Byla 2-1093/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio ir Alės Bukavinienės

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr.2-2169-565/2010 pagal ieškovų UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta” ieškinį atsakovams UAB “Rūdupis” ir V. R., kuriuo ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo UAB “Doleta” naudai 2 885 642,51 Lt žalai atlyginti, o ieškovo UAB “Vilniaus Doleta” naudai – 500 000 Lt žalai atlyginti.

6Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą ieškinio sumai. Pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai nurodė didelę ieškinio sumą. Atsakovai UAB „Rūdupis“ ir V. R. prašė netenkinti ieškovų prašymo.

72010 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį sprendimą grindė tuo, kad iš UAB „Rūdupis“ 2009 m. liepos 1 d. juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė veikia pelningai ir jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Teismas nurodė, kad duomenų apie tai, ar atsakovui V. R. ieškinio reikalavimo suma yra didelė nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad V. R. ir UAB „Rūdupis“ yra solidarūs atsakovai ir kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog V. R. būtų bandęs paslėpti ar kitaip perleisti jam priklausantį turtą, slapstytųsi ar imtųsi kitų veiksmų, kuriais siektų išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo, nėra darytina išvada, kad V. R. ieškinio reikalavimo suma yra per didelė ir kad gali pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad prima facie patvirtintų, jog ieškinys gali būti patenkintas, o ši aplinkybė lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinio reikalavimui užtikrinti.

82010 m. balandžio 29 d. ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d nutarties, kuria teismas atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010. Atskiruoju skundu ieškovai prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinant ieškovų prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo. Šį prašymą ieškovai grindė šiais argumentais:

91. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, egzistuoja tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovai pareiškė reikalavimą dėl 3 385 642, 51 Lt žalos priteisimo. Ši suma yra vertintina kaip didelė, o tai reiškia, kad kyla grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, ir kad yra pagrindas taikyti laikinosios apsaugos priemones.

102. Teismas, vertindamas atsakovų finansinę padėtį, tyrė aktualumą praradusius 2009 m. pirmojo pusmečio UAB „Rūdupis“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Be to, minėtieji dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia tai, kad minėtieji dokumentai neįrodo geros atsakovų finansinės padėties bei nepaneigia to, kad atsakovo padėtis ateityje gali pasikeisti ir kad atsakovams bus sunku įvykdyti teismo sprendimą. Taigi Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimui užtikrinti ir tuo nepagrįstai suvaržė ieškovų teisę į teisminę gynybą.

113. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių motyvuodamas tuo, kad ieškovai nepateikė duomenų apie tai, jog sužinoję apie bylos iškėlimą atsakovai bandys paslėpti ar kitaip perleisti jiems priklausantį turtą bei imsis kitų veiksmų siekdami išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad minėtųjų duomenų ieškovai objektyviai negalėtų gauti. Dar daugiau, pagal suformuluotą teismų praktiką faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą, nepateikimas negali būti pagrindu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.

124. Vilniaus apygardos teismas suabsoliutino ieškinio argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų prima facie vertinimo taisyklę. Šiuo atveju teismas vertino ieškinio argumentų pagrįstumą, nors laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui ieškinio argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai neturėtų būti išsamiai analizuojami, o byla sprendžiama iš esmės.

135. Vilniaus apygardos teismas motyvuodamas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-663/2009. Minėtosios bylos ir šiuo metu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, o tai leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai motyvavo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir dėl to padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą netaikyti laikinosios apsaugos priemonių.

142010 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. R. atsiliepimas į ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą atsakovas grindė tokiais argumentais:

151. Ieškovai atskirąjį skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad didelė reiškiamo ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Visgi teismų praktikoje yra suformuluota aiški taisyklė, kad prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes. Vilniaus apygardos teismas išsamiai, teisingai įvertino visas aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovams ieškinio reikalavimo suma nėra didelė, bei padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

162. Atskirajame skunde ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad prima facie patvirtintų, jog ieškinys gali būti patenkintas. Visų pirma, teismas turi įsitikinti, jog yra tikimybė, kad ieškinys bus patenkintas, o tik tada vertinti, ar yra galima grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškovai nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytus argumentus. Taigi Vilniaus apygardos teismas tinkamai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškinys bus patenkintas, ir padarė pagrįstą išvadą, jog minėta aplinkybė yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

172010 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Rūdupis“ atsiliepimas į ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2169-565/2010. Atsiliepimu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą atsakovas grindė tokiais argumentais:

181. Ieškovai teigia, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra itin didelė pareikšto ieškinio reikalavimo suma, kuri pati savaime suponuoja grėsmę, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Toks ieškovų teiginys yra nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja suformuluotai teismų praktikai. Taigi Vilniaus apygardos teismas teisingai vertino, ar ieškinio reikalavimo suma yra didelė, atsižvelgdama į atsakovų turtą ir, tinkamai įvertinęs minėtąją aplinkybę, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

192. Priešingai negu teigia ieškovai, UAB „Rūdupis“ finansinės atskaitomybės dokumentai atitinka galiojančius teisės aktus ir nėra praradę aktualumo. UAB „Rūdupis“ kartu su atsiliepimu pateikė naujausius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad įmonė ir toliau veikia stabiliai bei pelningai. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino atsakovų finansinę padėtį ir pagrįstai į ją atsižvelgė konstatuodami, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

203.Ieškovai teigia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas ieškinio pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius pagrindus vertino, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami tam, kad ieškinys būtų patenkintas, o ne vertino ieškinio pagrįstumą. Taigi minėtasis ieškovų teiginys yra nepagrįstas.

214. Ieškovai netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-431/2010, kuria rėmėsi pagrįsdami teiginį, kad ieškovams nėra reikalinga pateikti kokius nors duomenis apie atsakovų siekį perleisti, paslėpti ar perduoti turtą tretiesiems asmenims arba aplinkybes, patvirtinančias, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovams yra reikalinga pateikti minėtuosius duomenis, kad teismas įsitikintų, jog grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, egzistuoja. Dar daugiau, ieškovų argumentas, kad jie minėtų duomenų objektyviai negalėjo gauti yra nepagrįstas, nes ieškovus atstovauja advokatas, kuris turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų reikalingą informaciją ar dokumentus.

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).

24Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.

25Nagrinėjamoje byloje ieškovai UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta” pareiškė ieškinį ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB “Rūdupis” ir V. R. UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta” naudai 3 385 642, 51 Lt žalai atlyginti. Ši suma yra gana didelė, tačiau, kaip minėta, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti ir vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB “Rūdupis” yra pelningai veikianti įmonė – 2009 m. gruodžio 31 d. pelnas sudarė 1 237 633 Lt ir UAB “Rūdupis” turėjo turto už 20 838 658 Lt. Taigi įvertinus šias aplinkybes yra darytina išvada, kad UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta” ieškinio reikalavimo suma UAB „Rūdupis“ nėra didelė.

26Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (CPK 13 str.).

27Nagrinėjamoje byloje ieškovai UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta” atsakovais, kurie yra solidarūs skolininkai, pasirinko UAB “Rūdupis” ir V. R.. Atsižvelgiant į tai, kad esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, ir į tai, kad vienam iš skolininkų (t. y. UAB „Rūdupis“) ieškinio reikalavimo suma nėra didelė, nėra reikalinga tirti, kokia yra atsakovo V. R. turtinė padėtis.

28Šios aplinkybės lemia tai, kad nėra grėsmės, jog ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, o tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

29Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 4. Teisėjų kolegija... 5. Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr.2-2169-565/2010 pagal... 6. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto... 7. 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovų... 8. 2010 m. balandžio 29 d. ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus... 9. 1. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią grėsmė, kad... 10. 2. Teismas, vertindamas atsakovų finansinę padėtį, tyrė aktualumą... 11. 3. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų... 12. 4. Vilniaus apygardos teismas suabsoliutino ieškinio argumentų ir juos... 13. 5. Vilniaus apygardos teismas motyvuodamas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos... 14. 2010 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo V. R.... 15. 1. Ieškovai atskirąjį skundą grindžia vieninteliu argumentu, kad didelė... 16. 2. Atskirajame skunde ieškovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo... 17. 2010 m. gegužės 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB... 18. 1. Ieškovai teigia, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti... 19. 2. Priešingai negu teigia ieškovai, UAB „Rūdupis“ finansinės... 20. 3.Ieškovai teigia, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 21. 4. Ieškovai netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m.... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia,... 24. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovai UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta”... 26. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad... 27. Nagrinėjamoje byloje ieškovai UAB “Doleta” ir UAB “Vilniaus Doleta”... 28. Šios aplinkybės lemia tai, kad nėra grėsmės, jog ieškovams galimai... 29. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 31. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti...