Byla 2A-699-259/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės „Daitrada“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1784-836/2013 pagal ieškovės BUAB „Git Transport“ ieškinį atsakovei UAB „Daitrada“, tretiesiems asmenims G. A. ir „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4ieškovas BUAB „GIT TRANSPORT“ ieškiniu (1 t. b.l. 1-7), patikslinęs ieškinio reikalavimus (2 t. b. l. 2), prašė pripažinti negaliojančiomis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Daitrada“, 2012 m. birželio 25 d. sudarytą vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/06-01, 2012 m. liepos 2 d. preliminarią vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį, bei jos pagrindu 2012 m. liepos 10 d. sudarytą pagrindinę vilkiko pardavimo sutartį Nr. 12/07-10, taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti iš atsakovo ieškovui 14582,27 litų su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės, priteisti 60578,95 litų sumą kuria buvo atliktas ieškovo skolos įskaitymas, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai grindžiami Civilinio kodekso 1.80 str. 2 dalimi, 6.66 str. nuostatomis bei Įmonių bankroto įstatymo 2 str., 11 str. 3 dalies 8 punktu. Ieškovas nurodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl sutartys yra negaliojančios nuo jų sudarymo. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „GIT TRANSPORT“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės, kurios 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu už 15 proc. mažesnę nei sandorių sudarymo dieną buvusią rinkos vertę, buvo parduotos atsakovui UAB „Daitrada“. Šių transporto priemonių pardavimo dieną ieškovo finansinė padėtis buvo sunki. Bendrovė buvo nemoki, nebepajėgė sumokėti visų savo įsiskolinimų kreditoriams, negalėjo mokėti už jai suteikiamas paslaugas, taip pat buvo nemokamos algos įmonės darbuotojams (1 t. b. l. 1-7, 2 t. b. l. 2). Nagrinėjamoje byloje ginčijamos ieškovo ir atsakovo UAB „Daitrada“, 2012 m. birželio 25 d. sudaryta vilkiko pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12/06-01, 2012 m. liepos 2 d. preliminari vilkiko pirkimo-pardavimo sutartis, bei jos pagrindu 2012 m. liepos 10 d. sudaryta pagrindinė vilkiko pardavimo sutartis, kurių pagrindu buvo atliktas ieškovo atsakovui 60578,95 litų skolos įskaitymas, bei, kad šių sutarčių pagrindu vilkikai buvo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą, todėl patikslintu reikalavimu prašoma priteisti 14582,27 lt su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo BUAB „Git Transport“ ir atsakovo UAB „Daitrada“ 2012 m. birželio 25 d. sudarytos vilkiko pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12/06-01, 4.1.2 punktą. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo BUAB „Git Transport“ ir atsakovo UAB „Daitrada“ 2012 m. liepos 10 d. sudarytos vilkiko pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12/07-10, 4.1.2 punktą. Taikė restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Git Transport“ iš atsakovo UAB „Daitrada“ 60578,95 lt. Priteisė 14582,27 lt su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės. Priteisė iš atsakovo UAB „Daitrada“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „Git Transport“ naudai. Grąžino atsakovui UAB „Daitrada“ reikalavimo teisę į 60578,95 Lt ieškovo BUAB „Git Transport“ skolą. Likusioje dalyje ieškinį atmestė. Priteisė iš atsakovo UAB „Daitrada“, 2254,83 Lt žyminio mokesčio ir 27,93 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7Teismas nustatė, kad UAB “Git Transport“ turtinė padėtis prieš sandorių sudarymą, ir jų sudarymo metu buvo kritinė. Iš byloje esančio 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. balanso matyti, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 579 769 Lt, iš jų skolos tiekėjams 350 551 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 63 526 Lt, kt. įsipareigojimai (Sodra, VMI ir kt.) 54 274 Lt (I t.b.l.136). Bendrovė jau nuo 2012 m. balandžio 12 dienos nevykdė veiklos, sandorių sudarymo dieną buvo nemoki, jokių sutartinių įsipareigojimų įmonė negalėjo vykdyti, turto įmonė neturėjo, sąskaitos buvo areštuotos kitų kreditorių. Taigi tuo metu jau buvo dideli finansiniai įsipareigojimai pirmos eilės kreditoriams ir antros eilės (VSDFV). Įvertindamas tai, kad ginčijamų sandorių pagrindu ieškovas pagal šių sandorių 4.1.2. punktą neteko lėšų, kurios pagal įstatymą turėjo būti pervestos pirmos ir antros eilės kreditoriams, teismas prieina prie išvados, kad ginčo sandorių 4.1.2. punktu buvo pažeistos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, pasirašant ginčo sutartis, su sąlygomis, jog bus patenkintas atsakovo finansinis reikalavimas, buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai, kadangi buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių ir tokiu būdu sumažinta turto vertė, iš kurio kreditorių reikalavimai galėtų būti tenkinami. Iš Kauno apygardos teismo 2013-03-07 nutarties dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, matyti, jog pirmos eilės (darbuotojų) reikalavimai siekia 67392,69 Lt; antros eilės kreditoriniai reikalavimai – Sodrai 36523,80 Lt, VMI 54945,95 Lt, taip pat dideli trečiosios eilės kreditorių reikalavimai (I t. b. l. 23-24). Taigi tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys, kurių 4.1.2. punktų pagrindu buvo įskaityta visa skola (iš esmės pažeidė ne tik pirmosios eilės (darbuotojų) ir antrosios eilės kreditorių teises, bet ir visų UAB „Git Transport“ kreditorių interesus, nes ieškovas, būdamas nemokus suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ir taip sumažino savo turtą bei visų likusių kreditorių galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

8Dėl ieškinio senaties termino ir fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti, byloje surinkti įrodymai partvirtina, kad terminas nėra praleistas. Ginčijamus sandorius šalys sudarė laisva valia, nesant būtinybei. Byloje įrodyta, kad BUAB „Git Transport“ neturėjo pareigos esant įmonei nemokiai, esant dideliems kreditoriniams įsiskolinimams, esant areštuotoms sąskaitoms, nesant lėšų ir turto, sudaryti ginčijamus sandorius su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne ieškovui, o bus dengiami atsakovo įsiskolinimai, taip patenkinant įsiskolinimą atsakovui, o UAB „Daitrada“ neturėjo teisės reikalauti, kad sandoriai būtų sudaryti, būtent tokiomis sąlygomis.

9Vertinant UAB „Git Transport“, kaip skolininko, sąžiningumą konstatavo, kad jis, sudarydamas ginčijamą sandorį, žinojo apie pradelstus finansinius įsipareigojimus darbuotojams ir kitus įsipareigojimus, apie vykdytiną prievolę VSDFV, VMI, apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, apie gresiantį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą, kuris buvo nagrinėjamas 2012-10-11 Kauno apygardos teisme, tačiau nepaisydamas kitų kreditorių interesų sudarė sandorius su atsakovu, kurių 4.2.1.punkto pagrindu žinodamas, kad įmonė nemoki, turto neturi, sutiko, vilkikus parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis, sutiko, jog likusios sumos nuo lizingo įmokos, atitinkamai 28667,59 lt. ir 31911,36 lt, būtų dengiamas įsiskolinimas atsakovui, ir patenkino atsakovo beveik visą finansinį reikalavimą, taigi veikė pažeisdamas sąžiningumo imperatyvą. Vertinant atsakovo sudarytus sandorius su sąlyga, jog skirtumu nuo lizingo įmokos bus dengiamas įsiskolinimas, žinodamas, jog automobiliai parduodami mažesne nei rinkos kaina, turėdamas tikslą juos dar perparduoti ir uždirbti pelno, t. y. UAB „Daitrada“ sąžiningumą, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su ieškovu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sandorį, turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu.

10Teismas vertino, kad UAB „Daitrada“ buvo prieinama informacija apie skolininką, tačiau nėra įrodymų, kad atsakovas buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nors žinojo, kad skolininkas nevykdo veiklos, jam neteikia jokių paslaugų, sąskaitos areštuotos, žino, jog įmonė turi finansinių sunkumų, jog iš įmonės jų naudai vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, nesielgė apdairiai ir dėl to gali būti pripažintinas nesąžiningu. Skolininko finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti juridinių asmenų registrui, todėl atsakovas turėjo galimybę patikrinti ieškovo finansinę padėtį. Atsakovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma ieškovo turtinė padėtis, kadangi būdama verslo įmone, protingu ir apdairiu verslininku privalėjo domėtis prieinamomis priemonėmis ar sandorį sudarantis asmuo neturi kreditorinių įsipareigojimų, kokia yra jo turtinė padėtis. Tuo labiau, jog lankėsi pas ieškovą, apžiūrėjo turimą ieškovą turtą, t. y. vilkikus. Teismas daro išvadą, kad atsakovas žinojo apie tokią ieškovo įmonės padėtį, įvertinęs ieškovo finansinę padėtį ir pasinaudodamas susiklosčiusia situacija, norėjo kuo greičiau atgauti skolą ir akivaizdžiai siekė patenkinti tik savąjį reikalavimą, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką. Verslininkui yra keliami didesni reikalavimai jo veikloje, negu fiziniam asmeniui ir laikytina, jog UAB „Daitrada“ turėdama žinoti apie faktinę ieškovo turtinę padėtį ir neatsižvelgdamas į kliūtis sandorio sudarymui, vis tiek pasirašė sandorius su 4.1.2. punktu, kuris numato skirtumu sumažinti atsakovo skolą ir tokiu būdu įgavo pirmenybės teisę prieš kitus asmenis. Dėl to teismas laiko, kad atsakovas, sudarydamas sutartys tokiomis sąlygomis, kurios numatytos 4.1.2.p., buvo nesąžiningas (CK 6.66 str. 2 d.).

11Dėl Actio Pauliana instituto nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad taikant restituciją, atsakovas turėtų grąžinti ieškovui 60578,95 Lt, kuriuos atsakovas gavo iš ieškovo ginčo sutarčių pagrindu, o atsakovui turėtų būti grąžinta reikalavimo teisė į 60578,95 Lt sumą ieškovui. Todėl byloje yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovo naudai 60578,95 Lt, o atsakovui grąžinti reikalavimo teisę į 60578,95 Lt ieškovo skolą (CK 1.5 str. 4 d., 6.145 str.). Atsakovas turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Git Transport“, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą IBĮ nustatyta tvarka. Taikant restituciją, atsakovas taip pat turėtų grąžinti ieškovui 14582,27 Lt su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Atsakovė UAB „Daitrada“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimo c. b. 2-1784-836/2013 dalį, kuria teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. (3 t. b. l. 106-118). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad vilkikų pardavimo sutartis parengė ir šių sutarčių sąlygas nustatė UAB „Git Transport”. Tai parengiamojo posėdžio metu patvirtino UAB „Git Transport” direktorė G. A.. Tai akivaizdžiai matyti ir iš byloje esančių vilkikų pardavimo sutarčių. Pvz., 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 12/06-01 pabaigoje prie sutarties šalių rekvizitų spausdintomis raidėmis iš anksto įrašyta UAB „Git Transport” direktorė G. A., tačiau prie pirkėjo grafos neįvardintas UAB „Daitrada” direktorius ir šis rekvizitas užpildytas vėliau uždedant UAB „Daitrada” antspaudą.

15Nepagrįsta ir neteisėta teismo sprendimo dalis, kurioje atsakovas laikomas nesąžiningu, sudarydamas 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/06-01 ir 2012 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/07-10.Teismas šias nepagrįstas išvadas padarė, nes visiškai neįvertino 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 12/06-01 ir 2012 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 12/07-10 sąlygų turinio ir šių sutarčių pasirašymo aplinkybių. Abiejų sutarčių 10 straipsnyje yra pateikti šalių pareiškimai ir garantijos. Sutarčių 10.1.8. punktuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad „Sutartis nepažeidžia Šalies kreditorių ir akcininkų interesų“. Sutarčių 10.1.9. punktuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad „Šalis nėra pažeidusi ar nepažeidžia jokių įstatymų ar susitarimų (sutarčių), kurių įgyvendinimas reikšmingai paveikti/ Šalies įsipareigojimų įvykdymą pagal sutartį Sutarčių 10.1.1 punktuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad „Sutartis neprieštarauja jos tikslams'. Sutarčių 10.1.3. punktuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad Jai yra aiškiai žinomi visi faktai, susiję su Sutarties sudarymu ir/ar nulėmę Sutarties sudarymą būtent tokiomis sąlygomis, kurios yra išdėstytos Sutartyje“. Sutarčių 10.1.7. punktuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad „visos sutarties sąlygos Šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena sutarties sąlyga“. Teismas sprendime konstatavo faktą, kad sutartys sudarytos laisva valia, todėl pacituotų sutarčių sąlygų turinys itin svarbus vertinant UAB „Daitrada“ elgesį sąžiningumo, apdairumo ir rūpestingumo aspektu.

16Apeliantas su teismo išvada apie Atsakovo ir Ieškovo nesąžiningumą nesutinka. Nenustačius Atsakovo ir Ieškovo nesąžiningumo, nėra vienos iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškiniui tenkinti.

17Pirma. Apeliantui nebuvo pagrindo papildomai domėtis Ieškovo finansine būkle, po to kai Ieškovas sutarčių 10 straipsnio sąlygose davė atitinkamus pareiškimus ir garantijas. Šiuo ginčo atveju aktualūs ginčo sutarčių 10.1.8. punktai, kuriuose kiekviena iš šalių pareiškia, kad „Sutartis nepažeidžia Šalies kreditorių ir akcininkų interesų“. Tai reiškia, kad priešingai, nei nustatė teismas, šias aplinkybes buvo bandoma išsiaiškinti.

18Antra. Pagal viešai skelbiamus UAB „Git Transport” balanso duomenis už 2011 m. įmonė turto turėjo už 605397 Lt ir turto vertė nuo 2010 m. išaugo beveik dvigubai (2010 m. turto buvo už 359605 Lt). 2011 m. įsipareigojimų įmonė turėjo už 568641 Lt iš kurių 224880 Lt vykdytini po vienerių metų. Įmonė 2011 m. patyrė 59250 Lt nuostolį, tačiau 2010 m. turėjo 90932 Lt pelną. Įvertinant turto vertės padidėjimą nuo 359605 Lt iki 605397 Lt, 2011 m. patirtas 59250 Lt nuostolis įmonės finansiniam stabilumui esminės reikšmės neturėjo. Be to šį nuotolį visiškai padengtų už parduotus vilkikus gautas pelnas, nes po lizingo įmokų padengimo atitinkamai mažėtų įsipareigojimai lizingo bendrovei bei įmonė papildomai gautų 60578,95 Lt pelną (skirtumas tarp automobilio pardavimo kainos ir likutinės lizinguojamo turto neišpirktos vertės), kuriuo būtų visiškai padengiamas 2011 metų 59250 Lt nuostolis. Teismas motyvuodamas sprendimą, neturėjo pagrindo remtis 2012 m. spalio mėnesį sudaryto UAB „Git Transport” balanso duomenimis už 2012 m. sausio - rugpjūčio mėnesį, nes šie duomenys nebuvo viešai skelbti, sudaryti ir gauti po sandorių sudarymo (sandoriai sudaryti 2012 m. birželio - liepos mėn.) praėjus 3 mėnesiams ir Atsakovui nebuvo žinomi ir nebuvo prieinami. Atsakovas sutarčių sudarymo metu nedisponavo ir neturėjo galimybės disponuoti jokia informacija apie Ieškovo skolas darbuotojams, skolas valstybės biudžetui bei fondams, nes tokia informacija nebuvo viešai platinama ir byloje neri įrodymų, kad Atsakovui būtų buvusi pateikta ar žinoma, ar Atsakovas ją būtų galėjęs be didesni- pastangų neatlygintinai gauti. Be to, tokių aplinkybių buvimą paneigia Ieškovo direktorės ginčo sutarčių 10 straipsnyje duotos garantijos.

19Trečia. Atsakovas neturėjo konkrečių duomenų apie Ieškovo nemokumą. Atsakovui buvo žinoma apie Ieškovo 5582,81 Lt ir 1270,29 Lt skolą UAB „Swedbank lizingas” bei Ieškovo skolą Atsakovui. Tačiau pardavus pagal abi ginčo sutartis vilkikus ir atlikus įskaitymą Ieškovas padengė beveik visą Ieškovo įsiskolinimą Atsakovui.

20Ketvirta. Atsakovui buvo žinoma, kad priverstinis išieškojimas vykdomas tik pagal Atsakovo naudai išduotus vykdomuosius raštus, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad toks žinojimas pažeidžia kitų kreditorių interesus.

21Penkta. Atsakovo ūkinės veiklos pobūdis - automobilių nuoma, perpardavimas. Atsakovas per metus įvykdo dešimtis panašių sandorių, todėl Atsakovui vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais svarbios pirkimo-pardavimo sutartyse pateikiamos garantijos ir pareiškimai tam, kad papildomai negaišti laiko aiškinantis įmonių finansines galimybes ir kitas aplinkybes pagal registrus. Pirkimo pardavimo sandorio sėkmę lemia sandorių sudarymo greitis. Operatyviai nesudarius sandorių sparčiai mažėja automobilių realizacinė vertė, t. y. sandorio šalys patiria nuostolius. Dėl automobilio neeksploatavimo genda automobilių įranga, tokia kaip stabdžių sistema, kuro padavimo sistema ir kt., nes susidaro nuosėdos, atsiranda korozijos židiniai tose vietose, kuriose eksploatuojant tokie gedimai neatsiranda. Būtent panašios bėdos atsitiko ir su Ieškovo parduotais automobiliais pagal ginčo sutartis. Ieškovas automobilius nesėkmingai pardavinėjo nuo 2012 m. balandžio mėnesio ir nuo šio laiko automobiliai nebuvo eksploatuojami. Dėl atsiradusių gedimų, kurių šalinimui reikalingos papildomos investicijos ir kvalifikuotų specialistų darbas, ir buvo suderėta tokia automobilių kaina, kuri nurodyta sutartyse. Teismas Atsakovo nesąžiningumą motyvavo ir tuo, kad Atsakovas perpardavęs automobilius uždirbo. Tačiau visiškai nevertino aplinkybės, kad automobilių perpardavimas yra viena iš pagrindinių Atsakovo veiklos rūšių, ir kad Atsakovas būtent iš automobilių perpardavimo uždirba pajamas. Vadovaujantis teismo logika, galima būtų ginčyti visus Atsakovo sudarytus sandorius, pagal kuriuos Atsakovas perparduodamas dėvėtus automobilius uždirbo pelną. Tokia teismo logika prieštarauja verslo logikai, todėl neatitinka protingumo, teisingumo principų, nes automobilių perpardavimas nelaikomas nesąžininga ar gerai moralei, ar viešajai tvarkai prieštaraujančia veikla, jeigu ji nedaroma apgaulės ar smurto įtakoje.

22Šešta. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas siekė pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo turtinius reikalavimus į Ieškovą. Atsakovas Ieškovo ginčijamus sandorius sudarė 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 10 d. ir tik praėjus daugiau nei 3 (trims) mėnesiams Atsakovui buvo iškelta bankroto byla nr. B2-916-527/2013 (2012 m. spalio 11 d.), o tai patvirtinanti Kauno apygardos nutartis įsiteisėjo tik 2012 m. spalio 23 d. Sandorių sudarymo dieną Atsakovas neturėjo jokių objektyvių duomenų apie Ieškovo įmonės nemokumą, o tik jį preziumavo, atsižvelgdamas į Ieškovo vengimą atsiskaityti. Be to, Ieškovas perleido Atsakovui transporto priemones (vilkiką Volvo FH12 420, valst. reg. nr. ( - ) toliau - Vilkikas 1, ir vilkiką Volvo FH12 420, valst. reg. nr.( - ) toliau - Vilkikas 2) padengdamas didžiąją dalį savo įsiskolinimo trečiajam asmeniui - UAB „Swedbank lizingas“ ir tokiu būdu parodydamas pakankamas finansines galimybes atsiskaityti. Taigi priešingai, nei nustatė teismas, tokiu būdu buvo patenkinta ne tik dalis Atsakovo reikalavimo, tačiau pilnai padengtas įsiskolinimas ir trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“.

23Septinta. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad Ieškovas neteisėtai suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių (Atsakovų) patenkinti visus savo reikalavimus pirmiau nei kiti Ieškovo kreditoriai. Iš byloje pateiktų Atsakovo atsiliepimo priedų nr. 4 ir 5 (Sutarties 1 ir Sutarties 2 priedai - “Swedbank lizingas” UAB pranešimas dėl turto išpirkimo) matyti, kad 2012 m. birželio 19 d. Vilkikas 1 nuosavybės teise priklausė lizingo davėjui („Swedbank lizingas“ UAB) ir Ieškovas pagal lizingo sutartį Nr. LT091691 privalėjo sumokėti lizingo bendrovei 50.746,81 Lt sumą (43.283,45 Lt neišpirkta turto vertė, 609,95 Lt kompensacija už išankstinį išpirkimą, 5582,80 Lt skola) norėdamas išpirkti turtą. 2012 m. liepos 3 d. Vilkikas 2 nuosavybės teise priklausė lizingo davėjui („Swedbank lizingas“ UAB) ir Ieškovas pagal lizingo sutartį Nr. LT091694 privalėjo sumokėti lizingo bendrovei 45.379,57 Lt sumą (43.283,45 Lt neišpirkta turto vertė, 208,44 Lt palūkanos, 594,52 Lt kompensacija už išankstinį išpirkimą, 22,87 Lt delspinigiai, 1.270,29 Lt skola) norėdamas išpirkti turtą.

24Pagal minėtas transporto priemonių lizingo sutartis “Swedbank lizingas” UAB buvo vienas iš pagrindinių ir didžiausių Ieškovo kreditorių, turintis turtinį reikalavimą į Ieškovą dėl pastarojo mokėtinų lizingo įmokų už Vilkiką 1 ir Vilkiką 2, kurių savininkas buvo lizingo bendrovė. Atsakovas, vykdydamas Ieškovo ginčijamus transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorius, 2012 m. birželio 27 d. ir 2012 m. liepos 9 d. bankinio mokėjimo pavedimais nr. 6735 ir 6794 (ieškinio priedas nr. 11) sumokėjo už Ieškovą 50.746,81 Lt lizingo įmoką už Vilkiką 1 ir 45.379,57 Lt lizingo įmoką už Vilkiką 2. Atsakovas įvykdė Ieškovo finansinius įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal pastarųjų sudarytas lizingo sutartis nr. LT091691 ir LT091694 ir išpirko turtą iš lizingo bendrovės. Atsakovas tiesiogiai sumokėjo lizingo bendrovei 96.126,38 Lt lizingo įmokas, kurias pagal lizingo sutartis nr. LT091691 ir LT091694 privalėjo padengti Ieškovas (atsiliepimo priedai nr. 4 ir 5), todėl lizingo bendrovė, gavusi visas pastarajai pagal lizingo sutartis priklausančias sumas, nepateikė finansinio reikalavimo Ieškovo bankroto byloje ir neprašė įtraukti jos į Ieškovo kreditorių sąrašą, ką patvirtina 2013 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis (ieškinio priedas nr. 10). Lizingo bendrovė atsisakė nuosavybės teisių į Vilkiką 1 ir Vilkiką 2, o naujuoju savininku pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 su Ieškovu tapo Atsakovas, kuris sumokėjo visą transporto priemonių kainą. Tokiu būdu Atsakovas sumažino Ieškovo turtinius įsiskolinimus lizingo bendrovei “Swedbank lizingas” UAB , kuri priešingu atveju būtų pareiškusi kreditorinį reikalavimą Ieškovo bankroto byloje, dėl pastarosios nepadengtų mokėjimų pagal lizingo sutartis nr. LT091691 ir LT091694.

25Ieškovo reikalavimu pripažinus Sutartį 1 ir Sutartį 2 negaliojančiomis, Atsakovas įgytų teisę reikalauti iš lizingo bendrovės “Swedbank lizingas” UAB pastarajai pagal negaliojančiomis pripažintas sutartis sumokėtą 96126,38 Lt sumą. Lizingo bendrovė “Swedbank lizingas” UAB grąžinusi Atsakovui pastarosios už transporto priemones sumokėtas sumas, įgytų teisę reikalauti Ieškovą įvykdyti lizingo sutartis, t.y. sumokėti pastarajai 96126,38 Lt lizingo įmokas už perleistas transporto priemones, pareikšti minėto dydžio reikalavimą Ieškovo bankroto byloje Nr. B2-916- 527/2013 ir įstoti į bankroto bylą kaip naujas kreditorius. Dėl minėtų priežasčių padaugėtų Ieškovo kreditorių ir ženkliai padidėtų bendra Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma. Tokia situacija nepagrįstai apsunkintų kitų Ieškovo kreditorių turtines teises, nes Ieškovas įgytų naują kreditorių “Swedbank lizingas” UAB su 96.126,38 Lt reikalavimo suma, o tai stipriai sumažintų kitų kreditorių galimybes atgauti iš Ieškovo Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintas sumas. Pažymėtina, kad Ieškovo reikalavimu pripažinus Sutartį 1 ir Sutartį 2 negaliojančiomis transporto priemonės nepereitų Ieškovo nuosavybėn, nes jos ir toliau išliktų trečiojo asmens UAB “Swedbank lizingas” nuosavybe.

26Aštunta. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis Sutartį 1 ir Sutartį 2 LR CK 6.66 str. pagrindu ir taikyti restituciją ekvivalentu pinigais (LR CK 6.145 str. 2 d., 6.146 str.). LR CK 6.66 str. 1 d. įtvirtina, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), o sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

27LR teismų praktikoje aiškinant actio Pauliana instituto turinį pripažįstama, jog actio Pauliana taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant LR CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo būtinosios sąlygos yra tokios: (1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, (2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, (3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, (4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, (5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, (6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas, (7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

28Nagrinėjamu atveju, Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad jo ginčijami sandoriai (Sutartis 1 ir Sutartis 2) pažeidė Ieškovo įmonės kreditorių interesus. Tais atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-573/2005; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-361/2009). Minėtu atveju, Ieškovo ginčijamų sandorių panaikinimas kaip tik sumažintų Ieškovo įmonės kreditorių galimybes gauti visišką reikalavimų patenkinimą, nes į bankroto bylą įstotų naujas kreditorius - lizingo bendrovė “Swedbank lizingas” UAB - su 96.126,38 Lt piniginiu reikalavimu. Ieškinyje taip pat neįrodytas Atsakovo nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 2 d.), t. y. žinojimas, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia Ieškovo įmonės kreditorių interesus. Teismas byloje konstatavo faktą, kad šalys patvirtino, kad vilkiku pardavimo sandoriai žalos šalims nepadarė. Esant šiai aplinkybei, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaip nors galėjo būti pažeisti kitų kreditorių interesai. Tai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 1 vertinimą, 2012 m. liepos 30 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 2 vertinimą, kuriuose preliminarios automobilių rinkos vertės 85000 Lt ir 86000 Lt galutinėse išvadose įrašyta sąlyga, kad likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė sudaro 60 proc. vilkikų rinkos vertės. Tai reiškia, kad turtą realizuojant priverstine tvarka Ieškovas patirtų daugiau nuostolių, nes pradinė vilkikų pardavimo kaina atitinkamai būtų 51000 Lt ir 51600 Lt.

29Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis c.b. nr. 3K-3-361/2009). Be to, teismų praktikoje pripažinta, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko (nagrinėjamu atveju, Ieškovo), tiek trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju, Atsakovo) nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis c. b. nr. 3K-3-262/2008). Įrodinėjimo našta (lot. onus probandi) pagrįsti skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą tenka Ieškovui, tačiau jis minėtos aplinkybės neįrodė (LR CPK 178 str.). Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo actio Pauliana taikymo sąlygų vertinimo aspektu bendraisiais pagrindais (ne LR CK 6.67 straipsnio taikymo kontekste) pažymėtina, kad, teleologiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant šį kreditoriaus interesų gynimo būdą, patvirtinamas įstatymų leidėjo siekis išlaikyti kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens - turto įgijėjo interesų pusiausvyrą, ir tai reiškia, kad kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu, todėl skolininkas, taip pat ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik tada, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį jie pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis c. b. nr. 3K-3-361/2009). Dėl to tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iš skolininko turtą už rinkos vertę, laikytina, kad jis yra sąžiningas tokio turto įgįjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis nr. 3K-7-861/2002).LR CK 6.222 str. 1 d. įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti restituciją, bet jos įvykdymą natūra pakeisti piniginiu ekvivalentu. Teismas tenkino Ieškovo prašytą restitucijos būdą. Atsakovas nesutinka su tokiu restitucijos įvykdymu, nes pripažinus sandorį negaliojančiu dėl kreditoriaus teisių pažeidimo (LR CK 6.66 str.), restitucija privalo būti taikoma įgyvendinant specialiojo teisinio reglamentavimo - Įmonių bankroto įstatymo taikymo nulemtas nuostatas - turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-573/2005).

30Teismo sprendimo dalis, kuria pritaikyta restitucija iš Atsakovo priteisiant 60578,95 sumą, kuri buvo įskaityta Ieškovo skolos padengimui, prieštarauja LR CK 1.2 str. 1 d., LR CPK 6 str., Konstitucijos 29 str. įtvirtintiems asmenų lygybės prieš įstatymą principams.

31Teismas sprendimu Atsakovą diskriminuoja su kitais subjektais ir pastato į nelygiavertę padėtį su kitais BUAB „Git Transport” kreditoriais. Iš Atsakovo atsiliepimo 4 ir 5 priedų (2012 m. birželio 19 ir liepos 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimai) matyti, kad 2012 m. birželio - liepos mėnesiais Ieškovas turėjo 5582,81 Lt ir 1270,29 Lt pradelstą skolą UAB „Swedbank lizingas“. Atsakovas šią skolą padengė įvykdydamas 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/06-01 ir 2012 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/07-10. Tokiu būdu buvo visiškai patenkinti UAB „Swedbank lizingas“ kreditoriniai reikalavimai. Jei vadovautis teismo logika, kad Atsakovo atliktas skolos įskaitymas kaip atsiskaitymo būdas pagal sutartis pažeidžia kitų kreditorių interesus, tai lygiai taip pat turėtų pažeisti kreditorių interesus 5582,81 Lt ir 1270,29 Lt pradelstos skolos sumokėjimas tiesiogiai UAB „Swedbank lizingas“. Teismas konstatavo, kad patenkintas išskirtinai tik Atsakovo finansinis reikalavimas, kuris pažeidė kitų kreditorių interesus, todėl ši sprendimo dalis pažeidžia LR CK 1.2 str. 1 d., LR CPK 6 str., Konstitucijos 29 str. įtvirtintus asmenų lygybės prieš įstatymą principus, nes nieko nepasisakyta apie patenkintą UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą kai buvo padengta 5582,81 Lt ir 1270,29 Lt pradelsta skola įvykdant 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/06-01 ir 2012 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/07-10. Be to, sumažinus įmonės finansinius įsipareigojimus pagal sutartis, įmonės finansinė būklė neabejotinai turėjo pagerėti ir tai negalėjo pažeisti kitų kreditorių interesų.

32Neteisėta ir nepagrįsta teismo pozicija, kuria konstatuota jog atliktas įskaitymas su nemokiu kontrahentu pažeidžia LR CK 1.80, 1.81, 6.66 str.. LR CK 6.140 str. numato, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

33Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-817/2013 2013-05-16 sprendime vertindamas analogiškas įskaitymo aplinkybes išaiškino, kad ,,pagal susiformavusią teismų praktiką, kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymu yra leidžiamas net ir esant kitiems neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

34Tai reiškia, kad Atsakovo pagal su Ieškovu sudarytas sutartis atliktas 60578,95 Lt skolos įskaitymas, kaip atsiskaitymo būdas, yra leidžiamas iki bankroto bylos iškėlimo momento net jei yra neįvykdyti įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Šis atsiskaitymo būdas pagal LR CK nuostatas yra prilygintas pinigų sumokėjimui į įmonės kasą ir nėra vertintinas kaip prieštaraujantis gerai moralei, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes buvo visos LR CK aptartos sąlygos įskaitymui atlikti.

35Atsakovas pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 įsigijęs transporto priemones ir sumokėjęs už Ieškovą lizingo bendrovei “Swedbank lizingas” UAB lizingo įmokas (96.126,38 Lt), likusios 60.578,95 Lt sumos, kuri sudarė kitą transporto priemonių kainos dalį, apimtyje atliko įskaitymą. Pažymėtina, kad toks Atsakovo įskaitymas atliktas pagrįstai, teisėtai ir pagal galiojančius norminius teisės aktus - LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., LR civilinio kodekso 6.130-6.140 str.

36LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Ieškovas ir Atsakovas tarpusavio susitarimu priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 60.578,95 Lt sumoje atliko 2012 m. birželio 25 d. (28.667,59 Lt) ir 2012 m. liepos 10 d. (31.911,36 Lt), kai tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovui įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po atlikti įskaitymo. Ieškovas ir Atsakovas įskaitymą atliko nepažeisdami imperatyvių LR CK 6.130-6.140 str. nuostatų. LR CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba nurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Iš LR CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-624/2006, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2007). Ieškovo 60.578,95 Lt reikalavimas Atsakovui atsirado iš Sutarties 1 ir Sutarties 2, o Atsakovo tokio pat dydžio reikalavimas į Ieškovą kilo dėl pastarojo įsigytų, tačiau neapmokėtų transporto priemonių nuomos paslaugų. Abu minėti priešpriešiniai reikalavimai atitiko aukščiau nurodytas sąlygas, todėl buvo atlikti teisėtai, yra galiojantys ir sukuriantys teisines pasekmes.

37Atsakovo atliktas įskaitymas atitiko visus LR CK reikalavimus, atliktas teisėtu, LR CK aptartu būdu, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad įskaitymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, pažeidžia viešąją tvarką ar gerą moralę. Vien faktas, kad įmonė, kuriai atliktas įskaitymas, turi skolų ir kitiems kreditoriams įskaitymo kaip sandorio nedaro negaliojančiu jeigu toks draudimas nenumatytas konkrečiame įstatyme (LR CK 6.134 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina, kad LR CK 6.140 str. tiesiogiai numato galimybę atlikti įskaitymą skolininko nemokumo atveju, todėl teismo sprendimas pažeidžia šias įvardintas teisės normas ir teisminį šių teisės normų aiškinimą.

38Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad byloje įrodyta, kad BUAB „Git Transport” neturėjo pareigos esant įmonei nemokiai, esant dideliems kreditoriniams įsiskolinimams, esant areštuotoms sąskaitoms, nesant lėšų ir turto, sudaryti ginčijamus sandorius su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne Ieškovui, o bus dengiami.

39Pirma. Apylinkės teismas pagal kompetenciją neturėjo teisės ir pagrindo konstatuoti BUAB „Git Transport” įmonės nemokumą 2012 m. birželio mėnesį, nes taip pažeidžiamas LR CPK 27 str. 4 p. nustatytas bankroto bylų teismingumas apygardos teismuose. Kauno apygardos teismas bankroto bylą iškėlė 2012-10-11. Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo pareikštas 2012-08-29, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Ieškovas sutarčių sudarymo metu 2012 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo nemokus. Tai prieštarautų ir kitai aplinkybei, kai ieškovo vardu atsakovas padengė skolą UAB „Swedbank lizingas”

40Antra. Teismas nepagrįstai nustatė, kad BUAB „Git Transport” 2012 birželio mėnesį neturėjo turto. Pagal byloje esančius 2012-10-03 balanso duomenis 2012 rugpjūčio mėnesį BUAB „Git Transport” turto turėjo už 327313 Lt. BUAB „Git Transport” skolos ir įsipareigojimai 2012 m. birželio mėnesį Atsakovui nebuvo žinomi, šie duomenys gauti tik iškėlus bankroto bylą.

41Trečia. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad Ieškovas neturėjo pareigos sudaryti sandorį su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne Ieškovui, o bus dengiami Atsakovo įsiskolinimai. Pats Ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovo 2012 m. birželio 15 d. raštą dėl skolos padengimo ir bankroto bylos iškėlimo. Rašte nurodytas 30 dienų atsiskaitymo terminas per kurį neatsiskaičius Atsakovas laikys, kad UAB „Git Transport” yra nemoki. UAB „Git Transport” vykdė teisėtą prievolę atsiskaityti su Atsakovu (Ieškovo skolą Atsakovui patvirtina byloje esantys antstolio patvarkymai pagal Atsakovui priteistas pinigų sumas), todėl rado būdą kaip tai atlikti ir sutiko su atliktu įskaitymu. Už teismo sprendimo nevykdymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (LR CK 6.131 str. 1 d.), todėl Ieškovo valios išraiška dėl atlikto įskaitymo neturi teisinės reikšmės, jeigu įskaitymas yra teisėtas ir teisėtai atliktas. Esant Ieškovo prievolei atsiskaityti su Atsakovu pagal teismo priteistas sumas pagal vykdomuosius dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Ieškovas vykdydamas teismo sprendimą neprivalėjo ieškoti būdo kaip atsiskaityti su Atsakovu ir tokiu būdu sudaryti sandorį. Todėl nėra dar vienos būtinos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti.

42Ketvirta. Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad UAB „Daitrada” neturėjo teisės reikalauti, kad sandoriai būtų sudaryti, būtent tokiomis sąlygomis, t. y. atliekant įskaitymą. Tai prieštarauja LR CK 6.156 str. įtvirtintam sutarties laisvės principui, LR CK 6.130, 6.131 str. 1 d. numatytai teisei atlikti įskaitymą ir 6.134 str. 1 d., kuriame išvardintas sąrašas atvejų, kai draudžiama atlikti įskaitymą. Be to, tai prieštarautų verslo logikai, jei pinigai būtų mokami tiesiogiai skolininkui vietoj to, kad būtų padengta skola pagal vykdomuosius raštus.

43Penkta. Teismas sprendimą pripažinti įskaitymus niekiniu nepagrindė teisės normomis, kurios draustų atlikti įskaitymą, todėl pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 4 p., LR Konstitucijos 109 str., kuriame numatyta, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

44Teismo sprendimas peržengia pareikšto reikalavimo ribas. LR CPK 265 str. 2 d. numato, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2012 m. birželio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/06-01 ir 2012 m. liepos 10d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 12/07-10.

45Teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančiais tik išvardintų sutarčių 4.1.2 punktus, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas į bendrą 60578,95 Lt sumą, nors tokio reikalavimo Ieškovas nepareiškė. Teismas privalėjo arba tenkinti ieškinio reikalavimą ir ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis arba ieškinį atmesti, nustačius, kad sutartys nepažeidžia konkrečių teisės normų.

46Teismo sprendimo dalis, kuria grąžino Atsakovui UAB „Daitrada“ reikalavimo teisę 60578,95 Lt ieškovo BU AB „Git Transport” skolą, pažeidžia protingumo, teisingumo principus ir bylų teismingumą (LR CK 1.5 str. ir CPK 27 str. 4 p.) Ši teismo sprendimo dalis taip pat pažeidžia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, proporcingumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (LR CK 1.2 str.)

47Pirma. Apylinkės teismas neturi teisės pripažinti ar panaikinti kreditorinį reikalavimą likviduojamai įmonei. Tai išimtinai apygardos teismo kompetencija. Kauno apygardos teismas 2013-03-07 nutartimi c. b. B2-916-527/2013 pripažino BU AB „Git Transport” bankrutavusia ir nutarė likviduoti, patvirtino galutinį kreditorių sąrašą, tarp kurių UAB „Daitrada” kreditorinis reikalavimas tik 5530,70 Lt. Tai reiškia, kad neproporcingai suvaržomos UAB „Daitrada” teisės efektyviai ginti savo turtinius interesus, nes šis apylinkės teismo sprendimu patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra nesukuriantis realių teisinių pasekmių ir realiai neįgyvendinamas.

48Antra. Teismas neleistinai įsikišo į privačius santykius ir pažeidė sutarties laisvės principus. Teismas teisės normomis nepagrindė sprendimo dalies, kuria pripažino, kad Sutarčių sąlyga dėl įskaitymo prieštarauja viešajai tvarkai ar geros moralės principams. Teismas neišaiškino kokias konkrečias vertybes saugodamas savo iniciatyva nusprendė modifikuoti ginčo sutartis ir peržengdamas pareikštų reikalavimų ribas pripažino ginčo sutarčių 4.1.2 punktus negaliojančiais. Vien fakto konstatavimas, kad Atsakovas saugodamas savo turtinius interesus įskaitymo būdu, kurį leidžia LR CK 6.140 str., atgavo skolą pirmiau nei kiti kreditoriai iki bankroto bylos iškėlimo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tai prieštarauja viešajai teisei ir gerai morale. Kiekvienas iš kreditorių turėjo lygiavertes teises sudaryti su UAB „Git Transport” analogiškas sutartis, tačiau tokiu būdu savo teisių nerealizavo ir nėra duomenų, kad būtų bandę realizuoti. Teismas neišaiškino kaip LR CK numatytas ir įstatymo reikalavimus atitinkantis įskaitymas gali pažeisti viešąją tvarką ir gerą moralę. Ši teismo sprendimo dalis teisiškai nemotyvuota, nes iki bankroto bylos iškėlimo bet kas gali pirmumo tvarka patenkinti savo kreditorinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-817/2013), jeigu yra sąžiningas. Be to, tie patys kriterijai ir lygiavertis teisės normų aiškinimas turėtų būti taikomas ir UAB „Swedbank lizingas” atžvilgiu, kurio kreditorinius reikalavimus Atsakovas visiškai patenkino ir kurio neliko BUAB „Git Transport” kreditorių sąraše.

49Dėl vilkikų pardavimo kainos. Nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė 14582,27 (keturiolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt du litus 27 ct) su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės.

50Pirma. Nustatydamas vilkikų rinkos vertę 2012 m. birželio mėnesį, teismas nepagrįstai vadovavosi VŠĮ „Emprekis” pažyma. VŠĮ „Emprekis” nėra turto vertintojas ir jo pateikiama kaina yra apie rinkos kainų vidurkį bei priklausoma nuo daugelio aplinkybių, kurių VŠĮ „Emprekis” neturėjo galimybės įvertinti, nes konkrečių transporto priemonių neapžiūrėjo ir neįvertino.

51Teismas vadovavosi išrašu iš VšĮ „Empekris“ intemetinės svetainės, pagal kurį 2006 m. gamybos transporto priemonės (vilkiko) Volvo FH12 420 kaina yra 73.902,00 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba 89420,00 Lt su PVM (ieškinio priedas nr. 8). Pažymėtina, kad Ieškovo išrašas atspindi vidutinio techninio stovio ir būklės transporto priemonės vilkiko Volvo FH12 420 su įprastine komplektacija rinkos kainą, bet ne konkrečių Atsakovo 2012 m. birželio 25 d. ir liepos 10 d. iš Ieškovo įsigytų transporto priemonių - Vilkiko 1 ir Vilkiko 2 - kainas.

52Nagrinėjamu atveju yra aktualios konkrečių transporto priemonių Vilkiko 1, kurio kėbulo identifikacinis nr. YV2AN60A36B421246, pagaminimo data 2006 m. sausio 16 d. ir Vilkiko 2, kurio kėbulo identifikacinis nr. YV2AN60A36B421232, pagaminimo data 2006 m. sausio 16 d. unikalios vertės jų perleidimo dienai (2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 10 d.).

53Transporto priemonių unikali vertė yra nustatoma atsižvelgiant į jų techninę būklę, stovį, kitas svarbias technines charakteristikas - ridą, atliktus remontus, prekinę išvaizda, komplektaciją - techninę įrangą, sunaudojamų detalių ir dalių susidėvėjimą, kurių visuma apsprendžia ir nulemia tikrąją, t.y. vardinę, o ne vidutinę transporto priemonės vertę, kuria remiasi Ieškovas.

54Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-44/2012 spręsdamas analogišką ginčą dėl automobilių vertės nustatymo išaiškino, kad „<... apelianto pateiktose VŠĮ ,,Emprekis “ pažymose, gautose iš interneto svetainės, (T. 3, b. I. 51-93), yra nurodytos vidutinės tam tikros rūšies ir modelio transporto priemonių ir priekabų kainos - tai nėra konkretus lizinguoto turto vertinimas, todėl šioms pažymoms, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė. Kita vertus, kolegija sutinka su pareiškėju, kad turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausia atspindi realūs sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas

55Ieškovas ir Atsakovas, sudarydami Sutartį 1 ir Sutartį 2, įvertino perleidžiamų transporto priemonių (Vilkiko 1 ir Vilkiko 2) techninį stovį, dalių ir detalių būklę, išvaizdą, ridą ir kitas jų vertės nustatymui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat atsižvelgė į kiekvienos iš jų individualius požymius (padangų susidėvėjimą, būtinas keisti detales ir būtiną atlikti remontą), todėl būtent Ieškovė nustatė tokias jų kainas - 79.414,40 Lt ir 77.290,93 Lt - kurios visiškai atitiko tokių transporto priemonių rinkos vertę ir buvo priimtinos Atsakovui. Nors minėtos transporto priemonės pagal registracijos liudijimų (techninių pasų), kuriuos Atsakovas pateikė teismui, duomenis yra tapačios, t.y. sutampa jų pagaminimo data, bendroji masė, keliamoji galia, variklio darbinis tūris, variklio galia, tačiau jas Ieškovas įvertino individualiai ir nustatė jiems skirtingas pirkimo - pardavimo kainas, kurios tarpusavyje skiriasi 2.123,47 Lt. Toks tarpusavio kainų skirtumas yra paaiškinamas nevienoda transporto priemonių technine būkle ir skirtingu susidėvėjimu, kuris taip pat nulėmė tai, kad transporto priemonių rinkos vertėjų sandorių dieną buvo mažesnė nei įprastinė.

56Šias aplinkybes patvirtina ir ginčo sutarčių sąlygų 10 straipsnyje duotos garantijos bei vilkikų priėmimo ir perdavimo aktuose įrašytas pirkėjo patvirtinimas, kad „vilkiko būklė atitinka keliamus reikalavimus“. Šis patvirtinimas skirtas apsaugoti pardavėjo interesus, kad pirkėjas nereikštų pretenzijų dėl vilkikų techninio stovio, nes pagal sutartį buvo parduoti ne visiškai tvarkingi automobiliai. Kad vilkikai ne visai tvarkingi patvirtino ir trečiasis asmuo G. A., kuri teisme patvirtino, kad dėl antrojo vilkiko purkštukų gedimo sumažino kainą 2000 Lt.

57Svarbu įvertinti ir kitą aplinkybę, kurios neįvertino pirmosios instancijos teismas, kad Ieškovui nebuvo apribota galimybė vilkikus parduoti už didesnę rinkos kainą, tačiau jų parduoti Ieškovui nepavyko nuo balandžio mėnesio, t. y. nuo to momento, kai pagal teismo nustatytas aplinkybes Ieškovas nustojo vykdyti veiklą. Tai tik patvirtina faktą, kad vilkikų pardavimo kaina pagal techninį stovį atitiko realią rinkos kainą.

58Transporto priemonių turto techninis stovis ir būklė įsigijimo momentu buvo prastesnė nei įprastai. 2012 m. birželio 25 d. Ieškovas perdavė Atsakovui Vilkiką 1 (tai patvirtina Ieškovo byloje pateiktas transporto priemonės priėmimo perdavimo aktas), kuris važiuojant iš Kėdainių (Ieškovo buveinės) į Tauragę (Atsakovo buveinė) sugedo. Atsakovas buvo priverstas savo sąskaita įsigyti žemo slėgio kuro siurblį (atsiliepimo priedas nr. 2 | 2012 m. birželio 29 d. UAB „Skuba“ PVM sąskaita-faktūra KTT 1001638), kuris buvo Vilkiko 1 gedimo priežastis transportavimo metu, ir jį savo jėgomis pakeisti. Vilkikas 2 turėjo sugedusią oro pakabos kamerą, kurią Atsakovas buvo priverstas pakeisti (atsiliepimo priedas nr. 3 | 2012 m. liepos 24 d. UAB „I. C. Lietuva“ PVM sąskaita-faktūra nr. L31120058378). Atsakovas atliko kitus būtinus įsigytų transporto priemonių remontus, kurie liudija, kad Ieškovas pardavė Atsakovui prastos būklės turtą.

59Be to, sandorių sudarymo ir turto perleidimo dienai galiojo tik vienos transporto priemonės techninės apžiūros talonas, o atliekant nepriklausomą vertinimą techninė apžiūra negaliojo abejoms transporto priemonėms. Teismas šių aplinkybių ir įrodymų nevertino ir visiškai nepagrįstai atmetė Atsakovo pateiktus duomenis apie patirtas darbo sąnaudas ir išlaidas vilkikų būklei pagerinti.

60Atsakovas pateikė sąnaudų lentelę, prie jos pridėjo 2012 m. birželio 29 d. UAB „Skuba“ PVM sąskaitą-faktūrą KTT 1001638, 2012 m. liepos 24 d. UAB „I. C. Lietuva“ PVM sąskaitą-faktūrą nr. L31120058378, kurios patvirtina Atsakovo turėtas išlaidas vilkikų remontui. Šie rašytiniai dokumentai nepaneigti kitais įrodymais, todėl teismo išvada, kad reikia papildomai pateikti apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ar rašytiniai įrodymais pagrįsti Atsakovo darbuotojų patirtas darbo sąnaudas vilkikų būklei pagerinti neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidžia šalių rungimosi principą, nes Atsakovo pateiktus įrodymus privalo paneigti Ieškovas kitais duomenimis. Tačiau iš byloje duotų G. A. parodymų, liudytojo D. K. parodymų yra nustatytas akivaizdus faktas, kad neveikė 2 vilkiko purkštukai ir Atsakovas savo jėgomis remontavo automobilius tokiu būdu įdėdamas savo darbuotojų darbo sąnaudas, įsigydamas reikiamas detales. Šios darbo sąnaudos ir išlaidos turėjo būti dengiamos iš pelno, gauto pardavus vilkikus.

61Atsakovas, atliko Vilkiko 1 ir Vilkiko 2 remontą, po kurio transporto priemonių vertė padidėjo. 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 1 vertinimą, pagal kurį transporto priemonės vertė minėtai dienai - 86.000,00 Lt (atsiliepimo priedas nr. 6). 2012 m. liepos 30 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 2 vertinimą, pagal kurį transporto priemonės vertė minėtai dienai - 85.000,00 Lt (atsiliepimo priedas nr. 7). Atsižvelgiant į Atsakovo atliktą transporto priemonių remontą, Vilkiko 1 ir Vilkiko 2 vertė padidėjo, todėl nepriklausomo turto vertintojai nustatė didesnę automobilių rinkos vertę. Pažymėtina, kad ši, nepriklausomo turto vertintojo nustatyta vertė vis tiek nesiekia Ieškovo nurodomos 89.420,00 Lt ir palyginus 79.414,40 Lt ir 77.290,93 Lt kainomis yra atitinkamai didesnė tik 7,66 proc. ir 9,07 proc.

62Apibendrinant konstatuotina, kad Ieškovas pardavė Atsakovui Vilkiką 1 ir Vilkiką 2 už jų faktinę vertę atitinkančias kainas, kurios buvo apskaičiuotos teisingai ir sąžiningai, atsižvelgiant į transporto priemonių individualius požymius, techninį stovį ir būklę, detalių ir dalių susidėvėjimą, ridą, būtiną atlikti remontą. Kainos visiškai atitinka transporto priemonių individualią vardinę vertę, o Ieškovo įrodinėjama 89420,00 Lt kaina yra apytikslė, rekomendacinio pobūdžio ir nurodo analogiškų techninių duomenų, bet ne tokio paties stovio ir būklės transporto priemonės rinkos vertę. Ieškovui tenka įrodinėjimo našta (onus probandi) pagrįsti, kad Vilkiko 1 ir Vilkiko 2 vertė sandorių sudarymo dieną buvo būtent 89420,00 Lt, o ne atitinkamai 79414,40 Lt ir 77290,93 Lt, tačiau Ieškovo pateiktas įrodymas (VšĮ „Empekris“ ieškinio priedas nr. 8) minėtos aplinkybės neįrodo.

63Teismas sprendime konstatavo, kad sandorių sudarymo metu Atsakovas iš Ieškovo vykdė priverstinį skolos išieškojimą.

64Tokiu atveju, vertindamas vilkikų pardavimo kainą, teismas privalėjo vadovautis 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 1 vertinimu, 2012 m. liepos 30 d. UAB „Lituką“ ir Ko atliko Vilkiko 2 vertinimu, kuriuose preliminarios automobilių rinkos vertės 85000 Lt ir 86000 Lt galutinėse išvadose įrašyta sąlyga, kad likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė sudaro 60 proc. vilkiku rinkos vertės. Tai reiškia, kad turtą realizuojant priverstine tvarka Ieškovas būtų patyręs dar daugiau nuostolių, nes pradinė vilkikų pardavimo kaina atitinkamai būtų 51000 Lt ir 51600 Lt.

65Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai konstatavo, kad vilkikai parduoti už mažesnę nei rinkos kaina.

66Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Git Transport“ (4 t. b. l. 125–128) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:

67Pirma, Atsakovas prieš sudarydamas ginčo Sutartis su Ieškovu privalėjo pasidomėti apie Ieškovo finansinę būklę bei ar šios sudaromos Sutartys nepažeis kitų Ieškovo kreditorių interesų. Kaip matyti iš Atsakovo apeliacinio skundo argumentų Atsakovas savo sąžiningumą grindžia tuo, jog jis buvo sąžiningas. Tokį savo sąžiningumą grindžia tuo, jog į ginčo Sutartis buvo įtrauktas punktas, jog sutartys nepažeidžia Šalies kreditorių ir akcininkų interesų. Taigi, vertinant šį Atsakovo apeliacinio skundo argumentą yra darytina išvada, jog Atsakovas net neketino domėtis kitos sandorio šalies (ieškovo) finansine būkle, nors kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, Atsakovas žinojo apie sunkią Ieškovo būklę.

68Visų pirma, tai pagrindžia tiek pačioje civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai - (i) Atsakovo pretenzijos Ieškovui dėl skolos sumokėjimo, (ii) Atsakovo pretenzija, kuria yra įspėjama, jog jei Ieškovas neatsiskaitys su Atsakovo, pastarasis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, (iii) Atsakovo pavedimu Antstolių kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš Ieškovo.

69Visų antra, įvertinant aplinkybę, jog Ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo tiek iš Ieškovo, tiek ir iš trečiojo asmens G. A., Atsakovui taip pat turėjo buvo žinoma Ieškovo turtinė padėtis, kadangi Atsakovas ne tik, kad būdamas aktyvus skolos išieškojimo eigoje tačiau taip pat būdamas verslininku, protingu ir apdairiu asmeniu privalėjo domėtis prieinamomis priemonėmis ar sandorį sudarantis asmuo neturi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Juo labiau, jog Atsakovas tai padaryti galėjo, jeigu tik būtų norėjęs, t. y. ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre ir buvo viešai prieinami, (ii) Teismų specializuotame puslapyje buvo paskelbta informacija apie tai, kad yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovui, taip pat buvo prieinama informacija iš VSDFV (Sodros) bei VMI prie LR FM apie Ieškovo įsiskolinimą į biudžetą. Nors tokia informacija Atsakovui būnant apdairiam ir sąžiningam buvo lengvai prieinama, tačiau jis to nepadarė, o juo labiau nepateikė teismui tai pagrindžiančių įrodymų. Ne tik, kad nepateikė šių įrodymų, tačiau taip pat nepateikė duomenų, jog tai bandė atlikti.

70Taigi, tiek aukščiau minėtieji Atsakovo veiksmai, tiek ir neveikimas buvo priešingas veiksmams numatytiems tiek teismų praktikoje, tiek ir LR CK 6.66 str. 2 d. įtvirtintoms nuostatoms. O būtent tai, jog dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje išvardytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

71Vadovaujantis susiformavusia Lietuvos teismų praktika yra pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutarti priimta civilinėje byloje UAB ,.Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ Altana“, bylos Nr. 3K-3- 168/2007).

72Atsakovas, kaip tik elgėsi priešingai nei aukščiau numatytoje kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje apibūdinančioje sąžiningo daikto įgijėjo veiksmus, t. y. Atsakovas nepasidomėjo ar Ieškovas turi kitų kreditorių, nes Sutartyje buvo įtvirtinta aukščiau minėtoji sąlyga. Taigi, kaip matyti iš Atsakovo veiksmų bei pačio Atsakovo nurodomų argumentų, Atsakovas neabejotinai žinojo apie Ieškovo sunkią finansinę padėtį bei Ieškovo nemokumą.

73Antra, pirmosios instancijos teismas priimdamas Atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamą nutartį tinkamai ir už tinkamą laikotarpį vertino Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus.

74Ieškovui yra nesuprantama Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog Įmonės 2011 metais patirtas 59.250 Lt nuostolis Ieškovo finansiniam stabilumui esminės reikšmės neturi. Priešingai nei teigia Atsakovas, šis skaičius parodo, jog Ieškovo veikla jau 2011 metais buvo nuostolinga. Būtent dėl šių aplinkybių jau nuo 2012 metų pradžios Ieškovo veiklos apimtys sumažėjo iki minimumo, nes negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, o nuo 2012 metų balandžio mėnesį iš vis nutraukė savo ūkinę - komercinę veiklą.

75Be to, Atsakovas savo apeliaciniame skunde teikdamas, jog pardavus vilkikus iš juos gautos pajamos visiškai padengtų nuostolius, nes po lizingo įmokos padengimo atitinkamai mažėtų įsipareigojimai lizingo bendrovei bei Ieškovas papildomai gautų 60.578,95 Lt pelną, netinkamai vertina Įmonės finansinės veiklos rodiklius. Priešingai nei teigia Atsakovas, šios gautos lėšos nebūtų prilyginamos pelnui, kadangi kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų Ieškovas vilkikus iš AB Swedbank lizingas įsigijo už ženkliai didesnę kainą, nei juos vėliau pardavė Atsakovui. Taigi, jeigu šios už vilkikus gautos lėšos būtų pasiekusios Ieškovo bendrovės kasą, tuomet būtų padidėjęs Ieškovo trumpalaikis turtas (pinigai kasoje ir (ar) atsiskaitomoje sąskaitoje), tačiau tai nebūtų įtakojusios Ieškovo veiklos nuostolių kitimą.

76Pažymėtina yra tai, jog Teismas priimdamas Atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą, vertino tinkamus ir už tinkamą periodą Ieškovo finansinius duomenis. Teismas tokio pobūdžio bylose būtent ir turi nustatyti faktinį nemokumo momentą, ką mūsų nagrinėjamuoju atveju ir atliko Teismas. O tai padaryti teismas galėjo tik įvertinus Ieškovo finansinės atskaitomybės duomenis ginčo momentui.

77Taip pat Ieškovui yra nesuprantami Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad Apylinkės teismas pagal kompetenciją neturėjo teisės ir pagrindo konstatuoti Ieškovo nemokumo, nes taip pažeidžiamas bankroto bylų teismingumas apygardos teismams. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo mūsų nagrinėjamuoju atveju buvo sprendžiamas ne Ieškovo bankroto bylos iškėlimas ir Bendrovės nemokumo sąvoka įtvirtinta LR Įmonių bankroto įstatyme, o buvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. O šiuo atveju teismas vertindamas Ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys privalėjo konstatuoti faktinį įmonės nemokumą. Ką būtent mūsų nagrinėjamuoju atveju teismas teisingai ir pagrįstai padarė.

78Trečia, Ieškovas taip pat negali sutikti ir su Atsakovo argumentais, jog trečiasis asmuo AB Swedbank lizingas buvo didžiausias Ieškovo kreditorius, o sudarius ginčo sandorius bei vėliau Ieškovui iškėlus bankroto bylą dėl to šis kreditorius nepateikė finansinio reikalavimo. Priešingai nei teigia Atsakovas, kaip matyti iš į bylą pateiktos AB Swedbank pažymos, šiam kreditoriui Ieškovas pagal lizingo sutartis jau buvo išmokėjęs didžiąją dalį turto kainos, o ginčo sandorių sudarymo momentu Ieškovo neįvykdyti įsipareigojimai šiam asmeniui sudarė 6.853,09 Lt (5.582,80 Lt + 1.270,29) skolos sumą. Taigi, esant tokiai faktinei situacijai, o juo labiau kaip matyti iš bylos medžiagos transporto priemonių rinkos vertėms esant 50 proc. didesnėms nei neįvykdytų įsipareigojimų AB Swedbank lizingas vertei, trečiasis asmuo pardavęs šį turtą būtų pilna apimtimi patenkinęs savo kreditorinį reikalavimą bei būtų grąžinęs Ieškovui sumas viršijančias lizingo sutarčių kainą. Taigi būtent šioje byloje minimos ginčo sumos AB Swedbank lizingas būtų grąžintos Ieškovui.

79Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą poziciją Ieškovas nesutinka su Atsakovo pozicija, jog būtų padaugėję Ieškovo kreditorių ir padidėtų bendra Ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma. Priešingai, šioms piniginėms lėšos esant Bendrovės kasoje būtų galima pilnai atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais ir iš dalies patenkinti antrosios eilės kreditorių reikalavimus. O finansinių reikalavimų suma padidėtų tik Atsakovo dalyje. Taigi, priešingai nei teigia Atsakovas, kreditorių ženkliai sumažėtų.

80Ketvirta, Ieškovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinės byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė actio Pauliana institutą bei pasiekė jame įtvirtintus kompensacinius tikslus, t. y. Parenkant restitucijos taikymo būdą Teismo nesaisto Ieškinio reikalavimai, nes šiuo šio instituto tikslas yra kompensacinis ir pats sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą nemokumą.

81Ieškovas vertindamas šiuos aukščiau minėtuosius tikslus savo ieškinio reikalavimus taip pat formulavo taip, jog pastaraisiais būtu pasiekti šio instituto tikslai, tačiau kartu neproporcingai nebūtų pažeistos ir kitos šalies interesai. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pačių atsakovų parodymų, ginčo sandoriu Atsakovui perleisti vilkikai jau yra parduoti ir parduoti už rinkos vertę. Tuo tarpu, Ieškovas šias transporto priemones pardavė už mažesnę nei rinkos vertę. Nors Atsakovas ir į bylą pateikė įrodymus apie neva atliktus šių vilkikų remonto darbus, tačiau pateikti įrodymai neįrodė, jog būtent tokie darbai buvo atlikti. O juo labiau ir Atsakovo atstovas (liudytojas) taip pat patvirtino, jog nežino kokie darbai buvo atliekami, o juo labiau nurodyti jų kainos. O to padaryti negalėjo dėl to, jog šiuos darbus Atsakovas neva atlikinėjo savo jėgomis. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, Teismas priimdamas būtent skundžiama sprendimą tinkamai išlaikė šalių pusiausvyrą ir priėmė pagrįstą sprendimą.

82Penkta, kaip matyti iš kartu su Atsakovo apeliaciniu skundu pridedamų priedų, pastarasis tam, jog būtų parengtas apeliacinis skundas kreipėsi į asmenį, kuris parengė apeliacinį skundą, dėl to patyrė papildomų išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš Atsakovo apeliacinį skundą rengęs asmuo, ne tik rengė apeliacinį skundą, tačiau taip pat ir konsultuoja atsakovą.

83Nors Atsakovas kaip pagrindžiantį dokumentą, jog jį konsultavęs asmuo turi teisę rengti tokio pobūdžio dokumentus pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą tačiau kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta jokių įrodymų apie šio asmens (procesinio dokumento rengėjo ir konsultanto) profesinę kompetenciją t. y. ar šis asmuo turi Lietuvos Respublikoje pripažįstamą teisinį išsilavinimą

84Kadangi teisminių dokumentų rengimas ir teisinė konsultacija reikalauja specifinių teisinių žinių, o tokias paslaugas teikti asmuo įgyja tik turėdamas atitinkamą išsilavinimą ir tik vėliau gali registruotis VMI prie LR FM šios veiklos teikimui, todėl Ieškovo nuomone be aukščiau nurodyto dokumento, taip pat privalėjo būti pateiktas ir teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. O jo nesant Teismo turėtų būti laikytina, jog paslaugas suteikė asmuo neturinti teisės teikti tokias paslaugas. Taip pat teismo atkreiptinas dėmesys yra į tai, jog ne tik, kad nepateiktas minėtasis dokumentas, tačiau taip pat nėra pateikta teisinių paslaugų detalizacija. Iš pateiktų rašytinių įrodymų yra matyti, jog buvo teikiamos dvejopos paslaugos (konsultacija ir procesinio dokumento rengimas), tačiau nėra pateikta jų išskaidymas.

85IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

86Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl juridinių asmenų sudarytų sandorių ginčijimo actio Pauliana instituto pagrindu, įrodymų pakankamumo ir teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrįstumo, restitucijos taikymo sąlygų ir prielaidų buvimo ir teismo sprendimu taikytos restitucijos apimties.

87Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovas su atsakovu 2012 m. birželio 25 d. sudarė vilkiko VOLVO FH12 420 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/06-01, kurios pagrindu, vilkikas buvo atsakovui parduotas už 79414,40 litų sumą, atsakovui atsikaitant taip: sumokant lizingo turėtojui UAB Swedbank lizingas 50746,81 lt įmoką už automobilį ir pagal sutarties 4.1.2 p., atliekant 28667,59 litų įskaitymą ieškovo turimos skolos atsakovui padengimui (I t. b. l. 12-14). 2012 m. liepos 2 d. ieškovas su atsakovu sudarė preliminarią vilkiko pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12/07-02, kurios pagrindu 2012 m. liepos 10 d. buvo sudaryta pagrindinė vilkiko VOLVO FH12 420 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12/07-10, kuria vilkikas buvo parduotas atsakovui už 77290,93 litų sumą, sumą, atsakovui atsikaitant taip: sumokant lizingo turėtojui UAB Swedbank lizingas 45379,57 lt įmoką ir pagal sutarties 4.1.2 p., atliekant 31911,36 litų įskaitymą ieškovo turimos skolos atsakovui padengimui (I t. b. l.12-17, 44-48).

88Ieškovas, bankrutuojančios įmonės „Git Transport“ bankroto administratorius byloje reiškė ieškinį LR CK 6.66 straipsnyje numatytais pagrindais, įrodinėjo, jog transporto priemonių pardavimo dieną ieškovo finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė buvo nemoki, nebepajėgė sumokėti visų savo įsiskolinimų kreditoriams, negalėjo mokėti už jai suteikiamas paslaugas, taip pat buvo nemokamos algos įmonės darbuotojams, atsakovas šia sunkia įmonės padėtimi pasinaudojo, nesąžiningai sudarė sutartį su ieškovo administruojama bendrove, pažeisdamas kitų bendrovių, būsimų kreditorių bankroto byloje teises ir turtinus interesus, patenkino savo turimą kreditorinį reikalavimą ieškovui, nupirko transporto priemones pigiau nei rinkos kaina, kadangi iš 2012-08-17 d. ir 2012 08 22 pirkimo-pardavimo sutarčių ir sąskaitų-faktūrų buvo nustatyta, jog atsakovas UAB „Daitrada“ perpardavė iš ieškovo įsigytus vilkikus po 85643,80 litų už kiekvieną (II t. b.l.32-43).

89Teisėjų kolegija iš byloje esančių rašytinių įrodymų-2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. balanso nustatė, kad bendrovės „Git Transport“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tuo metu sudarė 579 769 Lt, iš jų skolos tiekėjams 350 551 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 63 526 Lt, kt. įsipareigojimai (Sodra, VMI ir kt.) 54 274 Lt (I t.b.l.136). Iš byloje surinktų įrodymų visumos paaiškėjo, jog jau nuo 2012 m. balandžio 12 dienos bendrovė nevykdė veiklos, todėl ginčijamų sandorių sudarymo dieną buvo faktiškai nemoki, jokių sutartinių įsipareigojimų įmonė negalėjo vykdyti, materialaus turto įmonė neturėjo, sąskaitos buvo areštuotos tiek atsakovo tiek kitų kreditorių iniciatyva. 2012 10 11 UAB „Git Transport“ buvo iškelta bankroto byla (1 t. b. l. 8-10).

90Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalinai, pripažino neteisėtomis tas ginčijamų sandorių dalis, kuria buvo atliktas UAB „Git Transport“ skolos atsakovui įskaitymas, šalys grąžintos į pirminę būseną iki sutarčių sudarymo, ieškovui iš atsakovo priteista nepagrįstai atlikto įskaitymo 60578,95 lt suma, UAB „Daitrada“ grąžinta reikalavimo teisė į 60578,95 Lt ieškovo BUAB „Git Transport“ skolą, teismas taip pat priteisė 14582,27 lt su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės.

91Atsakovas apeliaciniu skundu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog atsakovas nepagrįstai teismo pripažintas nesąžiningu, sudarant pirkimo pardavimo sutartis Nr. 12/06-01 ir Nr. 12/07-10, teismas nepagrįstai vertino, jog ginčijami sandoriai (Sutartis 1 ir Sutartis 2) pažeidė ieškovo įmonės kreditorių interesus, teismas netinkami pritaikė restituciją, tokiu būdu atsakovą diskriminuoja su kitais subjektais ir pastato į nelygiavertę padėtį su kitais BUAB „Git Transport” kreditoriais. Apeliantas mano, kad sutartyse atliktas 60578,95 Lt skolos įskaitymas yra leidžiamas iki bankroto bylos iškėlimo momento, net jei yra neįvykdyti įsipareigojimai kitiems kreditoriams, ieškovas ir atsakovas įskaitymą atliko nepažeisdami imperatyvių LR CK 6.130-6.140 str. nuostatų.

92Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad byloje įrodyta, kad BUAB „Git Transport” neturėjo pareigos esant įmonei nemokiai, esant dideliems kreditoriniams įsiskolinimams, esant areštuotoms sąskaitoms, nesant lėšų ir turto, sudaryti ginčijamus sandorius su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne ieškovui, o bus dengiami tarpusavio įsiskolinimai. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas neturėjo pareigos sudaryti sandorį su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne ieškovui, o bus dengiami atsakovo įsiskolinimai. Teismas apelianto manymu nepagrįstai pripažino ieškovo „Git Transpot nemokumą 2012 metų birželio mėnesį ir nepagrįstai pripažino atsakovui reikalavimo teisę į 60578,95 Lt skolą, ne tai priklauso apygardos teismo kompetencijai. Apeliantas taip pat ginčija teismo išvadas dėl parduotų vilkikų kainos nustatymo, jų tikrosios vertės ir sprendimo dalį priteisti tuo pagrindu 14582,27 lt pirkimo kainos ir realios vertės skirtumą.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje formuojant teismų praktiką ne kartą buvo nurodyta, kad actio Pauliana instituto paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, kartu mažinant kreditorių galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir J. M. bylos Nr. 3K-3-25/2012; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; etc.). Pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas actio Pauliana taikymo sąlygas ginčo teisiniuose santykiuose, teisingai nurodė, kad tokiu ieškiniu pirmiausia siekiama atkurti šiuo sandoriu pažeistą bendrovės mokumą, sugrąžinant tai, ką ji nesąžiningai, be būtino pagrindo perleido kitiems asmenims, kad ieškinio paskirtis – kompensacinė. Taigi, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ieškinio tikslas – atkurti tokiu sandoriu pažeistą bankrutuojančios bendrovės mokumą, sugrąžinti jį į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditoriai galėtų patenkinti visą, ar kuo didesnę dalį savo reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006, etc.).

94Teisėjų kolegijos vertinimu tiek ginčo šalių procesiniuose dokumentuose, tiek teismo sprendime taip pat teisingai nustatytos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje I. C. v. V. M., V. B., bylos Nr.3K-3-535/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr.3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011, etc.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taip pat teisingai pabrėžė, jog sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų šių sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš jų egzistavimo, nėra pagrindo tenkinti tokį ieškinį.

95Analizuojant klausimą dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį pateikęs bankrutuojančios bendrovės administratorius turi neabejotiną teisę pareikšti tokį reikalavimą (pirmoji sąlyga).

96Dėl antrosios šio instituto taikymo sąlygos, tai yra kreditoriaus teisių pažeidimo esmės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog LR CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas tik pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti šias teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, – konkrečioje byloje dėl to sprendžiama pagal faktines aplinkybes. Kasacinis teismas išaiškino, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė skolininko bendro nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir šio turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, tai yra sumažėjo skolininko mokumas; kreditoriaus teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau. Taigi šis teismas yra vienareikšmiai nurodęs, jog sprendžiant klausimą, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Automašinų verslo centras v. UAB „Baltijos realizacijos centras“, bylos Nr. 3K-3-473/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. I. G., D. G., bylos Nr. 3K-3-497/2006; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; etc.).

97Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat informacinėje teismų sistemoje LITEKO esančiais Kauno apygardos teisme nagrinėjamos UAB „Git Transport“ bankroto bylos duomenimis (civilinė byla Nr. B2-539-527/2014), nustatė kad pagal 2012-01-08 balansą UAB „Git Transport“ bendra turto vertė sudarė 327 313 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 579 760 Lt, tarp jų 510 405 Lt sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ir 69 355 Lt po vienerių metų. 2012-01-08 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis atsakovė jau 2011 finansiniais metais patyrė 289 204 Lt nuostolių. Iš bendrovės kreditorių sąrašo matyti, kad 2012-08-31 kreditoriams buvo pradelsta sumokėti viso 295 631,98 Lt suma. Taip pat atsakovė buvo skolinga Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai 28 323,75, Valstybinio socialinio draudimo fondui – 11 007,55 Lt bei 27 715,93 Lt skolą darbo užmokesčio darbuotojams. Visi šie įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrįstą faktinį pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad ginčijamų sandorių sudarymo momentu bendrovė turėjo didelių finansinių sunkumų, nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat išvadai, kad sudarius ginčijamų sandorių dalis dėl tarpusavio skolų įskaitymų, buvo pažeisti kitų „Git Transport“ kreditorių interesai, nes taip nepagrįstai buvo sudaryta pirmenybė atsakovui patenkinti savo reikalavimą atgauti skolą ir buvo sumažintas „Git Transport“ mokumas. Tokiu būdu įrodyta ir antroji būtinoji actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga.

98Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo tarp šalių, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškovo ieškiniui pareikšti, todėl šioje dalyje teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

99Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad taip pat yra įrodyta actio Pauliana ieškinio taikymo ketvirta, penkta bei šešta sąlygos: skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o šio atlygintino dvišalio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Byloje įrodyta, kad BUAB „Git Transport“ neturėjo pareigos esant įmonei nemokiai, esant dideliems kreditoriniams įsiskolinimams, esant areštuotoms sąskaitoms, neesant lėšų ir turto, sudaryti ginčijamus sandorius su sąlyga, jog pinigai už turtą bus pervesti ne ieškovui, o bus dengiami atsakovo įsiskolinimai, taip patenkinant įsiskolinimą atsakovui, o UAB „Daitrada“ neturėjo teisės reikalauti, kad sandoriai būtų sudaryti, būtent tokiomis sąlygomis. Visų pirma, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo UAB „Git transport“ skola atsakovui UAB „Daitrada“ buvo susidariusi dėl neatsiskaitymo už pastarojo suteiktas paslaugas (1 t. b. l. 21, 2 t. b. l. 44-46). Taigi, turint omenyje UAB „Git Trasport“ sudėtingą ir sunkią ūkinę finansinę būklę 2012 metų birželio-liepos mėnesiais ir šalims atlikus ginčijamą atsiskaitymą pirkimo pardavimo sutarčių 4.1.2 punkto sąlygomis, nėra pagrindo pripažinti jį kaip būtiną (pavyzdžiui mokamas darbo užmokestis, privalomi mokesčiai valstybei, SODRA-i, teismo sprendimų vykdymas, žalos atlyginimas).

100Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog ginčijamą sandorį pasirašė šių bendrovių vadovai, kurie pagal įstatymuose bei įstatuose nustatytus reikalavimus, turi užtikrinti įstatymų laikymąsi, būti lojalūs įmonei, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir ex officio išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 str. 1–4 d., ABĮ 37 str. 1 d.). Tokie aukšti veiklos ir atsakomybės standartai šiems asmenims yra keliami todėl, kad juos ir įmones sieja fiduciariniai, tai yra pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tokios nuostatos yra suformuotos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose nagrinėjamos kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002; etc.). Taigi sandorį sudarę asmenys žinojo arba turėjo žinoti pasekmes, kurios gali atsirasti, kai skolininkui esant faktiškai nemokiam atsiskaitoma su atskirais kreditoriais (išskyrus būtinuosius mokėjimus, užtikrinančius įmonės veiklą). Turint omenyje pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, o taip pat tai, kad ieškovo UAB „Git Transport“ ir atsakovo „Daitrada“ administracijos vadovams buvo žinoma bendra ieškovo įmonės būklė, sprendžiama, kad šalys, sudarydamos ginčo sandorius buvo nesąžiningos (CPK 185 str., 6.66 str. 1 d.). Atskirai Kalbant apie atsakovo UAB „Daitrada“ nesąžiningumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo nutartyse pabrėžiama, jog sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ ,,Altana“, byla Nr. 3K-3-168/2007; etc.).

101Atmesdama atsakovo teiginius šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos medžiagą šalis siejo ilgalaikiai ir nevienkartiniai komerciniai santykiai, atsakovas iki ginčijamų sandorių sudarymo jau buvo teismo sprendimu prisiteisęs skolą iš ieškovo bendrovės, ragino skolą greičiau grąžinti, o to nepadarius kelti bankroto bylą, buvo užvedęs vykdomąją bylą siekiant išieškoti skolą iš ieškovo bendrovės (1 t. b. l. 21, 2 t. b .l. 44- 46), todėl akivaizdu, jog sudarydamas ginčo Sutartis, atsakovas turėjo galimybę bei privalėjo tinkamai įvertinti jam žinomas aplinkybes, tai yra, kad skolininkas „Git Transport“ su juo neatsiskaito jau ilgą laiką, turi daugiau kreditorių, yra nemokus ir kt. Beje, atsakovas iš viso neteikė įrodymų, kad prieš sudarydamas ginčo sutartį, jis atliko visus protingus veiksmus, siekdamas įsitikinti sutarties teisėtumu, kad ieškovas būtų atsisakęs pateikti atsakovui reikšmingą informaciją (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos medžiaga nėra paneigtas sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas (CK 1.5 str. 1 d., 6.66 str. 1, 2 d.).

102Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog BUAB „Git Transport“ bankroto administratoriaus pareikštas ir teismo sprendimu patenkintas reikalavimas neviršija bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų bei bankrutuojančios bendrovės turimo turto santykio (actio Pauliana ieškinio taikymo septintoji sąlyga).

103Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo skundžiamo apeliacine tvarka išvados dėl sąlygų buvimo ginčyti actio Pauliana instituto pagrindu sandorius yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje ginčo dalyje kaip nepagrįstus ir neįrodytu (LR CPK 178 str.).

104Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai pripažino neteisėtomis ir panaikino tik skundžiamų sandorių 4.1.2 punktus, o kitoje dalyje-dėl visų sandorių panaikinimo-pagrįstai ieškinį atmetė. Nepagrįsti todėl apeliacinio skundo argumentai, jog tokiu būdu teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančiais tik išvardintų sutarčių 4.1.2 punktus, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas į bendrai 60578,95 Lt sumai, argumentai, jog tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė, jog teismas privalėjo arba tenkinti ieškinio reikalavimą ir ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis arba ieškinį atmesti, nustačius, kad sutartys nepažeidžia konkrečių teisės normų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė ir palaikė bylos nagrinėjimo metu reikalavimą panaikinti visa apimtimi ginčijamus sandorius. Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus dalinai, panaikinus tik vieną iš ginčijamų sandorių punktų, kitoje dalyje ieškinį atmetus, teismas neišėjo iš ieškinio ribų, teismo sprendimas atitinka įstatymo leidėjo nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (LR CPK 265 str. 2 dalis, 270 str.).

105Teisėjų laiko teisingas ir pagrįstas teismo sprendimo išvadas dėl restitucijos taikymo pagrindų ir taikytos restitucijos būdo ir apimties. Kėdainių rajono apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai sprendė, jog taikant restituciją, atsakovas turi grąžinti ieškovui 60578,95 Lt sumą, kuria atsakovas neteisėtai patenkino savo kreditorinį reikalavimą iš ieškovo ginčo sutarčių pagrindu, o atsakovui turėtų būti grąžinta reikalavimo teisė į 60578,95 Lt sumą BUAB „Git Transport„ bankroto byloje. Toks teismo taikytas restitucijos būdas ir jo apimtis atitinka įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą (LR CK 1.5 str. 4 d., 6.145 str., 6. 146 str.). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje ginčo dalyje, taip pat apelianto manymą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio, kas yra apygardos teismo prerogatyva.

106Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl vilkikų vertės nustatymo, šalių ginčijamose sutartyse sumažintos kainos nustatymo ir sprendimo priteisti 14582, 27 lt sumą BUAB „Git Transport„ iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovo administruojama bendrovė ir atsakovas ginčijamuose pirkimo pardavimo sandoriuose nustatė sumažintą vilkikų pardavimo kainą, todėl pardavė juos ne rinkos kaina, teismo vertinimu tokiu būdu BUAB „Git Transport„ buvo padaryta turtinė žala, o atsakovas gavo nepagrįstai turtinės naudos, teismas todėl nusprendė priteisti 14582, 27 lt sumą BUAB „Git Transport„ iš atsakovo. Šias teismo išvadas pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai- ieškovo pateikta VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad vilkiko VOLVO FH12 420, 2006 m. kaina buvo 89420 lt (1 t. b. l. 20), atsakovo pateiktas UAB „Lituka ir Ko“ vertinimas, jog vilkiko Volvo FH12 rinkos vertė buvo 86000 litų, vilkiko Volvo FH12 rinkos vertė buvo 85000 litų (I t., b. l. 75-111). Teismo išvadą pagrindžia tas faktas, kad vilkikas VOLVO FH12 420 atsakovui buvo perleistas už 79414, 40 lt sumą (1 t. b. l. 12, antra pusė), o vilkikas Volvo FH12-už 77290, 93 lt sumą (1 t. b.l. 45). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo išvadas šioje ginčo dalyje patvirtina ir ta aplinkybė, jog 2012-08-17 d. pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovas pardavė iš ieškovo įsigytus vilkikus po 85643,80 litų už kiekvieną, t.y. 14582,27 litais brangiau, nei įsigijo (II t. b.l.32-43). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai vertino, jog atsakovas neįrodė tos aplinkybės, kad turėjo papildomų išlaidų vilkikų būklei pagerinti, kadangi jo pateiktuose dokumentuose (1 t. b. l. 71, 72) nėra įrodymų, kad buvo remontuojami ginčo sutartyse minimi automobiliai, o kiti byloje pateikti (2 t. b. l. 28, 29) įrodymai apie turėtas išlaidas surašyti po automobilių Volvo pardavimo, 2013 metais. Dėl to apelianto apeliacinio skundo motyvai šioje ginčo dalyje yra nepagrįsti ir teisėjų kolegijos atmetami (LR CPK 178 str.).

107Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys.

108Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

109Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovas BUAB „GIT TRANSPORT“ ieškiniu (1 t. b.l. 1-7), patikslinęs... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad UAB “Git Transport“ turtinė padėtis prieš... 8. Dėl ieškinio senaties termino ir fakto, kad skolininkas ginčijamo sandorio... 9. Vertinant UAB „Git Transport“, kaip skolininko, sąžiningumą konstatavo,... 10. Teismas vertino, kad UAB „Daitrada“ buvo prieinama informacija apie... 11. Dėl Actio Pauliana instituto nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Atsakovė UAB „Daitrada“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių... 14. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad vilkikų pardavimo sutartis... 15. Nepagrįsta ir neteisėta teismo sprendimo dalis, kurioje atsakovas laikomas... 16. Apeliantas su teismo išvada apie Atsakovo ir Ieškovo nesąžiningumą... 17. Pirma. Apeliantui nebuvo pagrindo papildomai domėtis Ieškovo finansine... 18. Antra. Pagal viešai skelbiamus UAB „Git Transport” balanso duomenis už... 19. Trečia. Atsakovas neturėjo konkrečių duomenų apie Ieškovo nemokumą.... 20. Ketvirta. Atsakovui buvo žinoma, kad priverstinis išieškojimas vykdomas tik... 21. Penkta. Atsakovo ūkinės veiklos pobūdis - automobilių nuoma, perpardavimas.... 22. Šešta. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas siekė pirmiau... 23. Septinta. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad Ieškovas neteisėtai suteikė... 24. Pagal minėtas transporto priemonių lizingo sutartis “Swedbank lizingas”... 25. Ieškovo reikalavimu pripažinus Sutartį 1 ir Sutartį 2 negaliojančiomis,... 26. Aštunta. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis Sutartį 1... 27. LR teismų praktikoje aiškinant actio Pauliana instituto turinį... 28. Nagrinėjamu atveju, Ieškovas nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad jo... 29. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 30. Teismo sprendimo dalis, kuria pritaikyta restitucija iš Atsakovo priteisiant... 31. Teismas sprendimu Atsakovą diskriminuoja su kitais subjektais ir pastato į... 32. Neteisėta ir nepagrįsta teismo pozicija, kuria konstatuota jog atliktas... 33. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-817/2013 2013-05-16... 34. Tai reiškia, kad Atsakovo pagal su Ieškovu sudarytas sutartis atliktas... 35. Atsakovas pagal Sutartį 1 ir Sutartį 2 įsigijęs transporto priemones ir... 36. LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato, kad įsiteisėjus... 37. Atsakovo atliktas įskaitymas atitiko visus LR CK reikalavimus, atliktas... 38. Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad byloje įrodyta, kad BUAB „Git... 39. Pirma. Apylinkės teismas pagal kompetenciją neturėjo teisės ir pagrindo... 40. Antra. Teismas nepagrįstai nustatė, kad BUAB „Git Transport” 2012... 41. Trečia. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad Ieškovas neturėjo... 42. Ketvirta. Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad UAB „Daitrada”... 43. Penkta. Teismas sprendimą pripažinti įskaitymus niekiniu nepagrindė teisės... 44. Teismo sprendimas peržengia pareikšto reikalavimo ribas. LR CPK 265 str. 2 d.... 45. Teismas savo iniciatyva pripažino negaliojančiais tik išvardintų sutarčių... 46. Teismo sprendimo dalis, kuria grąžino Atsakovui UAB „Daitrada“... 47. Pirma. Apylinkės teismas neturi teisės pripažinti ar panaikinti kreditorinį... 48. Antra. Teismas neleistinai įsikišo į privačius santykius ir pažeidė... 49. Dėl vilkikų pardavimo kainos. Nesutinkama su teismo sprendimo dalimi, kuria... 50. Pirma. Nustatydamas vilkikų rinkos vertę 2012 m. birželio mėnesį, teismas... 51. Teismas vadovavosi išrašu iš VšĮ „Empekris“ intemetinės svetainės,... 52. Nagrinėjamu atveju yra aktualios konkrečių transporto priemonių Vilkiko 1,... 53. Transporto priemonių unikali vertė yra nustatoma atsižvelgiant į jų... 54. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 55. Ieškovas ir Atsakovas, sudarydami Sutartį 1 ir Sutartį 2, įvertino... 56. Šias aplinkybes patvirtina ir ginčo sutarčių sąlygų 10 straipsnyje duotos... 57. Svarbu įvertinti ir kitą aplinkybę, kurios neįvertino pirmosios instancijos... 58. Transporto priemonių turto techninis stovis ir būklė įsigijimo momentu buvo... 59. Be to, sandorių sudarymo ir turto perleidimo dienai galiojo tik vienos... 60. Atsakovas pateikė sąnaudų lentelę, prie jos pridėjo 2012 m. birželio 29... 61. Atsakovas, atliko Vilkiko 1 ir Vilkiko 2 remontą, po kurio transporto... 62. Apibendrinant konstatuotina, kad Ieškovas pardavė Atsakovui Vilkiką 1 ir... 63. Teismas sprendime konstatavo, kad sandorių sudarymo metu Atsakovas iš... 64. Tokiu atveju, vertindamas vilkikų pardavimo kainą, teismas privalėjo... 65. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai konstatavo, kad vilkikai... 66. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Git Transport“ (4 t. b.... 67. Pirma, Atsakovas prieš sudarydamas ginčo Sutartis su Ieškovu privalėjo... 68. Visų pirma, tai pagrindžia tiek pačioje civilinėje byloje esantys... 69. Visų antra, įvertinant aplinkybę, jog Ieškovo atžvilgiu buvo vykdoma... 70. Taigi, tiek aukščiau minėtieji Atsakovo veiksmai, tiek ir neveikimas buvo... 71. Vadovaujantis susiformavusia Lietuvos teismų praktika yra pripažįstama, kad... 72. Atsakovas, kaip tik elgėsi priešingai nei aukščiau numatytoje kasacinio... 73. Antra, pirmosios instancijos teismas priimdamas Atsakovo apeliaciniu skundu... 74. Ieškovui yra nesuprantama Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai,... 75. Be to, Atsakovas savo apeliaciniame skunde teikdamas, jog pardavus vilkikus iš... 76. Pažymėtina yra tai, jog Teismas priimdamas Atsakovo apeliaciniu skundu... 77. Taip pat Ieškovui yra nesuprantami Atsakovo apeliacinio skundo argumentai,... 78. Trečia, Ieškovas taip pat negali sutikti ir su Atsakovo argumentais, jog... 79. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą poziciją Ieškovas nesutinka su... 80. Ketvirta, Ieškovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas... 81. Ieškovas vertindamas šiuos aukščiau minėtuosius tikslus savo ieškinio... 82. Penkta, kaip matyti iš kartu su Atsakovo apeliaciniu skundu pridedamų... 83. Nors Atsakovas kaip pagrindžiantį dokumentą, jog jį konsultavęs asmuo turi... 84. Kadangi teisminių dokumentų rengimas ir teisinė konsultacija reikalauja... 85. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 86. Teisėjų kolegija nustatė, jog byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl... 87. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė tas... 88. Ieškovas, bankrutuojančios įmonės „Git Transport“ bankroto... 89. Teisėjų kolegija iš byloje esančių rašytinių įrodymų-2012 m.... 90. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalinai, pripažino... 91. Atsakovas apeliaciniu skundu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ginčija... 92. Nepagrįsta ir neteisėta teismo pozicija, kad byloje įrodyta, kad BUAB „Git... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 94. Teisėjų kolegijos vertinimu tiek ginčo šalių procesiniuose dokumentuose,... 95. Analizuojant klausimą dėl actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų,... 96. Dėl antrosios šio instituto taikymo sąlygos, tai yra kreditoriaus teisių... 97. Teisėjų kolegija, remdamasi nagrinėjamos bylos medžiaga, o taip pat... 98. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo tarp šalių, jog nėra... 99. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad taip pat... 100. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, jog ginčijamą sandorį... 101. Atmesdama atsakovo teiginius šiuo klausimu, teisėjų kolegija pažymi, kad... 102. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog BUAB „Git Transport“ bankroto... 103. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 104. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas... 105. Teisėjų laiko teisingas ir pagrįstas teismo sprendimo išvadas dėl... 106. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis... 107. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 108. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 109. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti...