Byla 2A-930-538/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo M. N. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. N. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei UAB „Gerdaisa“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nuostolių, skolos bei neturtinės žalos priteisimo bei atsakovės UAB „Gerdaisa“ priešieškinį ieškovui M. N. dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovas M. N. ieškiniu prašė: 1) atnaujinti įstatymu nustatytą praleistą terminą ieškiniui pateikti; 2) pripažinti UAB „Gerdaisa“ 2010-12-28 įsakymą Nr. (10-12-28)-1 nutraukti 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 su ieškovu nuo 2010-12-28 dienos pagal DK 126 str. 1 d., neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28, iš viso 9144 Lt; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1117,60 Lt už vieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2010-12-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 1117,60 Lt išeitinę išmoką bei 1091,18 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 5) priteisti 1591,53 Lt nuostolių ir 969,40 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-03-19 su UAB „Gerdaisa“ sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 50, pagal kurią ieškovas atsakovės bendrovėje įsidarbino vairuotoju, darbo sutartis – neterminuota. Darbdavys įsipareigojo mokėti 6,35 Lt valandinį atlyginimą proporcingai dirbtam laikui. Darbuotojo prašymu darbo užmokestis mokamas 1 kartą per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 d.. Sutarties 12 punkte buvo nurodyta, kad įmonėje kolektyvinė sutartis negalioja, o 14-15 punktuose nustatyta, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2010-03-19. Ieškovo darbas atsakovo bendrovėje buvo susijęs su krovinių pervežimu tarptautiniais maršrutais, nes būtent šiuo verslu ir užsiima UAB „Gerdaisa“. Dirbdamas atsakovės bendrovėje ieškovas paskutinį kartą iš komandiruotės užsienyje grįžo 2010-11-10, po to ilgą laiką atsakovė ieškovui tiesioginio darbo, tai yra krovinių gabenimo, nuo kurio priklausė ieškovo gaunamo atlyginimo dydis, nedavė, nors ne kartą ieškovas prašė. Direktorius R. N. vis žadėjo darbo, tačiau 2011 metų pradžioje iš kitų įmonės darbuotojų ieškovui atsitiktinai tapo žinoma, kad jis yra atleistas iš darbo. Apie atleidimą iš darbo atsakovė jo neinformavo, su jokiais dokumentais ieškovo nesupažindino, iš anksto apie atleidimą iš darbo įspėtas nebuvo, nors tokią pareigą atsakovas turi pagal įstatymus. Todėl ieškovas 2011-01-03 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį padalinį ir iš šios institucijos sužinojo, kad pagal atsakovo SODRAI pateiktą informaciją ieškovas iš darbo yra atleistas nuo 2010-12-28 pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, tai yra suėjus darbo sutarties terminui. Sužinojęs tokią informaciją, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų - pateikė skundą Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui. Ši institucija 2011-02-21 raštu Nr. (3) SD-3434 informavo, kad pagal jai atsakovo pateiktus dokumentus ieškovas iš darbo pagal DK 126 str. 1 d. yra atleistas teisėtai, darbo užmokestis paskaičiuotas teisingai. Tikrinimo metu buvo nustatyti neesminiai pažeidimai, susiję su nesavalaikiu darbo užmokesčio išmokėjimu, dokumentų išdavimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimais ir pan. Iš minėto VDI rašto matyti, kad UAB „Gerdaisa" VDI pateikė darbo sutartį, kuri skiriasi nuo ieškovo turėto antrojo darbo sutarties egzemplioriaus. Skirtumas tame, kad atsakovės VDI ir teismui pareiktos darbo sutarties pirmasis puslapis yra kito turinio, negu ieškovo turimos darbo sutarties, tai yra atsakovės darbo sutarties variante nurodyta esą darbo sutartis su ieškovu buvo terminuota iki 2010-12-28, taip pat nurodyta, kad remiantis LR V 2004-11-03 nutarimu Nr. 1365 su ieškovu esą buvo susitarta dėl dienpinigių sumažinimo, kad atsakovės bendrovėje galioja 2010-02-10 kolektyvinė sutartis. Ieškovas apie tokias sutarties sąlygas nežinojo ir su atsakove niekada nesitarė bei mano, kad atsakovės pateiktos darbo sutarties pirmasis puslapis yra suklastotas. M. N. prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui paduoti, kadangi jis nuo pat pradžių dėjo visas pastangas išsiaiškinti darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, nedelsdamas kreipėsi į valstybines institucijas. Taip pat nurodė, kad remiantis neterminuotos darbo sutarties, kurią į bylą yra pateikęs ieškovas, 15 p., ieškovas pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje nuo 2010-03-19, o ne nuo 2010-03-24, kaip nurodoma atsakovės dokumentuose. Pagal sutarties 3, 5 punktus buvo sutartas 6,35 Lt valandinis atlyginimas, darbo trukmė ne daugiau 45 val. per savaitę, 5 darbo dienų savaitė (suminė darbo laiko apskaita). Iš atsakovo pateiktos ieškovo darbuotojo kortelės, pridėjus 3 darbo dienas už neteisingai paskaičiuotą 2010 m. kovo mėnesį, matyti (grafa „Viso"), kad per ieškovo darbo laikotarpį buvo 180 darbo dienų, kurias visas ieškovas dirbo (177 + 3 = 180). Vienos darbo dienos užmokestis sudaro 50,80 Lt (6,35 Lt x 8 h = 50,80 Lt/h), todėl ieškovo atlyginimas sudaro 9144 Lt (180 x 50,80 = 9144 Lt). Šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. M. N. prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį po 1117,60 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, pravaikštos laiką skaičiuojant nuo neteisėto atleidimo iš darbo 2010-12-28 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė ne tik neteisėtai atleido ieškovą iš darbo, liko jam skolingas pagal darbo sutartį priklausančius mokėjimus, bet ir padarė ieškovui materialinių nuostolių. Ieškovui 2010-09-20 vykstant į paskutinį reisą atsakovės bendrovėje, atsakovė neparuošė reikiamų techninių dokumentų kelionei: transporto priemonės draudimo poliso ir atostoginio lapo, nors ieškovas prieš reisą kelis kartus reikalavo atsakovės direktoriaus R. N. pateikti šiuos dokumentus. Ieškovui jau važiuojant į kelionę, netoli Gargždų pasivijęs atsakovas atvežė draudimo polisą, o atostoginio lapo neįdavė. 2010-09-23 Vokietijoje policija skyrė už tai ieškovui 446,46 eurų baudą (446,46 x 3,4528 = 1541,53 Lt). 2010-12-20 ieškovas šią baudą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, be to už pavedimą ieškovas sumokėjo 14,48 eurų komisinį mokestį (14,48 x 3,4528 = 50 Lt). Atsakovas šios sumos nekompensavo, nors bauda buvo skirta dėl atsakovės kaltės. Iš viso ieškovo nuostoliai sudaro 1541,53 + 50 = 1591,53 Lt. Be to, 2010-10-06 Vokietijoje buvo sugedęs ieškovo vairuojamas atsakovo sunkvežimis MAN, kurį Vokietijoje teko taisyti. Remonto išlaidas, kurios sudarė 236,84 eurų + 43,92 eurų = 280,76 eurų (280,76 x 3,4528 = 969,40 Lt), apmokėjo ieškovas iš savo asmeninių pinigų o atsakovė ir šių ieškovo išlaidų nekompensavo ir liko jam skoloje šią sumą. Prašo priteisti 1591,53 Lt nuostolių, 969,40 Lt skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo, vadovaujantis DK 250 straipsniu priteisti visą patirtą neturtinę žalą - 10000 Lt.

3Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Darbo sutarties Nr. 50 projektą, sudarytą 2010-03-19 tarp M. N. ir UAB „Gerdaisa“, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su M. N. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri patvirtinta šalių parašais. Terminuota darbo sutartis buvo sudaryta paties ieškovo prašymu, ji yra galiojanti, tai reiškia, kad 2010-03-19 neterminuota sutartis Nr. 50 yra negaliojanti. Tai, kad M. N. buvo žinomos terminuotos sutarties sąlygos patvirtina ir jo elgesys po atleidimo iš darbo: 2011-01-03 jis kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau, nesulaukęs atsakymo ir tyrimo eigos, 2010-01-07 įsidarbina UAB „Arijus“ vairuotoju ekspeditoriumi ir išvyksta į komandiruotę. Prieš išvykstant į komandiruotę turėjo būti aptartos jos visos sąlygos, kas nurodo, kad M. N. komandiruotei ruošėsi iš anksto.

4Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu M. N. ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Gerdaisa“ 43,45 Lt M. N. naudai už darbą nakties metu. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priešieškinį tenkino ir neterminuotos darbo sutarties Nr.50 projektą tarp M. N. ir UAB „Gerdaisa“ pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Priteisė iš M. N. 4500 Lt UAB „Gerdaisa“ naudai advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad M. N. praleido terminą ieškiniui paduoti. Ieškovas pats nurodė, kad apie atleidimą iš darbo jis sužinojo 2011-01-03, nesiėmė aktyvių veiksmų savo teisių gynimui, o parašęs skundą Valstybinei darbo inspekcijai, išvyko į komandiruotę, jau dirbdamas kitoje darbovietėje. Išvykimas į komandiruotę kitoje darbovietėje negali būti laikoma pateisinama priežastis ieškinio padavimo senaties terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota darbo sutartis ir kad M. N. iš darbo buvo atleistas teisėtai. Ieškovas ir atsakovė pateikė skirtingus darbo sutarties egzempliorius. Atsakovės direktorius R. N. paaiškino, kad jis pasiūlė M. N. sudaryti neterminuotą darbo sutartį. Jis tokią sutartį ir surašė. Ieškovas M. N. paprašė sudaryti terminuotą darbo sutartį, nurodant konkretų darbo sutarties pasibaigimo laiką. M. N. prašymu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuri buvo patvirtinta antspaudais ir parašais. Pirmą sutarties variantą, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis pasiėmė savavališkai M. N., kuris šią sutartį patvirtino jo turimu įmonės antspaudu. Ieškovas M. N. paaiškino, kad ant terminuotos darbo sutarties egzemplioriaus yra jo parašas, tačiau kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė negalėjo paaiškinti. Duomenų, kad darbo sutartis būtų buvusi suklastota nebuvo surinkta. Ieškovas M. N. prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28 iš viso 9144 Lt, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta. M. N. 2011-01-05 kreipės į Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų jo manymu padarytų pažeidimų UAB „Gerdaisa“. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateikto atsakymo matyti, kad nebuvo nustatyta neišmokėto darbo užmokesčio. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veikos tyrimo skyrius atliko UAB „Gerdaisa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Vienas iš tiriamų klausimų buvo, kam ir kokio dydžio nuostoliai padaryti dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų UAB „Gerdaisa“. Atlikus tyrimą nustatyta, kad M. N. iš viso nepriskaičiuota darbo užmokesčio 43, 45 Lt už darbą nakties metu bei šią sumą pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi teismas netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti atleidimą neteisėtu, todėl nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat nurodė, kad ieškovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė sąskaitų apie Vokietijoje remontuotą automobilį, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą sumą. Kadangi atmetamas ieškovo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, pirmosios instancijos teismas atmetė ir jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

5Apeliaciniu skundu ieškovas M. N. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. N. reikalavimus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, proceso metu buvo pasyvus, netinkamai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą atmetė, tačiau nieko nepasisakė rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis praleistas iš esmės dėl atsakovės kaltės ir pasyvaus veikimo. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakovės pateiktą terminuotą darbo sutartį tikra, o ieškovo neterminuotą sutartį negaliojančią ab initio. Ieškovas ir atsakovė pateikė skirtingas darbo sutartis bei ieškovas kreipėsi į Kretingos policiją. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje 2012-03-15 specialisto išvadoje Nr. 11K-71 (12) nurodyta, kad atsakovės pateikta darbo sutartis yra suklastota, tai yra pirmasis jos puslapis yra perspausdintas atliekant kitą spausdinimo veiksmą. Atsakovė paėmė pas jį buvusį darbo sutarties egzempliorių, ant jo antrojo lapo kitos pusės atspausdino visai kitą tekstą (nurodoma, kad sutartis terminuota, mokami sumažinti dienpinigiai), o antrame puslapyje uždėjo kitą bendrovės antspaudą su užrašu „DOKUMENTAMS” šalia abiejų šalių parašų. Galima daryti paprastą išvadą, jog darbdavio turėtas darbo sutarties egzempliorius buvo neantspauduotas, todėl tai paaiškina kaip ant darbdavio pateikto darbo sutarties egzemplioriaus atsirado M. N. parašas. Pirmosios instancijos teismas šią specialisto išvadą ignoruoja, sprendime apie ją neužsimena, o atsakovės pateiktą sutartį nepagrįstai pripažįsta galiojančia remdamasis kažkokiais išvestiniais netiesioginiais įrodymais ir ieškovo elgesiu. Atsakovė teigia, kad ieškovas antspaudą su užrašu “GERDAISA” pats užsidėjo, tačiau ieškovas pateikė V. A. liudijimą, kuris buvo apklaustas ir ikiteisminiame tyrime, tačiau pirmosios instancijos teismas neužsimena sprendime. Atsakovė nuo 2010-03-09 iki 2010-05-14 turėjo atspaudą pati bei ieškovas jo negalėjo užsidėti pats ant darbo sutarties. Tai parodė ir E. M., A. L.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės atstovo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų byloje nėra. Žinoma, šioje bendrovėje atsirado ir kolektyvinė sutartis, kuri neva buvo sudaryta iki ieškovui įsidarbinant 2010-02-10, ji į bylą buvo pateikta su atsiliepimu, ieškovas nieko apie ją net girdėjęs nebuvo. Ši sutartis kaip tik ir suteikia galimybę darbdaviui sudaryti terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, tačiau apie tai, kad atsakovės bendrovėje galioja kolektyvinė sutartis nenurodyta nei ieškovo, nei atsakovės pateiktame darbo sutarties variante, be to, pačioje kolektyvinėje sutartyje nurodyta, kad naujai priimami darbuotojai su šia sutartimi supažindinami pasirašytinai. Dar daugiau, joje dar nurodyta, kad kolektyvinė sutartis jiems galioja, jeigu kitaip nenumatyta darbo sutartyje (kolektyvinės sutarties 3 punktas), o abiejose darbo sutartyse aiškiai nurodyta kad kolektyvinės sutartis įmonėje negalioja (darbo sutarties 12 p.). Ieškovas nesutinka ir su teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl darbo užmokesčio, užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nuostolių, skolos bei neturtinės žalos priteisimų. Atsakovė faktiškai darbo užmokesčio ieškovui nemokėjo, o dienpinigius mokėjo taip, kad dalį dienpinigių pervesdavo ieškovui kaip darbo užmokestį (ir tai nurodydavo pavedimo paskirtyje), o likusią pinigų dalį pervesdavo kaip dienpinigius (komandiruotpinigius). Ieškovas dirbdamas atsakovės bendrovėje buvo išvykęs iš viso į 3 komandiruotes: nuo 2010-03-24 iki 2010-05-12 (50 dienų užsienyje); nuo 2010- 06-21 iki 2010-07-29 (49 dienos); nuo 2010-09-20 iki 2010-11-09 (51 diena). Taigi matyti, kad visos komandiruotės užtruko praktiškai analogišką laiką, tačiau dienpinigių sumos, išmokėtos ieškovui šioms komandiruotėms, iš esmės skiriasi. Ieškovas niekada nebuvo supažindintas su įsakymais dėl dienpinigių mokėjimo pasirašytinai, nors dienpinigių sumažinimas yra faktiškai darbo užmokesčio mažinimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl nuostolių ir skolos atlyginimo, kadangi ieškovas juos pagrindė rašytiniais įrodymais. Atsakovė neįvykdė savo pareigos aprūpinti darbuotoją visomis reikiamomis priemonėmis ir dokumentais bei privalo skolą už atsakovės vilkiko remontą atlyginti.

6Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovo M. N. skundo ir palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-07 sprendimą nepakeistą; netenkinti prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; netenkinti V. B. prašymo teismui pateikti naujus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinys teismui pateiktas 2011-03-29, t. y. praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams po termino pateikti ieškinį pasibaigimo. Ieškinio praleidimo priežastys nėra svarbios, aiškių ir įtikinamų motyvų nepateikė, todėl ginčo byloje, atsakovei prašius, teismas taikė ieškinio senatį. Kad atsakovė su ieškovu buvo sudariusi terminuotą darbo sutartį, ieškovui buvo gerai žinoma, kadangi teismui buvo pateikta UAB „Arijus” anketa, kurią pildė pats ieškovas, nurodydamas, kad pas atsakovę dirbo nuo 2010-03-19 iki 2010. Ieškovo darbuotojo kortelėje nurodyta, kad šis UAB „Arijus” dirba nuo 2010-09-10 bei su UAB ,Arijus” ieškovas darbo sutartį sudarė 2011-01-05, o į komandiruotę išvyko 2011-01-07. Šie aktyvūs ieškovo veiksmai tik įrodo, kad šis suprato, jog su juo sudaryta terminuota darbo sutartis, kurios terminas baigiasi 2010-12-28, aktyviai rengėsi darbui kitoje įmonėje, o įsidarbinęs iškart išvyko į tarnybinę komandiruotę. Atsakovė pripažino, kad ieškovo pateikta neterminuota darbo sutartis buvo parengimo stadijoje, tačiau procedūros baigtos nebuvo, nes atsakovės vadovas R. N. šios sutarties neantspaudavo, o spaudą neteisėtai ir savavališkai panaudojo pats ieškovas. Terminuota darbo sutartis buvo sudaryta paties ieškovo prašymu, ji yra galiojanti, kas reiškia, kad 2010-03-19 neterminuota sutartis Nr. 50 yra negaliojanti. Teismui pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2013-02-27 nutarimą, kuriuo R. N. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas ne tik dėl galimos apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, bet ir dėl galimo dokumento suklastojimo bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog terminuota darbo sutartis buvo suklastota. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, vertino kiekvieną įrodymą atskirai ir visumoje. Iš paties ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų buvo galima daryti išvadas, kad tarp atsakovės ir ieškovo buvo sudaryta terminuota, o ne neterminuota darbo sutartis, dėl to teismas šiuo klausimu priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti pagrindo nėra. Su apelianto teiginiais dėl piniginių išmokų, nuostolių ir neturtinės žalos priteisimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, kad šiam buvo sumokėtos visos su darbo santykiai priklausančios sumos. Atsakovei apie remonto išlaidas nebuvo žinoma ir nėra žinoma iki šiol bei mano, kad ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nėra susijęs su automobilio remontu, dėl to teisinio pagrindo atsakovei apmokėti nėra.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Byloje nustatyta, kad 2010m. kovo 19d. tarp UAB „Gerdaisa“ direktoriaus R. N. ir M. N. buvo sudaryta darbo sutartis Nr.50. Ieškovas pateikė darbo sutarties variantą, kur nurodyta, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis, o atsakovė pateikė darbo sutarties variantą, kur nurodyta, kad sudaryta terminuota darbo sutartis (t. 3, b. l. 10). 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymu M. N. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis su DK 126 str.1d.,t.y. suėjus darbo sutarties terminui.(t.1, b. l. 32). M. N. prašė 2010-12-28 įsakymą atlesti jį iš darbo pagal DK 126 str.1d. pripažinti neteisėtu ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo bei nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota sutartis. Tačiau tenkino ieškovo reikalavimą iš dalies ir priteisė 43,45 Lt už darbą nakties metu.

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. N. reikalavimus tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 str.).

11Šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog ieškovas teismui pateikė vienokio turinio darbo sutartį, o atsakovas – kitokio. Nustatyta, kad ieškovo pateikta darbo sutartis yra surašyta ant 3 skirtingų puslapių, yra neterminuota, antrame puslapyje uždėtas atsakovo bendrovės antspaudas su užrašu „GERDAISA“ (t. 1, b. l. 6– 8), o atsakovės į bylą pateikta darbo sutartis (t. 1, b. l. 37) pradžioje buvo pateikta ne visa, t. y. nepateiktas trečias darbo sutarties puslapis, pirmame puslapyje nurodyta, kad darbo sutartis esą terminuota iki 2010-12-28, darbuotojui taikomi sumažinti dienpinigiai (to nėra ieškovo sutartyje), darbo sutarties antrame puslapyje uždėtas atsakovo bendrovės antspaudas „DOKUMENTAMS“. Tai yra skyrėsi ir antspaudai. Vėliau į bylą buvo išreikalautas atsakovės darbo sutarties originalas, iš kurio tapo aišku, kad atsakovės darbo sutartis yra atspausdinta ant 2 puslapių. Pirmojo puslapio tekstas buvo atspausdintas ant antrojo puslapio galinės dalies.

12Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008).

13Ieškovas kreipėsi į su pareiškimu į Kretingos policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo (Nr. 69-2-00040-10), ikiteisminiame tyrime buvo paskirta atsakovės ir ieškovo pateiktų darbo sutarčių ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012-03-15 specialisto išvadoje Nr. 11K-71 (12) (t. 2, b. l. 42–45) nurodyta: 1. Tiriamojo darbdavio R. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus pirmasis puslapis buvo išspausdintas kitu spausdinimo veiksmu nei išspausdinti antrasis ir trečiasis puslapiai; jis išspausdintas lapo, kuriame buvo išspausdintas antrasis puslapis, kitoje pusėje. Tikėtina, kad tiriamojo darbuotojo M. N. pateiktas 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzempliorius yra išspausdintas vienu spausdinimo veiksmu. 2. Tikėtina, kad darbuotojo M. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus visi lapai / puslapiai ir darbdavio R. N. pateikto 2010-03- 19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus antrasis ir trečiasis puslapiai išspausdinti vienu spausdintuvu, o darbdavio R. N. pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 egzemplioriaus pirmasis puslapis išspausdintas kitu tos pačios rūšies spausdintuvu.

14Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pateiktas atsakovės darbo sutarties egzempliorius yra tikrasis nei pateiktas ieškovo, kadangi iš pateiktos specialisto išvados aiškiai matyti, kad atsakovo pateikta darbo sutartis yra suklastota, t. y. pirmasis jos puslapis yra perspausdintas atliekant kitą spausdinimo veiksmą. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateikti du skirtingi tos pačios darbo sutarties egzemplioriai skiriasi ne tik savo pirmu puslapiu, tačiau antruose jų puslapiuose yra skirtingi atsakovo bendrovės antspaudai. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pats uždėjo ant savo darbo sutarties antspaudą su užrašu „GERDAISA“, nes jis esą juo disponavo, o atsakovė esą turėjo antspaudą su užrašu „DOKUMENTAMS“. Ieškovas teigė, kad antspaudą su užrašu „GERDAISA“ turėjo būtent atsakovė (jos direktorius R. N.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šalių sutartis buvo sudaryta 2010-03-19 bei po 5 dienų ieškovas išvyko į pirmąją darbinę komandiruotę (t. 1, b. l. 29), kurioje išbuvo iki 2012-05-14. Ieškovui dar būnant komandiruotėje, 2010-05-10 atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 52 su V. A. (t. 2, b. l. 99–101) bei ši sutartis yra užantspauduota tokiu pačiu antspaudu kaip ir ieškovo pateiktoje darbo sutartyje, tai yra su užrašu „GERDAISA“. Be to, darbo sutartis Nr. 52 su V. A. savo turiniu ir sąlygomis yra identiškai tai, kurią pateikė ieškovas, tai yra sutartis neterminuota, nėra sumažinti dienpinigiai, tas pats antspaudas, sutarties formatas. Darytina išvada, kad tuo metu, kai ieškovas buvo išvykęs į savo pirmąją komandiruotę nuo 2010-03-24 iki 2010-05-14, jis neturėjo atsakovės antspaudo su užrašu „GERDAISA”, o jis buvo pas atsakovę, kuri jį uždėjo ant V. A. darbo sutarties 2010-05-10. Šias aplinkybes patvirtina V. A., kuris asmeniškai liudijo teisme (t. 3, b. l. 32), buvo pateiktas jo notaro tvirtintas liudijimas (t. 2, b. l. 177-178), buvo pateiktas jo apklausos ikiteisminiame tyrime protokolas (t. 2, b. l. 181–182). Atsakovės direktorius tvirtina, kad jo pateiktas terminuotos darbo sutarties pirmasis puslapis skiriasi nuo antrojo, nes spausdintuve pasibaigė dažai ir jis pakeitė tonerio kasetę. Tačiau ikiteisminio tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikto 2010-03-19 darbo sutarties Nr. 50 UAB „Gerdaisa“ ir M. N. darbdavio egzemplioriaus antraštės ir trečiasis puslapiai nebuvo išspausdinti spausdintuvu su besibaigiančiais dažais. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, yra pagrindas nesiremti atsakovės pateikta darbo sutartimi ir yra pagrindas konstatuoti, kad su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, todėl atsakovė ją nutraukė remiantis DK 126 str. 1 d. nepagrįstai ir neteisėtai.

15Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta terminuota darbo sutartis bei nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstai tenkino priešieškinį (CPK 178 str., 185 str.).

16Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinį ir dėl darbo užmokesčio, užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nuostolių, skolos bei neturtinės žalos priteisimo.

17Dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28, iš viso 9144 Lt; dėl 1591,53 Lt nuostolių ir 969,40 Lt skolos priteistos.

18Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo tenkino iš dalies bei priteisė 43,45 Lt darbo užmokesčio už darbą nakties metu. Kitų prašymų netenkino.

19Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad su ieškove buvo atsiskaityta. AB Ūkio banko Klaipėdos filialo Kretingos klientų aptarnavimo skyriaus 2010-05-16 pažymoje Nr. 16-05-15 nurodytos sekančios išmokos, pervestos ieškovui: 1) 2010-04-15 ieškovui pervestas 312,04 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele“ ir 04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 03 mėn.

202010-04-15 buvo išmokėtas 312,04 Lt atlyginimas; 2) 2010-05-17 ieškovui pervestas 970,61 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 04 mėn. 2010-05-17 buvo išmokėtas 970,61 Lt atlyginimas; 3) 2010-06-22 ieškovui pervestas 774,15 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele“ ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą, išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 05 mėn. 2010-06-22 buvo išmokėtas 774,15 Lt atlyginimas; 4) 2010-08-11 ieškovui pervestas 1821,79 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 06 ir 07 mėn. 2010-08-11 buvo išmokėtas 1821,79 Lt atlyginimas; 5) 2010-09-20 ieškovui pervestas 918,66 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-09-20 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 265,40 EUR, ir tai atitinka konvertavus 918,66 Lt į eurus; 6) 2010-10-04 ieškovui pervestas 771,28 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-10-04 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 222,82 EUR, ir tai atitinka konvertavus 771,28 Lt į eurus; 7) 2010-11-16 ieškovui pervestas 978,11 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-11-16 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 282,58 EUR, ir tai atitinka konvertavus 978,11 Lt į eurus; 8) 2010-11-16 ieškovui pervestas 801,96 Lt dydžio atlyginimas į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele" ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą". Paminėtina, kad ieškovo atsiskaitomoji sąskaita yra tvarkoma užsienio valiuta eurais, todėl sąskaitoje matyti, jog atsakovė 2010-11-16 d. pervedė atlyginimą, sudarantį 231,69 EUR, ir tai atitinka konvertavus 801,96 Lt į eurus; 9) 2011-01-05 ieškovui pervestas 209,65 Lt dydžio atlyginimas (galutinis atsiskaitymas) į sąskaitą ( - ). Priskaičiuotas ir išmokėtas pervedimu į sąskaitą atlyginimas sutampa su „Darbuotojo kortele“ ir 2011-04-12 pažyma Nr. 11-0412-2 „Apie darbo užmokesčio paskaičiavimą išmokėjimą“. Ieškovas teismui nepateikė atsiskaitomosios sąskaitos ( - ) išrašo, iš kurio ir būtų matyti, kad šiam už 2010 m. 12 mėn. 2011-01-05 buvo išmokėtas 774,15 Lt atlyginimas. Esant tokiems įrodymams darytina išvada, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2010-03-24 iki 2010-12-28 atlyginimas sumokėtas. Ieškovas M. N. 2011-01-05 kreipės į Valstybinę darbo inspekciją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų jo manymu padarytų pažeidimų UAB „Gerdaisa“. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus pateikto atsakymo matyti, kad nebuvo nustatyta neišmokėto darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 87). Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veikos tyrimo skyrius atliko UAB „Gerdaisa“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Vienas iš tiriamų klausimų buvo kam ir kokio dydžio nuostoliai padaryti dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų UAB „Gerdaisa“. Atlikus tyrimą nustatyta, kad M. N. iš viso nepriskaičiuota darbo užmokesčio 43, 45 Lt už darbą nakties metu (t. 2 b. l. 83–98). Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad M. N. būtų neišmokėta daugiau atlyginimo ir jam būtų padaryta žalos dėl neišmokėto atlyginimo.

21Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį prašymą iš dalies bei priteisė 43,45 Lt darbo užmokesčio už darbą nakties metu

22(CPK 178 str., 185 str.).

23Apeliantas nurodo, kad darbo sutartimi buvo sutartas mėnesinis darbo užmokestis valandiniu tarifu 6,35 Lt už darbo valandą, plius 55 eurai dienpinigių komandiruočių metu, tačiau atsakovė faktiškai darbo užmokesčio ieškovui nemokėjo, o dienpinigius mokėjo taip, kad dalį dienpinigių pervesdavo ieškovui kaip darbo užmokestį, o likusią pinigų dalį pervesdavo kaip dienpinigius. Ieškovas darbo santykių metu į tai nekreipė dėmesio. Išmokant šiuos dienpinigius buvo priimtas abejotinas atsakovo direktoriaus įsakymas 2010-03-23 Nr. (10-3-23)1. Ieškovas nesutinka ir dėl atostogų laiko, nes jos buvo suteiktos neteisėtai. Ginčija dėl nuostolių ir skolos atlyginimo, kadangi atsakovė neįvykdė savo pareigos aprūpinti darbuotoją visomis reikiamomis priemonėmis ir dokumentais, sąskaitos nepateikimas atsakovui neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti ieškovo išlaidas už atsakovei priklausančios transporto priemonės remontą.

24Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, kad šiam buvo sumokėtos visos su darbo santykiai priklausančios sumos. Dėl baudos ir automobilio remonto sumokėjimo byloje nustatyta, kad M. N. prašė priteisti 1591,53 Lt už Vokietijoje sumokėtą baudą, bei 969,40 Lt už UAB „Gerdaisa“ priklausančio automobilio remontą Vokietijoje. 2010-11-26 M. N. buvo paskirta 446,46 EUR bauda. Nutarime skirti baudą nurodyta, kad bauda buvo paskirta už tai“ kadangi jis prieš pradėdamas kelionę nepasirūpino ir negalėjo pateikti darbo laiko įrodymo už aukščiau minėtą laikotarpį, nevykdė savo profesinių pareigų... Jis pažeidė tvarką dėl aplaidumo“ (t. 2, b. l. 53-54 ). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bauda skirta M. N. už aplaidumą darbe, todėl ji negali būti priteisiama regreso tvarka iš darbdavio. Taip pat pagrįstai atmetė ir M. N. reikalavimą priteisti 969,40 Lt. už automobilio remontą, kadangi 2010-09-17 įsakyme dėl M. N. komandiruotės 8p. nurodyta, kad galutinį atsiskaitymą už komandiruotę vairuotojui M. N. išmokėti po kelionės lapo ir CMS pateikimo (t. 1, b. l. 31), tačiau ieškovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė sąskaitų apie Vokietijoje remontuotą automobilį, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti minėtą sumą. Pažymėtina, kad ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nėra susijęs su automobilio remontu, dėl to teisinio pagrindo tenkinti šio ieškovo reikalavimo (CPK 178 str., 185 str.).

25Dėl išmokų už priverstinės pravaikštos laiką.

26DK 297 straipsnio 3 dalyje (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2011-01-01) nurodyta, kad Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 4 dalyje šio straipsnio nurodyta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

27Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo nepagrįstai, pripažinus UAB „Gerdaisa“ 2010-12-28 įsakymą Nr. (10-12-28)-1 nutraukti 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 su ieškovu nuo 2010-12-28 dienos pagal DK 126 str. 1 d., neteisėtu, konstatuoja, jog ieškovo darbo sutartis nutraukta vadovaujantis DK 297 str. 4 d., ieškovui priteistinos DK 140 str. 1 dalyje numatytos piniginės išmokos. Ieškovo dienos vidutinis atlyginimas yra 50,80 Lt bei ieškovui iš atsakovės priteistina 1117,60 Lt išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d. 1 p., 50,80 Lt x 22 x 1 mėn.). Taip pat ieškovui tenkantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2010-12-28 iki 2013-10-31) sudarytų 37 998,40 Lt (34 mėn. x 1117,60 Lt; DK 297 str. 4 d., 298 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, įstatyme nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010, 2011-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011, 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš šios įstatyme įtvirtintos vidutinio darbo užmokesčio priteisimo garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensavimas už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensavimas turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas naujausią praktiką nagrinėjamu klausimu, yra tiesiogiai nurodęs, jog, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis gali būti mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010, 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011, 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012, 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012). DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbuotojui garantija, kuria siekiama kompensuoti jo praradimus, ir ji negali būti suprantama kaip nuobauda darbdaviui. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia ir į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip darbdavio turtinė padėtis ir galimybė sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010), darbuotojo pareigų ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-363/2011), į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, konfliktiškumą, taip pat į aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

28Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo darbo laikotarpis pas atsakovę buvo nedidelis ir ieškovas dirba kitoje darbovietėje, visą laiką nuo atleidimo iš darbo UAB „Gerdaisa“ gavo nuolatines pajamas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog 37 998,40 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ir konstatuoja, jog ieškovei priteistina 2/3 darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, t. y.

2925 332,27 Lt (DK 35 str., CPK 3 str.)..

30Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

31Ieškovas prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi, atsakovė be jokios priežasties, be įspėjimo atleidusi ieškovą iš darbo, padarė jam didelę skriaudą, ieškovas patyrė pažeminimą prieš kitus darbuotojus ir šeimos narius, patyrė darbdavio apgaulę, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, iki šiol patiria didžiulį stresą bei dvasinius išgyvenimus, nes tenka bylinėtis su atsakovu. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio

321 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o DK 250 straipsnyje numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog akivaizdu, kad ieškovas, neteisėtai atleistas iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampa, bet atsižvelgiant į tai, kad, atleistas iš UAB „Gerdaisa“ jis gavo pajamas, turi darbą, be to, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, jam priteistina pakankamai didelė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, todėl priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str., CK 6.250 str. CPK 178 str., 185 str.).

33Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintinas ieškovo ieškinys iš dalies, pakeistinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas priešieškinis – naikintinas ir priimtinas toje dalyje naujas sprendimas – priešieškinis netenkintinas (CPK 326 str. 3 p.). Iš dalies tenkinus ieškinį bei apeliacinį skundą keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams. Iš atsakovės priteistinas 1647 Lt žyminio mokesčio valstybei už bylos nagrinėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d., 27449,87x 3 proc. = 823,50 Lt x2). Ieškovas už advokato paslaugas sumokėjo 3900 Lt (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 22, t. 3, b. l. 22, 295,50 Lt už kopijas (t. 2, b. l. 175, t. 3, b. l. 23–26), iš viso – 4195,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė už advokato paslaugas sumokėjo 5000 Lt (t. 1, b. l. 156, t. 2, b. l. 17, t. 3, b. l. 21, b. l. 58). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir apeliacinis skundas tenkintini iš dalies, priešieškinis netenkintinas, ieškovui priteistina 46 proc. nuo 4195,50 Lt., t. y. 1929,93 Lt, atsakovei priteistina suma nuo 2500 Lt (kadangi priešieškinis netenkintas, bylinėjimosi išlaidos mažintinos per pusę) 54 proc. sudarytų 1350 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai reikalavimais, todėl juos įskaitant iš atsakovės ieškovui priteistina 579,93 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.)

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

35pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą.

36Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo ir šią ieškinio dalį tenkinti iš dalies.

37Pripažinti, kad UAB „Gerdaisa“ 2010-12-28 įsakymas Nr. (10-12-28)-1 nutraukti

382010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 su ieškovu M. N. nuo 2010-12-28 dienos pagal DK 126 str. 1 d., neteisėtas ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2013 m. spalio 31 d.

39Priteisti ieškovui M. N. iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ 1117,60 Lt išeitinę išmoką, 25 332,27 Lt darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

40Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis ir neterminuotos darbo sutarties Nr.50 projektas tarp M. N. ir UAB „Gerdaisa“ pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento bei priimti naują sprendimą dėl priešieškinio – jo netenkinti.

41Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš M. N. 4500 Lt atsakovei UAB „Gerdaisa“ advokato pagalbai apmokėti.

42Kitą Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl ieškinio palikti nepakeistą.

43Iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ priteisti 1647 Lt žyminio mokesčio valstybei

44Iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ ieškovui M. N. priteisti 579,93 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas M. N. ieškiniu prašė: 1) atnaujinti įstatymu nustatytą... 3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti Darbo sutarties... 4. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-07 sprendimu M. N. ieškinio... 5. Apeliaciniu skundu ieškovas M. N. prašo panaikinti Kretingos rajono... 6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Byloje nustatyta, kad 2010m. kovo 19d. tarp UAB „Gerdaisa“ direktoriaus R.... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 10. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio... 11. Šioje byloje susiklostė tokia situacija, jog ieškovas teismui pateikė... 12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 13. Ieškovas kreipėsi į su pareiškimu į Kretingos policiją. Buvo pradėtas... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada,... 15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 16. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinį ir dėl... 17. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2010-03-19 iki 2010-12-28, iš viso... 18. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo... 19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje... 20. 2010-04-15 buvo išmokėtas 312,04 Lt atlyginimas; 2) 2010-05-17 ieškovui... 21. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 22. (CPK 178 str., 185 str.).... 23. Apeliantas nurodo, kad darbo sutartimi buvo sutartas mėnesinis darbo... 24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino... 25. Dėl išmokų už priverstinės pravaikštos laiką.... 26. DK 297 straipsnio 3 dalyje (galiojusio nuo 2010-08-01 iki 2011-01-01) nurodyta,... 27. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo... 28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo darbo laikotarpis pas... 29. 25 332,27 Lt (DK 35 str., CPK 3 str.)..... 30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.... 31. Ieškovas prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi,... 32. 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis asmens skausmas, dvasiniai... 33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,... 35. pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimą.... 36. Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo... 37. Pripažinti, kad UAB „Gerdaisa“ 2010-12-28 įsakymas Nr. (10-12-28)-1... 38. 2010-03-19 darbo sutartį Nr. 50 su ieškovu M. N. nuo 2010-12-28 dienos pagal... 39. Priteisti ieškovui M. N. iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ 1117,60 Lt... 40. Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo... 41. Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo... 42. Kitą Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimo dalį... 43. Iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ priteisti 1647 Lt žyminio mokesčio... 44. Iš atsakovės UAB „Gerdaisa“ ieškovui M. N. priteisti 579,93 Lt...