Byla 1A-287-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vytauto Zeliankos, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, išteisintajam A. Ž. ir gynėjui advokatui Aivarui Giliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis neturėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimo būti E. Ž. įgaliotu atstovu pagal įstatymą, 2014-11-18 nuo 16.38 val. iki 16.50 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato patalpose, esančiose Algirdo g. 20, Vilniuje, neleido savo pilnametei dukrai E. Ž. dalyvauti ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-01883-13 procesiniuose veiksmuose - akistatose tarp jos ir kitų proceso dalyvių, liepdamas pastarajai eiti su juo iš komisariato patalpų, vyresniajai tyrėjai T. B. mėginant E. Ž. išaiškinti jos, kaip nukentėjusiosios, pareigą dalyvauti proceso veiksmuose, o, nesutinkant dalyvauti, raštu nurodyti motyvus, trukdė savo pareigas atliekančiai pareigūnei bendrauti su E. Ž., pakeltu tonu už E. Ž. pasakydamas, kad jo dukra nieko nerašys, girdint kitiems proceso dalyviams žemino pareigūnę, sakydamas, kad ji nekompetentinga tyrėja, nesugebanti tinkamai ištirti bylos, ėjo su dukra išėjimo link, o pareigūnei užstojus jiems kelią, trumpam sustojęs pasakė: „pasitrauk“, „praleisk mane“, „tu man nenurodinėsi“, po ko savo kūnu prispaudė pareigūnę T. B. prie durų, taip suvaržydamas pareigūnės judesius ir padarydamas kelią E. Ž., ir liepė E. Ž. išeiti, ką pastaroji ir padarė, tokiu būdu tyčia aktyviais veiksmais trukdė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajai tyrėjai T. B. atlikti akistatas tarp proceso dalyvių ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-01883-13.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-28 nuosprendžiu išteisino A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuodamas, kad kaltinimas A. Ž. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kad kaltinamasis atvykęs į akistatą su dukra ir sužinojęs iš tyrėjos, jog jis jau nėra savo dukros įstatyminis atstovas pagal įstatymą, nes dukra sulaukė pilnametystės, pasakė, kad akistatos nebus ir su dukra ėjo link išėjimo, tyrėjai neleidžiant jiems išeiti, savo kūnu stumteldamas tyrėją atsilaisvino kelią (praėjimą). Tokias aplinkybes nurodė ir pati nukentėjusioji T. B., paaiškindama, kad kaltinamasis ją pastūmė ir ji įlėkė į kitą patalpą, kai pastaroji norėjo uždaryti duris, norėjo juos sustabdyti. Liudytojas T. C. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis pakeltu tonu sakė „neduosiu, neleisiu“, atomazga buvo, kad kaltinamasis padarė fizinį veiksmą ranka tyrėjai į petį norėdamas ją pašalinti kaip fizinę kliūtį. Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buvo konfliktas tarp tyrėjos ir kaltinamojo dėl to, kad kaltinamasis norėjo eiti su dukra į akistatą, bet tyrėja neleido. Tyrėja užkirto kelią, kad įvyktų akistata, bet mergaitės tėvas nustūmė tyrėją Tiną, tai nebuvo stiprus fizinis smūgis, stūmimas buvo prie durų. Liudytoja A. B. nurodė, kad kaltinamasis atsisakė leisti dalyvauti dukrai vienai akistatoje, įvyko susistumdymas, tyrėja ėjo iš paskos, prašė pateikti paaiškinimą, o A. Ž. pasakė eiti lauk, akistatos nebus. Tyrėja buvo užstojusi duris, ir A. Ž. išstūmė ją pro duris, stumtelėjimas buvo labai greitas. Liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamasis nustūmė tyrėją ir pasakė, kad akistatos nebus, nuėjo link išėjimo durų. Liudytojas Benediktas Paulauskas nurodė, kad buvo nusisukęs ir nepastebėjo fizinio kontakto tarp tyrėjos ir Žebrausko, tik girdėjo piktoką žodį „pasitrauk“ ar „netrukdyk“.

5Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalingas ne tik veiksmų, kurie kaltinime nurodyti, sutrukdant procesinį veiksmą (į akistatą suvesti pirmiau apklaustus asmenis kaltinamojo dukrą E. Ž. su kitais proceso dalyviais), bet ir aplinkybių, kuriomis šis ikiteisminio tyrimo veiksmas tyrėjos buvo suplanuotas, aptarimas. Iš nutarimo leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kopijos matyti, kad A. Ž. 2013-08-06 pripažintas nepilnametės dukros atstovu pagal įstatymą (t. 1, b. l. 52). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tyrėja informavo apie įvyksiantį ikiteisminio tyrimo veiksmą – akistatą – būtent kaltinamąjį, paskambindama jam telefonu. Taigi, tyrėja skambino ne dukrai, o kaltinamajam, faktiškai jį pripažindama E. Ž. atstovu. Telefoninio pokalbio metu tyrėja nepranešė kaltinamajam apie tai, jog jis nebegali atstovauti dukros ir kad jis parūpintų (jo dukra pasirūpintų tinkamu atstovu byloje). Tokios aplinkybės A. Ž. pagrįstai leido tikėtis atstovauti savo dukrą ikiteisminio tyrimo metu atliekant su ja akistatą. Atvykus į policijos komisariatą ir sužinojus, kad jis (kaltinamasis) nebegali atstovauti dukros, natūralu, kad A. Ž. susierzino ir elgėsi nederamai.

6Teismo vertinimu, tai buvo trumpalaikis kaltinamojo A. Ž. (remiantis vaizdo įrašu, b. l. 13-14 iš viso komisariate jis užtruko apie 12 min.), neetiškas, netinkamas poelgis, netinkama reakcija į tyrėjos žinią, jog jis negali atstovauti dukros interesų, kad dukra, kuri tik prieš 3 mėnesius sulaukė pilnametystės neturi atstovo. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. su dukra išeidinėjo iš komisariato, o tyrėja norėdama paaiškinti nukentėjusiajai E. Ž. teises bei kaip ji pati sakė, siekdama, kad ji parašytų raštą, kodėl atsisako dalyvauti akistatoje, siekė sulaikyti, t. y. neleisti išeiti. Kaltinamasis A. Ž., būdamas susinervinęs, galimai tyrėją stumtelėjo (prispaudė) tikslu atsilaisvinti sau kelią ir su dukra išėjo iš komisariato.

7Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo veiksmas – akistata (kurio sutrukdymu ir kaltinamas A. Ž.) nebūtų įvykęs, net jeigu A. Ž. būtų elgęsis mandagiai ir kultūringai, nes veiksmui nebuvo tinkamai pasirengta – proceso dalyvė E. Ž. neturėjo atstovo, o ji jo pageidavo.

8Teismas taip pat pripažino, jog A. Ž. elgėsi įžūliai, jo veiksmai buvo destruktyvūs – jis kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių akivaizdoje, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą, laikydamas rankas kišenėse, kalbėdamas su pareigūne moterimi pakeltu tonu, net ir pastumdamas pareigūnę, akivaizdžiai pademonstravo žemą vidinės kultūros lygį, kas teismo manymu neatitinka pareigūnams keliamų etikos reikalavimų, tačiau tokie kaltinamojo veiksmai pirmosios instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomi nusikalstamais.

92016-02-23 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 išteisinamąjį nuosprendį, A. Ž. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Ž. pripažinti kaltu padarius nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 231 str. ir paskirti jam 70 MGL dydžio baudą.

10Savo skunde prokurorė nurodo, jog nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išteisintojo A. Ž. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teigia, kad A. Ž. siekė sau palankaus tačiau, prokurorės manymu, nepagrįsto sprendimo – būti pilnametės dukros atstovu ir dalyvauti, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nurodo, kad A. Ž. savo netinkamą elgesį išreiškė ne tik verbaline kalba, bet ir fiziniais veiksmais – jis pastūmė tyrėją T. B., siekdamas atlaisvinti praėjimą bei išvesti savo dukrą iš policijos komisariato, todėl mano, kad pareigūnės, atliekančios savo pareigas, stumdymas, siekiant išvengti akistatų, negali būti laikomas vien etikos principams prieštaraujančiu elgesiu.

11Prokurorė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tyrėja skambino ne E. Ž., o jos tėvui, tokiu būdu faktiškai pripažindama jį E. Ž. atstovu, kadangi apklausta teismo posėdyje liudytoja nukentėjusioji T. B. parodė, jog asmens duomenų pažymoje buvo nurodytas tik A. Ž. telefono numeris, todėl su E. Ž. ji galėjo susisiekti tik per pastarosios tėvą. Abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, prokurorės vertinimu, nėra jokio pagrindo. Tai pat prokurorė apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog konflikto metu A. Ž. vilkėjo policijos pareigūno uniformą ir tokiu savo elgesiu menkino policijos pareigūno autoritetą, kadangi jo elgesys neatitiko pareigūnams keliamų etikos reikalavimų. Prokurorės vertinimu, veiklos pavojingumą didina tai, kad konflikto tarp A. Ž. ir vyresniosios tyrėjos vykusio Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2-ojo PK patalpose, esančiose Algirdo g 20, Vilniuje, girdint į akistatas susirinkusiems proceso dalyviams, tame tarpe ir nepilnamečiams, A. Ž. pastūmė tyrėją, kalbėjo su ja pakeltu tonu, vartodamas necenzūrinius žodžius, ginčydamasis su pareigūne ir aiškindamas, kad jokios akistatos nebus ir tokiais savo veiksmais menkino nukentėjusiosios, kaip ikiteisminį tyrimą atliekančios pareigūnės, turinčios BPK jai priskirtus įgaliojimus, autoritetą. Prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai davė neprieštaringus, abejonių nekeliančius parodymus, gi, A. Ž. parodymų, prokurorės vertinimu, nepatvirtino nei vienas liudytojas.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

13Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

14Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai inter alia (be kita ko) yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

15Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

16Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

17Dėl apeliacinio skundo argumentų

18Pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. atsako tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą.

19Tam kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, būtini visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iš jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.

20Pagal teismų praktiką, aiškinant BK 231 str. 1 d. nuostatas, formuluotė „bet kokiu būdu“ apima trukdymus, kurie nėra susiję su smurto ir kitokios prievartos panaudojimu. Jeigu panaudotas smurtas ar kitokia prievarta, kaltininko veika kvalifikuojama jau pagal BK 231 str. 2 d. Kadangi A. Ž. kaltinimas pareikštas pagal BK 231 str. 1 d., kaltinime nurodyta aplinkybė, kad A. Ž., „pareigūnei užstojus jiems kelią, trumpam sustojęs pasakė: „pasitrauk“, „praleisk mane“, „tu man nenurodinėsi“, po ko savo kūnu prispaudė pareigūnę T. B. prie durų, taip suvaržydamas pareigūnės judesius ir padarydamas kelią E. Ž.“, iš kaltinimo šalinama ir tuo pačiu pagrindu šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnės T. B. atžvilgiu buvo pavartota fizinė prievarta – ji buvo pastumta, – nes šie argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei pareikšto A. Ž. kaltinimo pagal BK 231 str. 1 d.

21Visais atvejais, sprendžiant, ar buvo padaryta veika, numatyta BK 231 str., būtina vertinti trukdymo būdus, priemones, poveikio intensyvumą, ir kitas aplinkybes. Bendro pobūdžio patarimai, reikalavimai, kritinės pastabos ir pan., teikiami ne dėl konkrečios bylos proceso ar jo rezultato, pagal teismų praktiką nelaikytini trukdymu, BK 231 str. prasme.

22Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas darydamas šią nusikalstamą veiką suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti.

23Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2013-08-06 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2-ajame PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-1883-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., dėl to, kad 2013-08-11, apie 22.30 val. Vaduvos g. 23, Vilniuje, G. B., gim. 1998-05-19, su trimis ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis sumušė E. Ž., gim. 1996-08-03, padarydami jai nosies kaulų lūžimą ir odos nubrozdinimus kairės plaštakos piršte.

24Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad A. Ž., būdamas nukentėjusios E. Ž. tėvas, yra suinteresuotas trukdyti baudžiamajam procesui, tai yra trukdyti, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, atskleista nusikalstama veika, o kalti asmenys būtų nubausti.

25Pagal BPK 54 str. 1 d. atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus, kuriuose dalyvauja jo atstovaujamas asmuo, ir padėti šiam asmeniui pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis.

26Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2PK VPS PP vyr. tyrėjos Agnės Gudeliūnaitės 2013-08-06 nutarimu A. Ž., kaip jo nepilnametės dukros atstovui leista dalyvauti procese (t.1, b.l. 52). Byloje nėra duomenų, kad šis nutarimas būtų panaikintas.

27Pagal Lietuvos Respublikos BPK 182 str. 1 d. asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais. Šiais atvejais už neatvykimą negali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.

28Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, jog šaukimas E. Ž. išsiųstas nebuvo, apie rengiamas akistatas ji nebuvo tiesiogiai informuota ir telefonu. T. B. konkliudentiniai veiksmai, tai yra tai, kad ji apie sprendimą surengti akistatas telefonu informavo E. Ž. tėvą – A. Ž., – su juo suderino atvykimo į policijos komisariatą laiką, patvirtina, kad T. B. tuo metu nekilo abejonių dėl A. Ž. statuso. Tai, kad A. Ž. nurodytu laiku kartu su dukra atvyko į policijos komisariatą tik patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios trukdyti procesui, juo labiau vertinant tai, kad tyrėjos T. B. informacinis pranešimas telefonu apie rengiamas akistatas nebuvo įpareigojantis, galintis sukelti kokias nors pasekmes už neatvykimą nurodytu laiku.

29Apie tai, kad A. Ž. negalės atstovauti dukrą tyrėjos T. B. rengiamose akistatose, nes jo dukra jau pilnametė, jis sužinojo tik tuomet, kai kartu su dukra E. Ž. atvyko į policijos komisariatą. Apie tai jam iš anksto pranešta nebuvo.

30Pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 dalies 1 straipsnį, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnį, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų amžiaus, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

31Baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, nepilnamečiais laikomi asmenys, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, nepriklausomai nuo to, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie tapo pilnamečiais. Jų kaip nepilnamečių statusas yra tiesiogiai siejamas su nusikalstamos veikos padarymo data bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įtvirtintais BK XI skyriuje, kurio nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal BK 81 str. 2 d. nepilnamečio statusas baudžiamajame procese gali būti taikomas ir asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo suėję 18 metų, tačiau nebuvo suėję 21 metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos veikos pobūdį motyvus, bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja ikiteisminio tyrimo metu, klausimą dėl asmens procesinės padėties prilyginimo nepilnamečiui sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas.

32Baudžiamojo proceso įstatymas, tiek teismų formuojama praktika taip pat garantuoja, jei nukentėjusiojo asmens amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2–4 dalys)(kasacinė nutartis Nr. 2K-61/2016).

33Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu nukentėjusioji E. Ž., iš tikrųjų, jau tris mėnesius buvo pilnametė. Kad jos suvokimas apie savo teises baudžiamajame procese iš esmės nepasikeitė ir jai tikrai buvo reikalingas atstovas, patvirtino ir pati T. B., pirmosios instancijos teismo posėdyje parodydama, kad E. Ž. jai nuolat kartojo, jog nori, kad jos tėvas dalyvautų akistatose. Nors ji bandė bendrauti su nukentėjusiąja, bet pastaroji tik atkartodavo savo tėvo žodžius, buvo toks jausmas, kad ji pokalbyje nedalyvauja ir jos čia nėra (t.2, b.l. 99).

34Lietuvos Respublikos BPK 45 str. nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.

35BPK 81 str. 1 d. 7 p. garantuoja liudytojui teisę turėti atstovą, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad E. Ž. yra ne tik liudytoja bet ir nukentėjusioji.

36Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą (BPK 28 str. 2 d.).

37Pažymėtina ir tai, kad BPK 55 str. 4 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos. Nors A. Ž. buvo pripažintas įstatyminiu E. Ž. atstovu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, prokuroras ar teismas ikiteisminio tyrimo metu būtų paskyręs nukentėjusiajai nepilnametei E. Ž. įgaliotąjį atstovą BPK 51 str. nustatyta tvarka.

38Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė T. B. ne tik kad neišaiškino E. Ž. jos procesinių teisių, bet ir užkirto kelią jomis pasinaudoti, kai nukentėjusioji žodžiu per kelis kartus išreiškė savo valią, kad ją atstovautų jos tėvas A. Ž., ir atsisakė dalyvauti procese be teisėto atstovo.

39Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje T. B. patvirtino, kad iš nukentėjusiosios reikalavo raštu pateikti prašymą turėti atstovą, taip pat reikalavo raštu įforminti nukentėjusiosios atsisakymą dalyvauti akistatose. Tyrėja pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad E. Ž. pripažinta nukentėjusiąja, o jos tėvas A. Ž. nutarimu paskirtas jos įstatyminiu atstovu. Teigė, kad kilusio konflikto metu suabejojusi, ar reikia atskiro nutarimo pakeisti A. Ž. statusą, tuo klausimu telefonu konsultavosi su prokuroru, kuris jai pasakė, kad, asmeniui tapus pilnamečiu, nutarimas, kuriuo jam buvo paskirtas įstatyminis atstovas, savaime nustoja galioti. Ji BPK neskaitė, nes pasitikėjo prokuroru, kuris buvo ne iš apylinkės prokuratūros, kas tai per prokuroras, neprisimena, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl skambino prokurorui, kuris nevadovavo šiam ikiteisminiam tyrimui, negalėjo paaiškinti, kodėl neišaiškino nukentėjusiajai jos procesinių teisių, A. Ž. apie rengiamas akistatas pranešė tik išvakarėse, nors kitus proceso dalyvius informavo prieš tris-keturis dienas, taip pat kodėl neinformavo A. Ž. apie tai, kad jis negali dalyvauti procese kaip įstatyminis atstovas.

40Tyrėja pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad pagal grafiką dirba iki 16.30 val., taigi, praktiškai per valandą turėjo surengti keturias akistatas, neneigė, kad nukentėjusiajai E. Ž. ir jos tėvui A. Ž. pareiškus, jog nukentėjusioji nedalyvaus rengiamose akistatose be tinkamo atstovo, ji bandė juos sulaikyti, užtvėrė kelią, laikė durų rankeną, tai yra, tokiais savo veiksmais suvaržė A. Ž. ir E. Ž. judėjimo laisvę.

41Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad prieš pareigūnę T. B. buvo vartojamas smurtas, byloje nėra. Tiek nukentėjusios T. B., tiek išteisintojo A. Ž. bei liudytojų parodymai dėl šio įvykio iš esmės skiriasi. Pažymėtina ir tai, kad dalis liudytojų: V. V., R. J. A. B. yra suinteresuoti asmenys – turėję dalyvauti akistatose V. V. ir R. J. yra G. B., kuri yra įtariama pagal BK 140 str. 1 d. dėl nežymaus E. Ž. sveikatos sutrikdymo, draugai; byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad tarp A. B. ir A. Ž. dėl jų vaikų yra įsisenėję konfliktiniai santykiai, A. B. parodė, jog su A. Ž. gyvena viename rajone, vienoje laiptinėje, konfliktuoja ne vienerius metus – E. Ž. nuolat įsivelia į konfliktines situacijas, o jos tėvas aiškinasi ir rašo pareiškimus, yra parašęs pareiškimą ir dėl jos (A. B.) šuns, kuris jį išgąsdino (t.2, b.l. 123).

42A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str. 1 d., neigė ir parodė, kad apie 16.00 val., dieną prieš įvykį, jam į tarnybinį telefoną paskambino tyrėja T. B. ir pasakė, kad bus organizuojama akistata. Jis susisiekė su dukra, ir jiedu sutarė, kad atvyks. Į akistatą atvyko su tarnybine policijos uniforma, nes darbe nebuvo sąlygų persirengti. Budėtojų dalyje juos pasitiko tyrėja, kuri pasakė, kad ji draudžia jam dalyvauti akistatoje, nes jo dukra jau yra pilnametė. Jis prašė nurodyti, kokiu straipsniu ji tai grindžia. Tuomet ji išėjo skambinti prokurorui, o sugrįžusi pasakė, kad jis akistatoje nedalyvaus. Dukrai pasakius, kad jai reikalingas atstovas, tyrėja atsakė, kad nepageidauja, kad jis jai atstovautų. Kai jis siūlė pristatyti reikalingus dokumentus, tyrėja pradėjo keiktis, jis atsakė tuo pačiu ir pasuko link išėjimo durų. Išėjus į prieškambarį, tyrėja užrėmė duris ir pradėjo reikalauti rašyti atsisakymą dėl akistatos. Jis pasakė, kad jie su dukra akistatos neatsisako. Tyrėja pradėjo rėkti, elgėsi agresyviai, kėlė balsą, cypė, provokavo, gąsdino, pradėjo dukrą tempti į vidų, o jį stumti lauk, išeidama grasino nemalonumais. Jis su ja nekonfliktavo, jos nestumdė. Jo nuomone, visi liudytojai melavo, o ypač T. C..

43Jis buvo įsitikinęs, kad jis yra teisėtas savo dukros atstovas, kadangi ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu jam buvo leista dalyvauti procese. Po to, kai jo dukrai jau buvo suėję 18 metų, prokuroro nutarimu atnaujinus ikiteisminį tyrimą, skyriaus vyr. prokuroras konstatavo, kad jis yra įstatyminis atstovas. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūnė T. B. uždraudė jam dalyvauti procese, jis bandė išsiaiškinti, ką reikia sutvarkyti, kad galėtų atstovauti savo dukrą, siūlė pristatyti reikalingus dokumentus, tačiau T. B. pareiškė, kad ji to nepageidauja. Jo atžvilgiu T. B. nuo pat pradžių buvo priešiškai nusiteikusi. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, su ja buvo susitikęs tik vieną kartą. Dėl atnaujinto ikiteisminio tyrimo tyrėja nuo pirmos dienos pradėjo reikšti jam pretenzijas, ko jis nori ir ko siekia. Jis nėra linkęs konfliktuoti ir konflikto su ja neturėjo, nemano, kad rankos kišenėje yra nusikaltimas. Dėl tyrėjos elgesio kreipėsi jis į vidaus tyrimus, tačiau gavo atsakymą, kad sustabdytas tarnybinis patikrinimas, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas.

44Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos posėdyje T. B. parodė, kad jos žinioje buvo ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje E. Ž. (kaltinamojo dukra) buvo pripažinta nukentėjusiąja. Tą dieną ji turėjo atlikti akistatas, į kurias atvyko visi – E. Ž. su tėvu, G. B. su motina ir advokatu ir trys ar keturi nepilnamečiai. E. Ž. akistata turėjo vykti su visais nurodytais asmenimis. Ji pagal grafiką dirba iki 16.30 val. Pirmoji akistata turėjo vykti su G. B. Ji paaiškino A. Ž., kad jo dukra jau yra pilnametė, todėl jis negalės dalyvauti akistatoje kaip jos atstovas pagal įstatymą. Nuo to viskas ir prasidėjo. A. Ž. pasakė, kad akistatos nebus ir liepė dukrai eiti kartu. Išeidinėdamas pradėjo ją (T. B.) įžeidinėti, sakė, kad jai trūksta išsilavinimo, ji nežino įstatymų. Vieną akimirką ji, tikrai tuo suabejojusi, pasakė palaukti ir išėjo paskambinti prokurorui, tikslu pasitikslinti, ar tikrai nereikia nutarimo, kad pakeisti A. Ž. statusą. A. Ž. minėjo, kad, norint panaikinti nutarimą atstovui dalyvauti procese, reikalingas dar vienas nutarimas. Sugrįžusi ji paaiškino jiems, kad, jeigu dukra nori, kad jis (A. Ž.) atstovautų ją kaip atstovas, turi būti rašytinis prašymas, bei dokumentai, patvirtinantys jo teisinį išsilavinimą. Jis vis vien sakė, kad akistatos nebus, liepė E. Ž. eiti link išėjimo. Ji pasimetė, pasakė E. Ž., kad parašytų motyvuotą sprendimą, kodėl atsisako nuo akistatos, nes yra reikalingas dokumentas į bylą. A. Ž., pavadinęs ją neišmanėle, pavartojo necenzūrinius žodžius. Visi tai matė ir girdėjo. Jiems pradėjo judėti link išėjimo, ji ėjo jiems iš paskos, norėjo uždaryti duris, kad kažkaip juos (A. Ž. su dukra) sustabdyti. Tada jis ją pastūmė, ji įlėkė į kitą patalpą, o jai paėmus už durų rankenos, jis užstojo ją ir pristūmė prie sienos. Pastūmęs ją į nugarą, dukrai pasakė eiti.

45Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neatsimena, Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, jos tėvui A. Ž. paskambino ikiteisminį tyrimą atliekanti vyresnioji tyrėja T. B. ir pasakė, kad jai reikės atvažiuoti į komisariatą sudalyvauti akistatose, kurios turėjo vykti tarp jos ir kitų proceso dalyvių. Ji nežino, ar T. B. kvietė atvykti ir jos tėvą, tačiau, sužinojusi iš pastarojo, kad jai reikės dalyvauti akistatose, ji paprašė tėvo vykti kartu ir atstovauti ją numatytose akistatose.

46Jiems atvykus į komisariatą nurodytu laiku, budėtojų dalyje ji pamatė laukiančius G. B. su savo motina ir advokatu, vaiko teisių apsaugos atstovą, G. draugę V.f, kurios pavardės ji nežino, bei du vaikius, kurių vieną pažįsta iš matymo. Prie jų priėjusi tyrėja pasisveikino ir pasakė, kad netrukus prasidės akistatos. Jos tėvas buvo su policijos pareigūno uniforma, nes į akistatas vyko po darbo. Akistatos turėjo įvykti apie 15.30 val. Ji pasakė tyrėjai, jog pageidautų, kad akistatose dalyvautų ir jos tėvas, tačiau tyrėja pareiškė, kad jis neturi teisės dalyvauti akistatose ir ji nepageidauja, kad jis dalyvautų atliekant šį procesinį veiksmą. Tuomet jos tėvas pasakė, kad jis tokią teisę turi, kadangi šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažintas dukros atstovu, į ką tyrėja atsakė, jog jo dukrai jau yra 18 metų ir šios teisės jis nebeturi. Tėvui pasakius, kad reikia įforminti kažkokius dokumentus, kad jis ir toliau galėtų būti jos atstovu, tyrėja atsakė, jog ji nepageidauja, kad jos tėvas dalyvautų šiame ikiteisminiame tyrime atliekant procesinius veiksmus ir pareikalavo, kad ji parašytų prašymą, jog atsisako nuo akistatų. Tyrėja nenurodė dėl kokios priežasties ji nepageidauja, kad jai atstovautų jos tėvas. Ji paaiškino tyrėjai, kad jai reikia atstovo ir ji neketina atsisakyti nuo akistatų. Tuomet tyrėja pasakė, kad turi paskambinti ir pasitarti su prokuroru. Sugrįžusi po kelių minučių, pakartojo, jog nepageidauja, kad jos tėvas dalyvautų akistatose. Ji pasakė tyrėjai, kad be atstovo akistatose nedalyvaus, tėvas dar pasakė apie jos teisę turėti atstovą. Pasakę tyrėjai, kad išeina iš komisariato, jie pajudėjo prie išėjimo – tėvas išeidinėjo pirmas, ji jam iš paskos. Koridoriuje prie išėjimo durų tyrėja sugriebė ją už kairės rankos ir pradėjo tempti atgal, sakydama, kad sugrįžtų, kadangi visi čia dėl jos susirinko, o tėvą pro duris stūmė lauk, sakydama, kad jis jai nereikalingas. Tada į koridorių, pažiūrėti, kas čia vyksta, išėjo G. B., į ką tyrėja jai pasakė „eik ir daryk tai, apie ką mes kalbėjome“. Nežino, ką šiais žodžiais tyrėja norėjo pasakyti. Tyrėjai bandant pakartotinai ją už rankos tempti atgal, tėvas užstojo ją nugara ir ji išėjo iš komisariato, o tėvas iš paskos. Jokių veiksmų tyrėjos atžvilgiu jos tėvas nenaudojo. Kai jau jie buvo lauke, tyrėja, išlindusi pro lauko duris, dar kažką šaukė, kad jiems bus blogai (t.1, b.l. 28-29).

47Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. J. parodė, ginčas kilo dėl to, kad A. Ž. norėjo dalyvauti su dukra akistatoje, bet tyrėja neleido, nes ji buvo pilnametė ar kažkas tokio. Jis matė kaip mergaitė su tėvu išeidinėjo iš to komisariato, nors turėjo tuo metu būti akistata. Tyrėja T. B. užkirto jiems kelią, bet mergaitės tėvas nustūmė ją ranka tam, kad galėtų praeiti. Neprisimena, kad A. Ž. keiktųsi.

48Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. V. parodė, kad buvo atvykęs į akistatą dėl E. Ž. ir G. B.. Eglė atėjo su tėvu, kuris nustūmė tyrėją į šoną, prasilaisvino sau kelią ir pasakė, kad akistatos nebus. Jis buvo su policininko uniforma. Tyrėja ėjo iš paskos, sakė palaukti, kur jūs einate.

49Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytoju T. D. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto PK KPS tyrėju. A. Ž. nepažįsta, su T. B. įvykio metu jau buvo pažįstamas dvejus metus, dirba viename komisariate. 2014-11-13 sutiko Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS OVP specialistą Rimvydą Miškinį, kuris pasakė, kad prieš kelias dienas buvo susitikęs iš matymo pažįstamą Vilniaus RPK VPS Maišiagalos policijos nuovados tyrėją A. Ž., kuris pareiškė, kad nori išaiškinti pareigūną, kuris važinėja automobiliu „Citroen“ ir kuris „stoguoja“ bei konsultuoja asmenis, skriaudžiančius jo dukrą, bei trukdo ikiteisminiam tyrimui. Jis suprato, kad A. Ž. kalba apie jį ir tokiu būdu jį šmeižia. Dėl šio įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą.

50Taip pat parodė, kad 2014 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos ir laiko neprisimena, policijos komisariate leisdamasis laiptais ir būdamas laiptų aikštelėje tarp antrojo ir pirmojo aukštų, išgirdo žodinį konfliktą tarp uniformuoto pareigūno ir vyresniosios tyrėjos T. B.. Matė, kaip uniformuotas pareigūnas, savo kūnu buvo užstojęs durų praėjimą, neleido praeiti tyrėjai ir už nugaros praleidęs jauną šviesių plaukų panelę ir pasakė jai „eik greičiau“ ir išėjo paskui ją. Dėl ko jie ginčijosi, nežino, į jų pokalbio turinį neatkreipė dėmesio. Girdėjo kaip minėtas vyras išeidamas pasakė tyrėjai, kad ji paskaitytų baudžiamojo proceso kodeksą, nematė, kad T. B. atžvilgiu būtų panaudota fizinė jėga. Jis į konfliktą nesikišo, stebėjo, kol pareigūnas pasišalino iš komisariato. Iš tyrėjos T. B. sužinojo, kad tai buvo jį šmeižęs asmuo – A. Ž., kuris, jo manymu, tyrėjos atžvilgiu elgėsi netinkamai. Duodamas parodymus, žinojo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, būtent šio asmens, kuris jį šmeižė, atžvilgiu.

51Kolegijos vertinimu, asmenų, kurie, būdami suinteresuoti palankia jiems ikiteisminio tyrimo baigtimi, arba vienaip ar kitaip priešiškai nusiteikę A. Ž. atžvilgiu, prieštaringi parodymai negali būti pripažinti neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais A. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

52Kolegija taip pat nesivadovaus T. C. pirmosios instancijos teismas posėdyje duotais parodymais, kur jis parodė, kad yra vaiko teisių apsaugos specialistas, atstovauja vaiko teises apklausose teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Ką turėjo atstovauti šiuo konkrečiu atveju, neatsimena. Konfliktą pastebėjo, kai uniformuotas vyras pakeltu tonu kalbėjo su tyrėja. Ginčo esmės nežino, matė, kaip vyras tyrėjai ranka į petį padarė fizinį veiksmą, norėdamas ją pašalinti kaip fizinę kliūtį ir su triukšmais išėjo į prieškambarį. Tai buvo akivaizdus fizinės jėgos panaudojimas, negali kvalifikuoti, ar tai buvo smūgis, kumščiu ar plaštaka, ar tik stūmimas, tačiau tai buvo fizinis veiksmas į T. B. petį.

53Kolegija šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kitų liudytojų parodymai, jie prieštarauja ir pareikštam A. Ž. kaltinimui pagal BK 231 str. 1 d.

54Kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. Ž. atžvilgiu, nepagrįstai vadovavosi vienintelio liudytojo G. B. gynėjo advokato Benedikto Paulausko parodymais. Kolegijos vertinimu, liudytojo B.Paulausko parodymai negali būti vertinami, kaip šališki, nes jis šiame ikiteisminiame tyrime atstovavo G. B., galimai sužalojusios E. Ž., interesus, todėl netikėti jais kolegija neturi pagrindo.

55Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju advokatas Benediktas Paulauskas parodė, kad įvykio dieną 14 val. ar vėliau turėjo vykti akistata. Kai atėjo jis į PK, budinčioje dalyje jau buvo A. B. su dukra ir nemažai jaunuolių. Prie jų priėjo tyrėja, pasakė, kad visi susirinkę ir galima pradėti procesinį veiksmą. Po to, ji priėjo prie A. Ž. ir pradėjo su juo kalbėtis priešingame nuo durų kampe. Jis pokalbio tono ir turinio negirdėjo, atrodė, kad pokalbis vyko ramiai. Nebuvo kūno judesių, iš kurių būtų galima spręsti apie nenormalų pokalbio pobūdį. Baigus pokalbį, išeidinėjant iš budinčiosios dalies, (kokiu nuoseklumu išėjo nežino, berods tyrėja išėjo pirmiau, pareigūnas vėliau), jis bendravo su A. B. ir nematė kas tuo metu vyko. Kai pro jį praėjo du pareigūnai, išgirdo piktoką žodį „pasitrauk, ar netrukdyk“. Balsas buvo vyriškas. Po to tyrėja grįžo ir pranešė, kad procesinio veiksmo nebus, kadangi atsisako E. Ž. tėvas. A. B. jam buvo sakiusi, kad E. Ž. atstovas yra jos tėvas.

56Magnetinėse laikmenose esantis vaizdo įrašas ir vaizdo įrašų apžiūros protokolas (t.1, b.l. 13-17) nepakankamai informatyvūs, kad galėtų patvirtinti ar paneigti nors vieną reikšmingą bylai aplinkybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo.

57Kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. Ž. kaltę byloje nėra, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

58Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž. siekė apsaugoti savo dukrą E. Ž. nuo kėsinimosi į Konstitucijos ir įstatymų garantuotas jos teises baudžiamajame procese, jo tyčia nebuvo nukreipta trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnei atlikti su ikiteisminiu tyrimu susijusias pareigas, todėl konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju A. Ž. veiksmuose, tai yra jo pareiškime, kad jo dukra E. Ž. nedalyvaus akistatose be tinkamo atstovavimo, siūlyme pareigūnei paskaityti baudžiamojo proceso kodeksą ir kartu su dukra pasišalinime iš policijos komisariato, nėra nusikaltimo, numatyto BK 231 str. 1 d., sudėties būtinųjų požymių.

59Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio), taikytina tik tuomet, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai.

60Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

61Kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurioje teigiama, jog pripažinta, kad A. Ž. elgėsi įžūliai, jo veiksmai buvo destruktyvūs – jis kitų asmenų, tame tarpe ir nepilnamečių akivaizdoje, vilkėdamas policijos pareigūno uniformą, laikydamas rankas kišenėse, kalbėdamas su pareigūne moterimi pakeltu tonu, net ir pastumdamas pareigūnę, akivaizdžiai pademonstravo žemą vidinės kultūros lygį, kas, pirmosios instancijos teismo manymu, neatitinka pareigūnams keliamų etikos reikalavimų.

62Kaip jau buvo minėta, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę ir šią pirmosios instancijos teismo išvadą byloje nėra, o statutinių pareigūnų drausminės atsakomybės klausimas nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kurios nepatvirtina byloje esantys įrodymai, užkerta kelią Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka A. Ž. ir T. B. atžvilgiu atlikti nešališką tarnybinį patikrinimą, tikslu nustatyti, ar šių statutinių pareigūnų veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo požymių, tai yra, nustatyti, ar jie savo veiksmais nepažeidė vidaus tarnybos tvarkos, kuri yra ne kas kita, kaip teisės normomis reglamentuota vidaus tarnybos santykių visuma. Pareigūno statusas – pareigūno teisinė padėtis (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) – viena vidaus tarnybos sąlygų, būtinų tokiems teisiniams santykiams atsirasti. Šis statusas siejamas su jo tarnybos reglamentavimu ir turimais įgaliojimais, kartu aprėpiantis ir valstybės tarnautojo veiklos etiką (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 5 punktas). Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 ,,Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, apibrėžia valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais. Iš šio norminio akto turinio akivaizdu, kad jame įtvirtinti etikos principai taikytini valstybės tarnautojo tarnybinei veiklai. Šią išvadą patvirtina ir Etikos taisyklių 12 punkto nuostata, numatanti vadovo teisę spręsti dėl tarnybinio patikrinimo reikalingumo kai valstybės tarnautojas nesilaiko valstybės tarnautojų etikos veiklos principų.

63Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, nors dėl atskirų pirmosios instancijos teismo argumentų kolegija nesutinka, tačiau iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.

64Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

65Apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyvią nuomonę dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, vėlgi, remdamasi tais pačiais argumentais, dėl kurių skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pakeisti ar panaikinti šį nuosprendį.

66Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

67Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 3. A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis neturėdamas ikiteisminio tyrimo... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-28 nuosprendžiu išteisino A. Ž.... 5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikalingas ne tik veiksmų, kurie... 6. Teismo vertinimu, tai buvo trumpalaikis kaltinamojo A. Ž. (remiantis vaizdo... 7. Šiame kontekste teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo veiksmas –... 8. Teismas taip pat pripažino, jog A. Ž. elgėsi įžūliai, jo veiksmai buvo... 9. 2016-02-23 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros... 10. Savo skunde prokurorė nurodo, jog nepritaria pirmosios instancijos teismo... 11. Prokurorė taip pat mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tyrėja... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą... 13. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo... 14. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio... 15. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 16. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 17. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 18. Pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. atsako tas, kas bet kokiu būdu... 19. Tam kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį, būtini visi šios... 20. Pagal teismų praktiką, aiškinant BK 231 str. 1 d. nuostatas, formuluotė... 21. Visais atvejais, sprendžiant, ar buvo padaryta veika, numatyta BK 231 str.,... 22. Minėta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas... 23. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2013-08-06 Vilniaus aps. VPK... 24. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad A. Ž., būdamas... 25. Pagal BPK 54 str. 1 d. atstovas pagal įstatymą turi teisę dalyvauti... 26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2PK VPS PP... 27. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 182 str. 1 d. asmuo iškviečiamas į apklausą... 28. Faktinėmis bylos aplinkybėmis taip pat nustatyta, jog šaukimas E. Ž.... 29. Apie tai, kad A. Ž. negalės atstovauti dukrą tyrėjos T. B. rengiamose... 30. Pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 dalies 1... 31. Baudžiamajame procese, skirtingai nei civiliniame procese, nepilnamečiais... 32. Baudžiamojo proceso įstatymas, tiek teismų formuojama praktika taip pat... 33. Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad įvykio metu... 34. Lietuvos Respublikos BPK 45 str. nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir... 35. BPK 81 str. 1 d. 7 p. garantuoja liudytojui teisę turėti atstovą, tuo pačiu... 36. Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad... 37. Pažymėtina ir tai, kad BPK 55 str. 4 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo... 38. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo... 39. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje T. B. patvirtino, kad iš... 40. Tyrėja pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad pagal grafiką... 41. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad prieš pareigūnę T. B. buvo... 42. A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 43. Jis buvo įsitikinęs, kad jis yra teisėtas savo dukros atstovas, kadangi... 44. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 45. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Ž. parodė, kad 2013 m.... 46. Jiems atvykus į komisariatą nurodytu laiku, budėtojų dalyje ji pamatė... 47. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju R. J. parodė,... 48. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju V. V. parodė, kad... 49. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme liudytoju... 50. Taip pat parodė, kad 2014 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos ir laiko... 51. Kolegijos vertinimu, asmenų, kurie, būdami suinteresuoti palankia jiems... 52. Kolegija taip pat nesivadovaus T. C. pirmosios instancijos teismas posėdyje... 53. Kolegija šio liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jie neatitinka... 54. Kolegija, kaip nepagrįstus, atmeta prokurorės apeliacinės instancijos teismo... 55. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju advokatas... 56. Magnetinėse laikmenose esantis vaizdo įrašas ir vaizdo įrašų apžiūros... 57. Kolegijos nuomone, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių A. Ž. kaltę... 58. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž. siekė apsaugoti... 59. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 60. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką... 61. Kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurioje teigiama,... 62. Kaip jau buvo minėta, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių A. Ž. kaltę... 63. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, nors dėl... 64. Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė... 65. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyvią nuomonę dėl... 66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 67. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo...