Byla 2-1690/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ ir paskirtas jos bankroto administratorius (civilinės bylos Nr. B2-6056-178/2010)

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jondras“, trečiųjų asmenų E. S. ir H. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ ir paskirtas jos bankroto administratorius (civilinės bylos Nr. B2-6056-178/2010).

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

4Pareiškėjas UAB „Komunikacijų spektras“ 2010 m. gegužės 1 d. pareiškimu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jondras“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas, tačiau su juo neatsiskaitė įspėjus apie bankroto bylos jam inicijavimą. Siūlomas bankroto administratorius atitinka visas ĮBĮ numatytas paskyrimo sąlygas, nėra užimtas kitų įmonių administravimu, todėl užtikrins bankroto eigą trumpiausiais terminais.

5Pareiškėjas BUAB „Energobaltia“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2010 m. birželio 7 d. pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Jondras“ bankroto bylą ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“. Pareiškime nurodyta, kad atsakovas skolingas 21 814,67 Lt. Siūlomas bankroto administratorius atitinka visas ĮBĮ sąlygas, o šiuo metu nėra užimtas kitų įmonių bankroto administravimu. Tai užtikrins bankroto eigos vedimą trumpiausiais terminais.

6Trečiojo asmens UAB „Valsva“ ir Ko atstovas pareikštu prašymu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jondras“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti A. B.. Prašyme nurodyta, kad atsakovas skolingas 86 974,90 Lt. Siūlomas bankroto administratorius yra nešališkas ir pajėgus administruoti atsakovą. Jis atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus.

7Trečiasis asmuo H. M. pareikštu prašymu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jondras“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas jam skolingas 2 191,11 Lt. Su juo 2008 m. gruodžio 24 d. buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau jis savo įsipareigojimų sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas neįvykdė. Siūlomas bankroto administratorius turi darbuotojus su ilgalaike patirtimi, nėra perkrautas bankroto administravimo darbu, todėl sugebės tinkamai ir laiku atlikti visas pareigas.

8Trečiasis asmuo E. S. pareikštu prašymu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Jondras“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Prašyme nurodyta, kad atsakovas jam skolingas 3 270 Lt. Atsakovas su juo nutraukė darbo sutartį, tačiau neįvykdė įsipareigojimų sumokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Siūlomas bankroto administratorius turi darbuotojus su ilgalaike patirtimi, nėra perkrautas bankroto administravimo darbu, todėl sugebės tinkamai ir laiku atlikti visas pareigas.

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jondras“ ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Teismas nurodė, kad iš UAB „Jondras“ 2010 m. gegužės 31 d. balanso matyti, jog įmonė turi turto už 7 930 884 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 7 276 200 Lt. Atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ženkliai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo pateiktas skolos detalizavimas, kiti įmonės finansiniai dokumentai. Atsakovas yra sudaręs lizingo sutartis su lizingo bendrovėmis, todėl yra pagrindas manyti, kad realiai paties atsakovo turtas yra ženkliai mažesnis. Be to, iš šių dokumentų matyti, kad atsakovas skolingas nemažas pinigų sumas Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui. Iš UAB „Jondras“ 2010 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ji tiek šiais metais, tiek 2009 m. dirbo nuostolingai. Teismas manė, kad įmonė atitinka ĮBĮ nustatytus nemokumo kriterijus, nors formaliai atsakovas nurodė turįs pradelstų įsipareigojimų už 1,8 mln. Lt sumą. Be to, tretieji asmenys H. M. ir E. S. nurodė, kad atsakovas jiems nesumokėjo darbo užmokesčio. Iš atsakovo 2010 m. gegužės 31 d. balanso matyti, kad atsakovo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 227 332 Lt. Iš jo pateiktų kitų finansinių dokumentų matyti, kad jis darbuotojams turi sumokėti 163 927,09 Lt. Atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą, o tai yra savarankiškas pagrindas iškelti bankroto bylą. Kadangi yra du pagrindai iškelti bankroto bylą, UAB „Jondras“ iškelta bankroto byla bei paskirtas administratorius.

10Nutartyje nurodyta, kad administruoti įmonę sutinka bankroto administratoriai: UAB „Bankrotų administravimas“, UAB „Viresita“, UAB „Bankroto departamentas LT“, A. B.. Visos kandidatūros buvo suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje preliminariais duomenis bus nemažai kreditorių, manyta, jog bankroto byla bus pakankamai sudėtinga, o atsakovo administravimą efektyviau galėtų atlikti juridinis asmuo, kuriame dirba po kelis bankroto administratorius. Šių motyvų pagrindu teismas atmetė A. B. kandidatūrą. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento duomenų matyti, jog UAB „Bankrotų administravimas“ krūvis, tenkantis vienam administratoriui, yra mažiausias iš visų juridinių bankroto administratorių, tačiau ši bendrovė yra Kaune, o tai leidžia manyti, kad įmonės, esančios Vilniuje, administravimo išlaidos gali būti didesnės. Teismo įsitikinimu, UAB „Jondras“ administratoriaus pareigas geriausiai galėtų atlikti UAB „Viresita“.

11Atsakovas UAB „Jondras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį, atsisakyti UAB „Jondras“ iškelti bankroto bylą ir ją nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

121.

13Atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsakovui nepasiūlyta pateikti atsiliepimą į BUAB „Energobaltia“ ieškinį, todėl buvo užkirsta galimybė dalyvauti nagrinėjant bylą pagal BUAB „Energobaltia“ ieškinį. Atsakovo teisės teikti paaiškinimus pažeistos ir dėl UAB „Valsva“ ir Ko, H. M. bei E. S. prašymų įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus. Iš nutarties įžanginės dalies darytina išvada, kad teismas patenkino ne tik UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinį, bet ir BUAB „Energobaltia“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neišklausė atsakovo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta. Nutartis naikintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, nes atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, kuriame priimta skundžiama nutartis, laiką ir vietą, pažeista atsakovo teisė būti išklausytam, pateikiant paaiškinimus dėl kitų asmenų pareiškimų.

142.

15UAB „Jondras“, gavęs teismo pranešimą su UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinio pareiškimu, susitiko su ja ir susitarė dėl atsiskaitymo, o ši iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko atsiimti savo ieškinį. Toks susitikimas nebuvo galimas su kitu ieškovu BUAB „Energobaltia“ ir su trečiaisiais asmenimis, nes atsakovas tik likus kelioms dienoms iki nutarties priėmimo gavo kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimus. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su H. M. ir E. S., o su BUAB „Energobaltia“ ir UAB „Valsva“ ir Ko vyksta derybos dėl skolos sumokėjimo.

163.

17UAB „Jondras“ bankroto byla, iškelta UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinio pagrindu, nutrauktina, nes ji atsisakė nuo ieškinio. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė dokumentus, kad nėra pagrindo kelti jam bankroto bylą, tačiau atsiliepimo į UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Atsakovo generalinis direktorius nuo 2010 m. birželio 29 d. iki liepos 12 d. gydėsi ligoninėje, todėl atsakovas nespėjo laiku parengti ir pateikti atsiliepimo į UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinį, o teismo nustatytas atsiliepimo terminas buvo minimalus. UAB „Jondras“ nespėjo laiku teismui pristatyti UAB „Komunikacijų spektras“ atsisakymo nuo ieškinio ir kartu atsiliepimo į šios įmonės ieškinį.

184.

19UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu, todėl jo pagrindu nebuvo galima iškelti bankroto bylos. Ji nenurodė nei vienos aplinkybės, kad yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti pagrindai iškelti bankroto bylą. Skolos faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti bankroto bylą. Ieškinys neatitiko įstatymo reikalavimų, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

205.

21Nebuvo įstatymo sąlygų iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“. Ji laikytina mokia įmone, laiku moka darbuotojams atlyginimus ir nėra viešai paskelbusi ar kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės į UAB „Jondras“ balansą įrašyto turto vertės. Pateiktame kreditorių sąraše pradelstų įsipareigojimų dydžio neteisingumas turėtų būti motyvuojamas ir pagrindžiamas bylos įrodymais, tačiau to nepadaryta. Teismo išvada, kad atsakovas dirbo nuostolingai, nepatvirtina fakto, jog jo laikini sunkumai nebus likviduoti. Atsakovas galės atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra pagrindo jam kelti bankroto bylą.

226.

23H. M. ir E. S. nėra atsakovo darbuotojai. Atsakovui nebuvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl jų pareiškimų, be to, jis jau yra atsiskaitęs su šiais asmenimis. UAB „Jondras“ laiku moka darbuotojams atlyginimą, dėl ko nebuvo pagrindo iškelti bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Skolos darbuotojams faktas pats savaime nesudaro pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą.

247.

25Teismas neteisėtai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. Šią kandidatūrą pasiūlė UAB „Energobaltia“, tačiau jos ieškinio pagrindu UAB „Jondras“ negalėjo būti iškelta bankroto byla.

26Trečiasis asmuo E. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

271.

28Sprendimas atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“ yra nemotyvuotas, priimtas netinkamai išanalizavus pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūras. Tiek UAB „Viresita“, tiek UAB „Bankroto departamentas LT“ buveinė yra Vilniuje. Vienas iš UAB „Viresita“ administratorių veikia Kaune, todėl šio administratoriaus, kaip įgalioto asmens, paskyrimas reikštų, jog nepagrįstai padidėtų administravimo išlaidos. Trečiojo asmens teikiama kandidatūra, vertinant pagal administratoriaus buveinės vietos kriterijų, nėra ir negali būti mažiau tinkama nei nutartimi paskirta UAB „Viresita“. UAB „Bankroto departamentas LT“ darbo krūvis nėra žymiai didesnis negu UAB „Viresita“, todėl ši kandidatūra neturėjo ir negalėjo būti vertinama kaip mažiau tinkama vykdyti atsakovo bankroto procedūrą. Siūlomas bankroto administratorius sugebės tinkamai ir laiku atlikti visas pareigas.

292.

30Teismas UAB „Jondras“ bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Viresita“ neatsižvelgė į viešąjį interesą bei negynė silpnesniųjų (darbuotojų) ir daugumos pozicijos.

31Trečiasis asmuo H. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

321.

33Teismas pasiūlytas administratorių kandidatūras vertino pagal įmonių turimų bankroto procedūrų kiekį (UAB „Viresita“ vykdo 22 bankroto procedūras, o UAB „Bankroto departamentas LT“ – 45 procedūras). Teismas neįvertino tai, kad paskyrus bankroto administratorių, konkrečias bankroto procedūras vykdo fizinis bankroto administratorius, dirbantis paskirtoje įmonėje. Būtina įvertina tai, kiek bankroto administravimo procedūrų vykdo kiekvienas įmonėje dirbantis bankroto administratorius. Sudėjus visas abejuose pasiūlytose įmonėse dirbančių administratorių kandidatūras gaunamas panašus kiekis. Esant vienodam kandidatų užimtumui negalima sutikti su teismo sprendimu, jog UAB „Viresita“ geriau įgyvendins bankroto administratoriui keliamus reikalavimus, nes yra mažiau užimta.

342.

35Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Bankroto departamentas LT“ kandidatūra buvo pasiūlyta dviejų byloje dalyvaujančių asmenų, t.y. neatsižvelgė į daugumos poziciją. Teismas, netinkamai ir nepakankamai vertindamas bankroto administratorių kandidatūras, neįsitikino, ar paskirtas bankroto administratorius galės tinkamai atlikti UAB „Jondras“ bankroto procedūrą, todėl nutartis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo keistina.

36Ieškovo BUAB „Energobaltia“ bankroto administratoriaus atstovas atsiliepime į atsakovo UAB „Jondras“, trečiųjų asmenų H. M. ir E. S. atskiruosius skundus prašo atmesti skundus ir teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad įstatymas nenumato pareigos teismui informuoti atsakovą apie bankroto bylos iškėlimo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka. Apelianto argumentai, kad toks nepranešimas sudaro absoliutų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, yra nepagrįsti. BUAB „Energobaltia“ įteikė UAB „Jondras“ tiek išankstinį įspėjimą, tiek pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nuorašą, todėl atsakovas per protingą terminą žinojo, jog neatsiskaičius su pareiškėju ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla negali būti nutraukta, jeigu yra bent vienas pareiškėjas. UAB „Jondras“ keltina bankroto byla, nes ji yra nemoki įmonė bei turi įsiskolinimų darbuotojams. Iš viso atsakovo lizingo įsipareigojimai sudaro 5 054 084 Lt. Tokio dydžio suma turi būti atimta iš balansinio turto, nes ji nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Taigi, realų UAB „Jondras“ turtą sudaro 2 876 800 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams, kaip nurodo pats atsakovas, – 1 804 514,74 Lt. Taigi, teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Be to, pats atsakovas nurodė, kad yra skolingas darbuotojams, o tai savarankiškas pagrindas kelti jam bankroto bylą. Teismas išsamiai ir įvairiais aspektais įvertino siūlomas bankroto administratorių kandidatūras bei teisėtai ir pagrįstai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Viresita“. UAB „Viresita“ darbo krūvis yra mažesnis, negu siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“. Be to, jos patirtis didesnė, negu kitos siūlomos kandidatūros.

37Trečiasis asmuo E. S. pateiktuose prieštaravimuose prašo atmesti UAB „Jondras“ atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties. Pažymima, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su trečiuoju asmeniu. Bylos medžiaga patvirtina savarankišką pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą. Atsakovas galėjo susipažinti su teismui pateiktais ieškiniais ir pateikti savo atsiliepimą.

38Atsakovo UAB „Jondras“, trečiųjų asmenų H. M. ir E. S. atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

39Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Jondras“ iškelta bankroto byla ir paskirtas jos bankroto administratorius – UAB „Viresita“, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas pagal apeliantų atskirųjų skundų faktinius ir teisinius argumentus, taip pat patikrinama ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Šiuo atveju atsakovas UAB „Jondras“ apskritai ginčija bankroto bylos iškėlimo teisėtumą ir pagrįstumą, o tretieji asmenys H. M. ir E. S. nesutinka su paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra. Kadangi tik iškėlus įmonei bankroto bylą sprendžiama dėl bankroto administratoriaus paskyrimo (ĮBĮ 10 str. 4 d), o atsakovas UAB „Jondras“ atskiruoju skundu apskritai ginčija bankroto bylos iškėlimo jam teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovo atskirojo skundo.

40Dėl bankroto bylos iškėlimo

41

42Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

43Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

44Dėl įmonės nemokumo

45Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

46Iš skundžiamos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties turinio matyti, kad UAB „Jondras“ bankroto byla rašytinio proceso tvarka buvo iškelta remiantis dviem pagrindaus, t.y. visų pirma, jog įmonė yra nemoki, antra, jog ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą. Teismas vadovavosi 2010 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 53-54), nurodydamas, kad įmonė turi turto už 7 930 884 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 7 276 200 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi ir lizingo įsipareigojimų.

47CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties apibrėžimas. Pagal bendrą taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-566/2010). Įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtraukas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad jo pradelsti įsipareigojimai siekė 1,8 mln. Lt (t. 2, b. l. 56-63). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 2-823/2008). Pažymėtina tai, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems atsakovo įsipareigojimams, kuriuos būtina nustatyti siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumo klausimą (ĮBĮ 2 str. 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1433/2010).

48UAB „Komunikacijų spektras“ 2010 m. gegužės 25 d. inicijavus bankroto bylos iškėlimą UAB „Jondras“ (t. 1, b. l. 1-16), teismas 2010 m. birželio 3 d. pranešimu įpareigojo atsakovą UAB „Jondras“ pateikti atsiliepimą į pateiktą ieškinį (b. l. 16) bei kitus dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 4 punktuose, turinčius įtaką sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 17). Vėliau bankroto bylos iškėlimą UAB „Jondras“ inicijavo ir kiti subjektai (BUAB „Energobaltia“ bankroto administratorius, UAB „Valsva“ ir Ko, H. M., E. S.). UAB „Jondras“ buvo išsiųsti teismo 2010 m. birželio 29 d., liepos 12 d. ir 14 d. pranešimai bei teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, iš kurių matyti proceso dalyviai, kurie inicijavo jam bankroto bylos iškėlimą, pridėti jų procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 88-89, 90,115, 138). Teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jondras“ ir paskyrė jos bankroto administratorių (t. 1, b. l. 145-147). Taigi, UAB „Jondras“ iš esmės jau nuo 2010 m. birželio 3 d. pranešimo gavimo dienos žinojo apie jam inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą.

49Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo skundo motyvų, kurie siejami su aplinkybėmis apie tai, kad jam nebuvo pranešta apie bankroto bylos nagrinėjimą, pažymi, jog ĮBĮ numato teismui teisę bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 1, 13 d., CPK 1 str. 1 d.). Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 2-742/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 2-964/2010). Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos informuoti bylos šalis apie tokį posėdį įstatymas teismui nenumato, todėl konstatuoti apelianto nurodytą procesinės teisės normos pažeidimą nėra pagrindo. Atsakovas UAB „Jondras“ buvo informuotas apie visus jam bankroto bylos iškėlimą inicijavusius subjektus, jam buvo pateikti jų procesiniai dokumentai, todėl tai, kad jam nebuvo pasiūlyta pateikti atsiliepimų į visų jų procesinius dokumentus, nedaro skundžiamos teismo nutarties negaliojančia. Atsakovas, gavęs proceso dalyvių procesinius dokumentus, pats turėjo teisę domėtis bylos eiga ir teikti į juos savo paaiškinimus. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui buvo užkirsta galimybė dalyvauti procese, nes jis pats nesinaudojo savo teisėmis į gynybą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. 2-601/2008). Taigi, visų pirma, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytinas bendras įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis ir jų santykis su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne kiekvieno iš subjekto, inicijavusio bankroto bylos iškėlimą konkretus reikalavimų dydis ir jų pagrįstumas, todėl tai, kad atsakovas neišdėstė savo motyvų į kiekvieno pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. UAB „Jondras“ buvo informuota apie visų proceso dalyvių pareikštus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ji taip pat galėjo taikiai susitarti ir su kitais proceso dalyviais dėl jų pareikštų reikalavimų ir inicijuoto bankroto proceso.

50Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto bylos iškėlimą UAB „Jondras“ inicijavo ne tik UAB „Komunikacijų spektras“ bet ir kiti asmenys, todėl vien ta aplinkybė, jog UAB „Komunikacijų spektras“ atsisakė nuo ieškinio, nesudaro pagrindo nutraukti bylą. Kadangi UAB „Komunikacijų spektras“ atsisakymas nuo ieškinio teismui nebuvo pateiktas iki skundžiamos nutarties priėmimo, teismas objektyviai neturėjo galimybių vertinti šio pareiškimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalį, pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Taigi, šis pareiškimo atsisakymo momentas ribojamas konkrečiu juridiniu faktu (bankroto bylos iškėlimu įmonei), todėl esant iškeltai bankroto bylai jis negali būti teikiamas net ir esant svarbioms priežastims, dėl kurių jis nebuvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo skundo teiginiais, kad UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes jis neatitiko įstatymų reikalavimų - nenurodyta nei vienos aplinkybės, kad yra ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti pagrindai iškelti bankroto bylą. Galima sutikti su atsakovo skundo teiginiu, kad skolos buvimo faktas savaime nesudaro pagrindo iškelti bankroto bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jondras“, rėmėsi ne pačiu skolos faktu, o vertino įstatyme įtvirtintų pagrindų iškelti bankroto bylą (ne)buvimą - tai, kad UAB „Jondras“ yra nemoki įmonė, kad ji neatsiskaito su savo darbuotojais.

51Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie yra svarbūs sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju atsakovo pateikti įrodymai apie įmonės finansines galimybes turi būti vertinami sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnio nuostatų, ribojančių naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme.

522010 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas UAB „Jondras“ 2010 m. liepos 31 d. balansas (sudarymo data - 2010 m. rugpjūčio 25 d.). Jame nurodyta, kad minėtą dieną įmonės visas turtas siekė 6 130 684 Lt (iš jų ilgalaikis turtas 882 044 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 2 678 195 Lt. Pagal 2010 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (finansinės atskaitomybės sudarymo data – 2010 m. rugpjūčio 25 d.) įmonės grynasis pelnas finansiniais metais siekė 2 698 658 Lt, praėjusiais metais buvo patirti 399 672 Lt dydžio nuostoliai. Prie minėto balanso esančioje Auditas ir konsultacijos UAB auditoriaus ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus pažymėta, kad yra patvirtinama, jog UAB „Jondras“ finansinės ataskaitos, sudarytos 2010 m. liepos 31 d., atitinka suvestinio buhalterinės apskaitos registro („Didžioji knyga“) duomenis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. Kadangi minėtos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, kaip apibrėžiama Tarptautiniuose audito bei Tarptautiniuose peržvalgos standartuose, todėl nepareikšta jokio užtikrinimo bei patvirtinimo, ar finansinės ataskaitos 2010 m. liepos 31 d. atitinka suvestinius buhalterinės apskaitos registro („Didžioji knyga“) duomenis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d.

53Teisėjų kolegija, vertindama UAB „Jondras“ 2010 m. gegužės 31 d. bei liepos 31 d. balansų duomenis, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal juos įmonės turto ir įsipareigojimų santykis yra pasikeitęs iš esmės, nors šių balansų sudarymo skirtumas laiko prasme yra vos du mėnesiai. Į bylą nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie pateisintų tokį greitą įmonės turto bei įsipareigojimų faktinį pasikeitimą, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali tinkamai įvertinti, ar UAB „Jondras“ tikrai yra moki/nemoki įmonė. Be to, ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ši bankroto byla bus pakankamai sudėtinga. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu vertinimu, todėl jos įsitikinimu, šioje byloje iš naujo sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jondras“ pagal naujai pateiktus finansinius duomenis ir kitus dokumentus, tikslinga yra paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Būtent žodinio proceso metu gali būti išsamiau ištirtos reikšmingos naujos bylos aplinkybės apie finansines UAB „Jondras“ galimybes, tokį staigų finansinių galimybių pokytį sąlygojusias priežastis bei nustatytas ne tik faktinis, bet ir teisinis įmonės nemokumas (ar mokumas). Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos iškėlimas ar atsisakymas iškelti bankroto bylą yra teismo procesinis veiksmas, sukeliantis svarbias teisines pasekmes ne tik bylos šalims, bet ir kitiems asmenims, teismas sudėtingas bylas (pvz. didelė įmonė, daug darbuotojų, didelis įsiskolinimas kreditoriams, daug turto) turi nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose” 9 p.).

54Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki posėdžio, kuriame sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 2-1247/2010, 2010 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 2-453/2010).

55Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Šiuo atveju UAB „Jondras“ apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo. Kaip jau pažymėta aukščiau, pagal UAB „Jondras“ 2010 m. gegužės 31 d. bei liepos 31 d. balanso duomenis įmonės turto ir įsipareigojimų santykis yra pasikeitęs iš esmės, nors šie balansai sudaryti tik dviejų mėnesių skirtumu. Į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų, atskleidžiančių ir pateisinančių tokį spartų įmonės turto bei įsipareigojimų pasikeitimą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagal sukauptą medžiagą šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo klausimą UAB „Jondras“ tikslinga spręsti iš naujo, pravartu - žodinio proceso tvarka, išaiškinant visas aplinkybes dėl kardinaliai pasikeitusios įmonės finansinės situacijos aplinkybių bei dėl įmonės (ne)mokumo, teikiant prioritetą reabilitaciniam tikslui.

56Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais

57Į teismą su pareiškimais iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“ kreipėsi ir buvę įmonės darbuotojai H. M. (t. 1, b. l. 101-102) ir E. S. (t. 1, b. l. 123-125).

58ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų normų, suteikiančių teisę kreditoriui (kreditoriams) inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei tuo atveju, kai įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, tikslas – apsaugoti darbuotoją, kaip silpnesniąją darbo sutarties šalį, sustiprinti įmonėse finansinę drausmę, užkirsti kelią piktybiškam pajamas gaunančių įmonių vengimui laiku išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius ir su darbo santykiais susijusias išmokas bei sumažinti pavėluotų bankroto bylų iškėlimo atvejų skaičių, kai įmonėms neinicijuojamas bankroto bylų iškėlimas, nors realiai jos yra nemokios. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šioje dalyje įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir tuo atveju, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas, kadangi tol, kol darbdavys neturi bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jam neiškelta bankroto byla, tol darbuotojas neturi galimybių pasinaudoti Garantinio fondo lėšomis, gaudamas įstatyme nustatyto dydžio išmokas, skirtas bankrutuojančios įmonės įsiskolinimams, susijusiems su darbo santykiais, padengti. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs, teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str. 1 d.). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. 2-1173, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-561/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d. nutartis byloje Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. 2-467/2009).

59Teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jondras“ ir tuo pagrindu, kad ji neatsiskaito su darbuotojais. Pasak atsakovo, jis yra visiškai atsiskaitęs su pareiškėjais E. S. ir H. M.. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas pateikė papildomus įrodymus (t. 2, b. l. 11-15, taip su papildomais pareiškimais gauti duomenys). Į bylą nepateikta objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiais aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad H. M. 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/HM/10/07/26, o E. S. 2010 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/ES/10/07/26 perleido UAB „Tavo alga“ visas savo reikalavimo teises, kylančias iš darbo teisinių santykių (t. 2, b. l. 98, 99,100). Tokios aplinkybės patvirtina tai, kad šiuo metu minėti fiziniai asmenys nelaikytini UAB „Jondras“ kreditoriais, todėl iš naujo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą UAB „Jondras“, vertintinos ir šios aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog įmonės balanse yra nurodyta, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai siekia 227 332 Lt, neleidžia kategoriškai konstatuoti, jog įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą ir tai nėra savaime pakankamas pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 1 d. 1 p.). Pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą yra tik tuo atveju, kai ji vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą bei yra pateikti objektyvūs įrodymai, patvirtinantys tokias aplinkybes.

60Dėl bankroto administratoriaus

61ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Įstatymas teismui suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl jo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę.

62Kadangi šiuo procesiniu sprendimu teisėjų kolegija naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria UAB „Jondras“ buvo iškelta bankroto byla, tuo pačiu panaikinamas ir teismo procesinis sprendimas jos bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“. Esant tokioms aplinkybės teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl tų skundų argumentų, kuriais ginčijamas paskirtas bankroto administratorius, tačiau atkreipia dėmesį į esminius kriterijus, kuriais vadovaujantis skiriamas bankroto administratorius.

63Visų pirma, teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog bankroto administratoriaus veiklos vieta taip pat yra svarbi parenkant bankroto administratorių, nes tai susiję tiek su bankroto administravimo kaštais, tiek su galimybėmis operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus (žr. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. 2-1217/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį byloje Nr. 2-1370/2010 ir pan.). Analizuojant administratoriaus paskyrimo kriterijus turi būti atsižvelgiama ne tiek į siūlomo konkretaus juridinio bankroto administratoriaus, kiek į jame dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtį bei užimtumą, kadangi įmonės bankroto procedūras vykdo juridinio bankroto administratoriaus paskirtas įgaliotas fizinis bankroto administratorius, kuris savo vykdomoms funkcijoms atlikti gali pasitelkti ir kitą juridinio asmens darbuotojų personalą ar kitus subjektus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 2-1651/2010, 2010 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 2-1618/2010). Bankroto administratorius turi ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus, todėl bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų dydis konkrečiam kreditoriui savaime negali lemti bankroto administratoriaus paskyrimo. Be to, vien aplinkybės, kad bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai) arba siūlo net keletas kreditorių, taip pat savaime nesudaro pagrindo parinkti ir paskirti tiktai jų siūlomą kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis byloje Nr. 2-1219/2010).

64Apibendrintai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, kuris šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės visapusiškai įvertinti atsakovo papildomai pateiktų minėtų duomenų apie jo iš esmės pasikeitusią finansinę padėtį pagrįstumo. Kadangi šiuo atveju į bylą buvo pateikti nauji įrodymai apie pasikeitusias finansines UAB „Jondras“ galimybes (naujas įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita), tačiau nepateikta įrodymų, atskleidžiančių tokį žymų finansinės padėties pokytį, šios aplinkybės galėtų būti nustatytos bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismo posėdyje. Tokiu atveju taip pat vertintini į bylą pavėluotai pateikti UAB „Komunikacijų spektras“ atsisakymas nuo ieškinio, duomenys dėl atsiskaitymo su įmonės darbuotojais, inicijavusiais bankroto bylos iškėlimą UAB „Jondras“, taip pat teisinės taikos atkūrimo galimybės byloje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu skundžiama teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos UAB ,,Jondras“ iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

66Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Jondras“ iškėlimo nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 4. Pareiškėjas UAB „Komunikacijų spektras“ 2010 m. gegužės 1 d.... 5. Pareiškėjas BUAB „Energobaltia“ bankroto administratoriaus įgaliotas... 6. Trečiojo asmens UAB „Valsva“ ir Ko atstovas pareikštu prašymu prašė... 7. Trečiasis asmuo H. M. pareikštu prašymu prašė iškelti bankroto bylą... 8. Trečiasis asmuo E. S. pareikštu prašymu prašė iškelti bankroto bylą... 9. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi iškėlė bankroto... 10. Nutartyje nurodyta, kad administruoti įmonę sutinka bankroto... 11. Atsakovas UAB „Jondras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m.... 12. 1.... 13. Atsakovui nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsakovui... 14. 2.... 15. UAB „Jondras“, gavęs teismo pranešimą su UAB „Komunikacijų... 16. 3.... 17. UAB „Jondras“ bankroto byla, iškelta UAB „Komunikacijų spektras“... 18. 4.... 19. UAB „Komunikacijų spektras“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu, todėl jo... 20. 5.... 21. Nebuvo įstatymo sąlygų iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“. Ji... 22. 6.... 23. H. M. ir E. S. nėra atsakovo darbuotojai. Atsakovui nebuvo sudarytos... 24. 7.... 25. Teismas neteisėtai atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB... 26. Trečiasis asmuo E. S. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2010 m. liepos... 27. 1.... 28. Sprendimas atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Viresita“ yra... 29. 2.... 30. Teismas UAB „Jondras“ bankroto administratoriumi paskirdamas UAB... 31. Trečiasis asmuo H. M. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2010 m. liepos... 32. 1.... 33. Teismas pasiūlytas administratorių kandidatūras vertino pagal įmonių... 34. 2.... 35. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Bankroto departamentas LT“... 36. Ieškovo BUAB „Energobaltia“ bankroto administratoriaus atstovas... 37. Trečiasis asmuo E. S. pateiktuose prieštaravimuose prašo atmesti UAB... 38. Atsakovo UAB „Jondras“, trečiųjų asmenų H. M. ir E. S. atskirieji... 39. Šioje apeliacijoje spręstina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 40. Dėl bankroto bylos iškėlimo ... 41. ... 42. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias... 43. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu... 44. Dėl įmonės nemokumo ... 45. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų... 46. Iš skundžiamos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties turinio matyti, kad UAB... 47. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties... 48. UAB „Komunikacijų spektras“ 2010 m. gegužės 25 d. inicijavus bankroto... 49. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo skundo motyvų, kurie siejami su... 50. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto bylos iškėlimą UAB „Jondras“... 51. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, kurie... 52. 2010 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas UAB... 53. Teisėjų kolegija, vertindama UAB „Jondras“ 2010 m. gegužės 31 d. bei... 54. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti... 55. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas... 56. Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais ... 57. Į teismą su pareiškimais iškelti bankroto bylą UAB „Jondras“ kreipėsi... 58. ĮBĮ 4 straipsnio 1 punkte ir 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų... 59. Teismas skundžiama nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jondras“ ir tuo... 60. Dėl bankroto administratoriaus... 61. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį... 62. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu teisėjų kolegija naikina skundžiamą... 63. Visų pirma, teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo... 64. Apibendrintai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, kuris šią... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti...