Byla 2K-44-719/2020
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžių.

3Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.

4Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. B. (A. B.), E. S. (E. S.), V. Sl., A. S. (A. S.) ir Z. V. (Z. V.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Z. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 156 MGL (5874 Eur) bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, paskirta bausme ir Z. V. nustatyta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 156 MGL (5874 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam Z. V. paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuris pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, atliktas bausmės laikas. Kita Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistųjų V. S. ir A. B. apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9V. S., A. S., V. Sl., E. S., A. B., Z. V. nuteisti už tai, kad, V. S. subūrus organizuotą grupę, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, išvengiant muitinės kontrolės, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą:

101.1.

11V. S., vadinamas pravardėmis „F“, „S“, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 4 d., (duomenys neskelbtini) sunkiam nusikaltimui daryti subūrė ne mažiau nei šešių asmenų organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo A. S. pravarde L., V. Sl. pravarde O., E. S. pravarde G., A. B. pravarde R., Z. V. pravarde K., P., kurioje kiekvienas narys atliko tam tikrą užduotį. V. S. šiai organizuotai grupei vadovavo bei koordinavo jos narių veiksmus, paskirstė vaidmenis ir taip organizavo kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

121.2.

13V. S. iki 2016 m. liepos 4 d. parengė nusikalstamos veikos planą dėl cigarečių kontrabandos, numatė galimą Lietuvos Respublikos valstybės sienos per (duomenys neskelbtini) upę kirtimo vietą, laiką; organizuotos grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis. V. S., siekdamas užtikrinti kontrabandos būdu per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos atgabentų cigarečių saugų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nurodė visiems organizuotos grupės nariams pasiskirstyti po stebėjimo vietas, turimomis ryšio priemonėmis perduoti jam visą informaciją, nurodė pasišalinti iš nusikaltimo vietos, jei cigarečių gabenimo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai;

141.3.

15A. B. 2016 m. liepos 4 d., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, automobiliu „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) apie 18.00 val. nuvežė A. S. į kontrabandinių cigarečių pergabenimo per Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. S. kartu su kitais asmenimis upe kontrabandos būdu pro valstybės sienos ženklą Nr. 0462 iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijos krantą neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, perplukdė į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 61 000 pakelių cigarečių „Fest“, 1336 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“, 1354 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 6006 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 176 436,32 Eur;

161.4.

17E. S., vykdydamas jam skirtą organizuotoje grupėje užduotį – organizuojant kontrabandos gabenimą, cigarečių atplukdymo vietoje prie (duomenys neskelbtini), minėtas cigaretes pakrovė į automobilį „Chrysler Grand Voyager 3.3I AWD“ (duomenys neskelbtini) ir gabeno jas apie 3–4 kartus iš cigarečių pakrovimo vietos į sandėliavimo vietą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini);

181.5.

19V. Sl. kartu su Z. V., vykdydami V. S. nurodymą, laukė E. S. atvežamų į sandėliavimo vietą kontrabandos būdu atgabentų cigarečių, jas kartu iškraudavo į garažą ir namo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), laikė jas iki 2016 m. liepos 5 d., kai apie 6.20 val. kratos metu policijos pareigūnai garaže rado ir paėmė 61 000 pakelių cigarečių „Fest“, 6000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su baltarusiškomis banderolėmis be Lietuvos Respublikos banderolių, o tos pačios dienos 6.25 val. kratos metu namo rūsyje rado ir paėmė 1336 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“, 6 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ ir 1354 pakelius cigarečių „NZ Gold Superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 176 436,32 Eur.

202.

21Taip pat V. S., A. S., V. Sl., E. S., A. B., Z. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius; 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija dešimt pakelių cigarečių, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. 18.00 val. iki 2016 m. liepos 5 d. 6.25 val. automobiliu „Chrysler Grand Voyager 3.3I AWD“ (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu neteisėtai (duomenys neskelbtini) upe atplukdytas akcizais apmokestinamas prekes – 61 000 pakelių cigarečių „Fest“, 6000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 1336 pakelius cigarečių „Minsk Superslims“, 6 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ ir 1354 pakelius cigarečių „NZ Gold Superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 176 436,32 Eur, ir jas laikė, kol apie 6.20 val. kratos metu policijos pareigūnai garaže ir 6.25 val. kratos metu namo rūsyje jas surado ir paėmė.

22II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

233.

24Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir ją perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

253.1.

26Tik duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies ir 301 straipsnio reikalavimus, gali būti pripažinti įrodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamiesiems ir teisinamiesiems įrodymams keliami skirtingi reikalavimai: kaltinamieji įrodymai neginčytinai nustato faktus, patvirtinančius nusikalstamos veikos buvimą, žalingas pasekmes ir kaltinamojo kaltę, o teisinamieji įrodymai yra tokie, kurie visiškai ar iš dalies paneigia kaltinimą, griauna jį ar daro abejotiną, vadinasi, teisinamųjų įrodymų turiniui pakanka to, kad jie sukeltų abejonę kaltinamųjų įrodymų pagrįstumu. Nekaltumo prezumpcijos principas draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. įvertinus surinktų įrodymų visumą.

273.2.

28Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, paskirta fonoskopinė ekspertizė, kurios rezultatai paneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą išvadą, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio matyti, kad asmens, kurio šaukinys buvo „F“ arba „S“, balsas yra nuteistojo V. S. Nepaisydamas to, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta skirti fonoskopinę ekspertizę ir nustatyti, ar pokalbiuose, kurių metu buvo duodami nurodymai organizuotos grupės nariams, yra V. S. balsas, teismas kategoriškai tvirtino, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole išdėstytas informacijos turinys tai patvirtina. Taigi pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tik prielaidomis, kad šaukiniais „F“ ir „S“ įvardyto asmens balsas priklauso V. S. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymu, kuris nebuvo tinkamai išnagrinėtas teisme, o apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad buvo pažeisti BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai, ir šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę jam priimant nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė asmenų parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir visiškai nesirėmė jų parodymais, duotais teisme. Teismai, nors konstatavo, kad nuteistųjų V. Sl., E. S. ir A. S. parodymai yra neišsamūs ir prieštaringi dėl V. S. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, nepašalino prieštaravimų, nevertino įrodymų kaip visumos.

294.

30Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis prašo nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

314.1.

32BPK nereikalaujama, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai, o to nepadarius būtų pažeistos kaltininko procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-339/2011, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę, bet ne pareigą bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, o eksperto (specialisto) žinių panaudojimas baudžiamajame procese yra būtinas tada, kai be jo išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-82/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).

334.2.

34Nors apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, tenkino nuteistojo prašymą paskirti ekspertizę, tokio prašymo atmetimas pirmosios instancijos teisme nelaikytinas BPK pažeidimu. Būtinumo tenkinti kasatoriaus prašymą skirti ekspertizę nebuvo, tai akivaizdžiai patvirtina aplinkybė, kad net ir gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų ekspertizės aktą, kuriame pateikta išvada, jog atsakyti į klausimą, ar pateiktose stenogramose 2016 m. liepos 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole balsas yra V. S., negalima, apeliacinės instancijos teismas išvados, kad kasatorius padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepakeitė. Priešingai – teismas nurodė, kad fonoskopinio tyrimo išvados negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nes tai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje ir jis turi būti vertinamas kartu su kita bylos medžiaga. Teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis; vertindami tiek nuteistojo V. S. parodymus, tiek kitų nuteistųjų – V. Sl., E. S., A. S. bei liudytojo A. M. parodymus, kuriais grindė V. S. kaltę, kitus byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK reikalavimų, išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, vertino visus įrodymus kaip visumą.

354.3.

36Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys). Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi, tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.).

374.4.

38Pirmosios instancijos teismas, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu perskaitydamas kitų šioje byloje nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismų nuosprendžių turinys rodo, kad V. Sl., E. S., A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismai vertino kaip duomenis kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų minėtų nuteistųjų parodymų vertinimas atitinka BPK reikalavimus ir kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Nuteistųjų V. Sl., E. S., iš dalies A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje, patvirtina liudytojo A. M. parodymus, byloje ištirtus ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotus ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatus ir kita rašytine bylos medžiaga nustatytas aplinkybes. Nuteistųjų V. Sl., E. S., A. S. parodymų keitimas teisme buvo pagalba V. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistojo V. S. kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl kasaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo.

39III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

405.

41Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas. Dėl įrodymų vertinimo

426.

43Nuteistasis V. S. savo kasaciniame skunde, remdamasis BPK 20 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia, kad apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą – paskyrus fonoskopinę ekspertizę – jo rezultatai paneigė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl V. S. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neišsamus, nes atmetus prašymą skirti fonoskopinę ekspertizę buvo vadovautasi tik prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų (kitų kaltinamųjų byloje) parodymais ir pokalbiais telefonu. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai ginčijami įrodymų vertinimo kaip visumos aspektu, įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo aspektais: keliamas klausimas dėl kitų kaltinamųjų parodymų byloje, juos pakeitus duodant parodymus teisme, vertinimo, fonoskopinės ekspertizės rezultatų vertinimo.

447.

45Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo V. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo grįsta V. Sl. ir E. S., A. S. – taip pat kaltinamųjų šioje byloje – ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų policijos pareigūnų A. M., P. I., J. T. ir J. K. parodymais, lyginti žvalgybos duomenys su kitų kaltinamųjų byloje parodymais ikiteisminio tyrimo metu, aiškintasi dėl galimo poveikio kaltinamiesiems duoti atitinkamus parodymus buvimo, neteisėtos įtakos jiems (liudytojos J. K. parodymai). V. Sl., E. S. ir A. S. parodymai lyginti su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole išdėstytu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniu. Ikiteisminio tyrimo metu V. Sl., E. S. ir A. S. parodė apie konkretų V. S. dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose pobūdį, jo vaidmenį, duodamus nurodymus kitiems organizuotoje grupėje dalyvavusiems asmenims, naudojamus bendrus įrankius ir priemones kontrabandai ir neteisėtam disponavimui akcizu apmokestinamomis prekėmis daryti, radijo stotelių šaukinius ir jų priklausomumą.

468.

47Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais V. Sl. ir E. S. parodymais, nes, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o būtent nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. Sl. ir E. S. bei A. S. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paneigdami V. S. dalyvavimą padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 4 dalis); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Vertinant V. Sl. ir E. S. parodymus dėl V. S. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad įtariamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu rezultatai teismui priimant nuosprendį vertinami skirtingai, priklausomai nuo to, ar parodymai duoti apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. V. Sl. ir E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.

489.

49Įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvarką reglamentuoja BPK 189 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad prašymą dėl įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją gali pateikti prokuroras savo iniciatyva, įtariamasis, jo gynėjas – jų iniciatyva. BPK 189 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokuroro iniciatyva įtariamąjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas tuo atveju, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti juos duoti. Šioje byloje 2016 m. liepos 5 d. prokuroro prašyme nurodyta, kad V. Sl. ir E. S. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją reikalinga, nes kaltinamieji, duodami parodymus teisme, gali atsisakyti duoti parodymus arba juos keisti. Apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. Sl. ir E. S. patvirtino pirminėse apklausose pas ikiteisminio tyrimo pareigūną nurodytas aplinkybes, iš jų ir apie V. S., kaip organizatoriaus, vaidmenį koordinuojant organizuotos grupės narių veiksmus, skirstant vaidmenis. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankišką įrodomąją reikšmę. Tai, ar šiuos duomenis laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-73-689/2018 ir kt.). Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio 2018 m. kovo 7 d. ir kovo 19 d. protokolų matyti, kad E. S. ir V. Sl. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo pagarsinti; iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad V. Sl. ir E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo laikyti įrodymais, lyginti su šių asmenų parodymais, duotais teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais (analogiškais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiesiems) ir teismo posėdyje pagarsintais parodymais, motyvuotai pasisakyta, kodėl parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, yra tikima.

5010.

51Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. A. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, apklausos metu parodė apie V. S. vadovaujantį, koordinuojantį veiksmų pobūdį, tačiau teisme pakeitė savo parodymus, neigdamas bet kokį V. S. dalyvavimą jam inkriminuotose nusikalstamose veikose. Iš 2018 m. balandžio 30 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. S. parodymai, jais vadovautasi tikrinant kitus įrodymus byloje, taigi ir E. S. ir V. Sl. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui.

5211.

53Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas K. Betingis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2018 m. rugsėjo 14 d. posėdyje pateikė prašymą paskirti prie tyrėjo A. M. 2016 m. liepos 19 d. surašyto elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo pridėto kompaktinio disko su garso įrašais fonoskopinį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad, lyginant įrašus protokole ir kompaktiniame diske, akivaizdžiai girdisi ir iš protokolo teksto matyti, kad pateiktas garso įrašas nėra ištisinis, kalbančiųjų balsai neaiškiai girdisi, dažnai girdimas neaiškus traškesys, pašaliniai garsai, įrašas gali būti sumontuotas. Pirmosios instancijos teismo toks prašymas protokoline nutartimi buvo atmestas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2019 m. vasario 26 d. posėdis) pakartotinai pateiktas prašymas skirti fonoskopinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė atlikti įrodymų tyrimą ir skirti fonoskopinę ekspertizę byloje. 2019 m. gegužės 9 d. ekspertizės akte nustatyta, kad negalima pasakyti, ar įrašuose yra V. S. balsas, dėl nekokybiškai užfiksuotų garso signalų. Pabrėžtina, kad ekspertizės akto išvados nebuvo lemiančios apeliacinės instancijos teismui daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, ar teigti dėl pagrįstų abejonių V. S. kaltumu; apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus įrodymus byloje, priėjo prie tų pačių išvadų, kaip ir pirmosios instancijos teismas, dėl V. S., kaip organizatoriaus, vaidmens darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad ekspertizės aktas ar specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Ekspertizės aktą ar eksperto ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Remiantis patirtimi, sukaupta teismams nagrinėjant ir vertinant specialiąsias žinias, baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu (civilinėse bylose – atmesti kaip įrodymą) eksperto išvada ar jos dalimi gali būti ne vien tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie išvados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019). Šioje byloje nagrinėjamu atveju ekspertizės akto išvados buvo neutralios, taigi nei teisinančios, nei kaltinančios V. S., todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jas kitų įrodymų (tų pačių, kuriuos įvertino ir pirmosios instancijos teismas) kontekste, turėjo spręsti, ar įrodymų pakanka V. S. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl V. S. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įtikinantys, iš įvairių šaltinių gauti duomenys vertinti kaip visuma, neteikiant nė vienam iš jų prioritetinio vaidmens, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų.

54Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, priimti kasaciniame skunde prašomą nutartį, nustatytą BPK 382 straipsnio 5 punkte, teisinio pagrindo nėra.

55Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas... 4. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir A. B. (A. B.), E. S. (E. S.), V. Sl., A. S. (A.... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. V. S., A. S., V. Sl., E. S., A. B., Z. V. nuteisti už tai, kad, V. S. subūrus... 10. 1.1.... 11. V. S., vadinamas pravardėmis „F“, „S“, ikiteisminio tyrimo tiksliai... 12. 1.2.... 13. V. S. iki 2016 m. liepos 4 d. parengė nusikalstamos veikos planą dėl... 14. 1.3.... 15. A. B. 2016 m. liepos 4 d., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą,... 16. 1.4.... 17. E. S., vykdydamas jam skirtą organizuotoje grupėje užduotį –... 18. 1.5.... 19. V. Sl. kartu su Z. V., vykdydami V. S. nurodymą, laukė E. S. atvežamų į... 20. 2.... 21. Taip pat V. S., A. S., V. Sl., E. S., A. B., Z. V. nuteisti už tai, kad jie,... 22. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 3.... 24. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 25. 3.1.... 26. Tik duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 27. 3.2.... 28. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas,... 29. 4.... 30. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 31. 4.1.... 32. BPK nereikalaujama, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms... 33. 4.2.... 34. Nors apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą,... 35. 4.3.... 36. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis grindžiamas tik tais... 37. 4.4.... 38. Pirmosios instancijos teismas, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka... 39. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 40. 5.... 41. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas. Dėl įrodymų vertinimo ... 42. 6.... 43. Nuteistasis V. S. savo kasaciniame skunde, remdamasis BPK 20 straipsnio, 276... 44. 7.... 45. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo V. S.... 46. 8.... 47. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 48. 9.... 49. Įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją tvarką reglamentuoja... 50. 10.... 51. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali... 52. 11.... 53. Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas K. Betingis nagrinėjant bylą pirmosios... 54. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, priimti kasaciniame skunde... 55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi... 56. Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti....