503018925280 30 litų vertės, telefoną ,,Samsung GT-S5690 W-Cover‘‘ IMEI Nr. 358398047159640 100 litų vertės, atminties kortelę SD SCAN DISC 89B 100 litų vertės, taip bendrais veiksmais užvaldė N. S. turtą, padarydamas nukentėjusiajam 827 litų (239,52 eurų) turtinę žalą ir sunkiai sutrikdė N. S. sveikatą.

6Šiais veiksmais T. A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d.

7Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nieko apie įvykį nežino ir su šiuo įvykiu nėra susijęs. Įvykio metu toje vietoje nebuvo ir nukentėjusįjį žino tik iš teisminio proceso. Įvykio metu buvo pas tėvus, adresu: ( - ), sirgo. Tuomet dirbo statybose. Tyrimo metu nurodė, kad sirgo, ir sakė, kad neatsimena, kur buvo, bet vėliau su tėvais pakalbėjo, ir išsiaiškino, kur buvo. Dirbo pilną darbo dieną ir kartais dar ilgiau. Dirbo važiuojant link Garliavos, Kauno rajone, įmonės pavadinimo neatsimena, ten apšildė namą. Jis ir birželio 18 d. dirbo, bet blogai jautėsi, buvo namie, kad galėtų eiti į darbą kitą dieną. Dirbo su R. V., E. P., kuris gyvena netoli jo, o R. persikraustė į didesnį butą, o E.šalia gyvena, tik namo neatsimena numerio. Jų telefonų numerius atsimenu ir nurodo. Dirbo nelegaliai, darbdavio neturi nei telefono numerio, nei pavardės nežino. Pas gydytoja nesikreipė, nes tiek nesirgo, tik peršalimas buvo. Įvykio dieną vis tiek ėjo į darbą. Jis atkrito su narkotikais, o kuomet jį sulaikę vedė policijos pareigūnai, tai nukentėjęs neva tai atpažino. Nukentėjęs matė, kad nieko nesuras, todėl pasakė ant kaltinamojo, kad jį užpuolė. Tuo metu pareigūnai jį vedė į mašiną, nes galvojo, kad pas jį ras narkotikų. Policijos pareigūnai jį sulaikė tuomet, kai pasiėmė narkotikų ir ėjo vartoti juos prie buvusių Keturių komunarų, VI forte, ten dabar naujas pastatas universiteto. Pirko amfetamino ir ėjo pavartoti į apleistą parkelį, o ten ir susekė policija, jis jau narkotikus buvo suvartojęs, todėl pas jį nieko nerado. Jį pareigūnai vedė link PC „Molas“. Kai jį vedė nepastebėjo, kad kažkas prieitų. Buvo pareigūnas su šuniu, pareigūno niekas neužkalbino. Nukentėjusiojo nematė tuo metu, buvo apsvaigęs nuo narkotikų, o kad nukentėjęs jį atpažino, tai pasakė tik nuovadoje. Jį sulaikytą vežė į Dainavos PK, į narkologinį, vėliau vėl į Dainavos PK, paskui į Panemunės nuovadą. Buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą - 10 Lt administracine bauda. Nežino, kokie pareigūnai sulaikė. Liepos 19 d. jį nukentėjęs atpažino Panemunės PK. Apie šį plėšimą nieko nežinojo iki sulaikymo. Kai nurodoma įvykdyto plėšimo data, tai tuo laikotarpiu nevartojo narkotikų, tik vėliau atkrito, gydėsi reabilitacijos ligoninėje ir tą laiką nevartojo. Grįžo 2012 m. iš reabilitacijos ir pavartojo liepos mėnesį. Vartojo alkoholį, todėl pabandė ir narkotikų, alkoholį vartojo savaitgaliais ir po darbo alaus išgerdavo. Būdavo, kad ir su anksčiau nurodytais asmenimis išgerdavo, ir su draugėmis. Jo draugų ratas narkotikų nevartoja, apie tai, kad vartoja narkotikus, tėvai sužinojo. Jis dirbo visą laiką, todėl turėjo už ką nusipirkti narkotikų. 2013-06-26 buvo išvykęs į užsienį ir ten buvo pusę metų, grįžo prieš šventes 2013 m. Narkotikus vartojo panašiai, kaip ir alkoholį, prie progos. Ilgą laiką nevartojo narkotikų, vėliau užeidavo poreikis, kas 4 mėn. buvo taip. Muštynėse nėra dalyvavęs, Anglijoje buvo susimušęs, bet jokių baudžiamųjų bylų neturi ir nėra teistas.

8Nors kaltinamasis T. A. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

9Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. S. (J.) parodė, kad tuo metu dirbo kapinių priežiūroje, o vakare iki nakties padėjo bendradarbei E.Tai buvo prieš pat įvykį. Jis užsibuvo su bendradarbe, jau vėlai ėjo iš jos namo link Šančių. Ėjo tuščiomis gatvėmis, kai iš kažkur išdygo kaltinamasis su draugu, jie paprašė cigaretės, šis davė cigaretę ir nuėjo. Jie pasivijo sakydami, duok, tuomet dar ir smūgį į galvą pajuto. Vienas iš užpuolikų buvo šviesus, o kitas buvo kaltinamasis, abu su šlepetėmis. Tyrimo metu viską nurodė detaliai, nes tuo metu viską geriau atsiminė, dabar teisme jaudinasi.

10Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė nukentėjusiojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2014-06-18 dieną buvo svečiuose pas savo bendradarbę E., kuri gyvena prie ( - ) Kaune, tikslaus adreso nežino, nei jos pavardės. 2014-06-19 apie 2-3 val. išėjo iš bendradarbės link namų, t. y. Virvių gatvę. Ėjo pro Baršausko gatvę, tada Ašmenos gatve. Ar tuo metu buvo vartojęs alkoholio, neatsimena. Apie 03.20 val. einant link Verkių gatvės jį iš nugaros pasivijo du nepažįstami jaunuoliai apie 16 metų amžiaus apie 1,65 m. ūgio vienas gelsvų plaukų, išblyškusiu veidu, smulkaus kūno sudėjimo, vilkėjo mėlyną bliuzoną bei juodos spalvos sportines kelnes, avėjo šlepetes. Antras jaunuolis juodų plaukų, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs sportinį kostiumą užsegamą užtrauktuku, avėjo galimai juodos spalvos kelnes, avėjo šlepetėmis. Šiuos jaunuolius atpažinti galėtų. Šie jaunuoliai pareikalavo cigaretės užsirūkyti, o davus jiems cigarečių šie papildomai pareikalavo dar. Traukiant cigarečių pakelį iš kelnių kišenės, pajuto smūgį į galvą. Smūgiuota buvo kažkokiu daiktu apie 30 cm ilgio. Koks tai buvo daiktas apibūdinti negali, nes neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad tas daiktas buvo pailgas. Smūgį trenkė šviesių plaukų jaunuolis. Po suduoto smūgio į galvą, parkrito ir neteko sąmonės. Tai įvykio ties ( - ) namu, Kaune, prie visuomeninės transporto stotelės. Atsipeikėjąs ir atsistojęs pasigedo sidabrinės grandinėlės- apyrankės 70 litų vertės, rankinio laikrodžio 105 litų vertės. Laikrodis juodos spalvos, rodyklės raudonos spalvos, laikrodžio gamintojo nežino. Dar pasigedo medžiaginės, juodos spalvos piniginės, nešiojamos ant kaklo 20 litų vertės. Šioje piniginėje dar buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, socialinio draudimo pažymėjimas bei 12 litų, prekybos centrų nuolaidų kortelės ir vizitinės kortelės. Dar pasigedo 45-46 dydžio ,,Nike‘‘ sportinių batelių, juodos spalvos su šviesiai pilkais gamintojo ženklais 300 litų vertės bei dviejų mobiliojo ryšio telefonų. Pirmasis telefonas ,,Nokia‘‘, modelio neatsimena, jame buvo įdėta SIM kortelė Nr. ( - ), korpusas tamsiai raudonos spalvos, atlenkiamas. Šio telefono vertė 30 litų. Antras telefonas ,,Samsung‘‘, kurio modelis GT –S5690 X – COVER, rudos spalvos korpusu su įtrūkusiu telefono stiklu, kurio vertės 100 litų. Šiame telefone buvo atminties kortelė SD SCAN DISC 89B, kurios vertė 100 litų, telefone buvo SIM kortelė ( - ). Apžiūrėjęs striukę pastebėjo, kad jį perplėšta nugaros pusėje, jos vertės 90 litų. Po užpuolimo, kai atgavo sąmonę, pats nuėjo namo, tada sutuoktinė D. J. pastebėjo, kad prastai jaučiasi ir nuvežė jį į Kauno klinikas. Ji pranešė policijai apie įvykį. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo konstatuotas galvos kaulo skilimas. Dėl įvykio patyrė 827 litų materialinės žalos. Civilinį ieškinį reikš dėl turtinės ir moralinės žalos teisme. (1 t., b. l. 24-27). Papildomai apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė, kad 2014-07-19 apie 20 val. kartu su sutuoktine D. J. ėjo apsipirkti į PC Molas. Pasistatęs savo automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, visiškai atsitiktinai pastebėjo policijos pareigūnus, kurie vedė sulaikytą jaunuolį. Atidžiai apžiūrėjęs jaunuolį atpažino jį kaip užpuoliką, kuris 2014-06-19 apie 3 val. jį apiplėšė kartu su kitu jaunuoliu. Tai yra jo nurodytas tamsus jaunuolis, jį atpažino iš kūno sudėjimo, veido bruožų, yra tikras, kad tai tas pats jaunuolis. ( 1 t.,b. l. 26).

11Teisiamojo posėdžio metu N. S. šiuos parodymus patvirtino pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, jog pirmas trenkė šviesių plaukų jaunuolis, o kaltinamajam T. A. jis tuo metu traukė duoti cigaretę. Įvykio metu cigaretę davė būtent A., o antro vaikino tuo metu nematė. Įvykio metu apskritai pirmą kartą matė abu vaikinus. Kai jie antrą kartą paprašė cigarečių, tai antrą kartą matė savo akiratyje tik kaltinamąjį, o smūgis buvo suduotas šviesaus vaikino. Pareigūnų automobilis stovėjo PC „Molas“ aikštelėje. Kai kaltinamąjį pamatė, pasakė tai žmonai, kuri buvo kartu, abu važiavo iš paskos policijos automobiliui. Kaltinamąjį pareigūnai nusivežė į Dainavos PK, žmona paskambino tyrėjai į Šančių nuovadą ir pasakė, kad asmuo šiuo metu yra Dainavos PK nežino kodėl kaltinamasis neigia kaltę, bet jo neapkalba, gal mėgina išsisukti. Kai A.davė cigaretę, tai labai gerai įsidėmėjo jį, matė akis į akį jį, persimetė keliomis nereikšmingomis frazėmis. Buvo naktis, bet jau švito, vasaros metas, buvo pakankamai šviesu, kad atpažintų asmenį. Kad tie abu užpuolikai būtų apsvaigę nepastebėjo. Smūgis buvo suduotas kietu daiktu. Buvau užpultas prie namo, ten ir atsikėlė. Užpultas buvo prie šaligatvio, jis ten kiekvieną dieną nevaikšto, tik tuomet ėjo. Pareigūnams jis parodė, kur buvo užpultas. Jaunuoliai užpuolimo metu buvo du. Draugė D. J. sužinojo viską tiesiai iš manęs. Nežino, kodėl ji pranešė, kad užpuolė trys asmenys. Tą dieną buvo šilta, neatsimena, ar lijo lietus, gal nelijo, bet neatsimins. Įvykio vietoje gatvės apšvietimas veikė. Apie 18 val. pradėjo atlikti darbus pas draugę, namo ėjo apie 3 val. nakties, neatsimena, ar vartojau alkoholį, o jeigu vartojo, tai nedaug, nes turėjo eiti į darbą ryte. Tyrimo metu sakė, kad vartojo alkoholį, išgėrė dviese, ta draugė galės patvirtinti. Gėrė nuo 20 iki 21 val., o iki 3 nakties, klijavo pas ją bute tapetus ir dėjo plyteles. Gydimosi įstaigoje nenustatinėjo jo blaivumo, bet sako, kad sklido kvapas. Dirbo kapinių priežiūroje, ten dirbau pora dienų iki įvykio. Būtų turėjęs eiti į darbą. Kai pasveiko, nėjo į darbą, nes buvo pasirašęs terminuotą darbo sutartį. Iki įvykio dirbo pusę metų kitame darbe. Iš PC „Molas“ išėjo iš šoninio išėjimo iš „Eko taško“ pusės, o kaltinamąjį pareigūnai vedė priešais. Atstumas tarp pareigūnų ir jo buvo gal 10 metrų. Iš karto nepriėjo prie pareigūnų, nusprendė važiuoti iš paskos jiems. Atpažino kaltinamąjį iš karto, kai pamatė. Tyrimo metu pasakė, kad jie priėjo iš paskos - pasivijo. Šiuo metu negali dirbti ir nedirba. Nuo 2014-07-19 nedirba, vaikščiojo pas gydytojus, jam buvo išrašomi vaistai ir dabar juos vartoja nuo epilepsijos, kad ji neatsirastų. 2014 metų antrą pusmetį gydėsi tik tai, kas susiję su sužalojimu. Išėjo 20 dieną iš ligoninės, nes buvo žmonai sunku važiuoti jį lankyti, jį perkėlė į trečią ligoninę, vėliau nepagerėjo, todėl perkėlė į klinikas. Jis nenutraukė gydymo, bet daktarė pažiūrėjus tyrimus jį ir perkėlė į klinikas. Gydimosi rėžimo laikėsi, darė viską, ką sakė medikai. Žmona įvykio metu buvo nėščia, todėl negalėjo privažinėti su mašina pas jį į ligoninę. Civilinį ieškinį palaiko pilnai.

12Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė teisme duodama paaiškinimus dėl byloje pateiktos specialisto išvados 2014-06-20 Nr. G1471/14(02) (1 t., b.l. 35-37) nurodė, kad šią išvadą tvirtina pilna apimtimi. Konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Nustatytas sunkus sužalojimas iš dokumentų, o vėliau ir pats buvo su žmona atėjęs. 2014-06-20 dieną apžiūrėjo išorinius sužalojimus, jis nurodė kur ir kada lankėsi pas medikus, buvo išreikalauti visi medicininiai dokumentai ir jais remiantis užbaigta išvada. Trauminių kontaktų pasėkoje padarytas sunkus sužalojimas, vien dėl kaukolės pamato lūžio duodamas sunkus sveikatos sužalojimas. Galvos sužalojimų visuma galėjo būti padaryta ir vieno kontaktinio smūgio pasėkoje. Galėjo būti smūgis, kuris neužsifiksavo, galėjo būti ir pastumtas asmuo ir griūdamas taip susižaloti.. Apie įrankį nieko negalima spręsti, kuo buvo sužalotas. Buvo nustatytas ir kitas sužalojimas, jie yra nežymūs, taip pat nuo griuvimo galėjo būti, išskyrus nubrozdinimo žymę ant kaklo. Ant kaklo nubrozdinimas padarytas nuo kaklo kažką traukiant, tam labiau būdingas toks nubrozdinimas. Galėjo būti smūgio ir griuvimo metu padarytas toks sužalojimas, buvo rastas reiškinys su kontaktu, nes priešingos smegenų pusės pažeidimai nustatyti, o tai rodo, kad yra tipiška griuvimo trauma. Su pagreičiu griūnant nuo stūmimo galima taip griūnant susižaloti, tai stūmimo jėga, tokio sudėjimo žmogus kaip nukentėjęs pats nukritęs taip gali susižaloti, bet reikia kristi kaip pagaliui ir visiškai atsipalaidavus, todėl mažai tikimybių tokiam sužalojimui. Nubrozdinimai buvo galvoje, tai galėjo būti smūgio pasekmė, nehromogeniškas odos nubrozdinimas. Kaulas buvo lūžęs, tačiau sužalojimų visuma būdinga griuvimui. Pagal išvadą, griuvo ant dešinės pusės, kuria veido dalimi jis griuvo, negalima nustatyti. Kontaktas buvo su dešine momenkaulio dalimi. Smegenų sužalojimas yra ne nuo traumuojančio daikto, ne ta lokalizacija. Sužalojimas yra pamatinėje dalyje. Jis pats krisdamas galėjo taip susižaloti, tačiau tai mažai tikėtina, kaip jau sakė. Nustatyti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Nukentėjęs gavo smūgį į dešinę pusę ir griuvo į dešinę pusę. Po smūgio asmuo gali griūti visaip, į dešinę pusę ir kniupščias. Gaudamas smūgį į dešine pusę, jis gali griūti į dešinę pusę. Nuo smūgio sąmonę prarandant, gali žymių ir nelikti. Žymė ant kako būdinga grandinėlės plėšimui, tačiau ši žymė griuvimui nebūdinga, labai būdinga traukimui nuo kaklo grandinėlės. Kad nukentėjęs buvo neblaivus, negali fantazuoti, bet jau atsakė, kad galėjo pats užkliūti ir griūti, bet negali atsakyti, nes nežino, kiek buvo išgėręs asmuo. Išorinis vienas sužalojimas, tik odos nubrozdinimas buvo, apžiūrėjo nukentėjusįjį po paros. Kalbant apie liekamuosius reiškinius, tai jis nepasišalino, nepabėgo iš ligoninės, esant tokiems sužalojimams, jis turėjo gulėti stacionare, keista kad atsisakė. Pertraukų ilgų tarp stacionarinio gydymo nebuvo, tačiau nukentėjusiojo sveikatos būklei galėjo padaryti poveikį bloga, bet jis nuvykdavo į įstaigą, kaip blogai pasijusdavo. Patyręs tokią traumą ar turėjo toliau gydytis, reikia kalbėti su jį gydančia gydytoja. Laikėsi gydytojo nurodymų, gulėjo ligoninėje, gal jis gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis turi reguliariai pasitikrinti. 2014-09-11 baigta išvada, iki tol ar jis gydėsi nežinia, jai buvo pristatyta dokumentacija iš klinikų ir Šančių poliklinikos, iš ten ėmė duomenis. Negali pasakyti, kokiom ligom gali asmuo susirgti po smūgių.

13Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra T. A. motina, žino, dėl ko pakviesta liudyti, dėl to, kad jos sūnus kaltinamas užpuolęs žmogų ir apiplėšęs jį 2014-06-19. Sūnus visą dieną dirbo, vakare sirguliavo ir buvo namuose naktį. Nuo birželio 18-20 dienos sirgo, bet į darbą ėjo. Jis po darbo eina vakarais susitikti su draugais, bet jam liepia iki 24 val. grįžti. Ji pati tą tiksliai neatsimena, ar birželio 19 d. naktį sūnus buvo išėjęs. Į gydytojus sūnus nesikreipė, nes tik peršalimas buvo. Draugus sūnaus pažįsta, esa artimi su sūnum. Dirbo sūnus statybose nelegaliai, lyg į Vilnių važinėjo. Sūnus Kaune ir Vilniuje dirbo. Jis važiuodamas į Vilnių taip pat grįždavo vakare namo. Negali pasakyti, ar tą dieną dirbo Vilniuje. Jis yra lėtas vaikas, nėra agresyvus, kaip paauglys problemų turėjo, tingėjo pasimokyti ir tiek. Turėjo problemų dėl narkotikų, kai jam buvo 20 metų, po vidurinės buvo metams su trupučiu išvykęs š užsienį, apie 2010-2011. Jai pačiai buvo stresas, kai sužinojo, kad sūnus vartojo narkotikus, tačiau jis gydėsi, Minesotos programą praėjo, gydėsi ( - ) g. 2011 gydėsi, iš Ignalinos grįžo 2011 spalio pradžioje. Kažkurį laiką nevartojo narkotikų. Atkrito jis nuo 2012 m. pavasario. 2011 buvo armijoje, o grįžęs išvažiavo į Angliją, iš ten grįžęs padirba čia ir vėl išvažiuoja. 2012 m. Minesota buvo, 2013 m. atkrito. Kas 3-4 mėn. ne kasdien, retkarčiais jam užeidavo noras narkotikams atsirado. Viskas būdavo gerai, atostogavom artu. Ji nustebo, kai tyrėjas pasakė, kad sūnų pagavo pavartojus narkotikų ir kaltinamas žmogaus apiplėšimu, nes jis buvo pats užpultas ir sumuštas, bet nesikreipė policiją, gyvename prastame rajone, buvo išgėręs, kai jį užpuolė, gal todėl nesikreipė į policiją. Kai sūnus buvo užpultas, tai jis gydėsi, gavo draudimą 2013 m. Iš draugų niekas nevartoja narkotikų, teko bendrauti su sūnaus draugais, prašė jų, kad jam pasakytų, kad tai yra negerai. Draugai sakydavo, kad apie tai su juo kalba. I. A. pagrindinis sūnaus draugas. Ėjo pas psichologe kartu su sūnum, jis sakydavo, kad vienas vartoja narkotikus. 2014-07-19, kad yra nubaustas dėl narkotikų žinojo, kalbėjo apie tai su juo ir jo vyresne sese, jis sakė, kad nesumušė jokio žmogaus. Sakė, kad pristatė jį į Dainavos PK, o vėliau pateikė kaltinimus. Negali pasakyti tvirtai, kad tą naktį sūnus buvo namuose, bet žino, kad tikrai sirgo, ir tuo metu vakarais nevaikščiojo po darbo niekur. Poderį pažįsta, mokykloje mokėsi su sūnum, G. žino, jis turi šeimą, bet pavardės nežino. Darbo draugų nežino, Robertą žino, jis sūnaus klasiokę vedęs yra, su juo sūnus telefonu vis kalba apie darbą. Su kuo sūnus važiavo į Vilnių, nežino. Gyvena bute, naktį girdėtų, jeigu išeitų sūnus iš namų, niekada nebuvo taip, kad naktį išeitų, nepažįstamų daiktų nematė namuose niekada. Jis turi atskirą savo kambarį. Sūnaus kambarys yra pereinamas. Problemų su policija nebuvo, kai vartoja narkotikus niekur neina, sėdi prie kompiuterio įsmeigęs akis, nevalgo ir nerūko, niekur eina, jo aplinka nedomina, atjungia telefoną, užsisklendžia savyje, po to būna bloga kelias dienas, jam būna negera. Jis dabar gydosi pas gyd. V. P.. Jis su gydytoja bendrauju, sūnus yra sutikęs, kad jai gydytoja teiktų pagalbą. Su gydytoja nebendrauja nuo spalio galo, bet ji teigia, kad sūnus motyvuotas ir gydosi, sveiksta. Po liepos mėn. negali pasakyti, kad vartojo narkotikus, bet alkoholį taip. Dabar eina į anoniminių narkomanų grupę, vakarais išeina su draugais, lanko 12 žingsnių programą, ten lankosi ir ji, nes ten ir tėvams teikia pagalbą. Dabar sūnus dirba su verslo liudijimu, dirba pas jo draugą statybų versle. Paskutiniu metu eina į darbą tvarkingai, anksčiau jis neidavo, nes po narkotikų sunku būdavo eiti į darbą. Sūnus prisideda prie buities. Bute ji turi savo kambarį, norėdamas išeiti iš buto, sūnus neturi pro jos kambarį praeiti.

14Liudytoja D. J. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, 2014-06-19 jos vyras grįžinėjo namo, kalbėjo su juo telefonu, jis sakė, praėjo PC „Molo“ parduotuvę. Ji pasakė, kad reikia migdyti vaiką ir jam perskambins vėliau, buvo apie 3 val. nakties. Jau po 10 min. perskambinus vyras jau nekėlė ragelio. Signalas buvo geras, tačiau po kiek laiko telefonas buvo išjungtas. Vyras grįžo namo po 4 val. pasakė, kad jį užpuolė, sumušė ir atėmė daiktus. Išorinių sužalojimų nematė, tačiau kraujas iš burnos bėgo. Parodė vyras, kur jam skauda, parodė dešinę ausį. Jis pasakė, kad užpuolė du nepilnamečiai, negalėjo pasakyti, kur tiksliai, tai sėdo į automobilį ir nuvažiavo apžiūrėti tą vietą, galvojo, gal daiktų bus likę, nes vyras grįžo namo be batų ir kitų daiktų. Mašinoje vyras ėmė rėkti iš skausmo, važiuoti įvykio vietą buvo beviltiška, vėliau jis prarado sąmonę, atsigavo 12 val. dienos, atsigavęs pasakė, kad vienas šviesus, o kitas tamsus vaikinas, pasakė kaip apsirengęs buvo. Tamsus vaikinas nedidelio ūgio, tamsus gymio, bet ne čigonas. Pasakė, kad vienas buvo apsivilkęs mėlynos spalvos striuke su dryžiais, o kitas tamsiai apsirengęs, abu su šlepetėmis. Vaikinai paprašė cigarečių, jis įsidėmėjo jų išvaizdą kalbėjimo manierą, vienas buvo išblyškusio veido, panašus į narkomaną. Kai tamsus vaikinas paprašė antrą kartą cigaretės, pajuto smūgį į galvą. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti. Kai važiavome į PC „Molą“, ties įvažiavimu į PC „Molą“, ten stovi mūrinis ženklas „Molas“ , prie kurio stovėjo pareigūnai. Jie į automobilį vedė sulaikytą asmenį, jai pasirodė, kad buvo tik vienas pareigūnas, pasakiau, kad vyras pažiūrėtų į vedamąjį jaunuolį, o jis atpažino kaltinamąjį, susijaudinęs pasakė, kad tai tas pats asmuo, kuris užpuolė jį, ji apie tai informavo tyrėją. Jos iniciatyva vyko paskui pareigūnų automobilį. Po įvykio grįžęs vyras buvo blaivus. Aiškiai viską negalėjo pasakoti, jis prie durų stovėjo laikydamasis už dešinės galvos pusės, labai trumpai bendravo, kai jis pasakė, kad užpuolė jį, pasakė, kad vaikai, nedaugiau 16 m. Kai liudytoja paklausė, ar pažįsta, jis sakė, kad nematęs jų. Jis vis sakė, kad labai skauda jam. Ji pati vairavo automobilį, o vyras ties žaliu tiltu jai papasakojo apie įvykį, nes skambino į 112, kad pareigūnams informuoti apie įvykį, kad šie pradėtų paiešką. Pristatė vyrą be sąmonės į įstaigą. Telefonu vyras kalbėjo aiškiai, kad girtas būtų nepastebėjo. Jam reikėjo būti namuose, kad rytą eitų į darbą, prie vaikų namuose vyras nebūna neblaivus. Pati kreipėsi į bendros pagalbos skambutį, ji klausė vyro, kur ir kas atsitiko, bandė išsiaiškinti kur jis yra. Bandant jam užduoti klausimus, jis kalbėjo nerišliai, todėl ji ir suprato, kad galėjo būti du ar trys asmenys, ji pati tokias išvadas padarė. Važiuodama automobiliu skambino į pagalbos centrą. Nuodugniai namie nieko vyras nepasakė. Nežino, kodėl gydytojai, sako kad neblaivus. Žinojo, kur tą vakarą jis buvo. Nenorėjo kištis į pareigūno darbą ir nepriėjo prie jo, jie su vyru buvo tik atvažiavę į PC „Molą“. Jie pamatė pareigūną apie 10 metrų atstumu nuo savęs, kaltinamąjį pareigūnas vedė per pievą. Ji pasižiūrėjo dar kartą, nes vyras pasakė, kad šitas jį sumušė. Į pirmą įvažiavimą įvažiavome prieš stulpą, prieš užrašą „Molas“, o pareigūnai stovėjo prie pat reklaminio ženklo atokiai nuo aikštelės, už stulpo, įvažiavus į aikštelę matėsi, kad tai pareigūnų automobilis. Pareigūnas buvo vienas, jis ir vairavo automobilį, ir buvo su šuniu.

15Liudytojas D. D. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilios kuopos vyr. patruliu, dirba su šunimi, yra kinologas. 2014-07-19 sulaikinėjo kaltinamąjį. Dirba su šunimi, buvo išvažiavęs ir grįžinėjo iš įvykio vietos, bet iš kokio įvykio neatsimena. Prie PC „Molas“ jam budintis liepė nuvažiuoti, nurodė, kad ten sėdi jaunuolis. Atvyko prie PC „Molas“ ir pamatė sėdintį jaunuolį, paklausė jo, kas atsitiko ką čia jis daro, o jis atsakė, kad nežino, vaikinas buvo neorientuotas. Paklausė to vaikino, ką vartojo, jis pasakė, kad narkotikus. Vaikinas nesipriešino, kartu nuėjo į tarnybinę mašiną. Vaikiną nuvežė iki komisariato, surašė pranešimą ir paliko jį ten. Jį vieną kartą tik matė, todėl atpažinti negali. Kai sodino į mašiną, automobilis stovėjo pirmoje eilėje prie įvažiavimo į PC „Molas“ aikštelę. Arčiau Sabonio mokyklos stovėjo jo tarnybinis automobilis, į šalia buvusius žmones nekreipė dėmesio. Kilo įtarimas, kad vaikinas vartojo narkotines medžiagas, gavo nurodymą jį pristatyti į policijos komisariatą. Kaltinamasis sėdėjo prie PC „Molas“ įėjimo, gėlių klombos, šalia parduotuvės įėjimo.

16Liudytoja D. G. teisme apklausiama parodė, kad S. yra jos pacientas, ji dirba šeimos gydytoja. 2014-06-30 pirmą kartą jį pamatė, viską gali komentuoti remiantis medicinine dokumentacija, nes asmuo anksčiau gyvenęs kitu adresu, jo šeimos gydytoja buvo kita. Atvykęs pacientas skundėsi galvos skausmu, mėtymu į šalis, buvo negirdėjimas viena ausimi, yra išrašas iš ligoninės, šie duomenys gauti 2014-06-26, tada jį matė kita gydytoja. Nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas nedaugiau 7 d. įprasta tvarka, jam buvo tęsiamas iki liepos 7 d., o po jo neatvyko, nes nuo liepos 1 d. gulėjo ligoninėje. Liepos 21 d. po ligoninės atvyko, yra išrašas pateiktas, o jame nurodymai kuo gydyti, ir jį gydžiau ir nedarbingumą tęsiau nuo 21 d. iki 28 d., toliau, atvyko 28 d. ir buvo pratęstas nedarbingumas. Vėliau buvo išduotas siuntimas. Iki rugpjūčio 4 d. pratęstas nedarbingumas, pacientas atvyko rugpjūčio 8 d. nedarbingumas buvo pratęstas iki 11 d., ir tą pačią dieną nukreiptas dėl nedarbingumo neurologo konsultacijai, po kurios nedarbingas apie dvi savaites buvo pratęstas iki rugpjūčio 18 d. Pacientui buvo paaiškinta, kad jeigu gerai jausis, gali neatvykti, automatiškai užsidarys nedarbingumas. Jis rugpjūčio18 dieną neatvyko, todėl užsidarė nedarbingumas, po mėnesio reikėjo atvykti konsultacijai, bet daugiau paciento nematė. Jo būklė gerėjo, galvos svaigimo nebuvo, skundėsi dešinio smilkinio skausmai, vėliau jo nematė, jis gali ir į kitą gydimosi įstaigą kreipėsi. Niekas nepasakys, ar šioje situacijoje gali išlikti išliekamieji reiškiniai. Kad atsakyti į šį klausimą, reikia daugelio specialistų tyrimų ir išvadų. Pas ją knygelėje nėra fiksuoti duomenys apie epilepsijos galimumą. Prieš tai Kymantienė gydytoja buvo, nes asmuo gyveno Birutės gatvėje. Pacientui buvo rekomenduota atvykti po mėnesio, jeigu būtų kas negerai, būčiau išrašius siuntimą, bet jis neatvyko. Jis buvo ligoninėse konsultuotas, pas juos kurie yra gydytojai jam nėra reikalingi. Paskutinį kartą, kai pacientas lankėsi, iš išrašo matyti, kad klausa pagerėjo, jis matyt to neakcentavo, būčiau siuntus pas gydytoją, jei kas būtų negerai. Vaistas, pavadinimu „Filepsinas“, išrašomas nuo daug ko. Šis vaistas rašomas gydyti ir perspėti epilepsijos ligą, ir nuo aktyvių galvos skausmų, matomai dėl to neurologė išrašė šiuos vaistus, tačiau čia jau jos reikia klausti. Taip, šis vaistas buvo išrašytas nukentėjusiajam. Šio vaisto vartojimo sritis yra plati.

17Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra buvęs klasiokas, apkalbėti jo nėra dėl ko, santykiai geri, kartais palaiko ryšius. Kartu su A. dirbo statybose 2014 m. vasarą. 2014-06-19 galėjo dirbti kartu. Apskritai, ką veikė pernai metais birželio 19 d. tai, ką veikė gali atsiminti, bet tai senai buvo. Apšildė tada pastatą, po darbo kartu nevakarodavo, po darbo eidavo namo. Būdavo taip, kad savaitgaliais būdavome kartu, penktadienio vakarą ar šeštadienio vakarą praleisdavo kartu. Statybose kai dirbo, kad T. būtų sirgęs ar prastai jaustųsi, nėra užfiksavęs. Dirbo kartu, buvo įprasta darbo diena. Kokiu adresu dirbo neatsimena, kaimas yra už Garliavos, tik vienose statybose su juo dirbo. Vilniuje nėra dirbęs su kaltinamuoju. Kad Tadas būtų praleidęs darbo dieną dėl ligos neatsimena, jie ne ilgą laiką dirbo. Jeigu jis būtų atėjęs sirgdamas, būtų pastebėjęs, būtų matęs, kad jis serga. Darbams užbaigti buvo nustatytas gal savaitės laiko terminas, dar dirbo R. su jais, jis irgi tą patį dirbą darė, jie susitardavo, kas ir ką turi dirbti.

18Liudytojas I. A. teisme apklausiamas parodė, kad kaltinamasis yra draugas, nėra giminaitis, pykčių nėra, skolų nėra, noro apkalbėti nėra. Nuo mokyklos laikų T. pažįsta, dirbti kartu neteko, bendravo kaip draugai. 2014-06-18 ką veikė, tai negali atsiminti. Šiaip tuo metu tai dirbo, bet jam buvo išeiginė, bet ar dirbo, tai negali pasakyti. Kieme jie bendraudavo, laisvalaikiu dar bendravo. Jis pats šeimos nėra sukūręs. Apie T. A. narkotikų vartojimą nieko nežino, jis nėra nieko panašaus pasakojęs apie tai. Kad T. dingtų ilgam laikui ir neatsilieptų telefonu būdavo, bet vėliau jis perskambina. T. charakterizuoti gali kaip nekonfliktišką, neagresyvų ir draugišką. Nebuvo jokių situacijų, kad jis turėtų konfliktų su žmonėm ir turėtų kam pretenzijų, nėra pasakojęs, kad dalyvavo muštynėse, niekada nėra siūlęs jokių daiktų įsigyti, nei rūbų nei mob. ryšio telefonų.

19Specialisto išvada Nr. G1471/14(02), kurioje N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, dešinių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumušimas (pamatiniame paviršiuje), kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujas dešinėje būgninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu. Galvos sužalojimų visuma būdinga griuvimui, atsitrenkiant dešine galvos puse į kietą buką, ribotą ar neribotą paviršių. Galvos sužalojimams išsivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai dešiniame klube, kryžmens dešinėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, vertinant jų išsidėstymą ir pobūdį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos išsivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37)

20Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta- ties ( - ). (1 t., b. l. 9-11).

21Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatytas fiksuojamas įvykis bei nukentėjusiojo N. S. nurodomos aplinkybės, jo sveikatos būklė (1 t., b.l. 12-16).

22Akistata tarp nukentėjusiojo N. S. ir T. A. dėl aplinkybių dėl kurių yra prieštaravimų anksčiau duotuose parodymuose, nustatyta, kad nukentėjęs ir įtariamasis patvirtino savo parodymus. (1 t., b. l. 33)

232014-07-11 iš Kauno apskr. VPK SUV gautas atsakymas apie tai, kad nuo 2014-06-19 šiuose mobilaus ryšio telefonuose naudojamos SIM kortelės, kurių numeriai yra ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Šie telefono numeriai yra išankstinio apmokėjimo paslaugos. Gavus atsakymą telefono įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines abonentų Nr. ( - ), ( - ) ( - ) ( - ), kuria išanalizavus, buvo atrinkti telefono numeriai su kurias buvo dažniausiai bendraujama ar skambinama, tai yra ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). 2014-10-10 iš Kauno apskr. VPK SUV gauti minėtų telefonų priklausomybės. Išanalizavus minėtas priklausomybės, nenustatyta numerių, kurie nėra išankstinio apmokėjimo paslaugos. 2014-10-11 iš Kauno apskr. VPK SUV gautas atsakymas apie tai, kad nuo 2014-07-09 šiuose mobilaus ryšio telefonuose, kurių IMEI numeriai yra ( - ) ir ( - ) SIM kortelės nenaudojamos. ( 1 t., b. l. 90)

24T. A. 2014-07-19 buvo laikinai sulaikytas (1 t., b.l. 134), atlikta asmens krata (1 t., b.l. 136), iš laikino sulaikymo paleistas 2014-07-21 (1 t., b.l. 135).

25ATPK protokolu 2014-09-24 Nr. 26AN-18916270-14 nustatyta, jog 2014-07-19 T. A. sulaikytas dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei nubaustas pagal ATPK 44 str. 2 d. (2 t., b.l. 44-50);

26T. A. paskirta kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. (1 t., b. l. 138- 140)

27T. A. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje teismo 2014-12-04 nutartimi panaikinta (1 t., 180-181).

28Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

29Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

30Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo sąvoka yra sudėtinė, iš dalies sujungianti svetimo turto pagrobimo ir nusikaltimo žmogui požymius. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu naudojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau plėšimas neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir atitinkamai pagal BK 135 straipsnį, o šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – pagal BK 135 str. 1 d.

31Išklausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis T. A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia suduodant vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam N. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, taip padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir po šio smurto, atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo N. S. bendrais veiksmais užvaldė N. S. turtą bendros 239,52 eurų vertės. Kaltinamojo T. A. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. T. A. parodymus, jog įvykio metu jis ten net nebuvo ir nieko apie įvykį nežino, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai bei iš dalies ir specialisto išvada. Kaltinamojo T. A. teiginiai, kad jis įvykio metu sirgo ir buvo namuose, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip seka iš paties kaltinamojo T. A. parodymų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, jog įvykio metu buvo pas tėvus, adresu: ( - ), sirgo, tuomet dirbo statybose. Tačiau kaip matyti iš pirmųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų (1 t., b.l. 125, apklausa įvykdyta 2014-07-20), kaltinamasis pirmiausiai apskritai neigė dalyvavęs įvykyje ir neatsiminė, kur tuo metu buvo bei ką veikė. Tik pagal teisinių paslaugų sutartį ikiteisminiame tyrime stojus kaltinamąjį ginti advokatui, jau kitoje ikiteisminio tyrimo metu vykdytoje 2014-11-03 apklausoje, kaltinamasis T. A. prisimena, jog įvykio metu jis sirgo ir buvo namuose, buvo stipriai peršalęs, gydėsi namuose. Gi, teisiamojo posėdžio metu jis nurodo, jog įvykio metu buvo peršalęs, bet ne tiek , kad reikėtų kreiptis į gydytojus. Iš tiesų, kaltinamasis negalėjo pateikti jokių jo šį gydimąsi patvirtinančių dokumentų iš gydytojų. Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu T. A. neneigė savo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, detaliai pasakojo, kaip jis gydėsi nuo jų bei kada buvo atkritimo laikotarpiai. Kaip matyti teismo išreikalautoje iš policijos įstaigos administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 44 str. 2 d. medžiagoje (2 t., b.l. 44-50), T. A. 2014-07-19 buvo policijos pareigūnų sulaikytas prie PC „Molas“ kaip asmuo, vartojantis narkotines medžiagas, o pagal 2014-07-22 specialisto išvadą Nr. T-N 1970/14(01) buvo nustatyta, jog T. A. šlapime rasta ametamfetamino, tetrahidrokarbanolio karboksi rūgšties ir 0,26 promilės etilo alkoholio ( 2 t., b.l. 48). Iš asmens kratos protokolu nustatyta, kad pas T. A. 2014-07-19 rasti du švirkštai bei kiti daiktai (1 t., b.l. 136). Iš paties T. A. paaiškinimų matyti, jog dėl priklausomybės nuo narkotikų jis labai blogai jautėsi (2 t., b.l. 46). Šie faktai liudija, kad būtent įvykio laikotarpiu kaltinamasis buvo atkritęs nuo gydymosi ir tuo metu aktyviai naudojo narkotines medžiagas. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo namuose, iš esmės kaltinamojo motina J. A. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, teisme ji nurodė, jog negali atsiminti, ar įvykio metu sūnus vakare (naktį) buvo išėjęs iš namų, nors jos teigimu, sūnus sirguliavo. Kaltinamojo draugas E. P. teisme apklausiamas liudytoju patvirtino, jog su T. A. bendrauja, buvę klasiokai, santykiai geri, kartu dirbo 2014 metų vasarą statybose, tačiau, kad T. A. būtų sirgęs ar prastai jautęsi darbe, jis to neatsimena, nors bendraudavo, penktadienio ar šeštadienio vakarus dažnai paleisdavo kartu, todėl, jeigu Tadas būtų sirgęs, būtų tikrai pastebėjęs. Šie aptarti bei teisiamajame posėdyje ištirti, detaliai aptarti įrodymai paneigia kaltinamojo versiją, jog jis įvykio metu, t.y. 2014 m. birželio iš 18 d. į 19 d. sirgo ir buvo namuose.

32Kaltinamojo versiją, jog jis įvykyje nedalyvavo, paneigia ir nukentėjusiojo N. S. parodymai, kur jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei teisme nagrinėjant bylą vienodai parodė, jog 2014-06-19 apie 3 val. nakties ėjo namo link Verkių gatvės, kai iš nugaros pasivijo du nepažįstami jaunuoliai apie 16 metų amžiaus. Nukentėjęs detaliai nupasakojo abiejų asmenų požymius, atpažino kaltinamąjį T. A., kaip vieną iš įvykyje dalyvavusių asmenų. Nukentėjusiojo manymu, abu užpuolikai buvo narkomanai. Pastebėtina tai, jog kaltinamasis T. A. objektyviai iš tiesų yra smulkaus sudėjimo, atrodo paaugliukai, yra išblyškęs. Nukentėjusiojo nurodomi jaunuoliai du kartus prašė jo cigaretės. Antrą kartą cigaretės prašė būtent kaltinamasis T. A., todėl antrą kartą prašant, nukentėjęs matė savo akiratyje tik kaltinamąjį, kaip iš karto pajuto smūgį į galvą, po ko parkrito ir neteko sąmonės. Viskas įvyko ties Verkių g. 5 namu, Kaune, prie visuomeninės transporto stotelės. Atsipeikėjąs nukentėjęs pasigedo kaltinime nurodomų daiktų, dėl kurių turėjimo teismui nekyla abejonių, kadangi tai nėra išskirtiniai daiktai, kurių žmogus kasdienybėje negalėtų turėti, neturintys ypatingai didelės vertės. Nukentėjęs šias aplinkybes tapačiai nurodė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kai kurie nežymūs nesutapimai parodymuose dėl dviejų ar trijų jaunuolių laikytini galimais įvertinus pirminę nukentėjusiojo būklę, jog jis dėl patirto sužalojimo buvo sunkiai orientuotas bei nevisai rišliai kalbėjo, ką patvirtina tiek liudytojos D. J. parodymai, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, jog nukentėjusiojo apklausti apie įvykį nėra galimybės dėl jo sveikatos stovio, jis nerišliai pasakoja dėl gavos traumos (1 t. b.l. 12-14). Tačiau pažymėtina, jog jau šiuo ikiteisminio tyrimo pradiniu momentu nukentėjęs N. S. labai tiksliai apibūdina kaltinamąjį, t.y. vienas iš nukentėjusiojo nurodomų asmenų buvo apsirengęs tamsiai, žemo ūgio, juodų plaukų. Būtent dėl tokių N. S. tikslių ir konkrečių pirminių kaltinamojo apibūdinimų, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjęs itin tiksliai įsidėmėjo jo cigarečių antrą kartą prašiusį asmenį, nes, kaip nurodo liudytojas ir pašvietimas buvo tam tinkamas, todėl neabejotinai galėjo kaltinamąjį atpažinti jį vedant policijos pareigūnui sulaikytą prie PC „Molas“.

33Liudytoja D. J. buvo pirmoji, su kuria nukentėjęs bendravo po įvykio bei papasakojo jai įvykio aplinkybes, pati šio įvykio nematė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tapačias aplinkybes, jog 2014-06-19 jos vyras N. S. grįžinėjo namo, kalbėjo su juo telefonu apie 3 val. nakties, jis sakė, kad praėjo PC „Molo“ parduotuvę. D. J. po 10 min. perskambinus, N. S. jau nekėlė ragelio. Signalas buvo geras, tačiau po kiek laiko telefonas buvo išjungtas. N. S. grįžo namo po 4 val. pasakė, kad jį užpuolė nepilnamečiai (ne vienas, o du ar trys), sumušė ir atėmė daiktus. Išorinių sužalojimų ant jo nematė, tačiau kraujas iš burnos bėgo. N. S. parodė, kad jam skauda dešinę ausį. N. S. jai papasakojo tapačias įvykio aplinkybes, o vežant nukentėjusįjį automobiliu, šis prarado sąmonę. Teismas neturi priežasčių netikėti nukentėjusiojo N. S., liudytojos D. J. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina įvykio aplinkybes bei vienas kitą papildo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su juo, būtų buvę pažįstami iki įvykio. Teismas taip pat įvertina ir faktą, jog D. J. ir N. S. yra saistomi šeimyniniais ryšiais, jų santykiai yra geri, todėl jų parodymus vertina tiek, kiek juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Šių paminėtųjų asmenų parodymus byloje patvirtina specialisto išvada Nr. G1471/14(02), kurioje N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, dešinių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumušimas (pamatiniame paviršiuje), kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujas dešinėje būgninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu. Galvos sužalojimų visuma būdinga griuvimui, atsitrenkiant dešine galvos puse į kietą buką, ribotą ar neribotą paviršių. Galvos sužalojimams išsivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai dešiniame klube, kryžmens dešinėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, vertinant jų išsidėstymą ir pobūdį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos išsivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37). Teisme apklausiama išvadą teikusi Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė nurodė, kad šią išvadą tvirtina pilna apimtimi, konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Ji patvirtino, jog sužalojimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo papasakotas įvykio aplinkybes, pats nukentėjęs tokio susižalojimo pasidaryti vienareikšmiai negalėjo. Nukentėjęs gavo smūgį į dešinę pusę ir griuvo į dešinę pusę. M.Kolcovaitė negalėjo nurodyti įrankio, kuriuo buvo suduotas smūgis, tad nukentėjusiojo šioje dalyje nurodomos aplinkybės nėra paneigtos Teismas neturi priežasčių netikėti paminėtais M.Kolcovaitės parodymais teisme bei jos surašyta specialisto išvada, kaip ir kitais teisme apklaustais liudytojais, t.y. D. D. (policijos pareigūnas), D. G. (šeimos gydytoja), E. P., I. A., kadangi jų parodymai ne tik papildo įvykio detales, bet ir sutampa su pačiu įvykiu ar atskirais įvykio niuansais bei sukeltomis pasekmėmis, be to, šie asmenys neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, visiškai iki įvykio nepažinojo kaltinamojo (policijos pareigūnai, ekspertė) arba tarpusavyje nėra jokių pykčių, noro apkalbėti.

34Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vadovaujantis BK 141 str. nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ( - )(toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., požymiai „sunkus sveikatos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 p. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008). Kaip patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. G1471/14(02), nukentėjusiajam N. S. dėl dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

35Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 180 straipsnio dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą ir grobė turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, nurodytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (tik naudojo smurtą arba tik grobė turtą). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamojo susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

36Kaip buvo aukščiau aptartų įrodymu visuma aptarta, T. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą bei veikė tyčia, panaudojant fizinį smurtą, kuris pasireiškė sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, nustatytu bei aprašytu paminėtoje specialisto išvadoje Nr. G1471/14(02), ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. T. A. matė ir suprato, jog prieš nukentėjusįjį yra naudojamas fizinis smurtas, kadangi antrą kartą būtent T. A. paprašė nukentėjusiojo cigaretės, tokiu būdu akimirkai nukreipdamas nukentėjusiojo dėmesį, ir kuomet pastarasis traukė iš kišenės cigaretes ir savo akiratyje matė tik kaltinamąjį, tokiu būdu T. A. sudarė galimybę ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam kaltinamojo bendrininkui suduoti smūgį N. S., taigi, T. A. konkliudentiniais veiksmais pritarė šiems bendrininko įvykdytiems smurto veiksmams ir po smurto pavartojimo pagrobė nukentėjusiojo turtą. T. A. iš dalies realizavo nusikaltimų, numatytų BK 180 str. 1 d., BK 135 str. 1 d. objektyviuosius požymius. Taigi, virš aptartų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina T. A. kaltę, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir kvalifikuotos bei įrodytos teisingai.

37Dėl civilinių ieškinių.

38BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

39Kauno TLK pateikė civilinį ieškinį 645,34 eur (2228,22 lt) sumai (1 t., 171-173). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas nurodomais dokumentais ir įrodytas objektyviais bylos duomenimis, ištirtais teisiamojo posėdžio metu, todėl tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

40Nukentėjęs N. S. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bendrai 10836 eurų sumai. Ieškinyje nurodoma, jog N. S. patyrė 827 litų (239,52 eurų) turtinės žalos dėl kaltinime dingusių išvardintų daiktų. Be to, N. S. dėl padarytos nusikaltamos veikos nuo 2014-06-19 iki 2014-08-04 buvo nedarbingas, dėl to prarado pajamas 589 eurus. N. S. vaistams ir gydymuisi išleido 7,48 euro, ką patvirtina pridedamas čekis. Gydymosi laikotarpiu N. S. jautė didelį skausmą, jautėsi labai pažemintas, sunkiai atsistatė po patirtų sužalojimų, buvo sugniuždytas ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Dėl paminėtų priežasčių nukentėjęs patyrė 10000 eurų neturtinę žalą.

41Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

42Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad būtent T. A. nusikalstamais veiksmais buvo sunkai sutrikdyta nukentėjusiojo N. S. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

43Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvada Nr. G1471/14(02) N. S. konstatuota: odos nubrozdinimas momenyje, dešinių momenkaulio, smilkinkaulio, skruostikaulio lanko, dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiai, kairės smilkininės skilties sumušimas (pamatiniame paviršiuje), kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujas dešinėje būgninėje ertmėje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu, potrauminiu kurtumu. Galvos sužalojimų visuma būdinga griuvimui, atsitrenkiant dešine galvos puse į kietą buką, ribotą ar neribotą paviršių. Galvos sužalojimams išsivystyti pakako ir vieno trauminio kontakto, galimai užduotyje nurodytu laiku. Dėl dešinio pleištakaulio didžiojo sparno, įeinančio į kaukolės pamato vidurinės duobės sudėtį, lūžio, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju realaus pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nesukėlęs. Odos nubrozdinimai dešiniame klube, kryžmens dešinėje pusėje, dešiniame sėdmenyje, vertinant jų išsidėstymą ir pobūdį, galėjo atsirasti artimu galvos traumos išsivystymui metu, galimai griuvimo pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir gyvybei nepavojingi. Odos nubrozdinimai kaklo dešinėje galėjo atsirasti ir traukiant nuo kaklo piniginę, galimai artimu kitų sužalojimų padarymui laiku. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir yra gyvybei nepavojingi. (1 t., b. l. 35-37). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjęs patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų N. S. buvo apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų. Teismui pateikti N. S. medicininiai dokumentai (2 T., B.K. 65-77, duomenys apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus (2 t., b.l. 93), duomenys iš SODROS apie N. S. dirbtus laikotarpius (2 t., b.l. 84, 10-11), kad nukentėjusysis turėjo rimtų sveikatos problemų, susijusių būtent su nagrinėjamu įvykiu ir jo pasekmėmis (likusi pasekmė – neprigirdėjimas dešine ausimi, galvos svaigimas, skausmas dešiniame smilkinyje), negavo ligos pašalpos. Aplinkybės, kad nukentėjusysis pats išsiprašydavo išleidžiamas iš ligoninės, iš esmės niekaip nepaneigia jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, ir kaip nurodė teisme apklausiama M.Kolcovaitė, pasijutęs blogai, nukentėjęs iš karto vykdavo į gydymo įstaigą, todėl gydymosi nutraukimas neturėjo bloginti jo sveikatos. Liudytoja D. G. taip pat nurodė, kad N. S. kreipdavosi tuomet, kai pasijusdavo blogai, jam buvo nurodoma, jog gali neatvyki, jeigu gerai jausis.

44Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

45Bylos duomenimis, kaltinamasis T. A. nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusiojo neatsiprašė. Jis yra darbingas, jauno amžiaus, dirba pagal patentą, turi gyvenamąją vietą (gyvena su tėvais). Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, N. S. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos mažintinas ir priteistina 7000 eurų suma. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai (836 eurai), nes neturtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta.

46Dėl procesinių išlaidų.

47Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti, ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertina T. A. turtinę padėtį, t.y. tai, jog T. A. jokio turto neturi, dirba pagal patentą, realus pajamų dydis teismui nėra žinomas, šioje byloje priteistinas didelės sumos civilinis ieškinys, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 180,65 eurai dėl nukentėjusiojo N. S. atstovavimo teisme iš šio kaltinamojo yra nepriteistinos.

48Dėl bausmių skyrimo.

49Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

50Teismas, skirdamas bausmę T. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas sunkus ir apysunkis nusikaltimai, jie padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai), kaltės formą (abu nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (abu nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (abi nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis T. A. neteistas, administracine tvarka baustas, VŠĮ Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje registruotas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre registruotas. Jam skirti teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę nereikalinga. (b. l. 91-120). Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą pagal patentą, gyvena su motina, savo šeimos nėra sukūręs, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir išvardintas aplinkybes, kaltinamajam T,.A. skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – areštas bei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį nei vidurkis (įvertinus bylos aplinkybių visetą bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.). Teismo nuomone, ši bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.

51BK 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas). Teismo manymu, šioje byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl teismas turėtų taikyti BK 54 str. nuostatas.

52Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad ir nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimą dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo vertinant tas pačias aplinkybes, kurios buvo vertinamos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

53Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

54Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. A. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. A. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – negalėtų dirbti ir atlyginti civilinių ieškinių, būtų ženkliai apribotos bendravimo galimybės su motina. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį bei tai, jog T. A. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant BK 75 str. nuostatas, kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

55Prieš pat baigiant įrodymų tyrimą nukentėjusiajam teisme pateikus santuokos liudijimo 2014-02-11 kopiją, nustatytina, jog šiame nuosprendyje bei baudžiamojoje byloje minimas nukentėjęs N. S. ir santuokos liudijime nurodoma jo kita pavardė – J., yra vienas ir tas pat asmuo. Taip pat ir nustatytina, jog šiame nuosprendyje bei baudžiamojoje byloje minima liudytoja D. J. ir santuokos liudijime nurodoma jos kita pavardė – J., yra vienas ir tas pat asmuo.

56Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (1 t., b.l. 68).

57Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

58Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 103-106 str., 109 str., 115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 312 str., 313 str., teismas,

Nutarė

59T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

60T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę –3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataiso namuose.

61Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) ir T. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

62Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant T. A.:

631)

64neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

652)

66neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kuomet tai susiję su darbu arba mokslu.

67Į bausmės trukmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti T. A. laikinai sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-07-19 iki 2014-07-21.

68Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš T. A. priteisti Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 645,34 eurų (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus trisdešimt keturis cnt.) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

69Nukentėjusiojo N. S.(J.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. A. priteisti N. S.(J.) naudai 7836 eurus (septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

70Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų 180,65 eurų dėl N. S. atstovavimo teisme iš kaltinamojo T. A. nepriteisti.

71Daiktinių įrodymų klausimo išsprendimas: 1 CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

72Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

1. Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai... 2. T. A. a.k. ( - ) gim. ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis,... 3. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. T. A. sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui ir panaudodamas fizinį skurtą... 6. Šiais veiksmais T. A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1... 7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. A. dėl jam inkriminuojamų... 8. Nors kaltinamasis T. A. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta... 9. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. S. (J.) parodė, kad tuo metu... 10. Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas posėdžio metu balsu perskaitė... 11. Teisiamojo posėdžio metu N. S. šiuos parodymus patvirtino pilna apimtimi.... 12. Teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė teisme duodama paaiškinimus dėl... 13. Liudytoja J. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra T. A. motina,... 14. Liudytoja D. J. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, 2014-06-19 jos vyras... 15. Liudytojas D. D. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK... 16. Liudytoja D. G. teisme apklausiama parodė, kad S. yra jos pacientas, ji dirba... 17. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra... 18. Liudytojas I. A. teisme apklausiamas parodė, kad kaltinamasis yra draugas,... 19. Specialisto išvada Nr. G1471/14(02), kurioje N. S. konstatuota: odos... 20. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta-... 21. Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatytas fiksuojamas įvykis... 22. Akistata tarp nukentėjusiojo N. S. ir T. A. dėl aplinkybių dėl kurių yra... 23. 2014-07-11 iš Kauno apskr. VPK SUV gautas atsakymas apie tai, kad nuo... 24. T. A. 2014-07-19 buvo laikinai sulaikytas (1 t., b.l. 134), atlikta asmens... 25. ATPK protokolu 2014-09-24 Nr. 26AN-18916270-14 nustatyta, jog 2014-07-19 T. A.... 26. T. A. paskirta kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 27. T. A. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje teismo... 28. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.... 29. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 30. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį plėšimas yra tuo atveju, kai panaudojant... 31. Išklausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, įvertinus byloje... 32. Kaltinamojo versiją, jog jis įvykyje nedalyvavo, paneigia ir nukentėjusiojo... 33. Liudytoja D. J. buvo pirmoji, su kuria nukentėjęs bendravo po įvykio bei... 34. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti yra... 35. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę... 36. Kaip buvo aukščiau aptartų įrodymu visuma aptarta, T. A. kaltinime nurodytu... 37. Dėl civilinių ieškinių.... 38. BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 39. Kauno TLK pateikė civilinį ieškinį 645,34 eur (2228,22 lt) sumai (1 t.,... 40. Nukentėjęs N. S. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės... 41. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala... 43. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra... 44. Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio... 45. Bylos duomenimis, kaltinamasis T. A. nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė,... 46. Dėl procesinių išlaidų.... 47. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 48. Dėl bausmių skyrimo.... 49. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi... 50. Teismas, skirdamas bausmę T. A., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį... 51. BK 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 52. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiškia, kad ir... 53. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti... 54. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. A.... 55. Prieš pat baigiant įrodymų tyrimą nukentėjusiajam teisme pateikus... 56. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD... 57. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.... 58. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 103-106 str., 109 str., 115 str.,... 59. T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 60. T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 61. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti jas... 62. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7... 63. 1)... 64. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 65. 2)... 66. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kuomet tai... 67. Į bausmės trukmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti T. A. laikinai... 68. Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti... 69. Nukentėjusiojo N. S.(J.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. A.... 70. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų 180,65... 71. Daiktinių įrodymų klausimo išsprendimas: 1 CD diską, nuosprendžiui... 72. Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno...