Byla 2A-1024-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“, atsakovų A. K. ir R. A. bei trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko apeliacinius skundus ir atsakovo A. K. prisidėjimą prie atsakovo R. A. apeliacinio skundo bei trečiojo asmens valstybės įmonės Turto banko prisidėjimą prie ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-99-210/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“, A. K. ir R. A. dėl tarpusavio skolų suderinimo akto, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, bei taikos sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo iš A. K. ir R. A., trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „Longista“ patikslintame ieškinyje (t. 4, b. l. 27–41) prašė: 1) pripažinti negaliojančiais (niekiniais) skolų suderinimo 2008-07-11 aktą, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, ir tarp BUAB „Senasis dvaras“ ir BUAB „Longista“ 2008-07-11 sudarytą taikos sutartį; 2) taikyti restituciją ir pripažinti BUAB „Longista“ 749 352,96 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolą už atliktus darbus iš BUAB „Senasis dvaras“; 3) priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir R. A. BUAB „Longista“ naudai 749 352,96 Eur; 4) priteisti iš atsakovų BUAB „Longista“ naudai bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad ginčo sandorius prašo pripažinti negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu, nes šie pažeidė BUAB „Longista“ kreditorių teises ir interesus, o alternatyvų žalos atlyginimo reikalavimą reiškia ginčo sandorių sudarymo metu buvusiam BUAB „Longista“ vadovui A. K. ir tuometiniam BUAB „Longista“ vieninteliam akcininkui R. A.
  3. Pasak ieškovės, ginčo sandoriais buvo atliktas BUAB „Longista“ ir BUAB „Senasis dvaras“ 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) dydžio tarpusavio reikalavimų įskaitymas. BUAB „Longista“ reikalavimo teisė į BUAB „Senasis dvaras“, kuri pasibaigė atlikus ginčijamą įskaitymą, buvo kilusi iš statybos rangos teisinių santykių, BUAB „Senasis dvaras“ (užsakovei) pilnai neatsiskaičius su BUAB „Longista“ (rangove) už atliktus statybos darbus pagal šalių sudarytą 2006-04-27 sutartį. BUAB „Senasis dvaras“ reikalavimo teisės, kuri pasibaigė atlikus ginčijamą įskaitymą, viena dalis (1 259 264,58 Lt) buvo kilusi iš atsakovo R. A. ir jo giminaičio L. A. su BUAB „Longista“ sudarytų paskolos sutarčių (L. A. ir atsakovas R. A. savo reikalavimo teises į BUAB „Longista“ perleido BUAB „Senasis dvaras“), o kita dalis reikalavimo – iš, atsakovų teigimu, nekokybiškai atliktų darbų. BUAB „Longista“ ir BUAB „Senasis dvaras“ 2008-07-11 pasirašė taikos sutartį, kuria patvirtino, kad po atliktų įskaitymų atsakovė BUAB „Senasis dvaras“ ieškovei BUAB „Longista“ liko skolinga tik 386,20 Lt.
  4. Po atlikto įskaitymo ir taikos sutarties sudarymo BUAB „Longista“ jau nebeturėjo jokių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais ir Vilniaus apygardos teismo 2008-12-08 nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismas 2011-07-27 iškėlė bankroto bylą ir atsakovei BUAB „Senasis dvaras“.
  5. Ginčijama taikos sutartis buvo pateikta Šiaulių miesto apylinkės teismui ir 2008-08-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4679-772/2008 patvirtinta supaprastinto proceso tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atnaujinęs procesą byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2012-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 atmetė buvusių sutarties šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, konstatavęs, kad taikos sutartis, kuria buvo patvirtintas įskaitymas, pažeidė ieškovės – BUAB „Longista“, kreditorių teises ir prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartį paliko nepakeistą, papildomai nurodęs, kad įskaitymas įvyko ieškovei esant nemokiai.
  6. Atsakovų A. K. ir R. A. civilinę atsakomybę ieškovė kildino iš jų neteisėtų veiksmų, sutinkant su atliktu įskaitymu ir pasirašant ne tik skolų suderinimo aktą, bet ir taikos sutartį. Nors skolų suderinimo aktas ir taikos sutartis pasirašyti įmonės vadovo, tačiau už šiuos veiksmus atsakingas ir vienintelis akcininkas R. A., kuris žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir buvo nesąžiningas, perleisdamas savo reikalavimo teises į bendrovę giminystės santykiais susijusiems asmenims (BUAB „Senasis dvaras“ akcininku buvo F. A.), o pats atgaudamas skolas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017-05-16 sprendimu (t. 5, b. l. 142–155) ieškovės BUAB „Longista“ ieškinį atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ patenkino: 1) pripažino negaliojančiais skolų suderinimo 2008-07-11 akto pagrindu atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ atliktą 749 352,96 Eur įskaitymą ir tarp BUAB „Longista“ ir BUAB „Senasis dvaras“ 2008-07-11 sudarytą taikos sutartį; taikė restituciją ir grąžino šalis į iki sandorių sudarymo buvusią padėtį – ieškovei BUAB „Longista“ grąžino reikalavimo teisę į BUAB „Senasis dvaras“ pinigines lėšas – 749 352,96 Eur; 2) ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų A. K. ir R. A. ieškovei BUAB „Longista“ 210 898,58 Eur dydžio žalos atlyginimą solidariai; 3) priteisė valstybei iš atsakovų A. K. ir R. A. po 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 4) priteisė valstybei iš atsakovų A. K. ir R. A. po 1 217,34 Eur žyminio mokesčio.
  2. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad ginčijami dokumentai nėra sandoriais. Ginčijami skolų suderinimo ir įskaitymo aktai bei taikos sutartis patvirtino bendrą abiejų pusių valią pripažinti tarpusavio skolas, taip pat sutikimą, kad būtų atliktas įskaitymas, ir susitarimą dėl likusių įsipareigojimų vykdymo.
  3. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. BUAB „Senasis dvaras“, atlikdama įskaitymą, o BUAB „Longista“ vadovas ir akcininkas, žinodami apie ieškovės įmonės finansinę padėtį, tačiau nepaisant to, sutikdami su įskaitymu, pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir suteikė nepagrįstą pirmenybę vienam kreditoriui, kuriam taip pat buvo aiškiai žinoma finansinė kitos sandorio šalies padėtis.
  4. Teismas nustatė, jog BUAB „Longista“ dėl ginčo sandorių sudarymo tapo nemokia, kartu pažymėjęs, jog jau 2007 m. pabaigoje BUAB „Longista“ atitiko Įmonių bankroto įstatyme apibrėžtus nemokumo kriterijus – per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto viso bendrovės turto vertės. Ginčijami sandoriai taip pat pažeidė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, nes jų sudarymo metu BUAB „Longista“ jau buvo skolinga valstybės biudžetui – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV, Sodra).
  5. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė privalėjo sutikti su skolų suderinimo aktu visa apimtimi bei atliktu įskaitymu ir pasirašyti taikos sutartį. Priešingai, pagal dalį paskolos sutarčių, iš kurių kylančios reikalavimo teisės buvo perleistos susijusiam asmeniui atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ ir jos įskaitytos, paskolos turėjo būti grąžintos tik 2010-12-31, reikalavimo teisių perleidimo metu buvo sutrumpintas šių paskolų grąžinimo terminas, o reikalavimo dalis dėl atliktų darbų kokybės apskritai nebuvo ginčijama.
  6. Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, teismas pažymėjo, jog sandorio šalys grąžintinos į padėtį iki sandorių sudarymo, ieškovei grąžinant749 352,96 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Senasis dvaras“.
  7. Teismas, pasiremdamas viešais LITEKO duomenimis apie BUAB „Senasis dvaras“ bankroto bylos eigą, sprendė, jog galimybės patenkinti ieškovės reikalavimą iš BUAB „Senasis dvaras“ turimo turto yra abejotinos, todėl ieškovė pagrįstai kelia BUAB „Longista“ buvusio vadovo A. K. ir vienintelio akcininko R. A. civilinės atsakomybės klausimą. Teismas pripažino, kad atsakovo A. K. veiksmai (neveikimas, sutikimas su įskaitymu, skolos iš BUAB „Senasis dvaras“ nereikalavimas, neprieštaravimas skolų grąžinimo terminų sutrumpinimui) yra neteisėti ir turėję įtakos žalai bei įmonės nemokumui kilti. Akivaizdu, kad BUAB „Longista“ direktoriui buvo žinoma bendrovės finansinė situacija, įsipareigojimai valstybės biudžetui.
  8. Atsakovo R. A. civilinės atsakomybės sąlygas teismas taip pat pripažino įrodytomis. Atsakovas R. A. atliko nesąžiningus veiksmus, perleisdamas savo reikalavimo teises į BUAB „Longista“ susijusiam asmeniui, t. y. savo tėvo F. A. įmonei BUAB „Senasis dvaras“, taip susigrąžindamas bendrovei suteiktas paskolas, žinodamas, kad BUAB „Senasis dvaras“ savo reikalavimo teises į BUAB „Longista“ patenkins įskaitymu, t. y. bus pažeistos bendrovės, kurios vienintelis akcininkas jis buvo, ir jos kreditorių teisės. Atsakovas R. A. po kelių savaičių pardavė BUAB „Longista“ akcijas, o po kelių mėnesių tapo BUAB „Senasis dvaras“ akcininku ir vadovu. Pripažinęs šių atsakovų veiksmų dėl ieškovei (jos kreditoriams) padarytos žalos bendrumą, teismas ieškovei žalos atlyginimą priteisė iš atsakovų A. K. ir R. A. solidariai.
  9. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, teismas atsakovų A. K. ir R. A. veiksmais padarytos tiesioginės žalos dydį susiejo ne su visa sandorio metu atsakovės įskaityta suma, bet su ta jos dalimi, kuri, pasirašius darbų priėmimo aktą ir suderinus priešpriešinius reikalavimus bei skolas, po atlikto įskaitymo atsirado kaip mokėtini mokesčiai valstybei (614 553,52 Lt biudžetui ir 113 637,09 Lt Sodrai), iš viso 210 898,58 Eur (728 190,61 Lt), tokio dydžio VMI ir VSDFV finansiniai reikalavimai buvo pareikšti ir ieškovės bankroto byloje.
  10. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-26 nutartyje, todėl, sutikdamas su šia nutartimi, vertino, jog senaties termino praleidimo priežastys tiek actio Pauliana, tiek ir žalos atlyginimo ieškiniui pareikšti laikytinos svarbiomis ir senaties terminas ieškovei atnaujintas pagrįstai.
  1. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ir prisidėjimų prie apeliacinių skundų argumentai
  1. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 1–4) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. ir tenkinti šiuos ieškinio reikalavimus visiškai – priteisti 749 352,96 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė žalos dydį nustatančias teisės normas (CK 6.249 str.) bei pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį (įrodymų vertinimas). Teismui pritaikius restituciją, BUAB „Senasis dvaras“ bus nepajėgi įvykdyti net ir dalies teismo sprendimo. Tokiu atveju ieškovė neatgauna jai priklausančių sumų ir negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai padaroma žala, lygi iš BUAB „Senasis dvaras“ neatgautai sumai. BUAB „Senasis dvaras“ bankroto byla iš esmės baigta ir jokio turto nėra. Dėl šios priežasties nebuvo jokio pagrindo priteistinos žalos dydį iš A. K. ir R. A. mažinti iki 210 898,58 Eur.
    2. Teismas netinkamai aiškino solidariąją atsakovų atsakomybę (CK 6.6 str. 3 d.) bei pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų prarasta galimybė atsiskaityti ne tik su antros eilės kreditoriais, bet ir su kitais kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas įmonės ir visų kreditorių vardu. Be to, iš gautų lėšų pirmiausiai bus atlyginamos administravimo išlaidos. Atsakovai veikė kartu ir žinojo apie bendrus veiksmus, be to, konstatuota ir nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str.), todėl nėra pagrindo diferencijuoti iš atsakovų priteisintos žalos dydį. Teismas nemotyvavo, kodėl argumentai dėl 749 352,96 Eur žalos priteisimo iš atsakovų yra tenkinami tik iš dalies. Teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė.
  2. Ieškovė BUAB „Longista“ apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 9–12) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. ir priimti naują sprendimą – tenkinti šiuos ieškinio reikalavimus visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos dydį vertino tik kaip žalą, padarytą pirmesnės eilės kreditoriams. Vien tai, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, BUAB „Senasis dvaras“ yra lygiavertis kreditorius su kitais kreditoriais, nereiškia, jog kitiems kreditoriams nesąžiningu ir neteisėtu sandoriu nėra padaryta žalos. Priešingai, dėl šio sandorio buvo pažeisti ir tos pačios eilės kreditorių teisės ir interesai.
    2. Su pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos dydžio nesutiktina ir todėl, kad pirmosios instancijos teismas nevertino žalos dydžio ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado vėliau, nei sudarytas ginčijamas įskaitymo sandoris, atžvilgiu. Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, BUAB „Senasis dvaras“ atgautų reikalavimo teises į BUAB „Longista“, taigi visos ginčijamu sandoriu padarytos žalos nepakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, dėl ko ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti tenkintas visiškai.
  3. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 69–75) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Ieškovei jau 2009 metais buvo žinoma apie galimą jos teisės pažeidimą, o ieškinys pareikštas po ketverių metų, kas leidžia konstatuoti tiek CK 6.66 straipsnio 3 dalies, tiek CK 1.125 straipsnio 8 dalies nustatytų ieškinio senaties terminų praleidimą. Teismas nenurodė, kokioje byloje ir kada priimtą nutartį turi omenyje, teigdamas, jog senaties termino klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Ieškovė prašymo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus senaties terminus nebuvo pareiškusi.
    2. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad R. A. būtų sudaręs kokius nors reikalavimo perleidimo sandorius, susijusius su BUAB „Longista“ ir / ar BUAB „Senasis dvaras“. Negalima teigti, kad asmuo buvo nesąžiningas sudarydamas sandorius, kai jis tokių sandorių iš viso nesudarė. Byloje pateikti duomenys tik apie F. A. su BUAB „Senasis dvaras“ sudarytus susitarimus dėl tarpusavio atsiskaitymų ir reikalavimų perleidimo. Bent keturių (iš penkių) šių sandorių sudarymo metu (laikotarpiu iki 2008-07-08) R. A. su BUAB „Longista“ nebuvo niekaip susijęs, o BUAB „Senasis dvaras“ akcininku R. A. tapo 2008-10-13. Teismas nevertino VSDFV 2013-08-19 ir VMI 2013-08-14 pažymos, kuriose nurodyta, jog BUAB „Longista“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir valstybės, savivaldybių ir valstybės pinigų fondams 2008-07-11 buvo neskolinga. Teismas nepagrįstai preziumavo atsakovo R. A. nesąžiningumą. Teismo sprendime nėra nurodytas joks R. A. sudarytas sandoris, todėl neegzistavo nė viena iš CK 6.67 straipsnyje nurodytų sąlygų. Teismas nenurodė, kokius R. A. veiksmus laiko nesąžiningais. Atsakovas R. A. jokių reikalavimų BUAB „Longista“ atžvilgiu neturėjo ir juolab jie nebuvo patenkinti. R. A. BUAB „Longista“ akcininku buvo iš viso tik 21 dieną.
    3. Neaišku kokią patirtą žalą teismas priteisė: ieškinys reikštas BUAB „Longista“ kreditorių interesais, teismas nurodė, kad žala laiko įmonei (manytina, BUAB „Longista“) atsiradusią žalą mokesčių pavidalu. Todėl yra pagrindas teigti, jog teismas išėjo už ieškinio ribų ir tenkino reikalavimą, kurio ieškovė nebuvo pareiškusi. Be to, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas jokių mokestinių padarinių BUAB „Longista“ nesukūrė.
  4. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde (t. 6, b. l. 24–39) prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-05-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės BUAB „Longista“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo išvada, jog ieškovei BUAB „Longista“ paskolas suteikę asmenys R. A., L. A. reikalavimo perleidimo sutarčių dėka susigrąžino pinigus (1 259 264,58 Lt), nepagrįsta, nes jokių pinigų mokėjimų šiems asmenims byloje nėra. Ieškovė neatskyrė kieno interesai ginami pareikštu ieškiniu – ar pačios bendrovės interesai, ar bendrovės kreditorių interesai. Ginčijant BUAB „Senasis dvaras“ atliktą įskaitymą turėjo būti vertinamas paties BUAB „Senasis dvaras“, kaip BUAB „Longista“ skolininkės, mokumas, o ne BUAB „Longista“ mokumas; turėjo būti tiriama, kaip BUAB „Senasis dvaras“ sandoris pažeidė BUAB „Longista“ interesus, bet ne kaip BUAB „Longista“ pažeidė savo kreditorių interesus.
    2. Nėra galimybės ginčyti vienašalį įskaitymą Pauliano ieškiniu, skolininku traktuojant ieškovės skolininką, nes BUAB „Senasis dvaras“ turėjo įstatymo įtvirtintą teisę atlikti įskaitymą nepriklausomai nuo BUAB „Longista“ faktinio (ne)mokumo (CK 6.140 str.). Bet kuriuo atveju ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo actio Pauliana sąlygų, pavyzdžiui, supainiojo kreditorių ir skolininką pagal CK 6.66 straipsnį bei įrodinėjo savo nemokumą, o ne skolininkės BUAB „Senasis dvaras“.
    3. BUAB „Longista“ neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į BUAB „Senasis dvaras“. Byloje nėra jokių apskaitos dokumentų, patvirtinančių šią BUAB „Longista“ reikalavimo teisę. Skolininke, sudariusia ginčijamą sandorį, laikant pačią BUAB „Longista“, byloje turėjo būti vertinama, ar ginčijamo sandorio dieną buvo kreditorių, kurie turėjo vykdytinų reikalavimų, ar tokių kreditorių reikalavimai vis dar galiojo ieškinio pareiškimo metu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, su kuriais konkrečiai kreditoriais iki šiol nėra atsiskaityta. Klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaita remtis negalima, nes iš jos neaišku, ar reikalavimai 1 597 634,17 Lt sumai 2008-07-11 dienai buvo vykdytini, ataskaita nepatvirtinta jokiais buhalteriniais dokumentais.
    4. Neįrodyta ir antroji Pauliano ieškinio sąlyga – skolininke, sudariusia ginčijamą sandorį, laikant BUAB „Senasis dvaras“, BUAB „Senasis dvaras“ atliktas įskaitymas kreditorės BUAB „Longista“ teisių nepažeidė, nes BUAB „Senasis dvaras“ įskaityta suma sumažino savo prievolę pačiai kreditorei BUAB „Longista“, su ja atsiskaitė. BUAB „Senasis dvaras“ nėra BUAB „Longista“ kreditorių skolininkė, todėl BUAB „Longista“, veikdama BUAB „Longista“ kreditorių vardu, nėra tinkamas subjektas reikšti actio Pauliana ieškinius BUAB „Senasis dvaras“ sudarytiems sandoriams panaikinti. Vien BUAB „Longista“ balanso duomenų vertinimas sunkios BUAB „Longista“ finansinės būklės neįrodo, nes panašūs finansiniai rodikliai buvo nuo BUAB „Longista“ įsteigimo. VSDFV 2013-08-19 raštas ir VMI 2013-08-14 raštas paneigia prielaidas apie BUAB „Longista“ skolas valstybės ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams ginčijamo įskaitymo atlikimo metu. Be to, jokie pirmesnės eilės kreditoriai nėra nurodyti pačios ieškovės pateiktoje klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaitoje. Ne ginčijami sandoriai buvo BUAB „Longista“ bankroto priežastimi, o naujo BUAB „Longista“ faktinio vadovo ir vienintelio akcininko V. A. veiksmai (įmonės veiklos nutraukimas).
    5. Vadovo atsakomybė ex lege (pagal įstatymą) yra pačiai bendrovei, o kreditoriams jo atsakomybė galima dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą netinkamą vykdymą. Sprendžiant dėl vadovo atsakomybės bendrovei, pažymėtina, jog atsakovas A. K. nepažeidė jokių fiduciarinių ar lojalumo pareigų BUAB „Longista“. Teismo sprendime nėra konkrečiai nurodoma, kokias pareigas ir kam pažeidė atsakovas A. K. Ginčijamas įskaitymas nebuvo A. K. veiksmų rezultatas, o BUAB „Senasis dvaras“ vienašalis sandoris. A. K. požiūris (sutikimas ar nesutikimas) į įskaitymą nieko nereikštų. Už tai, kad BUAB „Senasis dvaras“ 2008-07-11 įskaitymas nebuvo ginčijamas teisme, atsakingas ne nuo 2008-07-14 vaiko priežiūros atostogose buvęs A. K., bet realus, faktinis vadovas V. A. BUAB „Senasis dvaras“ 2008-07-11 įskaitymu nebuvo padaryta jokios žalos BUAB „Longista“, nes BUAB „Longista“ dėl ginčijamo sandorio neprarado jokio turto, dėl jo sudarymo vien pasibaigė abiejų subjektų priešpriešinės prievolės. Nors Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-26 nutartimi nurodė ištirti BUAB „Senasis dvaras“ įskaitymo teisėtumą, tačiau teismas paties įskaitymo teisėtumo nevertino, taigi BUAB „Senasis dvaras“ įskaitymas yra teisėtas ir pagrįstas.
    6. Sprendžiant dėl vadovo atsakomybės kreditoriams, pažymėjo, jog A. K. neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti žalos BUAB „Longista“ kreditoriams. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams / pervedimams grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas, todėl ginčo atveju jis netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1688/2014).
    7. Teismas iš BUAB „Senasis dvaras“ skolos nepriteisė, todėl ar BUAB „Senasis dvaras“ atsiskaitys su BUAB „Longista“, ar reikš priešpriešines pretenzijas dėl rangos darbų metu padaryto broko – tai yra ne šios bylos klausimai. Taigi ir žalos, kildintos iš to, kad BUAB „Senasis dvaras“ neatsiskaitys su ieškove, dar nėra. Bet kokiu atveju žalos dydis yra neaiškus. Be to, žala kreditoriams VMI ir VSDFV nėra įrodyta. Teismas, priteisdamas žalą, peržengė ieškinio ribas, nes ieškiniu nebuvo pareikštas reikalavimas atlyginti 210 989,58 Eur dydžio žalą kreditoriams VMI ir VSDFV, ieškovė prašė žalos atlyginimo kreditoriams, nurodytiems klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaitoje, kurioje nėra nei VMI, nei VSDFV. Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas ne tik atitinka dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Pažymi ir tai, kad teismų praktikoje bendrovės mokestinės prievolės nepripažįstamos žala, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų.
    8. Atsakovo A. K. veiksmai neturėjo įtakos BUAB „Senasis dvaras“ mokumui, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų ir BUAB „Senasis dvaras“ galimo neatsiskaitymo su ieškove. Jei BUAB „Longista“ administratorius būtų tinkamai vykdęs savo pareigas (BUAB „Longista“ 2009-12-16 ieškinys, tapatus ieškiniui nagrinėjamoje byloje, buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovės kaltės), BUAB „Senasis dvaras“ turimo turto būtų užtekę atsiskaityti su BUAB „Longista“. Jei BUAB „Senasis dvaras“ šiandien būtų moki, žalos niekas nereikalautų. Tai, kad BUAB „Longista“ nebegali atsiskaityti su kreditoriais, lėmė naujojo BUAB „Longista“ akcininko ir faktinio vadovo V. A. veiksmai. Nėra jokių prielaidų konstatuoti atsakovo A. K. tyčią ar didelį neatsargumą.
    9. Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1258/2012 nurodyti faktai (įskaitymo metu buvęs ieškovės įsiskolinimas pirmesnės eilės kreditoriams) negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Motyvuojamojoje dalyje nurodyti faktai nedalyvavusiems byloje asmenims pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nėra privalomi ir prejudicijos nesukuria. A. K. ir R. A. į civilinės bylos Nr. 2-3583-577/2012 nagrinėjimą nebuvo įtraukti.
  5. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į atsakovų A. K. ir R. A. apeliacinius skundus (t. 6, b. l. 42–48) prašo skundų netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Teismas pagrįstai taikė Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį. Priešingu atveju ši imperatyvi norma taptų mirusi. Įskaitymo atlikimo metu BUAB „Longista“ įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 597 634,17 Lt. BUAB „Longista“ kasoje buvo tik 4 679,33 Lt, o sąskaitose bendrovė turėjo vos daugiau nei 10 000 Lt. Tai parodo, jog įskaitymo metu bendrovės finansinė situacija buvo prasta. Remiantis ieškovės finansinių dokumentų duomenimis bei Vilniaus apygardos teismo 2008-12-08 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. B2-3866-578/2008 išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki.
    2. Atmestini atsakovų argumentai, kad ieškovės pateikta BUAB „Longista“ klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaita nelaikytina tinkamu įrodymu. Už tinkamą BUAB „Longista“ buhalterinės apskaitos vedimą ir pirminius buhalterinius dokumentus buvo atsakingi patys atsakovai. Jeigu, anot atsakovų, administratorius klaidina teismą, pateikdamas žinomai melagingą informaciją, atsakovai turėjo galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas.
    3. Teismas tinkamai nustatė, kad dėl atsakovo A. K. veiksmų įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Atsiskaitymas su pasirinktu kreditoriumi yra A. K. fiduciarinės pareigos pažeidimas. Kitas atsakovas R. A. taip pat neabejotinai žinojo (turėjo žinoti), jog UAB „Longista“ privalo sumokėti valstybei mokestinę nepriemoką, taip pat jog sudarant su kita susijusia įmone BUAB „Senasis dvaras“ skolų suderinimą, pažeidžiamos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos. Atsakovai kaip ilgametę patirtį turintys verslininkai galėjo ir privalėjo žinoti, kad dėl ginčijamo įskaitymo atsiras prievolės valstybės biudžetui – šią aplinkybę konstatavo teismas nurodydamas, jog sudarius ginčo sandorius atsirado mokėtini mokesčiai valstybei (iš viso 210 898,58 Eur). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkto bei 81 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.
  6. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškė prisidedantis prie ieškovės BUAB „Longista“ pareikšto apeliacinio skundo (t. 6, b. l. 50).
  7. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškovės BUAB „Longista“ ir trečiojo asmens VĮ „Turto banko“ apeliacinius skundus (t. 6, b. l. 54–55) prašo šių skundų netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, grąžino šalis į pradinę padėtį, taigi jokios žalos negali būti. Byloje nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų BUAB „Senasis dvaras“ piniginę prievolę ir jos dydį. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, su kuriais konkrečiai kreditoriais, nurodytais klientų apyvartos ataskaitoje, iki šiol nėra atsiskaityta.
    2. Atsakovo A. K. veiksmai neturėjo įtakos BUAB „Senasis dvaras“ mokumui, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. K. veiksmų ir aplinkybės, kad BUAB „Senasis dvaras“ galimai neatsiskaitys su BUAB „Longista“. Tai, kad BUAB „Senasis dvaras“ finansinė padėtis pasikeitė, nėra A. K. veiksmų pasekmė. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
  8. Atsakovas A. K. pareiškė prisidedantis prie atsakovo R. A. pareikšto apeliacinio skundo (t. 6, b. l. 81–82).

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, bankrutuojanti bendrovė, pasirinko tokius pažeistų teisių gynimo būdus: pirma, pareikšdama actio Pauliana ieškinį ir ginčydama jos su atsakove BUAB „Senasis dvaras“ sudarytą skolų suderinimo aktą ir taikos sutartį, kurių pagrindu, ieškovės teigimu, nepagrįstai buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, prašydama juos pripažinti negaliojančiais (niekiniais); antra, prašydama taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ bei solidariai iš atsakovų A. K., ginčijamo sandorio metu ėjusio ieškovės vadovo pareigas, ir vienintelio jos akcininko atsakovo R. A. 749 352,96 Eur, reikalavimo teisę į šiuos atsakovus grįsdama žalos, siejamos su siekiamais nuginčyti sandoriais, padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašią savo faktinėmis aplinkybėmis situaciją, jau yra pateikęs išaiškinimus dėl tokių šalia restitucijos subsidiariai reiškiamų civilinės atsakomybės taikymo reikalavimų, pažymėdamas, kad jie gali būti reiškiami tik įstatymų nustatytais atvejais, o nustatytos vieno reikalavimo (actio Pauliana) sąlygos nesuponuoja, kad nustatytos ir deliktinės bendrovės vadovo atsakomybės sąlygos, kurios turi būti ieškovo savarankiškai įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017). Taigi, laikantis šalių apeliaciniais skundais nustatytų ribų bei minėtų kasacinio teismo išaiškinimų, teisėjų kolegija atskirai įvertina actio Pauliana ieškinio ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimo pagrįstumą.

6Dėl ieškinio senaties

  1. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą tiek reikšti actio Pauliana ieškinį, tiek ieškinį dėl žalos atlyginimo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakęs, kad šį klausimą jau yra išsprendęs Lietuvos apeliacinis teismas, nenurodė, kurioje byloje ir kada tai padaryta, juolab kad ieškovė prašymo atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistus ieškinio senaties terminus nebuvo pareiškusi. Kadangi praleista ieškinio senatis yra savarankiškas pagrindas reikalavimams atmesti net nevertinant tokių reikalavimų faktinio ir teisinio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-460-915/2015), teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje 2014-06-26 priimta nutartimi Nr. 2A-1082/2014 (t. 3, b. l. 59-70) panaikino pirmosios instancijos teismo 2013-12-17 priimtą sprendimą ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas sutiko su anksčiau bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas jau yra suėjęs, tačiau įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes bei termino praleidimo priežastis, nepritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra nesvarbios, ir, konstatavęs svarbių priežasčių buvimą, šį terminą 2014-06-26 nutartimi tiek actio Pauliana reikalavimui pareikšti, tiek ir ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti atnaujino. Pažymėtina, kad atsakovui, kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui, ši aplinkybė dėl nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.) jau išspręsto ieškinio senaties atnaujinimo klausimo turi būti žinoma ir suprantama, o jos kvestionavimas apeliaciniame skunde neatitinka sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principo (CPK 18 str.).

7Dėl actio Pauliana reikalavimo tenkinimo sąlygų

  1. Actio Pauliana institutas yra skirtas skolininko sudarytų sandorių, kurių šis neprivalėjo sudaryti ir kuriais pažeidžiami kreditoriaus interesai (skolininkas tampa nemokus, būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui ir pan.), o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti, ginčijimui (CK 6.66 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti tokie actio Pauliana reikalavimų tenkinimo kriterijai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Atsakovų A. K. ir R. A. apeliaciniuose skunduose iš esmės kvestionuojamas pirmųjų dviejų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų buvimas (apie ieškinio senatį teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 26 ir 27 punktuose), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių atsakovų apeliacinių skundų argumentus, pasisako tik dėl to, ar kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir ar ginčijamas įskaitymo sandoris, įformintas 2008-07-11 surašytais skolų suderinimo aktu ir taikos sutartimi, pažeidė kreditorių teises. Ieškovė BUAB „Longista“ ir trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“, atsižvelgdami į subsidiariai restitucijos taikymo reikalavimui ieškovės pareikštą reikalavimą dėl restitucijos dydį atitinkančios žalos atlyginimo, savo apeliaciniuose skunduose taip pat kelia atsakovų A. K. ir R. A. nesąžiningumo prezumpcijos pagal CK 6.67 straipsnio nuostatas bei kreditorių reikalavimų nukreipiamo į visą ginčijamais sandoriais įskaitytą turtą, o ne į jo dalį, atitinkančią privalomuosius mokesčius biudžetui, kaip sprendė teismas, klausimus. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo nustatytą jo veiksmų nesąžiningumą, sprendžiant dėl pareigos atlyginti žalą ieškovei. Tokių skundų argumentų pagrįstumas bus įvertintas pasisakant dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams.
  2. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus. Šis sąrašas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, nėra baigtinis. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip yra pažeidžiamos kreditorių teisės. Nurodytoje normoje įtvirtinta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai šioje teisės normoje ir neišvardyti. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos būtent ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Nustatant aptariamą actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, t. y. kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tokie sandoriai, kurie nesukelia bendro (visiško) skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, masę ir / ar jo vertę, o sumažėjusios vertės turto arba neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, arba atsiranda reali grėsmė, kad skolininko įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti aplinkybę, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2014).
  3. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo A. K. pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė kieno interesai pareikštu ieškiniu ginami – ar pačios bendrovės interesai, ar bendrovės kreditorių interesai. Nekyla abejonių, jog ieškovei atstovaujantis bankroto administratorius kreipėsi į teismą siekdamas pasinaudoti actio Pauliana institutu būtent kaip bankrutavusios įmonės kreditorių teisių gynimo priemone, gindamas visų ieškovės kreditorių interesus, o jų interesų pažeidimą siedamas su 2008-07-11 sudarytu įskaitymo sandoriu, dėl kurio ieškovė prarado galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais.
  4. Nepagrįsti ir tokie atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas įskaitymas yra vienašalis atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ sandoris. Skolų suderinimo 2008-07-11 aktas (t. 1, b. l. 42), nepriklausomai nuo to, kad jis buvo parengtas vienos šalies (BUAB „Senasis dvaras“), yra patvirtintas abiejų šalių parašais. Ieškovės buvusio vadovo parašu yra pripažįstamas ir 2008-01-01 dienai buvęs 1 156 203,74 Lt skolos likutis, ir 1 430 775,97 Lt suma pažymėta grafoje „apyvarta“, ir atsakovės 386,20 Lt skolos likutis 2008-07-11 dienai. Bendrą ir suderintą šalių valią įskaityti priešpriešinius reikalavimus taip pat įrodo tą pačią dieną įvykęs taikos sutarties pasirašymas (t. 1, b. l. 43-44), kurios 2.1. punkte nustatyta, kad net taikos sutarties nepatvirtinimas teisme neatleidžia jos šalių nuo pareigos šią sutartį įvykdyti. Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovų argumentai, kad taikos sutartimi siekta išimtinai susitarti dėl likusio BUAB „Senasis dvaras“ įsipareigojimo, t. y. 386,20 Lt sumos vykdymo tvarkos. Viena vertus, abejotina, kad vien dėl tokios nežymios sumos sumokėjimo tvarkos nustatymo būtų kreiptasi į teismą ir prašoma patvirtinti taikos sutartį. Kita vertus, taikos sutarties preambulės (įžangos, įvado) „a“ ir „b“ punktuose yra išdėstytos priežastys, lėmusios šios taikos sudarymo poreikį – akto „Dėl skolų suderinimo“ 2008-01-01 patvirtinimas, pagal kurį ieškovė BUAB „Longista“ liko skolinga atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ 1 156 203,74 Lt sumą, ir nagrinėjamoje byloje ginčijamo akto „Dėl skolų suderinimo“ 2008-07-11patvirtinimas, pagal kurį atsakovė BUAB „Senasis dvaras“ liko skolinga ieškovei BUAB „Longista“ 386,20 Lt, o „c“ punkte nurodytas tokios sutarties sudarymo tikslas – siekis išspręsti kilusius nesutarimus ir išvengti teisminių ginčų. Be to, taikos sutarties 1.1.4. punkte įvardinta ir tai, kad šalys, pasirašydamos taikos sutartį, patvirtina tarpusavio skolinius įsipareigojimus pagal abu šiuos 2008-01-01 ir 2008-07-11 aktus bei atsisako bet kokių pretenzijų ar reikalavimų ateityje.

    8

  5. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2008-07-11 taikos sutartimi šalys realiai siekė išspręsti tarpusavio skolų įskaitymo klausimą. Ir nors įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo vertinti, kad taip ir nutiko. Todėl toliau teisėjų kolegija abu tą pačią dieną sudarytus ir ieškovės ginčijamus sandorius vertina kompleksiškai kaip bendrai suderintą abiejų šalių valią (išreikštą skolų suderinimo akte ir taikos sutartyje) atlikti įskaitymo sandorį. Tokiu atveju skolininke CK 6.66 straipsnyje vartojamų sąvokų prasme yra BUAB „Longista“, o ginčo sandoriai pagrįstai buvo pripažinti teismo pažeidusiais jos kreditorių, kuriuos gina bankroto administratorius, teises bei įstatymo saugomus interesus.
  6. Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį, turėjimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šios sąlygos buvimą, sprendė, kad ieškovė faktiškai jau buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių, įskaitant ir pirmesnės eilės, todėl pripažino, jog ginčo įskaitymu buvo pažeistos pirmesnės eilės kreditorių (VMI ir VSDFV) ir kitų, atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ lygiaverčių, kreditorių teisės. Su tokiu vertinimu iš esmės sutiktina. Teisėjų kolegija neįžvelgia atsakovo A. K. apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, vertinant ieškovės pateiktą klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaitą (t. 1, b. l. 51–65), kuri atskleidžia duomenis apie 2008-07-11 buvusius ieškovės kreditorius ir jų reikalavimo teises.
  7. Anot atsakovo, šia ataskaita remtis negalima, nes iš jos neaišku, ar reikalavimai 1 597 634,17 Lt sumai 2008-07-11 buvo vykdytini, ataskaita nepatvirtinta jokiais buhalteriniais dokumentais. Primintina kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92). Nors klientų apyvartos ataskaitoje nėra duomenų apie prievolės jiems vykdymo terminų suėjimą, tai, kaip nurodyta, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl pirmosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos buvimo. Teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl to, kad šioje ataskaitoje nurodyti kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieškovei, net jeigu jos ginčo sandorio sudarymo metu dar ir nebuvo vykdytinos.
  8. Teismas įrodymais gali pripažinti bet kuriuos duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bylai reikšmės turinčias aplinkybes (CPK 177 str. 1 ir 2 d.). Todėl nepaisant to, kad minėta klientų apyvartos ataskaita nėra grindžiama pirminiais buhalteriniais duomenimis, vien dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti joje atspindėtais ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens parašu patvirtintais buhalterinės apskaitos duomenimis, įvertinus ir tokią aplinkybę, kad šios ataskaitos duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o atsakovai nepateikė tokius jų atsikirtimus pagrindžiančių priešingų įrodymų. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ne tik ieškovas byloje privalo įrodyti savo reikalavimų pagrindą, tačiau ir atsakovas privalo pagrįsti savo atsikirtimų aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovai neginčijo konkrečių šioje klientų ataskaitoje nurodytų duomenų, apsiribodami vien deklaratyvaus pobūdžio atsikirtimais apie negalimumą, jų manymu, vadovautis šios ataskaitos duomenimis.
  9. Spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokią teisę kreditorius turėjo sudarant ginčijamus sandorius, bet ir tai, kad ją (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismui priimant sprendimą. Vadovaujantis ieškovės bankroto bylos duomenimis, prieinamais iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus apygardos teismo 2011-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2372-823/2011 patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro iš viso 2 069 390,89 Lt. Vadovaujantis klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaitos duomenimis, be kitų reikalavimų, užfiksuotas ir UAB „Rehau“ 212 219,19 Lt dydžio reikalavimas ieškovei, šią aplinkybę patvirtina ir viešai prieinami teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie Vilniaus apygardos teismo 2008-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-2670-553/2008 patvirtintą BUAB „Longista“ ir UAB „Rehau“ taikos sutartį, pagal kurią BUAB „Longista“ pripažino UAB „Rehau“ reikalavimą dėl 212 219,19 Lt. Pažymėtina, jog UAB „Rehau“ 192 219,19 Lt dydžio reikalavimas patvirtintas ir BUAB „Longista“ bankroto byloje, ji buvo ir viena iš proceso atnaujinimo iniciatorių išnagrinėtoje byloje, kurioje patvirtinta BUAB „Longista“ ir BUAB „Senasis dvaras“ 2008-07-11 taikos sutartis (CPK 179 str. 3 d.).
  10. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įskaitymo veiksmo atlikimo momentu BUAB „Longista“ turėjo prievolių valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Atsakovai A. K. ir R. A. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai akcentuoja, jog teismas neįvertino VSDFV 2013-08-19 ir VMI 2013-08-14 pažymų, kuriose nurodyta, jog BUAB „Longista“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir valstybės, savivaldybių ir valstybės pinigų fondams 2008-07-11 buvo neskolinga. Į bylą nebuvo pateikti užklausimai, į kuriuos atsakant šios pažymos gautos, todėl vienareikšmiškai dėl šių atsakymų turinio spręsti negalima. Pažymų turinys leidžia spręsti, jog buvo klausiama, ar BUAB „Longista“ buvo skolinga valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, t. y. ar tuo metu egzistavo vykdytina BUAB „Longista“ prievolė. Kaip jau minėta, prievolės vykdytinumas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl to, ar kreditorius turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę. Apie tai, kad VMI ir VSDFV reikalavimo teisę į BUAB „Longista“ turėjo, teismui leido spręsti su ieškovės patikslintu ieškiniu pateikti duomenys. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-02-04 ir 2009-06-10 pateikta informacija (t. 4, b. l. 42-43) patvirtinta, kad ginčijamo įskaitymo metu BUAB „Longista“ buvo skolinga VSDFV už birželio mėnesį 29 988,93 Lt (skola nurašyta jau po įskaitymo sandorio sudarymo – 2008-07-21, 2008-07-22, 2008-07-23), taip pat už liepos mėnesį, t. y. kai buvo sudarytas įskaitymo sandoris, liko skolinga 24 793,46 Lt, už rugsėjo mėnesį – 20 692,75 Lt, o šios skolos taip ir liko nesumokėtos. Analogiška informacija iš VMI (2009-01-30 raštas, t. 1, b. l. 44; 2009-06-04 raštas, t. 1, b. l. 47) liudija, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu buvo skolinga valstybės biudžetui 614 553,52 Lt, šios skolos atsirado jau 2008-04-01 – 208-10-01 laikotarpiu (t. y. iki įskaitymo). Ieškovei nustojus mokėti mokesčiu į valstybės biudžetą, VMĮ Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 105 straipsnyje nustatyta tvarka įgijo teisę į mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, numatytą MAĮ 106 straipsnyje. VMĮ 2008-06-17 (t.y. iki 2008-07-11 įskaitymo sandorį įforminusių dokumentų sudarymo) priėmė sprendimą dėl 26 822,76 Lt mokestinės nepriemokos į valstybės biudžetą išieškojimo iš ieškovės ir pinigų išdavimo bei pervedimo iš banko sąskaitų nutraukimo. Analogiškas sprendimas dėl ieškovės 369 673,59 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš jos turto buvo priimtas 2008-10-07 ir išsiųstas vykdymui antstolei B. P.
  11. Minėta, kad viena iš actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus). Teisėjų kolegija šios nutarties 29 punkte jau aptarė ir tai, kad kreditoriaus teisių pažeidimą CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu reiškia ne vien skolininko tapimas nemokiu dėl ginčijamo sandorio (ar sandorių) sudarymo arba pirmenybės tik vienam kreditoriui suteikimas, bet ir toks pažeidimas, kai dėl ginčijamo sandorio iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės.
  12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl skolininkės (ieškovės BUAB „Longista“) (ne)mokumo prieštaringos – teigiama, kad sudarant ginčijamą įskaitymą, BUAB „Longista“ jau buvo faktiškai nemoki, tačiau kartu sprendžiama, jog BUAB „Longista“ dėl ginčo sandorių sudarymo tapo nemokia. Vien BUAB „Longista“ finansinės atskaitomybės už 2007 m. duomenys nėra pakankamai spręsti apie jau 2007 m. pabaigoje egzistavusį BUAB „Longista“ nemokumą, įvertinus tai, kad įmonės balanse nurodyti dumenys apie per vienerius metus mokėtinus įsipareigojimus savaime nereiškia, kad šie įsipareigojimai jau tuo metu buvo pradelsti, o būtent pradelstų įsipareigojimų ir įmonės turto santykis leidžia spręsti apie įmonės nemokumo situaciją, kaip ši sąvoka vartojama Įmonių bankroto įstatyme. Nepaisant to, byloje esantys duomenys yra pakankami padaryti labiau tikėtiną išvadą apie ieškovės galimybių atsiskaityt su visais jos kreditoriais nebuvimą ginčijamo įskaitymo metu. Tokią išvadą suponuoja ne tik 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, bet ir jau aptarti šioje nutartyje duomenys apie buvusias ieškovės skolas savo kreditoriams, kurių dalis iki ir po įskaitymo jau buvo išieškoma / nurašoma į valstybės ir socialinio draudimo biudžetus pagal atitinkamus VMI ir VSDFV sprendimus, klientų apyvartos 2008-07-11 ataskaita, kad ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimai sudarė 1 597 634,17 Lt, bei toks faktas, kad vos po 5 mėnesių (2008-12-08) po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovei iškelta bankroto byla. Bet kuriuo atveju akivaizdu, jog ginčijamas įskaitymas sumažino ieškovės galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais, kas taip pat yra savarankiškas pagrindas spręsti apie buvusį kreditorių teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog dėl ginčijamo įskaitymo sandorio ieškovė prarado turėtą reikalavimo teisę į užsakovę BUAB „Senasis dvaras“ dėl rangos sutarties įvykdymo, t. y. BUAB „Longista“ neteko galimybės gauti užmokestį už rangos darbus ir proporcingai atsiskaityti nors iš dalies su visais savo kreditoriais, nesuteikiant pirmenybės tik vienai iš jų – BUAB „Senasis dvaras“.
  13. Konstatavus kreditorių teisių pažeidimą pagal CK 6.66 straipsnį, to pakako 2008-07-11 skolų suderinimo aktui ir taikos sutarčiai pripažinti negaliojančiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė ir dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos nuostatų pažeidimo, sudarant ginčijamus sandorius. Įskaitymas aktu ir taikos sutartimi prieštaravo Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyvui (CK 1.80 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (neteko galios nuo 2009-07-01) 3 straipsnio norma, reglamentavusi mokėjimų eilės tvarką, yra imperatyvi, tai ją pažeidžiant sudarytas sandoris yra negaliojantis CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-686/2015). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamo įskaitymo metu ieškovė buvo skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, turėjo mokestinę prievolę valstybės biudžetui, dėl kurios priverstinio išieškojimo vos mėnesį iki atlikto įskaitymo VMĮ priėmė sprendimą, todėl šios skolos turėjo būti dengiamas pirmiau nei ieškovės galimi įsipareigojimai atsakovei BUAB „Senasis dvaras“. Atsakovų pozicija, kad Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams (pervedimams) grynaisiais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas ir netaikytinas atliekant įskaitymą, prieštarauja kasacinio teismo formuojamai nurodyto įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikai. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoriai, sudaryti siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, jei perleidžiama reikalavimo teise atsiskaitoma nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos kreditorių pirmumo eilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, 2013-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013), taip pat šio įstatymo imperatyviąsias nuostatas gali pažeisti ir įskaitymo sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-686/2015). Atsakovo A. K. skunde nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-31 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1688/2014 pateikti išaiškinimai negali būti taikomi, nes šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-469/2015, tos bylos šalims sudarius taikos sutartį.

9Dėl restitucijos taikymo

  1. Atsakovai savo apeliaciniuose skunduose argumentų dėl restitucijos taikymo neteikė, o ieškovė ir trečiasis asmuo pasisakė tik dėl atsakovams subsidiariai taikytinos tokio paties dydžio žalos atlyginimo pareigos, kaip ir grąžintina ieškovei reikalavimo teisė į atsakovę BUAB „Senasis dvaras“ (749 352,96 Eur). Tačiau restitucijos taikymo klausimą teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), todėl teisėjų kolegija įvertina ir šios skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovei grąžina 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt) iki pripažintų negaliojančiais skolų suderinimo akto, kurio pagrindu atliktas įskaitymas, ir taikos sutarties sudarymo turėtą reikalavimo teisę, nieko nepasisakydamas dėl atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ reikalavimo teisių į ieškovę grąžinimo. Pažymėtina, kad dėl ieškovės skolos atsakovei yra pasisakyta dokumente, kuris taip pat tapo pagrindu įskaitymui, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas, t. y. 2008-01-01 akte „Dėl skolų suderinimo“. Dėl tokios ieškovės skolos įskaitymo šalių pasisakyta 2008-07-11 skolų suderinimo akte bei taikos sutarties preambulės „a“, sutarties sąlygų 1.1.1., 1.1.4. punktuose (t. 1,b. l. 42-44). Taip pat teismas nepasisakė dėl taikos sutarties įvykdymo – 111,85 Eur (386,20 Lt) sumos sumokėjimo.
  2. Atsižvelgiant į restitucijos taikymo paskirtį – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki nuginčyto sandorio (CK 6.145 str.) bei pripažinus, kad tarpusavio skolų įskaitymo sandoris, įtvirtintas skolų suderinimo aktu ir taikos sutartimi, buvo dvišalis, taikytina dvišalė restitucija ir kiekvienai iš šalių sugražintina atitinkama reikalavimo teisė – ieškovei į užmokestį už atsakovės užsakymu atliktus rangos darbus, o atsakovei į galimą nuostolių, kilusių dėl netinkamai atliktų darbų, kompensaciją ar kitus galimus reikalavimus (pagal paskolų, tarpusavio atsiskaitymų ir reikalavimų sandorius ir pan.). Atsižvelgiant į dabartinį abiejų nuginčyto sandorio šalių statusą (bankrutavusios įmonės), po restitucijos pritaikymo šalims grąžintų tokių reikalavimų pagrįstumo bei jų dydžio klausimas išnagrinėtinas bankroto byloje per kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, juo labiau kad nagrinėjamoje byloje duomenys šiam klausimui teisingai išspręsti ir nebuvo pateikti. Tokioje situacijoje restitucijos taikymas būtent tokia forma, kokia ją taikė pirmosios instancijos teismas, sprendimu grąžindamas ieškovei reikalavimo teisę į apibrėžtą sumą – 749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt), nebūtų teisingas ir pagrįstas.
  3. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo gali kilti įstatyme (CK 6.145 str. 2 d.) numatyti neigiami padariniai. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra.
  4. Sprendžiant dėl restitucijos taikymo tuo atveju, jei nuginčijama turtinės teisės perleidimo sutartis (pvz. reikalavimas skolininkui), kuri restitucijos taikymo metu jau yra realizuota ir sugrąžinti šią teisę natūra objektyviai yra neįmanoma, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju sprendžiama dėl ekvivalento pinigais priteisimo pagal CK 6.146, 6.147 ir kitus straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014). Nagrinėjamos bylos atveju toks išaiškinimas lemia taikos sutartyje numatytos kaip galutinio atsiskaitymo po atlikto įskaitymo sandorio 386,20 Lt sumos priteisimą iš ieškovės atsakovei. Šios sumos sumokėjimo sąlygos buvo įvykusios (taikos sutarties 1.1.2. p.), ginčo, kad tokia suma nebuvo atsakovės sumokėta ieškovei, nekilo. Atnaujinus procesą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir galiausiai atsisakius ją tvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas (t. 2, b. l. 178-185).
  5. Tai konstatavus, teismo sprendimas restitucijos dalyje pakeistinas (CPK 330 str.).

10Dėl atsakovų A. K. ir R. A. civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovo A. K. kaip buvusio ieškovės vadovo civilinę atsakomybę grindė CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostata, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovo R. A. kaip buvusio ieškovės vienintelio akcininko civilinę atsakomybę ieškovė grindė CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe juridinio asmens dalyviui taikyti civilinę atsakomybę, jeigu įrodomi nesąžiningi (civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti) juridinio asmens dalyvio veiksmai, juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės ir priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir negalėjimo įvykdyti prievolės.
  2. Visų pirma sutiktina su atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3583-577/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1258/2012 nurodyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais nagrinėjamoje byloje, vertinant jų civilinės atsakomybės sąlygas. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose; tam, jog prejudiciniai faktai galiotų ir nedalyvavusiems byloje asmenims, t. y. sukeltų teisinius padarinius ne tik proceso dalyviams, bet ir jame nedalyvavusiems asmenims, dėl faktų ir teisinių santykių paprastai turi būti pasisakyta teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2006; 2009-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/20092009-04-14 nutartis c. b. Nr.3K-3-180/2009; 2010-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-7-173/2010; 2012-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-587/2012). Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį, kad nurodytoje byloje, kurioje, atnaujinus procesą, buvo atsisakyta patvirtinti 2008-07-11 šalių sudarytą taikos sutartį, nei atsakovas A. K., nei R. A. nedalyvavo jokiu procesiniu statusu, todėl jų atžvilgiu minėtoje byloje nustatyti faktai, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, negali būti laikomi prejudiciniais.
  3. Atsakovai A. K. ir R. A. apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka. Kreditorių eiliškumo pažeidimas ginčo įskaitymu atsiskaitant su atsakove BUAB „Senasis dvaras“ galėjo lemti aplinkybę, kad ieškovės kreditorių (VMI, VSDFV, kitų kreditorių) galimybė gauti jų reikalavimų patenkinimą sumažėjo arba buvo prarasta, tačiau vien dėl to negalima spręsti, kad tuo ieškovei buvo padaryta žala. Ieškovė, pasirinkusi savo pažeistas teises ginti dviem savarankiškais pažeistų teisių gynimo būdais, numatytais CK 1.138 straipsnio 2 punkte ir 6 punkte, turėjo atskirai įrodinėti pagrindo buvimą kiekvieno iš šių reikalavimų patenkinimui, įskaitytinai ir įrodinėti kiekvieno iš atsakovų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų buvimą. Nagrinėjamu atveju žalos padarymas, o ir pati žala bei jos dydis, buvo siejami išimtinai su prarasta galimybe įvykdyti restituciją, bankrutavusi atsakovei. Tačiau dėl tokio subsidiariai su restitucijos taikymo reikalavimu pareikšto reikalavimo tenkinimo negalimumo iš esmės jau buvo pasisakyta tiek šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-26 nutartyje Nr. 2A-1082/2014 (t. 3 , b. l. 59-70), tiek yra pasisakoma aktualiausioje ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017).
  4. Pastarojoje byloje būtent ir buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo atsakomybę, kai ji kildinama iš sandorio, pripažinto negaliojančiu actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, ir galimybės taikyti subsidiariąją atsakomybę vadovui, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas nurodė, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – grąžinti šalis į status quo (padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo). Restitucijos tikslas – atkurti dėl neteisėto sandorio pažeistą šalių turtinės padėties pusiausvyrą, o taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Tai reiškia, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas.
  5. Pripažinus sandorį negaliojančiu, šalia restitucijos įstatymų nustatytais atvejais (pvz., CK 1.84 str. 3 d., 1.89 str. 2 d., 1.90 str. 3 d. ir kt.) kaip viena iš negaliojimo pasekmių gali būti taikoma civilinė atsakomybė (kaip papildomas gynimo būdas), ta apimtimi, kiek restitucija nepadengia šalies patirtų nuostolių. Šia prasme civilinė atsakomybė kaip viena iš sandorio negaliojimo pasekmių yra subsidiarus gynimo būdas restitucijos atžvilgiu – taikomas tik ta apimtimi, kiek restitucijos taikymas negrąžina šalies į padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju subsidiarioji atsakomybė šalia restitucijos gali kilti tik įstatymų ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.245 str. 5 d.). Visais kitais atvejais tokie kumuliatyvūs reikalavimai, kaip ir nagrinėjamoje byloje, gali būti reiškiami, tačiau nustatytos vieno reikalavimo sąlygos (konkrečiu atveju – actio Pauliana sąlygos) nesuponuoja, kad nustatytos ir deliktinės atsakomybės sąlygos. Šios sąlygos turi būti ieškovo savarankiškai įrodinėjamos, siekiant vadovui (ar akcininkui) taikyti civilinės atsakomybės institutą.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovų veiksmais jai padarytos žalos fakto ir bei jos dydžio, jų dydį siedama išimtinai su restitucijos piniginiu ekvivalentu, kurį, kaip jai padarytą žalą, solidariai prašė priteisti iš abiejų atsakovų Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1082/2014, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir nagrinėjama byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, aptartas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsiaiškino ir nenustatė, 2014-08-13 nutartimi įpareigojo šalis pateikti šioje nutartyje nurodytus įrodymus, šalių papildomus paaiškinimus dėl byloje keliamų klausimų, kurie nagrinėjant bylą iš naujo, turi būti ištirti, be kita ko, duomenis, patvirtinančius ginčo sandoriu įskaitytų reikalavimų pagrįstumą (t. 3, b. l. 75–78). Nepaisant to, ieškovė, nagrinėjamoje byloje turėjusi pareigą įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, minėto teismo įpareigojimo tinkamai neįvykdė ir nurodytų duomenų apie ginčo sandoriu įskaitytų reikalavimų pagrįstumą nepateikė (CPK 12str., 178 str.). Šiuo aspektu galutinis darbų 2008-07-11 aktas (t. 4, b. l. 45) nėra pakankamai informatyvus, nepateikus sąskaitų faktūrų, neįrodinėjus galimai esančių statybos darbų trūkumų, jų apimties, kas taip pat galėjo lemti galutinio atsiskaitymo kainą. Ir nors atsakovė BUAB „Senasis dvaras“ neginčijo ginčo sandoriu įskaitytų sumų pagrįstumo, tačiau, kaip minėta, atsakovų A. K. ir R. A. civilinės atsakomybės sąlygos turėjo būti įrodytos atskirai nuo actio Pauliana sąlygų ir negali būti laikomos nustatytomis vien dėl sandorio nuginčijimo fakto. Sutiktina su atsakovo A. K. apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė atitinkamo reikalavimo priteisti jai skolą už atliktus rangos darbus ir nereiškė, o teismas iš BUAB „Senasis dvaras“ skolos ieškovei nepriteisė. Turtinės reikalavimo teisės turėjimas (jos grąžinimas ieškovei, taikant restituciją) nelemia vertinimo, kad bus priteista (patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas) būtent ieškovės nurodyto dydžio suma –749 352,96 Eur (2 587 365,91 Lt), ir tai jau dabar yra jai atsakovų veiksmais padaryta žala.
  7. Be to, iš ieškovės procesinės pozicijos nagrinėjamoje byloje spręstina, jog ieškovė patirtą žalą siejo ne vien ir ne tiek su nuginčyto sandorio sudarymo faktu, lėmusiu restitucijos pagrindu ieškovei grįžusią reikalavimo teisę į BUAB „Senasis dvaras“, bet su tuo, kad ieškovė šios reikalavimo teisės įvykdymą būtų gavusi iš atsakovės ir gautų lėšų sąskaita patenkinusi kitų ieškovės kreditorių reikalavimus. Tačiau, kaip leidžia įsitikinti bylos duomenys, atsakovė BUAB „Senasis dvaras“ ir po ginčo sandorio sudarymo sulaukdavo pretenzijų dėl ieškovės netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų (t. 2, b. l. 49–103), kas leidžia daryti labiau tikėtinas išvadas, jog ir atsakovė BUAB „Senasis dvaras“ reikštų priešpriešines pretenzijas dėl rangos darbų trūkumų šalinimo kaštų atlyginimo, jeigu tokių buvo patyrusi.
  8. Žalos dydžio nustatymo aspektu iš dalies sutiktina ir su tokiais apeliacinių skundų argumentais, kad teismas, nuspręsdamas priteisti žalos atlyginimą, siejamą su VMI ir VSDFV ieškovės bankroto byloje pareikštų finansinių reikalavimų suma, netinkamai interpretavo mokestinių prievolių ieškovei atsiradimą kaip jai padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovų A. K. ir R. A. padarytos tiesioginės žalos dydį sieja ne su visa sandorio metu atsakovės įskaityta suma, bet su ta jos dalimi, kuri, pasirašius darbų priėmimo aktą, suderinus priešpriešinius reikalavimus ir skolas po atlikto įskaitymo atsirado kaip mokėtini mokesčiai valstybei (biudžetui – 614 553,52 Lt ir Sodrai 113 637,09 Lt, iš viso 210 898,58 Eur arba 728 190,61 Lt). Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašomą priteisti žalą siejo su jos dėl ginčijamo sandorio sudarymo iš BUAB „Senasis dvaras“ neatgauta pinigų suma, tačiau ne su mokėtinais mokesčiais. Be to, kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos, ją siejant su nesumokėtais mokesčiais, jau pasisakyta, kad mokesčiai yra ne žala bendrovei, o jos prievolė, žala galėtų būti pripažinta nebent baudos ir delspinigiai. VMI mokestinis reikalavimas bendrovei kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu. Kadangi mokesčiai nėra žala bendrovei, o būtinosios jos veiklos vykdymo išlaidos, tai pareiga jas kompensuoti iš civilinės atsakomybės prievolės nekyla. Teisiškai reikšminga žala kreditoriams gali būti daroma, kai vėluojama inicijuoti bankroto bylą. Iki nemokumo atsiradimo vadovas neturi pareigos kreditoriams, o tik pačiai bendrovei, todėl turi būti nustatyta, kad žala padaryta tik bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2017; 2017-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).
  9. Tokiu atveju nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – žalos, netenka pagrindo ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, todėl teisėjų kolegija apie tai išsamiau nepasisako. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovas R. A. perleisdamas savo reikalavimo teises į BUAB „Longista“ susijusiam asmeniui, t. y. savo tėvo F. A. įmonei BUAB „Senasis dvaras“, susigrąžino bendrovei suteiktas paskolas, stokoja pagrįstumo ir neatitinka byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad reikalavimo teises į BUAB „Longista“ atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ perleido ne atsakovas R. A., o jo tėvas F. A.. Įvertinus visų panašiu metu sudarytų sandorių visumą (vieną jo epizodą, sietiną su 250 000 Lt paskola), galima spręsti apie tokią sandorių grandinę: BUAB „Senasis dvaras“ suteikia paskolą F. A., pastarasis – atsakovui R. A., o šis – ieškovei BUAB „Longista“, vėliau perleisdamas įgytą reikalavimo teisę į BUAB „Longista“ F. A., o šis – atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ (t. 1, b. l. 40–41, t. 4, b. l. 86–87). Taigi sutiktina su atsakovų skundų argumentais, kuriais ši teismo išvada kritikuojama, juolab kad pirmosios instancijos teismas ir nenurodė jokių konkrečių veiksmų, kuriais pasireiškė atsakovo R. A. nesąžiningi, neteisėti ir žalos ieškovei sukėlę veiksmai, nes vien giminystės su F. A. faktas aiškiai nėra pakankamas jo civilinei atsakomybei taikyti.
  10. Nustačius, kad ieškovės reikalavimai atsakovams A. K. ir R. A. pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti nepagrįstai, skundžiamas sprendimas pakeistinas, šiems atsakovams pareikštus reikalavimus atmetant (CPK 330 str.). kaip minėta pirmiau, patikslintina ir skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, susijusi su restitucijos taikymu. Pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena nuginčyto sandorio šalis grąžinama į prieš tai buvusią padėtį. Pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma vienašalė restitucija, todėl, pripažinus ginčo įskaitymo sandorį negaliojančiu, ne tik ieškovei, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, grąžintina reikalavimo teisė į atsakovę BUAB „Senasis dvaras“, tačiau ir atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ grąžintina reikalavimo teisė į ieškovę.

11Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Tenkinus ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei BUAB „Senasis dvaras“ ir atmetus ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams A. K. ir R. A., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės ir atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ (CPK 96 str.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso patirta 83,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl iš ieškovės ir atsakovės BUAB „Senasis dvaras“ priteistina valstybei po 41,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas A. K. sumokėjo 28,96 Eur (100 Lt) žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 2, b. l. 16). Todėl atmetus ieškinio reikalavimus, pareikštus šiam atsakovui, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).
  3. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

12Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

  1. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams A. K. ir R. A., šiems asmenims Šiaulių apygardos teismo 2013-07-05 nutartimi (t. 1, b. l. 91–92) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

15„Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ ieškinio reikalavimus atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ tenkinti.

16Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą ir 2008 m. liepos 11 d. taikos sutartį, kuriais atliktas reikalavimo teisių tarpusavio įskaitymas.

17Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki nuginčyto sandorio sudarymo buvusią padėtį – ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Longista“ ir atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ grąžinti reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo perleistos pripažintais negaliojančiais 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktu ir 2008 m. liepos 11 d. taikos sutartimi.

18Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki nuginčyto sandorio sudarymo buvusią padėtį – priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ (įmonės kodas 300562348) 111,85 Eur (386,20 Lt) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“ “ (įmonės kodas 144686267), sumokėtų vykdant pripažintą negaliojančia 2008 m. liepos 11 d. taikos sutartį.

19Ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. atmesti.

20Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ (įmonės kodas 300562348) ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ (įmonės kodas 144686267) bankroto administravimui skirtų lėšų valstybei po 41,79 Eur (keturiasdešimt vieną eurą septyniasdešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvienos. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

21Pritiesti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ (įmonės kodas 300562348) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui A. K. (asmens kodas ( - ) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.“

22Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-910-154/2013 ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ (įmonės kodas 300562348) reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų A. K. (asmens kodas ( - ) ir R. A. (asmens kodas ( - ) turto areštą.

23Nutarties kopiją siųsti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ bankroto bylą Nr. B2-17-883/2017 nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB... 5. Teisėjų kolegija... 6. Dėl ieškinio senaties
    1. Atsakovas R. A.... 7. Dėl actio Pauliana reikalavimo tenkinimo sąlygų
        8.
      1. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 2008-07-11 taikos sutartimi... 9. Dėl restitucijos taikymo
        1. Atsakovai savo... 10. Dėl atsakovų A. K. ir R. A. civilinės atsakomybės sąlygų
            11. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
            1. Tenkinus... 12. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
                13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti, jo... 15. „Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“... 16. Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2008 m. liepos 11 d.... 17. Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki nuginčyto sandorio sudarymo... 18. Taikyti restituciją ir grąžinti šalis į iki nuginčyto sandorio sudarymo... 19. Ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. K. ir R. A. atmesti.... 20. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 21. Pritiesti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 22. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje... 23. Nutarties kopiją siųsti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės...