Byla e2-1030-781/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ganta“ iškelta bankroto byla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ganta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ganta“ iškelta bankroto byla,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ganta“ bankroto bylą.

62.

7Nurodė, kad atsakovės skola mokesčių mokėtojo 2019 m. kovo 22 d. duomenimis sudaro 16 639,37 Eur. 2018 m. rugsėjo 7 ir 2019 m. sausio 31 d. buvo priimti sprendimai Nr. (23.31-08)467-146809 bei Nr. (23.31-08)467-15993 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Mokestinė nepriemoka neišieškota.

83.

9Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įmonė yra moki, turi pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Relina“.

135.

14Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė neturi turto ir lėšų susidariusiam įsiskolinimui sumokėti, taip pat įmonė nevykdo veiklos, neturi darbuotojų.

156.

16Pažymėta, jog nors bendrovė ir įtraukia į balansą debitorines skolas, bet faktiškai jomis nedisponuoja, taip pat nėra pateikta duomenų apie realias galimybes jas išieškoti.

177.

18Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė yra nemoki, neturi galimybių padengti net sąlyginai nedidelių įsiskolinimų, nemoka privalomų mokesčių valstybei, o tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės pareiškimą ir iškelti atsakovei bankroto bylą.

19III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

208.

21Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

228.1.

23Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įmonė yra nemoki.

248.2.

25Byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 19 601 Eur, o viso turto vertė – 132 418 Eur.

269.

27Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

289.1.

29Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės išieškoti debitorines skolas ir jas grąžinti įmonei.

309.2.

31Apeliantės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, susidariusi mokestinė nepriemoka tik didėja.

329.3.

33Apeliantės turtas 2019 m. kovo 26 d. duomenimis sudaro 32 925 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 19 601 Eur, todėl įmonei pagrįstai iškelta bankroto byla.

34Teismas

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3610.

37Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

3811.

39Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

4012.

41Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bankroto bylos iškėlimo sąlygos, t. y. įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

4213.

43Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Įstatymas nustato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Įstatymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumą remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

4414.

45Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius. Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismą iškelti įmonei bankroto bylą, o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumą kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iškelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo materialieji teisiniai pagrindai, būtina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktą ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobūdį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

4615.

47Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

4816.

49Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo

5017.

51Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

5218.

53Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

5419.

55Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į 2019 m. kovo 26 d. balansą įtrauktos sumos (132 418 Eur) yra realios – į balansą įtrauktą bendro turto vertę teismas sumažino 100 111 Eur dydžiu (kritiškai vertindamas debitorinių skolų susigrąžinimą). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad net ir atsakovės turto kartu su debitorinėmis skolomis, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė sudaro 132 418 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 122 381 Eur ir beveik siekia įmonės turto vertę, todėl įmonė pripažintina nemokia.

5620.

57Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 19 601 Eur, o viso turto vertė – 132 418 Eur.

5821.

59Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad įmonės mokumas nėra įrodytas. Teismas sprendžia, kad kritiškai vertintinos atsakovės nurodytos 100 111 Eur debitorinės skolos. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų šių skolų susigrąžinimo realumą, nepateikė jokių duomenų, jog pati siekė šias skolas susigrąžinti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.), todėl neįrodė debitorinių skolų susigrąžinimo realumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės mokestinė nepriemoka ieškovei susidarė nuo 2018 metų. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais bei nemokumą.

6022.

61Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Pagal 2019 m. kovo 26 d. įmonės balanso duomenis atsakovės turtas sudaro 132 418 Eur, iš kurio 100 111 Eur debitorinės skolos bei 430 Eur ilgalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 122 381 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, t. y. 32 307 Eur (sumažinus jo vertę debitorinių skolų dydžiu), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 122 381 Eur ir jie viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

6223.

63Taip pat pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise transporto priemonių neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6424.

65Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir negalinčia įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovė neįrodė savo pajėgumo atsiskaityti su kreditoriais; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonė vykdo veiklą ir gauna pajamas, tuo labiau jog ji, kaip minėta, neturi darbuotojų. Taigi, visos šios aplinkybės tik patvirtina atsakovės nemokumą ir nesugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

6625.

67Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6826.

69Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

7027.

71Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

72Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

73Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. 2.... 7. Nurodė, kad atsakovės skola mokesčių mokėtojo 2019 m. kovo 22 d.... 8. 3.... 9. Atsakovė su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įmonė... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė... 13. 5.... 14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė neturi turto ir lėšų... 15. 6.... 16. Pažymėta, jog nors bendrovė ir įtraukia į balansą debitorines skolas, bet... 17. 7.... 18. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog... 19. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. 8.... 21. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019... 22. 8.1.... 23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įmonė yra nemoki.... 24. 8.2.... 25. Byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė... 26. 9.... 27. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį... 28. 9.1.... 29. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės išieškoti... 30. 9.2.... 31. Apeliantės finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai, susidariusi mokestinė... 32. 9.3.... 33. Apeliantės turtas 2019 m. kovo 26 d. duomenimis sudaro 32 925 Eur, o pradelsti... 34. Teismas... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. 10.... 37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 38. 11.... 39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 40. 12.... 41. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos... 42. 13.... 43. Pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių... 44. 14.... 45. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena,... 46. 15.... 47. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis,... 48. 16.... 49. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo... 50. 17.... 51. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo... 52. 18.... 53. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji... 54. 19.... 55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į 2019 m. kovo 26 d.... 56. 20.... 57. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto... 58. 21.... 59. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad... 60. 22.... 61. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad... 62. 23.... 63. Taip pat pažymėtina, jog VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės... 64. 24.... 65. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės... 66. 25.... 67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas... 68. 26.... 69. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje... 70. 27.... 71. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus... 72. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 73. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti...