Byla 1-72-630/2015

1Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. K., jos atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiajai S. G., jos įstatyminiam atstovui tėvui Ž. G., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Brigitai Gaižauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Šakių rajone, deklaruojama gyvenamoji vieta – ( - ), gyvenamoji vieta - ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis ( - ) darbininku, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., padarymu, ir

Nustatė

2A. S. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei apgadintas turtas, tai yra, 2014 m. spalio 26 d., apie 2 val. 50 min., kelio Zypliai-Veršiai-Pavingrupiai, 3.085 kilometre, Menkinių kaimo ribose, Sintautų sen., Šakių rajone, neatsargiai vairuodamas automobilį „Audi 80”, valst. Nr. ( - ) pažeidė kelių eismo taisyklių 119, 127 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei pasirinkti saugaus važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir keletą kartų vertėsi, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keleivis D. K., gim. ( - ), nežymiai sužalota keleivė S. G., gim. ( - ) bei apgadintas A. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. ( - )

3Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. spalio 25 d. vakare D. K. jo prašė, kad jis jį nuvežtų pas merginą – S. G.. Tuomet jis atsisakė, nes jam mama neduodavo automobilio, kadangi pagal ją, jis dar nepatikimas važiuoti. Buvo atėję jo ieškoti ir kiti draugai, bet jis nenorėjo susitikti. Jis išėjo į gatvę pasitikti D. K. dėl mobilaus telefono remonto. Susitikę nuėjo iki M. M., kuris paprašė pavairuoti automobilį. Ten buvo M. M., R. M., jo brolis. Jis paklausė, ar automobilis yra techniškai tvarkingas, patikrino ar yra draudimas, technikinė ir t.t., visi sėdo į automobilį ir parvežė M. M. mamą, po to dar paprašė nuvežti į Šakius kuro. Bevažiuojant D. paprašė nuvežti pas draugę į Lukšius. Lukšiuose D. susitiko su S. G. ir prasidėjo M. M., D. raginimai pasivažinėti. Nuvažiavo į Jurbarką, ten sustabdė juos policija, bet viskas buvo gerai, po to buvo Klaipėdoje, vėl grįžo į Šakius, važiavo link Kudirkos Naumiesčio į šokius, bevažiuojant pamatė užrašą Sintautai ir nusprendė, kad reikia užvažiuoti. Bevažiuojant kelias pasibaigė, jie jau norėjo važiuoti namo, nes jau buvo 3 val. nakties. Jis sakė sukamės atgal, o M. M. pasakė, kad važiuotų tiesiai, nes taip arčiau. Tai buvo patus žvyrkelis nežymėtais kraštais. Prasilenkiant su automobiliu įvyko eismo įvykis, kurio metu jis nesuvaldė automobilio. Jis pamatė priešais atvažiuojantį automobilį, perjungė žemesnę pavarą, nes buvo nežinomas kelias, spidometras rodė greitį 60-65 km/h, ten leistinas 70 km/h greitis. Prasilenkus su mašina, pradėjo juos mėtyti, pradėjo nešti į kairę pusę link elektros stulpų, tada jis mašiną ištiesino, po to į kitą pusę nešė. Mašinoje buvo labai didelis triukšmas, vieni šaukė stabdyk, kiti spausk, ir jis tikrai negali pasakyti ar stabdė, ar spaudė greičio pedalą, nes pasimetė. Tada vertėsi, kiek prisimena gal tris kartus. Atsimena tik tai, kad kažkurio vertimosi metu, iš priekio „išskrido“ automagnetola į galą ir vėl „parskrido“ jam per rankas ir iškrito lauk, dėl to jis vairą paleido vertimosi metu. Mano, kad buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs išlindo iš automobilio, lauke rado R. ir M., pasigedo S. ir D. S. neužilgo išlindo, o D. jam atrodo, kad jis iš automobilio ištraukė. Kažką segė nuo D., gal saugos diržą ar kažką kitą, negali pasakyti. Paskambino į 112, pranešė apie eismo įvykį. D. paguldė, kad aukščiau būtų galva, apklojo. D. sėdėjo gale per vidurį, gale taip pat sėdėjo S. ir R.. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, jog jis nežinojo kelio, važiavo arčiau vidurio, ten buvo duobė, todėl jį sumėtė, trūko patirties, naktis, prastas matomumas. D. jo draugas. Po eismo įvykio atsisakė medicininės pagalbos tam, kad pirmiausia suteiktų pagalbą draugams, nes į vietą atvyko tik du greitosios pagalbos automobiliai. Jis iš karto vyko su policijos pareigūnais į komisariatą, ten dalyvavo apklausoje, po to tėvai atvežė į Šakių ligoninę, o iš ten iškart išvežė į Kauną dėl patirtų galvos traumų. Tada buvo paguldytas 2 savaitėms į klinikas, po to pateko į Šakius. Paskambinęs D. tėčiui sužinojo, kada bus pašarvotas draugas. Tuomet išsiprašė iš ligoninės ir nuvyko į šermenis su visais draugais, kurie dalyvavo. Po to jo advokatas bandė susisiekti su tėvais, jie kalbėjosi. Vėliau jis pats skambino, buvo susitikęs su tėvais, jie kalbėjosi, bet tos kalbos tikslo taip ir nepasiekė. Tiesiog pasikalbėjo ir grąžino draugo asmeninius daiktus, likusius pas jį. Po kažkurio laiko vėl bandė su tėvais susisiekti, bet tėvai visą laiką būdavo arba užimti, arba išvažiavę. Sumokėjo 100 eurų žalos atlyginimo į teismo depozitinę sąskaitą, viską atlygins, ką priteis teismas. Labai pergyvena dėl šio įvykio, nes žuvo jo labai geras draugas, iki šiol vartoja raminamuosius vaistus.

4Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K., žuvusio D. K. motina, parodė, kad tą vakarą jie grįžo iš Kauno. Tą naktį laikas keitėsi ir ji buvo persukusi laikrodžius, todėl negali pasakyti kelinta tai buvo valanda. Ji skambino sūnui iš savo, iš vyro telefono, bet niekas nekėlė ragelio. Buvo neramu, nežinojo į kurią pusę važiuoti. Prieš tai jis pasisakė, kad važiuos iki Šakių ir sakė 9 val. kaip visada namuose bus. Su kaltinamuoju buvo geri, normalūs draugai, ji pasitikėjo A. S., nes jis buvo vyresnis, studentas. Dėl šio įvykio pakriko visos šeimos gyvenimas, turėjo keisti gyvenamąją vietą, išvažiuoti į Kauną, nes turi dar vieną 11 m. sūnų. Nesutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo atsakomybės, nes jis visą laiką tylėjo, neatsiprašė.

5Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K., žuvusio D. K. tėvas, parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo tą pačią dieną, t.y. 2014 m. spalio 26 d. naktį apie 4 val., jam paskambino pareigūnai, paprašydami, kad atvyktų į Šakių ligoninę, kur viską praneš, kas atsitiko. Atvažiavus į ligoninę medikai pranešė, kad sūnus D. K. žuvo eismo įvykio metu. 2014 m. spalio 25 d. jie buvo išvykę su šeima į Kauną, vakare D. pasakė, kad susitaręs su draugais susitikti Kriūkuose. Jis iš namų išėjo apie 18 val., dar buvo šviesu ir žadėjo grįžti 21 val., tačiau namo jis negrįžo, jis neatsiliepė telefonu. Negirdėjo normalaus atsiprašymo iš kaltinamojo pusės, nebuvo nuoširdaus pokalbio, todėl jis turi būti teisiamas.

6Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepilnametė S. G., gim. ( - ), parodė, kad 2014 m. spalio 25 d., ji važiavo su draugais pasivažinėti. Jie buvo Jurbarke, Klaipėdoje, paskui grįžo į Šakius. Kur važiuoti, visi nuspręsdavo bendrai, vieni pasiūlydavo ir visi sutikdavo. Ji su draugu D. sėdėjo gale, saugos diržų nebuvo prisisegę. Paties įvykio neprisimena, nes buvo praradusi sąmonę. Atrodo, kad po įvykio mašinoje buvo ji ir A. S., o R. ir M. jau buvo lauke, D. gulėjo kelkraštyje. Iškvietė greitąją pagalbą. Neturi jokių pretenzijų kaltinamajam, žalą atlygino draudimas. Iš pagarsinto nukentėjusiosios apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad automobilį vairavo A. S., šalia jo keleivio vietoje sėdėjo nepažįstamas vaikinas, gale už vairuotojo taip pat sėdėjo nepažįstamas vaikinas, per vidurį, automobilio gale atsisėdo D. K. ir šalia jo sėdėjo ji, jokių alkoholinių gėrimų negėrė, A. S. visą kelią važiavo negreitai, jam vairuoti niekas netrukdė, važiuojant link namų, vienu momentu D. K. jai pasakė, laikykis, ji D. apsikabino, pajuto, kad galą sumėtė ir daugiau nieko, kaip vertėsi, neprisimena, po to pajuto, kad prispausta koja, išsilaisvino ir iššliaužė iš automobilio, pamatė, kad visa kruvina, D. gulėjo paguldytas, A. skambino pagalbos telefonu, po to atvažiavo policija ir greitoji pagalba (t. 1, b.l. 77). Nukentėjusioji patvirtino šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

7Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad sugalvojo nuvažiuoti į Šakius. Susirado vairuotoją A., kuris atėjo su D. D. norėjo važiuoti pas draugę iki Lukšių, po to važiavo pasivažinėti į Jurbarką, link Klaipėdos, po to grįžo, važiavo iki Sintautų ir jau norėjo važiuoti namo. Jis sėdėjo gale šone, D. per vidurį ir dar gale sėdėjo S. Jis buvo prisisegęs diržą, o dėl kitų nežino. Jis snaudė mašinoje ir pajuto, kad pradėjo mėtyti. Kai mašina apsivertė, jis išlindo ir bėgo. Paskui grįžo pažiūrėti, ar visi sveiki. Mašinoje dar buvo A. ir S, D. irgi turbūt buvo mašinoje, nes kažką A. ištraukė iš mašinos. Jam buvo šokas, visko neprisimena. Matėsi, kad A. S. irgi šoke. Visi buvo blaivūs, mašinoje niekas negėrė, A. S. visada negreitai važiavo, niekas neinicijavo to pasivažinėjimo, visai bendrai nuspręsdavo kur važiuoti.

8Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad jis pakvietė A. pavairuoti automobilį, nes reikėjo nusipirkti kuro. A. atėjo su D., bevažiuodami dar pasiėmė S. Po to važinėjosi visur, buvo Jurbarke, link Klaipėdos važiavo, po to grįžo atgal. Visi bendrai sugalvojo kur važiuoti. Jis sėdėjo priekyje. Gale sėdėjo D., R. ir S., D. sėdėjo per vidurį. Jis buvo prisisegęs saugos diržą, bet ar gale prisisegę, nežino. Tuo keliu važiavo negreitai, gal 50 km/val., nes ten buvo žvyrkelis, jis kartais pažiūrėdavo į spidometrą. Iš priekio atvažiavo mašina ir apakino, jų mašiną sumėtė, D. S. iš pradžių išsitiesino, o po to vėl sumėtė. Po įvykio jis buvo mašinoje. Galvą susitrenkė, bet sąmonės neprarado. Kai išlindo, R. buvo lauke ir klausė, ar visi sveiki. A. S. buvo mašinoje, jis po jo išlindo. S. irgi mašinoje buvo. D. irgi atrodo buvo mašinoje. A. sakė, kad D. ištraukė. Jis nematė, kaip ištraukė, nes pats buvo šoke, bėgiojo aplink mašiną.

9Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios S. G., liudytojų parodymų, A. S. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (t. 1, b.l. 2), iš kurio matyti, jog 2014 m. spalio 26 d. 2 val. 50 min. kelyje Zypliai-Veršiai-Pavingrupiai, 3.085 kilometre, Menkinių kaimo ribose, Sintautų sen., Šakių rajone, įvyko eismo įvykis, automobilį „Audi 80”, valst. Nr. ( - ) vairavo A. S.; įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 11-23), iš kurio matyti ant kelio stovintis apvirtęs automobilis, automobilio stabdymo žymės, kelio dangos požymiai; protokolas dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo (t. 1, b.l. 24-25), transporto priemonės apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 26-31), transporto priemonės aprašas (t. 1, b.l. 41), iš kurių matyti transporto priemonė apgadinimo požymiai; specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 48-50), iš kurios matyti, jog nukentėjusiojo D. K. kraujyje ir šlapime nerasta etilo alkoholio, mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo skeveldrinių dešinio skruostikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi aspiracija krauju; specialisto išvada Nr. ( - ) (t. 1, b.l. 79-80), iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai S. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

10Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo A. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisyklių 119, 127 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto bei pasirinkti saugaus važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, kai to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko nesuvaldęs vairuojamo automobilio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir keletą kartų vertėsi, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo keleivis D. K., gim. ( - ) bei nežymiai sužalota keleivė S. G., gim. ( - ), bei apgadintas A. M. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) Tai lėmė A. S. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t.y. tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. S. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi nepasirinko saugaus greičio, nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad dėl prasto matomumo ir blogos kelio būklės gali įvykti eismo įvykis, tačiau pagal savo amžių, patyrimą, vairavimo stažą galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

11Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).

13A. S. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi; automobilio savininkė A. M. buvo apdraudusi civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“, kuris nukentėjusiajai S. G. atlygino 58 Eur neturtinę žalą (t. 2, b.l. 5), nukentėjusiesiems B. K. ir A. K. atlygino patirtą 6971,95 Eur turtinę žalą ir 4952 Eur neturtinę žalą (t. 2, b.l. 27), Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlygino 219,58 Eur dėl nukentėjusiosios S. G. gydymo (t. 2, b.l. 6); kaltinamasis į teismo depozitinę sąskaitą pervedė dalį lėšų patirtai žalai atlyginti (100 eurų) ir įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, padaryta nusikalstamo nerūpestingumo forma. Kaltinamasis A. S. po nusikalstamos veikos padarymo padėjo eismo įvykio metu nukentėjusiems keleiviams, pats iškvietė specialiąsias tarnybas ir vykdė jų nurodymus siekdamas padėti nukentėjusiems, vyko duoti parodymų ir visiškai prisipažino kaltu, atsižvelgiant į savo jauną amžių (22 m.), gyvenimiškos patirties stoką (užaugo nepilnoje šeimoje, neturi brolių ir seserų, nevedęs), patirtą šoką (eismo įvykio metu žuvo jo geras draugas, nukentėjusieji yra kaimynai, gyvena kaime, kur santykiai tarp žmonių yra artimesni), charakterio savybes (tylus, lėtas), vaistų poveikį (po eismo įvykio naudoja antidepresantus ir kitus raminamuosius vaistus), galima daryti išvadą, jog jis dėjo pastangas susitaikyti su mirusiojo D. K. tėvais ir jų atsiprašyti, ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų teismo posėdžio metu, be to atsižvelgtina ir į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kritiškai vertina savo poelgį, dalį patirtos žalos pervedė į teismo depozitinę sąskaitą, įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems, dirba ( - ), gauna pastovias pajamas, Šakių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai kaip ramaus ir tylaus būdo, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, jog kaltinamasis atlygino tik simbolinę žalos dalį, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis bandė pats ir per advokatą susitarti su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepavykus padaryti, buvo pervesta minimali pinigų suma į teismo depozitinę sąskaitą. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14Kaltinamojo motina I. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b.l. 34). Laiduotoja I. S. dirba UAB ( - ), Šakių rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos seniūno ir darbovietės charakterizuojama labai gerai, kaip darbšti, sąžininga ir pareiginga (t. 2, b.l. 35-36), neteista, administracine tvarka nebausta, akivaizdu, kad kaip motina turi autoritetą sūnui ir tikrai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes juos sieja stiprus emocinis ryšys ir geri tarpusavio santykiai. Teismo posėdžio metu apklausus kaltinamojo motiną I. S., ji parodė, jog A. S. yra vienintelis jos sūnus, ji augino jį viena, todėl jų stiprus ryšys, sūnus nerūko ir negeria, neturėjo anksčiau jokių problemų su juo, geras vaikas, savaitgaliais grįžta pas ją, darbo dienomis dirba ir gyvena pas giminaitį Kaune bute, anksčiau mokėsi, bet dėl pinigų stokos reikėjo nutraukti mokslus, sūnus labai pergyvena dėl šio įvykio ir draugo žūties, naudoja antidepresantus, ji padarys jam įtaką, kad kuo greičiau atlygintų žalą. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad I. S. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, artimą giminystės ryšį (vienintelis sūnus, augino jį viena), glaudžius tarpusavio santykius (grįžta savaitgaliais namo), ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d.) ir kuo greičiau atlygintų padarytą žalą.

15Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; iš dalies atlygino padarytą žalą ir įsipareigojo ją atlyginti; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 2 d. ir 3 d.).

16Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų artimus tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato dvejų metų laidavimo terminą be užstato, nes tokio poveikio priemonės bus pakankamos užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 4 d.).

17Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra itin grubus, jis neviršijo leistino greičio, nevartojo alkoholio, eismo įvykis ir jo skaudžios pasekmės įvyko dėl patirties stokos, kaltinamasis veikė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, iš karto po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas sušvelnint jo pasekmes, iškvietė spec. tarnybas, teikė pirmąją pagalbą, tai yra elgėsi pagal kelių taisyklių reikalavimus, anksčiau nebaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise. Atkreiptinas dėmesys, jog visi eismo įvykyje dalyvavę asmenys buvo nepilnamečiai, iš kurių tik vienas kaltinamasis A. S. pilnametis, turintis teisę vairuoti transporto priemonę, automobilį jis vairavo paprašytas draugo, iniciatyva pasivažinėti kilo iš visų bendrakeleivių, kurie nors ir būdami nepilnamečiais 3 val. nakties nebuvo savo namuose.

18Nukentėjusioji S. G. civilinio ieškinio nereiškia. Draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ atlygino jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

19Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K., žuvusio D. K. motina, pareiškė 32289,84 Eur civilinį ieškinį (t. 2., b.l. 19-21) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir prašė iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti jos naudai 2241,84 Eur patirtos turtinės žalos, iš kurių 1600 Eur jau atlyginta, todėl teismo posėdžio metu palaikė ieškinį dėl 641,84 Eur neatlygintos turtinės žalos, o iš kaltinamojo A. S. prašė priteisti 30048 Eur patirtos ir neatlygintos neturtinės žalos ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. laiku nepateikė patikslinto ieškinio civiliniam atsakovui, todėl draudimo bendrovė neturėjo galimybės apsvarstyti šio reikalavimo ir jo atlyginti, o teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovas palaikė ieškinį dėl 641,84 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo, tačiau neatidėjus bylos nagrinėjimo negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl šioje dalyje teismas pripažįsta civilinės ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).

21B. K. nurodo, kad dėl neteisėtų A. S. veiksmų patyrė didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškia dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, autoįvykis kėlė ir kels iki gyvenimo pabaigos nesibaigiantį skausmą, neviltį, gyvenimo džiaugsmo praradimą, siaubą, depresiją. Visa tai pareikalaus ateityje didelių išlaidų, siekiant medicininės pagalbos, gydymo, medikamentų, reabilitacijos, ko nebūtų prireikę nepraradus sūnaus.

22Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.).

23Tačiau patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Žmogaus gyvybės įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. Šioje normoje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kuriuo atimta žmogaus gyvybė. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs nukentėjusiesiems būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį.

24Be kilusių pasekmių, nustatant A. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina įvertinti ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuriuo buvo sukeltos sunkios pasekmės – asmens žūtis, baudžiamajame įstatyme priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), byloje nenustatyta, kad kaltinamasis viršijo leistiną greitį, ar kitaip itin grubiai pažeidė kelių eismo taisykles. Taigi A. S. padarė nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir jų sąmoningai nesiekė, A. S. savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems. Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos (pavyzdžiui, nužudymo, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) atveju. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino, gailėjosi, nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, po eismo įvykio ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas sušvelninti pasekmes – iškvietė specialiąsias tarnybas, pats atsisakė skubios medicininės pagalbos. Tai, kad kaltinamasis, pasak nukentėjusiųjų artimųjų, nerado tinkamos atsiprašymo formos, paaiškintina paties kaltinamojo jaunu amžiumi, jo socialinių įgūdžių stoka, be to jis patvirtino, jog iki šiol naudoja raminamuosius vaistus, jo emocijos dirbtinai prislopintos, jis pats negali išgyventi visų eismo įvykio pasekmių be specialistų pagalbos, kadangi žuvo jo artimas draugas.

25Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Šioje situacijoje pažymėtina, kad A. S. yra jauno amžiaus (22 m.), nevedęs, dirba ( - ), jo per mėnesį gaunamos pajamos yra 300 Eur (t. 2, b.l. 41), jis šiuo metu mokosi ( - ), duomenų apie jo vardu registruotą turtą byloje nėra. Todėl, atsižvelgus į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir vertindamas realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, į tai, kad civilinį ieškinį pareiškė tik vienas iš mirusiojo D. K. tėvų, nors neturtinę žalą patyrė ir kiti šeimos nariai, tačiau civiliniai ieškiniai nepareikšti, taip pat į teismų formuojamą praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 3000 Eur iki 30000 Eur (pavyzdžiui, LAT nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013), teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. K. priteistina 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, neįskaitant draudimo bendrovės jau sumokėtos neturtinės žalos atlyginimo – 4952 Eur. Nors žuvęs D. K. nebuvo prisisegęs saugos diržo, tačiau šis nukentėjusiojo neatsargumas nelaikytinas svarbia aplinkybe, į kurią reikėtų atsižvelgti ir mažinti priteistinos iš kaltinamojo žalos dydį. Kiti gale sėdėję keleiviai taip pat buvo neprisisegę saugos diržų, tačiau jų sveikata sužalota nebuvo ar buvo sužalota nežymiai, todėl šis faktas priežastiniu ryšiu nesietinas su sunkiomis eismo įvykio pasekmėmis – žmogaus mirtimi.

26Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t.y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

27Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, o Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 2 d. sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

28Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz.,LAT nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

29Šioje byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo A. S. 700 Eur advokato darbo apmokėjimo išlaidų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. naudai. Atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, parengė civilinį ieškinį, kurio patenkinta maždaug 1/2 dalis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji advokato neturėjo, pirmojo teisiamojo posėdžio metu jai buvo išaiškinta teisė į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį ir jį palaikant teisme, tačiau ji pati pasirinko advokatą sudarydama pavedimo sutartį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys, jis yra jauno amžiaus, mokosi, gauna minimalias pajamas, advokato atstovavimo išlaidos mažintinos ir iš kaltinamojo priteistina 350 Eur advokato darbo apmokėjimo.

30Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

31Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „Audi 80“ perduotas tolimesniam saugojimui savininkei A. M..

32Kitų proceso išlaidų nebuvo.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas

Nutarė

34A. S., asmens kodas ( - ) pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 2 (dvejiems) metams jo motinos laiduotojos I. S., asmens kodas ( - ) atsakomybei ir bylą nutraukti.

35Pripažinti civilinės ieškovės B. K. teisę į ieškinio patenkinimą dėl 641,84 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

36Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. naudai 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. K. naudai 350 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

38Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

39Išaiškinti kaltinamajam A. S., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

40Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant... 2. A. S. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko... 3. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir... 4. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K., žuvusio... 5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K., žuvusio D. K. tėvas, parodė,... 6. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji nepilnametė S. G., gim. ( - ), parodė,... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad sugalvojo nuvažiuoti į... 8. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad jis pakvietė A.... 9. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios S. G.,... 10. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo A.... 11. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis... 12. Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir... 13. A. S. anksčiau neteistas, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką... 14. Kaltinamojo motina I. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo... 15. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo... 16. Atsižvelgdamas į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų artimus tarpusavio... 17. Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos... 18. Nukentėjusioji S. G. civilinio ieškinio nereiškia. Draudimo bendrovė AB... 19. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K., žuvusio D. K. motina, pareiškė... 20. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. laiku... 21. B. K. nurodo, kad dėl neteisėtų A. S. veiksmų patyrė didelę neturtinę... 22. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis... 23. Tačiau patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir... 24. Be kilusių pasekmių, nustatant A. S. padarytos neturtinės žalos atlyginimo... 25. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą... 26. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš... 27. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs... 28. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas... 29. Šioje byloje prašoma priteisti iš kaltinamojo A. S. 700 Eur advokato darbo... 30. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -... 32. Kitų proceso išlaidų nebuvo.... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos BPK 273... 34. A. S., asmens kodas ( - ) pripažinti padariusį nusikalstamą veiką,... 35. Pripažinti civilinės ieškovės B. K. teisę į ieškinio patenkinimą dėl... 36. Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B.... 37. Priteisti iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B.... 38. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus... 39. Išaiškinti kaltinamajam A. S., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują... 40. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...