Byla 2K-339/2008
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. M. nuteistas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 70 MGL (9100 Lt) bauda. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta subendrinta bausmė – 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda. Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį ir 66 straipsnį, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir nustatyta, kad baudos, kurią turi sumokėti nuteistasis, dydis yra 71 MGL (9230 Lt).

3Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

Nustatė

5R. M. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 5 d., 09.50 val., Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Klaipėdoje, Priestočio g. 16, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 4 d. 19 val. iki 2007 m. liepos 5 d. 09.30 val. iš Ryšininkų g. 3-jo namo kiemo, Klaipėdos mieste, buvo pagrobtas jo vardu registruotas 51 000 Lt vertės automobilis BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini, nors automobilis pagrobtas nebuvo.

6Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2007 m. liepos 5 d., laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 11.10 val., Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Priestočio g. 16, Klaipėdoje, R. M. ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 30-1-0366-07 apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ką patvirtino savo parašu, melagingai patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 4 d. 19 val. iki 2007 m. liepos 5 d. 09.30 val, iš Ryšininkų g. 3-jo namo kiemo, Klaipėdoje, buvo pagrobtas jo vardu registruotas 51 000 Lt vertės automobilis BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini.

7Be to, R. M. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – 31 979,70 Lt draudiminę išmoką iš UADB „Ergo Lietuva“, padedant E. L., gaudamas iš jo patarimus, kaip apgaule gauti draudiminę išmoką iš UADB „Ergo Lietuva“, E. L. iš anksto pažadėjus paslėpti automobilį BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini. 2007 m. liepos 4 d., apie 17 val., Ryšininkų g. 3-jo namo kieme, Klaipėdos mieste, R. M. perdavė E. L. automobilį BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini, su automobilio registracijos liudijimu, rakteliais ir signalizacijos pultu, apdraustą UADB „Ergo Lietuva“, transporto priemonių KASKO draudimu, draudimo polisas Nr. 710-851-218026, kad pastarasis automobilį paslėptų. E. L. paslėpus automobilį BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini, – jį perdavus M. E., R. M. 2007 m. liepos 5 d. pateikė prašymą UADB „Ergo Lietuva“, esančioje Liepų g. 18, Klaipėdos mieste, gauti draudiminę išmoką už neva pagrobtą automobilį BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini. Tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti 31 979,70 Lt draudiminę išmoką, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimas buvo išaiškintas policijos pareigūnų ir UADB „Ergo Lietuva“ draudiminės išmokos neišmokėjo.

8Nuteistasis R. M. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti – panaikinti dalį dėl automobilio „BMW 320“ (valstyb. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Skunde nuteistasis teigia, kad automobilis konfiskuotas neteisėtai, nes nebuvo nusikaltimo priemonė, kadangi nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, automobiliu nei kaip įrankiu, nei kaip priemone nesinaudojo. Be to, nuteistasis mano, jog turtą konfiskuoti galima tik esant baigtam nusikaltimui, t.y. turto konfiskavimo taikymas yra siejamas su tiesioginės ar netiesioginės naudos gavimu, tuo tarpu kadangi nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jokios naudos kasatorius negavo, žala niekam nepadaryta, tai ir turtas negali būti konfiskuotas. Be to, kasatorius, siekdamas apgaule gauti draudimo išmoką, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva įvykdytą automobilio vagystę, tačiau vėlgi pats automobilis niekaip panaudotas nebuvo. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį, kad nors automobilis ir buvo registruotas jo vardu, tačiau realiai jis priklauso jungtine nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei, o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kaltininkui nepriklausantis automobilis gali būti konfiskuotas tik tais atvejais, kai jis perduodamas nusikalstamai veikai daryti arba savininkui yra žinoma, jog tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kasatoriaus sutuoktinė nieko apie jo nusikalstamus veiksmus nežinojo, be to, kasatoriui inkriminuoti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jei turtas priklauso jungtinės nuosavybės teise, tai teismas, kasatoriaus teigimu, turi nustatyti kaltininkui priklausančią to turto dalį ir tik ją jis gali konfiskuoti, o esant tokiai situacijai, kad turtas yra nedalomas, teismas negali jo konfiskuoti natūra.

9Atsiliepime į nuteistojo R. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė siūlo nuteistojo R. M. kasacinį skundą atmesti. Nurodo, kad BMW 320 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl konfiskuotas pagrįstai. R. M. automobilį, kaip turimą apdraustą turtą, panaudojo tam, kad užvaldytų svetimą turtą – gautų draudiminę išmokai už tariamai pagrobtą automobilį. Jis automobilį paslėpė tam, kad galėtų melagingai pranešti policijai apie nebūtą nusikaltimą ir įgytų teisę į draudimo išmoką. Taigi, automobilis buvo priemonė nusikalstamiems ketinimams realizuoti, nes be jo R. M. nebūtų galėjęs užvaldyti draudimo kompanijos turto. Automobilis buvo panaudotas sukuriant apgaulės mechanizmą, taigi buvo panaudotas nusikaltimui palengvinti.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl BK 72 straipsnio taikymo

12Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, ir šią baudžiamojo poveikio priemonę privalo skirti visais atvejais, išskyrus numatytąjį minėto straipsnio 4 dalyje, t.y. kai nusikaltimo padarymui panaudotas kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis, o kitų asmenų perduotas turtas. Šiuo konkrečiu atveju BK 72 straipsnio 4 dalis, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, negali būti taikoma, nes konfiskuotas automobilis BMW 320, valst. Nr. duomenys neskelbtini, buvo registruotas kaltininko vardu, taigi šis turtas jam nebuvo svetimas ir kieno nors perduotas. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo baudžiamasis įstatymas nesieja ir su nusikalstamos veikos baigtumu ar tiesioginės arba netiesioginės naudos gavimu – visiškai pakanka nustatyti, kad konfiskuojamas turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai vykdyti (kaip įrankis ar priemonė) ir turi materialią vertę, išskyrus atvejus, kai turtas buvo padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog visos nuteistajam inkriminuotos veikos buvo padarytos panaudojant automobilį – t.y. kreipiantis dėl neva įvykdytos jo vagystės į policiją bei dėl draudiminės išmokos į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“. Kasatorius, teigdamas, kad visu tuo laikotarpiu, kada įvykdytos jam inkriminuotos veikos, jis automobiliu nesinaudojo, nes jis buvo perduotas kitiems asmenims, bando pernelyg susiaurinti turto panaudojimo sąvoką ir taip palengvinti savo padėtį. Turto, šiuo konkrečiu atveju – automobilio panaudojimas – tai ne tik jo eksploatavimas (važinėjimas juo ar pan.), bet ir visi kiti veiksmai, kurie palengvina padaryti nusikalstamą veiką, o būtent turto teisinis režimas – priklausymas bendrąja jungtine nuosavybės teise – leido įgyvendinti valdymo teisę – galimybę nuteistajam apdrausti šį turtą savo vardu, tokiu būdu sukuriant prielaidas nusikalstamam ketinimui įgyvendinti, o po to realizuoti nusikalstamą ketinimą. Šiuo atveju – automobilio paslėpimas, pranešimas apie nebūtą nusikaltimą policijai bei bandymas gauti draudiminę išmoką, nes be minėto automobilio šios veikos apskritai nebūtų įmanomos, kaip nebūtų įmanoma realizuoti ir nuteistojo ketinimų. Todėl akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai ne tik palengvinti, bet ir tiesiogiai ją padaryti. Todėl BK 72 straipsnio 2 dalies prasme, jis privalėjo būti konfiskuotas ir teismai šį straipsnį taikė pagrįstai bei teisėtai.

13Kasatorius skunde taip pat apeliuoja į tai, kad automobilis, kurio konfiskavimas buvo taikytas, priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise jam ir jo sutuoktinei, kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, todėl toks turtas negalėjo būti konfiskuotas natūra, galėjo būti nebent konfiskuota kasatoriui priklausančios turto dalies vertė pinigais. Kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne šio turto dalis, net ir tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti minėto straipsnio 5 dalį, nes netenkinamos numatytos sąlygos, todėl turtas natūra konfiskuotas pagrįstai. Be abejo, jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tačiau sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15nuteistojo R. M kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai