Byla 2-1910-855/2011
Dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, susipažinusi su ieškovo Vilniaus regiono kredito unijos ieškiniu dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus regiono kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. P. ir V. M., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių 7395,12 Lt negrąžintos paskolos, 920,35 Lt sutartinių palūkanų, 480,67 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., atsisako priimti ieškinį.

4LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.). Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą (LR CPK 30 str. 9 p.).

5Nagrinėjamu atveju atsakovės R. P. gyvenamoji vieta yra ( duomenys neskelbtini), t.y. Molėtų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, tuo tarpu atsakovės V. M. gyvenamoji vieta yra Vilniuje, Panevėžio g. 40-93, t.y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Tarp ieškovo ir atsakovės R. P. sudarytos paskolos sutarties 17 p. numatyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymo vieta – Sutarties 1 punkte nurodytas Unijos adresas. Sutarties 1 p. nurodyta, kad kredito unijos adresas - S. K. g. 21, Vilnius. Nors reikšdamas ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui, t.y. pagal ieškovo Juridinių asmenų registre nurodytą buveinę, ieškovas remiasi su atsakove sudarytos paskolos sutarties 21 p., kuriame numatyta, jog ginčai tarp šalių sprendžiami teismine tvarka pagal Unijos buveinės vietą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tiek paties ieškovo padalinio, tiek atsakovės V. M. gyvenamoji vieta ir buveinė yra Vilniaus mieste, sutarties įvykdymo vieta yra Molėtų rajone bei Vilniaus mieste, sutartys, iš kurių kildinami ieškovo reikalavimai (paskolos sutartis su R. P. bei laidavimo sutartis su V. M.) laikytinos vartojimo sutartimis, teismas sprendžia, jog ieškinys nėra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.

6Teismas pažymi, kad E. T. Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendime byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kuriame buvo sprendžiamas ginčo tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo teismingumo klausimas, ESTT nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. 3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

7Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009). Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ESTT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. - 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

8Atsižvelgiant į nurodytą E. T. Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad teismui pateiktos sutartys, iš kurių kildinami ieškovo reikalavimai, sudarytos su vartotojams, kaip silpnesnei sandorio šaliai, prisijungus prie sutarties, t.y. jie buvo priversti sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdami galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos 2007-03-07 Paskolos sutarties 21 punktas ex officio vertintinas kaip nesąžininga sutarčių sąlyga. Kadangi E. T. Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai gyvena ne Vilniaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas minėtame teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, E. T. Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b. Nr. 2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr. 2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009, Nr.2S-7-2010 ir t.t.).

9Kadangi atsakovių gyvenamoji vieta yra ( duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad ieškinys teismingas Molėtų rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 29, 137 str., 290 str., teismas

Nutarė

11Ieškovo Vilniaus regiono kredito unijos ieškinį atsakovėms R. P. ir V. M. atsisakyti priimti.

12Išaiškinti ieškovui, kad ieškinys yra teismingas Molėtų rajono apylinkės teismui arba Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

13Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai