Byla e2-956-933/2020
Dėl perkančiosios organizacijos 2019 m. lapkričio 22 d. neskelbiamos apklausos sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei to paties objekto neskelbiamos apklausos pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės asociacijos LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl perkančiosios organizacijos 2019 m. lapkričio 22 d. neskelbiamos apklausos sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei to paties objekto neskelbiamos apklausos pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė ieškinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sąlygas ir Apklausos I 5.5 punkto nuostatas (dėl ieškinyje identifikuotų pažeidimų) neteisėtomis; pripažinti Apklauso II pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį su ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertą) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

61.1.

72019-10-11 Lietuvos Respublikos Seimo narys teisės aktų registre įregistravo Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-39481 ir Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-39492. 2019-11-20 Lietuvos Respublikos Seimo valdyba sprendimu Nr. SV-S-14743: pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris vertins įstatymų projektus; patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją; perdavė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė 2019-11-22 raštu Nr. S-2019-7181 kreipėsi į ieškovę su kvietimu pateikti pasiūlymą pagal atsakovės prie rašto pridėtas Apklausos I sąlygas. Apklausoje I atsakovė nustatė terminą tiekėjų pasiūlymams pateikti iki 2019-11-27 16 val. Ieškovė, susipažinusi su Apklausos I sąlygomis ir reikalavimais, nusprendė, jog jos yra neaiškios ir dviprasmiškos, o apklausai skirtos lėšos vos 100 Eur su PVM dirbtinai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją bei galimybę suteikti reikiamas nepriklausomo ekspertinio vertinimo išvadas dėl įstatymų projektų. 2019-11-25 ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl Apklausos I sąlygų paaiškinimo ir patikslinimo. 2019-11-26 atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės prašymą patikslinti bei paaiškinti Apklausos I sąlygas. 2019-11-27 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl neteisėtų Apklausos I sąlygų panaikinimo ir patikslinimo. 2019-12-05 atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė.

81.2.

92019-12-04 ieškovė raštu Nr. 02/14 kreipėsi į atsakovę su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu ekspertas buvo atrinktas paslaugų suteikimui, kuomet Apklausa I nėra įvykusi, 2019-11-27 - 2019-12-05 Apklausa I turėjo būti sustabdyta dėl ieškovės pateiktos 2019-11-27 pretenzijos. 2019-12-05 atsakovė pateikė atsakymą. 2019-12-05 ieškovei paaiškėjo, jog atsakovė lygiagrečiai Apklausai I įvykdė kitą Apklausą II dėl to paties viešojo pirkimo objekto, t. y. tiek Apklausa I, tiek Apklausa II atsakovė siekė įsigyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas dėl Įstatymų projektų. 2019-12-05 teisės aktų registre buvo registruota ir viešai paskelbta Ekspertinio vertinimo išvada dėl įstatymų projektų, kurią parengė ekspertas A. B. Ekspertas A. B. suteikė ekspertinio vertinimo paslaugas pagal sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir eksperto pagal Apklausos II sąlygas. 2019-12-06 ieškovė, spręsdama, jog dėl to paties viešojo pirkimo objekto – eksperto paslaugų dėl įstatymų projektų – negalėjo būti vykdomos dvi atskiros apklausos, pateikė pretenziją dėl Apklausos II ir Pirkimo sutarties pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis.

101.3.

11Ieškovės vertinimu, Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 6 ir 7 punktai pažeidžia VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kuris nustato, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Toks reikalavimas nustatytas ir Mažos vertės pirkimų apraše (21.3.2 p.). Apklausos I sąlygos neleidžia ieškovei įvertinti įsigyjamų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų tikslios apimties, pažeidžia ir skaidrumo principą. Ekspertinių paslaugų suteikimo apimtį, be kita ko, apima išvados teikimas dėl Seimo narių pasiūlymų, pateiktų Įstatymų projektams, kurie buvo registruoti iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Techninės specifikacijos 2.3 p.). Ieškovė 2019-11-25 prašė atsakovės patikslinti Techninės specifikacijos 2.3 punktą, įtvirtinant, jog išvada turi būti pateikiama tik dėl Seimo narių pasiūlymų, pateiktų Įstatymų projektams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka registruoti iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos (ne iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo). Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą pagal Apklausos I sąlygas, negali nustatyti tikslios apimties Seimo narių pasiūlymų, kurie bus pateikti po tiekėjo pasiūlymo pateikimo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pasiūlymo išlaidos, kurios objektyviai negali būti numatytos pasiūlymo pateikimo dieną neturėtų būti įskaičiuojamos į pasiūlymo kainą. Po pasiūlymo pateikimo paaiškėję Seimo narių pasiūlymai dėl įstatymų projektų de jure yra laikomi papildoma paslaugų apimtis, kurios įsigijimas turėtų būti iš esmės sprendžiamas naujomis apklausos sąlygomis arba galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimu.

121.4.

13Ekspertas teikiant išvadą turės atsakyti į Apklausos I Techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.3 punktuose suformuotus klausimus. Ieškovės nuomone, ekspertui suformuoti klausimai yra netikslūs bei dviprasmiški. Ekspertas, analizuodamas konkrečią ES praktiką, turės pateikti Perkančiajai organizacijai tos ES šalies reguliavimo pranašumus, trūkumus ir iškilusias problemas, taip pat aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą, apimtį (3.4 p.). Ieškovė 2019-11-25 rašte atsakovei pastebėjo, jog tam, kad ekspertas turėtų galimybę pateikti kompetentingą ir išsamią išvadą dėl kitose ES valstybėse narėse taikomo teisinio reglamentavimo bankų/finansų srityje, ekspertui turi būti keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo toje konkrečioje ES narėje. Vien teisinio išsilavinimo pagal Lietuvos Respublikos teisę įgijimas nereiškia, jog toks ekspertas bus kompetentingas suteikti išvadas pagal kitos valstybės nacionalinę teisę.

141.5.

15Ekspertas paslaugas turės suteikti per 7 kalendorines dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Paslaugų suteikimo terminas neproporcingai trumpas bei objektyviai neįgyvendinamas, atsižvelgiant į siekiamų įsigytų paslaugų apimtį bei reikalavimą išanalizuoti ES valstybių praktiką. Ieškovė 2019-11-25 prašė atsakovės nustatyti ne trumpesnį nei 20 kalendorinių dienų paslaugų suteikimo terminą nuo viešojo pirkimo sutarties sudarymo, įtvirtinti viešojo pirkimo sutarties termino pratęsimą papildomoms 20 kalendorinių dienų dėl nenumatytų aplinkybių (pvz., Seimo nariams įregistravus kitokius įstatymų projektus). Vien tai, kad įstatymų projektų įsigaliojimo data numatyta 2020-01-01, nereiškia, jog toks įsigaliojimo terminas nekoreguojamas. Eksperto 2019-12-05 parengta išvada nėra išsami, objektyvi, daugeliu atveju nėra pagrįsta šaltiniais, neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimų. Apklausos I Techninės specifikacijos 7 punktas turėtų būti pripažintas neteisėtu proporcingumo aspektu.

161.6.

17Apklausos I sąlygų 5.5 punkte atsakovė įtvirtino maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą 100 Eur su PVM. Pirkimo objekto apimtis yra itin didelė, o daugelis paslaugų teikėjų, nors ir kompetentingų suteikti paslaugas, neturi galimybių dalyvauti Apklausoje I vien dėl neproporcingo pirkimui skirto biudžeto. Atsakovė atsakyme į 2019-11-27 pretenziją maksimalaus biudžeto nustatymą grindžia Seimo valdybos posėdžio protokolu Nr. SV-P-238 ir jame nustatyta iki 100 Eur su PVM biudžeto suma Apklausai I. Seimo valdybos sprendimai nenaikina atsakovės pareigų Apklausą I vykdyti laikantis VPĮ ir Mažos vertės pirkimų aprašo reikalavimų. Atsakovės atsakyme į 2019-11-27 pretenziją minimi ankstesni ekspertinių paslaugų užsakymo pavyzdžiai nėra susiję su konkrečiais įstatymų projektais. Apklausos I sąlygų 5.5 punktas dirbtinai riboja konkurenciją – nors rinkoje yra daug finansų srities ekspertų, jie neturi objektyvių galimybių jas suteikti dėl tokio biudžeto.

181.7.

19Ieškovės vertinimu, dviejų lygiagrečių pirkimo procedūrų vykdymas neskelbiamų apklausų būdu dėl to paties pirkimo objekto yra draudžiamas bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus principus. Atsakovė vykdė Apklausą II tuo pačiu metu kaip ir Apklausą I dėl tų pačių paslaugų. Apklausa II buvo vykdoma ir tuomet, kai Apklausoje I ieškovė pateikė pretenziją dėl Apklausos I sąlygų neteisėtumo. Vykdant Apklausą II atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019-11-20 sprendimu Nr. SV-S-1474 jai suteiktas teises (įgaliojimus), taip pat Lietuvos Respublikos Seimo valdybos posėdžio protokolu Nr. SV-P-238 patvirtintą biudžetą (e. b. 1 t. 1-12 b. l.).

202.

21Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinio reikalavimus, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodė, kad:

222.1.

23Lietuvos bankų asociacija 2019-11-12 pateikė Seimo kanceliarijai prašymą kviesti dalyvauti neskelbiamoje apklausoje. Lietuvos bankų asociacija 2019-11-22 raštu Nr. S-2019-7181 „Kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo“ buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamoje apklausoje ir iki 2019-11-27 16 val. pateikti pasiūlymą. Nustatytu terminu pasiūlymas iš ieškovės nebuvo gautas. 2019-11-27 gauta ieškovės pretenzija, kuri, nepraleidus įstatymo nustatytų terminų, išnagrinėta ir atmesta 2019-12-05. Apklausos sąlygos yra perkančiosios organizacijos prerogatyva. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti šios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkinio objekto savybių, techninių charakteristikų ir panašių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sąlygos būtų pritaikytos konkrečiai jam, ar pirkimo sąlygos būtų modifikuotos taip, kad tiekėjas atitiktų sąlygomis keliamus reikalavimus.

242.2.

25Tiekėjas turėjo įvertinti galimus apimties pokyčius dėl gautų Seimo narių pasiūlymų nuo pasiūlymo pateikimo iki sutarties sudarymo. Šiuo aspektu perkančioji organizacija negali nei patikslinti, nei iš anksto nurodyti Seimo narių pasiūlymų, kurie gali būti registruoti dėl įstatymo projekto. Seimo valdyba 2019-11-20 sprendimu Nr. SV-S-1474 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP- 3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo“ patvirtino nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją, kuri ir buvo pateikta kviečiamiems dalyvauti neskelbiamoje apklausoje tiekėjams. Techninėje specifikacijoje suformuluoti klausimai turi būti atsakyti tokia apimtimi, kokia jie suformuluoti. Ekspertams numatyti reikalavimai nustatyti atsižvelgiant į suformuluotas užduotis, todėl tiekėjo siūlymas įtraukti reikalavimą dėl teisinio išsilavinimo pagal ES valstybių narių teisę, kuriomis vadovaujantis ekspertas teiks analizę, nebuvo svarstomas. Ieškinyje nenurodoma, kokiems VPĮ principams ir normoms prieštarauja Seimo valdybos sprendimas, o samprotavimai dėl techninėje specifikacijoje suformuluotų klausimų netikslumo yra deklaratyvūs bei vertintini kaip nepagrįsta kritika.

262.3.

27Profesionalui ir savo srities žinovui, t. y. ekspertui, ne kartą rengusiam analitinius teisės aktų projektų vertinimus 7 kalendorinių dienų terminas eksperto išvadai pateikti nėra akivaizdžiai per trumpas siekiant, kad išvados būtų išsamios ir kokybiškos. Prašoma atsakyti į tris klausimus, todėl 7 kalendorinių dienų terminas yra pakankamas paslaugoms tinkamai įvykdyti ir neapriboja tiekėjų konkurencijos. Ekspertinio įvertinimo išvados pateikimas tiesiogiai susijęs su įstatymo projekto priėmimo procedūromis. Atsižvelgus į perkamų paslaugų pobūdį ir apimtį, analogiškų vykdytų pirkimų sąlygas ir VPĮ įtvirtintą draudimą perkančiosioms organizacijoms pirkti prekes ar paslaugas nepriimtinomis, per didelėmis, kainomis, esant nustatytai 100 Eur su PVM kainai už eksperto išvadą lėšos būtų naudojamos racionaliai, o VPĮ principai nėra pažeidžiami. Ieškovė apklausos sąlygas vertina subjektyviai. Perkančiosios organizacijos pareiga aiškinantis numatomo pirkimo vertę atlikta tinkamai – įprastinė panašių pirkimų ir sutarčių sudarymo bei vykdymo praktika ir kaina buvo išanalizuoti. Terminai nustatomi ir atsižvelgus į konkretaus teisės akto projekto priėmimo procedūrų numatomas datas, numatomą teisės akto įsigaliojimo datą, t. y. tiesiogiai susiję su teisės akto projekto priėmimo procedūromis.

282.4.

29Perkamų paslaugų rezultatas yra intelektinės veiklos produktai. Atsižvelgusi į tai ir įvertinusi nustatytą kainą už vieną išvadą, siekdama nupirkti ekspertinio įvertinimo paslaugas ne tik iš suinteresuotų tiekėjų, bet ir iš mokslo įstaigų, Seimo kanceliarija vykdo kelias atskiras neskelbiamas apklausas, kviesdama pasiūlymus teikti ne tik universitetus, bet ir pareiškusius norą dalyvauti tokiose apklausose, o įvertinusi pasiūlymus, jiems atitinkant nustatytus reikalavimus, yra pasirengusi sudaryti sutartis ne su vienu tiekėju, o jas įvykdžius dėl vieno teisės akto projekto teikti svarstyti Seimui kelias skirtingų tiekėjų parengtas ekspertinio įvertinimo išvadas. 2019-11-22 raštu Nr. S-2019-7177 „Kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo“ Vilniaus universitetas buvo pakviestas dalyvauti neskelbiamoje apklausoje ir iki 2019-11-27 16 val. pateikti pasiūlymą. Pasiūlymas buvo gautas, įvertintas ir pripažintas atitikusiu apklausos sąlygas. 2019-11-28 buvo sudaryta žodinė sutartis (Apklausos sąlygų 7.2 p.), pagal kurią ekspertinio įvertinimo išvadą numatyta pateikti iki 2019-12-05. Nustatytu terminu išvada pateikta, už suteiktas paslaugas apmokėta 2019-12-16. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo išvada, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. DČ-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 lydintysis dokumentas.

302.5.

31Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti pasiūlymą. Ieškovė dalyje dėl reikalavimo, kuriuo ginčijama su VšĮ Vilniaus universitetu sudaryta sutartis, neatitinka subjekto, turinčio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kriterijų, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo, nenurodė konkretaus subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, todėl ieškinys šioje dalyje negali būti nagrinėjamas teisme ir paliktinas nenagrinėtu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Jei teismas tenkintų pirmąjį ieškinio reikalavimą, suėjus apklausoje nustatytam terminui pasiūlymams pateikti, perkančioji organizacija negalėtų tikslinti apklausos sąlygų. Teismui tenkinus antrąjį reikalavimą ieškovei taip pat nekiltų teisinių pasekmių: ekspertinio įvertinimo išvada, vadovaujantis Seimo statuto 145 straipsnio 3 dalimi, jau yra Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 lydintysis dokumentas, kuris, vadovaujantis Seimo statuto 136 straipsnio 4 dalimi Seimo posėdžių sekretoriato užregistruotas ir oficialiai paskelbtas. Ginčo baigtis apskritai nesukels teisinių pasekmių.

322.6.

33Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jos paties prašymu pakviesta dalyvauti apklausoje, neteikė pasiūlymo, teikė deklaratyvius klausimus dėl apklausos sąlygų, teikė pretenziją, vėliau pareiškė ir ieškinį teismui, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nenurodydama, kaip jos interesai pažeidžiami, suponuoja abejones dėl ieškovės dalyvavimo atliekamoje apklausoje ir pradėto teisminio ginčo tikrųjų tikslų. Pakviesta dalyvauti apklausoje ieškovė, naudodamasi suteiktomis procesinėmis teisėmis, stengiasi stabdyti ne tik vykdomos neskelbiamos apklausos procedūras, bet ir Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 priėmimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (e. b. 1 t. 88-98 b. l.).

343.

35Vilniaus apygardos teismas 2019-12-30 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti VšĮ Vilniaus universitetą, taip pat įtraukti Viešųjų pirkimų tarnybą išvadą duodančia institucija byloje (e. b. 1 t. 118-119 b. l.).

364.

37Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad universiteto su atsakove sudaryta viešojo pirkimo sutartis dėl ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimo pagal Apklausą II buvo įvykdyta laiku, tinkamai, o už suteiktas paslaugas atsiskaityta, todėl nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia. Dėl kitų keliamų reikalavimų pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytiems argumentams (e. b. 1 t. 121-122 b. l.).

385.

39Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškinio reikalavimus visa apimti. Dublike nurodė, kad:

405.1.

41Ieškovė, teikdama ieškinį, tikisi, kad pirkimo procedūros, ištaisius pirkimo sąlygų neatitikimus teisės aktams bei pripažinus, kad pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai, bus pradėtos iš naujo, ir tai leis lygiaverčiai konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dviejų lygiagrečių pirkimo procedūrų vykdymas neskelbiamų apklausų būdu dėl to paties pirkimo objekto yra draudžiamas bei pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir kitus principus, dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys.

425.2.

43Atsakovei nepašalinus išdėstytų Techninės specifikacijos reikalavimų netikslumų bei dviprasmiškumų, Techninės specifikacijos sąlygos turėtų būti pripažįstamos neteisėtomis, o tai, kad šios sąlygos buvo patvirtintos nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Teismo sprendimas turėtų realią įtaką, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (e. b. 1 t. 123-128 b. l.).

446.

45Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad:

466.1.

47Aprašas, reglamentuojantis mažos vertės pirkimų atlikimo tvarką, nenustato, kaip kiekvienu atveju konkrečiam pirkimui turi būti nustatoma maksimali lėšų suma. Pasirinkusi neskelbiamai apklausai rengti pirkimo sąlygas, atsakovė turi pareigą jomis dirbtinai nemažinti tiekėjų konkurencijos (Aprašo 7 punktas). Nustatant maksimalią pirkimui skiriamą lėšų sumą, paprastai atsižvelgiama į pirkimo objektą, jo specifiką, apimtį, sudėtingumą, taip pat į jau sudarytų analogiškų pirkimo sutarčių kainą (įkainį), atlikto rinkos tyrimo rezultatus. Tarnybos nuomone, sprendžiant, ar nustatyta maksimali lėšų suma yra protinga ir proporcinga pirkimo objektui, ar ji neatgraso tiekėjų nuo dalyvavimo viešajame pirkime taip dirbtinai ribojant tiekėjų konkurenciją, būtina nustatyti pačios atsakovės argumentus, kaip šiuo atveju buvo nustatyta viešajam pirkimui skiriama maksimali lėšų suma (ar atlikus rinkos tyrimą, ar įvertinus jau turimas, neseniai sudarytas panašaus pobūdžio sutartis ir pan.). Svarbu įvertinti viešojo pirkimo objekto, t. y. perkamos ekspertinės paslaugos apimtis. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus Apklausa 1 techninės specifikacijos reikalavimus perkamai ekspertinei išvadai, pagrįstai kyla abejonių dėl šiam pirkimui nustatytos maksimalios lėšų sumos (100 Eur su PVM) kaip galinčios dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją, atgrasyti nuo dalyvavimo viešajame pirkime.

486.2.

49Ar nustatytas paslaugos suteikimo terminas yra toks, kad tiekėjui objektyviai pakaktų laiko tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus viešojo pirkimo sutartimi, yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu. Tarnybos nuomone, vertinant nustatyto termino pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkretaus pirkimo objekto specifiką, teikiamos paslaugos apimtį bei paslaugai nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į reikalavimą išanalizuoti, įvertinti ir kitų ES valstybių narių patirtį, jose taikomą reglamentavimą ir pan., abejotina, ar nustatytas paslaugos teikimo terminas gali būti vertinamas kaip pakankamas.

506.3.

51Perkančiajai organizacijai suformulavus pirkimo objektą, t. y. kad į teikiamų paslaugų apimtį turės įeiti ne tik Seimo narių pasiūlymai, registruoti iki, bet ir po pasiūlymų pateikimo (akivaizdu, kad perkančioji organizacija tiksliai įvertinti tokių pasiūlymų skaičiaus negali), tiekėjai, teikdami pasiūlymus ir apskaičiuodami pasiūlymo kainą, turi įsivertinti galimą riziką dėl pirkimo objekto apimčių pokyčių. Pirkimo dokumentų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, t. y. tiekėjai, įvertinę tokią riziką, vis tiek gali nurodyti, jog pasiūlymo kaina yra ne didesnė nei 100 Eur su PVM, kadangi toks reikalavimas dėl maksimalios šio pirkimo lėšų sumos įtvirtintas pirkimo sąlygose.

526.4.

53Vykdant mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos neturi pareigos nustatyti tam tikrus tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“, 2 punkte nurodyta, kad minėtu įsakymu patvirtinta tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami nuo 2017-07-01 pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Atliekant mažos vertės viešuosius pirkimus ar mažos vertės pirkimus, pradėtus nuo 2017-07-01, šiuo įsakymu patvirtinta tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika yra rekomendacinė. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto specifiką, turi diskrecijos teisę spręsti, ar ji konkrečiu atveju kels tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, ar ne.

546.5.

55Svarbu bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar Apklausos 2 procedūros buvo vykdomos tik dėl to, kad atsakovė dėl Apklausos 1 pirkimo gavusi ieškovės pretenziją, vis tiek galėtų dėl pirkimo objekto sudaryti pirkimo sutartį. Tokiu atveju, Tarnybos nuomone, būtų pagrindo abejoti Apklausos 2 procedūrų teisėtumu. Tačiau gali būti, jog atsakovė dėl to paties pirkimo objekto vykdė kelias neskelbiamas apklausas, kadangi konkrečiu atveju tikslas buvo gauti ne vieną vieno tiekėjo rengtą, o keletą skirtingų tiekėjų rengtų ekspertinių vertinimų apie analizuotinus įstatymų projektus, kas, tikėtina, leistų apie įstatymų projektus susidaryti objektyvesnį, išsamesnį vaizdą (e. b. 1 t. 135-138 b. l.).

567.

57Atsakovė triplike prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Triplike nurodė, kad:

587.1.

59Ieškovei buvo sudarytos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti pasiūlymą, tačiau pasiūlymas nebuvo pateiktas. Įvertinus tai, kad 2019-11-22 raštu Nr. S-2019-7181 išsiųstos apklausos sąlygos Lietuvos bankų asociacijai ir 2019-11-22 raštu Nr. S-2019-7177 išsiųstos apklausos sąlygos VšĮ Vilniaus universitetui identiškos, darytina išvada, kad ieškovė dalyje dėl reikalavimo, kuriuo ginčijama su VšĮ Vilniaus universitetu sudaryta sutartis, neatitinka subjekto, turinčio teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą, kriterijų, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo. Nei ieškinyje, nei dublike ieškovė nenurodė konkretaus subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo.

607.2.

61Ieškovė neatsižvelgia nei į mažos vertės pirkimo neskelbiamos apklausos specifiką, nei į perkamo objekto specifiškumą. Skirtingų tiekėjų pateiktos skirtingų ekspertų parengtos teisės akto projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos, dėl intelektinio jų pobūdžio, nelaikytinos tuo pačiu objektu. Sėkmingai sudaryta ir laiku įvykdyta sutartis Apklausoje II patvirtina ieškinio ir dubliko teiginių dėl per mažos sutarties vertės ir per trumpų įvykdymo terminų nepagrįstumą, o iš tinkamai ir laiku įvykdytos sutarties fakto spręstina, kad klausimai ekspertams suformuluoti aiškiai ir tiksliai, kad ekspertinis įvertinimas pagal juos gali būti pateiktas. Profesionaliam ekspertui nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas eksperto išvadai pateikti, t. y. atsakyti į tris klausimus, yra pakankamas paslaugoms tinkamai įvykdyti ir tiekėjų konkurencijos neapriboja. Buvo objektyvios priežastys nustatyti tokius terminus – jei nebūtų gauta ekspertinio įvertinimo išvada, Seimas nebūtų galėjęs toliau tęsti įstatymo leidybos procedūrų. Terminas išvadai pateikti kiekvieno paslaugų pirkimo atveju nustatomas atsižvelgus į konkretaus įstatymo projekto priėmimo procedūrų numatomas datas, numatomą teisės akto įsigaliojimo datą. Atsižvelgus į perkamų paslaugų pobūdį ir apimtį, analogiškų vykdytų pirkimų sąlygas ir VPĮ įtvirtintą draudimą perkančiosioms organizacijoms pirkti prekes ar paslaugas nepriimtinomis, per didelėmis, kainomis, 100 Eur su PVM kaina už eksperto išvadą atitinka racionalaus lėšų panaudojimo principą. Nustatant už eksperto išvadą mokėtiną lėšų sumą buvo vadovautasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (Metodikos 11 punktas). Nustatant už vieną eksperto išvadą mokėtiną sumą ir sutarties įvykdymo terminus buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos vykdytus nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimus, t. y. įprastinė panašių pirkimų ir sutarčių sudarymo bei vykdymo praktika buvo išanalizuota (e. b. 1 t. 142-147 b. l.).

62Teismas

konstatuoja:

638.

64Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

659.

66Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

67Dėl nustatytų aplinkybių

6810.

69Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2019-11-20 sprendime Nr. SV-S-1474 nusprendė: 1. pritarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris vertins Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3949; 2. patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo techninę specifikaciją; 3. perduoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai vykdyti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešąjį pirkimą teisės aktų nustatyta tvarka (e. b. 1 t. 13 b. l.).

7011.

71Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949 Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad pirkimo objektas – minėtų teisės aktų nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos (1 p.). Techninės specifikacijos 2.3 punktas numato, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos atliekant nepriklausomą ekspertinį įvertinimą ir pateikiant išsamią ekspertų išvadą dėl Seimo narių pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi būti motyvuotai atsakyta į šiuos klausimus: 3.1 Ar tokio mokesčio, kaip numatytas pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, įvedimas būtų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems šis mokestis būtų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus? 3.2 Kokios galimos šio mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams? 3.3 Ar tokie ir panašūs mokesčiai, kaip siūloma pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra privalomi įvesti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? Pateikite pavyzdžių. Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių Europos sąjungos valstybių narių praktika, turi būti nurodyti tos šalies pasirinkto reguliavimo pranašumai, įvardinti tokio reguliavimo trūkumai ir iškilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės analizę, turi aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą ir apimtį (4 p.). Reikalavimai ekspertams numatyti II skyriuje. Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada turi būti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7 p.) (e. b. 1 t. 14-16, 24-26 b. l.). Ieškovė ieškiniu ginčija Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sąlygas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Techninė specifikacija neturi 3.4 punkto, o savo esme ieškovė kelia klausimą dėl Techninės specifikacijos 4 punkto.

7212.

73Atsakovė 2019-11-22 siuntė kvietimą ieškovei dalyvauti apklausoje dėl Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo. Apklausoje nurodyta, kad: Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali būti didesnė kaip 100 Eur su PVM (5.5 p.); paslaugų tiekėjas, pageidaujantis dalyvauti pirkime, užpildytą ir pasirašytą pasiūlymą, parengtą pagal 1 priede pateiktą pasiūlymo formą turi pateikti iki 2019-11-27 16 val. (5.7 p.); prašymai paaiškinti apklausos sąlygos gali būti pateikiami ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Į laiku gautą paslaugų teikėjo prašymą paaiškinti apklausos sąlygos perkančioji organizacija atsako ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo gavimo dienos. Paaiškinimai, patikslinimai dėl apklausos sąlygų teikiami ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (5.9 p.); 6 punkte numatytos pasiūlymų vertinimo taisyklės, tarp jų 6.3 punkte nurodyta, kad pirkimo organizatorius gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus išrinks pagal kainos kriterijų (6.6.5 p.); pirkimo sutartis bus sudaryta nedelsiant, t. y. nesilaikant pirkimo sutarties sudarymo termino (7.1 p.); pirkimo sutartis laikoma sudaryta perkančiajai organizacijai pateikus paslaugų tiekėjui užsakymą (elektroniniu paštu pateikus prašymą teikti nepriklausomą ekspertinį įvertinimą pagal Apklausos sąlygas ir techninę specifikaciją) dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo pateikimo (7.2 p.); nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir ekspertų išvada turi būti pateikta atsakovei per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7.5. p.) (e. b. 1 t. 17-21, 39 b. l.). Teikta pasiūlymo forma (e. b. 1 t. 22-23 b. l.), nešališkumo deklaracija (e. b. 1 t. 27 b. l.).

7413.

75Ieškovė 2019-11-25 atsakovei teikė prašymą paaiškinti ir patikslinti atsakovės 2019-11-22 apklausos sąlygas dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo (apklausos sąlygų 7.11 punkto bei apklausos sąlygų 3 priedo (nešališkumo deklaracijos; pasiūlymo formos 5 punkto; techninės specifikacijos reikalavimų, apibrėžiančių viešojo pirkimo objekto apimtį, paaiškinimo ir patikslinimo 2.3, 3.1, 3.3, 3.4, 6, 7 punktų, apklausos sąlygų 5.5 punkto), tuo pačiu prašė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą papildomomis 7 kalendorinėmis dienomis, jog tiekėjas ir kiti apklausos dalyviai galėtų įvertinti išaiškinimus ir pateikti pasiūlymą (e. b. 1 t. 28-32 b. l.). Atsakovė 2019-11-29 pateikė atsakymus, tuo pačiu nurodė, kad neatlikus apklausos sąlygų keitimo nėra pagrindo pratęsti terminą pasiūlymams pateikti (e. b. 1 t. 33-38 b. l.). Ieškovė 2019-11-27 teikė pretenziją, kurioje prašė sustabdyti apklausos procedūras, kol bus išnagrinėta tiekėjo pretenzija; paaiškinti ir patikslinti apklausos sąlygas pagal tiekėjo 2019-11-25 rašte ir šioje pretenzijoje nurodytus prašymus; perkančiajai organizacijai nusprendus tenkinti tiekėjo pretenziją, pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą papildomomis 7 kalendorinėmis dienomis, jog tiekėjas ir kiti apklausos dalyviai galėtų įvertinti išaiškinimus ir pateikti pasiūlymą (e. b. 1 t. 40-44 b. l.). Atsakovė 2019-12-05 atmetė ieškovės pretenziją (e. b. 1 t. 45-50 b. l.).

7614.

77Ieškovė 2019-12-04 siuntė atsakovei paklausimą (e. b. 1 t. 51 b. l.). Atsakovė 2019-12-05 informavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, atsižvelgusi į perkamą objektą, kaip intelektinį produktą, į nustatytą kainą už vieną išvadą, taip pat siekdama nupirkti nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas ne tik iš suinteresuotų aktyviausių tiekėjų, bet ir iš mokslo įstaigų – universitetų, vykdo kelias atskiras neskelbiamas apklausas, kviesdama pasiūlymus teikti ne tik universitetus, bet ir visus, pareiškusius norą dalyvauti tokiose apklausose, o įvertinusi pasiūlymus, šiems atitinkant nustatytus reikalavimus, yra pasirengusi sudaryti sutartis ne su vienu tiekėju (e. b. 1 t. 52 b. l.). Ieškovė teikė 2019-12-06 pretenziją, kurioje prašė: sustabdyti viešojo pirkimo procedūrą ir paslaugų teikimą pagal kitą (kitas) apklausą (-as) ir jos (jų) pagrindu sudarytą sutartį, tol, kol bus išnagrinėta pretenzija; pripažinti, kad lygiagrečiai apklausai vykdytos pirkimo procedūros, kurių metu buvo sudaryta sutartis su ekspertu A. B. ar ji pasitelkusiu tiekėju, įvykdytos neteisėtai; pripažinti, kad viešojo pirkimo sutartis su ekspertu A. B. ar jį pasitelkusiu tiekėju yra negaliojanti; nutraukti lygiagrečias apklausas dėl to paties pirkimo objekto – įstatymų projektų ekspertinio vertinimo (e. b. 1 t. 53-56 b. l.).

7815.

79Pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad 2019-11-22 buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti apklausoje dėl nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo (e. b. 1 t. 100 b. l.), tarp jų ir VšĮ Vilniaus universitetui (e. b. 1 t. 1 t. 101-111 b. l.). 2019-11-27 VšĮ Vilniaus universitetas pateikė pasiūlymą Nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų pirkimo mažos vertės apklausai, siūlė paslaugos kainą 100 Eur su PVM (e. b. 1 t. 112-114, 115 b. l.). 2019-11-28 VšĮ Vilniaus universiteto pasiūlymas pripažintas atitinkančiu apklausos sąlygas; prašoma pateikti ekspertinį vertinimą pagal apklausos sąlygas ir techninę specifikaciją; nurodyta, kad ekspertų išvada turi būti pateikta iki 2019-12-05 16 val. (e. b. 1 t. 99 b. l.). Teikti duomenys apie atliktą mokėjimą VšĮ Vilniaus universitetui (e. b. 1 t. 116-117 b. l.).

8016.

81Pagal Mažos vertės pirkimų aprašą: neskelbiama apklausa – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėjus, kviesdama pateikti pasiūlymus (4.2 p.); pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, siekia racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, bei užtikrina, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų vykdant pirkimo sutartis (6 p.); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti Apraše nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos (7 p.); pirkimo procedūros, kai pirkimas atliekamas neskelbiamos apklausos būdu, prasideda, kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti pasiūlymą (pasiūlymus) (8 p.); 9 punkte numatyti pirkimo procedūros pasibaigimo atvejai tarp jų, kai: 9.1. sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jei jo buvo prašoma, arba sudaroma preliminarioji sutartis; kiekviena atliekama pirkimo procedūra patvirtinama nurodomais dokumentais: 17.1. jei pirkimas vykdomas žodžiu, pirkimą patvirtinantys dokumentai yra sutartis ir CVP IS paskelbta informacija apie ją, o jei sutartis sudaryta žodžiu – sąskaita faktūra arba kiti buhalterinės apskaitos dokumentai; neskelbiama apklausa gali būti vykdoma jei perkamos mokslo ir studijų institucijų veiklos, mokslo, meninės veiklos, studijų, taip pat mokslo ir studijų institucijų paraiškų leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą gauti ekspertinio vertinimo paslaugos (21.2.17 p.); pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (21.3.2 p.); kreipiamasi į tiekėją (-us) žodžiu ar raštu. Jei kreipiamasi raštu – nurodomas pasiūlymų pateikimo terminas. Jis nustatomas toks, kad tiekėjui pakaktų laiko parengti pasiūlymą (21.3.3. p.); susipažinimo su pateiktais pasiūlymais procedūra gali nevykti – tokiu atveju patikrinama, ar tiekėjo siūlomas pirkimo objektas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir ar tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (21.3.4 p.); priimamas sprendimas dėl laimėtojo: 21.3.7.1. laimėtoju gali būti pasirenkamas tik toks tiekėjas, kurio pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; 21.3.7.2. jei buvo apklausti keli tiekėjai, laimėtoju išrenkamas tas, kurio pasiūlymas geriausiai tenkina perkančiosios organizacijos poreikius (jei buvo rengiami pirkimo dokumentai – juose nustatytus reikalavimus) ir tiekėjo siūloma kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina (21.3.8 p.); su tiekėju, kurio pasiūlymas nustatytas laimėjęs, sudaroma pirkimo ar preliminarioji sutartis (21.3.9 p.); sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (be PVM) (21.4.3. p.); atliekant neskelbiamą apklausą, pirkimo dokumentai rengiami Aprašo 21.2.2 ir 21.2.4 punktuose nustatytais atvejais. Kitais atvejais pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, o jei nusprendžiama juos rengti, jų reikalavimai nustatomi perkančiosios organizacijos nuožiūra (21.3.1 p.).

8217.

83Nagrinėjamu atveju vertinant bylos medžiagą: pirma, atkreiptinas dėmesys į patį pirkimo objektą – ekspertinių paslaugų pirkimas; antra, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai); trečia, teismų praktikoje jau yra pasisakyta dėl kai kurių ieškovės keliamų klausimų (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4724-590/2017); ketvirta, nors ieškovė ieškinyje vartoja terminiją Apklausa I ir Apklausa II, tačiau įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pagal bylos duomenis tokie terminai Perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo vartojami: i) buvo siūloma vienoje apklausoje dalyvauti keliems tiekėjams (Mažos vertės aprašo 4.2, 8 p.); ii) jiems siūlymai dalyvauti apklausoje išsiųsti tą pačią dieną (2019-11-22); iii) nurodytos identiškos apklausos sąlygos; iv) nurodyta pasiūlymus pateikti iki to paties termino (2019-11-27 16 val.); v) 6.6.5 punktas numatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus išrinks pagal kainos kriterijų.

84Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

8518.

86Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nustatytu terminu nepateikė pasiūlymo dėl vykdyto viešojo pirkimo (apklausos), VšĮ Vilniaus universitetas pateikė pasiūlymą, 2019-11-28 tarp atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus universiteto buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus universitetas 2019-12-05 pateikė ekspertinį vertinimą.

8719.

88Ieškovė ieškinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 7 punktų sąlygas ir Apklausos I 5.5 punkto nuostatas (dėl ieškinyje identifikuotų pažeidimų) neteisėtomis; pripažinti Apklauso II pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį su Ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertą) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovė jau neturi suinteresuotumo ginčyti atitinkamų konkurso sąlygų ir sudarytos viešojo pirkimo sutarties.

8920.

90Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, ir joje nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (dėl veiksmingumo principo žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9121.

92Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, ECLI:EU:C:2005:5). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015). Dėl nurodytų argumentų yra aiškus ieškovės teisinis suinteresuotumas, kad būtų atliktas Konkurso, nors ir pasibaigusio, sąlygų teisėtumo teisinis įvertinimas.

9322.

94VPĮ V skyriaus nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs. Ši nuostata ypač aktuali vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Taigi, sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir jo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi yra teisiškai reikšmingas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

9523.

96Teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Konkurso sąlygas, tuo pačiu ieškovė ginčija ir atsakovės kartu su trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, sudarytą sutartį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti bylą ar jos dalį dėl atsakovės nurodytų aplinkybių.

97Dėl ieškovės reikalavimų, siejamų su konkurso sąlygomis

9824.

99Viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.).

10025.

101Pasisakant dėl ieškovės reikalavimų, kuriais ginčijamos konkurso sąlygos, visų pirma pažymėtina, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, geriausiai žino, kokios prekės, paslaugos ir darbai labiausiai atitinka jos poreikius, todėl tiekėjas negali neigti šios diskrecijos ir nurodyti perkančiajai organizacijai pirkimo objekto savybių, techninių charakteristikų ir panašių reikalavimų bei siekti, kad pirkimo sąlygos būtų pritaikytos konkrečiai jam, ar pirkimo sąlygos būtų modifikuotos taip, kad tiekėjas atitiktų konkurso sąlygomis keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Antra, sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, i) ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, ii) ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. prejudicinis sprendimas Roche Lietuva, C-413/17). Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo R. G., C-55/94, 37 punktą). Trečia, dėl viešojo pirkimo sąlygų proporcingumo buvo ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, joje konstatuota, jog pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; kt.). Ketvirta, VPĮ 35 straipsnio 4 dalis numato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamas konkrečias Techninės specifikacijos ir apklausos sąlygas, nesutinka su ieškove, jog jos neaiškios ir dviprasmiškos. Teismo vertinimu, ginčijamų sąlygų turinys yra aiškus, suprantamas, o ieškovės vertinimas subjektyvus bei nepagrįstas.

10226.

103Techninės specifikacijos 2.3 punktas numato, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos atliekant nepriklausomą ekspertinį įvertinimą ir pateikiant išsamią ekspertų išvadą dėl Seimo narių pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-3948 ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3949, registruotų iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu: pirma, laikotarpis nuo pasiūlymo pateikimo iki sutarties sudarymo nėra ženklus (ilgas); antra, jis yra aiškiai apibrėžtas bei sudaro objektyvią galimybę įvertinti teikiamų paslaugų apimtį, o kartu ir tam tikrą galimą riziką dėl būsimų pasiūlymų skaičiaus; trečia, pačiai perkančiajai organizacijai nėra ir negali būti žinoma koks Seimo narių pasiūlymų skaičius galės būti pateiktas; ketvirta, bet kuriuo atveju tiekėjo pasiūlymo kaina yra ribojama 100 Eur su PVM suma, o visos techninės specifikacijos sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis ginčijamų Techninės specifikacijos 2.3 punkto nuostatų.

10427.

105Techninės specifikacijos 3 punktas numato, kad suteikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas, taip pat turi būti motyvuotai atsakyta į šiuos klausimus: 3.1 Ar tokio mokesčio, kaip numatytas pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, įvedimas būtų pakeliamas Lietuvoje veikiantiems finansų rinkos dalyviams, kuriems šis mokestis būtų taikomas, įvertinus jų gaunamus pelnus? 3.2 Kokios galimos šio mokesčio įvedimo pasekmės finansų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų vartotojams? 3.3 Ar tokie ir panašūs mokesčiai, kaip siūloma pirmiau nurodytuose įstatymų projektuose, egzistuoja arba yra privalomi įvesti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? Pateikite pavyzdžių. Jeigu teikiant nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugas analizuojama konkrečių Europos Sąjungos valstybių narių praktika, turi būti nurodyti tos šalies pasirinkto reguliavimo pranašumai, įvardinti tokio reguliavimo trūkumai ir iškilusios problemos. Paslaugų teikėjas, pateikdamas konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės analizę, turi aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą ir apimtį (4 p.). Teismas jau atkreipė dėmesį, kad Techninė specifikacija neturi 3.4 punkto, o savo esme ieškovė kelia klausimą dėl Techninės specifikacijos 4 punkto.

10628.

107Teismas, įvertinęs nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas: pirma, nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jos yra neaiškios ar dviprasmiškos; antra, tiekėjui dalyvaujančiam pirkime yra keliamas reikalavimas atsakyti būtent į perkančiosios organizacijos suformuotus klausimus. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės aiškinimu, kad siekiant išanalizuoti Europos sąjungos valstybių narių praktiką dėl Europos Sąjungos valstybėse taikomo teisinio reguliavimo ekspertui turi būti keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl teisinio išsilavinimo toje konkrečioje Europos Sąjungos narėje, nes: pirma, vykdant mažos vertės pirkimus perkančioji organizacija apskritai neturi pareigos nustatyti tam tikrus tiekėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus; antra, teismo įsitikinimu, tam, kad pateikti konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės analizę, aprašyti taikomo reguliavimo teisinį reglamentavimą, struktūrą ir apimtį nėra būtina baigti toje valstybėje teisinio išsilavinimo, tai lemia apskritai eksperto kompetencija ir jo domėjimasis tam tikromis sritimis. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis Techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.3, 4 punkto nuostatų.

10829.

109Apklausos sąlygos numatė, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos turi būti suteiktos ir išsami ekspertų išvada turi būti pateikta per 7 kalendorines dienas nuo nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo dienos (7 p.). Teismo vertinimu, pagal Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus, nustatytas 7 dienų kalendorinis terminas yra pakankamas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog jis ribotų konkurenciją; antra, atsakovė remiasi aplinkybėmis, kad ir prieš tai vykdant Įstatymų ekspertinio vertinimo paslaugų pirkimą toks terminas buvo pakankamas; trečia, per nustatytą terminą buvo gautas VšĮ Vilniaus universiteto pasiūlymas, su kuria buvo sudaryta ir yra įvykdyta sudaryta sutartis; ketvirta, aptariamo termino nustatymas buvo susietas ir su vykdytomis įstatymų leidybos procedūromis (atsižvelgta į numatomas Įstatymų priėmimo procedūrų datas, numatomą teisės akto įsigaliojimo datą ir pan.). Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 7 punktą.

11030.

111Apklausos sąlygų 5.5 punkte nurodyta, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų kaina negali būti didesnė kaip 100 Eur su PVM. Pagal Seimo valdybos 2019-11-20 posėdžio protokolą Nr. SV-P-238 matyti, kad buvo nutarta: „Pavesti Seimo kanceliarijai, vykdant nepriklausomų ekspertinių įvertinimų paslaugų viešuosius pirkimus, nustatyti paslaugų kainą – iki 100 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu už eksperto išvadą“. Viešųjų pirkimų direktoriaus įsakymu patvirtintų Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatos numato, kad numatoma pirkimo vertė – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (2.3 p.). Pirkimo vykdytojas tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių skaičiavimui turėtų: 11.1. kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes ir pan.; 11.2. apgalvoti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių sąlygas (pirkimo sutarčių terminus, kainodarą, pratęsimo galimybę ir t. t.); 11.3. remdamasis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertę (11 p.). Teismo vertinimu: pirma, nustatyta pirkimo kaina atitinka perkamų paslaugų pobūdį ir apimtį; antra, perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad nustatant kainą buvo remtasi Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-94 „Dėl numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 11 punktu; trečia, vykdant analogiško pobūdžio pirkimus taip pat buvo taikoma 100 Eur kaina (žr. atsakovės atsiliepimą); ketvirta, atsakovė, nustatydama aptariamą kainą, užtikrino, kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai ir VPĮ nustatytų principų nepažeidė. Dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis Apklausos 5.5 punkto nuostatų.

11231.

113Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, esą nustatyta kaina ribojama konkurencija. Buvo vykdomas mažos vertės pirkimas. Metodikos dėl mažų pirkimų 7 punkto nuostatos numato, kad laikoma, jog konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu tam tikriems tiekėjams nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kasacinio teismo konstatuota, kad sąžininga tiekėjų konkurencija negali būti garantuojama tik kiekybiniu tiekėjų dalyvavimo pirkimo procedūrose kriterijumi (kuo daugiau atitinkamos srities tiekėjų), neatsižvelgiant į kokybinį kriterijų – tiekėjų kvalifikacijos <...> (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

114Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį

11532.

116Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti Apklausos II pagrindu sudarytą viešojo pirkimo sutartį su Ekspertu A. B. (ar tiekėju, kuris pasitelkė šį ekspertą) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją.

11733.

118Bylos medžiaga nustatyta, kad: i) pati ieškovė teikė prašymą dalyvauti vykdytoje apklausoje; ii) ieškovei tokios galimybės buvo sudarytos; iii) ieškovė ginčijo tam tikras Techninės specifikacijos ir apklausos sąlygas, tačiau teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nurodytus reikalavimus atmetė; iv) ieškovė pati nustatytu termino neteikė pasiūlymo dalyvauti apklausoje; v) VšĮ Vilniaus universitetas nustatytu terminu pateikė pasiūlymą, tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus universiteto 2019-11-28 buvo sudaryta sutartis, kuri buvo įvykdyta 2019-12-05 pateikus ekspertinę išvadą; v) kaip jau minėta nors ieškovė ieškinyje vartoja terminiją Apklausa I ir Apklausa II, tačiau įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pagal bylos duomenis tokie terminai Perkančiosios organizacijos (atsakovės) nebuvo vartojami: a) buvo siūloma vienoje apklausoje dalyvauti keliems tiekėjams (Mažos vertės aprašo 4.2, 8 p.); b) jiems siūlymai dalyvauti apklausoje išsiųsti tą pačią dieną (2019-11-22); c) nurodytos identiškos apklausos sąlygos; d) nurodyta pasiūlymus pateikti iki to paties termino (2019-11-27 16 val.); e) 6.6.5 punktas numatė, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus išrinks pagal kainos kriterijų. VPĮ 105 straipsnis reguliuoja pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimus, o 106 straipsnis taip pat numato galimybę taikyti alternatyvias sankcijas perkančiajai organizacijai.

11934.

120Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, pirma, teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtomis paminėtas Techninės specifikacijos ir Apklausos sąlygas; antra, pasiūlymus dalyvauti pirkime buvo pasiūlyta pateikti keliems asmenims; trečia, ieškovė atsakovės nustatytu terminu pasiūlymo nepateikė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus universitetas nustatytu terminu pateikė pasiūlymą, su juo 2019-11-28 buvo sudaryta žodinė sutartis, kuri 2019-12-05 buvo įvykdyta pateikiant ekspertinę išvadą; ketvirta, kaip teigė atsakovė jos tikslas buvo gauti ne vieną vieno tiekėjo rengtą, o keletą skirtingų tiekėjų rengtų ekspertinių vertinimų apie analizuotinus įstatymų projektus, tikslu susidaryti objektyvesnį, išsamesnį vaizdą. Seimo valdybos posėdžio 2019-11-20 protokolu Nr. SV-P-238 nutarta pavesti Seimo kanceliarijai, vykdant nepriklausomų ekspertinių įvertinimų paslaugų viešuosius pirkimus, nustatyti paslaugų kainą – iki 100 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu už eksperto išvadą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti tarp atsakovės Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų VšĮ Vilniaus universiteto 2019-11-28 sudarytą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti restituciją.

12135.

122Nors atsakovė ir nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018; 2017-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-300-469/2017), pagal kurią ne kartą spręsta, kad dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios viešojo pirkimo sutartys, tačiau: pirma, šiuo atveju apskritai nebuvo sudarytos dvi viešojo pirkimo sutartys (sudaryta viena sutartis su VšĮ Vilniaus universitetu); antra, nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos vertinant tiek patį pirkimo objektą, tiek ir vykdytų viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų būdu sąlygas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018). Nagrinėjamu atveju teismas taip pat nenustatė ir atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo spręsti klausymo ir dėl alternatyvių sankcijų taikymo atsakovės atžvilgiu.

123Dėl bylinėjimosi išlaidų

12436.

125CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, taip pat teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2019-12-17 nutartimi netaikytos laikinosios apsaugos priemonės) (e. b. 1 t. 79-84 b. l.), todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti šios patirtų bylinėjimosi išlaidų (e. b. 1 t. 57 b. l.). Kiti proceso dalyviai nereiškė procesinių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei neteikė į bylą tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

126Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

12737.

128Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

12938.

130CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Nors ieškovės ieškinys atmestinas, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

131Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4231-4238, 259–260, 263–270 straipsniais,

Nutarė

132Ieškovės asociacijos LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl perkančiosios organizacijos 2019 m. lapkričio 22 d. neskelbiamos apklausos sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei to paties objekto neskelbiamos apklausos pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas; išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba) atmesti.

133Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė ieškinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos... 6. 1.1.... 7. 2019-10-11 Lietuvos Respublikos Seimo narys teisės aktų registre įregistravo... 8. 1.2.... 9. 2019-12-04 ieškovė raštu Nr. 02/14 kreipėsi į atsakovę su prašymu... 10. 1.3.... 11. Ieškovės vertinimu, Techninės specifikacijos 2.3, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 6 ir 7... 12. 1.4.... 13. Ekspertas teikiant išvadą turės atsakyti į Apklausos I Techninės... 14. 1.5.... 15. Ekspertas paslaugas turės suteikti per 7 kalendorines dienas nuo pirkimo... 16. 1.6.... 17. Apklausos I sąlygų 5.5 punkte atsakovė įtvirtino maksimalią pirkimui... 18. 1.7.... 19. Ieškovės vertinimu, dviejų lygiagrečių pirkimo procedūrų vykdymas... 20. 2.... 21. Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinio reikalavimus, skirti ieškovei... 22. 2.1.... 23. Lietuvos bankų asociacija 2019-11-12 pateikė Seimo kanceliarijai prašymą... 24. 2.2.... 25. Tiekėjas turėjo įvertinti galimus apimties pokyčius dėl gautų Seimo... 26. 2.3.... 27. Profesionalui ir savo srities žinovui, t. y. ekspertui, ne kartą rengusiam... 28. 2.4.... 29. Perkamų paslaugų rezultatas yra intelektinės veiklos produktai.... 30. 2.5.... 31. Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti... 32. 2.6.... 33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, jos paties prašymu pakviesta dalyvauti... 34. 3.... 35. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-30 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti... 36. 4.... 37. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus... 38. 5.... 39. Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškinio reikalavimus visa apimti. Dublike... 40. 5.1.... 41. Ieškovė, teikdama ieškinį, tikisi, kad pirkimo procedūros, ištaisius... 42. 5.2.... 43. Atsakovei nepašalinus išdėstytų Techninės specifikacijos reikalavimų... 44. 6.... 45. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje... 46. 6.1.... 47. Aprašas, reglamentuojantis mažos vertės pirkimų atlikimo tvarką,... 48. 6.2.... 49. Ar nustatytas paslaugos suteikimo terminas yra toks, kad tiekėjui objektyviai... 50. 6.3.... 51. Perkančiajai organizacijai suformulavus pirkimo objektą, t. y. kad į... 52. 6.4.... 53. Vykdant mažos vertės pirkimus perkančiosios organizacijos neturi pareigos... 54. 6.5.... 55. Svarbu bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar Apklausos 2 procedūros buvo... 56. 7.... 57. Atsakovė triplike prašė atmesti ieškinio reikalavimus ir skirti ieškovei 5... 58. 7.1.... 59. Ieškovei buvo sudarytos galimybės dalyvauti apklausoje, teikti pasiūlymą,... 60. 7.2.... 61. Ieškovė neatsižvelgia nei į mažos vertės pirkimo neskelbiamos apklausos... 62. Teismas... 63. 8.... 64. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 65. 9.... 66. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada,... 67. Dėl nustatytų aplinkybių... 68. 10.... 69. Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2019-11-20 sprendime Nr. SV-S-1474... 70. 11.... 71. Lietuvos Respublikos finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto Nr.... 72. 12.... 73. Atsakovė 2019-11-22 siuntė kvietimą ieškovei dalyvauti apklausoje dėl... 74. 13.... 75. Ieškovė 2019-11-25 atsakovei teikė prašymą paaiškinti ir patikslinti... 76. 14.... 77. Ieškovė 2019-12-04 siuntė atsakovei paklausimą (e. b. 1 t. 51 b. l.).... 78. 15.... 79. Pagal atsakovės pateiktus duomenis matyti, kad 2019-11-22 buvo išsiųstas... 80. 16.... 81. Pagal Mažos vertės pirkimų aprašą: neskelbiama apklausa – pirkimo... 82. 17.... 83. Nagrinėjamu atveju vertinant bylos medžiagą: pirma, atkreiptinas dėmesys į... 84. Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo... 85. 18.... 86. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nustatytu terminu nepateikė... 87. 19.... 88. Ieškovė ieškinyje prašė: pripažinti Apklausos I Techninės specifikacijos... 89. 20.... 90. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų... 91. 21.... 92. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų... 93. 22.... 94. VPĮ V skyriaus nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose... 95. 23.... 96. Teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovė turi teisinį... 97. Dėl ieškovės reikalavimų, siejamų su konkurso sąlygomis... 98. 24.... 99. Viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimu siekiama kokybiškų... 100. 25.... 101. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimų, kuriais ginčijamos konkurso sąlygos,... 102. 26.... 103. Techninės specifikacijos 2.3 punktas numato, kad nepriklausomo ekspertinio... 104. 27.... 105. Techninės specifikacijos 3 punktas numato, kad suteikiant nepriklausomo... 106. 28.... 107. Teismas, įvertinęs nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas: pirma,... 108. 29.... 109. Apklausos sąlygos numatė, kad nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos... 110. 30.... 111. Apklausos sąlygų 5.5 punkte nurodyta, kad nepriklausomo ekspertinio... 112. 31.... 113. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentais, esą nustatyta kaina... 114. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį... 115. 32.... 116. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti Apklausos II pagrindu sudarytą... 117. 33.... 118. Bylos medžiaga nustatyta, kad: i) pati ieškovė teikė prašymą dalyvauti... 119. 34.... 120. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą... 121. 35.... 122. Nors atsakovė ir nurodo kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo... 123. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 124. 36.... 125. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 126. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 127. 37.... 128. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė skirti ieškovei baudą už... 129. 38.... 130. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 131. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 132. Ieškovės asociacijos LIETUVOS BANKŲ ASOCIACIJA ieškinį atsakovei... 133. Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos...