Byla e2-710-781/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės prekybos kompanija“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės prekybos kompanija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės prekybos kompanija“ iškelta bankroto byla,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės prekybos kompanija“ bankroto bylą.

62.

7Nurodė, kad atsakovės skola mokesčių mokėtojo 2019 m. vasario 4 d. duomenimis sudaro 12 765,46 Eur. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)467-243304 dėl 11 705,21 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Sprendimas vykdymui perduotas antstolio kontorai. Antstolis 2019 m. sausio 3 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-98-392, kuriame nurodyta, kad įkeistas turtas – vandentiekio trasa (unikalus Nr. ( - )) yra nenaudojama, nutiesta per privatiems asmenims priklausančius sklypus ir nėra galimybės jos realizuoti.

83.

9Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, tačiau turi pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti. Įmonė planuoja parduoti esamą turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat bus pateikti prašymai dėl skolų mokėjimo atidėjimo iki 2019 m. spalio 1 d. Bendrovei priklausančio ir įkeisto turto vertė yra 477 004 Eur, įmonė nėra nemoki, įmonės turto vertė yra 183 703 Eur, o skolos sudaro 20 procentų turto vertės.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Jonvita“.

135.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė įregistruota 2010 m. sausio 20 d. Nustatė, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 12 765,46 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 1 670 Eur. Nurodė, kad atsakovė turi vieną nekilnojamojo turto objektą, kurio nėra galimybės realizuoti, ir vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

156.

16Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, neturi galimybių padengti net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, nemoka privalomų mokesčių valstybei, o tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės pareiškimą ir iškelti atsakovei bankroto bylą.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

187.

19Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

207.1.

21Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės išieškoti debitorių skolas.

227.2.

23Byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 479,40 Eur, o viso turto vertė – 88 235 Eur.

247.3.

25Teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonės turtas nėra likvidus. Vien tai, jog įmonė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, nereiškia, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais parduodama turtą.

268.

27Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

288.1.

29Atsakovės argumentai dėl mokumo yra nepagrįsti finansiniais dokumentais. Apeliantė nėra įvykdžiusi pareigos pateikti viešajam registrui finansinės atskaitomybės už 2016 ir 2017 metus, todėl toks apeliantės elgesys laikytinas nesąžiningas, o galimybės nustatyti tikrosios turto ir įsipareigojimų vertės nėra.

308.2.

31Teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantės turimo nekilnojamojo turto vertė yra 477 004 Eur, tačiau antstolis, patikrinęs galimybę šį turtą realizuoti, surašė 2019 m. sausio 3 d. išieškojimo negalimumo aktą.

328.3.

33Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės išieškoti debitorines skolas ir jas grąžinti įmonei.

34Teismas

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

369.

37Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

3810.

39Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

4011.

41Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

4212.

43Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

4413.

45Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

4614.

47Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

4815.

49Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo

5016.

51Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

5217.

53Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

5418.

55Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos sumos (88 235 Eur) yra realios – į balansą įtrauktą bendro turto vertę teismas sumažino 57 857 Eur dydžiu (kritiškai vertindamas debitorinių skolų susigrąžinimą). Taip pat teismas kritiškai vertino įmonės materialų ilgalaikį turtą (vandentiekio trasas), kurio vertė 477 004 Eur suma (atsižvelgdamas į pačios atsakovės nurodytą šio turto nusidėvėjimą), atsižvelgdamas į tai, jog antstolis 2019 m. sausio 3 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-19-98-392, kuriame nurodyta, kad patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes nustatė, kad įkeistas turtas – vandentiekio trasa (unikalus Nr. ( - )) yra nenaudojama, nutiesta per privatiems asmenims priklausančius sklypus ir nėra galimybės ją realizuoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali atsakovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė neviršija 30 378 Eur (88 235 Eur - 57 857 Eur).

5619.

57Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 479,40 Eur, o viso turto vertė – 88 235 Eur.

5820.

59Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, neturi darbuotojų, įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 13 479,40 Eur, iš kurių skola VMI sudaro 12 765,46 Eur, skola VSDFV sudaro 1 670 Eur, įmonė neturi galimybių padengti net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, atsiradusių prieš keletą metų: 23,41 Eur skola kreditorei UAB „Auksinė varpa“, 360,18 Eur skola UAB „Akrilanas“, atsiradusios 2014 m., todėl šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, o turimas turtas yra nelikvidus.

6021.

61Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad įmonės mokumas nėra įrodytas. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės nurodytas 57 857 Eur debitorines skolas, neįtraukdamas jų į bendrą turimo turto vertę, ir taip sumažindamas atsakovės turto vertę iki 30 378 Eur. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė jokių duomenų, jog pati siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.), todėl neįrodė debitorinių skolų susigrąžinimo realumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė nuo 2017 metų, taip pat įsiskolinimai kitiems kreditoriams susidarė nuo 2014 metų. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei nemokumą.

6222.

63Atsakovė atskirajame skunde taip pat ginčija teismo išvadą dėl nekilnojamojo turto – vandentiekio trasos, kurios vertė 477 004 Eur, realumo.

6423.

65Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – vandentiekio trasa, kurios vertė 477 004 Eur. Byloje esantis 2019 m. sausio 3 d. antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad šio nekilnojamojo turto nėra galimybės realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su įmonės kreditoriais (t. 1, b. l. 20, 48). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, o turimas turtas yra nelikvidus.

6624.

67Taip pat pažymėtina, jog Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi vieną transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis Nr. ( - ) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6825.

69Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir negalinčia įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovė neįrodė savo pajėgumo atsiskaityti su kreditoriais; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tuo labiau jog ji, kaip minėta, neturi darbuotojų. Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina atsakovės nemokumą ir nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

7026.

71Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

7227.

73Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

7428.

75Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

76Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

77Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. 2.... 7. Nurodė, kad atsakovės skola mokesčių mokėtojo 2019 m. vasario 4 d.... 8. 3.... 9. Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įmonė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi iškėlė atsakovei... 13. 5.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis... 15. 6.... 16. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 7.... 19. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019... 20. 7.1.... 21. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės... 22. 7.2.... 23. Byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė... 24. 7.3.... 25. Teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonės turtas nėra likvidus. Vien tai,... 26. 8.... 27. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį... 28. 8.1.... 29. Atsakovės argumentai dėl mokumo yra nepagrįsti finansiniais dokumentais.... 30. 8.2.... 31. Teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantės turimo nekilnojamojo turto vertė... 32. 8.3.... 33. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės išieškoti... 34. Teismas... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. 9.... 37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 38. 10.... 39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 40. 11.... 41. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos... 42. 12.... 43. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių... 44. 13.... 45. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 46. 14.... 47. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 48. 15.... 49. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo... 50. 16.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo... 52. 17.... 53. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji... 54. 18.... 55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į balansą įtrauktos... 56. 19.... 57. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto... 58. 20.... 59. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, neturi... 60. 21.... 61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad... 62. 22.... 63. Atsakovė atskirajame skunde taip pat ginčija teismo išvadą dėl... 64. 23.... 65. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise... 66. 24.... 67. Taip pat pažymėtina, jog Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis... 68. 25.... 69. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 70. 26.... 71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 72. 27.... 73. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje... 74. 28.... 75. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 76. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 77. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą....