Byla 1A-446-177/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui Aleksandrui Palamarčukui, nuteistajam G. L., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

2G. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.

3Iš G. L. priteista V. B. 880 Eur turtinei žalai atlyginti.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

51. G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė žmogų, o būtent: 2016 m. lapkričio 15 d. apie 15.50 val. ( - ) bute, apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankomis suspaudęs M. B. kaklą, ją smaugė ir padarė kaklo odoje viengubą uždarą horizontalią stranguliacinę vagą, dėl to nuo uždusimo suspaudus kaklą M. B. mirė. Smaugimas taip pat sąlygojo skydinės kremzlės dešiniojo ir kairiojo viršutinio rago bei poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžius su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis, minkštųjų audinių kraujosruvas liežuvyje, taškines kraujosruvas akių junginėse, veido ir kaklo odoje, širdies ir plaučių paviršiuose. Tuo pačiu metu toje pat vietoje G. L. rankomis sudavė tris smūgius M. B. į galvą, padarydamas jai poodinę ir minkštųjų audinių kraujosruvą su muštinėmis žaizdelėmis dešiniajame momenyje, poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas kaktos dešinėje, muštines žaizdeles su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos kairėje. 2. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. 2.1. Nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas nepripažino savo kaltės. Priešingai, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, davė išsamius parodymus, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su pareigūnais. Teismas nelaikė jo prisipažinimo nuoširdžiu, kadangi jis neigė sumušęs galvą nukentėjusiajai. Tačiau apeliantas buvo kaltinamas M. B. nužudęs pasmaugdamas. Joks kitas kūno sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas jam atskirai nebuvo inkriminuotas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad dėl pareikšto kaltinimo prisipažinimas buvo nevisiškas. Negalima reikalauti iš žmogaus prisipažinti teisme dėl jam neinkriminuotų nusikalstamų veiksmų arba versti duoti save kaltinančius parodymus. Apeliantas buvo kaltinamas ne dėl smūgių, kurie neturėjo jokios įtakos nukentėjusiosios gyvybei atimti, bet dėl jos pasmaugimo, sukėlusio mirtį. Išeidamas iš kaltinimo ribų, teismas konstatavo apelianto parodymų trūkumus dėl smūgių, visiškai nesusijusių su M. B. mirtimi. Esant tokiai situacijai, apelianto parodymai ir prisipažinimas dėl kaltinimo visiškai atitinka byloje nustatytas bei įrodytas aplinkybes. Dėl to pripažintina, kad yra atsakomybę švelninanti aplinkybė. 2.2. Nepagrįsta teismo išvada, jog alkoholis turėjo įtakos apelianto veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo atliktas jo psichikos sveikatos tyrimas. Nežinodamas alkoholio poveikio, teismas padarė tik prielaidą, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo elgesiui nusikaltimo padarymo metu. Nebūdamas psichiatrijos srities specialistas, teisėjas negalėjo konstatuoti tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl to paskirti griežtesnės bausmės. 2.3. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde prašė paskirti švelnesnę bausmę. 3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti. 4. Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 5. Apeliantas ginčijo tik paskirtą bausmę ir jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų. 6. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

6Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 7. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. 8. Toks apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. 8.1. Norint konstatuoti aptariamą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui būtina nustatyti ne tik jį prisipažinus padarius nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl to. 8.2. Pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką teismas vertina kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai asmuo pripažįsta esmines kvalifikavimui reikšmingas objektyvias jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar bylos teisminio nagrinėjimo metu. Beje, kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti, nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju reikšminga tai, jog prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltę aiškiai įrodo kiti bylos duomenys. Įstatymo nuostata nereikalauja, kad kaltininkas pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, t. y. teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis inkriminuoto nusikaltimo faktinių aplinkybių savo suvokimu, kuris gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-420/2006, 2K-64/2008, 2K-511-693/2015, 2K-516-697/2015 ir kt.). 8.2.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė G. L. visiškai prisipažinus kaltu ir išdėstė jo parodymus, kaip pasmaugė M. B. Kita vertus, aptardamas, kodėl nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas nurodė, kad kaltinamasis pripažino ne visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes, t. y. nepripažino sudavęs smūgius ir padaręs sužalojimus veide bei vartojęs alkoholį, o tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. 8.2.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada neatitinka šiame nuosprendyje jau aptartos prisipažinimo sampratos. Specialisto išvadoje Nr. M 1473/2016 (01) nurodyta, kad

7M. B. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą (t. 1, b. l. 35–40). Taigi ekspertės nustatytos kraujosruvos kaktoje ir muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinėje lūpoje, padarytos trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 44–46), neturėjo įtakos mirčiai. Dėl to apelianto neigimas, jog jis sudavė nukentėjusiajai keletą smūgių, nors ji mirė nuo uždusimo, negali būti vertinamas kaip neprisipažinimas ją nužudžius. 8.2.3. Negalima teigti, kad G. L. nepripažino vartojęs alkoholį, ir juo labiau reikalauti, kad jis objektyviai įvertintų alkoholio įtaką nusikaltimui padaryti. Apeliantas neneigė išvakarėse ir įvykio dieną su motina girtavęs, tik jų abiejų parodymuose skyrėsi išgerto alkoholio kiekis. Kita vertus, ši aplinkybė taip pat negali būti siejama su neprisipažinimu nužudžius M. B. 8.3. Aptariant kaltininko gailėjimąsi dėl padarytos veikos, svarbu nustatyti, kokie kaltininko veiksmai ar elgesys leidžia teismui daryti išvadą, jog jis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. 8.3.1. Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikaltimo, kai nukentėjusioji, apelianto žodžiais, pradėjo mėlynuoti, jis pats nubėgo pas kaimynę ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kviesdamas greitąją medicinos pagalbą. Tiesa, jis nepasakė ją smaugęs, bet objektyviai atliktas veiksmas galvojant, jog medikai gali padėti, rodo jo gailėjimąsi to, ką padarė. Tai jis patvirtino abiejų instancijų teismuose. 9. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos sąlygos pripažinti aptariamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl nėra pagrindo netenkinti su tuo susijusio apeliacinio skundo argumento.

8Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės 10. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo padarė išvadą, kad alkoholis turėjo įtakos apelianto veiksmams. 10.1. Pagal teismų praktiką apsvaigimas nuo alkoholio kaip jį vartojusio asmens būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles kaip ir bet kuri kita aplinkybė, nes Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Asmens apsvaigimo būklė nustatoma ne tik atlikus specialų tyrimą, pvz. panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, bet ir remiantis liudytojų ar paties kaltininko parodymais bei kitais duomenimis, kuriais apibūdinami apsvaigimo požymiai. Taigi asmens apsvaigimą nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka. 10.2. Iš bylos duomenų matyti, jog pats nuteistasis niekada neneigė įvykio išvakarėse ir įvykio dieną su motina girtavęs, tik, pasinaudodamas savo teise į gynybą ir pasirinkdamas jos būdą, teisiamajame posėdyje nurodė žymiai mažesnį išgerto alkoholio kiekį, nei objektyviai nustatyta. Apelianto teigimu, išvakarėse jis gėrė alų (tačiau nenurodė išgerto alaus kiekio), o nužudymo dieną – tik stiklinę sidro. Jo nuomone, tiek alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams atlikti, viskas atsitiko dėl to, kad jis kartu su alkoholiu išgėrė keturias tabletes vaistų. 10.3. Tokiems nuteistojo parodymams akivaizdžiai prieštarauja liudytojos D. L. parodymai teisme, jog iš vakaro su sūnumi gėrė alų, sūnus išgėrė vieną ar du litro talpos butelius. Kitą dieną vėl abu gėrė alų, iš viso du litrinius butelius. 10.4. Liudytoja yra nuteistojo motina ir neturi priežasčių apkalbėti sūnų, todėl teisėjų kolegija tiki ne nuteistojo, bet jo motinos parodymais dėl išgerto alkoholio kiekio. Juo labiau kad, praėjus vos dviem valandoms po M. B. nužudymo, alkoholio kiekio matuoklis parodė G. L. iškvėptame ore esant net 2,44 promilių alkoholio. 10.5. Vertindama nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo G. L. išgertas alkoholis turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ne tik dėl išdėstytų aplinkybių, bet ir įvertinusi dėl jau nurodytos priežasties objektyviais laikomus nuteistojo motinos D. L. sūnų charakterizuojančius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83–85) jis parodė, kad išgėręs sūnus būna labai agresyvus, ne kartą buvo ją sumušęs. Taigi pati motina nuteistojo agresiją siejo su alkoholio vartojimu. 10.6. Nuteistojo panaudoto smurto priežastį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sieja su išgertu alkoholiu, nes liudytoja D. L. teisme parodė, kad mirusioji priekaištaudavo dėl gėrimo, o pats nuteistasis pripažino, kad, įvykio dieną namuose likus dviese, su M. B. kilo konfliktas. Akivaizdu, jog apsvaigimas dėl iš vakaro ir įvykio dieną išgerto didelio alkoholio kiekio turėjo esminės įtakos neadekvačiai nuteistojo reakcijai į moters priekaištus ir nulėmė jo nusikalstamus veiksmus. 11. Specialisto išvadoje Nr. 90TPK-13/2017 nurodyta (t. 2, b. l. 17), kad medicininėje dokumentacijoje nėra jokių duomenų G. L. sirgus lėtiniu psichikos sutrikimu ar buvus protiškai atsilikusiu. Jam diagnozuoti emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, priklausomybė nuo alkoholio neturi žymesnės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra jokių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nėra jokio pagrindo jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. 11.1. Taigi išvadą dėl nuteistojo G. L. psichikos būklės nusikaltimo padarymo metu pirmosios instancijos teismas padarė, ne vadovaudamasis prielaida, bet remdamasis objektyviais duomenimis. 12. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pripažino

9G. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis M. B. nužudė, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10Dėl bausmės dydžio

1113. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. 13.1. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą. Tie tikslai šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje išdėstyti nuoseklia tvarka ir sudaro vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali suteikti viršenybės.

1213.2. Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

13Individualizuodamas bausmę, visoms šioms aplinkybėms teismas turi skirti vienodą teisinę reikšmę, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės, dominuojančios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014,

142K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.).

1513.3. Baudžiamajame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

1613.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

17Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016 ir kt.).

1813.5. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vadinasi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014 ir kt.).

1913.6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir paskyrė tinkamą bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo apeliantui paskirtą bausmę švelninti. Teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį. G. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, jo padariniai labai sunkūs ir nebepataisomi – atimta žmogaus gyvybė. Nustatydamas bausmės G. L. dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nužudė M. B., veikdamas tiesiogine tyčia.

2013.7. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir G. L. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, jog jis septynis kartus teistas, iš jų keletą kartų už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Visa tai blogai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo didesnį pavojingumą visuomenei. Teismas G. L. pripažino pavojingu recidyvistu. 13.8. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. 13.9. Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo išimtinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam G. L. paskyrė bausmę, atitinkančią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Ji yra adekvati (proporcinga) aptariamai veikai ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismo pripažinta G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus visas kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę. 14. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad G. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. L. pripažintas pavojingu recidyvistu.... 3. Iš G. L. priteista V. B. 880 Eur turtinei žalai atlyginti.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. 1. G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nužudė žmogų, o... 6. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 7. Nuteistasis G. L. apeliaciniame... 7. M. B. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą (t. 1, b. l. 35–40). Taigi... 8. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės 10. Atmetamas kaip nepagrįstas... 9. G. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis M. B. nužudė, apsvaigęs... 10. Dėl bausmės dydžio... 11. 13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 12. 13.2. Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.... 13. Individualizuodamas bausmę, visoms šioms aplinkybėms teismas turi skirti... 14. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.). ... 15. 13.3. Baudžiamajame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad skirdamas bausmę... 16. 13.4. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 61 straipsnio 2 dalyje yra... 17. Nr. 2K-209/2006, 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014,... 18. 13.5. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas... 19. 13.6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. L. bausmę už jo padarytą... 20. 13.7. Skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir G. L. charakterizuojanti... 21. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendį...