Byla 2A-1081/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-815-221/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Alvarsas“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Alvarsas“ 2012-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pratęsti praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimui S. G. palikimą priėmusiai įpėdinei R. L. pareikšti; 2) priteisti jam iš atsakovės R. L. 233 442,66 Lt skolą už atliktus darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, pagal kurią jis įsipareigojo nuo 2009-01-20 iki 2009-04-30 atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), remonto darbus, o S. G. – už juos atsiskaityti. Statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtą paveldėjo duktė atsakovė R. L. . Nurodė, jog darbai buvo atliekami ir po akto pasirašymo. Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą–faktūrą UAB „Alvarsas“ surašė tik 2012 m. kovo 1 d., kreipėsi į atsakovę R. L. , tačiau ši neatsiskaitė.

6Ieškovas teigė, jog praleido terminą reikalavimams įpėdinei pareikšti, nes nežinojo apie visus palikėjo įpėdinius, be to, remontas buvo baigtas tik 2011 m. Pažymėjo, kad atsakovei visos susidariusio įsiskolinimo aplinkybės gerai žinomos, nes būdama ieškovo darbuotoja, pati prižiūrėjo atliekamus remonto darbus bei jiems vadovavo, į daugkartinius raginimus sumokėti skolą nereagavo.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip neįrodytą, priteisė iš ieškovo UAB „Alvarsas“ į valstybės pajamas 78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

9Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes jis operatyviai nereagavo dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą neinformavo atsakovės apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, o jo nurodytų termino praleidimo priežasčių teismas nepripažino svarbiomis, leidžiančiomis jį pratęsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys pareikštas teisme besibaigiant įstatymo numatytam naikinamajam trejų metų terminui (CPK 5.63 str. 4 d.). Pažymėjo, kad atliktų darbų aktas bei PVM sąskaita faktūra surašyti tik 2012-03-01, po to išsiųsti atsakovei, nors namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu. Aplinkybės, kad kreditorius nežino arba žino ne visus palikimą priėmusius įpėdinius, teismas taip pat nelaikė svarbia priežastimi pratęsti praleistą terminą, nes prašymas siekiant išsiaiškinti S. G. įpėdinius notarų biurui rašytas tik 2012-06-08. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė nuo 1996-02-13 iki 2012-03-08 buvo ieškovo darbuotoja, o ieškovo direktorius pripažino, jog asmeniškai dalyvavo S. G. laidotuvėse ir žinojo apie tai, kad paveldėtoja yra atsakovė.

10Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė buvo paskirta vykdyti ginčo objekto statybos darbų priežiūrą. Sprendė, jog pats UAB „Alvarsas“ vadovas neįvykdė savo pareigos pareikalauti iš pavaldinių tinkamai ir laiku vykdyti darbus, pildyti dokumentus, todėl laiku neatlikus darbų, jis yra atsakingas už sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino pažeidimą (CK 6.652 str. 2 d.).

11Teismas nurodė, kad iš teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų bei byloje pateiktų dokumentų negalima spręsti, jog visi nurodyti darbai ir jų kiekiai yra teisingi, o visos medžiagos buvo panaudotos būtent S. G. namo remontui.

12Teismas kitų atsakovo pateiktų įrodymų, tai yra statybos medžiagų, panaudotų ginčo objekte, sąrašo, lokalinės sąmatos, sudarytos pagal 2011 m. spalio mėnesio kainas, ištraukos iš STR dėl remonto darbų klasifikacijos, prekių likučių sandėlyje 2010-12-31 sąrašo, UAB „Alvarsas“ darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus, sąrašo, įmonės 2009 m., 2010 m., 2011 m. balansų, kapitalo pokyčių, pelno nuostolių ataskaitų, UAB „Alvarsas“ 2010-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nelaikė patvirtinančiais jo nurodytų aplinkybių. Nurodė, kad ieškovas pateikė sąrašą darbuotojų, atlikusių gyvenamojo namo remonto darbus pagal statybos rangos sutartį, tačiau, remdamasis VSDFV informacija, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo metu, kai pagal sudarytą rangos sutartį turėjo būti atlikti remonto darbai, dauguma šių darbuotojų buvo nemokamose atostogose.

13Vertindamas byloje paskirtos 2013 m. balandžio 5 d. teismo techninės statybos ekspertizės akto išvadą, kad ginčo objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas vertintinas kaip savavalės statybos įteisinimo procedūra, jog statybos metu namo remonto darbai išsivystė į pastato rekonstrukciją, kad bendra išorės ir vidaus pagerinimo darbų vertė 2009 metų kainomis – 297 191,43 Lt, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad savo išvadas ekspertė padarė iš bylos medžiagos, neapžiūrėjusi ginčo objekto vietoje.

14Pažymėjo, kad pakartotinės teismo 2013-07-26 techninės statybos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog statinyje atlikti rekonstrukcijos darbai, kurie nesuderinami su rangos sutarties objekte sutartais statybos darbais – statinio remontu, tokio pobūdžio darbams būtinas projektas, leidimas ir kiti dokumentai, kurių ieškovas UAB „Alvarsas“ neturėjo / nepateikė. Remdamasis šia aplinkybe, teismas sprendė, jog ieškovas, neturėdamas minėtų dokumentų ir toliau vykdydamas darbus, pats prisiėmė su tuo susijusią riziką.

15Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs ne vienas teisminis ginčas, teismas sprendė, jog atliktų darbų aktas surašytas bei sumokėti už darbus pareikalauta tik kilus nesutarimams tarp bendrovės akcininkės R. L. bei bendrovės vadovo, nors tiksliai net pats ieškovas nežino, kiek ir kokius darbus atliko remontuojamame name.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Alvarsas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

181. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.63 str. 1 d., 4 d.) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl be pagrindo neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Tokį prašymą teismui ieškovas pateikė tik siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, jei teismas nuspręstų, jog nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovas reiškė kreditorinį reikalavimą atsakovei žodžiu, arba nuspręstų, kad toks pareiškimas yra netinkamos formos. Net ir nusprendus, kad toks prašymas nebuvo laiku pareikštas, teismas privalėjo terminą pratęsti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: ieškovas daug kartų žodžiu reikalavo iš atsakovės apmokėjimo, raštu tokio reikalavimo nereiškė, nes ji buvo ieškovo akcininkė ir darbuotoja, žinojo, jog už statybos darbus nėra atsiskaityta.

193. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, neįvertino kiekvieno jų atskirai ir jų viseto, jų tarpusavio santykio, nenagrinėjo ieškovo teikiamų dokumentų, nesirėmė logikos dėsniais, išvadų nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, todėl nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimų (CPK 176-185 str.). Be to, teismas be pagrindo nesivadovavo Z. B. ekspertizės aktu, nenurodė motyvų, kodėl juo nesiremia, taip pat nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, esant dviem prieštaringiems ekspertizių aktams, užkirto ieškovui kelią pateikti papildomus įrodymus.

204. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertei buvo užkirstas kelias apžiūrėti ginčo objektą tik dėl atsakovės atstovo advokato S. B. neteisėtų veiksmų, apžiūra neįvyko dėl nesudarytų tinkamų sąlygų ekspertizės atlikimui. Teismas pažeidė CPK 218 str., nes nenurodė motyvų, kodėl nesiremia ekspertizės akto išvadomis.

215. Teismas iš esmės nepasisakė dėl reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus ginčo objekte, neanalizavo Rangos sutarties sąlygų, nenustatinėjo šalių pareigų ir atsakomybės pagal Rangos sutartį, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, jog ieškovo ieškinys šioje dalyje neįrodytas. Be to, teismo išvados nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus.

226. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigą priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad visi Atliktų darbų akte nurodyti darbai buvo atlikti, nes tai patvirtina 2013-04-05 Teismo statybinės techninės ekspertizės akto išvados.

237. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas laiku neatliko sutartų darbų, nes neįvertino Rangos sutarties 6.1 punkto, kuriame numatyta, jog „sutrikus finansavimui, darbų terminas nukeliamas pagal finansavimo galimybes“. Minėta sąlyga patvirtina, jog termino statybos darbams praleidimas šalių nebuvo laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes atsakovė sutarties nenutraukė ir priėmė darbų rezultatą (pati vadovavo statybos darbams, juos organizavo, būdama UAB „Alvarsas“ darbuotoja ir akcininke), todėl jai kyla pareiga sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

24Atsakovė R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigia, kad:

251. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog praleido terminą reikalavimui pareikšti dėl atsakovės kaltės, nes nuo palikimo atsiradimo dienos apie tai žinojo, asmeniškai ilgus metus bendravo ir pažinojo įpėdinę (atsakovę), tačiau nustatytu terminu nesiėmė jokių pagal įstatymus privalomų atlikti veiksmų. Pats ieškovo direktorius yra pripažinęs, jog atsakovę ragino atsiskaityti už atliktus darbus tik jai išėjus iš darbo. Be to, apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija yra prieštaringa: teigė, kad reikalavimą apmokėti darbus atsakovei buvo pareiškęs žodžiu, tik nebuvo pateikęs remonto darbų pabaigos dokumentų, tačiau pripažino praleidęs trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui atsakovei pareikšti ir prašė jį pratęsti.

262. Apelianto argumentai, jog ekspertė Z. B. negalėjo apžiūrėti atsakovės gyvenamojo namo, nenagrinėtini kaip neturintys reikšmės, nes ji 2013-06-13 teismo posėdyje paaiškino, jog pakako byloje surinktos medžiagos ekspertizei atlikti. Byloje buvo atlikta dar viena – pakartotinė, teismo statybos techninės ekspertizė, taip pat į byla pateikta dar vieno eksperto išvada. Šių ekspertų kvalifikacija abejoti pagrindų nėra. Ieškovas be pagrindo pateikė prašymą skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę praėjus beveik 3 mėnesiams po paskutinės ekspertizės atlikimo, su prašymu nepateikė eksperto sutikimo, nenurodė ekspertinio tyrimo atlikimo termino ir kainos, eksperto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Paties apelianto atstovė teismo posėdžio metu nurodė byloje esant pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir prašė vadovautis Z. B. atlikta ekspertize.

273. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbai buvo vykdomi po užsakovo S. G. mirties, nes gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai atlikti ir jis pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu, t. y. dar iki palikėjo mirties. Po palikėjo mirties jokie darbai nebuvo atlikti, o už iki palikėjo mirties atliktus darbus palikėjas yra visiškai atsiskaitęs.

284. Tarp ieškovo ir S. G. buvo sudaryta ne paprasta, o vartojimo statybos rangos sutartis, todėl ieškovas klaidina teismą, nurodydamas tik paprastoms statybos rangos sutartims taikytinas teisės normas ir cituodamas teismų praktiką bylose, kuriose abi šalys yra įmonės (CK 6.681 str. 4 d., 6.672 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).

295. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė jo atliktų darbų nepriėmė, todėl neturi pareigos atsiskaityti (CK 6.676 str. 2 d.). Visi 3 ekspertai padarė išvadas, kad atlikti darbai priskirtini pastato rekonstrukcijos darbams, o ne kaip nurodyta sutartyje – remonto darbams. Net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų įrodęs darbų gyvenamajame name atlikimo faktą ir jų vertę, atsakovė turėtų teisę atisakyti atsiskaityti už rekonstrukcijos darbus (CK 6.673 str. 1 d., 6.681 str. 4 d.), nes jie nebuvo numatyti rangos sutartyje, atlikti pažeidžiant nustatytus normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus. Be to, apeliantas neginčija 2009-05-04 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriame nurodyta, kad atlikti ne remonto (kaip nustatyta Rangos sutartyje), o rekonstrukcijos darbai.

30IV. Apeliacinio teismo argumentai

31Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Taigi byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl bylą nagrinėja neperžengdama ieškovo UAB „Alvarsas“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

32Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo ieškininius reikalavimus dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir dėl 233 442,66 Lt skolos už atliktus darbus priteisimo.

33Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tiek terminą, per kurį kreditorius turi pareikšti reikalavimus įpėdiniui, tiek rangos teisinius santykius, nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų šiais klausimais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl vienais įrodymais vadovavosi, o kitais – ne, neatsižvelgė į jų visumą, todėl pažeidė proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles ir kt.

34Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti aktualias pirmosios instancijos teismo nustatytas ir kita bylos faktines aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi, spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

35Dėl faktinių bylos aplinkybių

36Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Alvarsas“ 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, sutarties objektas – gyvenamojo namo ( - ), remonto darbai, sutarties kaina – pagal faktiškai atliktus darbus, atsiskaitymo tvarka – pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras (sutarties 1 p., 2 p., 6 p.). Sutarties 4 punkte nustatyta, jog darbai pradedami 2009-01-20, baigiami 2009-04-30.

37Statinys – gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-04 aktu.

38Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtą paveldėjo duktė atsakovė R. L. pagal 2009-08-24 paveldėjimo teisės liudijimą.

39UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R. L. , turinti 24 procentus visų įmonės akcijų, patenkinus jos 2012-02-15 prašymą, 2012-03-08 įsakymu atleista iš UAB ,,Alvarsas“ darbų vykdytojos pareigų.

40UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R. L. 2012-05-16 kreipėsi į teismą dėl jos kaip akcininkės teisių pažeidimo ir prašė skirti baudą įmonės vadovui V. D. , nes šis jai nesudarė galimybės susipažinti su įmonės dokumentais. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. įsiteisėjusiu nutarimu šį pareiškimą patenkino ir skyrė vadovui 9 000 Lt baudą (bylos Nr. A2. 2-925-416/2012).

41Ieškovas UAB „Alvarsas“ 2012-03-01 sudarė Atliktų darbų aktą ir 2012-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. L. dėl trijų mėnesių termino reikalavimui įpėdinei pareiškimo atnaujinimo ir 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus.

42Šių paminėtų bylos aplinkybių šalys neginčija.

43Apibrėždama šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau paminėtomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pažymi, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovei, kaip S. G. paveldėtojai, dėl 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus grindžia iš statybos rangos teisinių santykių, susiklosčiusių pagal 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 09/01/19, remdamasis paveldėjimo teisiniais santykiais. Kartu pažymėtina, jog ieškininio pareiškimo, kitų ieškovo procesinių dokumentų turinys – reikalavimų faktinis pagrindas, teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai (CPK 13 str.), leidžia spręsti, kad šie paminėti ieškininiai reikalavimai atsakovei yra kildinami taip pat ir iš teisinių santykių, susiklosčiusių tarp jos ir ieškovo po Rangos sutarties užsakovo S. G. mirties, tai yra prašoma apmokėti už darbus, atliktus nuo 2009-06-18 iki 2012-03-01 (CK 6.672–6.680 str.).

44Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti ieškovo UAB ,,Alvarsas“ apeliacinio skundo argumentus, yra tikslinga pažymėti aktualias proceso ir materialinės teisės normas, kurios taikytinos nagrinėjamu atveju sprendžiant kilusį ginčą.

45Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles

46Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, be pagrindo nesivadovavo ekspertizės akto išvadomis ir kt.

47Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

49Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

50Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas, atliktų / atliekamų statybos rangos darbų fiksavimas etc.) – turi būti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialų teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių juridinių asmenų turto judėjimo, finansinių operacijų ir kt. apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.).

51Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212-219 str.). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Pagrįstu gali būti laikomas tik toks ekspertizės aktas, kuriame išvada išplaukia iš akto tiriamosios (motyvuojamosios) dalies, yra motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Teismo ekspertizės įstatymo 24 str.). Taip pat pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios, nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau nesutikimo su eksperto išvada motyvai turi būti išdėstyti sprendime, nutartyje (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.). Taigi ekspertizės akto išvados teismui nėra privalomos.

52Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama skunde, tinkamai aiškino bei taikė paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, detaliai išnagrinėjo kiekvieną abiejų ginčo šalių į bylą pateiktą įrodymą, suformuluotą argumentą ir spręsdamas dėl ginčo esmės, teisingai juo įvertino bei atsižvelgė į jų visumą (CPK 185 str.).

53Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl aktualių materialinės teisės normų, susijusių su kreditoriaus reikalavimų įpėdiniams pareiškimo tvarka.

54Dėl CK 5.63 straipsnio normų taikymo ir aiškinimo

55Kaip minėta, apeliantas skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė šias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl be pagrindo neatnaujino termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

56Pagal CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui, tai yra nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas CK 5.63 straipsnį taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 str. 4 d.). Taigi tais atvejais, kaip po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumą, tai pat ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas.

58Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 5.63 straipsnyje nėra detalizuota, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas jų nesilaikė ar netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas.

59Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais.

60Dėl ieškininio reikalavimo, grindžiamo CK 5.63 straipsniu

61Kaip minėta, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo netenkino jo prašymo ir neatnaujino CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino reikalavimams įpėdiniui pareikšti. Nurodo, jog jis savo reikalavimą atsakovei įpėdinei buvo pareiškęs žodžiu, be to, teigia, kad teismas be pagrindo termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, nes jam nebuvo žinomi visi palikėjo įpėdiniai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus.

62Visų pirma pažymėtina tai, jog apeliantas teisingai nurodo, jog, įstatymas imperatyviai nenustato būdo ir formos, kuria įpėdiniui turi būti pareikštas reikalavimas; jog asmuo turi teisę tokį reikalavimą pareikšti taip pat ir žodžiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir palikėjai nesutinkant su pareikštu reikalavimu, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniškumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti, jog jis laikėsi nustatytos tvarkos ir laiku pranešė įpėdinei apie savo reikalavimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie įrodymai šioje byloje nepateikti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas – juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam taikytini didesni protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl jam žinomi / turi būti žinomi teisiniuose santykiuose taikomi elgesio standartai, jų nesilaikymo pasekmės ir su tuo susijusi rizika.

63Antra, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas be pagrindo jo nurodytų priežasčių – nežinojo apie įpėdinius, žodžiu ragino atsakovę atsiskaityti – nelaikė svarbiomis, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad kreditorius nežino arba žino ne visus palikimą priėmusius įpėdinius, pati savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi pratęsti praleistą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga aktyviai ir operatyviai domėtis, rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu bei imtis atitinkamų veiksmų. Tuo tarpu kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, jog priešingai nei teigia apeliantas, jis ne tik žinojo apie tai, kad mirė jo užsakovas S. G. , pats administracijos vadovas dalyvavo šio asmens laidotuvėse, nes atsakovė buvo jo darbuotoja, bet taip pat jam buvo žinoma ir apie tai, jog atsakovė yra paveldėtoja. Tačiau prašymas siekiant išsiaiškinti S. G. įpėdinius notarų biurui rašytas tik 2012-06-08, o ieškinys atsakovei surašytas 2012-06-07, teisme gautas 2012-06-13, tai yra likus kelioms dienoms iki CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto trejų metų naikinamojo termino. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, vien ta aplinkybė, jog atsakovė įpėdinė buvo UAB „Alvarsas“ darbuotoja, kuriai buvo žinomos visos su užsakovu S. G. sudarytos Rangos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo šiuo klausimu (CPK 185 str.).

64Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus išaiškinimus, remdamasi faktinėmis bylos aplinkybėmis, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi teismų praktikos nurodymais ir turėjo pagrindą atsisakyti atnaujinti terminą jo reikalavimui įpėdinei pareikšti (CK 5.63 str. 1 d., CPK 185 str.).

65Dėl rangos teisinių santykių

66Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė jo ieškininį reikalavimą atsakovei dėl 233 442,66 Lt priteisimo už atliktus darbus jai priklausančiame name ( - ) ir teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsakovo pareigą priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, nepasisakė dėl reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus ginčo objekte, neanalizavo Rangos sutarties sąlygų, nenagrinėjo jo pateiktų dokumentų, neįvertino kiekvieno jų atskirai ir jų viseto, jų tarpusavio santykio, be to, nenurodė motyvų, kodėl nesirėmė 2013-04-05 Teismo statybinės techninės ekspertizės akto išvadomis ir kt. Tačiau kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, teismas ne tik nurodė, bet ir išsamiai išanalizavo, įvertino tiek Rangos sutarties nuostatas, tiek visus byloje esančius įrodymus, vertino tiek kiekvieną atskirtai, tiek atsižvelgė ir į jų visumą, todėl pirmiau paminėti apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

67Visų pirma apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2009-01-19 tarp ieškovo UAB ,,Alvarsas“ (rangovo) ir S. G. (užsakovo) buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurioje buvo susitarta dėl gyvenamojo namo remonto darbų, sutarties kaina – pagal faktiškai atliktus darbus, atsiskaitymo tvarka – pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras (sutarties 1 p., 2 p., 6 p.). Taigi šioje sutartyje šalys nebuvo nustačiusios nei bendros, galutinės darbų kainos, nei konkrečių darbų ar jų kainų, byloje nėra duomenų, jog rangovas buvo parengęs bei su užsakovu suderinęs konkrečią ar apytikrę darbų sąmatą, taip pat nenustatyta, kokie darbai kokiais etapais atliekami, sutarties objektas nedetalizuotas, specifikacija nenurodyta, o tik pateikta bendro pobūdžio sąvoka – remonto darbai. Taigi atkreiptinas dėmesys į tai, jog esant tokiai situacijai, taip pat atsižvelgiant į pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, jog rangos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, būtent rangovui, tai yra apeliantui, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tenka pareiga įrodyti, jog jis ginčo objekte yra atlikęs darbų, kurių vertę reikalauja apmokėti (CPK 178 str.).

68Antra, apeliantas nurodo, jog atsakovė nuo 1996 m. buvo jo darbuotoja, kuri pati vykdė ginčo objekto priežiūros darbus. Iš tiesų, atsakovė dirbo UAB „Alvarsas“ darbų vykdytoja, vadove, technikos direktore, buvo supažindinta su pareiginiuose nuostatuose numatytomis funkcijomis, tai yra vadovauti įmonės gamybinei–ūkinei veiklai, aprūpinti statybos objektus statybinėmis medžiagomis, mechanizmais, transporto priemonėmis, įrankiais ir kt. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog pati atsakovė buvo atsakinga tiek už įsakymo, kuriuo ji skiriama prižiūrėti konkretų objektą, tiek už būtinų dokumentų (aktų, medžiagų sąrašų ir kt.) parengimą, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, nes technikos direktorius yra pavaldus UAB „Alvarsas“ vadovui (nuostatų 3 p.), kuris yra atsakingas tiek už su konkrečiu objektu susijusių darbų tinkamą vykdymą, dokumentų pildymą, tiek už bendrą įmonės vykdomos veikos ūkinę–finansinę apskaitą (CPK 178 str.). Be kita ko, V. A. , kuris yra šios bendrovės vadovas, priklauso 76 procentai jos akcijų.

69Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog įmonės administracijos vadovas atsako už bendrovės tikslų įgyvendinimą, įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, t. y. veiklos organizavimą. Jis turi fiduciarinio pobūdžio pareigas juridiniam asmeniui, t. y. turi būti lojalus, veikti išimtinai jo interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, žino ar privalo žinoti su šiomis teisėmis bei pareigomis susijusią riziką (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 9, 10 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009 ir kt.). Taigi atsižvelgiant į pirmiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog teismas teisingai nurodė, kad pats apeliantas yra atsakingas už netinkamą savo, savo darbuotojų pareigų vykdymą (CPK 185 str.).

70Trečia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas savo teiginiams apie atliktus jo nurodomos vertės darbus pagrįsti pateikė už 2009-01-19–2012-03-01 atliktų darbų aktą, statybos medžiagų, panaudotų ginčo objekte, sąrašą, lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2011 m. spalio mėnesio kainas, ištrauką iš STR dėl remonto darbų klasifikacijos, prekių likučių sandėlyje 2010-12-31 sąrašą, UAB „Alvarsas“ darbininkų, dirbusių gyvenamojo namo remonto darbus, sąrašą, įmonės 2009 m., 2010 m., 2011 m. balansus, kapitalo pokyčių, pelno nuostolių ataskaitas, UAB „Alvarsas“ 2010-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau paminėta įrodymų pakankamumo taisykle, sutinka su teismo išvada, jog šie įrodymai, kuriuose yra tik bendro pobūdžio duomenys, kurie visiškai nėra susieti su ginčo objektu (balansai, prekių likučių sąrašas) nepagrindžia apelianto teiginių. Tuo tarpu paminėtas atliktų darbų aktas sudarytas tik 2012-03-01, įtraukiant darbus, kurie, pagal akto duomenis, buvo atliekami daugiau kaip per trijų metų laikotarpį. Be to, aktas surašytas, kaip teigė pats apeliantas, tik tada, kai atsakovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo.

71Apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, jog aktas buvo sudarytas vadovaujantis darbuotojų paaiškinimais apie tai, kokios medžiagos, jų kiekiai buvo sunaudojami šiame objekte, taip pat remiantis sudarytais panaudotų statybos medžiagų sąrašais. Tačiau jau minėta, apeliantas, remdamasis 2009-01-19–2012-03-01 atliktų darbų aktu, už juos iš viso prašė priteisti 233 442,66 Lt. Tuo pagal medžiagų, kurios anot apelianto buvo sunaudotos ginčo objekte, sąrašus, iš viso jų buvo sunaudota už 5 087,25 Lt: 2010 m. vasario mėn. – 486,41 Lt, 2011 m. kovo mėn. – 181,82 Lt, 2011 m. balandžio mėn. – 2 588,61 Lt, 2011 m. gegužės mėn. – 1 334,54 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. – 495,87 Lt (1 t., 148-152 b. l.). Pažymėtina, jog paminėti medžiagų sąrašai yra patvirtinti UAB ,,Alvaras“ direktoriaus, tačiau bendrovės vyriausioji finansininkė, teismo posėdžio metu aiškindama apie įmonės ūkinę–finansinę veiklą, teigė, jog medžiagos nurašomos remiantis atliktų darbų aktais, o tokiu atveju, kai aktas nesurašytas – medžiagos iš viso nėra nurašomos; nurodė, kad su pirmiau minėta Rangos sutartimi susiję dokumentai buvo pasirašyti tik 2012 m., kad darbai minėtame objekte nebuvo fiksuojami (,,aktuojami“).

72Kaip nustatė teismas, remdamasis Sodros duomenimis, UAB ,,Alvaras“ darbuotojai, kurie, apelianto tvirtinimu, dirbo ginčo objekte, tuo laikotarpiu buvo nemokamose atostogose. Pažymėtina, jog paties apelianto pozicija šiais klausimais yra prieštaringa: teigiama, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą, nes 2009-05-04 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, jog darbai buvo atlikti laiku, tuo pačiu metu nurodoma, kad atsakovė privalo atlyginti už darbus, kurie, kaip tvirtinama, atlikti 2010-2011 m. Tuo tarpu jokie kiti leistini įrodymai: įmonės apskaitos dokumentai, aktai, kurie tinkamai pagrįstų ieškovo teiginius apie darbus, atliktus ginčo objekte per trijų metų laikotarpį, būtent jame sunaudotas medžiagas, jų kiekius ir kt. – nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikti (CPK 178 str.).

73Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su ekspertizės aktų išvadomis, o taip pat argumentai, jog teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą skirti dar vieną – trečią, ekspertizę, užkirto kelią patiekti papildomus įrodymus.

74Kaip minėta, ekspertizės akto išvada pagal savo įrodomąją galią nėra išskirtinio pobūdžio įrodymas ta prasme, jog ji nėra teismui privaloma bei neturi didesnės įrodomosios galios, negu kiti bylos įrodymai (CPK 185 str. 2 d., 218 str.). Be to, pažymėtina, kad teismas byloje buvo patenkinęs ieškovo prašymą ir paskyręs techninę statybos ekspertizę, siekiant nustatyti atliktų statinio pagerinimo darbų apimtį, jų vertę. Tačiau motyvuotai konstatavęs tai, kad 2013 m. balandžio 5 d. Teismo statybinės techninės ekspertizės aktas prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, kad padarytos išvados kelia abejonių, teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo skirti papildomą ekspertizę ir byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę. Kaip matyti iš teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, teismas skundžiamame sprendime detaliai išanalizavo teismo paskirtų ekspertizių, kurios buvo atliktos tiek ieškovo, tiek atsakovės pasiūlytų ekspertų, aktų išvadas bei turinį, be kita ko teisingai nurodė, jog pirmoji ekspertizė atlikta remiantis vien tik pateiktais dokumentais, neapžiūrėjus ginčo objekto, kad ekspertizių aktų išvados yra prieštaringos, todėl jas vertino atsižvelgdamas į kitus rašytinius bylos įrodymus, susijusius su užfiksuota atliktų darbų apimtimi ir kt., taip pat į byloje esančių įrodymų visumą, o savo išvadas grindė įrodymų pakankamumo taisykle. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad teismas pažeidė CPK 218 straipsnio reikalavimus ar užkirto kelią pateikti papildomus įrodymus (CPK 185 str.).

75Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, atmesdamas ieškovo UAB ,,Alvarsas“ ieškinį, iš esmės tinkamai atskleidė šios bylos esmę – teisingai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, aiškino, taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (darbų atlikimo terminas, darbų pobūdis ir kt.), o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

76Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

77Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012 ir kt.).

78Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine rašytinio proceso tvarka taisyklę (CPK 321 str. 1 d.), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo (CPK 185 str.).

79Dėl bylinėjimosi išlaidų

80Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kaip minėta, atsakovė prašė priteisti 3 000 Lt, sumokėtus pirmosios instancijos teisme už ekspertizę, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t., 82 b. l.). Todėl šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš apelianto.

81Atsakovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų apie tokių išlaidų turėjimą nepateikė (CPK 98 str.).

82Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Atsakovei R. L. (a. k. ( - ) ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alvarsas“ (k. 151299776) priteisti 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Alvarsas“ 2012-06-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Nurodė, kad 2009-01-19 su užsakovu S. G. sudarė statybos rangos sutartį Nr.... 6. Ieškovas teigė, jog praleido terminą reikalavimams įpėdinei pareikšti,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė... 9. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje... 10. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė buvo... 11. Teismas nurodė, kad iš teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymų... 12. Teismas kitų atsakovo pateiktų įrodymų, tai yra statybos medžiagų,... 13. Vertindamas byloje paskirtos 2013 m. balandžio 5 d. teismo techninės statybos... 14. Pažymėjo, kad pakartotinės teismo 2013-07-26 techninės statybos... 15. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių yra kilęs ne vienas teisminis... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Alvarsas“ prašo panaikinti Kauno... 18. 1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 5.63 str. 1 d., 4... 19. 3. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes... 20. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ekspertei buvo užkirstas kelias... 21. 5. Teismas iš esmės nepasisakė dėl reikalavimo priteisti skolą už... 22. 6. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 23. 7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas laiku neatliko sutartų darbų,... 24. Atsakovė R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 25. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog praleido terminą reikalavimui... 26. 2. Apelianto argumentai, jog ekspertė Z. B. negalėjo apžiūrėti atsakovės... 27. 3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbai buvo vykdomi po užsakovo... 28. 4. Tarp ieškovo ir S. G. buvo sudaryta ne paprasta, o vartojimo statybos... 29. 5. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė jo atliktų darbų nepriėmė,... 30. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 31. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 32. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo... 33. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas... 34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti apeliacinio... 35. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 36. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Alvarsas“ 2009-01-19 su užsakovu S.... 37. Statinys – gyvenamasis namas, esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti... 38. Statybos darbų užsakovas S. G. 2009-06-18 mirė, jo turtą paveldėjo duktė... 39. UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R. L. , turinti 24 procentus visų įmonės... 40. UAB ,,Alvarsas“ akcininkė R. L. 2012-05-16 kreipėsi į teismą dėl jos... 41. Ieškovas UAB „Alvarsas“ 2012-03-01 sudarė Atliktų darbų aktą ir... 42. Šių paminėtų bylos aplinkybių šalys neginčija.... 43. Apibrėždama šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, teisėjų... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, jog prieš pradedant nagrinėti ieškovo UAB... 45. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles... 46. Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia,... 47. Pažymėtina, jog civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo,... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą,... 49. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie... 50. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kasacinis... 51. Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212-219... 52. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 53. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl aktualių materialinės teisės normų,... 54. Dėl CK 5.63 straipsnio normų taikymo ir aiškinimo... 55. Kaip minėta, apeliantas skunde teigia, jog teismas netinkamai taikė šias... 56. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalis palikėjo kreditoriai turi teisę per... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad CK 5.63... 58. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 5.63 straipsnyje nėra... 59. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 60. Dėl ieškininio reikalavimo, grindžiamo CK 5.63 straipsniu... 61. Kaip minėta, apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo... 62. Visų pirma pažymėtina tai, jog apeliantas teisingai nurodo, jog, įstatymas... 63. Antra, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas be... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau paminėtus išaiškinimus,... 65. Dėl rangos teisinių santykių... 66. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas be pagrindo atmetė jo ieškininį... 67. Visų pirma apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį... 68. Antra, apeliantas nurodo, jog atsakovė nuo 1996 m. buvo jo darbuotoja, kuri... 69. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog įmonės... 70. Trečia, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas savo... 71. Apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu... 72. Kaip nustatė teismas, remdamasis Sodros duomenimis, UAB ,,Alvaras“... 73. Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su... 74. Kaip minėta, ekspertizės akto išvada pagal savo įrodomąją galią nėra... 75. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 76. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 77. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę apeliacinis... 78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą... 79. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 80. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas spendimas, jos turėtos... 81. Atsakovė taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 82. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 83. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 84. Atsakovei R. L. (a. k. ( - ) ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės...