Byla 1A-130-606/2019
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., gim. (duomenys neskelbtini), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį M. M. atsakomybei, nustatant laidavimo terminą vienerius metus šešis mėnesius, baudžiamoji byla nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, nukentėjusiajai S. U., jos atstovui advokatui Mariui Griciui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. J., gynėjui advokatui Remigijui Jakštui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliotos atstovės S. U. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., gim. ( - ), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį M. M. atsakomybei, nustatant laidavimo terminą vienerius metus šešis mėnesius, baudžiamoji byla nutraukta.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, P. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones vienerius metus.

3Iš P. J. priteista S. U. 500 Eur, T. U. 5000 Eur, A. M. 5000 Eur, G. U., G. U., L. M. po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei S. U. – 1000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

4L. M. civilinis ieškinys atmestas.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

61. P. J. buvo kaltinamas, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą už tai, kad 2018 m. birželio 14 d., apie 18.22 val., kelyje ( - ), ( - ), ( - ), dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. ( - ) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, dešinės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu R. U. vairuojamu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. ( - ). Eismo įvykio metu žuvo automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas R. U. ir buvo sužalotas šio automobilio keleivis V. R., jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais P. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 117 punkto (jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. <...>) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

72. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo T. U. ir A. M. po 5000 Eur ir neturtinės žalos dydžius sumažinti iki 1000 Eur.

82.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo eismo įvykio metu žūsta asmuo, jo artimiesiems, t. y. žuvusiojo vaikui minimalus priteistinas neturtinės žalos dydis yra nuo 2896,20 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad žuvusiojo vaikai T. U. ir A. M. yra suaugę, gyvena atskirai nuo tėvų ( - ), patirtos žalos dydžio T. U. nesukonkretino, nemotyvavo, taip pat nepateikė duomenų, kad jiems būtų buvusi reikalinga medikų pagalba bei, atsižvelgiant į tai, kad A. M. net neatvyko į teismą ir nebuvo apklausta, pati neįrodinėjo patirtos neturtinės žalos dydžio, apelianto nuomone, nėra pagrindo skirti didesnį žalos atlyginimo dydį už teismų praktikoje nustatytą minimalų žalos atlyginimą.

92.2. Apeliantas nurodo, kad teismas įvertino jo turtinę padėtį, t. y. kad jis dirba, yra jauno amžiaus, be to, visiškai pripažino savo kaltę, pasiskolinęs pinigų, savanoriškai atlygino didžiąją dalį žalos nukentėjusiajai S. U.. Tačiau teismas nevertino to, kad visas turėtas pinigines lėšas išleido padengdamas žalą nukentėjusiajai S. U., todėl santaupų nebeturi. Neturi ir nekilnojamojo turto, šiuo metu dviese nuomojasi bendrabutį, nes buto išsinuomoti neįstengia finansiškai. Dirba ( - ) kaip profesinės ( - ), gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 Eur, papildomų pajamų negauna. Be to, sunkiai serga tėtis (2018 m. patyrė infarktą), reikia padėti mamai finansiškai. Todėl, apelianto nuomone, priteistas žalos atlyginimo dydis žuvusiojo vaikams objektyviai yra per didelis.

103. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliota atstovė S. U. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. priteisti jai 20 500 Eur, T. U. ir A. M. po 15 000 Eur neturtinėms žaloms atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas.

113.1. Apeliaciniame skunde, neginčijant nuosprendžio dalies dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, plačiai pateikiama teisės normų ir teismų teorija nagrinėjamu klausimu, po to akcentuojama, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, teismas konstatavo, jog atsižvelgia į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį, kad P. J. dirba, yra jaunas, darbingas, savanoriškai atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, išmokėtas draudimo bendrovės ir VSDFV išmokas nukentėjusiajai dėl šio eismo įvykio. Tačiau, apeliantės vertinimu, iš išdėstytų teismo motyvų galima daryti kategorišką išvadą, kad teismas nenustatė nė vienos aplinkybės, mažinančios neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad aplinkybė, jog kaltinamasis dirba ir gauna didesnį nei vidutinė alga atlyginimą, yra svarbi tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis būtų itin sunki. P. J. yra darbingas, jauno amžiaus, dirbantis, jokių duomenų, kad jis pats turėtų kokių nors sveikatos problemų, byloje nėra, todėl akivaizdu, kad jis yra pajėgus atlyginti didesnę pinigų sumą nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

123.2. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo motyvu, kad teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgė į išmokėtas VSDFV išmokas nukentėjusiajai dėl šio eismo įvykio. Pažymi, jog išmokėtos draudimo išmokos nėra neturtinės žalos kompensavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2012), todėl teismas šį motyvą taikė netinkamai. Mano, kad apeliantams sumažintos neturtinės žalos dydžiai yra nustatyti netinkamai, neadekvačiai patirtai žalai, dvasiniams išgyvenimams ir esamoms pasekmėms.

133.3 Apeliantė nurodo, kad ji turėjo glaudžiausius ryšius su R. U., nes gyveno kartu santuokoje 40 metų. Po eismo įvykio jos sveikatos būklė pablogėjo ir šiuo metu nėra gera, nes dar tęsiamas gydymas, ji gydosi ambulatoriškai, ją kamuoja nerimas, įtampa, bloga nuotaika, dar neatsistatė nakties miegas, išlikę streso liekamieji reiškiniai. S. U. formuoja 30 000 Eur neturtinės žalos dydį. Apeliantės tvirtinimu, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo buvo saistomas stiprus emocinis ir dvasinis ryšys, be jokios abejonės stipriai paveikė jų gyvenimus. Vaikai ir šeimos nariai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl apeliantai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Mano, kad atsižvelgus į esamas pasekmes bei buvusį tarpusavio ryšį, yra pagrindas teigti, kad ši netektis apeliantams turės įtakos ir ateityje. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką tokios kategorijos bylose yra priteisiama žymiai didesnė neturtinė žala.

144. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliota atstovė S. U. bei jos atstovas prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinį skundą atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliotos atstovės S. U. apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliotos atstovės S. U. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinius skundus atmesti.

155. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliotos atstovės S. U. apeliacinis skundas atmestinas.

166. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

177. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. prašo skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos T. U. ir A. M. dydžius sumažinti iki 1000 Eur, o apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinių ieškovų T. U., A. M. įgaliota atstovė S. U. prašo iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. priteisti jai 20 500 Eur, T. U. ir A. M. po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

188. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, 2K-294-303/2018).

199. Apeliaciniuose skunduose tiek nukentėjusioji S. U., prašydama padidinti priteistos neturtinės žalos dydžius, tiek ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J., prašydamas sumažinti priteistos neturtinės žalos T. U. ir A. M. dydžius, prašymus grindžia formuojama teismų praktika. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-572/2013, 2K-326/2012 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

2011. Pagal teismų praktiką, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, dėl asmens žūties eismo įvykio metu, jo artimiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Kartu kasacinės instancijos teismas pažymi, nukrypimas nuo formuojamos teismų praktikos taip pat yra galimas ir pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, bet laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma vis naujais fragmentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

2112. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, dėl artimo asmens žūties eismo įvykio metu, jo šeimos nariams priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali svyruoti labai įvairiai. Akivaizdu, kad netekus artimo žmogaus, visais atvejais yra patiriami dvasiniai išgyvenimai, todėl būtina konkretizuoti patirtus išgyvenimus konkrečiu atveju, ir būtent į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, kartu privaloma įvertinti ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kalto asmens veiksmus po nusikaltimo padarymo ir panašiai.

2213. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusioji S. U. dėl netikėtos vyro, su kuriuo palaikė glaudžius tarpusavio santykius labai daug metų, žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jos sveikatos būklė, iš medicininių duomenų nustatyta, kad ji gydėsi, gydosi ir iki šiol ambulatoriškai, vis dar jaučia įtampą nerimą, blogai miega naktimis (t. 2, b. l. 101). Į šias aplinkybes, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė bei jas įvertinto ir pirmosios instancijos teismas. Nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad ir žuvusiojo vaikai T. U. ir A. M. dėl tėvo žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau jie yra suaugę asmenys, jau daug metų gyveno kitoje šalyje, nors ir bendraudavo su tėvu telefonu, tačiau susitikdavo itin retai. Kad jų dvasinis ryšys su tėvu buvo mažesnis, neneigė ir pati nukentėjusioji S. U.. Pažymėtina, kad šiuo atveju tiek T. U., tiek ir A. M. prašė priteisti po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš esmės tik dėl to, kad žuvusysis buvo jų tėvas, tačiau patirtų nepatogumų ir didesnių emocinių išgyvenimų neapibūdino. Kaip jau buvo aptarta, tam, kad būtų galima įvertinti nukentėjusių asmenų dvasinius išgyvenimus pinigais, būtina juos išsamiai pagrįsti, o to T. U. ir A. M. nepadarė.

2313. Kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgtina ir į kalto asmens interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas P. J. sukėlė eismo įvykį ne pavojingai manevruodamas ar panašiai, ir taip šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bet lygiame kelyje užvažiavęs ant žvyruoto kelkraščio ir nesuvaldęs automobilio, po eismo įvykio savo kaltę pripažino iš karto, atsakomybės nevengė, atlygino dalį neturtinės žalos, ją atlygina dalimis ir toliau, o tai parodo, kad jo gailėjimasis dėl padarytos neatsargios nusikalstamos veikos yra ne deklaratyvus, bet iš tiesų nuoširdus. Nors P. J. yra dirbantis, tačiau jauno amžiaus ir tik pradėjęs savarankišką gyvenimą, padeda ir neįgaliam tėvui.

2414. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad didinti nukentėjusiajai S. U. priteistos neturtinės žalos dydį, nėra objektyvaus pagrindo, o civiliniams ieškovams T. U. ir A. M. nurodžius tik formalų neturtinės žalos atlyginimo pagrindą, vertinant jį nustatytų aplinkybių kontekste, yra pagrindas priteistos kiekvienam iš jų neturtinės žalos dydžius sumažinti iki 3000 Eur.

2515. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios S. U. atstovas advokatas M. Gricius pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą ir prašė priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. 1000 Eur už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei apeliacinio skundo surašymą.

2616. BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.

2717. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kolegija pažymi, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

2818. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų įgaliotos atstovės S. U. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinius skundus. Nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų įgaliotos atstovės S. U. apeliacinis skundas atmestinas, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

2919. Nustatydamas už suteiktą advokato teisinę pagalbą turėtų išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliaciniame skunde buvo ginčijamas tik nustatytos neturtinės žalos dydis. Apeliaciniame teismo posėdyje įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Advokatas M. Gricius nukentėjusiąją ir civilinius ieškovus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl neabejotinai reikėjo mažiau laiko sąnaudų ruošiantis apeliaciniam procesui.

3020. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo prašoma priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. 1000 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą apeliaciniame procese mažintina iki 300 Eur.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

Nutarė

32atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

33Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti.

34Iš P. J. priteistos T. U. 5000 Eur ir A. M. 5000 Eur neturtinės žalos dydžius sumažinti ir priteisti T. U. ir A. M. po 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

36Nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U. ir A. M. įgaliotos atstovės S. U. apeliacinį skundą atmesti.

37Iš P. J. priteisti S. U. 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, P. J.... 3. Iš P. J. priteista S. U. 500 Eur, T. U. 5000 Eur, A. M. 5000 Eur, G. U., G.... 4. L. M. civilinis ieškinys atmestas.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. 1. P. J. buvo kaltinamas, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal... 7. 2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. prašo... 8. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal suformuotą teismų praktiką... 9. 2.2. Apeliantas nurodo, kad teismas įvertino jo turtinę padėtį, t. y. kad... 10. 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinių ieškovų T. U., A. M.... 11. 3.1. Apeliaciniame skunde, neginčijant nuosprendžio dalies dėl atleidimo nuo... 12. 3.2. Apeliantė kategoriškai nesutinka su teismo motyvu, kad teismas,... 13. 3.3 Apeliantė nurodo, kad ji turėjo glaudžiausius ryšius su R. U., nes... 14. 4. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinių ieškovų T.... 15. 5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinis skundas... 16. 6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 17. 7. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. prašo... 18. 8. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala... 19. 9. Apeliaciniuose skunduose tiek nukentėjusioji S. U., prašydama padidinti... 20. 11. Pagal teismų praktiką, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas,... 21. 12. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent Kelių eismo taisyklių pažeidimo... 22. 13. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad... 23. 13. Kaip jau minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgtina... 24. 14. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės... 25. 15. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusiosios S. U. atstovas advokatas... 26. 16. BPK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti... 27. 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir... 28. 18. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo... 29. 19. Nustatydamas už suteiktą advokato teisinę pagalbą turėtų išlaidų... 30. 20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,... 32. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš... 33. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį... 34. Iš P. J. priteistos T. U. 5000 Eur ir A. M. 5000 Eur neturtinės žalos... 35. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 36. Nukentėjusiosios ir civilinių ieškovų T. U. ir A. M. įgaliotos atstovės... 37. Iš P. J. priteisti S. U. 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti....