Byla e2-1455-798/2018
Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bendrovė) ,,Dumesta“ ir ko; bankroto administratore paskyrė UAB „Tytus“. Pareiškėja I. Ž. pateikė bankroto administratorei prašymą patvirtinti atsakovės bankroto byloje 168 667,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 142 317,01 Eur nuostoliai, susiję su statybos padarinių žemės sklypo dalyje pašalinimu, 26 250,00 Eur sutartinės netesybos ir 100,00 Eur už lokalinės sąmatos parengimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – patvirtinto 7 300,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 n. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos I. Ž. 168 667,01 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino kreditorės I. Ž. 285 699,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės administravimui skirtų lėšų 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Dėl nuostolių. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, kadangi atsakovei pagal sutartį buvo perduotas 0,06 ha žemės sklypas bei deliktinę atsakomybę, nes realiai atsakovė sugadino didesnę sklypo dalį nei jai buvo perduota, iš viso 0,0993 ha. Pareiškėja prašo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje patvirtinti 285 919,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 278 399,00 Eur žala, padaryta ieškovės žemės sklypui, 7 300,00 Eur netesybos pagal susitarimą ir 220,00 Eur papildomos išlaidos. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-697-985/2018 atmestas BUAB ,,Dumesta“ ir ko reikalavimas dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimas, iš kurio netinkamo vykdymo kildinami ieškovė reikalavimai, yra nenuginčytas, galiojantis ir šalims sukuria teisines pasekmes. Atsakovė dar iki bankroto bylos iškėlimo pripažino, kad dėl jos kaltės buvo sugadinta pareiškėjos sklypo dalis, todėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu įsipareigojo per vieną mėnesį savo veiklai naudoto ieškovės žemės sklypo dalį sutvarkyti, pašalinti statybines atliekas, t. y. atstatyti žemės sklypo dalį į pradinę padėtį. Taigi, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, bei suprasdama savo vykdomų veiksmų neteisėtumą, ji veikė sąmoningai, sugadindama ir užteršdama ieškovės žemės sklypo dalį. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendime yra konstatuota, kad aikštelės su nuovaža įrengimas pakeitė pareiškėjos žemės sklypą – jo būklę, tokiu būdu užteršdama I. Ž. sklypo dalį, ir šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą teismui spręsti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nesutvarkė pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies, neišvežė sukauptų statybinių medžiagų, dėl ko žemės sklypo savininkei buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.
  3. Dėl nuostolių dydžio. Pareiškėja žalos dydį įrodinėja kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktos teismo ekspertizės aktu, t. y. pareiškėjos brolio R. Ž. tokios pat paskirties žemės sklype, dėl analogiškos veiklos patirta visiškai analogiška žala, tik dėl dviejų aikštelių įrengimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas įrodymas – kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktos statybos ekspertizės aktas, kuriame buvo paskaičiuota dviejų aikštelių su nuovažomis į jas išardymo, statybinio laužo pašalinimo darbų kaina, – laikytinas leistinu ir pakankamu rašytiniu įrodymu šioje civilinėje byloje, siekiant nustatyti, kiek kainuotų analogiško žemės sklypo sutvarkymo darbai. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Ž. ir jos brolio R. Ž. žemės sklypai, kuriose buvo planuojama įrengti vėjo jėgaines, yra greta vienas kito, tik pareiškėjos sklype įrengta viena aikštelė, o jos brolio sklype – dvi aikštelės, kurios visos buvo skirtos toms pačioms vėjo jėgainėms pastatyti ir eksploatuoti. Visose aikštelės tuos pačius statybos rangos darbus atliko ta pati rangovė UAB „Gintrėja“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūra, 2018 m. balandžio 3–11 d. patikrinimo aktu pažymėjo, jog žemės sklype, kadastro Nr. 3955/0008:8013, įrengiant dvi aikšteles vėjo jėgainių statybai, neturint tam teisės ir užteršiant aplinką, yra panaudotos nerūšiuotos, neapdorotos mišrios statybinės atliekos, yra užkasta 2310 m3 arba 3984,75 t atliekų. Kitos dvi analogiškos aikštelės yra įrengtos I. Ž. priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. 3955/0007:0801, todėl padarė išvadą, kad ir jų įrengimui yra galimai panaudoti panašūs kiekiai neapdorotų, nerūšiuotų mišrių statybinių atliekų. Teismas visiškai sutiko su pareiškėjos pateikta žalos skaičiavimo metodika. Kadangi analogiški žemės sklypo sutvarkymo darbai, tačiau kitame, pareiškėjos broliui priklausančiame žemės sklype, 1925 m2 , kainuotų 539 695,94 Eur, todėl 1 m2 dalies darbų kaina siektų 280,361527 Eur. Pareiškėja pateikė matininko T. V. 2018 m. birželio 27 d. atliktus pareiškėjos žemės sklypo matavimus, kurių duomenimis realiai UAB „Dumesta“ ir ko vėjo jėgainės statybai naudojo ne tik panaudos sutartimi išnuomotą 600 m2 plotą, bet didesnį plotą, t. y. 993 m2. Atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesutvarkė jai pagal panaudos sutartį perduoto 600 m2 žemės sklypo. Matininko pateiktas žemės sklypo planas patvirtina, kad atsakovės vykdytos ūkinės veiklos padarinių zonos ribų koordinatės yra fiksuotos ir pažymėtos numeriais 33, 34, 35, 36, 37 bei 38, kurių tikslus plotas yra 993 m2. Taigi, realiai I. Ž. sugadinto žemės sklypo plotas yra 993 m2, todėl šiam sklypui sutvarkyti darbų kaina siektų 278 399,00 Eur (280,36 Eur x 993 m2), t. y. būtent ši suma yra pareiškėjos patirtos žalos dėl žemės sklypo dalies sugadinimo pagrįstas dydis. Nors atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu, tačiau savo pozicijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, formaliai nurodydama, kad pareiga įrodyti žalos faktą ir jos dydį teko pareiškėjai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos pateikti įrodymai (teismo ekspertizės aktas kitoje civilinėje byloje) yra leistini ir pakankami žalos dydžiui nustatyti, todėl atsakovei jų nepaneigus yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja 278 399,00 Eur žalos dydį įrodė.
  4. Dėl netesybų. Ieškovė prašo į finansinio reikalavimo sumą taip pat įtraukti 7 300,00 Eur netesybas, kurios paskaičiuotos pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Šiuo susitarimu atsakovė UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pašalinti ieškovės naudotoje žemės sklypo dalyje suvežtą gruntą, statybines atliekas ir ją sutvarkyti, o iki nustatytos datos nesutvarkius – mokėti po 50,00 Eur delspinigių už kiekvieną tolimesnę dieną iki sklypo atlaisvinimo. Bylos duomenimis atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, todėl privalo mokėti ieškovei sutartines netesybas. Atsakovės bankroto administratorius su ieškovės reikalavimu netesybų dalyje sutiko ir prašė taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Teismas pažymėjo, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (50 Eur x 146 d. = 7 300 Eur). Teismo vertinimu nesant šalių ginčo dalyje dėl sutartinių netesybų į kreditorės tvirtinamo finansinio reikalavimo sumą įtrauktina ir 7 300,00 Eur suma, todėl iš viso pareiškėjos finansinis reikalavimas, kuris gali būti patvirtintas bankroto byloje, sudaro 285 699,00 Eur (278 399,00 Eur + 7 300,00 Eur).
  5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja prašo įtraukti į tvirtinamą finansinį reikalavimą byloje turėtas papildomas 220,00 Eur išlaidas, t. y. 100,00 Eur išlaidas už darbų sklypo sutvarkymui sąmatos sudarymą ir 120,00 Eur išlaidas už matininko T. V. atliktus žemės matavimus, siekiant nustatyti tikslų sugadinto žemės sklypo plotą. Teismo vertinimu šios išlaidos nėra kreditorės patirti nuostoliai, nes jos susijusios su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, siekiant surinkti byloje įrodymus, todėl jos gali būti priteisiamos kaip būtinos kitos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės bankroto administratorius nuo pat pradžių ginčijo pareiškėjos finansinį reikalavimą, todėl pareiškėjai teko pareiga rinkti įrodymus, sprendė pagrįstomis pripažinti 120,00 Eur dydžio išlaidas už matininko T. V. atliktus žemės matavimus ir atmesti prašymą dėl 100,00 Eur išlaidų už darbų sklypo sutvarkymui sąmatos sudarymą, kadangi nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pareiškėja atsisakė vadovautis minėtu įrodymu kaip pertekliniu ir nepagrindžiančiu tikrojo žalos dydžio.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tytus“, prašo Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos I. Ž. 285 699,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, vadovavosi ne įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančiais teisės principais ir normomis, o prielaidomis, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūra deklaravo, jog aikštelių įrengimui I. Ž. priklausančiame žemės sklype galimai buvo panaudoti panašūs kiekiai neapdorotų, nerūšiuotų statybinių atliekų kaip ir R. Ž. žemės sklype. Apeliantės nuomone teismo nustatytos aplinkybės neįrodo, jog statybinių atliekų kiekiai I. Ž. sklype yra analogiški, dėl to žala skaičiuotina analogiškai. Joks teismo ekspertas ar specialistas netyrė ir neskaičiavo kiek ir kokių atliekų yra BUAB „Dumesta“ ir ko panaudos sutarties pagrindu perduotame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas tik preziumavo, kad atliekų kiekiai gali būti tapatūs, tačiau byloje nėra jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Į bylą net nebuvo pateiktos R. Ž. priklausančio žemės sklypo, kurio dalis yra užteršta, fotonuotraukos ar kitokia vaizdinė medžiaga, pagal kurią būtų galima sulyginti su I. Ž. priklausančiu žemės sklypu. Be to, sklypų užterštumo tapatumo neįrodo ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kadangi jame užfiksuotas tik vėjo jėgainės dalių buvimo faktas žemės sklype, o ne reali galimai padaryta žala bei jos dydis žemės sklypui. Akcentuoja, jog pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėja reikalavimą grindė sąmatininko O. A. parengta lokaline sąmata dėl 142 317,01 Eur, kurios duomenimis gylis, kuriuo remiantis buvo paskaičiuota suma, yra 0,8 m., kai tuo tarpu ekspertizės akte (ištyrus visai kitą žemės sklypą) nurodyta, jog gylis svyruoja nuo 1,0 m. iki 1,4 m. Todėl, pasak apeliantės, teismas negalėjo vadovautis kitoje byloje pateiktu teismo statybos techninės ekspertizės aktu. Pareiškėja turi įrodyti padarytos žalos dydį, o ne atsakovė, įrodyti, kad tokio dydžio žala nepadaryta.
  3. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pareiškėja I. Ž. prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko administravimui skirtų lėšų visas bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-697-985/2018 įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad dėl atsakovės atliktų veiksmų buvo užteršta pareiškėjos žemės sklypo dalis, kurios atsakovė nesutvarkė. Šiais veiksmais pareiškėjai padaryta žala. Nesutinka su apeliantės kvestionuojamu žalos dydžiu ir jo nustatymą patvirtinančiais įrodymais. Mano, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik preziumavo atliekų kiekius pareiškėjos žemės sklype. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos žalos dydį, rėmėsi netiesioginiu įrodymu – civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktos statybos ekspertizės aktu, – tai negali būti laikoma įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškėjos pateiktą teismo ekspertizės aktą pripažino leistinu ir pakankamu rašytiniu įrodymu, siekiant nustatyti kiek kainuotų analogiški žemės sklypo sutvarkymo darbai. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūros patikrinimo aktu, 2018 m. birželio 27 d. T. V. atliktais žemės sklypo ir jo sugadintos dalies matavimais. Apeliantė nepagrįstai remiasi O. A. parengtos lokalinės sąmatos duomenis, kuria nesirėmė nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas. Be to teismo ekspertizės akte esantys duomenys, o ne O. A. lokalinės sąmatos duomenys yra patikimesni ir tikslesni žalos dydžiui nustatyti. Akcentuoja, kad skunde nenurodyta jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų jo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis teismo ekspertizės aktu. Vien aplinkybė, kad pirmą kartą nagrinėjant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo buvo remtasi O. A. lokalinės sąmatos duomenimis, nepaneigia galimybės pareiškėjai teikti į bylą naujus įrodymus ir remtis teismo ekspertizės akte esančiais duomenimis.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

12Dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo

  1. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

13Dėl atskirojo skundo tenkinimo iš dalies

  1. Dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjai I. Ž. nuosavybės teise priklauso 28,2452 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) (toliau– ir žemės sklypas). Pareiškėja ir UAB „Dumesta“ ir ko buvo sudariusios 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutartį, kurios pagrindu pareiškėja perdavė UAB „Dumesta“ ir ko 25 metams neatlygintinai naudotis 0,06 ha žemės sklypo dalį (toliau – ir panaudos sutartis). Kadangi atsakovė planavo neatlygintinai naudotoje žemės sklypo dalyje pastatyti vėjo jėgainę ir gaminti elektros energiją, ji įrengė aikštelę su nuovaža didžiagabaritinėms transporto priemonėms, gabenančioms vėjo jėgainę, įvažiuoti–išvažiuoti ir vėjo jėgainei iškrauti bei sandėliuoti. 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu dėl panaudos sutarties nutraukimo (toliau – ir susitarimas) panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. Susitarimo 3 punktu UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis žemės sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt. daiktus, kurie buvo skirti atsakovės veiklai sklypo dalyje vykdyti. Nepašalinus į žemės sklypo dalį suvežtų daiktų iki 2015 m. rugsėjo 3 d. už kiekvieną tolimesnę dieną UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo mokėti pareiškėjai po 50,00 Eur delspinigių kol daiktai bus išgabenti (Susitarimo 4 punktas). Atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 3 d., įsipareigojimų neįvykdė.
  2. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja iš pradžių prašė teismo priteisti iš atsakovės 142 317,01 Eur žalos atlyginimą, kurį grindė sąmatininko O. A. sudaryta sąmata, kuriuos duomenimis statybos padarinių (daiktų) pašalinimo iš 0,0993 ha žemės sklypo vertė sudaro 142 317,01 Eur. Taip pat prašė priteisti 26 250,00 Eur dydžio netesybas, kurias suskaičiavo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. vasario 2 d. (bankroto bylos iškėlimo atsakovei datos) ir priteisti 100,00 Eur nuostolį, kurį susiejo su patirtomis išlaidomis O. A. sąmatai sudaryti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismui 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-275-407/2018 panaikinus Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėja prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patikslino ir prašė teismo atsakovės bankroto byloje patvirtinti 285 919,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 278 399,00 Eur dydžio žalos atlyginimas, 7 300,00 Eur netesybos ir 220,00 Eur papildomi nuostoliai. Pareiškėja 278 399,00 Eur dydžio žalą grindė naujais įrodymais: 1) matininko T. V. parengtu pareiškėjai priklausiančio žemės sklypo planu, pagal kurio duomenis žemės sklypo sugadinimas apima 993 m2; 2) Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktu 2017 m. gegužės 17 d. teismo statybos techninės veiklos ekspertizės aktu, kuriame yra nurodyta kaip apskaičiuojamas žalos dydis, kuris analogiškai skaičiuotinas ir nagrinėjamojoje byloje (539 695,94 Eur : 1925 m 2 × 993 m 2 = 78 399,00 Eur).
  3. Dėl nuostolių. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. kovo 13 d. įsitesėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-697-985/2018 atmetė BUAB ,,Dumesta“ ir ko reikalavimą dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad civilinėje byloje Nr. e2-697-985/2018 yra nustatytos nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, jog atsakovė užteršė pareiškėjos žemės sklypo dalį: UAB „Dumesta“ ir ko pareiškėjai priklausančioje žemės sklypo dalyje įrengė vieną aikštelę su nuovaža į ją, skirtą sunkiasvorių transporto priemonių, gabenančių vėjo jėgainės dalis, įvažiavimui į ieškovės naudojamą atsakovės žemes sklypą ir vėjo jėgainės dalių iškrovimui bei sandėliavimui; buvo nukastas paviršinis žemės sluoksnis apie vieno metro gyliu, supiltas mišrus didžiagabaritinis statybinis laužas su buitinių atliekų priemaišomis, viskas sutrombuota, papildomai užpilta žvyro, akmens skaldos mišiniu ir sutrombuota, nes tokiu būdu buvo paruošta nuovaža su aikštele didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms jėgainę, įvažiuoti į sklypą ir ieškovės jėgainei sandėliuoti. Atsakovė neneigia aplinkybės, jog pareiškėjos žemės sklype paliktų užteršimo padarinių nepašalino. Matininko T. V. parengto žemės sklypo plano duomenimis sugadinta žemės sklypo dalis apima 993 m2. Pareiškėja neprašo, kad atsakovė atstatytų į pradinę padėtį jai priklausančią užstatytą (užterštą) 993 m2 žemės sklypo dalį, bet prašo atlyginti 278 399,00 Eur dydžio nuostolius. Tarp šalių ginčas kilo būtent dėl nuostolių dydžio.
  4. Dėl nuostolių dydžio (278 399,00 Eur). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Taip pat ieškovas privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų nuostolių dydžio, vertino, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktos statybos ekspertizės aktas, kuriame paskaičiuota analogiško žemės sklypo, priklausančio pareiškėjos broliui, sutvarkymo darbų vertė. Tas pačias aplinkybes nustatė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūra 2018 m. balandžio 3–11 d. akte. Su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
  6. Pirma, Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 ieškinio dalį, kuria ieškovas R. Ž. prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Vilkvėja“ ir UAB „Gintrėja” 539 695,94 Eur nuostolių (patirtų dėl to, kad atsakovė nesutvarkė jai išnuomotų sklypų, nepašalino statybinio laužo ir sklypuose vykdytos veiklos bei statybos darbų padarinių, ir kuriuos įrodinėjo teismo ekspertizės aktu) atmetė. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.
  7. Antra, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę remtis kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktu ekspertizės aktu kaip į nagrinėjamą bylą pateiktu vienu iš rašytinų įrodymų, tačiau šį įrodymą turėjo įvertinti civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 ir nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų neatitikimo (prieštaringumo) kontekste. Civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, kadangi įmonėms, bendrai veikiančioms su partneriu R. Ž., turėjusiems tikslą pastatyti keturias vėjo jėgaines ir gaminti elektros energiją bei gauti iš to pajamas R. Ž. išnuomojo (atlygintinai) 0,012 ha žemės sklypo dalį, o pareiškėja perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei 0,06 ha žemės sklypo dalį. Pagal civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 patektą O. A. sąmatą statybos padarinių pašalinimo darbai R. Ž. žemės sklype buvo įvertinti 276 030,42 Eur, o nagrinėjamojoje byloje O. A. sąmatoje nurodė, jog I. Ž. 0,0993 ha žemės sklype likusių statybos padarinių (daiktų) pašalinimo vertė sudaro 142 317,01 Eur. Civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 atliktos teismo ekspertės Z. B. statybos techninės veiklos ekspertizės duomenimis R. Ž. žemės sklypo dviejų aikštelių sutvarkymo darbų kaina įvertinta 539 695,94 Eur. Nagrinėjamojoje byloje ekspertizė nuostolių dydžiui nustatyti neatlikta. Civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 antstolis L. L. 2017 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad R. Ž. žemės sklypo dalys (dvi aikštelės) yra užterštos šiukšlėmis, stiklo duženomis, statybinėmis atliekomis, fiksuotoje užterštoje vietoje augalinio sluoksnio storis yra 34 cm. Nagrinėjamojoje byloje antstolis S. U. 2017 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad aikštelėje (vienoje) iškastose duobėse matomas grunto užteršimas betono gabalais, akmenimis, armatūros dalimis ir statybinėmis nuolaužomis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad R. Ž. ir I. Ž. žemės sklypų užterštumo tapatumo (analogiškumo) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai neįrodo, kadangi juose yra užfiksuoti žemės sklypų užteršimo faktai, o ne nuostolių dydis (kiekis). Akcentuotina, jog Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dėl to, jog pagal antstolio S. U. 2017 m. sausio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prie jo pateiktas fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas žemės sklypas (jo būklė), kilo rimtų abejonių, ar sąmatoje nurodyta statybų atliekų kasimo, išvežimo ir grunto užpylimo darbų suma yra adekvati (pagrįsta) atsakovei pagal sutartį perduotoje žemės sklypo dalyje atliktinų šių darbų realiai vertei. Ekspertizės akte yra apskaičiuotas R. Ž. žemės sklypo dalies užterštumo gylis bei nustatyta kiek statybinių atliekų užkasta ir liko sklype. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad I. Ž. žemės sklypo dalyje likęs užterštumas yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 ekspertizės aktu nustatytam R. Ž. žemės sklypo dalies užterštumui.
  8. Trečia, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento K. R. agentūra (toliau – ir Agentūra) 2018 m. balandžio 3–11 d. akte Nr. KRPA-949 pateikė išvadą, kad R. Ž. žemės sklype, esančiame ( - ), įrengiant dvi aikšteles vėjo jėgainių statybai, neturint tam teisės ir užteršiant aplinką, panaudotos nerūšiuotos, neapdorotos mišrios statybinės atliekos; sklype, vadovaujantis 2017 m. gegužės 17 d. teismo statybos techninės ekspertizės aktu civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 pateikta informacija, yra užkasta 2310 m3 arba 3984,75 t. atliekų. Kitos dvi analogiškos aikštelės yra įrengtos I. Ž. priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), todėl Agentūra padarė išvadą, jog jų įrengimui galimai panaudoti panašūs kiekiai neapdorotų, nerūšiuotų mišrių statybinių atliekų ir sprendė, kad šiose aikštelėse siekiant nustatyti galimai panaudotų atliekų kiekius yra tikslinga atlikti statybos techninę ekspertizę. Taigi, sutiktina su atskiruoju skundu, kad Agentūra padarė prielaidą, jog pareiškėjos žemės sklype aikštelės įrengimui galimai buvo panaudoti panašūs kiekiai neapdorotų, nerūšiuotų statybinių atliekų kaip ir R. Ž. žemės sklype. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad Agentūra nustatė bylai analogiškas aplinkybes ir nepagrįstai neįvertino reikšmingos nagrinėjamai bylai aplinkybės, nurodytos toje pačioje Agentūros išvadoje, kad siekiant nustatyti galimai panaudotų pareiškėjos žemės sklypo dalyje atliekų kiekius (nustatyti nuostolių dydį) yra tikslinga atlikti pareiškėjos žemės sklypo dalies statybos techninę ekspertizę.
  9. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/2014). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  10. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
  11. Apibendrinusi išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamojoje byloje pareiškėja privalo įrodyti patirtus nuostolius (pareiškėjos žemės sklypo dalyje atsakovės įrengtos aikštelės darbų (daiktų) kiekius ir jų pašalinimo kainą), kuriems nustatyti reikia surinkti naujus įrodymus, nes pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka ir netikslinga nuostolius apskaičiuoti remiantis civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 pateiktos ekspertizės duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje naikintina ir pareiškėjos I. Ž. 278 399,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  12. Pareiškėjai tikslinama pareiga įrodyti 278 399,00 Eur dydžio nuostolius. Išaiškintina, jog pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).
  13. Dėl netesybų. Pagal susitarimo 3 ir 4 punktų sąlygas atsakovė turėjo pareigą pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą jai neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt. daiktus iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., kurių nepašalinus – įsipareigojo mokėti pareiškėjai po 50,00 Eur delspinigių kol daiktai bus išgabenti. Pareiškėja prašė priteisti 7 300,00 Eur sutartines netesybas. Pirmosios instancijos teismas netesybas skaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (50,00 Eur × 146 d.). Su šiuo reikalavimu atsakovės bankroto administratorius sutiko. Atskiruoju skundu nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo priteista 7 300,00 Eur netesybų suma. Todėl Kauno apygardos teismo skundžiamos nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditorės I. Ž. 7 300,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje, paliekama nepakeista.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas pareiškėjos I. Ž. 278 399,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje, naikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pareiškėjai tikslinama pareiga įrodyti 278 399,00 Eur dydžio nuostolius. Kita nutarties dalis, kuria patvirtintas pareiškėjos I. Ž. 7 300,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme turėjo 220,00 Eur išlaidas už O. A. sąmatos sudarymo (100,00 Eur) ir T. V. žemės sklypo matavimo (120,00 Eur) darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino tik 120,00 Eur išlaidas, kurias priteisė iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Kadangi byla dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia. Kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės I. Ž. 278 399,00 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko bankroto byloje, panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai