Byla 2-549-922/2014
Dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. J

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant atsakovui A. J. ir jo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, nedalyvaujant ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovui, gautas prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal UAB Ūkio banko lizingas ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. J.,

Nustatė

3ieškovas UAB Ūkio banko lizingas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 1323,53 Lt pradelstų mokėjimų ir 952,94 Lt delspinigių, 17,55 Lt pašto išlaidų, 30,25 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą (2324,27 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2012-05-11 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C005061272 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 2087,37 Lt kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis bei kitomis sutartyje numatytomis sumomis (I tomas; 19-20 b.l.), tačiau atsakovas yra visiškai nesumokėjęs 2010-10-20, 2011-05-20, 2012-05-21, 2012-08-20 eilinių mokėjimų pagal sutartį, be to, kitos įmokos nebuvo laiku mokamos bei nebuvo reaguojama į siunčiamus pranešimus. Jei praleidus eilinę įmoką su sekančia įmoka nesumokama kartu ir netesybų suma, nuo nesumokėtos ir/ar pradelstos sumokėti įmokos sumos dalies yra skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai, kas ir atsispindi mokėjimų istorijoje. Sutarties 7.4 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei kredito gavėjas sumoka mažesnę sumą, nei mokėtina pagal sutartį suma, pirmiausia yra dengiami delspinigiai, baudos, palūkanos ir tik po to - kredito dalis. Tai reiškia, jog ta aplinkybė, jog atsakovas aritmetiškai sudėjo mokėtinas pagal mokėjimų grafiką įmokas, tačiau neįvertino, jog jis privalo mokėti netesybas už sutarties sąlygų tinkamą nevykdymą bei neatsižvelgė į sutartyje numatytų įmokų dengimo eiliškumą, nesuteikia pagrindo teigti, jog jo skola tik 307,03 Lt. Taip pat nesutinkama ir su atsakovo teiginiais dėl delspinigiai ir procesinės netesybos yra neteisingos. Atsakovas tinkami nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nereagavo į siunčiamus pranešimus susimokėti skolas. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas nuo 2012-11-20 atsakovui neskaičiavo jokių palūkanų, tik delspinigius, o ieškinio pateikimo dienai buvo paskaičiuoti tik Sutartyje numatyti delspinigiai ir tik už 180 kalendorinių dienų. Todėl, kai vėluojama arba delsiama grąžinti suteiktą kreditą, ieškovas kiekvieną dieną patiria nuostolius, kuriuos tik iš dalies kompensuoja priskaičiuoti delspinigiai. Vadovaujantis CK 6.261 str. ieškovas turi teisę skaičiuoti sutartines palūkanas kol atsakovas naudojasi jo pinigais, t.y. iki kol bus pilnai grąžinta skola (tai reiškia, jog ieškovas iki skolos grąžinimo dienos turi teisę skaičiuoti sutartyje numatytas palūkanas bei delspinigius, kiek jo minimalių nuostolių nepadengia palūkanos. Šios palūkanos būtų laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais, kuriuos ieškovas patiria dėl sutarties pažeidimo, t.y. vien tik palūkanos, jei jos būtų skaičiuojamos iki šios dienos, pagal minėtą sutartį būtų 419,18 Lt (1323,53 Lt x 18 proc. x 751) ir ši suma turėtų būtų laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais, nors ieškovo patirti nuostoliai yra dar didesni (I tomas; 130-131 b.l.).

4Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (II tomas; 8 b.l.). Prašoma ieškinį tenkinti visiškai.

5Atsakovas teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškiniu, pripažino, kad jis sudarė vartojimo kredito sutartį su ieškovu, kad jam buvo suteiktas kreditas. Nurodė, kad teismui pateikti duomenys, patvirtinantys atsakovo atliktus mokėjimus pagal Sutartį, iš viso sumokėjo 2291,46 Lt. Tik kelių vėlesnių mokėjimų negalėjo atlikti, kadangi sirgo, gydėsi ligoninėje, vėliau bankrutavo AB Ūkio bankas ir bankai nepriėmė jo įmokų pagal Sutartį. Sutinka ieškovui sumokėti 507,03 Lt pradelstų mokėjimų. Taip pat prašo sprendimo vykdymą išdėstyti trims mėnesiams, kadangi jo mėnesinės pajamos yra nedidelės, turto neturi, todėl sprendimo negalėtų įvykdyti iškart dėl sunkios finansinės padėties.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-05-11 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C005061272 (I tomas; 25-26 b.l.). Pagal Sutartį atsakovui buvo suteiktas 2015,00 Lt vartojimo kreditas, numatyta, kad kreditas suteiktas 30 mėn. laikotarpiui, kredito gavėjas (atsakovas) kas mėnesį turi mokėti įmokas pagal sudarytą mokėjimų grafiką. Atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėdamas nustatyto dydžio įmokas iki 2012-11-20 grąžinti iš viso 2687,81 Lt, įskaitant 2015,00 Lt kreditą, 418,93 Lt palūkanų, 72,38 Lt sutarties mokestį ir 181,50 Lt administravimo mokestį.

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.886 str. 1 d. numatytas, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.873 str. 1 d. paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą jos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos (kredito) sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą (kredito) suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009 ir kt.).

10Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas pagal Sutartį. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovo reikalavimu, kadangi pripažįsta, kad nėra sumokėjęs visų įmokų. Atsakovas sutinka atlyginti ieškovui 507,03 Lt. Taigi nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl skolos dydžio.

11Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkami ir laiku sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tik keletą mėnesių, vėliau mokėjimai vėluodavo, įmokos mokamos mažesnės nei numatytos Sutartyje (I tomas; 63-71, 132-133 b.l.). Ieškovas ragino atsakovą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir padengti skolinius įsipareigojimus (I tomas; 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 b.l.). Atsakovas pagrįsdamas, kodėl nemokėjo įmokų grafike numatytu laiku, nurodo, kad turėjo sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje (I tomas; 112 b.l.), be to, dėl AB Ūkio bankas bankroto, buvo atsisakoma priimti jo įmokas, tačiau LITEKO duomenimis bankroto byla AB Ūkio bankas buvo iškelta 2013-05-02, o atsakovas paskutinį kartą įmokas mokėjo 2012-11-09, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Pastebėtina, kad AB Ūkio bankas ir UAB Ūkio banko lizingas (ieškovas) yra du savarankiški juridiniai asmenys, o bankroto bylos iškėlimas AB Ūkio bankas neturėjo įtakos ieškovo veiklai, ypač turint omenyje, kad ieškovas turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir ši aplinkybė turėjo būti žinoma atsakovui, kadangi ji buvo nurodyta Sutartyje.

12Nors atsakovas iš viso sumokėjo 2380,78 Lt ieškovui, tačiau atsakovas vis dar yra 1323,53 Lt skolingas ieškovui, kadangi remiantis Sutarties 7.4 punktu ieškovas sumokėtas įmokas paskirstė taip: pirmiausia padengė delspinigius, baudą, palūkanas, o likusi dalis skiriama sumokėti kreditą. Taigi iš 2380,78 Lt sumokėtų lėšų tik 1364,28 Lt buvo skirta įmokoms pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką padengti, 1016,50 Lt buvo skirta apmokėti delspinigius (I tomas; 132-133 b.l.), kurie buvo skaičiuojami pagal Sutarties 7.2 punktą praleidus numatytą mėnesinės įmokos mokėjimo terminą. Taigi šalys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarką, kurios negalima pakeisti vienašališkai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 ir kt.). Kreditorius turi teisę pasinaudoti gautomis skolininko įmokomis, o nuoroda mokėjimo pavedime, kad mokama pagal Sutartį, negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip kaip nustatyta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006 ir kt.).

13Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskirstė atsakovo įmokas, pirmiausia padengdamas savo nuostolius dėl laiku nesumokėtos eilinės mėnesinės įmokos, kadangi Sutartyje buvo numatyta tokių įmokų paskirstymo tvarka. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 1016,50 Lt atsakovo sumokėtų įmokų buvo panaudota delspinigiams padengti, kadangi atsakovas vėluodavo sumokėti įmokas pagal Sutartyje numatytą įmokų mokėjimo grafiką.

14Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovui 1323,53 Lt kredito su visais Sutartyje numatytais mokėjimais (I tomas; 132-133 b.l.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 1323,53 Lt priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

15Dėl palūkanų.

16Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad jis neskaičiuoja palūkanų, nors Sutartyje jos buvo sumatytos. Sutartyje nustatyta 14,40 % palūkanų norma už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolos grąžinimo dienos. Taigi sudarant Sutartį ieškovas įvertino, kad visą Sutarties galiojimo laikotarpį negalės naudotis pinigais ir numatė kainą už pinigų paskolinimą, t. y. palūkanų normą. Pažymėtina, kad pagal Sutartį palūkanos yra sudedamoji mėnesinės įmokos dalis (I tomas 25-26 b.l.). Kadangi atsakovo sumokėtų sumų dalis buvo skiriamos mėnesinėms įmokoms padengti, darytina išvada, kad atsakovas mokėdamas įmokas sumokėjo ir Sutartyje numatytas palūkanas (I tomas; 33, 132-133 b.l.).

17Dėl netesybų (delspinigių).

18Be pagrindinės skolos, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti dar ir 952,94 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-12-23 iki 2013-06-21 (už pradelsto mokėjimo 180 dienų).

19Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytų mokėjimo terminus, kredito gavėjas privalo mokėti 0,4 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.

20Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sutartos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2010 ir kt.). Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, valstybė gina vartotojo interesus. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009 ir kt.).

22Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Taigi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. yra specialioji norma, numatanti netesybų dydį susiklosčius vartojimo kredito teisiniams santykiams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Joje imperatyviai nurodoma, kad netesybos vartojimo kredito atveju negali būti didesnės nei 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Taigi šalys gali susitarti dėl netesybų dydžio, tačiau netesybos negali būti didesnės nei numatytos įstatyme. Tuo tarpu Sutartyje numatytas delspinigių dydis yra 0,4 % už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Kadangi minėta įstatymo nuostata galiojo šalims sudarant Sutartį, todėl šalys tarpusavio susitarimu negalėjo numatyti didesnių netesybų, nes tai prieštarautų imperatyviam įstatyminiam reguliavimui, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Be to, turint omenyje, kad atsakovas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

23CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Reikalaujamų priteisti delspinigių dydis (952,94 Lt) sudaro 72 % pagrindinės skolos dydžio. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną mažintinas iki 0,05 %, t. y. maksimalaus netesybų dydžio, numatyto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Atlikus paskaičiavimą delspinigių dydis sudaro 119,12 Lt (1323,53 Lt x 0,05 % x 180 dienos = 119,12 Lt), todėl iš atsakovo priteistina 119,12 Lt delspinigių.

24Dėl procesinių palūkanų.

25CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 ir kt.). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007; 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2003 ir kt.). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 ir kt.). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007 ir kt.). Preziumuojama, kad CK 6.210 str. numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 str.), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

26Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

27Atsakovas prašo išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui.

28CPK 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 str. apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 str. 1 d., numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas, sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

29Nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jis 100 % atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (I tomas; 109-110 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, t. y. sunki asmens finansinė padėtis, kad atsakovas yra garbaus amžiaus (I tomas; 58, 77 b.l.), turintis sveikatos problemų: sirgo onkologine liga, todėl sunkiai kalba (I tomas; 112, 122), jam neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė (I tomas; 59-60, 78 b.l.), darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir ji ateityje nepasikeis, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.

30Atsižvelgiant į atsakovo norą padengti skolą, skolos dydį, šalių turtinę padėtį, ginant viešąjį interesą (vartotojo interesus), sprendimo vykdymas išdėstomas trijų mėnesių laikotarpiui.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų.

32Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3, 6, 9 p. bei 93 str. 2 ir 4 d. iš atsakovo ieškovui priteistinas 72,00 Lt žyminio mokesčio (I tomas; 4, 21, 22 b.l.), 30,25 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (I tomas; 5, 8, 34 b.l.) bei 17,55 Lt pašto išlaidų (I tomas; 27 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas 100 % atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (I tomas; 109-110 b.l.), tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Kadangi atmesta 37 % ieškinio reikalavimų, tai iš ieškovo valstybei priteistina 14,77 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (I tomas; 1 b.l.) ir 246,73 Lt išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (II tomas; 9 b.l.).

33Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, 6, 9 p., 93 str. 2 ir 4 d., 96 str. 3 d., 99 str., 259-260 str., 265-270 str., 284 str. bei CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.71 str., 6.73 str. 3 d., 6.210 str. 1 d., 6.258 str. 3 d., 6. 873 str., 6.886 str. teismas

Nutarė

34ieškinį patenkinti iš dalies.

35Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas ( - )) 1323,53 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt trijų litų 53 ct) skolą, 119,12 Lt (vieną šimtą devyniolika litų 12 ct) delspinigių, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą (1442,65 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio, 30,25 Lt (trisdešimt litų 25 ct) išlaidų už teisinę pagalbą, 17,55 Lt (septyniolika litų 55 ct) pašto išlaidų, ieškovo UAB Ūkio banko lizingas (juridinio asmens kodas 234995490) naudai.

36Likusioje dalyje atmesti ieškinį.

37Sprendimo vykdymą išdėstyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą A. J. kas mėnesį mokėti ieškovui UAB Ūkio banko lizingas įmokas, pradedant mokėjimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

38Priteisti iš ieškovo UAB Ūkio banko lizingas (juridinio asmens kodas 234995490) 14,77 Lt (keturiolika litų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

39Priteisti iš ieškovo UAB Ūkio banko lizingas (juridinio asmens kodas 234995490) 246,73 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus 73 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630

40Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas UAB Ūkio banko lizingas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A.... 4. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą... 5. Atsakovas teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškiniu, pripažino, kad jis... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012-05-11 sudarė Vartojimo kredito... 8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. 1 d.... 9. Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių... 10. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui buvo suteiktas vartojimo... 11. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas tinkami ir... 12. Nors atsakovas iš viso sumokėjo 2380,78 Lt ieškovui, tačiau atsakovas vis... 13. Taigi įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovas... 14. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei ištyręs... 15. Dėl palūkanų.... 16. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad jis neskaičiuoja... 17. Dėl netesybų (delspinigių).... 18. Be pagrindinės skolos, ieškovas reikalauja iš atsakovo priteisti dar ir... 19. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus Sutartyje... 20. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. įtvirtinta valstybės... 22. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo... 23. CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo... 24. Dėl procesinių palūkanų.... 25. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto... 26. Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.... 27. Atsakovas prašo išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą trijų mėnesių... 28. CPK 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK... 29. Nagrinėjamoje byloje atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jis... 30. Atsižvelgiant į atsakovo norą padengti skolą, skolos dydį, šalių... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 32. Remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3, 6, 9 p. bei 93 str. 2... 33. Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, 6, 9 p., 93 str. 2 ir 4... 34. ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas ( - )) 1323,53 Lt (vieno... 36. Likusioje dalyje atmesti ieškinį.... 37. Sprendimo vykdymą išdėstyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant... 38. Priteisti iš ieškovo UAB Ūkio banko lizingas (juridinio asmens kodas... 39. Priteisti iš ieškovo UAB Ūkio banko lizingas (juridinio asmens kodas... 40. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...