Byla 1-399-903/2020
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant prokurorei J. S., kaltinamajam A. G. ir jo gynėjai advokatei I. G., nukentėjusiajam E. M. ir jo atstovui advokatui R. J.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3A.G., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis UAB „( - )“ vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

5Teismas

Nustatė

6A. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

7jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ramentų pagalba keliu ėjusį pėsčiąjį E. M., kuriam eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad jo vairavimo stažas 2 metai (suėjo liepos mėnesį). Su krovininiu automobiliu važinėja nuo praeitos vasaros. Panašių įvykių nėra nutikę, tik yra gavęs baudą už tai, kad važiavo automobiliu neužsidėjęs klevo lapo. 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.00 val., darbo metu vairavo automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) Atvyko prie prekybos centro „( - )“, esančios ( - ), Klaipėdoje, iškrauti prekes. Matomumas buvo geras, bet, automobilis buvo mikroautobusas, kuriame nėra galinių veidrodėlių. Kadangi vaizdas matomas tik per šoninius veidrodėlius, o E. M. ėjo iš automobilio galo, tai jis neturėjo galimybės jo pamatyti, būdamas viduje. Automobilis buvo pastatytas atbuline eiga į gatvę, ir išvažiuodamas, galbūt, netinkamai apsižiūrėjo, kas vyksta aplinkui. Įlipęs į automobilį, po kelių minučių pajudėjo atbulas, nes neturėjo galimybės apsisukti. Per šoninius veidrodėlius apsižiūrėjo, ar nieko nėra ir pradėdamas judėti atbulomis, pajuto stuktelėjimą. Pajutęs stuktelėjimą, pavažiavo kelis metrus į priekį, nes suprato, kad tikriausiai kažką partrenkė. Išlipęs iš automobilio, pamatė ant žemės gulintį E. M., padėjo jam atsikelti, paklausė, ar jam viskas gerai, ar nieko neskauda, ar jis yra sąmoningas. Šalia buvo keli žmonės. Tiksliai neprisimena, kuris iš jų iškvietė greitąją. Atvažiavusi greitoji išsivežė E. M.. Po kurio laiko jis mėgino susisiekti su E. M., tačiau neturėjo jo kontaktų. Turėjo jo sūnaus kontaktus. Paskambinęs E. M. sūnui, paklausė ar galėtų susitikti, pasišnekėti su nukentėjusiuoju, tačiau jam pasakė, kad jis, E. M. sūnus, tvarko visus reikalus ir kad kalbėtųsi su juo. Jis su E. M. sūnumi susitarė susitikti, pasikalbėti apie visą įvykį. Žinoma, jis prašė susitaikyti ir viską užbaigti taikiai, tačiau E. M. sūnus paprašė atlyginti 6 000 eurų žalą, o jis tokios sumos neturėjo ir galimybės gauti tokią sumą taip pat neturėjo. Taikiai nesusitarė, todėl paliko viską spręsti teismui. Gailisi, kad iš anksto neatvyko, neatsiprašė, nes tikrai, tai buvo įvykis, kuris iš dalies sukrėtė ir jį, buvo išsigandęs ir gėdijosi, kad neatėjo pas nukentėjusįjį ir jo neatsiprašė. Tačiau susisiekė su juo telefonu, atsiprašė jo asmeniškai, pervedė jam truputį pinigų, kad padėtų susimokėti už vaistus. 100 eurų žalą atlygino, nes šiuo metu sunku su pinigais ir neišgali sumokėti daugiau. Jo atlyginimas yra 800 eurų. Dabar gyvena pas tėvus, jiems taip pat yra sunku, turi nepilnametę sesę, todėl truputį padeda ir jiems. Buvo susipažinęs su tuo, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajam, t. y. sulūžo dantų plokštelės, buvo skilusi nosis, daugiau nepamena. Šitą žino iš bylos. Su nukentėjusiuoju apie jo sužalojimus nebendravo, tiesiog paklausė, kaip jis laikosi, ar viskas gerai. Po šio įvykio yra padaręs administracinių kelių eismo pažeidimų, t. y. nežymiai viršijo greitį ir pastatė automobilį neleistinoje vietoje. Visa tai vyko darbo metu. Mamai dėl to įvykio buvo skaudu. Po įvykio iš karto nedrįso jai to pasakyti, bet galų gale pasikalbėjo. Santykiai yra tikrai artimi. Apie šį įvykį iki šios dienos vis dar šnekėdavosi. Ji kiekvieną rytą primena, kad elgtųsi ir važiuotų į darbą atsargiai, kad saugotų save ir kitus kelyje. Gailisi už nukentėjusiojo patirtą skausmą ir nori jo dar kartą atsiprašyti. Prašo perduoti jo mamos R. G. atsakomybei be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

9Iš nukentėjusiojo E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.00 val., jis išėjo iš namų ir ėjo į prekybos centrą „( - )“. Jis gyvena ( - ) 10 name, o prekybos centras yra prie jo gyvenamo namo. Išėjęs iš laiptinės ėjo į kairę pusę, šaligatviu. Paėjęs šaligatviu, ėjo link ( - ) pagrindinio kelio, nes ten yra pagrindinis įėjimas į prekybos centrą. Būdamas ties prekybos centro išorine siena ėjo keliu. Kas vyko toliau, nepamena. Atsimena tik nuo to momento, kai pabudo greitosios automobilyje. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje medikai paaiškino, jog jį partrenkė automobilis važiuodamas atbuline eiga. Ligoninėje gulėjo dvi paras, tuo metu jam buvo atlikta nosies operacija. Ligoninėje jam nustatė veido sumušimus, nosies lūžį. Dėl įvykusio eismo įvykio patyrė fizinę, turtinę ir moralinę žalą. Jis prieš penkis metus turėjo kojų sąnarių operaciją. Nuo tada vaikšto ramentų pagalba. Eismo įvykio dieną į prekybos centrą ėjo taip pat su ramentais, neskubėdamas. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Nežino, kas jį kliudė ir koks automobilis (39-40 b. l.).

10Iš liudytojo V. Š. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.00 val., vienas ėjo ( - ) link prekybos centro „( - )“. Prekybos centras yra ( - ), Klaipėdoje. Einant išgirdo duslų smūgio garsą. Garsas sklido iš prekybos centro automobilio stovėjimo aikštelės. Pasukęs galvą, pamatė, kad po baltos spalvos automobilio „( - )“ galine dalimi guli vyriškis. Vyriškio kojos iki pilvo buvo po automobiliu. Matė, kad vyriškio veido srityje bėgo kraujas. Vyriškis nieko nekalbėjo ir nedejavo. Automobilio vairuotojas patraukė automobilį į priekį, kad patraukti automobilį nuo partrenkto vyriškio. Apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Atvykusi greitoji, vyriškį išvežė į ligoninę. Pačio eismo įvykio nematė (62-64 b. l.).

11Iš 2020 m. sausio 9 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės V. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, registruotas PRĮR ROIK Nr. 0119000624357, kuriame nurodyta, kad ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Įvykio vietoje nustatyta, kad A. G., vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) važiuodamas atbuline eiga, nepraleido ėjusio pėsčiojo E. M. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjo E. M. (7 b. l.).

12Iš 2019 m. lapkričio 19 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje (11-17 b. l.).

13Iš 2019 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje, apžiūrėtas automobilis „( - )“, valstybinis numeris ( - ) išorinių sugadinimo požymių nėra, ant kairės pusės sparno bei bagažinės durų matyti dulkių sluoksnio nubraukimas (18-21 b. l.).

14Iš VĮ ,,Regitra" išrašo matyti, kad automobilio „( - )“, valstybinis numeris ( - ) savininkas yra UAB „( - )“, o valdytojas – UAB „( - )“ (22 b. l.).

15Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000624357 matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. 15.02 val. gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens, jog vairuotojas važiuodamas partrenkė žmogų gatvėje (28 b. l.).

16Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000624521 matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. 16.35 val. gautas pranešimas iš Universitetinės ligoninės, jog apie 15.24 val. GMP atvežė E. M., kurį einantį per perėją partrenkė automobilis ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje. Diagnozė – politrauma, paguldytas į reanimaciją (29 b. l.).

17Iš 2020 m. sausio 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad E. M. nustatyti sužalojimai: nosies žaizdos, atviri nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, abiejų kelių sąnarių ir plaštakų sumušimas, odos nubrozdinimas. E. M. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkus pėsčiąjį. E. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai (nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (36 b. l.).

18Tuo būdu kaltinamojo A. G. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., ( - ) ties namu Nr. 10, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 114 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ramentų pagalba keliu ėjusį pėsčiąjį E. M., kuriam eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo A. G. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

19Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo jo mama R. G. teismui pateikė prašymą perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

21Teisiamojo posėdžio metu R. G. palaikė savo prašymą, nurodė, kad ji anksčiau neteista, netgi nebausta administracine tvarka, dirba UAB „( - )“ pardavėja, darbdavio yra charakterizuojama kaip atsakinga, taktiška, bendraujanti ir sąžininga darbuotoja. Nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. sausio 7 d. dirbo ( - ) mokykloje virėja, o vėliau mokytojos padėjėja su vaikais, turinčiais žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą. Šios mokyklos direktoriaus yra charakterizuojama teigiamai, pasižyminti atsakingu požiūriu į pavestas pareigas, punktualumu, tolerancija ir meile neįgaliems vaikams, nuoširdžiai ir betarpiškai bendravusia su kolegomis, administracija, mokiniais ir jų tėvais, kolegų buvo gerbiama už atvirumą, linksmą charakterio būdą. Pagal savo asmenines ir moralines savybes sugebės padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, su kuriuo ją sieja itin artimas ryšys.

22BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

23Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamasis A. G. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam, dirba, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24Tokiu būdu kaltinamasis A. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. A. G. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato mamai R. G., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

25Siekiant, jog A. G. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

26Dėl civilinio ieškinio

27Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 96,00 Eur turtinės (draudimo bendrovės neatlygintos žalos, susijusios su dantų plokštelės (protezo) įsigijimu, dalies) ir 6000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovės ( - ) ir kaltinamojo A. G. (119-121 b. l.). Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkintina visiškai, o dalis dėl neturtinės žalos tenkintina iš dalies.

28Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. dėl turtinės žalos parodė, kad senųjų dantų protezų sutvarkyti nebebuvo įmanoma, jie buvo visiškai nuskilę, o už naujus sumokėjo virš 400 Eur. Iš 2020 m. vasario 27 d. A. G. IĮ sąskaitos faktūros serija ST Nr. 1829 matyti, kad už protezus E. M. sumokėjo 480 Eur. Iš išdėstyto akivaizdu, kad E. M. patirtos išlaidos, susijusios su dantų plokštelės (protezo) įsigijimu, turi būti atlygintos visiškai. Tuo tarpu iš civilinio atsakovo ( - ) atsiliepimo matyti, kad civilinis atsakovas atlygino tik 384 Eur dalį šios žalos (išskaičiavo 20 procentų (96,00 Eur) metinį nusidėvėjimą, nes dantų protezai buvo ne nauji). Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ( - ) priteistina 96,00 Eur turtinė žala.

29Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

30Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

31Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5 000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 2 316,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20 000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-288/2010 (3 396,08 Eur (11 726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3 475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1 500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1 600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2 896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

32Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2020 m. sausio 8 d. išvados Nr. ( - ) matyti, kad E. M. nustatyti šie sužalojimai: nosies žaizdos, atviri nosies kaulų ir pertvaros lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, abiejų kelių sąnarių ir plaštakų sumušimas, odos nubrozdinimas.

33Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad palaiko ieškinį dėl 6 000,00 Eur neturtinės žalos, nes po įvykio jautėsi gerokai blogiau nei iki tol. Įvykio pasekmės tokios, kad jis pradėjo nebelaikyti šlapimo, tenka pirkti sauskelnes, įklotus, prieš įvykį vaikščiojo su viena lazda, dabar jau su dviem, su atmintimi blogai. Po įvykio iš karto negalėjo pasakyti nei telefono, nei namų adreso, skaudėjo dešinys kelis, kadangi buvo nubrozdintas, nosyje buvo trys žaizdos, kurias ligoninėje susiuvo, dėl nosies pas gydytoją eiti nebereikėjo, kvėpuoja normaliai, dėl nosies diskomforto nejaučia.

34Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. (nukentėjusiojo sutuoktinė) parodė, kad prieš įvykį E. M. po kambarį vaikščiodavo su viena lazda, o kai eidavo pasivaikščioti toliau, tai su dviem lazdom. Įvykio dieną išėjo su dviem ramentais. Po avarijos jam sukasi galva, jis ne vieną kartą yra nukritęs. Būna atvejų, kad ir dabar nukrenta. Iki to laiko jis ir kryžiažodžius sudarinėdavo, turėjo gerą atmintį. Jam buvo daryta kelių operacija ir kai jis krito ant tų kelių, tai buvo labai didelis skausmas, kojos pradėjo tinti. Dėl karantino dantų protezų ilgai nepadarė, tai reikėjo prakentėti. Iš pradžių jis pats nevalgydavo, reikėdavo ruošti ką nors lengvo, kadangi protezų nebuvo, žmogus neturėjo su kuo kramtyti. Orientacija lauke ir namuose pasikeitė, kai jis išeina į lauką apeiti kokio vieno rato, jau ji eina žiūrėti. Anksčiau stebėti nereikėdavo. Iki avarijos jis su galva jokių problemų neturėjo, niekada nekrisdavo.

35Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis E. M. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jis jaučia akivaizdžiais sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos patirto galvos smegenų sukrėtimo pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad A. G. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – dienos metu, važiuodamas atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir sužalojo nukentėjusįjį, šis eismo įvykis, kurį padarė A. G., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus.

36Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-18-361/2019 (4 500 Eur - galvos plaukuotosios dalies kirstinė žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo III–V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinės blauzdos sumušimas, taip pat byloje pateikti medicininiai dokumentai apie apeliantės gydymo eigą, trukmę – dėl patirtų dubens ir stuburo lūžių nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, 2018 m. balandžio 17 d. diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius, dabar fizinio darbo dirbti negali, išlieka nugaros skausmai), 1A-82-462/2019 (5 000 Eur - dešinio žastikaulio skeveldrinis galvos lūžimas su poslinkiu, dešinio šeivikaulio galvos lūžimas ir kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, taip pat galvos ir kaklo sumušimas (kaklo raiščių patempimas), kelias dienas gulėjo ligoninėje, buvo atlikta dešinio peties akromioplastikos operacija, dėl kairio raktikaulio petinio galo lūžimo taip pat rekomenduotas operacinis gydymas, po to beveik 2 savaites taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis yra 2 500,00 Eur. Įvertinant tai, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė ( - ) išmokėjo nukentėjusiajam E. M. 1 000,00 Eur, o kaltinamasis A. G. pervedė 100,00 Eur kaip žalos atlyginimą, nukentėjusiajam priteistina 1 400,00 Eur. Ši suma priteistina tik iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ( - ) kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui).

37Dėl proceso išlaidų

38Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. M. atstovas pateikė prašymą priteisti 1 600,00 Eur išlaidų iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajam E. M. advokato pagalbai apmokėti bei pridėjo 2020 birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitą (151 b. l.).

39Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

40Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, į tai, kad kaltinamasis dirba, jo pajamos nedidelės, teismo nuomone, prašomos priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, juolab, kad atstovas ikiteisminio tyrimo metu vieną kartą (2020 m. vasario 28 d. – 20 min.) susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga baigus tyrimą, surašė civilinį ieškinį ir vieną kartą dalyvavo teisiamajame posėdyje (2020 m. liepos 31 d. – apie 2 val.) be to, atstovo valandinis įkainis viršija nustatytus koeficientus, nurodytus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Taigi prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažinama iki 700 Eur.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

Nutarė

42A. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

43Perduoti A. G. laiduotojos R. G., asmens kodas ( - ) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

44Išaiškinti R. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

45Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

47Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš draudimo bendrovės ( - ) nukentėjusiajam E. M. 96,00 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) turtinės žalos ir 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

48Priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam E. M. 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. A.G., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 5. Teismas... 6. A. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 7. jis 2019 m. lapkričio 19 d., apie 15.02 val., ( - ) ties namu Nr. 10,... 8. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo... 9. Iš nukentėjusiojo E. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 10. Iš liudytojo V. Š. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo... 11. Iš 2020 m. sausio 9 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos administracinės... 12. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti,... 13. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės techninės būklės... 14. Iš VĮ ,,Regitra" išrašo matyti, kad automobilio „( - )“, valstybinis... 15. Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000624357 matyti, kad 2019 m.... 16. Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000624521 matyti, kad 2019 m.... 17. Iš 2020 m. sausio 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto... 18. Tuo būdu kaltinamojo A. G. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiojo... 19. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 20. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo jo mama R. G. teismui pateikė... 21. Teisiamojo posėdžio metu R. G. palaikė savo prašymą, nurodė, kad ji... 22. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 23. Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2... 24. Tokiu būdu kaltinamasis A. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės... 25. Siekiant, jog A. G. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir... 26. Dėl civilinio ieškinio... 27. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. M. pateikė... 28. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. dėl turtinės žalos parodė,... 29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį... 30. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 31. Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių... 32. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2020 m. sausio 8 d.... 33. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. parodė, kad palaiko ieškinį... 34. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. (nukentėjusiojo sutuoktinė)... 35. Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių,... 36. Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui... 37. Dėl proceso išlaidų... 38. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. M. atstovas pateikė prašymą... 39. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 40. Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 42. A. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,... 43. Perduoti A. G. laiduotojos R. G., asmens kodas ( - ) atsakomybėn. Nustatyti... 44. Išaiškinti R. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo... 45. Išaiškinti A. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 47. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. M. civilinį ieškinį tenkinti iš... 48. Priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam E. M. 700,00 Eur (septynis... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...