Byla e2-812-553/2017

Dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, Vildai Pamerneckytei, Margaritai Armalienei, Martai Dundzytei ir Vaivai Gurnikaitei, dalyvaujant ieškovei N. M. ir jos atstovui Algiui Lukoševičiui, atsakovo UAB „SauDenta“ atstovams adv. Arūnui Zeleckiui ir S. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. N. (dabar M.) ieškinį atsakovui UAB „SauDenta“ dėl žalos, padarytos pacientui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo priteisti 289,62 EUR turtinės žalos iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad dėl stipraus 26-to danties skausmo numalšinimo ieškovė telefonu susitarė dėl vizito ir 2015-01-04 atvyko pas atsakovą. Ieškovę priėmė atsakovo vadovas gydytojas-odontologas S. V. ir padarė 25 ir 26 dantų viziogramą. Kadangi skausmo priežastis buvo 26-tas dantis, jį odontologas nuskausmino ir uždėjo laikiną plombą. Odontologas, apžiūrėjęs ieškovės 25-tą dantį, visiškai nepasitaręs su ieškove ir neturėdamas jos leidimo, nusprendė jį išrauti. Atlikus odontologo paslaugas ieškovei buvo pateiktas 2015-01-04 kasos pajamų orderio kvitas serija DIN Nr. 061 485 EUR sumai ir šią sumą ieškovė sumokėjo sekančią dieną. Ieškovei nesutikus su suteiktų paslaugų kokybe, jų apimti, ji 2015-02-27 pretenzija kreipėsi į atsakovo odontologą, prašydama grąžinti dalį sumokėtų pinigų. Odontologas S. V. nesutiko su pateikta pretenzija. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2015-11-06 pateikė išvadą, kad atsakovo odontologas S. V. pažeidė Pacientų teisių ir žalai sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, Sveikatos apsaugos ministro 2011-07-20 įsakymo Nr. V-706 12.10 punktą. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai) konstatavo, kad odontologas S. V. pažeidė atitinkamus teisės aktus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2016-01-21 sprendimu nusprendė, kad ieškovės sveikatai buvo padaryta žala ir įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei padarytą 110,38 EUR neturtinę žalą. Kitą reikalavimo dalį atlyginti turtinę žalą atmetė, nes nusprendė, kad 25 danties šalinimo procedūra nesukėlė neigiamų pasekmių ieškovės sveikatai. Ieškovė nurodo, kad nebuvo davusi jokio raštiško sutikimo atlikti konkrečią danties šalinimo procedūrą, ieškovei nebuvo paaiškinta chirurginės operacijos, invazinės ir intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis ir tikslai, kitos aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos ieškovei priimant sprendimą dėl procedūros atlikimo, kaip tai numatyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Odontologas S. V., turėjęs pareigą supažindinti ieškovę su teikiamomis sveikatos priežiūros ir odontologijos paslaugomis, jų kaina, tik formaliai pateikė ieškovei pasirašyti standartizuotą sutikimą dėl teikiamų paslaugų. Ieškovė nurodo, kad egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Pasak ieškovės, neteisėti veiksmai konstatuoti Tarnybos išvadoje, taip pat atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė ir Komisija. Pašalinus ieškovei dantį, kurį pastaroji neketino šalinti, jai buvo padaryta žala sveikatai. Jei nebūtų neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovė nebūtų patyrusi 289,62 EUR turtinės žalos už danties pašalinimo procedūrą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo odontologo veiksmai neatitiko jam keliamo rūpestingumo standarto, jis nedėjo maksimalių pastangų išgydyti ar nurodyti alternatyvias 25 danties protezavimo galimybes, taip pat nepasitaręs, neinformavęs ir neturėdamas sutikimo, šį dantį pašalino.
3. Dublike ieškovė papildomai nurodo, kad ieškovė į atsakovą kreipėsi išskirtinai dėl 26-to danties skausmo numalšinimo, o ne dėl bet kokių kitų gydymo paslaugų. Ieškovei buvo pateikti pasirašyti standartiniai dokumentai, kurie net nebuvo tinkamai užpildyti. Ji dėl stipraus skausmo pasirašė dokumentus, kad būtų greičiau atliekama nuskausminimo procedūra. Apie danties pašalinimą su gydytoju nebuvo jokios kalbos, todėl ieškovė niekada nedavė jokio sutikimo danties pašalinimui. Aplinkybė, kad ieškovės 25-to danties šalinimas galimai mediciniškai ir buvo pagrįstas, dar neatleidžia atsakovo nuo pareigos gauti ieškovės sutikimą tokiai procedūrai atlikti. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad netinkamai įformintas sutikimas ieškovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes buvo eliminuota galimybė tokios paslaugos atsisakyti, taip pat pasirinkti paslaugos atlikimą, paslaugos teikėją. Ieškovės galimybė ginčyti perteklinių paslaugų kainą buvo neteisėtai apribota, nes kaip užstatą ieškovė turėjo palikti savo pasą, todėl tai, kad ieškovė sumokėjo už paslaugas, negalima vertinti kaip jos sutikimo atlikti tokias paslaugas patvirtinimo. Atsakovo teiginiai, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie įkainius, turėjo galimybę pati sužinoti, kokie yra paslaugų įkainiai ir pan., yra nepagrįsti.

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad ieškovė į atsakovą kreipėsi 2015-01-04 vėlai vakare dėl skausmo viršutinio žandikaulio kairėje pusėje. Ieškovė konkretaus skaudamo danties nenurodė. Gydytojas-odontologas S. V., atlikęs ir įvertinęs objektyvią apžiūrą, nustatė, kad 25 danties vainikas buvo suiręs, likusi medialinė sienelė išplonėjusi, uždėtos plombos kraštai stipriai apirę, zonduojant kietieji audiniai šaknies zonoje giliai po dantena suminkštėję, perkutuojant 25 dantis jautrus, pereinamoji raukšlė patinusi, čiuopiant skausminga, 26 dantyje didelė plomba, greta jos gili kariozinė ertmė, zonduojant skausminga, daug suminkštėjusio infiltruoto dentino, 26 dantis perkutuojant jautrus. Po apžiūros buvo sudarytas tyrimo ir gydymo planas ir šį planą ieškovė patvirtino savo parašu, nurodydama, kad su tyrimo ir gydymo planu susipažino, suprato ir sutinka. Ieškovė sutiko pašalinti 25 dantį. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jai 25 dantis buvo pašalintas, neturint jos sutikimo ir prieš jos valią, nes ieškovė savo parašu patvirtino gydytojo tyrimo ir gydymo planą, papildomai pasirašė po spaudu medicinos dokumentuose, kuriame nurodyta, kad su gydymo planu susipažino, jai paaiškinti alternatyvūs gydymo būdai ir bet kokiai odontologinei intervencijai neprieštarauja, be to 25 danties pašalinimas mediciniškai buvo pagrįstas. Tarnyba 2015-11-06 kontrolės ataskaitoje pripažino, kad ieškovė davė raštišką sutikimą 25 danties šalinimui ir konstatavo tik formalų teisės pažeidimą – ieškovės sutikimas įformintas ne pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškinyje visiškai nepagrįstai teigiama, kad ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su teikiamų paslaugų kainomis, kadangi ieškovė parašu patvirtino, kad yra susipažinusi su informacija apie mokamų paslaugų kainas. Ieškovės teiginiai, kad ieškovė kreipėsi tik dėl skausmo 26 danties srityje ir nurodė skausmo priežastį, prieštarauja tiek ieškovės medicinos dokumentuose, tiek ieškovės parašu patvirtintam sudarytam tyrimo ir gydymo planui, nes ieškovė skundėsi skausmais 25 ir 26 dantų srityse, nenurodydama priežastinio danties. Ieškovės teiginiai, kad ji pasirašė tyrimo ir gydymo planą, nors jis dar nebuvo sudarytas, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir/ar argumentais.
6. Triplike atsakovas papildomai nurodo, kad nesutinka, jog ieškovei 25 dantis buvo pašalintas, neturint jos sutikimo. Taip pat atsakovo įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo tinkamai supažindinta su teikiamų paslaugų kainomis. Pažymi, kad Rūmai sprendė tik dėl profesinės etikos pažeidimo, jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

7. Trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Paaiškina, kad Tarnyba nėra įgaliota spręsti ginčų tarp pacientų ir sveikatos priežiūros įstaigų iš esmės. Tarnybos paskirtis yra ne vertinti pacientui padarytos žalos faktą, neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus ir priežastinį ryšį, bet siekti gydymo įstaigos teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Pažymi, kad jeigu tyrimo ir gydymo planas iš tiesų nebuvo sudarytas arba nebuvo išaiškintas pacientei suprantama kalba, ieškovė neturėjo pareigos/teisės dėti parašą, kuris patvirtina, kad su pateikta informacija ji yra susipažinusi ir sutinka. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės teiginiai apie gydytojo netinkamą gydymo taktikos pasirinkimą nėra tinkamas įrodymas, nes tai yra prielaidos ir pasvarstymai. Ieškovės argumentas, kad ji kreipėsi tik dėl 26 danties skausmo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vertina, kad nėra pagrindo turtinei žalai, nes buvo pagrindas pašalinti 25 dantį ir ieškovė su tuo sutiko.
9. Triplike trečiasis asmuo papildomai nurodo, jog ieškovė, reikšdama argumentus, kad buvo pateikti netinkamai užpildyti sutikimo dokumentai, kad jai buvo išrautas ne tas dantis, kad netinkamai įformintas sutikimas sukėlė neigiamas pasekmes ir kad gydytojas-odontologas privertė ieškovę palikti jam asmens dokumentą, nepagrindžia jų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu atsakovas pateikė visus savo atsiliepime nurodytų argumentų pagrindimo dokumentus ir šie įrodymai paneigia ieškovės argumentus.

10. Teismo posėdžio metu, ieškovė ir jos atstovas ieškinį prašė tenkinti, o atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko.

5Ieškovės ieškinys netenkinamas.

11. Pagal suformuotą teismų praktiką, sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247,6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.).

12. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮKauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

13. Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011).

14. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Tokių standartų taikymą lemia ir tai, kad nuo gydytojo veiksmų kokybės priklauso kito asmens sveikata, o itin dažnai ir gyvybė. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jau pati gydytojo profesija nulemia tai, kad yra padidėjusi rizika padaryti žalą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas arba pasiektas rezultatas vienu atveju gali būti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis išgelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali būti įvertintas kaip prieštaraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

15. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.).

16. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

17. Ieškovė reikalavimą atlyginti turinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas jai pašalino 25 dantį, nesant nustatytos formos jos sutikimo ir su ja nepasitaręs, nes esą ji atvyko tik dėl 26 danties nuskausminimo. Nustatyta, kad ieškovė N. M. (buvusi pavardė N.) (toliau ir Pacientė), internetinėje paieškos sistemoje susiradusi odontologijos kliniką UAB „SauDenta) (toliau ir Klinika), 2015-01-04 vėlai vakare (nedarbo metu) atvyko į Kliniką. Ieškovės teigimu, ji atvykusi skundėsi stipriu 26 danties skausmu. Atsakovas kategoriškai laikosi visiškai kitos pozicijos ir teigia, kad Pacientė skundėsi skausmu viršutinio žandikaulio kairėje pusėje ir konkretaus skaudamo danties nenurodė. Esą tik atlikus apžiūrą ir viziogramą bei įvertinus visus duomenis buvo galima spręsti apie skausmo priežastį.

18. Atsakovo poziciją patvirtina ir 2015-01-04 įrašai N. N. ambulatorinėje kortelėje ir liudytoja apklaustos gydytojos odontologės ortopedės V. B. parodymai, kad pacientas negali nurodyti priežastinio dantų skausmo ir kad tai gali nustatyti tik gydytojas. Tokias aplinkybes patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016-01-21 sprendimas Nr. 56-1. Šiame sprendime pateikta specialistų komisijos, susidedančios iš gydytojų odontologų V. B., G. Š. bei J. R., išvada, jog pagal rašytinių įrodymų bei Pacientės 25 danties dentalinės radiogramos duomenis, 25 danties prognozė buvo bloga, bei patį sprendimą priėmusios komisijos išvada, kad 2015-01-04 tyrimo ir gydymo planas buvo sudarytas adekvačiai Pacientės nusiskundimams, kad buvo pagrindas 25 danties šalinimo procedūrai (danties šalinimas mediciniškai buvo pagrįstas) ir kad neigiamos pasekmės 25 danties pašalinimu Pacientei nebuvo sukeltos. Teisme liudytojais apklausti gydytojai adontologai V. B. ir J. R. patvirtino, kad, sprendžiant pagal medicininius dokumentus ir rentgeno nuotrauką, 25 danties būklė galėjo Pacientei sukelti rimtų problemų ir kad gydymo taktika buvo teisinga.

19. Teismas vertina, kad šio sprendimo 17 punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Pacientė objektyviai negalėjo nurodyti konkretaus skausmą sukeliančio danties, todėl ieškinyje išdėstyta pozicija, jog ji į Kliniką atvyko tik dėl 26 danties nuskausminimo, yra nepagrįsta ir neįtikinanti. Nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad odontologinės paslaugos, įskaitant diagnozavimą ir gydymą, Pacientei buvo suteiktos tinkamai. Jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių, ieškovė teismui nepateikė. Teismas akcentuoja, jog byloje buvo keliamas klausimas dėl ekspertizės skyrimo, ieškovei buvo sudarytos visos procesinės galimybės atitinkamu būdu rinkti įrodymus, tačiau ieškovė atsiėmė prašymą skirti ekspertizę, motyvuodama tuo, jog ieškovės sveikatai žalos padarymo faktas jau yra nustatytas Komisijos sprendimu.

20. Spręsdamas dėl Pacientės sutikimo/nesutikimo šalinti 25 dantį, teismas tyrė 2015-01-04 Pacientės sutikimą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų teikimo, Odontologo įrašus N. N. ambulatorinėje kortelėje, kur ji raštu patvirtino, jog su gydymo planu susipažino, kad jai išaiškinti alternatyvūs gydymo būdai ir kad ji bet kokiai odontologinei intervencijai neprieštarauja, savo organizmo alerginių reakcijų nepastebėjo; gydymo planą, kuriame numatyti visi planuojami atlikti veiksmai, įskaitant prorezavimui netinkančio danties pašalinimą, ir kuriame yra Pacientės patvirtinimas raštu, kad su gydymo planu susipažino, jį suprato ir sutinka. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina atsakovo atsikirtimus, kad Pacientei buvo išaiškinta medicininė būtinybė šalinti 25 dantį ir kad ji sutiko su 25 danties šalinimu.

21. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė pati patvirtino, kad ji turi 7 metų odontologo padėjėjo darbo patirtį, todėl akivaizdu, kad ieškovė turėjo specialių žinių, leidžiančių jai įvertinti galimus gydytojo odontologo veiksmus, siekiant pašalinti dantį. Todėl, tuo atveju, jeigu Pacientė nesutiko su 25 danties pašalinimu, logiškai nepaaiškinamas jos elgesys (neveikimas), juolab, kad į Kliniką ji buvo atvykusi kartu su būsimu sutuoktiniu A. M., kuris teismui parodė, jog visą laiką sėdėjo prie kabineto durų, kurios buvo praviros.

22. Šio sprendimo 20 punkte nurodytus dokumentus tyrė ir vertino tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės (toliau – Tarnyba), tiek ir Komisija, ir tiek viena, tiek kita sprendė, jog Pacientė pasirašytinai buvo informuota apie danties šalinimo tikslą, kad ji parašu patvirtino, jog bet kokiai odontologinei intervencijai neprieštarauja.

23. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovas jai pašalino 25 dantį, nesant Pacientės sutikimo ir su ja nepasitaręs.

24. Tačiau Tarnyba 2015-11-06 ataskaitoje Nr. T3-197/2015 pateikė išvadą, kad Pacientės sutikimas įformintas ne pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymu Nr. V-184 patvirtintus formos reikalavimus. Atitinkama išvada atkartota ir Komisijos 2016-01-21 sprendime Nr. 56-1 ir būtent šios išvados pagrindu buvo nuspręsta, jog Pacientė turi teisę į 110,38 EUR neturtinės žalos atlyginimą, nes esą patyrė išgyvenimus ir neigiamas emocijas, negalėdama raštu išreikšti valios dėl konkretaus danties šalinimo.

25. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-08 įsakymo Nr. V-184 nuostatas, sutikime dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo turi būti nurodyta intervencinės procedūros pavadinimas, esmė, galimos komplikacijos, anestezijos taikymas/netaikymas. Kaip matyti iš gydymo plano, su kuriuo Pacientė buvo susipažinusi ir išreiškusi sutikimą, jame nurodyti du tirtini dantys – 25 ir 26, numatytas netinkamo danties pašalinimas. Todėl vertinti, kad Pacientė negalėjo pati spręsti dėl jos danties šalinimo, nėra pagrindo. Ieškovė nesirėmė aplinkybėmis, kad jai buvo esminis klausimas, kurį dantį gali tekti pašalinti ir kad tai galėjo lemti jos apsisprendimą. Šiuo atveju ypač svarbu tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 25 danties pašalinimas buvo būtinas, mediciniškai pagrįstas, kad tokiu būdu buvo siekiama pašalinti skausmo priežastį ir užkisti kelią galimoms komplikacijoms. Pacientei raštu nebuvo pateiktas tik galimų komplikacijų aprašymas. Jeigu vertinti šią aplinkybę išskirtinai formalizuotai, būtų pagrindas konstatuoti taip pat tik formalų pažeidimą, nesukėlusį žalos, nes po 25 danties pašalinimo ir žaizdos dugno sutvarkymo, kraštų susiuvimo ir kt. gydymo veiksmų atlikimo jokių komplikacijų nekilo.

26. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų būtinų elementų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti ir žalos atlyginimo institutui taikyti (CPK 178 str.). Pripažinus, jog nėra būtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti, ieškovės argumentai dėl turtinės žalos tapo teisiškai neaktualūs, todėl teismas dėl jų nepasisako.

27. Atsakovas UAB „SauDenta“ pareiškė prašymą priteisti 720,03 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

28. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, byloje atliktus procesinius veiksmus bei į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, sprendžia, kad atsakovo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovės N. M. atsakovo UAB „SauDenta“ naudai priteisiami 720,03 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

7Ieškovės N. M. ieškinio netenkinti.

8Priteisti iš ieškovės N. M., asmens kodas ( - ) atsakovo UAB „SauDenta“, juridinio asmens kodas 302342870, naudai 720,03 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti.

9Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.