Byla 2A-1814-459/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. M., atsakovės M. M., trečiojo asmens G. B. atstovo advokato Arūno Juodžio, nepilnamečio vaiko E. M. atstovės advokatės Galinos Korabliovos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei M. M. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“, G. B., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Metva“, notaras Edgaras Sutkus, notarė V. K., V. M., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslino) prašydamas: 1) jo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukros E. M. gyvenamąją vietą su tėvu K. M.; 3) priteisti iš M. M. po 162,00 Eur nepilnametės dukros E. M. išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti K. M.; 4) nustatyti, jog santuokos nutraukimas K. M. ir M. M. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. lapkričio 16 d., t. y. kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu; 5) pripažinti, kad K. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su priklausiniais: 1/121 dalimi žemės sklypo ir 1/140 dalimi negyvenamųjų patalpų – automobilių saugyklos, adresu ( - ); automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. ( - ); 6) padalyti kilnojamąjį turtą, M. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiant plačiaekranį televizorių, amerikietišką aksominį kampą, kampinę sekciją, filmavimo kamerą „Sony“, kolonėles ir DVD diskų leistuvą, miegamojo spintą, dvigulę lovą su dviem spintelėmis, svetainės ir miegamojo užuolaidas, šviestuvus, sieninius svetainės šviestuvus, prieškambario-koridoriaus spintą, kompiuterinį stalą, stacionarius kompiuterius, 3 nešiojamuosius kompiuterius, virtuvės komplektą, indaplovę, dujinę viryklę, orkaitę, šaldytuvą „Sharp“, skalbimo mašiną „Bosh“, 5 ikonas, viso turto vertė – 7 440,00 Eur. K. M. iš M. M. priteisti 3 720,00 Eur kompensaciją už jai tenkančio kilnojamojo turto dalį; 7) nustatyti, kad pagal AB SEB banko 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarytą kredito sutartį atsirandančios prievolės yra asmeninės K. M. prievolės; 8) nepriteisti vienas kitam išlaikymo; 9) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę M., o sutuoktinei nepalikti santuokinės pavardės.
    1. Nurodė, kad būtina nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, nes motina nesirūpina dukros mokymosi procesu, daro žalingą įtaką psichologiniam jos vystymuisi (demonstruoja pyktį), konfliktuoja dukros akivaizdoje, nuteikinėja dukrą prieš tėvą. Atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, nes nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, jam grįžus iš komandiruotės, ji neleidžia matytis su vaiku nei mokykloje, nei namuose, nei viešose vietose. Atsakovė nevykdė savanoriškai nei per antstolį teismo priimtos nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones ir nustatyta laikina bendravimo tvarka. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, prašė iš atsakovės priteisti 162,00 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą iki dukros pilnametystės. Paaiškino, kad toks išlaikymo dydis atitinka jo ir atsakovės finansinę padėtį bei nepilnamečio vaiko interesus.
    2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl nuolatinio psichologinio teroro, nepagarbos, rodomos jam, nepakankamo prisidėjimo prie šeimos gerovės.
    3. Prašė nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 16 d., ir pripažinti, kad jis asmeninės nuosavybės teise įgijo: nekilnojamąjį turtą su priklausiniais, adresu ( - ), ir automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. ( - ) (2014 m. rugsėjo 13 d. savo vardu įsigijo, vidutinė vertė – 5 700,00 Eur). Paaiškino, jog 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su priklausiniais: 1/121 dalimi žemės sklypo ir 1/140 dalimi negyvenamųjų patalpų – automobilių saugyklos, adresu ( - ). Butas buvo įgytas su AB SEB banku sudarius 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį, kuri pakeista 2009 m. gegužės 20 d. Šį turtą įsigijo ne savo, o trečiojo asmens G. B. reikmėms, t. y. ji per visą šį laiką mokėjo mėnesines įmokas bankui, mokesčius ir pati įsirengė šį butą.
    4. Nurodė, kad atsakovė gyvena bute, adresu ( - ), ir naudojasi visais ten esančiais santuokos metu įgytais iš bendrų lėšų daiktais. Prašė įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą ir padalyti natūra, t. y. M. M. priteisti bute esančius kilnojamuosius daiktus, išvardytus patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje, atsakovui priteisti kompensaciją už atsakovei tenkančią jo turto dalį.
    5. Ieškovas pažymėjo, kad jokių kitų kreditinių įsipareigojimų neturi, apie kitus atsakovės kreditinius įsipareigojimus jam nėra žinoma.
  2. Atsakovė M. M. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir ieškovo, dėl K. M. kaltės; 2) priteisti nepilnametės dukros E. M. išlaikymą iš K. M. po 703,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu; 3) padalyti po 1/2 dalį 300 000,00 Eur bankuose esančių šeimos sukauptų pinigų, kurie yra ieškovo vardu atidarytose banko sąskaitose užsienyje ar (ir) Lietuvoje, ir priteisti jai 150 000,00 Eur dydžio kompensaciją, kartu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas; 4) padalyti po 1/2 dalį santuokos metu įgyto automobilio „Volvo XC 90 V8“, valstybinis Nr. ( - ), 9 120,00 Eur vertės, automobilį priteisiant K. M., o jai priteisti 4 600,00 Eur dydžio kompensaciją bei 5 procentų dydžio metines palūkanas; 5) priteisti jai iš K. M. 5 000,00 Eur kompensaciją už negalėjimą naudotis automobiliu „Volvo XC 90 V8“ laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; 6) priteisti jai iš K. M. 78 740,00 Eur kompensaciją už negalėjimą naudotis savo butu, adresu ( - ), ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; 7) padalyti po 1/2 dalį jiems priklausančio 3-ų kambarių buto, adresu ( - ), kurio vertė 94 706,00 Eur, ir padalyti butą taip, jog didesnio ploto kambarys atitektų M. M. ir nepilnametei dukrai E. M., mažesnis – ieškovui, o virtuvė, vonia, holas, koridorius, balkonas ir kitos bendro naudojimo patalpos – M. M. ir dukrai lygiomis dalimis; 8) paskolos AB SEB bankui už šeimai priklausantį 3-ų kambarių butą, esantį ( - ), likutį palikti solidaria šalių prievole; 9) priteisti jai iš K. M. 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; 10) priteisti jai iš K. M. 126 000,00 Eur kompensaciją už negautas pajamas, susijusias su darbo santykiais, už trejus metus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas; 11) po santuokos nutraukimo dienos priteisti jai iš K. M. po 500,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 12) po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę M.; 13) nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su jos motina M. M., adresu ( - ); 14) nustatyti, kad atsakovas K. M. turės teisę bendrauti su savo nepilnamete dukra kiekvieną savaitę 2 kartus – penktadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vakaro, jei su juo panorės susitikti pati duktė (vaiko valia), jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant M. M., apie tai pranešdamas jai prieš 3 kalendorines dienas registruotu paštu nurodytu adresu; 15) priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Jis 16 metų vyresnis už ją, su ja elgėsi visada nepagarbiai, nesąžiningai, nepadoriai, neetiškai, ja nesirūpino, neduodavo pinigų, buvo jai neištikimas ir galbūt turi nesantuokinių vaikų Lietuvoje ar užsienyje. Santuokos metu vyko teisminiai procesai dėl išlaikymo teikimo jo vaikams. Pagal jos turimą informaciją, ieškovas dabar turi kitą moterį. Pati su niekuo nebendrauja, 8 metus laukia ieškovo. Kad ieškovas kaltas dėl santuokos nutrūkimo, patvirtina faktas, kad šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl jos sužalojimo.
    2. Nurodė, kad teismas turėtų priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 703,00 Eur. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis po 162,00 Eur yra neproporcingai mažas, neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, ieškovo finansinės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą ir kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Vaikas yra augantis, t. y. didėja išlaidos aprangai, lavinimui, ugdymui. Ji negali dirbti visą darbo dieną, nes turi rūpintis savo vaiku. Jos pačios materialinė padėtis yra labai bloga, reikia atlikti akių operaciją, dėl kurios ji apskritai nebegalės dirbti. Ieškovo finansinė padėtis yra geresnė ir jis turi visas galimybes prisidėti daugiau prie vaiko išlaikymo.
    3. Nurodė, kad prieš santuokos nutraukimo procesą teisme ieškovas užvaldė apie 300 000,00 Eur šeimai priklausančių pinigų. Jie yra laikomi užsienio bankuose. 1/2 dalis šių pinigų priklauso jai, nes pinigai gauti santuokos metu. Ieškovas turi jai sumokėti 150 000,00 Eur kompensacijos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.
    4. Nurodė, kad santuokos metu įgytas turtas turėtų būti padalytas po ½ dalį. Visų pirma, jie su ieškovu įsigijo butą su priklausiniais, adresu ( - ). Su AB SEB banku 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0450718014535-17. Pati yra įmokėjusi 10 000,00 Eur, o įmokas mokėdavo su ieškovu. Po santuokos nutraukimo solidarioji prievolė bankui neturėtų keistis, o butas turi būti padalytas po 1/2 dalį. Visų antra, santuokos metu 2014 m. šeimos poreikiams įsigijo prabangų automobilį 2006 m. „Volvo XC90“, valstybinis Nr. ( - ). Jo vidutinė rinkos vertė 9 120,00 Eur, o faktiškai tokio modelio automobilis, kuris pravažiavo apie 107 979,00 km, kainuoja net 16 000,00 Eur ir net daugiau. Po santuokos nutraukimo šis automobilis turi būti priteistas ieškovui, o jai – kompensacija, kurią sudaro 1/2 dalis rinkos vertės.
    5. Nurodė, kad jai turi būti priteistos kompensacijos. Visų pirma, ieškovas naudojosi automobiliu tik savo poreikiams, turėjo iš to asmeninės naudos, todėl privalo sumokėti 5 000,00 Eur kompensaciją-nuomą už naudojimąsi juo laikotarpiu nuo 2014 metu iki šiol ir priteistina 5 procentai metinių procesinių palūkanų. Antra, 8 metus ji negalėjo naudotis šeimos butu, adresu ( - ), nes ieškovas jį atidavė naudotis trečiajam asmeniui G. B.. Tokio būsto nuomos kaina yra apie 800,00 Eur per mėnesį, todėl kompensacija yra 78 400,00 Eur (36 mėn. x 800) ir priteistinas 5 procentai metinių palūkanų.
    6. Nurodė, kad jai turi būti priteistas 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes jau 8 metai yra nuskriausta su dukra, kamuoja nemiga, nerimas dėl ateities, įvairūs fiziniai ir dvasiniai skausmai, nebejaučia gyvenimo džiaugsmo, yra pažemintos giminaičių, policijos, pažįstamų, visuomenės akyse, iki šiol negali nusiraminti, priverstos gyventi baimėje, vartoja daug vaistų.
    7. Nurodė, kad ieškovas per paskutinius trejus metus iki santuokos nutraukimo, t. y.

      62014–2016 metais, prie šeimos finansinės gerovės neprisidėjo. Jis šią aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikė. Per trejus metus jis uždirbo apie 252 000,00 Eur, t. y. per mėnesį – nuo 7 000,00 iki 9 000,00 Eur, todėl 7 000,00 x 36. Atsižvelgus į tai, jog jai priklauso 1/2 dalis ieškovo gautų darbo pajamų, ieškovas turi jai sumokėti 126 000,00 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų.

    8. Nurodė, kad jai turi būti priteistas iš ieškovo 500,00 Eur išlaikymas, mokamas kiekvieną mėnesį. Paaiškino, jog per mėnesį ji gauna nuo 136,50 Eur iki 198,29 Eur, jų neužtenka visiems būtiniausiems poreikiams, maistui, gydymui, komunalinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovo finansinė padėtis yra daug geresnė. Santuokos metu jis nesudarė jai jokios galimybės toliau mokytis, tobulėti, siekti karjeros, gauti didesnį darbo uždarbį, pats atsisakydavo sumokėti už jos mokslus ir tobulėjimą, ji viena rūpinosi 19 metų jų vaiku ir šeimos gerove.
    9. Nurodė, kad tarp jos ir nepilnametės dukros yra susiformavę glaudūs emociniai ir prisirišimo santykiai. Vaikas tėvo bijo ir nenori su juo gyventi. Ieškovas yra jūrininkas, todėl Lietuvoje nuolatos nebūna, o kai grįžta į Lietuvą, savo vaikams niekada neturėjo ir neranda laiko. Ieškovas gyvena Utenoje pas savo draugę arba Kaune pas savo motiną. Atsižvelgus į tai, jog vaikas turi gyventi su ja, prašė nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarką. K. M. išreiškė norą matytis, bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, dovanoti jam dovanas. Jis šią teisę turi, tačiau pagal jos pateiktą bendravimo tvarką.
  3. Trečiasis asmuo G. B., pareiškianti savarankiškus reikalavimus, patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti pardavėjos UAB „Metva“ ir pirkėjo K. M. 2009 m. balandžio 30 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-4901 dėl buto, adresu ( - ), dalį dėl pirkėjo K. M. apsimestiniu sandoriu, modifikuoti nurodytą sutartį perkeliant pirkėjo teises ir pareigas G. B.; 2) pripažinti 2009 m. gegužės 25 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 2713, sudaryto Klaipėdos miesto vienuoliktajame notarų biure tarp skolininkų K. M., M. M. bei AB SEB banko, dėl buto, esančio ( - ), dalį dėl įkeičiamo daikto savininkų K. M. ir M. M. apsimestine, modifikuojant nurodytą sutartinės hipotekos lakštą perkeliant įkeičiamo daikto savininkų teises ir pareigas G. B.; 3) netenkinus šio patikslinto ieškinio prašomosios dalies 1 ir 2 punktuose pateiktų prašymų ir nusprendus M. M. priteisti natūra visą ar dalį buto, esančio ( - ), su priklausiniais, pripažinti negaliojančiu ab initio K. M., M. M. ir G. B. žodinį preliminarų susitarimą dėl buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo ateityje ir taikyti visišką restituciją: 4) įpareigoti G. B. grąžinti K. M. ir M. M. butą, esantį ( - ), ir įpareigoti K. M. ir M. M. solidariai grąžinti G. B. 43 804,00 Eur bei sumokėti 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) netenkinus šio patikslinto ieškinio prašomosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose pateiktų prašymų ir nusprendus M. M. priteisti natūra visą ar dalį buto, esančio ( - ), priteisti G. B. naudai solidariai iš M. M. ir K. M. nepagrįstai įgytus trečiojo asmens sumokėtus kredito su palūkanomis kompensavimo tikslais 43 804,00 Eur ir 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad ginčo butas buvo pirktas jai, o ne M. šeimai. Ginčijamų sandorių tikroji šalis yra ji, o ne ieškovas ir atsakovė, todėl jie neatitinka tikrųjų šalių valios ir ketinimų. Tą patvirtino ir ieškovas. Jie žodžiu susitarė, jog jie savo vardu įsigys butą, paimdami paskolą iš banko, o ji mokės mėnesines įmokas bankui, mokesčius ir pati butą įsirengs. Ateityje šis butas turėjo būti perrašytas jos asmeninėn nuosavybėn. Toks žodinis susitarimas buvo sudarytas dėl tuometinių puikių tarpusavio santykių, grindžiamų ypatinga pagarba, pasitikėjimu, dėkingumu, tarpusavio supratimu ir pagalba. Ieškovas su atsakove gyveno kitame jiems priklausančiame bute, adresu ( - ), ir turėjo dar vieną butą. Net ieškovui nebegyvenant su atsakove nuo 2007 m., ji naudojosi šiuo butu (įsirengė, nes 2009 m. jo baigtumas buvo tik 79 procentai, buvo be vidinės apdailos), vykdė savo žodinį susitarimą su šalimis (savo ar jos draugų vardu buvo pervedinėjamos mėnesinės įmokos į ieškovo sąskaitą), jai jokių pretenzijų kelta nebuvo iki 2016 m. Siekiant išvengti nesusipratimų valdant ir naudojant ginčo butą ieškovas pasirašė G. B. notaro patvirtintus įgaliojimus bei juos tęsė. Pripažinus pirkimo–pardavimo, sutartinės hipotekos sandorius apsimestiniais ir jai perkėlus ginčo buto pirkėjo ir įkaito davėjo teises ir pareigas, banko interesai nenukentėtų, ji toliau vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Tokiu atveju ji įsipareigoja sudaryti svetimo turto hipotekos lakštą, kuriuo būtų įkeistas ginčo butas ieškovo įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti.
    2. Nurodė, kad jei teismas netenkintų jos pareikšto savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais (sutarčių modifikavimo) ir nepriteistų ginčo buto natūra vien tik ieškovui, bet dalį arba visą ginčo butą natūra priteistų atsakovei ir (arba) pripažintų šalių – ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens G. B. – preliminarų žodinį susitarimą dėl ginčo buto perleidimo ateityje G. B. negaliojančiu (niekiniu) ab initio, ieškovas ir atsakovė netektų pagrindo disponuoti G. B. sumokėtais pinigais ieškovui, nes jie nepagrįstai praturtėtų jos sąskaita. Solidariai iš ieškovo ir atsakovės trečiojo asmens G. B. naudai turi būti grąžinta 43 804,00 Eur.
  4. Trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ieškiniu prašė: 1) priteisti jam iš ieškovo K. M. 1 100,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį; 2) priteisti 1 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už paskutinį mėnesį ir jo kelionės išlaidas į Škotiją bei 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos; 3) priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. pradėjo mokslus Anglijoje, t. y. Glazgo universitete Škotijoje. Norint jam mokytis šioje mokymo įstaigoje jam reikalingas išlaikymas, ne mažesnis kaip 1 000,00 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro gyvenamojo būsto nuoma, maistas, mokyklinės prekės, transporto išlaidos. K. M. jo gyvenimu nesidomi ir prie jo išlaikymo neprisideda. K. M. yra dirbantis, t. y. daug metų dirba laivo kapitono padėjėju Vokietijos Respublikos laivininkystėje, o būtent kompanijoje „Peter Dohle“ (atstovybė Klaipėdoje „Dohle Marine Services Europe“), jo gaunamas darbo užmokestis virš 7 000,00 Eur per mėnesį, todėl gali mokėti jam išlaikymą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo K. M. patikslintą ieškinį ir atsakovės M. M. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, V. M. ieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškinį tenkino iš dalies. Teismo motyvai:
    1. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, jog nė vienos iš šalių pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti išimtinei kitos šalies kaltei dėl santuokos iširimo. Išaiškino, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.
    2. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę M., atsakovei po santuokos nutraukimo paliko pavardę M., atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės prašymus.
    3. Teismas atmetė atsakovės M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir susijusį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, atsižvelgęs į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
    4. Teismas netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti jai iš ieškovo po 500,00 Eur išlaikymo po santuokos nutraukimo motyvuodamas tuo, kad atsakovė turi visas galimybes save išlaikyti pati, o turto neturėjimas yra jos pačios sudarytų neatlygintinių sandorių santuokos nutraukimo proceso metu rezultatas.
    5. Teismas nustatė nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą su motina M. M. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje davė išvadą, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, tačiau, teismo vertinimu, nepilnametės šalių dukters didesnis prisirišimas prie motinos yra nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. ieškovo darbo pobūdžio, susijusio su ilgalaikiais išvykimais į jūrą, šeima iširo kai mergaitei buvo 2 metai, todėl tarp ieškovo ir dukters nėra susiformavusio tokio emocinio ryšio, kuris sudarytų prielaidas jam tinkamai tenkinti ne materialinius, bet emocinius vaiko poreikius jiems gyvenant kartu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad motina rūpinasi vaiku.
    6. Teismas nustatė vaiko ir tėvo bendravimo tvarką atsižvelgęs į tai, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, byloje nėra jokių duomenų, jog bendravimas su tėvu keltų grėsmę jo interesams. Teismo psichologo išvada patvirtina, kad tarp vaiko tėvų yra ilgalaikis konfliktas, nuolat išsakomos neigiamos nuostatos dėl tėvo, nereguliarūs pasimatymai ir retas kontaktavimas su juo žaloja mergaitę, dar labiau sunkina jos emocinę, psichologinę savijautą. Atsakovės priešieškiniu prašytą nustatyti bendravimo tvarką vertino kaip netinkamą vaiko ir tėvo bendravimo trukmės požiūriu (4 val. per savaitę), dirbtinai apsunkinančią informavimu laiškais, atsakovės dalyvavimu ir pan. Esant įtemptiems šalių tarpusavio santykiams ir atsakovei kliudant tėvui bendrauti su vaiku, minėti bendravimo tvarkos elementai, taip pat sąlyga, kad tėvas su dukra bendrauja, jei panorės dukra, sudarytų prielaidas atsakovei toliau piktnaudžiauti motinos valdžia, nuteikinėti dukrą prieš tėvą, kelti jai nepagrįstas baimes, siekiant iškreipti jos valią (norą) ir toliau ignoruoti vaiko teisę matytis su abiem tėvais. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad tėvas kol kas daug laiko praleidžia užsienyje, atsakovė su dukra keičia gyvenamąsias vietas, atsakovė byloje yra nurodžiusi kaip vaiko perdavimo vietą Klaipėdos pramogų centrą „Akropolis“, taip pat teismas naudoja byloje turimus duomenis apie ieškovo ir atsakovės telefoną ir el. pašto adresą.
    7. Nutarė priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui E. M. po 300,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas pagal šiuo metu gaunamas pajamas turi galimybę užtikrinti maksimalų savo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, tačiau ieškovė taip pat turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismo vertinimu, 703,00 Eur suma, reikalinga nepilnametės šalių dukters išlaikymui kas mėnesį, vertintina kaip neįrodyta.
    8. Teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė, kai šalys ėmė faktiškai gyventi skyrium, t. y. nuo 2009 m. gegužės 21 d.
    9. Teismas tenkino atsakovės M. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl sutuoktinių prievolės AB SEB bankui palikimo solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole po santuokos nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad kreditorius neatleido atsakovės nuo solidariosios prievolės ir tai reiškia, jog ji kartu su ieškovu yra bendraskoliai, privalės prievolę vykdyti pagal kredito sutartį. Tuo pagrindu atmetė ieškovo reikalavimus perkelti prievolės pagal kredito sutartį vykdymą vienam ieškovui ir priteisti butą jam asmenine nuosavybe.
    10. Teismas padalijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu ( - ), po 1/2 ieškovui ir atsakovei motyvuodamas tuo, jog kompensacijos išmokėjimas bet kuriam iš sutuoktinių būtų nepakeliama našta, sprendimą padarytų realiai neįvykdomą (didelė dalijamo nekilnojamojo turto vertė, sutuoktiniai turi reikšmingų skolinių įsipareigojimų bankui ir trečiajam asmeniui).
    11. Teismas atmetė atsakovės M. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu, adresu ( - ), tvarkos nustatymo motyvuodamas tuo, kad nėra nuginčytas pagrindas, pagal kurį trečiasis asmuo naudojasi nekilnojamuoju turtu. Teisme nagrinėjama kita civilinė byla ir perleidimo naudotis turtu trečiajam asmeniui teisėtumas ir pagrįstumas nėra santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalykas.
    12. Teismas pripažino, kad transporto priemonė „Volvo XC90“, valstybinis Nr. ( - ), įsigyta 2014 m. rugsėjo 13 d., yra asmeninė ieškovo K. M. nuosavybė, nes ji buvo įsigyta šalims jau faktiškai gyvenant skyriumi. Šiuo pagrindu atmetė atsakovės reikalavimą priteisti kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį ir procesines palūkanas.
    13. Teismas netenkino atsakovės M. M. reikalavimo priteisti jai iš ieškovo ir trečiojo asmens G. B. kompensaciją už nesuteiktą teisę naudotis butu, adresu ( - ). Visų pirma, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovės patikslinto priešieškinio dalį, kurioje pareikšti reikalavimai trečiajam asmeniui G. B. Atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl negautų buto nuomos pajamų yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-410-889/2017. Antra, sutuoktiniai bendrą turtą naudoja bendru sutikimu, todėl tarp jų nesusiklosto tokie teisiniai santykiai, kad vienas iš sutuoktinių galėtų reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijų už naudojimąsi tam tikru turtu.
    14. Teismas netenkino ieškovės reikalavimų priteisti jai už laikotarpį nuo 2009 iki 2016 m. 150 000,00 Eur kompensaciją už bankuose sukauptas lėšas ir procesines palūkanas, 126 000,00 Eur ieškovo gautų darbo pajamų, motyvuodamas tuo, kad atsakovė tokių ieškovo pajamų neįrodė. Taip pat byloje nustatyta, jog šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2009 m. gegužės 21 d., todėl ieškovo darbo pajamoms ir iš jų sukauptoms lėšoms atsakovės nurodytu laikotarpiu, net jei jos būtų įrodytos, nebūtų taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas.
    15. Teismas visiškai tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl jame nurodytų kilnojamųjų daiktų priteisimo atsakovei natūra, ieškovui priteisiant kompensaciją pagal ieškovo nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes. Buvo atsižvelgta į tai, kad bute, adresu ( - ), esantys kilnojamieji daiktai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jie įsigyti prieš 10–12 metų. Atsakovė iki 2016 m. pabaigos pati gyveno šiame bute, o vėliau būstą perleido mamai ir sūnui, taigi patikslintame ieškinyje nurodyti daiktai visada, taip pat ir teismo proceso metu buvo atsakovės žinioje. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo visas galimybes pateikti teismui konkrečius įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus, t. y. apie kilnojamojo turto vertę, taip pat tuos, kurie nurodytų kiek buvo daiktų ir už kokios vertės, kiek jų yra parduota, sunaikinta. Tokia galimybe atsakovė nepasinaudojo, taigi savo atsikirtimų neįrodė.
    16. Teismas atmetė trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. M. ieškinio reikalavimą priteisti jam kelionės išlaidas į Škotiją motyvuodamas tuo, kad tėvų pareiga teikti pilnamečiams vaikams paramą įstatyme nustatytais atvejais nereiškia pareigos apmokėti kokias nors konkrečias jų išlaidas.
    17. Nutarė tenkinti trečiojo asmens V. M. reikalavimą, priteisė jam iš ieškovo po 500,00 Eur dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 11 d., iki kol jis studijuoja Glazgo universitete, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgė į tai, kad pilnametis šalių sūnus studijuoja Glazgo universitete, mokslas yra nemokamas, studijos užima 40 akademinių valandų per savaitę, jam nuo 2017 m. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ). Atsakovė būdama motina turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog ji prisideda prie jo išlaikymo, nepateikė. Ieškovas turi kreditinių įsipareigojimų, rūpinasi savo mama, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, išlaiko nepilnametį vaiką.
    18. Teismas atmetė trečiojo asmens V. M. reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad jis nepagrindė įstatymų nustatyto pagrindo priteisti neturtinę žalą ir jos buvimo fakto.
    19. Teismas atmetė trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškinio reikalavimą pripažinti buto, adresu ( - ), su priklausiniais pirkimo–pardavimo ir hipotekos sandorius apsimestiniais ir perkelti pirkėjo bei hipotekos davėjo teises, pareigas jai, motyvuodamas tuo, jog neįrodyta, kad ginčijami sandoriai būtų neatitikę tikrosios abiejų šių sandorių šalių valios ar būtų egzistavę tikrieji pardavėjo bei hipotekos kreditoriaus sandoriai su trečiuoju asmeniu.
    20. Teismas atmetė trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio K. M., M. M. ir G. B. žodinį preliminarų susitarimą dėl buto, adresu ( - ), su priklausiniais pirkimo–pardavimo ateityje ir taikyti visišką restituciją, motyvuodamas tuo, kad iš esamų įrodymų negalima teigti, jog atsakovė M. M. dalyvavo sudarant susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl ginčo buto perleidimo trečiajam asmeniui išmokėjus kredito įmokas. Neįrodžius susitarimo su abiem sutuoktiniais, teismas nevertino tokio susitarimo formos ir galiojimo požiūriu.
    21. Teismas trečiojo asmens G. B. reikalavimą priteisti jai sumokėtas 43 804,00 Eur kredito įmokas tenkino vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog G. B. vietoj sutuoktinių yra sumokėjusi 43 276,83 Eur kredito įmokų.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10

  1. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį, kuria jai nepriteistos procesinės palūkanos, panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymą ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti. Taip pat prašė priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Teismas tenkino jos reikalavimą priteisti solidariai 43 276,83 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų. Ji buvo pateikusi prašymą ne tik priteisti šią sumą, bet ir priteisti 5 procentų dydžio palūkanas. Pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo nieko nepasisakė, todėl ši sprendimo dalis turi būti pakeista. Ji šį reikalavimą pareiškė 2017 m. balandžio 18 d. teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, kurį teismas priėmė 2017 m. balandžio 21 d. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia. Prašomos priteisti palūkanos kompensuoja būsimus kreditoriaus nuostolius ir skatina operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, jog jos reikalavimų buvo patenkinta tik 1/3. Ji pareiškė 4 reikalavimus, t. y. prašė pripažinti apsimestinėmis vieno sandorio – buto, esančio ( - ), su priklausiniais įsigijimo sandorio – sudėtines dalis: ginčo buto 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-4901 ir 2009 m. gegužės 25 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. 2713, modifikuojant šias sutartis perkeliant ieškovo ir atsakovės teises ir pareigas jai; priteisti 43 804,00 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų nurodant du galimus materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo variantus. Šie reikalavimai yra alternatyvūs pirmas antro atžvilgiu. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, jog bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Teismas tenkino vieną iš alternatyvių jos reikalavimų, todėl tenkinta jos patikslinto ieškinio reikalavimų 98,8 procento. Jai turėjo būti priteista 1/2 dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Ieškovas K. M. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – netenkinti trečiojo asmens V. M. reikalavimų, sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo, datos, nuo kurios santuoka laikoma faktiškai nutraukta, nustatymo, buto, adresu ( - ), padalijimo pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jo pilnamečiam sūnui V. M. po 500,00 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, iki kol jis mokysis Škotijos universitete, bet ne ilgiau nei iki 24 m. Jo sūnus nepasitaręs su nieko ir neįvertinęs finansinių galimybių išvyko studijuoti. Lietuvoje yra universitetų, kur jis būtų galėjęs mokytis ir taip būtų susidariusios daug mažesnės išlaidos. Jo sūnus yra jaunas, sveikas, specialiųjų poreikių neturintis vaikinas, Jungtinėje Karalystėje yra visos galimybės jam įsidarbinti ir išlaikyti save, Lietuvoje jis turi nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų apie jo mokymosi rezultatus ir tai, kad jis Anglijoje ar Lietuvoje negauna pajamų. Jis pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog jis teikė sūnui materialinę paramą tiek jam būnant nepilnamečiam, tiek ir esant pilnamečiam.
    2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ji netinkamai elgiasi, daro žalą vaiko vystymuisi skleisdama apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. Šią aplinkybę patvirtino vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl negali užtikrinti vaikui stabilių ir vaiko poreikius atitinkančių gyvenamosios vietos poreikių. Atsakovė perleido butą, todėl nepilnametis vaikas neteko šeimos būsto. Teismas neatsižvelgė į liudytojos A. paaiškinimus, kuri patvirtino, jog močiutės butas, kuriame gyveno nepilnametis vaikas, netvarkingas, apkrautas, jame nėra sąlygų ten gyventi kitiems asmenims, mama neduoda vaikui buto raktų ir vaikas priverstas jos laukti laiptinėje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. B., kuri buvo šeimos draugė ir iki paaiškinimų davimo teisme buvo atsakovės draugė. M. M. nurodyti kontaktai realiai neegzistuoja, su ja nėra galimybės susisiekti. Po sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad M. M. su dukra yra išvykusi ir deklaravusi nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įšvykstanti į Jungtinę Karalystę.
    3. Prašė, apeliacinės instancijos teismui nusprendus netenkinti jo prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo, sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 180,00 Eur. Paaiškino, jog M. M. nurodyta išlaikymui reikalinga pinigų suma nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo, logiškumo principų. E. M. yra 10 m. amžiaus, ji neturi išskirtinių gabumų, nelanko brangiai mokamų būrelių, nedalyvauja sporto, šokių varžybose ir pan. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovė turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau šios pareigos nevykdo. Jis dirba tik 5–6 mėnesius per metus, todėl jo pajamos per mėnesį yra apie 1 500,00–1600,00 Eur. Išlaikymo suma turėtų būti sumažinta iki 180,00 Eur.
    4. Nurodė, kad buvo neteisingai nustatyta gyvenimo skyrium data. K. M. išvyko į laivą dirbti 2007 m. rudenį ir daugiau negrįžo gyventi į šeimos būstą kartu su M. M.. Tai patvirtino G. B. nurodydama, kad K. M. įvairiose Klaipėdos vietose kurį laiką nuomojosi butą. Pateikė tai patvirtinantį įrodymą, t. y. jūrininko pažymėjimą, iš kurio matyti, jog išvyko iš Lietuvos 2007 m. lapkričio 16 d ir grįžo tik 2008 m. gegužės 25 d. Bute ( - ) jo gyvenamoji vieta nedeklaruota.
    5. Nurodė, kad teismas neteisingai sprendė dėl trečiojo asmens mokėtų įmokų ir buto padalijimo. Jei pripažinta, kad jis su atsakove pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. gegužės 21 d., tai G. B. mokėtos įmokos yra jo asmeninė nuosavybė. Per šį laikotarpį, t. y. nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., buvo sumokėta 61 677,00 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 623,00 Eur. Iki 2009 m. gegužės 30 d. bankui buvo sumokėta 88 771,50 Lt (25 730,86 Eur). Teismas pripažinęs, kad jis darė įmokas nuo 2009 m. gegužės 21 d., nepagrįstai priteisė 1/2 dalį šio buto atsakovei, ji nepagrįstai praturtėjo. Paaiškino, jog butas turėtų atitekti G. B., kuri iki pat šiol moka įmokas. Todėl butas, adresu ( - ), turėtų būti pripažintas asmenine jo nuosavybe ar, pripažinus buto 1/4 dalį bendrąja jungtine nuosavybe, jis turėtų būtu natūra paskirtas K. M., o M. M. priteistina 128 865,43 Eur kompensacija.
  3. Nepilnametės E. M. atstovė advokatė Galina Korabliova pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo dydį padidinant nuo 300,00 Eur iki 703,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko poreikius. Paaiškino, kad mergaitė yra 10 metų amžiaus, greitai auga, dažnai reikia keisti drabužius, reikalingas geresnis maistas, vitaminai, gydymo procedūros, dažnai serga, turi problemų su akimis, periodiškai reikia keisti akinius, jai reikia lankyti logopedą. Be to, ji norėtų lankyti muzikos užsiėmimus, šokių būrelį, mėgsta pešti ir norėtų lankyti dailės užsiėmimus. Motina negali dirbti visą darbo dieną, nes turi rūpintis ja, gaminti maistą, padėti mokytis, vesti pas gydytojus, į užsiėmimus. Ji tokiu būdu prisideda prie vaiko išlaikymo. Mergaitės tėvas K. M., būdamas jūreiviu, turi daugiau pajamų ir gali daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Į bylą jis nepateikė duomenų apie tikrąsias savo pajamas.
  4. Atsakovė M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti, o dėl nepatenkintų reikalavimų, t. y. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; bankuose esančių šeimos santaupų padalijimo ir jai 150 000,00 Eur kompensacijos priteisimo; ieškovo gauto darbo užmokesčio padalijimo ir jai 126 000,00 Eur kompensacijos priteisimo; daiktų, esančių bute, adresu ( - ), padalijimo ir jai 9 775,00 Eur kompensacijos priteisimo; nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo nuo 300,00 Eur iki 703,00 Eur; išlaikymo įsiskolinimo V. M. priteisimo; automobilio „Volvo XC90“ padalijimo ir jai 4 600,00 Eur kompensacijos priteisimo; 94 600,00 Eur kompensacijos solidaraus priteisimo iš ieškovo ir G. B.; naudojimosi butu tvarkos nustatymo; 2 000,00 Eur kompensacijos iš ieškovo už kovinį ginklą priteisimo; 43 276,83 Eur kompensacijos iš jos ir ieškovo priteisimo trečiajam asmeniui, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės. Jų santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės. Tą faktą patvirtina aplinkybė, jog jis leido 8 metus iš eilės nemokamai ir prabangiai gyventi tik jų šeimai pirktame ir priklausančiame 3 kambarių prabangiame, naujos statybos bute, adresu ( - ), G. B. ir jos dukrai J. B. Vėliau jis persikėlė gyventi pas savo draugę E. Ž. į Utenos miestą, kiekvieną mėnesį jai pervesdavo po 1 000,00 Eur. Be to, neatsižvelgta į aplinkybę, jog ieškovas ją sumušė ir dėl to šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.
    2. Nurodė, kad teismas nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką neatsižvelgęs į jos pateiktą bendravimo variantą. Ieškovas, kai jis nėra jūroje ir tais laikotarpiais, kai jis yra Lietuvoje, bendrauja su E. M. esant jos norui, atsižvelgus į jos sveikatos būklę, užimtumą bei kt. galimybes, dalyvaujant jos motinai. Tokia bendravimo tvarka turi būti nustatyta siekiant apsaugoti vaiko sveikatą, gyvybę, nes tėvas turi žalingų įpročių. Paaiškino, jog yra grėsmė, kad vaikui bus duodama narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio, vaikas gali būti pagrobtas.
    3. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose. Ieškovas finansiškai yra pajėgus skirti vaiko išlaikymui po 703,00 Eur, nes jokių kreditinių įsipareigojimų ar išlaikytinių neturi, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra nuo 7 000,00 Eur iki 9 000,00 Eur. Ji pati siųsdavo pinigų kitiems ieškovo dviem vaikams dukrai K. R. ir sūnui A. M.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 1/2 dalies ieškovo gauto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, jog 50 procentų gauto darbo užmokesčio, t. y. 1/2 dalį nuo 7 000,00 Eur iki 9 000,00 Eur per mėnesį gauto darbo užmokesčio, jis perduodavo savo šeimos poreikių tenkinimui. Nepateikdamas teismui duomenų apie savo gautą darbo užmokestį 2015–2014 metų laikotarpiu, jis nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį. Pateiktuose jo SEB banko 2014, 2013, 2012, 2011, 2010 ir 2009 metų išrašų fragmentuose matyti tik epizodiniai lėšų įskaitymai, o būtent tik sumokėtas jam avansas, tačiau ne visas jo gautas darbo užmokestis. Teismas turėtų laikyti, kad per paskutinius trejus metus ieškovas gavo 252 000,00 Eur (7 000,00 x 36 mėn.), todėl 1/2 dalis šios sumos bei 5 procentai metinių palūkanų nuo šios sumos turėtų būti priteista jai.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 1/2 dalies, t. y. 150 000,00 Eur, ieškovo užsienio bankuose Anglijoje laikytų ir slėptų šeimos pinigų (apie 300 000,00 Eur). Nevykdydamas teismo įpareigojimo jis iki 2016 m. spalio 7 d. nepateikė visos informacijos apie užsienio ir Lietuvos bankuose laikytus šeimos pinigus. Teismas už šio įpareigojimo nevykdymą ieškovui baudos neskyrė.
    6. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai išlaikymo. Ji yra silpnesnioji šalis, todėl turėtų būti ginamos jos teisės. Ji viena rūpinasi dviem vaikais, dėl nepilnamečio vaiko ugdymo ir auklėjimo negali dirbti visą darbo dieną ir gauti didesnių pajamų. Ieškovas pats nesudarė jokios galimybės toliau mokytis ir tobulėti, siekti karjeros ar gauti didesnį uždarbį, kadangi pats atsisakydavo mokėti už mokslus ir tobulėjimą, visus 20 metų viena augino ir auklėjo jo 2 vaikus. Dėl jo padaryto sužalojimo turės operuotis akis ir ateityje dirbti nebegalės.
    7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padalijo kilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), ir priteisė iš jos ieškovui kompensaciją. Šie daiktai pirkti prieš 15–18 m., yra nusidėvėję ir jų vertė šiuo metu yra 1,00 Eur. Be to, butas perduotas jų sūnui, todėl jis yra šių daiktų savininkas ir klausimas dėl jų padalijimo negali būti sprendžiamas.
    8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė automobilį „Volvo XC90“ 4.4 V8MPI (rida 107 979,00 km), valst. Nr. ( - ) asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Šis automobilis buvo pirktas už šeimos pinigus, todėl jai priklauso 1/2 dalis šio turto. Be to, neteisingai nustatyta automobilio vertė. VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys patvirtina, kad šio automobilio vertė 9 120,00 Eur. Prašė apeliacinės instancijos teismo dėl šios dalies peržengti ieškinio ribas ir vertinti, jog automobilio vertė 16 000,00 Eur (atsižvelgus į mažą ridą), ir jai priteisti 8 000,00 Eur kompensacijos. Prašė šį automobilį priteisti ieškovui, o jai – 4 600,00 Eur kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 5 procentus metinių palūkanų. Taip pat prašė priteisti 5 000,00 Eur kompensacijos sumą, susidariusią nuo 2014 m. iki dabar, už šio automobilio naudojimą vien tik ieškovo interesams.
    9. Nurodė, kad ginčo bute, adresu ( - ), visi baldai buvo įgyti iš šeimos biudžeto, jų bendra vertė 19 550,00 Eur. Jai turi būti padalyti lygiomis po 1/2 dalį ir jos naudai iš ieškovo turi būti priteista 9 775,00 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos.
    10. Nurodė, kad santuokos metu iš šeimos pinigų K. M. įsigijo revolverį, kurio kaina yra 4 000,00 Eur. Šis turtas turi būti padalytas po 1/2 dalį ir jos naudai turi būti priteista 2 000,00 Eur kompensacija ir 5 proc. metinės palūkanos.
    11. Nesutinka su teismo išvada, kad jų santuoka faktiškai nutrūko 2009 m. gegužės 21 d. Jų dukra gimė 2007 m. balandžio 20 d. ir dar 2012 m. ieškovas siuntinėjo intymaus, erotinio pobūdžio SMS žinutes, kas patvirtino jų glaudžius sekso ir santuokinius santykius.
    12. Nurodė, kad ieškovo išlaikymo įsiskolinimas per paskutinius metus yra 5 000,00 Eur plius 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Jis ne tik neteikė išlaikymo, bet ir nepadovanojo kalėdinės dovanos vaikui.
    13. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens kompensaciją už negalėjimą naudotis šeimos turtu. Tokio buto nuomos kaina yra apie 800,00 Eur per mėnesį. Šia kompensaciją vertina kaip negautas pajamas.
    14. Nurodė, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, teismas priteisė iš jos ieškovo naudai 1 617,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos yra nepagrįstos, per didelės, neproporcingos, neprotingos ir per didelė našta jai. Antra, teismas priteisė iš jos trečiojo asmens G. B. naudai 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jos yra nepagrįstos, per didelės, neproporcingos, neprotingos ir neteisingos moraliniu aspektu. Pati yra remiama valstybės ir jai teikta nemokama teisinė pagalba. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ne tik ji, bet ir jos nepilnametė dukra nukentės.
  5. Atsakovė M. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalimis, kuriomis buvo išspręsti jos pateikti procesiniai klausimai dėl baudos skyrimo, kreipimosi į prokuratūrą, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, baudos jai skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas turi kreiptis į prokuratūrą ir pranešti apie galbūt K. M. ir G. B. padarytas nusikalstamas veikas, t. y. „bankinį kreditinį“ sukčiavimą, savavaldžiavimą. sukčiavimą ir kt. Taip pat už teismo įpareigojimo nevykdymą – prašomos informacijos tyčinį nepateikimą, nuslėpimą ir šios bylos vilkinimą prašo skirti K. M. maksimalią baudą, iš jos 50 proc. paskirti jai. Šį reikalavimą vykdyti skubos tvarka.
  6. Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad visi ieškovo apeliacinio skundo teiginiai pagrįsti. M. M. savo veiksmais sąmoningai siekia sudaryti pajamų ir būsto neturinčio žmogaus įspūdį. Pačiai prašant teismo proceso metu buvo nutraukta darbo sutartis, registravosi darbo biržoje, atsisakė darbo biržos siūlomo darbo. Taip pat, padavusi apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto pirmą kartą išnagrinėjus šią bylą, formaliai padovanojo giminaičiams du jai nuosavybės teise priklausančius butus, adresu ( - ), ir ( - ). Atsakovė tokiais nesąžiningais veiksmais siekia kuo didesnės naudos gauti iš ieškovo, jos ir valstybės.
    2. Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog išvadą byloje duodanti institucija prašė teismo skirti atsakovei psichiatrijos ekspertizę. Mergaitė neturėtų gyventi kartu su atsakove, kuri psichologiškai traumuoja vaiką. Mergaitei geriau būtų su tėvu, kuris yra pakankamai ramaus būdo ir nusiteikęs mesti darbą jūroje, rasti darbą, nesusijusį su komandiruotėmis, jei jo duktė gyventų su juo.
    3. Nurodė, kad teismo sprendimu sutuoktinių gyvenimas skyrium pripažintas nuo 2009 m. gegužės 21 d., todėl jo įmokas bankui už butą teismas dėsningai turėjo pripažinti tik ieškovo asmenine nuosavybe. Be to, butas pirktas iš skolintų pinigų, įmokas už sutuoktinius mokėjo trečiasis asmuo. Ginčo butas turėjo būti pripažintas ieškovo asmenine nuosavybe. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina G. B. reguliarius mokėjimus ieškovui iki 2017 m. kovo 10 d.
  7. Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės M. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad nepagrįstas M. M. apeliacinio skundo prašymas bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas.
    2. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantės prašymas priteisti jai iš ieškovo 9 775,00 Eur kompensaciją už esą santuokos metu įgytus baldus ir buities techniką, esančius ( - ). Nesutikimo argumentai pateikti 2017 m. kovo 29 d. atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį. Byloje esantys paaiškinimai ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog bute esančius daiktus įsigijo pati G. B. arba jai artimi žmonės. Atsakovė nepateikė bute esančių daiktų įsigijimo dokumentų. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad po buto apžiūros atsakovė teismui nepateikė šio turto vertinimo, nors visos sąlygos šį turtą apžiūrėti buvo sudarytos 2016 m. spalio 19 d.
    3. Nurodė, kad nepagrįstas apeliantės prašymas, nesudarius galimybės patekti į butą, priteisti iš K. M., G. B. ir kitų asmenų, gyvenančių bute, adresu ( - ), iškraustymo išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-410-889/2017 (šiuo metu sustabdyta, iki kol bus išnagrinėta ši santuokos nutraukimo byla ir įsiteisės joje priimtas galutinis procesinis sprendimas), kurioje bus išnagrinėtas klausimas dėl šiame bute gyvenančių asmenų teisių ir pareigų. Šis apeliantės prašymas yra glaudžiai susijęs su prašymu priteisti 94 600,00 Eur kompensaciją už nesudarytą galimybę ir nesuteiktą teisę naudotis butu.
    4. Nurodė, kad atsakovės reikalavimas padalyti butą, adresu ( - ), taip, jog didesnio ploto kambarys atitektų atsakovei ir dukrai E. M., o ir 1-2 dalis ieškovui K. M., atidalijant iš bendro naudojimo ploto taip, kad virtuvė, vonios, holo, koridoriaus, balkono ir kitos bendro naudojimo patalpos atitektų atsakovei ir dukrai lygiomis dalimis, atmestinas, nes neaiškiai suformuluotas. Atsakovė teismui nepateikė buto padalijimo projekto. Be to, šis butas turėtų būti priteistas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovei priteisiant kompensaciją. Teismui manant kitaip, turėtų būti palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria jai buvo priteista solidariai iš sutuoktinių sumokėtos kredito įmokos.
    5. Prašė atmesti atsakovės reikalavimą panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimą dalį, kuria iš atsakovės trečiajam asmeniui G. B. priteista 262,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Argumentai šiuo klausimu pateikti G. B. apeliaciniame skunde dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimo. Pažymėjo, kad advokato padėjėjas suteikė pagalbą tik rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimus į atskiruosius skundus, bet neatstovavo jai, todėl šios išlaidos pagrįstos.
  8. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai prašo nepriteisti iš jo jam išlaikymą. Jis yra studentas, mokosi ne Lietuvoje, o Škotijoje, kur vien buto nuoma vienam asmeniui yra apie 550,00 svarų sterlingų. Apylinkės teismas neįvertino jo tikrųjų poreikių ir priteistas išlaikymas nepatenkins jo net minimaliųjų poreikių. Jo tėvo gaunamos pajamos yra didelės ir jis gali skirti jo išlaikymui daug daugiau. Jis pats skatino važiuoti mokytis į užsienį, kad gautas išsilavinimas būtų pripažintas tarptautiniu mastu. Jis pateikė duomenis, pagrindžiančius jo nurodytas aplinkybes.
  9. Trečiasis asmuo V. M. 2017 m. lapkričio 17 d. teismui pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, priteisti jam iš ieškovo 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padidinti išlaikymą iki 1 100,00 Eur, priteisti 40,00 Eur išlaidų, turėtų dėl papildomų įrodymų vertimo, priteisti 5 procentus metinių palūkanų.
  10. Atsakovė M. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo K. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
    1. Prašė netenkinti ieškovo prašymo nepriteisti iš jo išlaikymo pilnamečiam vaikui. Jis turi galimybes ir privalo mokėti po 1 000,00 Eur. Jau du mėnesius jis šios pareigos nebevykdo.
    2. Prašė netenkinti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Byloje pateikti visi duomenys apie išlaikymo dydžio pagrįstumą. Atsižvelgus į tai, kad jis neprisideda prie vaiko išlaikymo, ji negali užsiimti jokia papildoma veikla. Taip jis nepadeda atsiskleisti vaiko gabumams. Išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 800,00 Eur, nes priteisto išlaikymo neužtenka norint patenkinti vaiko poreikius Anglijoje.
    3. Nurodė, kad byloje pateikti visi duomenys, pagrindžiantys, jog ji nebegali dirbti ir darbą prarado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Apelianto finansinė padėtis yra daug geresnė ir tai patvirtina byloje pateiktos darbo sutartys.
    4. Nurodė, jog vaikui gyventi su tėvu yra pavojinga dėl jo priklausomybėms narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms, jo ryšių su kriminalinio pasaulio atstovais. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad ji negali užtikrinti saugių vaikui gyvenimo sąlygų. Jis savavališkai atėmė galimybę naudotis šeimos butu, jį perleisdamas trečiajam asmeniui. Siekdama apsaugoti vaiko interesus (vaikas nebūtų apgyvendintas Vaiko gerovės centre, o ji nebūtų uždaryta į psichiatrinę ligoninę) ji 2017 m. rugsėjo 1 d. išsideklaravo savo gyvenamąją vietą iš Lietuvos ir išvyko į Angliją.
  11. Prašė ieškovui K. M. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir jai skirti 50 proc. šios baudos.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Ieškovo, nepilnametės E. M. atstovės advokatės G. Korabliovos apeliaciniai skundai netenkintini.

14Atsakovės M. M. ir G. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).
  2. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Paaiškino, kad būtina iškviesti liudytoją L. D.. Ji paaiškintų, kokį darbo užmokestį ieškovas gaudavo, dėl kokios priežastis iširo jų šeima. Trečiasis asmuo G. B., pareiškianti savarankiškus reikalavimus, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje pateikta labai daug įrodymų, o žodinis bylos nagrinėjimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Nėra poreikio apklausti liudytoją L. D., kuri yra „Döhle Marine Services Europe“ direktorė, nes ši įmonė visus paaiškinimus pateikė raštu.
  3. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ilgiau nei 2 metus, buvo surengta 11 posėdžių. Apeliantė M. M. prašymą apklausti liudytoją L. D. buvo pateikusi ir anksčiau. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą iškviesti liudytoją ieškovo darbdavę L. D. motyvuodamas tuo, jog teismas jau ne kartą šioje byloje yra nagrinėjęs analogiškus atsakovės prašymus. Apeliantė reikšmingų naujų motyvų, dėl kurių nebūtų buvę pasisakyta ir aiškintasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų ją iškviesti, nepateikia, nors pagal CPK 322 straipsnį privalo pateikti (CPK 12, 178 straipsniai). Spręsti dėl ieškovo gauto darbo užmokesčio, teisėjų kolegijos nuomone, byloje duomenų pakanka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo „Dohle Marine Services Europe“ atstovybę Klaipėdoje ( - ), „Dohle Manning Agency“ atstovybę Klaipėdoje ( - ) iki 2016 m. gruodžio 5 d. pateikti teismui duomenis apie K. M. 2014, 2015, 2016 m. gautas su darbo santykiais susijusias išmokas, šiuo laikotarpiu sudarytas darbo sutartis. Šie duomenys pateikti buvo. Be to, apeliantės prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo nagrinėjami teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. spalio 7 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimis ir kt. Ieškovas yra pateikęs teismui duomenis apie savo pajamas, pinigines lėšas. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16Dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Trečiasis asmuo G. B., pareiškianti savarankiškus reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė prašymą pridėti naują įrodymą, t. y. Palangos stačiatikių Dievo Motinos Ikonos „Iverskaja“ parapijos 2017 m. rugsėjo 22 d. raštą su priedu ir jo vertimu. Šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su skundžiamu sprendimu, kuriame nepagrįstai nurodyta, kad ji nebuvo sutuoktinių šeimos draugė, o buvo tik vaiko auklė. Pateiktas įrodymas paneigia šį argumentą. Atsakovė M. M. prašė šio dokumento nepridėti motyvuodama tuo, jog jis galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Mano, kad buvo pažeistos jos teisės, nes teismas nesuteikė galimybės susipažinti ir atsiliepti į naują pateiktą dokumentą, jo tinkamai neišviešino. Prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti G. B. maksimalią baudą, iš jos 50 proc. skirti jos naudai.
  3. Trečiasis asmuo G. B., pareiškianti savarankiškus reikalavimus, kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, t. y. 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d., 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. spalio 13 d. G. B. mokėjimo nurodymus, kuriais pervesti pinigai į K. M. banko sąskaitą. Nurodė, kad šie įrodymai patvirtina, jog ji laikosi žodinio susitarimo ir iki šiol moka įmokas bankui.
  4. Ieškovas K. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą pridėti naujus rašytinius įrodymus, t. y. jūrininko knygelę, sutartį bei jos vertimą. Nurodė, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik teismui priėmus sprendimą. Šie pateikti duomenys paneigia teismo nustatytą santuokos faktinį nutraukimo momentą. Taip pat prašė pridėti naują rašytinį įrodymą, t. y. pažymą iš antstolio. Šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu, kuriame ji nurodė, kad jis nemokėjo išlaikymo vaikams. Atsakovė M. M. pateikė prašymą nepridėti šių naujų įrodymų. Paaiškino, kad jie neišversti į lietuvių kalbą ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  5. Trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė prašymą pridėti naujus rašytinius įrodymus, t. y. Glazgo universiteto 2017 m. lapkričio 10 d. pažymą, aukštojo mokslo pasekmių ataskaitos originalą su vertimu į lietuvių kalbą, duomenis apie turėtas išlaidas dėl vertimų. Nurodė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ieškovo apeliaciniu skundu, kuriame jis nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad jis iš tikrųjų mokosi.
  6. Atsakovė M. M. teismui pateikė prašymą pridėti naujus įrodymus, t. y. surinktą medžiagą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Paaiškino, kad apylinkės teismas sąmoningai jų nepridėjo, nes jie pagrindžia, jog butas buvo neteisėtai nusavintas.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju nauji rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Atmestinas apeliantės M. M. argumentas, kad jos teisės buvo pažeistos, nes ji neturėjo realios galimybės susipažinti su naujais pateiktais rašytiniais įrodymais. Tai patvirtina jos pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl įrodymų pridėjimo. Trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo tik susipažinus su ieškovo apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą 2017 m. spalio 30 d., o naujus rašytinius įrodymus – 2017 m. lapkričio 17 d. Atsakovė M. M. pateikė prašymą pridėti surinktą medžiagą iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų, tačiau nenurodė, kodėl šios medžiagos negalėjo pateikti anksčiau ir kokias esmines aplinkybes šie duomenys patvirtina ar paneigia. Ieškovas ir trečiasis asmuo G. B. pateikė naujus rašytinius duomenis, tačiau, apeliacinio teismo nuomone, jie turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šie rašytiniai įrodymai yra pateikti akivaizdžiai pavėluotai. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovą buvo ne vieną kartą įpareigojęs pateikti duomenis apie savo gaunamą darbą užmokestį ir pan. Be to, įvertinus jų turinį, darytina išvada, kad jie bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodytų argumentų pagrindu juos atsisakytina pridėti prie bylos.

17Faktinės bylos aplinkybės

  1. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokė 1999 m. spalio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šalims gyvenant santuokoje 1998 m. rugsėjo 30 d. gimė sūnus V. M., o 2007 m. balandžio 20 d. gimė E. M.
  2. Iš byloje esančios pirkimo–pardavimo sutarties, Nekilnojamojo turto registro išrašų, sutartinės hipotekos lakšto nustatyta, kad pirkėjai sutuoktiniai K. M. ir M. M. 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4901 kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Sutarties 14 p.) iš pardavėjos UAB „Metva“ įsigijo nekilnojamąjį turtą: butą, adresu ( - ), 1/121 dalį žemės sklypo, adresu ( - ), 1/140 dalį automobilių saugyklos, adresu ( - ). Hipotekos skolininkai ir įkeičiamų daiktų savininkai K. M. ir M. M. su AB SEB banku 2009 m. gegužės 25 d. sudarė hipotekos sandorį, kuriuo minėtas butas ir automobilių saugyklos dalis buvo įkeisti bankui.
  3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui K. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, adresu ( - ), įgyta pagal 1993 m. sausio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė M. M. teismo sprendimo priėmimo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nebeturėjo. Jos vardu nėra registruota transporto priemonių.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo K. M. patikslintą ieškinį ir atsakovės M. M. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, V. M. ir G. B. ieškinius tenkino iš dalies. Apeliantai K. M., M. M., E. M., G. B. apeliaciniais skundais skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės visais aspektais motyvuodami tuo, kad buvo pažeistos proceso ir materialinės teisės normos, neteisingai vertintos faktinės aplinkybės.

18Dėl santuokos nutraukimo

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nutraukė M. M. ir K. M. santuoką, sudarytą 1999 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 915, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  2. Apeliantė M. M., nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, t. y. ieškovas jai buvo neištikimas, jos negerbė, nes šeimos bute neatlygintai leido gyventi trečiajam asmeniui, ir ją sumušė, todėl santuoka faktiškai nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes dėl santuokos nutraukimo pagrindų vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
  3. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).
  4. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
  5. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, turi būti įvertintos visos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
  6. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo neištikimybės. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nagrinėjamu atveju susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog atsakovė M. M. savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kitų duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas K. M. buvo neištikimas apeliantei santuokos metu, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo nurodytas pripažinimas, jog jis turi kitą moterį, šiuo atveju vertintinas kaip neturintis įtakos kaltės buvimui, nes kita moteris atsirado jau po faktinio santuokos nutraukimo. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji 8 metus laukė ieškovo, nors šis jai buvo neištikimas. Tai patvirtina, kad atsakovė toleravo ieškovo elgesį ir santuoka nutrūko faktiškai ne dėl neištikimybės.
  7. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl jos sumušimo. Apeliacinis teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00351-16 dėl atsakovės M. M. sumušimo, tačiau 2017 m. vasario 9 d. nutarimu nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šis ikiteisminis tyrimas pradėtas jau nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, todėl įtakos ieškovo kaltei pripažinti neturi. Byloje duomenų, kurie pagrįstų, kad santuokos metu ieškovas prieš atsakovę vartojo smurtą, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
  8. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. negerbdamas jos, be jos sutikimo leido neatlygintinai naudotis jų šeimai priklausančiu butu trečiajam asmeniui G. B. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis liudytojų, trečiojo asmens G. B. parodymais, nurodė, jog apeliantė žinojo, kad jiems priklausančiame bute gyveno trečiasis asmuo. Dėl šio savo buvusio sutuoktinio žingsnio ji anksčiau pretenzijų nekėlė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovę M. M. su trečiuoju asmeniu G. B. siejo draugiški santykiai iki šios bylos nagrinėjimo pradžios. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškovo kaltę pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).
  9. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi požiūriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Spręstina, kad bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime aiškiai apibendrintai išdėstė santuokos nutraukimo priežastis ir tuo pagrįsta abiejų sutuoktinių kaltė. Todėl nėra pagrindo šią sprendimo dalį keisti ar panaikinti.

19Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

  1. Apeliantė M. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti jai išlaikymo. Paaiškino, kad ji yra silpnesnioji šalis, viena rūpinasi dviem vaikais, dėl nepilnamečio vaiko ugdymo ir auklėjimo negali dirbti visą darbo dieną ir gauti didesnių pajamų. Ieškovas pats nesudarė jokios galimybės toliau mokytis ir tobulėti, siekti karjeros ar gauti didesnį uždarbį, kadangi pats atsisakydavo mokėti už mokslus ir tobulėjimą. Dėl jo padaryto sužalojimo turės operuotis akis ir ateityje dirbti nebegalės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes dėl išlaikymo priteisimo atsakovei vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
  2. CK 3.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis).
  3. Nagrinėjamu atveju atsakovė M. M. išlaikymo reikalingumą grindė savo sunkia finansine padėtimi, negalėjimu daugiau dirbti ir rūpinimosi vaiku. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Nustatyta, kad atsakovė M. M. turi buhalterio išsilavinimą, darbe buvo charakterizuojama teigiamai, iš darbo išėjo savo noru. Vykstant bylos nagrinėjimui ji 2016 m. neatlygintinai savo motinai ir sūnui perleido du turėtus nekilnojamojo turto objektus – butus, t. y. pati pasunkino savo finansinę padėtį. Apeliantė teismui nepateikė medicininių duomenų, kurie patvirtintų jos sunkią sveikatos būklę, negalėjimą toliau dirbti (CPK 12, 178 straipsniai). Šie argumentai paneigti ir liudytojų atsakovės motinos J. S., bei V. R. paaiškinimais teisme. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, jog labiau tikėtina, kad atsakovės nedarbas ir turto neturėjimas yra jos pasirinkimas, siekiant dirbtinai sukurti sunkios turtinės padėties įspūdį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo ir nepriteisė jai išlaikymo.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalis dėl pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo neskundžiama, todėl apeliacinis teismas dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako.

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės M. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir susijusį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo atmetė.
  2. Apeliantė M. M. su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, jog buvo neatsižvelgta į tai, kad ji yra silpnesnioji šalis, dėl ieškovo K. M. veiksmų ji negalėjo įgyti geresnio išsilavinimo, susirasti geresnio darbo, viena pati 20 metų augino ir prižiūrėjo ieškovo vaikus.
  3. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

21Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

  1. Apeliantas K. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina. Paaiškino, jog nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir neatsižvelgta į daromą žalą vaiko sveikatai ir psichikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
  2. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
  3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, vaiko norus ir pažiūras, kt. Be to, teismai turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
  4. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
  5. Apeliantas nurodė, jog neatsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės prašymą skirti atsakovei psichiatrijos ekspertizę, kas patvirtina, jog vaikui nesaugu augti su motina. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada turi būti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Šiuo atveju teismas vertino ne tik išvadą byloje, tačiau ir šalių paaiškinimus bei visas bylos aplinkybes.
  6. Apeliacinis teismas pažymi, kad institucijos atstovė išreiškė prašymą, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės sunkią psichinę būseną, nepateikė. Nėra pradėtas procesas dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir nurodė, jog teismo psichologo nuomonėje (išvadoje) pažymima, kad nors mergaitė išsako norą gyventi ir būti su mama, mamos neadekvatus situacijos aiškinimas, neigiami pasisakymai apie tėvą, mamos gyvenimo būdas, kai didžiausias prioritetas tampa teisinis ginčas, nepakankamas dėmesys dukros emociniams, psichologiniams poreikiams neatitinka geriausių vaiko interesų. Be to, byloje surinkti ir ištirti duomenys, kurie patvirtina, kad atsakovė M. M. tinkamai rūpinasi savo vaiku, t. y. veda mergaitę pas logopedą, rūpinasi jos mokslais ir pasiekimais. Buvo atsižvelgta ir į aplinkybę, kad ieškovas pradiniame ieškinyje nekėlė klausimo dėl atsakovės sugebėjimo rūpintis vaiku ir tik vykstant teisminiam procesui, aštrėjant ieškovo ir atsakovės santykiams buvo iškelta versija dėl motinos nesugebėjimo rūpintis vaiku.
  7. Apeliantas nurodė, jog atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl negali užtikrinti vaiko poreikius atitinkančių gyvenamo sąlygų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
  8. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų reikia nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
  9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, atsižvelgė į vaiko norus. Teismo posėdyje šalių nepilnametės dukters E. M. atstovė advokatė G. Korobliova paaiškino, kad pati bendravo su E. M. tiek dalyvaujant atsakovei M. M., tiek jai nedalyvaujant. Savo atstovei E. M. išreiškė norą gyventi su mama. Šį vaiko norą patvirtino teismo psichologas išvadoje. Apeliantas teismui duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Buvo atsižvelgta ir į kitas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. vaiko prisirišimą prie motinos, kad mergaitė su tėvu kartu nebeauga nuo dvejų metų, ieškovas daug laiko praleidžia ne Lietuvoje dėl savo jūrininko profesijos.
  10. Atsakovė M. M. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog šiuo metu ji su vaiku gyvena Anglijoje. Apeliacinis teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo vertintos vaiko gyvenimo sąlygos Lietuvoje nurodytu gyvenamosios vietos adresu.
  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp ieškovo ir dukters nėra susiformavusio tokio emocinio ryšio, kuris sudarytų prielaidas jam tinkamai patenkinti ne materialinius, bet emocinius vaiko poreikius jiems gyvenant kartu, todėl E. M. gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su motina M. M.

22Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

  1. Apeliantė M. M. nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka. Nurodė, kad nustatant bendravimo tvarką turi būti nurodyta, kad E. M. bendrauja su tėvu tik savo noru ir dalyvaujant jos motinai. Tik taip bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
  3. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu.
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė bendravimo su nepilnamete dukra E. M. tvarką ne pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą, vertindamas ją kaip netinkamą vaiko ir tėvo bendravimo trukmės požiūriu (4 val. per savaitę), dirbtinai apsunkintą informavimu laiškais, motinos dalyvavimu ir pan. Apeliantė sutinka su bendravimo tvarka tik iš dalies. Prašė pakeisti ją nurodant, kad ieškovas, būdamas Lietuvoje, bendrauja su E. M. esant jos norui, atsižvelgęs į jos sveikatos būklę, užimtumą, galimybes bei dalyvaujant jos motinai. Paaiškino, jog yra grėsmė, kad vaikui bus duodama narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio, vaikas gali būti pagrobtas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju apeliantė M. M. duomenų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Kolegija mano, kad apylinkės teismas atsižvelgė į vaiko norą bendrauti su tėvu ir tai, jog nėra jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko interesams. Taip pat buvo atsižvelgta ir į teismo psichologo išvadą, kurioje nurodyta, kad ilgalaikis tėvų konfliktas, nuolat išsakomos neigiamos nuostatos dėl tėvo, nereguliarūs pasimatymai ir retas kontaktavimas su juo žaloja mergaitę, dar labiau sunkina jos emocinę, psichologinę savijautą.
  5. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai, kai nurodytas tam tikras susitikimų skaičius savaitės dienomis, savaitgaliais, mokyklinių atostogų ir tėvo buvimo Lietuvoje metu, kas atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir nesudaro prielaidų atsakovei toliau piktnaudžiauti motinos valdžia, nuteikinėti dukrą prieš tėvą, kelti jai nepagrįstas baimes, siekiant iškreipti jos valią (norą) ir toliau ignoruoti vaiko teisę matytis su abiem tėvais. Todėl ši apeliantės M. M. apeliacinio skundo dalis netenkintina.

23Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš ieškovo K. M. išlaikymą nepilnametei dukrai E. M. periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur per mėnesį. Apeliantas K. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra per didelis, neatitinkantis vaiko poreikių ir jo finansinių galimybių. Nepilnametės E. M. atstovė advokatė G. Korabliova apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė per mažą išlaikymą, neatsižvelgęs į augančius vaiko poreikius ir gerą tėvo finansinę padėtį. Apeliantė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose. Ieškovas finansiškai yra pajėgus skirti vaiko išlaikymui po 703,00 Eur, nes jokių kreditinių įsipareigojimų ar išlaikytinių neturi, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra nuo 7 000,00 Eur iki 9 000,00 Eur. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose M. M. prašė išlaikymą padidinti iki 800,00 Eur, nes ji šiuo metu su vaiku gyvena Anglijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodomi argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo vertinti priešingai, nei tai darė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
  2. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
  3. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
  4. Spręsdamas priteistino iš ieškovo šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio klausimą bylą nagrinėjęs teismas tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei vaiko poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau aptartais kasacinio teismo praktikoje suformuotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais.
  5. Nustatyta, jog atsakovė M. M., 2016 m. neatlygintinai perleisdama du turėtus nekilnojamojo turto objektus – butus, išeidama iš darbo savo noru, sąmoningai pablogino savo finansinę padėtį. Atsakovė yra darbingo amžiaus, turi buhalterio išsilavinimą, darbe buvo charakterizuojama teigiamai, todėl turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Atsakovės M. M. argumentas, jog ji negalės dirbti ateityje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nepateikti duomenys, patvirtinantys nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė negali prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepateikta.
  6. Vertinant ieškovo finansinę padėtį, buvo atsižvelgta į apelianto gaunamas mėnesines pajamas. Ieškovas K. M. nurodė, jog jo mėnesinės pajamos yra tik apie 1 500,00 Eur per mėnesį. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančios ieškovo metinės pajamų deklaracijos nustatyta, kad jo pajamos 2015 m. sudarė apie 4 000,00 Eur per mėnesį. Byloje esančios pažymos patvirtina, kad 2016 m. jo pajamos, atskaičius mokesčius, kas mėnesį sudarė apie 4 000,00 Eur. Ieškovo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir bylos nagrinėjimo laiku 2016 m. pabaigoje–2017 m. pirmoje pusėje dirbo panašų darbą jūroje. Ieškovas šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantas turi motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kreditinių įsipareigojimų bankui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas savanoriškai nuo 2009 m. birželio 5 d. abiejų vaikų išlaikymui mokėdavo po 800,00–850,00 Eur per mėnesį (pirma įmoka 600,00 Eur ir padidinta iki 850,00 Eur). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo finansinė padėtis yra gera.
  7. Apeliantė M. M. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė išlaikymo dydį nustatyti po 800,00 Eur, atsižvelgus į tai, jog ji šiuo metu su vaiku gyvena Anglijoje. Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovės pateiktas prašymas vertintinas kaip naujas reikalavimas ir dėl jo teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Išaiškintina, kad atsakovė pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis turės teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
  8. Atsakovė M. M. prašė iš ieškovo priteisti po 703,00 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovės pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti tokias turimas išlaidas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertinami kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiam vaikui ir kas už šias prekes atsiskaitė. Kaip skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta, iš atsiskaitymo viešojo maitinimo įstaigose (įskaitant greitojo maisto restoranus) kvitų matyti, kad maisto kiekis yra skirtas valgyti ne vienam asmeniui, be to, maistas yra kenksmingas vaiko sveikatai. Pateikti kvitai taip pat nepagrindžia, kad kanceliarinėms prekėms išleidžiama 30,00 Eur kas mėnesį, o akiniams 20,00 Eur kas mėnesį. Komunalinių mokesčių dydžiui pagrįsti yra pateikti atsiskaitymo kvitai už būstą, adresu ( - ), kuriame atsakovė M. M. nurodė nebegyvenanti. Taip pat apeliantė M. M., kaip mama, turi vienodą pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo kaip ir ieškovas K. M. (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ji galėtų prisidėti po 351,50 Eur.
  9. Ieškovas K. M. apeliaciniu skundu prašė priteistą išlaikymo dydį sumažinti nuo 300,00 Eur iki 180,00 Eur. Savo prašymą motyvavo tuo, jog mergaitė yra tik 10 m. amžiaus, jokių gebėjimų neturi, todėl turi būti remiamasi orientaciniu kriterijumi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
  10. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik orientaciniu, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.).
  11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. M. yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, kiekvieną dieną vaiko interesai keičiasi ir didėja, kas lemia didesnio išlaikymo dydžio poreikį. Ieškovas K. M. yra finansiškai pajėgus teikti savo vaikui po 300,00 Eur išlaikymo, todėl nebūtina apsiriboti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimu. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš ieškovo K. M. išlaikymo jo nepilnametei dukrai dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo ir atsakovės turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Todėl pagrindo keisti šią skundžiamą sprendimą dalį nėra.

24Dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo K. M. išlaikymą pilnamečiam sūnui V. M. periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur kas mėnesį. Apeliantas K. M. nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į jo finansinę padėtį, o trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, neįrodė paramos būtinumo, neišnaudojo protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui. Trečiasis asmuo V. M. pateikė paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir nurodė, kad priteistas išlaikymas turėtų būti didesnis.
  2. CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Iš CK 3.1921 straipsnio 1 dalies turinio matyti, jog priteisiant išlaikymą pilnamečiam asmeniui įstatymo norma įpareigoja teismą nustatyti, ar pilnametis įgyja pirmą aukštąjį išsilavinimą, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui. Pažymėtina, jog CK 3.1921 straipsnis nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiam asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pilnametystės sulaukė 2016 m. rugsėjo 30 d. Apylinkės teismas nustatė, jog V. M. studijuoja Glazgo universitete, Škotijoje, mokslas yra nemokamas, studijos užima 40 akademinių valandų per savaitę. Šias nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovo argumentas, kad V. M. nestudijuoja, nes neatėjo su juo susitikti, kai jis buvo Škotijoje, atmestinas kaip nepagrįstas. Trečiasis asmuo pateikė paaiškinimus, iš kurių matyti, jog tarp ieškovo ir jo pilnamečio sūnaus yra konfliktinė situacija dėl tėvų skyrybų proceso. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad trečiasis asmuo V. M., pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, atitinka CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje nurodytą kriterijų – studijuoja aukštojoje mokykloje pirmą kartą.
  4. Pažymėtina, kad materialinė parama pilnamečiui vaikui teikiama, nustačius tokios paramos būtinumą, tačiau tai nėra susiję su reikalingumu nustatyti sunkią jo materialinę padėtį. Reikia vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui, kitas svarbias aplinkybes. Tai, kad trečiojo asmens V. M. studijos užima 40 akademinių valandų per savaitę, įrodo, jog jo galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Tuo tarpu studijuodamas V. M. turi tenkinti būtinuosius poreikius (būstas, maistas, drabužiai, transporto ir komunikavimo poreikiai, vaistai ir kt.), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog jam materialinė parama yra reikalinga.
  5. Apeliantas K. M. teigia, kad jo pilnametis sūnus V. M. neišnaudojo visų protingų pastangų gauti pajamų: turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, gali įsidarbinti Škotijoje. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Visuotinai žinoma, jog pragyvenimo lygis Škotijoje yra didesnis nei Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą po 500,00 Eur kas mėnesį, atsižvelgė į trečiojo asmens galimybes įsidarbinti, išnuomoti turimą nekilnojamąjį turtą ir gauti pajamų, todėl netenkino V. M. prašymo ir nepriteisė jam reikalauto išlaikymo po 1 100,00 Eur. Be to, anksčiau aptarta ieškovo turtinė padėtis patvirtina, jog jis šiuo metu turi pakankamai lėšų pragyventi ir gali teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog apeliantas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. savo pilnamečiam sūnui V. M. skyrė 3 600,00 Eur, t. y. po 514,00 Eur per mėnesį.
  6. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į trečiojo asmens V. M. poreikius, įvertinusi ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 500,00 Eur išlaikymą (paramą), iki V. M. studijuos aukštojoje mokykloje ir bus ne vyresnis kaip 24 metų amžiaus (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis).
  7. Turėdama omenyje, kad trečiasis asmuo V. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisėjų kolegija plačiau dėl išlaikymo įsiskolinimo ir neturtinės žalos atlyginimo jam priteisimo nepasisako. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 17 d., trečiasis asmuo V. M. tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimus-apeliacinį skundą, kuriuo nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašė jį pakeisti. Teisėjų kolegija šį dokumentą laiko atsiliepimu, nes jis buvo pateiktas jau praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, prašymo atnaujinti terminą nebuvo suformuluota, jis neatitiko formos reikalavimų ir nebuvo pasirašytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl nevertintinas kaip apeliacinis skundas.

25Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms

  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo momento, kai šalys pradėjo gyventi atskirai faktiškai, t. y. nuo 2009 m. gegužės 21 d. Apeliantas K. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog jo santuoka faktiškai nutrūko jam 2007 m. rudenį išvykus dirbti. Šeimos santykiai su atsakove jo nebesiejo, jis į šeimos namus gyventi nebegrįžo. Apeliantė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad dar 2012 m. juos su ieškovu siejo santuokiniai ryšiai ir šias aplinkybes patvirtina ieškovo siųstos intymaus, erotinio pobūdžio SMS žinutės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos, siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
  3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas momentą, nuo kurio šalių santuoka faktiškai nutrūko, ištyrė byloje pateiktus rašytinius duomenis, šalių paaiškinimus. Nustatyta, kad ieškovas 2007 m. rudenį išvyko į komandiruotę. Šalys šios aplinkybės neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip apylinkės teismas teisingai nurodė, ieškovo darbas visada buvo susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į jūrą, jo eilinis išplaukimas negali būti prilyginamas faktiniam nustojimui gyventi kartu su atsakove, todėl vertintini kiti byloje pateikti duomenys. Ieškovas teigė, jog nuomojosi būstą, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. ieškovas ir atsakovė su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 0450718014535-17, o 2009 m. gegužės 20 d. sudarė susitarimą pakeisti kredito sutarties Nr. 0450718014535-17 sąlygas. 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4901 kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo 1/121 dalį žemės sklypo, adresu ( - ), 1/140 dalį automobilių saugyklos, adresu ( - ), butą, adresu ( - ). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie sandoriai patvirtina, kad iki 2009 m. gegužės 20 d. ieškovas ir atsakovė veikė kaip sutuoktiniai. Po šių sandorių sudarymo šalių santykiai pasikeitė. Tai patvirtina ieškovo gyvenamosios vietos deklaracijos pakeitimas ir aplinkybė, kad nuo 2009 m. birželio 5 d. jis pradėjo atsakovei į banko sąskaitą vesti išlaikymą už vaikus. Atsakovės M. M. gyvenamoji vieta nuo 1997 m. birželio 3 d. iki 2017 m. buvo deklaruota adresu ( - ). Šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Atmestinas apeliantės M. M. argumentas, kad 2012 m. siųstos ieškovo SMS žinutės patvirtina šeimos santykius. Manytina, jog šiuo atveju SMS žinutės patvirtina šalių bendravimą, bet ne santuokinius santykius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog faktiškai ieškovas ir atsakovė pradėjo skyrium gyventi nuo 2009 m. gegužės 21 d., todėl pagrindo keisti šią sprendimo dalį nėra.

26Dėl turto padalijimo

  1. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
  2. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
  3. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės vardu registruotas vienas nekilnojamasis turtas butas, adresu ( - ), kuris 2009 m. gegužės 25 d. hipotekos lakštu įkeistas AB SEB bankui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šio nekilnojamojo turto įsigijimo momentą, padalijo jį ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį. Apeliantas K. M. nesutikdamas nurodė, jog šis butas turėjo būti priteistas G. B., nes pagal pradinį susitarimą jis buvo pirktas jai ir tai patvirtina mokėtos įmokos, faktas, kad ji pati įsirengė šį būstą. Be to, jei teismas konstatavo, jog šeimos santykiai faktiškai nutrūko nuo 2009 m. gegužės 21 d., tai trečiojo asmens mokėtos įmokos nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (61 677,00 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 623,00 Eur) yra jo asmeninė nuosavybė. Apylinkės teismui priteisus atsakovei 1/2 dalį šio turto, ji nepagrįstai praturtėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šį nekilnojamąjį turtą ieškovas ir atsakovė įsigijo kaip sutuoktiniai su AB SEB banku 2007 m. rugsėjo 26 d. sudarę kredito sutartį Nr. 0450718014535-17 ir 2009 m. gegužės 20 d. sudarę susitarimą pakeisti kredito sutarties Nr. 0450718014535-17 sąlygas. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutiko su prievolės modifikavimu ar jos vykdymo perkėlimu vienam iš sutuoktinių. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditorei AB SEB bankui pagal minėtas kredito sutartis. Taip pat, sprendžiant šio nekilnojamojo turto priskyrimo šeimos turtui klausimą, buvo atsižvelgta į jo teisinį statusą, nurodytą VĮ Registrų centro išraše, – bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, jog pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Apeliantas K. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad iki 2009 m. gegužės 30 d. bankui buvo sumokėta 88 771,50 Lt (25 730,86 Eur) suma iš šeimos pinigų. Kitų duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nustatyta, jog įmokas bankui mokėjo ne asmeniškai ieškovas, o trečiasis asmuo G. B.. Šalys šių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmokų mokėjimas už sutuoktinius nepakeičia ieškovo ir atsakovės daiktinių teisių į turtą. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas, adresu ( - ), yra bendroji jungtinė nuosavybė ir dalytina tarp šalių.
  6. Apylinkės teismas skundžiame sprendime nurodė, jog kompensacijos išmokėjimas bet kuriam iš sutuoktinių būtų nepakeliama našta, sprendimą padarytų realiai neįvykdomą (didelė dalijamo nekilnojamojo turto vertė, sutuoktiniai turi reikšmingų skolinių įsipareigojimų bankui ir trečiajam asmeniui). Šalys iš esmės šių argumentų neginčija. Apeliantas K. M. nurodė, jog jei teismas pripažino, kad santuoka faktiškai nutraukta nuo 2009 m. gegužės 21 d., tai trečiojo asmens mokėtos įmokos nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (61 677,00 Eur, kiekvieną mėnesį mokant po 623,00 Eur) yra jo asmeninė nuosavybė. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas ir atsakovė yra solidarieji skolininkai bankui, todėl nėra svarbu, iš kurios sąskaitos mokomos mėnesinės įmokos. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra solidariųjų skolininkų prievolių vykdymas regreso tvarka, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
  7. Apeliantė M. M. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė naudojimosi dalytinu butu tvarkos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais. Apylinkės teismas nurodė, jog dėl naudojimosi ginčo butu yra nagrinėjama atskira civilinė byla. Perleidimo naudotis turtu trečiajam asmeniui teisėtumas ir pagrįstumas nėra santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo dalykas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-410-889/2017 pagal ieškovų M. M., V. M., E. M. patikslintą ieškinį atsakovėms G. B. ir J. B., trečiasis asmuo K. M., dėl iškeldinimo ir žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovai ieškiniu prašo nedelsiant iškraustyti atsakoves su visais jų daiktais, giminaičiais ir draugais bei grąžinti ieškovei M. M. jos butą, esantį ( - ), priteisti iš atsakovių solidariai ieškovei jos negautas pajamas, t. y. už buto, esančio ( - ), naudojimą (nuomą) 93 000,00 Eur, priteisti solidariai iš atsakovių kiekvienam ieškovui po 10 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė M. M. patikslintu ieškiniu prašė padalyti po 1/2 jiems priklausantį 3-ų kambarių butą, adresu ( - ), kurio vertė 94 706,00 Eur, ir padalyti butą taip, kad didesnio ploto kambarys atitektų M. M. ir nepilnametei dukrai E. M., mažesnis – ieškovui, o virtuvė, vonia, holas, koridorius, balkonas ir kitos bendro naudojimo patalpos – M. M. ir dukrai lygiomis dalimis. Apeliacinio teismo nuomone, apeliantė prašė nustatyti buto, pripažinto bendrąja jungtine nuosavybe ir abiem šalims padalyto po 1/2 dalį, naudojimosi tvarką, o ne šiuo reikalavimu ginčijo perleidimo naudotis turtu trečiajam asmeniui teisėtumą ir pagrįstumą. Išsprendus klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo, turėjo būti išspręstas klausimas dėl šio turto naudojimosi tvarkos nustatymo.
  8. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo turto dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad naudojimosi daiktu tvarka turi kiek įmanoma labiau atitikti konkrečias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, turi būti siekiama visiems bendraturčiams priimtino ir optimalaus naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos varianto. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas buto naudojimosi tvarkos nustatymo klausimo nesprendė. Šioje civilinėje byloje buvo pateikta buto kadastro ir registro dokumentų bylos kopija. CPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį nagrinėti šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, grąžintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti reikalavimas dėl naudojimosi butu, adresu ( - ), tvarkos nustatymo.
  9. Atsakovė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo K. M. reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų, esančių bute, adresu ( - ), padalijimo ir priteisė iš jos kompensaciją. Paaiškino, kad ji nebėra šių daiktų savininkė, nes butas perleistas sūnui V. M., o daiktų likutinė vertė 1,00 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės skundo argumentais. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad padalyti daiktai įgyti santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovas butu naudojosi iki 2009 m., o atsakovė iki 2016 m. Kaip apylinkės teismas pažymėjo, apeliantė M. M. turėjo visas galimybes pateikti teismui konkrečius įrodymus, pagrindžiančius jos atsikirtimus, t. y. kilnojamojo turto vertę, taip pat nurodyti, kurie iš nurodytų daiktų ir kokios vertės yra parduoti, sunaikinti. Tokia galimybe atsakovė nepasinaudojo, taigi savo atsikirtimų neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai kas anksčiau aptarta, pagrindo keisti šią sprendimo dalį nėra.
  10. Apeliantė M. M. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti jai iš atsakovo ir trečiojo asmens G. B. kompensaciją už nesuteiktą teisę naudotis butu, adresu ( - ). Sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovės patikslinto priešieškinio dalį, kurioje pareikšti reikalavimai trečiajam asmeniui G. B. (priešieškinio rezoliucinės dalies 10 p.). Šioje nutartyje pažymėta, kad atsakovo teisė šeimos bylose reikšti priešieškinį turi būti suprantama kaip teisė pareikšti priešpriešinius reikalavimus tam asmeniui, su kuriuo atsakovą sieja šeimos teisiniai santykiai. Taigi tokio priešieškinio sutuoktiniui dalykas negali būti materialūs reikalavimai asmeniui, kuris nėra šeimos teisinių santykių dalyvis. Atsakovės patikslinto priešieškinio ieškovui dalį, kurioje pareikšti reikalavimai trečiajam asmeniui, teismas atsisakė priimti. Be to, atsakovės ir trečiojo asmens ginčas dėl negautų buto nuomos pajamų yra nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme kitoje civilinėje byloje Nr. 2-410-889/2017. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovo, buvo atsižvelgta į šeimos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir išaiškinta, kad tarp ieškovo ir atsakovės nesusiklostė tokie teisiniai santykiai, jog vienas iš sutuoktinių galėtų reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijų už naudojimąsi tam tikru turtu. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
  11. Apeliantė M. M. nesutiko, kad teismas pripažino, jog transporto priemonė „Volvo XC90“, valstybinis Nr. ( - ), yra asmeninė ieškovo K. M. nuosavybė. Nurodė, jog ši transporto priemonė buvo įsigyta iš šeimos bendrų pajamų, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuri turi būti padalyta po 1/2 dalį ir jai turi būti priteista kompensacija. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
  12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L. , bylos Nr. 3K-3-490/2007). Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.
  13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas K. M. transporto priemonę „Volvo XC90“ įsigijo 2014 m. rugsėjo 13 d. Apylinkės teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai nutraukta 2009 m. gegužės 21 d. Vadinasi, po šios datos ieškovo ir atsakovės įgytas turtas laikytinas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonė „Volvo XC90 V8“ yra asmeninė K. M. nuosavybė.
  14. Apeliantė M. M. teigė, jog automobilis įsigytas iš šeimos bendrų lėšų, todėl jai tai turi būti kompensuota. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Šiuo atveju apeliantė M. M. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius (CPK 178 straipsnis), todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
  15. Apeliantė M. M. nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė jai iš ieškovo K. M. kompensacijos už negalėjimą naudotis šeimos transporto priemone „Volvo XC90“. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Byloje pripažinta, kad šis automobilis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos priteisimo.
  16. Apeliantė M. M. nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jos prašymų priteisti iš ieškovo jai 150 000,00 Eur kompensacijos už bankuose sukauptas lėšas ir 126 000,00 Eur ieškovo gautų darbo pajamų bei procesines palūkanas. Paaiškino, jog ieškovas K. M. nuslėpė byloje duomenis apie savo tikrąsias pajamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
  17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
  18. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigė, jog ieškovas nuslėpė 252 000,00 Eur gautų darbo pajamų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bylą nagrinėjęs teismas atliko išsamią ieškovo gauto darbo užmokesčio analizę ir nustatė, jog jis per mėnesį gaudavo apie 4 000,00 Eur. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi leido atsakovei gauti visus duomenis apie ieškovo sąskaitas, tačiau apeliantė šias nustatytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, nenustačius, jog ieškovas galėjo turėti didesnių (atsakovės nurodytų) lėšų iš darbo veiklos, pirmosios instancijos teismui nepabuvo pagrindo spręsti dėl šių lėšų padalijimo ir kompensacijos apeliantei priteisimo.
  19. Taip pat pirmosios instancijos teismas apeliantei M. M. pagrįstai nepriteisė 150 000,00 Eur kompensacijos už bankų sąskaitose sukauptas lėšas. Atsakovė prašymą išreikalauti duomenis iš trijų Jungtinės Karalystės bankų pateikė itin vėlyvoje proceso stadijoje. Jokių konkrečių duomenų nurodyti negalėjo. Atsakovės M. M. nurodyta aplinkybė, kad ji matė ieškovo sąskaitose 300 000,00 Eur, laikytina subjektyvia jos nuomone, kuri nėra patvirtina jokiais rašytiniais duomenimis. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, atsakovei viso bylos nagrinėjimo laikotarpiu atstovavo profesionalūs atstovai (advokatai). Be to, atsakovė prašė priteisti santaupas, sukauptas laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2016 m., tačiau šiuo laikotarpiu ieškovo gautos pajamos iš darbo ar kitų šaltinių jau yra asmeninė jo nuosavybė ir jų dalis apeliantei nepriklauso.
  20. Taip pat apeliantė M. M. apeliaciniu skundu prašė: 1) priteisti baldus, esančius bute, adresu ( - ), kurių vertė 19 550,00 Eur, po 1/2 dalį ir priteisti jai 9 775,00 Eur kompensacijos bei 5 proc. metinių palūkanų; 2) padalyti po 1/2 dalį santuokos metu ieškovo įsigytą revolverį, kurio kaina 4 000,00 Eur, bei priteisti jai 2 000,00 Eur kompensacijos, 5 proc. metinių palūkanų; 3) priteisti iš ieškovo 5 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per paskutinius metus, ir 5 procentus metinių palūkanų; 4) įpareigoti ieškovą sudaryti galimybę patekti į padalyto buto jai priklausančią 1/2 dalį, grąžinti raktus, o nesudarius galimybės, priteisti iš ieškovo visas trečiųjų asmenų iškraustymo išlaidas.
  21. Apeliacinis teismas pažymi, jog šie reikalavimai laikytini naujais, jie nebuvo keliami ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis CPK 312 straipsniu jie nevertintini ir dėl jų nepasisakoma.

27Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Apeliantė G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas jai iš buvusių sutuoktinių solidariai priteisė 43 276,83 Eur, tačiau nepriteisė prašytų priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais.
  2. Susipažinus su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, G. B. ieškiniu, matyti, jog ji prašė ne tik priteisti 43 276,83 Eur, bet ir 5 procentų dydžio palūkanas. Pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo skundžiamame sprendime nieko nepasisakė. CPK 327 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį nagrinėti šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimas dėl 5 procentinių metinių palūkanų priteisimo, grąžintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

28Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. Apeliantė G. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, jog jos reikalavimų buvo patenkinta tik 1/3. Ji pareiškė 4 reikalavimus, t. y. prašė pripažinti apsimestinėmis vieno sandorio – buto, esančio ( - ), su priklausiniais įsigijimo sandorio – sudėtines dalis: ginčo buto 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-4901 ir 2009 m. gegužės 25 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. 2713, modifikuojant šias sutartis perkeliant ieškovo, atsakovės teises ir pareigas jai; priteisti 43 804,00 Eur vietoj sutuoktinių sumokėtų kredito įmokų nurodant du galimus materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo variantus. Šie reikalavimai yra alternatyvūs pirmas antro atžvilgiu. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Teismas tenkino vieną iš alternatyvių jos reikalavimų, todėl buvo patenkinta 98,8 procento jos patikslinto ieškinio reikalavimų. Vadinasi jai turėjo būti priteista 1/2 dalis jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  3. Susipažinus su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškiniu matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad G. B. reiškė tris reikalavimus. Visų pirma, reiškė reikalavimą dėl 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-4901, 2009 m. gegužės 25 d. sutartinės hipotekos lakšto Nr. 2713 pripažinimo apsimestiniais sandoriais ir šių sutarčių modifikavimo jai perkeliant pirkėjo ir daiktų savininko teises bei pareigas. Antra, prašė, netenkinus pirmo reikalavimo, pripažinti negaliojančiu ab initio K. M., M. M. ir G. B. žodinį preliminarų susitarimą dėl buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo ateityje, taikyti visišką restituciją, t. y. įpareigoti G. B. grąžinti K. M. ir M. M., butą ir K. M. ir M. M. įpareigoti solidariai grąžinti G. B. 43 804,00 Eur bei sumokėti 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Trečiu reikalavimu prašė netenkinus pirmo ir antro reikalavimų, priteisti jos naudai solidariai iš M. M. ir K. M. nepagrįstai įgytą, trečiojo asmens sumokėtą, kredito su palūkanomis kompensavimo tikslais 43 804,00 Eur sumą ir 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apylinkės teismas tenkino vieną iš trijų reikalavimų, todėl pagrįstai priteisė tik 1/3 jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
  4. Apeliantė M. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš jos ieškovui yra priteista 1 617,42 Eur, o trečiajam asmeniui G. B. priteista 262,59 Eur pastarųjų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra per didelės, neprotingos, nepagrįstos ir pažeidžia ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko interesus. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, G. B. atsiliepimu prašė atmesti šį atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo keisti šią skundžiamą sprendimą dalį nėra.
  5. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

29Dėl bylos procesinės baigties

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimus dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiajam asmeniui G. B. priteisimo ir padalyto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išspręsti iš esmės nėra galimybės. Be to, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalis, kuria netenkintinas atsakovės M. M. priešieškinio reikalavimas nustatyti padalyto turto naudojimo tvarką ir sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nesprendė reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo trečiajam asmeniui G. B., naikintinos ir byla dėl šių reikalavimų perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Trečiasis asmuo G. B. pateikė teismui duomenis, kad ji sumokėjo advokatui 695,75 Eur, t. y. 423,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 272,25 Eur už atsiliepimų parengimą. Atsižvelgus į tai, jog tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, G. B. iš ieškovo K. M. ir atsakovės M. M. priteistina po 173,94 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsakovės M. M. buvo patenkinta 1/14 dalis apeliacinio skundo, tačiau ji nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
  3. Atmetus ieškovo K. M. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Trečiasis asmuo V. M. pateikė prašymą priteisti jam išlaidas, turėtas dėl naujų įrodymų vertimo į lietuvių kalbą. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis teismas atsisakė juos pridėti ir vertinti, nespręstinas klausimas dėl V. M. bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir priteisimo.

31Dėl baudų skyrimo

  1. Apeliantė M. M. apeliaciniu skundu prašė skirti ieškovui K. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jam nevykdant teismo įpareigojimų ir nepateikiant rašytinių duomenų, o 50 procentų priteistos baudos dalį skirti jai.
  2. Apeliantė M. M. 2017 m. spalio 30 d. pateikė dar vieną prašymą dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui G. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jai paduodant papildomus rašytinius įrodymus teismui, o 50 procentų priteistos baudos dalį skirti jai.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliantės M. M. prašymus dėl baudų skyrimo nėra pagrindo, nes piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejai nenustatyti. Be to, pirmosios instancijos teismas ne vieną kartą nagrinėjo tokius atsakovės prašymus ir jų netenkino.

32Dėl kreipimosi į prokuratūrą

  1. Apeliantė M. M. prašė kreiptis į prokuratūrą dėl K. M. ir G. B. sukčiavimo kreditoriniais klausimais. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo atsižvelgusi į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

34Ieškovo K. M. ir nepilnametės E. M. atstovės advokatės G. Korabliovos apeliacinių skundų netenkinti.

35Atsakovės M. M. ir G. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

36Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis netenkintinas atsakovės M. M. priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir trečiojo asmens G. B. ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, panaikinti ir perduoti šias bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

38Priteisti G. B. iš K. M. ir M. M. po 173,94 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. 2014–2016 metais, prie šeimos finansinės gerovės neprisidėjo. Jis šią... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10.
      1. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 13. Ieškovo, nepilnametės E. M. atstovės advokatės G. Korabliovos apeliaciniai... 14. Atsakovės M. M. ir G. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. 15. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
        1. CPK 321... 16. Dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme 17. Faktinės bylos aplinkybės
          1. Nustatyta, kad... 18. Dėl santuokos nutraukimo
            1. Klaipėdos miesto... 19. Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo
              1. Apeliantė... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
                  21. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
                    22. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
                      23. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
                        24. Dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui
                          25. Dėl momento, nuo kurio kilo teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms... 26. Dėl turto padalijimo
                          1. Teismas, nutraukdamas... 27. Dėl procesinių palūkanų priteisimo
                              28. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 29. Dėl bylos procesinės baigties
                              1. Apibendrindama... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme 31. Dėl baudų skyrimo
                                1. Apeliantė M. M. apeliaciniu... 32. Dėl kreipimosi į prokuratūrą
                                  1. Apeliantė M.... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 34. Ieškovo K. M. ir nepilnametės E. M. atstovės advokatės G. Korabliovos... 35. Atsakovės M. M. ir G. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.... 36. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo dalis,... 37. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 38. Priteisti G. B. iš K. M. ir M. M. po 173,94 Eur apeliacinės instancijos...