Byla e2A-341-796/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Č. ir atsakovo V. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2026-1030/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eccua“ ieškinį atsakovams P. Č., V. V. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eccua“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. Č. ir V. V. 16 283,68 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir BUAB „Sanvalda“ laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Per šį laikotarpį pagal 11 PVM sąskaitų faktūrų BUAB „Sanvalda“ iš ieškovės įsigijo prekių. Už dalį prekių BUAB „Sanvalda“ atsiskaitė, o už dalį – ne. Ieškovė 2008 m. lapkričio 20 d. išsiuntė BUAB „Sanvalda“ pretenziją dėl skolos apmokėjimo, tačiau skola apmokėta nebuvo. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1148-538/2010 BUAB „Sanvalda“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje 2011 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 16 283,68 Eur kreditinis reikalavimas. Iki šiol ieškovės kreditinis reikalavimas nėra patenkintas, BUAB „Sanvalda“ neturi turto, kuris leistų manyti, kad tas reikalavimas bus patenkintas ateityje. BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje šios bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovų V. V. ir P. Č. neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad BUAB „Sanvalda“ buvo nemoki vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d., tačiau šios įmonės valdymo organai ir dalyviai laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; BUAB „Sanvalda“ akcijas atsakovai perleido visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui, t. y. iš esmės pablogino jau nemokios įmonės padėtį; atsakovai neperdavė naujajai akcininkei O. S. BUAB „Sanvalda“ dokumentų bei turto (piniginių lėšų), t. y. siekė išvengti teisinių padarinių, kuriuos sukelia bankroto procedūra. Šie atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovės patirtą 16 283,68 Eur žalą. Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai buvo bendri, žalą prašė priteisti iš atsakovų solidariai.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

82.

9Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovei iš atsakovų V. V. ir P. Č. priteisė solidariai 16 283,68 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovo V. V. 202,00 Eur ir iš atsakovo P. Č. 202,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

103.

11Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“, atstovaujama bankroto administratoriaus, buvo pareiškusi patikslintą ieškinį V. V. ir P. Č.. Šiuo ieškiniu buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 127 131,64 Eur žalos atlyginimą. Prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį sudarė 66 968,15 Eur (231227,64 Lt) BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje patvirtinta kreditinių reikalavimų suma. Vienas iš šių kreditinių reikalavimų buvo ieškovės UAB „Eccua“ 56 224,30 Lt (16 283,68 Eur) kreditinis reikalavimas.

124.

132016 m. spalio 17 d. BUAB „Sanvalda“ perleido reikalavimo teisę į 127 131,64 Eur žalos atlyginimą UAB „Prekuva“ (civilinė byla Nr. 2-462-460/2017). Ši reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. 2017 m. spalio 5 d. reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Prekuva“ perleido reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisę į V. V. ir P. Č. V. T. (civilinė byla Nr. 2-462-460/2017). Civilinė byla Nr. 2-462-460/2017 buvo baigta V. T. ir V. V. bei P. Č. taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir yra įsiteisėjusi.

145.

15Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės kreditinis reikalavimas (kuris šiuo atveju suprantamas kaip žala) bankroto procese nebuvo patenkintas. Taip pat pažymėjo, kad BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, yra pasibaigusios kreditoriaus teisės ginti savo pažeistą teisę per bankroto administratorių, aiškus neišieškotos BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje skolos dydis, todėl, teismo vertinimu, kreditorius turi reikalavimo teisę į atsakovus.

166.

17Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 BUAB „Sanvalda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 atsakovų veiksmai, kurių pagrindu BUAB „Sanvalda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo atlikti 2009 m., iki Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje (2013 m. balandžio 18 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatyto teisinio reguliavimo priėmimo ir įsiteisėjimo.

187.

19Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m., kai atsakovai atliko tyčinius veiksmus, privedusius įmonę prie bankroto, materialinė 2013 m. balandžio 18 d. Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 20 straipsnio 7 dalies teisės norma (įtvirtinanti sankcijas atsakingiems dėl tyčinio bankroto asmenims) negaliojo, tuo metu ji nebuvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme. Dėl to atsakovo atsakomybė ieškovei negali kilti pagal Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalį, taikant šią įstatymo nuostatą atgaline tvarka.

208.

21Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-3-464/2017 buvo nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 12 d. įvykusio BUAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo O. S. metu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turimo turto, todėl vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d. konstatuotinas BUAB „Sanvalda“ nemokumas, lėmęs jos valdymo organų ir dalyvių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, ši pareiga nebuvo įvykdyta, o akcijos perleistos O. S.. Konstatavus apeliantės įmonės nemokumą jau akcijų perleidimo kitam asmeniui momentu tokie veiksmai, kaip akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai net negalinčiam vystyti verslo asmeniui, reiškia ne ką kitą, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių.

229.

23Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2-3-464/2017 nustatytos faktinės aplinkybės šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, todėl darė išvadą, kad abu atsakovai V. V. (įmonės vadovas ir akcininkas) ir P. Č. (įmonės akcininkas) atliko fiktyvius akcijų perleidimo sandorius, kurie teismo jau įvertinti kaip eliminavę galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita ir sudarę pagrindą konstatuoti tyčinį bankrotą. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje jau nustatytą aplinkybę, jog BUAB „Sanvalda“ nemokumas konstatuotinas vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d., abu atsakovai jos nevykdė, atsižvelgiant į tai konstatuotini abiejų atsakovų neteisėti veiksmai.

2410.

25Teismas taip pat pažymėjo, kad atitinkamų dokumentų nebuvimas neleido nustatyti nei tikrosios įmonės finansinės būklės, nei jos turto panaudojimo, taip pat eliminavo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita, užkirto kelią ginčyti sandorius. Bankroto administratoriui neperdavus bendrovės dokumentų, atskleidžiančių bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, neįmanoma nustatyti, kokie bendrovės sandoriai buvo sudaryti iki bendrovės akcijų perleidimo O. S., ir, nustačius tam pagrindą, juos ginčyti. Akcijų perleidimo O. S. sandoriais buvę įmonės akcininkai turėjo vienintelį tikslą – išvengti teisinių padarinių, kuriuos sukelia bankroto procedūra, t. y. įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

2611.

27Nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir jų nesavalaikiu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimas laiku, be kita ko, užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, todėl tai, kad atsakovai, nevykdydami pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, savo nuožiūra atsiskaitinėjo su kai kuriais kreditoriais, nepaneigia to, kad su ieškove bankroto proceso metu galėjo būti visiškai ar iš dalies atsiskaityta, taigi nepaneigia priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos buvimo. Todėl teismas konstatuoja, kad priežastinio ryšio prezumpcija nėra paneigta ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir BUAB „Sanvalda“ kreditorės – ieškovės – žalos.

28III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

2912.

30Atsakovas P. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3112.1.

32Teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma, kad kiekvieno atsakovo atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota.

3312.2.

34Teismas nenustatė, kada konkrečiai kiekvienas iš atsakovų galėjo ir turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą ir kokios apimties atsakomybė priklausomai nuo sužinojimo momento taikytina kiekvienam iš atsakovų. Bendrovės dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), todėl už juridinio asmens neįvykdytas prievoles neteisėtus veiksmus atlikęs dalyvis gali būti laikomas atsakingu tik papildomai, t. y. jam gali būti taikoma prievolė atlyginti tiek žalos, kiek jos neatlygina juridinis asmuo ir kiti tiesioginę prievolę turintys asmenys.

3512.3.

36Atsakovas (akcininkas) P. Č. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. nedalyvavo įmonės valdyme ir jam tuo metu nebuvo žinomi prievoliniai santykiai tarp UAB „Sanvalda“ ir UAB „Eccua“, kokios prekės buvo pirktos, už kurias buvo atsiskaityta, o už kurias nebuvo. Atsakovas P. Č. tik vėliau sužinojo apie skolą ieškovei, kai UAB „Sanvalda“ buvo iškelta bankroto byla.

3713.

38Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti civilinę bylą arba atmesti ieškovės UAB „Eccua“ ieškinį atsakovams V. V. ir P. Č. kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

3913.1.

40Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeistos procesinės teisės normos – CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ginčo atveju neteisingai vertinant bankroto administratoriaus ir kreditoriaus ieškinių tapatumo klausimą.

4113.2.

42Teismo sprendimu, pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos mažinimo institutą (CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.253 straipsnio 5 dalį), kadangi šiuo atveju ieškovės, kurios patirta žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos, leido įmonei atsisakyti reikalavimo atlyginti žalą – tiksliau leido perleisti 127 131,64 Eur dydžio reikalavimą už 400 Eur, todėl sutiko su tokio dydžio žalos atlyginimu.

4313.3.

44Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo institutą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis), kadangi žalos atlyginimas priteistas nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai šiuo atveju – priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (šiuo atveju nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai buvo pagrindas pripažinti tyčinį bankrotą).

4513.4.

46Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017), kurioje konstatuota, kad paneigus priežastinio ryšio prezumpciją, žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

4713.5.

48Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įpareigojančias teismą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnį), taip pat sprendimo turinį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2–3 punktus). Teismas nevertino V. V. atsiliepimu į ieškinį, taip pat ir jo prašymu prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 (kurioje buvo sprendžiama žalos atlyginimo klausimas pagal bankroto administratoriaus ieškinį) esančių įrodymų ir pateiktų argumentų, paneigiančių priežastinio ryšio prezumpciją. Skundžiamame sprendime nevertino įrodymų ir dėl jų nepasisakė, nenurodė, kodėl juos atmetė.

4914.

50Ieškovė UAB „Eccua“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų V. V. ir P. Č. apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5114.1.

52Ieškovės ieškinys nėra tapatus ieškiniui, pareikštam byloje Nr. 2-462-460/2017. Nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2-462-460/2017 ginčo materialiojo teisinio santykio šalys nėra identiškos. Byloje Nr. 2-462-460/2017 ginčas buvo kilęs dėl materialaus teisinio santykio (turtinės prievolės, t. y. civilinės atsakomybės), kurio viena šalis (BUAB „Sanvalda“) reikalavo iš kitos šalies (Atsakovų) priteisti žalos atlyginimą. Šioje byloje tokios pat prievolės, t. y. civilinės atsakomybės, šalys yra ieškovė UAB „Eccua“ ir atsakovai.

5314.2.

54Nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo tapatūs yra tik išoriškai. Materialiuoju teisinio santykio aspektu reikalavimai aptariamose bylose skiriasi. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti žalą už nepadengto kreditinio reikalavimo dydį, o BUAB „Sanvalda“ prašė atlyginti žalą už išaugusius šios įmonės įsiskolinimus.

5514.3.

56Nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikštų ieškinių pagrindai nesutampa, kadangi ieškinys grįstas papildomu juridiniu faktu, kuriam esant ieškinys gali būti tenkintas ir net priimtas, t. y. ieškinys papildomai grįstas (skundžiamas sprendimas – taip pat) tuo, kad BUAB „Sanvalda“ bankrotas yra tyčinis. Šis juridinis faktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas 2017 m. lapkričio 7 d., o ieškinys byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikštas anksčiau, t. y. dar nesant nustatytam aptariamam juridiniam faktui.

5714.4.

58Byloje Nr. 2-462-460/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinių santykių, kurių šalys BUAB „Sanvalda“ ir atsakovai. Nei ieškovė, nei kiti BUAB „Sanvalda“ kreditoriai nėra ir nebuvo teisinio santykio dėl žalos atlyginimo tarp BUAB „Sanvalda“ ir atsakovų šalys. Ieškovė neprisiėmė jokios rizikos dėl reikalavimo perleidimo ir (ar) taikos sutarties sudarymo byloje Nr. 2-462- 460/2017.

5914.5.

60Jeigu BUAB „Sanvalda“, kaip atskiras teisinių santykių subjektas, gautų žalos atlyginimą pagal jos byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikštą ieškinį, šis turtas būtų skirtas tenkinti jos kreditorių reikalavimus, taigi kreditorių potencialus tiesioginis ieškinys dėl nepatenkintų reikalavimų dydžio tyčinio bankroto byloje atitinkamai sumažėtų. Nėra jokios prielaidos atsakovų dvigubai atsakomybei, kadangi jų interesus saugo ir nepagrįsto praturtėjimo institutas.

6114.6.

62Šioje byloje pareikštas tiesioginis ieškinys, o ne ieškinys dėl žalos padarymo BUAB „Sanvalda“ (t. y. ne netiesioginis ieškinys). Kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos tik tuo atveju, kai įmonė patyrė žalą dėl bendro įsipareigojimų kreditoriams padidėjimo. Tačiau tuo atveju, kai žala padaroma tiesiogiai kiekvienam kreditoriui (pavyzdžiui, tyčinio bankroto atveju), nėra pagrindo laikyti, jog žala jiems yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

6314.7.

64Ieškovei padaryta ir ieškinyje nurodyta žala yra preziumuojama, kadangi BUAB „Sanvalda“ bankrotas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 pripažintas tyčiniu, o ieškovės kreditinis reikalavimas BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje nepatenkintas. Atsakovai šios prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nepaneigė.

6514.8.

66Atsakovai nepaneigė prezumpcijos, kad jų neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei žalą, kurios atlyginimo prašyta ieškiniu. Atsakovai dalies prezumpcijų neginčijo, į bylą nepateikė reikšmingų įrodymų, todėl nėra pagrindo teikti, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nesilaikydamas tai reglamentuojančių teisės normų.

6714.9.

68Atsakovo P. Č. apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kadangi jo neteisėtų veiksmų atlikimo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir jie nėra preziumuojami, t. y. galimi paneigti.

69Teismas

konstatuoja:

70IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

71Apeliacinis skundas netenkintinas.

72Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7315.

74Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7516.

76Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą nuspręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

77Faktinės bylos aplinkybės

7817.

79Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas UAB „Eccua“ ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8018.

81Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1148-538/2010 iškėlė UAB „Sanvalda“ bankroto bylą. 2011 m. liepos 22 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi ir 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimų už 66 968,15 Eur (231 227,64 Lt). Vienas iš šių kreditinių reikalavimų buvo ieškovės UAB „Eccua“ 16 283,68 Eur (56 224,30 Lt) kreditinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 BUAB „Sanvalda“ bankrotą pripažino tyčiniu dėl atsakovų V. V. ir P. Č. neteisėtų veiksmų.

8219.

832018 m. sausio 3 d. UAB „Eccua“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė ieškinį dėl 16 283,68 Eur žalos atlyginimo, jos priteisimo prašant solidariai iš atsakovų V. V. ir P. Č..

8420.

85Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės UAB „Eccua“ kreditinis reikalavimas (kuris šiuo atveju suprantamas kaip žala) bankroto procese nebuvo patenkintas. BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos, kreditoriaus teisės ginti savo pažeistą teisę per bankroto administratorių yra pasibaigusios, aiškus neišieškotos BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje skolos dydis, todėl, teismo vertinimu, kreditorius turi reikalavimo teisę į atsakovus. Tyčinį bankrotą sukėlė abiejų atsakovų veiksmai, abu atsakovai V. V. (įmonės vadovas ir akcininkas) ir P. Č. (įmonės akcininkas) atliko fiktyvius akcijų perleidimo sandorius, kurie teismo jau įvertinti kaip eliminavę galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad abu atsakovai nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinio reikalavimas iš atsakovų žalos atlyginimą dėl 16 283,68 Eur žalos priteisti solidariai yra pagrįstas.

8621.

87Apeliantai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Atsakovas P. Č. apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų. Teigia, kad jis apie skolą ieškovei sužinojo tada, kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Sanvalda“, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m. rugsėjo 29 d. įmonės valdyme nedalyvavo ir jam tuo metu nebuvo žinomi prievoliniai santykiai tarp UAB „Sanvalda“ ir UAB „Eccua“. Atsakovo V. V. apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į V. V., ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiauja savo teisėmis ir procesu. Taip pat teigia, kad nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tiksliau atsakovui paneigus priežastinio ryšio prezumpciją, ieškovės reikalavimas priteisti žalą negalėjo būti patenkintas.

8822.

89Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

90Dėl apelianto V. V. apeliacinio skundo

9123.

92Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeistos procesinės teisės normos – CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas, ginčo atveju neteisingai vertinant bankroto administratoriaus ir kreditoriaus ieškinių tapatumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

9324.

94CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai).

9525.

96Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

9726.

98Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

9927.

100Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2015 m. liepos 30 d. buvo pareiškusi patikslintą ieškinį V. V. ir P. Č.. Šiuo ieškiniu, be kitų reikalavimų, buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų 127 131,64 Eur žalos atlyginimą. Prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį sudarė ir BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje patvirtinta kreditinių reikalavimų 66 968,15 Eur (231227,64 Lt) suma, iš jos buvo ieškovės UAB „Eccua“ 16 283,68 Eur kreditinis reikalavimas. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. BUAB „Sanvalda“ perleido reikalavimo teisę į 127 131,64 Eur žalos atlyginimą UAB „Prekuva“, ši reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. 2017 m. spalio 5 d. reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Prekuva“ perleido reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisę į V. V. ir P. Č. V. T.. Civilinė byla Nr. 2-462-460/2017 buvo baigta V. T., V. V. bei P. Č. taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir įsiteisėjusi. Taigi šioje byloje ginčas buvo kilęs dėl materialaus teisinio santykio (turtinės prievolės, t. y. civilinės atsakomybės), kurio viena šalis (BUAB „Sanvalda“) reikalavo iš kitos šalies (atsakovų V. V. ir P. Č.) priteisti žalos atlyginimą.

10128.

102Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovei (pvz., akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., taip sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

10329.

104Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą gindamas bankrutuojančios bendrovės ir visų kreditorių teises bei interesus siekdamas įrodyti, kad bendrovės vadovo ir akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovei ir tokiais jų veiksmais buvo padaryta žala bendrovei. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, kad bylos Nr. 2-462-460/2017 iškėlimo metu padaryta žala ieškovei buvo išvestinė iš BUAB „Sanvalda“ patirtos žalos, ieškovė negalėjo būti materialiojo teisinio santykio – prievolės atlyginti BUAB „Sanvalda“ padarytą atsakovų žalą – subjektas (šalis), kadangi byloje Nr. 2-462-460/2017 buvo reiškiamas reikalavimas dėl tiesiogiai BUAB „Sanvalda“ padarytos žalos atlyginimo, ieškovė į atsakovus neturėjo tiesioginės reikalavimo teisės.

10530.

106Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

10731.

108Šioje nagrinėjamoje byloje šalys yra ieškovė UAB „Eccua“ ir atsakovai (V. V. ir P. Č.). 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 pripažinus BUAB „Sanvalda“ bankrotą tyčiniu, tarp BUAB „Sanvalda“ kreditorių, šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir atsakovų, susiklostė naujas teisinis santykis, t. y. ieškovė tapo atsakovų kreditore šių šalių prievolėje dėl žalos atlyginimo, o UAB „Sanvalda“ nėra šio teisinio santykio subjektas. Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 šalys nėra tapačios.

10932.

110Pažymėtina, kad abiejose bylose prašyta priteisti žalos atlyginimą, tačiau materialiuoju teisinio santykio aspektu reikalavimai nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 skiriasi. Byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“ prašė atlyginti žalą už išaugusius šios įmonės įsiskolinimus. Byloje nagrinėtas teisinis santykis, kuriame žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą už nepadengto kreditinio reikalavimo dydį. Šioje byloje reikalaujamas žalos atlyginimas dėl to, kad BUAB „Sanvalda“ nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui, t. y. negali padengti kreditinio reikalavimo.

11133.

112Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartose bylose ieškinio dalykas nesutampa, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atlyginti žalą už nepadengto kreditinio reikalavimo dydį, o byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“ prašė atlyginti žalą už išaugusius šios įmonės įsiskolinimus.

11334.

114Kaip jau minėta, dėl ieškinio faktinio pagrindo tapatumo kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

11535.

116Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje Nr. 2-462-460/2017 (proceso Nr. 2-57-3-00789-2011-5) ieškovė UAB „Sanvalda“ 2015 m. liepos 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su patikslintu ieškiniu. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovai P. Č. ir V. V., O. S. perleido jau nemokią įmonę, nuo 2009 m. bendrovė nebevykdė finansinių įsipareigojimų, nutrauktos lizingo sutartys, nors turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir abu šią pareigą pažeidė. Atsakovai nesiekė atkurti įmonės mokumo ir toliau tęsti ūkinės komercinės veiklos: nesistengė grąžinti skolų kreditoriams, atgauti skolų iš debitorių, perleido įmonės akcijas, iškėlus įmonei bankroto bylą nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neperdavė jam visų reikalingų įmonės apskaitos dokumentų bei informacijos. BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje patvirtinta 231 227,64 Lt kreditorių reikalavimų suma, kuri laikytina atsakovų padaryta žala, taip pat iš atsakovų buvo prašoma priteisti 207 732,50 Lt suma administravimo išlaidoms padengti.

11736.

118Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, jog 2017 m. lapkričio 7 d. BUAB „Sanvalda“ bankroto byloje bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovų V. V. ir P. Č. neteisėtų veiksmų. Kad BUAB „Sanvalda“ buvo nemoki vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d., tačiau šios įmonės valdymo organai ir dalyviai laiku neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; BUAB „Sanvalda“ akcijas atsakovai perleido visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui, t. y. iš esmės pablogino jau nemokios įmonės padėtį; atsakovai neperdavė O. S. BUAB „Sanvalda“ dokumentų bei turto (piniginių lėšų), t. y. siekė išvengti teisinių padarinių, kuriuos sukelia bankroto procedūra. Šie atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovės patirtą 16 283,68 Eur žalą. Taigi, vadovaujantis tuo, kas nustatyta anksčiau, pažymėtina, jog šioje byloje ieškinys grindžiamas papildomu juridiniu faktu, t. y. tuo, kad BUAB „Sanvalda“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu.

11937.

120Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad bankroto pripažinimas tyčiniu, esant kitoms sąlygoms (civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms), yra juridinis faktas, sukuriantis pagrindą bankrutavusios dėl tyčinio bankroto įmonės kreditoriams reikšti kaltiems dėl tyčinio bankroto asmenims tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo, kurią sudaro šių kreditorių nepatenkintų reikalavimų dalis. Taigi pareikšti ieškiniai netapatūs, ieškinių šalys nėra tapačios, ieškiniais prašoma skirtingos kilmės žalos atlyginimo, skirtingas ieškinių faktinis pagrindas, todėl toks ieškinys yra galimas.

12138.

122Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė materialines teisės normas reglamentuojančias skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos mažinimo institutą (CK 6.248 straipsnio 4 dalį, 6.253 straipsnio 5 dalį). Nurodė, kad ieškovė, kurios patirta žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos, leido įmonei atsisakyti reikalavimo atlyginti žalą, t. y. leido perleisti 127 131,64 Eur dydžio reikalavimą už 400,00 Eur, todėl sutiko su tokio dydžio žalos atlyginimu.

12339.

124Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos arba rizikos prisiėmimas.

12540.

126Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad veiklos rizikos prisiėmimas reiškia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiškiniai ir objektai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. Veiklos rizikos prisiėmimas dar nereiškia ieškovo kaltės dėl nagrinėjamos žalos jam atsiradimo, taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalą asmenį nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).

12741.

128Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017).

12942.

130CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima tų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiajam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-969/2017).

13143.

132Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nukentėjusiojo kaltė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) ir nukentėjusiojo sutikimas ir (arba) rizikos prisiėmimas (CK 6.253 straipsnio 5 dalis) yra skirtingi teisės taikymo instrumentai. Nukentėjusiojo kaltės atveju pažeidžiamas bonus pater familias (protingas ir apdairus asmuo) standartas. Nukentėjusiojo sutikimo ir (arba) rizikos prisiėmimo atveju tokio pažeidimo nėra. Todėl šių institutų taikymo pasekmės gali būti skirtingos: pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį kreditoriaus nuostoliai gali būti mažinami arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, o pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį atsakomybė gali būti apskritai netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies nuo jos atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Dėl to kvalifikuojant šalių santykius pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šie klausimai turi būti įvertinami savarankiškai.

13344.

134Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. BUAB „Sanvalda“ bankroto administratorius už 400,00 Eur perleido reikalavimo teisę į 127 131,64 Eur žalos atlyginimą UAB „Prekuva“ (civilinė byla Nr. 2-462-460/2017, b. t. V, b. l. 125–126). Ši reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. 2017 m. spalio 16 d. pasirašyta reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Prekuva“ už 5000,00 Eur perleido reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisę į V. V. ir P. Č. V. T. (civilinė byla Nr. 2-462-460/2017, b. t. V, b. l. 151–152). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-462-460/2017 buvo baigta V. T. ir V. V. bei P. Č. taikos sutartimi (b. t. V, b. l. 180–181), ieškovei V. T. atsisakius visų savo ieškinio reikalavimų, o atsakovams V. V. bei P. Č. įsipareigojus ieškovei sumokėti po 2 750,00 Eur (iš viso 5 500 Eur) sumą.

13545.

136CK 6.113 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. CK 6.116 straipsnio normos 1 dalyje nurodyta, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka, jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose finansų įstaigų ir finansų įstaigų sistemos stabilumą ir patikimumą, nenustatyta kitaip. Sutikimas pareiškiamas tik po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. Kol toks sutikimas negautas, šalys gali pakeisti ar nutraukti sutartį. Kai gautas kreditoriaus sutikimas, pradinio ir naujojo skolininko sutartis nebegali būti keičiama. Šio straipsnio 6 dalis reglamentuoja, jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta. Jeigu skolininkas ir skolos perėmėjas nustato kreditoriui terminą, per kurį turi būti duotas sutikimas, tai sutikimas gali būti duodamas per tą terminą. Jeigu per nustatytą terminą sutikimas negaunamas, laikoma, kad kreditorius nesutinka leisti perkelti skolą.

13746.

138Pažymėtina, bankroto administratoriui perleidus reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisę ir vėliau teisių perėmėjui užbaigus bylą teismo patvirtinta taikos sutartimi, pasibaigė atsakovų prievolė atlyginti žalą įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus, tačiau neišnyko įmonės kreditoriaus reikalavimo teisė, šiuo konkrečiu atveju ieškovės, kreiptis dėl žalos atlyginimo į atsakovus, jei žala bankroto procese jai nebuvo atlyginta. Taigi nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad ieškovė būtų davusi sutikimą perleisti savo reikalavimo teisę į atsakovus, nėra.

13947.

140Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-3-464/2017, b. t. I, b. l 8–15), kurioje BUAB „Sanvalda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad 2009 m. lapkričio 12 d. įvykusio BUAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo O. S. metu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turimo turto, todėl vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d. konstatuotinas BUAB „Sanvalda“ nemokumas, lėmęs jos valdymo organų ir dalyvių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, ši pareiga nebuvo įvykdyta, o akcijos perleistos O. S.. Reikšmingos ir įmonės nemokumą patvirtinančios aplinkybės yra tai, kad BUAB „Sanvalda“ 30 000 Lt vertės akcijas V. V. O. S. perleido už 300,00 Lt, t. y. 100 kartų mažesnę vertę nei akcijų nominali vertė. Nustatyta, kad įmonė nebeketino toliau tęsti veiklos, O. S. buvo perduota įmonė be faktiškai dirbančių darbuotojų, su visais kitais darbuotojais, išskyrus V. V., darbo santykiai nutrūko dar iki akcijų perleidimo O. S..

14148.

142Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovo V. V. prašymo taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį ir mažinti nuostolius. Teismas nurodė, kad konkretaus įmonės kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu būdu ginti savo galbūt pažeistą teisę, šiuo atveju ne ginčijant kreditorių susirinkimo sprendimus, reikalavimo perleidimo sutartis ir pan., o atskiru ieškiniu kreipiantis dėl žalos atlyginimo, negali būti traktuojami kaip kreditoriaus kaltė, kurios pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl nuostolių mažinimo arba skolininko atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyti atsakovų tyčiniai nesąžiningi veiksmai, dėl kurių BUAB „Sanvalda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir ieškovė įgijo teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nėra ir negali būti laikoma kalta dėl tyčinio BUAB „Sanvalda“ bankroto, ji taip pat neprisiėmė rizikos, kad atsakovai tyčiniais veiksmais prives įmonę prie bankroto.

14349.

144Apeliantas teigia, kad teismams patenkinus tiek iš BUAB „Sanvalda“ įgytą trečiojo asmens (V. T.) reikalavimo teisę į atsakovus visa apimtimi, tiek ir patenkinus kreditorių individualius ieškinius, pareikštus po BUAB „Sanvalda“ pabaigos, atsakovai turėtų mokėti dvigubą visų kreditinių reikalavimų sumą, o tai neatitiktų civilinės atsakomybės instituto esmės ir teisingumo principų bei bendro principo – draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus (non bis in idem).

14550.

146Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

14751.

148Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-462-460/2017 buvo baigta V. T. ir V. V. bei P. Č. taikos sutartimi (b. t. V, b. l. 180–181). Pagal šią Taikos sutartį atsakovai V. V. ir P. Č. įsipareigojo ieškovei V. T. sumokėti po 2750 Eur, taigi reikalavimas nebuvo patenkintas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apelianto argumentas dėl atsakovų dvigubos atsakomybės atmestinas kaip nepagrįstas.

14952.

150Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad piktnaudžiavimo faktą savo teisėmis ir procesu patvirtina ir tai, kad UAB „Eccua“ (BUAB „Sanvalda“ kreditoriui) ir pačiai BUAB „Sanvalda“, kurių interesai yra skirtingi, nuo 2011 m. atstovauja tas pats advokatas.

15153.

152Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės organai netenka savo kompetencijos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 9 punktą bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą.

15354.

154Lietuvos advokatūros įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta kad advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (Lietuvos advokatūros įstatymo 1 dalis), kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (Lietuvos advokatūros įstatymo 2 dalis). Lietuvos advokatų etikos kodekso, priimto 2005 m. balandžio 8 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje nustatyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.

15555.

156Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi BUAB „Sanvalda“ iškelta bankroto byla, šia nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Tylus“ (administravimo paslaugų Nr. 128). Iš byloje esančios teisinių paslaugų sutarties išrašo matyti, kad teisinių paslaugų sutarties Nr. 137 pagrindu tarp advokato G. Ž. ir UAB „Tylus“, atstovaujamos direktoriaus V. G., sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. Iš byloje pateikto teisinių paslaugų sutarties išrašo matyti, jog teisinių paslaugų sutartis Nr. 72 tarp UAB „Eccua“ ir advokato G. Ž. sudaryta 2011 m. gegužės 4 d.

15756.

158Ieškovė UAB „Eccua“ prašo atlyginti žalą už nepadengto kreditorinio reikalavimo dydį, o BUAB „Sanvalda“ prašė atlyginti žalą už išaugusius šios įmonės įsiskolinimus, taigi klientų interesai nėra priešingi. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto anksčiau nurodytu argumentu, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

15957.

160Apeliaciniu skundu nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymo institutą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis), kadangi žala priteista nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, konkrečiai šiuo atveju priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (šiuo atveju nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tai buvo pagrindas pripažinti tyčinį bankrotą).

16158.

162CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

16359.

164Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys – negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

16560.

166CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

16761.

168Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais) yra tas, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 BUAB „Sanvalda“ įstaigos, kuriai vadovavo atsakovas, bankrotą pripažino tyčiniu. Toks pripažinimas yra teisiškai reikšmingas dėl kelių toliau nurodytinų aspektų.

16962.

170Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktą). Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (pirmiau minėtos nutarties 48 punktas).

17163.

172Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

17364.

174Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje anksčiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau dar kartą akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.

17565.

176Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nenurodė nė vieno atsakovų neteisėto veiksmo, nukreipto būtent į ieškovę, dėl kurio ieškovei atsirado žala, ieškovė savo ieškinyje negrindė pozicijos, kad atsakovai veikė būtent prieš ieškovę. Kaip jau buvo minėta, neteisėtų veiksmų ir kaltės egzistavimas yra preziumuojamas ir būtent atsakovui, besiginančiam nuo ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, tenka pareiga paneigti prezumpciją ir įrodyti, kad žala (ieškovės bankroto bylos procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai) yra ne jo neteisėtų veiksmų rezultatas (ar kad jo neteisėti veiksmai nulėmė mažesnės žalos atsiradimą ir pan.). Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė faktinių duomenų (įrodymų), paneigiančių aplinkybes, sudarančias žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio prezumpcijų turinį, o tokiu savo argumentavimu, koks yra atskleistas pirmiau įvardytuose šios nutarties punktuose, iš esmės siekia perkelti ieškovei jam tenkančią įrodinėjimo naštą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariami apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

17766.

178Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, konstatavusios, kad paneigus priežastinio ryšio prezumpciją, žala negali būti priteisiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017). Nurodė, kad per 2009 m. BUAB „Sanvalda“ grąžino daugiau nei 1 milijoną litų skolų, tarp jų ir UAB „Eccua“, o daugiau turto neturėjo. Atsakovas būdamas UAB „Sanvalda“ vadovas ir vienas iš akcininkų dėjo visas pastangas, kad su ieškove, taip pat ir su kitais kreditoriais būtų atsiskaityta ir nesiekė išvengti atsiskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17967.

180Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017 BUAB „Sanvalda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nustatyta, kad BUAB „Sanvalda“ vadovas V. V. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės akcininkai P. Č. ir V. V., neketindami tęsti įmonės veiklos, 2009 m. lapkričio 12 d. perleido nemokios ir neveikiančios įmonės akcijas Rusijos Federacijos pilietei O. S., kuri įmonei faktiškai nevadovavo, įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 43 353,46 Lt skolos išieškojimo iš BUAB „Sanvalda“ su antstolio žyma apie tai, kad 46 953,16 Lt skola ir 15,21 metinių palūkanų neišieškota, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. įsakymas išieškoti iš BUAB „Sanvalda“ 484,76 Lt skolą kreditorei UAB „Autolagūna“ su antstolio žyma, jog likusi neišieškota suma yra 521,67 Lt, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2443-524/2009 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – BUAB „Sanvalda“ 136 588,53 Lt dydžio areštas, siekiant užtikrinti Zinplast Sp. Z.o.o reikalavimus, tą pačią dieną priimtu preliminariu sprendimu Zinplast Sp. Z.o.o ieškinys patenkintas visiškai ir šis preliminarus sprendimas 2009 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjo. Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad didžioji dalis BUAB „Sanvalda“ kreditorių reikalavimų susidarė iki akcijų perleidimo O. S. ir jie buvo pradelsti. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi konstatavo, kad 2009 m. lapkričio 12 d. įvykusio BUAB „Sanvalda“ akcijų perleidimo O. S. metu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turimo turto, todėl vėliausiai 2009 m. lapkričio 12 d. konstatuotinas BUAB „Sanvalda“ nemokumas, lėmęs jos valdymo organų ir dalyvių pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, ši pareiga nebuvo įvykdyta, o akcijos perleistos O. S.. Pažymėtina, kad šioje byloje reikšmingos ir įmonės nemokumą patvirtinančios yra aplinkybės, kad BUAB „Sanvalda“ 30 000 Lt vertės akcijas V. V. O. S. perleido už 300 Lt, t. y. 100 kartų mažesnę vertę nei akcijų nominali vertė.

18168.

182Iš byloje esančio UAB „SEB lizingas“ 2010 m. sausio 12 d. pranešimo nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 20 d. nutraukiamos visos su BUAB „Sanvalda“ sudarytos automobilių lizingo sutartys, iš šio rašto matytina, kad nuo 2009 m. lapkričio 25 d. BUAB „Sanvalda“ vėluoja sumokėti lizingo įmokas. 2010 sausio 4 d. įmonei buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Nardus“ ir BUAB „Sanvalda“ susitarimu nuo 2010 m. sausio 18 d. buvo nutraukta apskaitos paslaugų teikimo sutartis. Tai įrodo, kad įmonė nebeketino toliau tęsti veiklos, byloje duomenų pripažinti, kad O. S. buvo perduota įmonė be faktiškai dirbančių darbuotojų, su visais kitais darbuotojais, išskyrus V. V., darbo santykiai nutrūko dar iki akcijų perleidimo O. S., pakanka. Atsižvelgęs į tai, kas nustatyta, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apeliantės įmonės nemokumą jau akcijų perleidimo kitam asmeniui momentu tokie veiksmai kaip akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai net negalinčiam vystyti verslą asmeniui, reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto nustatymo požymių. O. S., 2010 m. sausio 14 d. paskyrusi save bendrovės vadove, neatliko jokių Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje vadovui priskiriamų funkcijų (ūkinės komercinės veiklos vykdymas, įsipareigojimų prisiėmimas ar pan.), neįgyvendino savo pareigų bendrovei, vadove ji buvo paskirta tik formaliai ir ja buvo vos vieną dieną. Atsakovai – bendrovės akcininkai – žinojo realią bendrovės finansinę padėtį, jie, būdami ne tik šios bendrovės akcininkai (vadovai), turėjo ir galėjo pasidomėti akcijų pirkėjos patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę įmonės veiklą, mažinant ar likviduojant įsiskolinimus kreditoriams, o to nepadarė turėdami kitą ketinimą – pasitraukdami iš BUAB „Sanvalda“ siekė išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, ir kad ginčijamais sandoriais, kurie teismų galiausiai pripažinti tariamais, buvo sukurtas tik išorinis akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdas.

18369.

184Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad atitinkamų dokumentų nebuvimas neleido nustatyti nei tikrosios įmonės finansinės būklės, nei jos turto panaudojimo, taip pat eliminavo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita. Bankroto administratoriui neperdavus bendrovės dokumentų, atskleidžiančių bendrovės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, neįmanoma nustatyti, kokie bendrovės sandoriai buvo sudaryti iki bendrovės akcijų perleidimo O. S., ir, nustačius tam pagrindą, juos ginčyti. Akcijų perleidimo O. S. sandoriais buvę įmonės akcininkai turėjo vienintelį tikslą – išvengti teisinių padarinių, kuriuos sukelia bankroto procedūra, t. y. įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Todėl toks kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą esminis suvaržymas ir sąlygų išvengti išieškojimą sudarymas buvo vertinamas kaip tyčinis bankrotas.

18570.

186Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu, kad, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytų išvadų, atsakovų veiksmai neleido nustatyti nei tikrosios įmonės finansinės būklės, nei jos turto panaudojimo, taip pat eliminavo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita, užkirto kelią ginčyti sandorius. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tai paneigia atsakovo teiginį, esą net ir esant jų neteisėtiems veiksmams, su ieškove tolesnės įmonės veiklos ar bankroto proceso metu negalėjo būti visiškai ar iš dalies atsiskaityta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir jų nesavalaikiu kreipimusi dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto bylos iškėlimas laiku, be kita ko, užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, todėl tai, kad atsakovai, nevykdydami pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, savo nuožiūra atsiskaitinėjo su kai kuriais kreditoriais, nepaneigia to, kad su ieškove bankroto proceso metu galėjo būti visiškai ar iš dalies atsiskaityta, taigi nepaneigia priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos buvimo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priežastinio ryšio prezumpcija nėra paneigta ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir tos įmonės kreditoriaus – ieškovės – žalos.

18771.

188Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įpareigojančias teismą visapusiškai ir objektyviai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnį), taip pat sprendimo turinį reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2–3 punktus). Teismas nevertino V. V. atsiliepimu į ieškinį, taip pat ir jo prašymu prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 (kurioje buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas pagal bankroto administratoriaus ieškinį) esančių įrodymų, taip pat pateiktų argumentų, paneigiančių priežastinio ryšio prezumpciją.

18972.

190Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19173.

192Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

19374.

194CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginčą, gali suteikti didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimą (neegzistavimą). Tų pačių įrodymų įrodomoji reikšmė, sprendžiant skirtingo pobūdžio ginčus, gali būti nevienoda. Todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikšmės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2006).

19575.

196Teisėjų kolegija mano, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė prijungtoje byloje esančių įrodymų, taip pat pateiktų argumentų, paneigiančių priežastinio ryšio prezumpciją, nenurodė ir nekonkretizavo, kokių konkrečių įrodymų netyrė ir kokių argumentų nevertino pirmosios instancijos teismas, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais.

19776.

198Kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismo klaidas šiuo aspektu gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi bei įvertinusi apelianto akcentuojamus įrodymus ir šioje byloje esančių įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, lemiančiomis ieškinio tenkinimą, o apelianto argumentai dėl įrodymų tyrimo neatlikimo šių išvadų nepaneigia.

199Dėl apelianto P. Č. apeliacinio skundo

20077.

201Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad dėl jo nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, jam negalėjo būti taikoma solidari atsakomybės forma.

20278.

203CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (sprendimo res judicata galia). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Bylos šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims (kaip kad ir yra nagrinėjamos bylos atveju – ir dėl to ginčo byloje nėra) įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2008).

20479.

205Pažymėtina, kad tyčinį bankrotą sukėlė abiejų atsakovų veiksmai. Abu atsakovai V. V. (įmonės vadovas ir akcininkas) ir P. Č. (įmonės akcininkas) atliko fiktyvius akcijų perleidimo sandorius, kurie teismo jau įvertinti kaip eliminavę galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais debitinių skolų ar kito įmonės turto sąskaita. Teismo konstatuota, kad taip abu atsakovai nevykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20680.

207Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Toks išaiškinimas yra itin aktualus, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams: jų interesų apsaugą labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).

20881.

209Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas iš atsakovų žalą priteisti solidariai yra pagrįstas ir tenkintinas. Argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog būtent atsakovo V. V. veiksmai buvo vienintelė UAB „Sanvalda“ nemokumo ir žalos ieškovei atsiradimo priežastis, atsakovas P. Č. nepateikė, taip pat neįrodė, kad dėl jo veiksmų kilo tik dalis žalos, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai taikytina solidarioji atsakomybė ir 16 283,68 Eur žalos atlyginimas ieškovei iš atsakovų V. V. ir P. Č. priteistinas solidariai.

21082.

211Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

212Dėl bylos procesinės baigties

21383.

214Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

215Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

21684.

217Atmetus apeliacinius skundus apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21885.

219Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

220Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

221Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eccua“ su ieškiniu... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 2.... 9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d.... 10. 3.... 11. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje... 12. 4.... 13. 2016 m. spalio 17 d. BUAB „Sanvalda“ perleido reikalavimo teisę į 127... 14. 5.... 15. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d.... 18. 7.... 19. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m., kai atsakovai atliko tyčinius... 20. 8.... 21. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d.... 24. 10.... 25. Teismas taip pat pažymėjo, kad atitinkamų dokumentų nebuvimas neleido... 26. 11.... 27. Nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir jų nesavalaikiu... 28. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 29. 12.... 30. Atsakovas P. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 31. 12.1.... 32. Teismas nukrypo nuo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma,... 33. 12.2.... 34. Teismas nenustatė, kada konkrečiai kiekvienas iš atsakovų galėjo ir... 35. 12.3.... 36. Atsakovas (akcininkas) P. Č. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2008 m.... 37. 13.... 38. Atsakovas V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 39. 13.1.... 40. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi... 41. 13.2.... 42. Teismo sprendimu, pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios... 43. 13.3.... 44. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės... 45. 13.4.... 46. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos... 47. 13.5.... 48. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė procesinės teisės... 49. 14.... 50. Ieškovė UAB „Eccua“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų... 51. 14.1.... 52. Ieškovės ieškinys nėra tapatus ieškiniui, pareikštam byloje Nr.... 53. 14.2.... 54. Nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikšti reikalavimai dėl... 55. 14.3.... 56. Nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. 2-462-460/2017 pareikštų ieškinių... 57. 14.4.... 58. Byloje Nr. 2-462-460/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinių... 59. 14.5.... 60. Jeigu BUAB „Sanvalda“, kaip atskiras teisinių santykių subjektas, gautų... 61. 14.6.... 62. Šioje byloje pareikštas tiesioginis ieškinys, o ne ieškinys dėl žalos... 63. 14.7.... 64. Ieškovei padaryta ir ieškinyje nurodyta žala yra preziumuojama, kadangi BUAB... 65. 14.8.... 66. Atsakovai nepaneigė prezumpcijos, kad jų neteisėti veiksmai sukėlė... 67. 14.9.... 68. Atsakovo P. Č. apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas, kadangi jo... 69. Teismas... 70. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 71. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 72. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 73. 15.... 74. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 75. 16.... 76. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių... 77. Faktinės bylos aplinkybės... 78. 17.... 79. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 80. 18.... 81. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d.... 82. 19.... 83. 2018 m. sausio 3 d. UAB „Eccua“ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos... 84. 20.... 85. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje... 86. 21.... 87. Apeliantai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 88. 22.... 89. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų... 90. Dėl apelianto V. V. apeliacinio skundo ... 91. 23.... 92. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra... 93. 24.... 94. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 95. 25.... 96. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą... 97. 26.... 98. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal... 99. 27.... 100. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje... 101. 28.... 102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad akcininko atsakomybė... 103. 29.... 104. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-462-460/2017 BUAB „Sanvalda“... 105. 30.... 106. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyčinio bankroto... 107. 31.... 108. Šioje nagrinėjamoje byloje šalys yra ieškovė UAB „Eccua“ ir atsakovai... 109. 32.... 110. Pažymėtina, kad abiejose bylose prašyta priteisti žalos atlyginimą,... 111. 33.... 112. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegijos... 113. 34.... 114. Kaip jau minėta, dėl ieškinio faktinio pagrindo tapatumo kasacinio teismo... 115. 35.... 116. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje Nr. 2-462-460/2017 (proceso Nr.... 117. 36.... 118. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, jog 2017... 119. 37.... 120. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į tai, kas išdėstyta... 121. 38.... 122. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą... 123. 39.... 124. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat... 125. 40.... 126. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad veiklos rizikos... 127. 41.... 128. Tam tikrais atvejais kreditoriaus (nukentėjusio asmens) kaltė gali būti... 129. 42.... 130. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies... 131. 43.... 132. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo,... 133. 44.... 134. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. BUAB „Sanvalda“... 135. 45.... 136. CK 6.113 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina... 137. 46.... 138. Pažymėtina, bankroto administratoriui perleidus reikalavimo dėl žalos... 139. 47.... 140. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7... 141. 48.... 142. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 143. 49.... 144. Apeliantas teigia, kad teismams patenkinus tiek iš BUAB „Sanvalda“ įgytą... 145. 50.... 146. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio... 147. 51.... 148. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi... 149. 52.... 150. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad piktnaudžiavimo faktą savo... 151. 53.... 152. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės organai netenka savo kompetencijos.... 153. 54.... 154. Lietuvos advokatūros įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta kad advokato teisę... 155. 55.... 156. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d.... 157. 56.... 158. Ieškovė UAB „Eccua“ prašo atlyginti žalą už nepadengto kreditorinio... 159. 57.... 160. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 161. 58.... 162. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai juridinis asmuo negali... 163. 59.... 164. Teismų praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens dalyvio civilinei... 165. 60.... 166. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo... 167. 61.... 168. Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas (lyginant su bendrais vadovo civilinės... 169. 62.... 170. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo... 171. 63.... 172. Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto... 173. 64.... 174. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje anksčiau nurodytus... 175. 65.... 176. Atsakovas V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nenurodė nė vieno... 177. 66.... 178. Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo... 179. 67.... 180. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d.... 181. 68.... 182. Iš byloje esančio UAB „SEB lizingas“ 2010 m. sausio 12 d. pranešimo... 183. 69.... 184. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad atitinkamų dokumentų... 185. 70.... 186. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą, sutiktina su pirmosios... 187. 71.... 188. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas priimdamas skundžiamą... 189. 72.... 190. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 191. 73.... 192. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai... 193. 74.... 194. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui... 195. 75.... 196. Teisėjų kolegija mano, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios... 197. 76.... 198. Kaip minėta, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją... 199. Dėl apelianto P. Č. apeliacinio skundo... 200. 77.... 201. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad dėl jo nėra... 202. 78.... 203. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis,... 204. 79.... 205. Pažymėtina, kad tyčinį bankrotą sukėlė abiejų atsakovų veiksmai. Abu... 206. 80.... 207. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, deliktinės civilinės... 208. 81.... 209. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos... 210. 82.... 211. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas... 212. Dėl bylos procesinės baigties... 213. 83.... 214. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 215. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 216. 84.... 217. Atmetus apeliacinius skundus apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos... 218. 85.... 219. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas... 220. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 221. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d....