Byla 2A-1688/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1702-560/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaidora“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Mabilta“, uždarajai akcinei bendrovei Sveikatos centrui „Sanvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė ,,Kasyba“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 ir 1.80 straipsnius.

5Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaidora“ 2011 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos sandorius:

61) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 072 065,93 Lt sumai, sudarytą tarp A. K., akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

72) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 329 128 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

83) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 963 491,16 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

94) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 452 610,73 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

105) 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą 236 438,95 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

116) 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“;

127) 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“.

13Ieškovas taip pat prašė priteisti bankrutavusiai AB „Kasyba“:

141) iš atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2 371 287,66 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

152) iš atsakovės A. K. 1 072 065,93 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

163) iš atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ 1 689 049,68 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė

18AB ,,Kasyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“, taip pat 2011 m. birželio 8 d. buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, t. y. ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Ieškovo teigimu, bankroto administratorius, perėmęs įmonės dokumentus ir susipažinęs su atstovaujamos įmonės sudarytais sandoriais, turėjo imtis veiksmų, siekdamas nuginčyti sandorius, prieštaraujančius įmonės ir jos kreditorių interesams bei imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

19Ieškovas paaiškino, kad prieš iškeliant AB „Kasyba“ bankroto bylą buvo sudaryti ginčijami sandoriai, kuriais sumažintas skolininko AB „Kasyba“ turtas. Ieškovo teigimu, sudarant ginčo sandorius, AB „Kasyba“ turėjo didelių finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Šiuos teiginius ieškovas grindė AB „Kasyba“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis ir tuo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bei vėliau, sudarant sandorius, AB „Kasyba“ faktiškai buvo nemoki – balanse įrašyto turto bendrovė turėjo už 23 712 570 Lt, o bendrovės įsipareigojimai (mokėtinos sumos per metus) siekė 14 416 231 Lt. Be to, per 2008 metus AB „Kasyba“ patyrė net 9 866 654 Lt dydžio nuostolį. Ieškovo teigimu, sandorių sudarymo metu AB „Kasyba“ turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, buvo nesumokėjusi privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, socialinio draudimo įmokų, taip pat turėjo kitų kreditorių, kuriems turėjo pradelstų vykdytinų įsipareigojimų. Aplinkybę, kad sudaryti sandoriai dar labiau pablogino bendrovės padėtį, ieškovo nuomone, patvirtinta ir tai, jog atsakovui AB „Kasyba“ po sandorių sudarymo buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas pažymėjo, kad vertinant ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog sandorių šalys UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“, A. K. tarpusavyje buvo susiję tiek korporaciniais, tiek šeiminiais ryšiais.

20Ieškovas nurodė, kad sudarydama ginčijamus sandorius nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. AB „Kasyba“ pažeidė imperatyviąsias įstatymų nuostatas, t. y. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, todėl sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Be to, egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl sandoriai pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 6.66 straipsnį.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

23Teismas pripažino, kad ieškovas turi suinteresuotumą ginčyti ginčo sandorius. Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms pagal CK 1.80 straipsnį, nes, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nagrinėjamu atveju netaikytinas. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamomis sutartimis tarp šalių nevyko jokie lėšų pervedimai, be to, ieškovas neįrodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu AB „Kasyba“ neturėjo pakankamai lėšų pradelstiems įsipareigojimams aukštesnės eilės kreditoriams padengti ar kad buvo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams.

24Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio tvarka sąlygų, t. y. jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių, taip pat ieškovo, teisėti interesai, jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad: priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo įprasta skolininko AB „Kasyba“ verslo praktika ir ginčo sandoriais buvo siekiama išvengti bankroto bylos AB „Kasyba“ iškėlimo; sudarant ir vykdant ginčijamus sandorius nebuvo jokios perleidžiamo turto ir gaunamos naudos disproporcijos, kuri pagal teismų praktiką galėtų būti pagrindu konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą dėl mokumo problemų didinimo; susitarimai, pagal kuriuos tarp šalių buvo vykdomi atsiskaitymai, yra teisėtai sudaryti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl privalo būti vykdomi; ieškovas neįrodė, jog skolininkas AB „Kasyba“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktiškai nemokus, t. y. pasiekęs tokią pradelstų įsipareigojimų ribą, kai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pažeidė kitų kreditorių interesus.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

26Ieškovas UAB „Vaidora“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

27Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

281. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad šis įstatymas taikomas tik lėšų perdavimams / pervedimams grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

292. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandorių sudarymo metu skolininkas turėjo kitų (aukštesnės eilės) kreditorių, o lėšų atsiskaitymams su jais visais nepakako, kadangi bylos medžiaga įrodo priešingas aplinkybes ir pagrindžia apelianto teiginius, jog atsiskaitant su kreditoriais turėjo būti laikomasi Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo reikalavimų.

303. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandoriai nepažeidė kreditorių teisių. Apelianto teigimu, vien tai, kad skolininkas AB „Kasyba“ užskaitos aktus sudarė vykdydamas savo įsipareigojimus pagal galiojančias sutartis, ir tai, kad tokių sandorių sudarymas buvo ne vienkartinis įmonės praktikoje, savaime nelemia ginčo sandorių teisėtumo, be to, vertinant ginčijamų sandorių teisėtumą, neturi reikšmės, ar tarpusavio užskaitos aktai ir priešpriešinės prievolės buvo tos pačios vertės ir ar reikalavimo teisės perleistos už rinkos kainą. Apelianto vertinimu, nepagrįsta ir teismo išvada, kad įmonė galėjo tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus, nes įmonės pradelstos skolos nuolat didėjo, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog įsipareigojimai nebuvo vykdomi.

314. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandorių sudarymo metu AB „Kasyba“ buvo moki. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai įmonės nemokumo faktą siejo su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) apibrėžta nemokumo sąvoka. Jo teigimu, CK 6.66 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką reikia suprasti kaip faktinį skolininko negalėjimą vykdyti prievolių įstatyme ar sutartyje nustatytais terminais, t. y. negalėjimą tinkamai ir laiku atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad įmonė neturi pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-379/2012).

325. Ginčo sandoris pablogino skolininko AB „Kasyba“ mokumą, su kreditoriais iki šiol nėra atsiskaityta, be to, buvo atsiskaityta išimtinai su akcininku UAB „Mabilta“.

336. Teismas neįvertino, kad ginčo šalys buvo nesąžiningos. Sandorių šalys AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“, A. K. yra tarpusavyje susiję korporaciniais ir giminystės ryšiais, todėl taikoma nesąžiningumo prezumpcija, nustatyta CK 6.67 straipsnio 3, 6 ir 7 punktuose. Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, taip pat privalėjo pasidomėti, ar užskaitos sandoriai nepažeis kitų kreditorių interesų, taip pat kodėl už atliktus darbus reikia atsikaityti ne su faktiškai darbus įvykdžiusiu asmeniu, bet su kita bendrove.

34Atsiliepimais į ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą atsakovai UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“, A. K. ir UAB Sveikatos centras „Sanvita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

361. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas šiuo atveju netaikytinas, nes jis taikytinas tik lėšų perdavimams / pervedimams. Ieškovo nurodomos kasacinio teismo nutartys, kuriomis jis įrodinėja šio įstatymo taikymą, šiuo atveju neaktualios ir netaikytinos.

372. Pagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio tvarka sąlygos. Atsakovų teigimu, ginčo sandorių sudarymo metu skolininkas AB „Kasyba“ buvo mokus, ginčijamais sandoriais kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Atsakovų A. K., UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Mabilta“ teigimu, sandoriai buvo sudaryti sąžiningai, be to, ginčo sandorių sudarymo metu pats ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui AB „Kasyba“ – nebuvo ieškovo kreditorius, todėl ieškovo ginčijami sandoriai objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo teisių.

383. Nors ieškovas nurodė, kad apie ginčo sandorius jam tapo žinoma 2010 m. lapkričio 26 d., tačiau šių argumentų nepagrindė, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu buvo pareikštas praleidus vienerių metų terminą.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

41Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinio skundo ribos (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).

42Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Įstatymų leidėjo sukurta teisės norma, kurioje įtvirtinta šalies pareiga teikti atsiliepimą, užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija bei teisę teikti argumentus apeliacinės instancijos teismo žodinio proceso atveju (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinės instancijos teismas privalo analizuoti, priešingu atveju būtų pažeistas vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų – šalies teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars). Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; kt.).

43Atsižvelgiant į minėtas proceso teisės normas bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju bus analizuojami ir vertinami tiek ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai, tiek atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“, A. K. ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kuriais atsikertama į ieškovo apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinio skundo reikalavimus. Pažymėtina, kad trečiojo asmens BAB „Kasyba“ atsiliepimas į apeliacinį skundą paduotas praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nenurodytos svarbios priežastys, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas, todėl atsiliepimas į apeliacinį skundą nepriimtas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vertins trečiojo asmens nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismui bei papildomus paaiškinimus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui.

44Pagal bylos duomenis Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė AB „Kasyba“ bankroto bylą (I t., b. l. 18-20). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad šiuo metu AB „Kasyba“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šioje civilinėje byloje ieškovas UAB „Vaidora“, kuris yra trečiojo asmens BAB „Kasyba“ kreditorius, tiek pareikšdamas ieškinį, tiek paduodamas apeliacinį skundą, reiškia šiuos reikalavimus – pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento: 1) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 072 065,93 Lt sumai, sudarytą tarp A. K., AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 329 128 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 3) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 963 491,16 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 4) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 452 610,73 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 5) 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą 236 438,95 Lt sumai, sudarytą tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 6) 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 7) 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“. Ieškovas šiuos reikalavimus reiškia, vadovaudamasis CK 1.80 ir 6.66 straipsniais. Ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį, nes sudarant šiuos sandorius buvo pažeistos imperatyviosios įstatymų nuostatos, t. y. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka, bei pagal CK 6.66 straipsnį, nes egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.

45Pažymėtina, kad ieškovas taip pat prašo priteisti BAB „Kasyba“ iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2 371 287,66 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš A. K. 1 072 065,93 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš UAB „Vilniaus bakalėja“ 1 689 049,68 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau ieškovas šiuos reikalavimus reiškia ne kaip savarankiškus ieškinio reikalavimus, o prašydamas taikyti restituciją, pripažinus negaliojančiais minėtus tarpusavio užskaitos aktus.

46Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnis netaikytinas, bei sprendė, jog šiuo atveju neįrodytos visos sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio tvarka sąlygos (ieškovas neįrodė kreditorių teisių pažeidimo bei sandorių neprivalomumo).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčijami sandoriai neabejotinai pažeidė įmonės kreditorių interesus, o UAB „Mabilta“, A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ buvo nesąžiningi, sudarydami ginčijamus aktus, byloje nebuvo įrodyta, jog AB „Kasyba“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas ir juo nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka šiuo atveju netaikytini. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovų atsikirtimus į apeliacinį skundą dėl ieškinio senaties taikymo (pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišnagrinėjo, nors atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį), sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie ginčijamus sandorius UAB „Vaidora“ sužinojo 2010 m. lapkričio 26 d., todėl buvo nepraleistas vienerių metų terminas ieškiniui paduoti.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“,

49UAB „Mabilta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo ir nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–178 straipsniai), pripažindamas nagrinėjamu atveju buvus actio Pauliana taikymo sąlygą – kreditorių reikalavimo teisių pažeidimą; netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nustatydamas ieškinio senaties termino pradžios momentą; 2014 m. spalio 15 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-429/2014) apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis yra neaišku, kokiu pagrindu tarpusavio užskaitose dalyvavo UAB „Mabilta“ ir remiantis kokiais susitarimais ir kiek AB „Kasyba“ šiai įmonei yra skolinga. Kasacinio teismo vertinimu, tik nustačius šias aplinkybes galima daryti išvadą, ar ginčo sandorių sudarymą lėmė įprasta verslo praktika, siekiant išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui. Kasacinis teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė vykdytinų reikalavimų dydį ginčo sandorių sudarymo metu, nurodė, kad šias faktines aplinkybes nustačius iš naujo, remiantis kitais byloje pateiktais finansiniais dokumentais, turėtų būti iš naujo įvertinamas įmonės mokumo pasikeitimas dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja, ar nelieka realios galimybės atsiskaityti su AB „Kasyba“ įmonės kreditoriais ir įvykdyti prievolę.

50Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas išnagrinėjo klausimą dėl atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“, ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“ (ne)sąžiningumo, sudarant tarpusavio užskaitos aktus, bei nurodė, kad atsakovui UAB „Vilniaus bakalėja“ buvo žinoma prasta BAB „Kasyba“ finansinė padėtis ir tai, jog perdavus BAB „Kasyba“ skolingas lėšas, o šias lėšas grąžinant UAB „Mabilta“, vienintelei AB „Kasyba“ akcininkei, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės, t. y. UAB „Vilniaus bakalėja“ nepaisė sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose.

51Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad CPK 362 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Ši įstatymo nuostata yra privaloma tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014), kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinama nagrinėti iš naujo, pateikti teisės išaiškinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimą.

52Taigi apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėja bylą, atsižvelgdamas ir į kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2014 m. spalio 15 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-3-429/2014).

53Primintina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rengdamasi iš naujo nagrinėti ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti išsiaiškintos ir nustatytos nagrinėjant bylą iš naujo, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (iš jų ir rašytinius paaiškinimus), kuriais remiantis būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti šias aplinkybes: kokie BAB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ finansiniai įsipareigojimai buvo prieš ginčijamų tarpusavio užskaitymo aktų sudarymą; kokio dydžio atsakovui UAB „Mabilta“ neįvykdytas reikalavimas buvo ginčo sandorių sudarymo metu; kokiu pagrindu tarpusavio užskaitose dalyvavo UAB „Mabilta“ ir remiantis kokiais susitarimais ir kiek BAB „Kasyba“ šiai įmonei yra skolinga; kokius AB „Kasyba“ mokumo pasikeitimus nulėmė ginčijamų sandorių sudarymas; kada konkrečiai ieškovui UAB „Vaidora“ tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą šioje byloje ginčijamais sandoriais.

54Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovų A. K., UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Mabilta“ 2014 m. lapkričio 24 d. paaiškinimai raštu (V t., b. l. 22-25), UAB „Vaidora“ 2014 m. lapkričio 24 d. paaiškinimai raštu (V t., b. l. 19-21). Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi atidėjus civilinės bylos nagrinėjimą ir pakartotinai pasiūlius ieškovui UAB „Vaidora“ pateikti papildomus įrodymus (iš jų ir rašytinius paaiškinimus), nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje (V t., b. l. 28-30), Lietuvos apeliaciniame teisme papildomai buvo gauti UAB „Vaidora“ 2014 m. gruodžio 1 d. paaiškinimai raštu (V t., b. l. 37-38), BAB „Kasyba“ administratoriaus UAB „Admivita“ 2014 m. gruodžio 1 d. rašytiniai paaiškinimai bei įrodymai: AB „Kasyba“ 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. gegužės 19 d. balansų kopijos; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties kopija; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties kopija (V t., b. l. 39-52); atsakovų A. K., UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Mabilta“ 2014 m. gruodžio 4 d. atsikirtimai į UAB „Vaidora“ paaiškinimus raštu (V t., b. l. 53-55).

55Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį (imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas)

56Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms pagal CK 1.80 straipsnį. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams / pervedimams grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas, o nagrinėjamu atveju ginčijamais sandoriais buvo perleidžiami reikalavimai bei atliekamas jų įskaitymas, tačiau jokios lėšos tiek grynaisiais, tiek ir negrynaisiais pinigais nebuvo pervedamos; ieškovas UAB „Vaidora“ neįrodė, kad skolininkas AB „Kasyba“ kiekvieno iš ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų pradelstiems įsipareigojimams aukštesnės eilės kreditoriams padengti, nors tokia pareiga tenka ieškovui; ieškovas neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkas AB „Kasyba“ turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, t. y. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. sausio 21 d.

57Ieškovas UAB „Vaidora“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad šis įstatymas taikomas tik lėšų perdavimams / pervedimams grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas. Ieškovo nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Be to, jo vertinimu, nepagrįstos ir teismo išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas turėjo kitų (aukštesnės eilės) kreditorių, o lėšų atsiskaitymams su jais visais nepakako, nes bylos medžiaga įrodo priešingas aplinkybes.

58Pažymėtina, kad skolininkui BAB „Kasyba“ sudarant užskaitos aktus su atsakovais galiojo 1999 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šis įstatymas buvo priimtas, siekiant valstybiniu reguliavimu įvesti finansinę drausmę mokėjimų eiliškumo srityje, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų (Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta eilės tvarka, kuria turi būti vykdomi mokėjimai, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Įstatyme nurodyta, kad šios eilės tvarkos turi būti laikomasi nepaisant to, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado, tos pačios eilės įsipareigojimai vykdomi pagal jų atsiradimo laiką, o laikui sutampant – tenkinami proporcingai (Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).

59Aiškindamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas ir vertindamas jų privalomumą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad mokėtojo prievolės mokėti vykdymas, pažeidžiantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009); tokią tvarką pažeidžiantis atsiskaitymas pripažįstamas niekiniu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad mokėjimų vykdymo tvarka yra imperatyvi, dėl jos pažeidimo perduotos lėšos vertinamos kaip neteisėtai įgytos ir restitucijos tvarka turi būti grąžinamos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).

60Taigi Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas įtvirtina nepakankamai pinigų savo piniginiams įsipareigojimams įvykdyti turinčių mokėtojų atsiskaitymų tvarką. Dėl to įstatymo nuostatos taikytinos, pirma, vertinant atliktų mokėjimų atitiktį nurodytiems reikalavimams, nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir kitos tvarkos laikymąsi. Antra, šio įstatymo normos aktualios sprendžiant dėl sudarytų sutarčių nuostatų atitikties teisės aktų reikalavimams, t. y. sutarties sąlygos, nustatančios kitokią mokėjimų tvarką, nei įtvirtinta Lietuvos Respublikos laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme, turėtų būti pripažintos prieštaraujančiomis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2012).

61Pagal Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, mokėjimas – Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme apibūdintas veiksmas. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiama, kad mokėjimas – tai mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas; pervedant lėšas mokėtojas ir gavėjas gali būti tas pats asmuo; lėšos apima tiek grynuosius, tiek negrynuosius pinigus.

62Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams / pervedimams grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamais sandoriais buvo perleidžiami reikalavimai bei atliekamas jų įskaitymas, tačiau jokios lėšos tiek grynaisiais, tiek ir negrynaisiais pinigais pervedamos nebuvo, šis įstatymas tiesiogiai šiuo atveju negali būti taikomas. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-314/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1088/2012).

63Ieškovas (apeliantas) nepagrįstai Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo taikymą šioje byloje įrodinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, ir 2010 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, pateiktais išaiškinimais. Šiose nutartyse pateikti išaiškinimai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo netaikymo nagrinėjamo ginčo atveju. Pirma, kaip teisingai nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“, civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010 reikalavimo perleidimo sutartis buvo ginčijama pagal CK 6.66 straipsnį, o Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatos vertinamos kitu aspektu, t. y. byloje nebuvo tirta, ar sandoris, sudarytas nesilaikant Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, laikytinas niekiniu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Antra, civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009 buvo ginčijamas taikos susitarimas, kuriuo sutarties šalys susitarė sumažinti pastato pirkimo–pardavimo kainą ir numatė, kad sutarta suma turi būti sumokėta pirkėjui grynaisiais pinigais ar pavedimu. Šioje byloje nebuvo pasisakyta apie galimybę Lietuvos Respublikos mokėjimų eilės tvarkos įstatymą taikyti tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo sandoriams, kokie buvo sudaryti šiuo atveju tarp atsakovų ir skolininko BAB „Kasyba“ ir kuriuos ginčija ieškovas. Taigi šios bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nesutampa, todėl jomis remtis nagrinėjamu atveju negalima.

64Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju tiesiogiai netaikytinas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, yra pagrįsta ir teisėta, ir byloje ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį.

65Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) ir dėl ieškinio senaties

66Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

67Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas UAB „Vaidora“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes skolininkas BAB „Kasyba“ yra skolingas ieškovui iš viso 948 902,51 Lt, iš jų 904 320,22 Lt už atliktus darbus pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. Statybos subrangos darbų sutartį (I t., b. l. 12-17). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-696-560/2011 (I t., b. l. 12-17), nustatyta, jog vykdant 2006 m. rugsėjo 29 d. Statybos subrangos darbų sutartį ieškovas buvo išrašęs ir pateikęs AB „Kasyba“ apmokėti 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias AB „Kasyba“ su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga ieškovui, todėl remiantis sąskaitomis faktūromis ieškovui buvo priteista susidariusi BAB „Kasyba“ skola bei ieškovas įtrauktas į BAB „Kasyba“ kreditorių sąrašą. Tokią išvadą šioje byloje padarė ir pirmosios instancijos teismas ir dėl šios išvados nėra paduoti apeliaciniai skundai. Be to, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad BAB „Kasyba“ ar kiti asmenys yra sumokėję ieškovui minėtą įsiskolinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas reikalavimo teisę į skolininką BAB „Kasyba“ turėjo ne tik tada, kai kreipėsi į teismą su ieškiniu, bet ir kai buvo sudaromi šioje byloje ginčijami sandoriai. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su skolininko BAB „Kasyba“ įsiskolinimu ieškovui, bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Vaidora“ turėjo 2 038 264,29 Lt dydžio reikalavimą (III t., b. l. 154-155).

68Taigi šioje byloje ieškovas, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininką BAB „Kasyba“, pareiškė reikalavimus dėl minėtų tarpusavio užskaitos aktų pripažinimo negaliojančiais, nurodydamas, kad šie tarpusavio užskaitos aktai pažeidė bei pažeidžia tiek jo, kaip BAB „Kasyba“ kreditoriaus, tiek ir kitų kreditorių teises, nes pagal šiuos aktus pasibaigė A. K., UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ prievolės skolininkui BAB „Kasyba“, o skolininkas atsiskaitė išimtinai tik su vienu asmeniu – motinine bendrove UAB „Mabilta“, kai skolininkas turėjo didelių finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovas tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. skolininkas turėjo pareigą atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija (139 623 Lt); remdamasis kreditorių sąrašu, nurodo, jog terminas UAB „Mabilta“ sumokėti skolą suėjo 2008 m. gruodžio 11 d., o kitiems kreditoriams sumokėti skolas terminai buvo suėję anksčiau; skolininkas, sudarydamas ginčo sandorius 2009 m. vasario 27 d. ir 2009 m. kovo 31 d., turėjo pradelstų įsipareigojimų ir darbuotojams. Ieškovas teigia, kad skolininkas sandorių sudarymo metu buvo faktiškai nemokus ir negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, o sandoriai, sudaryti suteikiant prioritetą atsiskaityti su vienu kreditoriumi (UAB „Mabilta“), negali būti vertinami kaip teisėti ir atitinkantys įprastą verslo praktiką.

69Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, teigdamas, jog jo ginčijami tarpusavio užskaitos aktai, pažeidė kreditorių teises ir šios teisės turi būti ginamos pripažįstant negaliojančiais šiuos aktus, į teismą kreipėsi 2011 m. lapkričio 28 d. (I t., b. l. 112). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nėra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikšti actio Pauliana ieškinį, nes ieškovas su UAB Sveikatos centro „Sanvita“ dokumentais susipažino 2010 m. lapkričio 26 d. ir tai įrodo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. liudijimas apie teisę gauti įrodymus; UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2010 m. lapkričio 9 d. raštas apie galimybę susipažinti su dokumentais 2010 m. lapkričio 26 d. Ieškovas taip pat teigė, kad apie kitus sandorius, sudarytus su A. K. ir UAB „Vilniaus bakalėja“, sužinojo dar vėliau, tačiau konkrečių įrodymų, susijusių su šia aplinkybe, neteikė. Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas (jo dalis) buvo patvirtintas dar 2009 metais, todėl ieškovas daugiau nei dvejus metus turėjo teisę gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie BAB „Kasyba“ bankroto bylos eigą, tad ir susipažinti su AB „Kasyba“ dokumentais, tarp jų – ginčijamais sandoriais. Atsakovas taip pat nurodė, kad visi AB „Kasyba“ dokumentai, įskaitant ir ginčijamus sandorius, buvo arba privalėjo būti administratoriui perduoti vėliausiai iki 2009 m. birželio 1 d. Dėl šios priežasties ieškovas, jei jis būtų veikęs kaip rūpestingas ir atidus asmuo, apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti vėliausiai iki 2010 m. birželio 1 d. (I t., b. l. 150-151). Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, jų nuomone, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su visais AB „Kasyba“ dokumentais jau 2009 m. rugsėjo 15 d., o vėliausiai – 2010 m. spalio 27 d. Tokią išvadą atsakovai padarė, atsižvelgę į tai, kad ieškovo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. ir nuo šios dienos jis turėjo teisę susipažinti su skolininko dokumentais (II t., b. l. 159-163). BAB „Kasyba“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ pirmosios instancijos teismui teiktuose 2012 m. balandžio 12 d. paaiškinimuose (III t., b. l. 73-75) nurodė, kad jis 2010 m. spalio 27 d. ieškovui sudarė visas galimybes susipažinti su tarpusavio užskaitos aktais ir sutartimis, sudarytomis nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., taip pat padarė prašomų dokumentų kopijas. Šioms aplinkybėms pagrįsti administratorius pateikė šiuos įrodymus: BAB „Kasyba“ ir UAB „Vaidora“ susirašinėjimų kopijas; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. liudijimo kopiją; BAB „Kasyba“ 2010 m. spalio 27 d. PVM sąskaitos faktūros ir orderio kopijas (III t., b. l. 76-81).

70Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendime nenagrinėjo atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu, bei apskritai nepasisakė dėl ieškinio senaties, kaip vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų. Atsakovai, teikdami atsikirtimus į ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus pripažinti tarpusavio užskaitos aktus negaliojančiais, nurodo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, t. y. kad ieškinio senaties praleidimas sudaro pagrindą atmesti ieškovo ieškinį. Kasacinis teismas nurodė apeliacinės instancijos teismui išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties (ne)taikymu.

71Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad BAB „Kasyba“ bankroto administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su BAB „Kasyba“ duomenimis 2010 m. spalio 27 d., todėl ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2011 m. spalio 27 d., tačiau kadangi ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011 m. lapkričio 28 d., yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinys buvo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas UAB „Vaidora“ nurodo, kad jis dokumentus gavo ir apie ginčo sandorius sužinojo 2011 m. lapkričio 26 d., t. y. kai buvo įvykdytas teismo išduotas liudijimas dokumentams gauti, o BAB „Kasyba“ teiginiai, jog apie ginčo sandorius UAB „Vaidora“ sužinojo 2011 m. spalio 26 d., yra neteisingi ir nepagrįsti, nes BAB „Kasyba“ nepateikė reikalingų dokumentų (buvo pateikti tik finansinės atskaitomybės dokumentai, bet įskaitymo sandoriai nebuvo pateikti), iš kurių būtų galima įvertinti ginčo sandorius ir jų žalą kreditorių teisėms bei nustatyti sandorių neteisėtumą. UAB „Vaidora“ nuomone, ši informacija buvo sąmoningai slepiama nuo kreditorių, formaliai nurodant, kad administratorius patikrino AB „Kasyba“ sandorius ir nenustatė jų prieštaravimo teisės aktams ar kreditorių teisėms. Vien tas faktas, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. 2A-812/2013, Nr. 2A-431/2013 pripažino UAB „Mabilta“ nesąžiningumą ir neteisėtų sandorių sudarymą, rodo, kad BAB „Kasyba“ administratorius netinkamai vykdė pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, o UAB „Mabilta“, kaip BAB „Kasyba“ akcininko, veiksmai buvo orientuoti į neteisėtą savo bei su UAB „Mabilta“ susijusių asmenų kreditorinių reikalavimų patenkinimą, visiškai ignoruojant kitus bendrovės kreditorius. Ieškovas taip pat nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, tai pradelsimas šiuo atveju būtų trumpesnis nei vienas mėnuo, t. y. nežymus, o atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, ieškinys pareikštas dėl didelės sumos, tai ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas (V t., b. l. 19-21). Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“, atsikirsdami į UAB „Vaidora“ paaiškinimus, palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, ir nurodo, kad UAB „Vaidora“ teismo liudijimas apie teisę gauti įrodymus tiesiogiai iš BAB „Kasyba“ buvo išduotas dar 2010 m. spalio 13 d., šis liudijimas suteikė teisę gauti BAB „Kasyba“ kasos knygas, atliktų darbų aktus, tarpusavio užskaitos aktus ir sutartis, bankų sąskaitų išrašus ir pan. nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. Atsakovų teigimu, 2010 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra KAS Nr. 00119, 2010 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius įgijo teisę sužinoti dar 2010 m. spalio 13 d. Be to, PVM sąskaita faktūra KAS Nr. 00119 patvirtina, jog ieškovas pasidarė 8 dokumentų kopijas, o šioje byloje ieškovas ginčija būtent 7 sandorius, todėl, atsakovų nuomone, nėra pagrindo tikėti ieškovu, kad apie ginčijamus sandorius jis sužinojo tik 2011 m. lapkričio 26 d.

72Nagrinėjant ir vertinant byloje dalyvaujančių asmenų nurodomus argumentus, susijusius su ieškinio senaties (ne)taikymu šioje byloje, pirmiausia pažymėtina, kad įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Be to, kasacinis teismas šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje priimtoje nutartyje nurodė, kad minėtas terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises, o informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas.

73Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nenustato kreditoriams pareigos tikrinti ir esant įtarimų dėl galimų kreditorių ar pačios įmonės teisių pažeidimo ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, nes ši pareiga nustatyta išimtinai bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Vadovaujantis ĮBĮ, teisme patvirtinus kreditoriaus finansinius reikalavimus, jis įgyja teisę naudotis ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytomis teisėmis, tarp jų ir gauti informaciją iš administratoriaus apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi kreditoriaus teisė gauti informaciją ir jos apimtis priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, o kreditoriaus sužinojimo apie sandorius, pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės kreditorių (taip pat ir jo) interesus, momentas neturėtų būti siejamas su jo finansinių reikalavimų skolininko bankroto byloje patvirtinimu, kadangi nors nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teisme kreditoriui yra suteikiama galimybė susipažinti su visais įmonės sudarytais sandoriais, tokią teisę gali riboti kreditorių susirinkimo metu priimta informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarka.

74Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad skolininkas BAB „Kasyba“ sudarė 2008 m. gruodžio 31 d. keturis tarpusavio užskaitos aktus, 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą, 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą, 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą, kurie, ieškovo teigimu, pažeidė jo, kaip skolininko BAB „Kasyba“ kreditoriaus, ir kitų BAB „Kasyba“ kreditorių teises.

75Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (apeliantas) jau 2010 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į BAB „Kasyba“ administratorių, prašydamas suteikti jam galimybę susipažinti su AB „Kasyba“ buhalteriniais dokumentais, tačiau administratorius UAB „Admivita“ atsisakė pateikti UAB „Vaidora“ prašomus dokumentus ir nurodė, jog prašomi dokumentai nėra susiję su AB „Kasyba“ bankroto bylos eiga (III t., b. l. 76-78). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2-3577-560/2010 pagal ieškovo UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovams BAB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centrui „Sanvita“ dėl skolos priteisimo išdavė ieškovui UAB „Vaidora“ liudijimą apie teisę ieškovo UAB „Vaidora“ direktoriui D. D. susipažinti ir gauti (sudaryti sąlygas ieškovo lėšomis pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas) iš UAB „Admivita“ šiuos įrodymus: AB „Kasyba“ kasos knygas, banko operacijų suvestines ir dokumentus, sąskaitas faktūras (pirkimo ir pardavimo) nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.; AB „Kasyba“ atliktų darbų aktus (forma F2 ir forma F3), tarpusavio užskaitymo aktus ir jų sąskaitas faktūras, pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.; AB „Kasyba“ sutartis, tarpusavio užskaitų sutartis, statybos darbų rangos sutartis, nuomos sutartis ir sutarčių registravimo žurnalus nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.; AB „Kasyba“ bankų, kuriuose turėjo sąskaitas nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., sąrašą; bankų, kuriuose nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. AB „Kasyba“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, išrašus apie atliktus mokėjimus bei gautas sumas nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. (III t., b. l. 79). Byloje yra pateikti BAB „Kasyba“ 2010 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra Serija KAS Nr. 00119 ir 2010 m. spalio 27 d. kasos pajamų orderis Serija KAS Nr. 00071 (III t., b. l. 80, 81), kurie patvirtina, kad šių dokumentų surašymo dieną UAB „Vaidora“ buvo padarytos 8 kopijos ir UAB „Vaidora“ už šias kopijas atsiskaitė su BAB „Kasyba“.

76Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3577-560/2010 teismas taip pat 2010 m. spalio 26 d. išdavė liudijimą apie teisę ieškovo UAB „Vaidora“ direktoriui D. D. susipažinti ir gauti (sudaryti sąlygas ieškovo lėšomis pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas) iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“ šiuos įrodymus: UAB Sveikatos centro „Sanvita“ kasos knygas, banko operacijų suvestines ir dokumentus, sąskaitas faktūras (pirkimo ir pardavimo) nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.; UAB Sveikatos centro „Sanvita“ atliktų darbų aktus (forma F2 ir forma F3), tarpusavio užskaitymo aktus ir jų sąskaitas faktūras, pirkimų ir pardavimų sąskaitas faktūras nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.; UAB Sveikatos centro „Sanvita“ sutartis, tarpusavio užskaitų sutartis, statybos darbų rangos sutartis, nuomos sutartis ir sutarčių registravimo žurnalus nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d.; UAB Sveikatos centro „Sanvita“ bankų, kuriuose turėjo sąskaitas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., sąrašą; bankų, kuriuose UAB Sveikatos centras „Sanvita“ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. AB „Kasyba“ turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, išrašus apie atliktus mokėjimus bei gautas sumas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (I t., b. l. 67). UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2010 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina, kad UAB „Vaidora“ galimybė susipažinti su teismo liudijime išvardytais dokumentais buvo suteikta 2010 m. lapkričio 26 d. (I t., b. l. 68).

77Apibendrinant nurodytus bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovas 2010 m. spalio 27 d. susipažino su BAB „Kasyba“ dokumentais, surašytais nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d., o 2010 m. lapkričio 26 d. – su UAB Sveikatos centro „Sanvita“ dokumentais, surašytais nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. Ieškovo UAB „Vaidora“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad informacija apie ginčijamus sandorius jam tapo žinoma tik 2010 m. lapkričio 26 d., o ne 2010 m. spalio 27 d., nes UAB „Vaidora“ vadovui nuvykus susipažinti su dokumentais buvo pateikti tik kai kurie dokumentai ir dėl šios priežasties buvo kreiptasi į teismą su prašymu išduoti liudijimą susipažinti su UAB Sveikatos centro „Sanvita“ dokumentais (III t., b. l. 165). Šiais ieškovo atstovo teiginiais nėra pagrindo tikėti, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog antrą liudijimą susipažinti su UAB Sveikatos centro „Sanvita“ dokumentais teismas suteikė dar prieš ieškovui suteikiant galimybę susipažinti su administratoriaus teikiamais dokumentais. Taigi, kreipdamasis į teismą dėl antro liudijimo, ieškovas negalėjo žinoti, ar jam bus pateikta susipažinti visa prašoma medžiaga. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokius atstovo teiginius. Kaip minėta, ieškovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad su UAB Sveikatos centro „Sanvita“ dokumentais susipažino 2010 m. lapkričio 26 d., o apie kitus sandorius, sudarytus su A. K. ir UAB „Vilniaus bakalėja“, sužinojo vėliau, tačiau konkrečiai nenurodė termino ar aplinkybių, kurioms esant, jis susipažino su minėtais sandoriais. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, jog BAB „Kasyba“ administratorius jam pateikė susipažinti ne visus liudijime nurodytus dokumentus.

78Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis, konstatuoja, kad ieškovas su BAB „Kasyba“ sudarytais sandoriais su A. K. ir UAB „Vilniaus bakalėja“ 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. sausio 21 d. susipažino 2010 m. spalio 27 d. Pripažinus, kad ieškovas apie ginčo sandorius, sudarytus su A. K. ir UAB „Vilniaus bakalėja“, sužinojo 2010 m. spalio 27 d., o ieškinys paštui buvo įteiktas 2011 m. lapkričio 28 d. (I t., b. l. 112), darytina išvada, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos akto 1 072 065,93 Lt sumai, sudaryto tarp AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“ ir A. K., 2008 m. gruodžio 31 d. užskaitos akto 1 452 610,73 Lt sumai, sudaryto tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“ ir AB „Kasyba“, 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos akto 2 364 38,95 Lt sumai, sudaryto tarp UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“ ir AB „Kasyba“, pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas nepraleido vienerių metų termino reikšti reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“, ir 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai, sudarytą tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir UAB „Mabilta“. Apie šiuos sandorius ieškovas sužinojo 2010 m. lapkričio 26 d., o 2011 m. lapkričio 26 ir 27 d. buvo savaitgalis, todėl paštui įteikiant ieškinį 2011 m. lapkričio 28 d. nebuvo praleistas vienerių metų terminas (CPK 74 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalys).

79Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).

80Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje, remdamasis ankstesne kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.), nurodė, kad jei teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.

81Kaip jau buvo minėta, ieškovas UAB „Vaidora“ rašytiniuose paaiškinimuose pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų nustatyta, kad jis buvo praleistas. Termino atnaujinimo pagrindu ieškovas nurodo tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, be to, byla yra susijusi su viešuoju interesu, ieškinys pareikštas dėl labai didelės sumos, kuri gali turėti įtakos kitų kreditorių interesams. Ieškovas, pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu, taip pat nurodo BAB „Kasyba“ administratoriaus veiksmus (neveikimą), t. y. tai, kad administratorius neteikė ieškovui reikalingų dokumentų, formaliai nurodė, kad patikrino BAB „Kasyba“ sandorius, o Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-812/2013 ir Nr. 2A-431/2013 buvo nustatyta, kad UAB „Mabilta“ sudarė nesąžiningus ir neteisėtus sandorius. Pažymėtina, kad ieškovo minimoje civilinėje byloje Nr. 2A-431/2013 buvo išnagrinėtas ieškovo UAB „Vaidora“ ieškinys, pareikštas atsakovui UAB „Mabilta“, kaip AB „Kasyba“ akcininkui, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. UAB „Vaidora“ nuostolių atlyginimo iš UAB „Mabilta“ reikalavo, remdamasi tuo, kad AB „Kasyba“, būdama faktiškai nemoki, negalėdama atsiskaityti su kitais kreditoriais, sudarė sandorius (būtent tarpusavio užskaitos aktus, kurie yra ginčijami šioje byloje), po kurių AB „Kasyba“ prarado 5 132 403,27 Lt reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, UAB „Mabilta“ patenkino 5 132 403,27 Lt vertės savo reikalavimus, dėl ko ieškovas negalėjo patenkinti savo reikalavimų. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas sprendimą priėmė 2011 m. lapkričio 25 d., kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-431/2013 paliko galioti nepakeistą.

82Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris nėra neprotingai ilgas, tai, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tam, jog būtų išsiaiškinti ir nustatyti skolininko AB „Kasyba“ vienintelio akcininko UAB „Mabilta“ neteisėti veiksmai, nevykdant AB „Kasyba“ atsiskaitymų su ieškovu, ieškovui pareikalavus nebuvo teikiami duomenys, reikalingi pareikšti actio Pauliana ieškinį (tik išdavus teismo liudijimą buvo teikiami dokumentai), be to, kreditoriui nepakanka gauti vien tik duomenis apie sandorių sudarymą, o būtina juos įvertinti ir tuo aspektu, ar šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus (-ių) interesus, tai, kad ieškovas šioje byloje gina ne tik savo, kaip kreditoriaus, interesus, bet ir kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, kuriuos, ieškovo įsitikinimu, turėjo ginti administratorius, tačiau šiuo atveju to nepadarė, konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovui ginčyti tarpusavio užskaitos aktus, sudarytus 2008 m. gruodžio 31 d. bei 2009 m. sausio 21 d.

83Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, sandorių sudarymo privalomumo ir sandorių šalių sąžiningumo

84CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

85Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; kt.).

86CK 6.66 straipsnyje taip pat įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004; kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; kt.). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Taigi sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje nustatyti ir įvertinti, kada ir kokį tikslą turint, buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan.

87Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde dėstomus bylos faktinius ir teisinius aspektus, pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai dėl actio Pauliana taikymo, atsakovų atsikirtimus į ieškinį bei apeliacinį skundą, trečiojo asmens atsikirtimus į ieškinį, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), kasacinio teismo suformuotą praktiką šiais klausimais, vadovaudamasi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176–185 straipsniai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje nustatė, jog skolininkas BAB „Kasyba“ ginčijamais sandoriais nepažeidė ieškovo ir kitų šios bendrovės kreditorių teisių, kad skolininkas privalėjo sudaryti sandorius bei tai atitiko įprastą verslo praktiką, nes sandoriais buvo siekiama išvengti bankroto bylos iškėlimo ir sudaryti sandoriai leido skolininkui dar pusę metų vykdyti statybų veiklą bei įsipareigojimus.

88Įvertinus šioje byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į šiuos reikalavimus, pateiktus įrodymus, pirmiausia darytina išvada, kad sudarant ginčo sandorius buvo sudaromos išskirtinės sąlygos atsakovui UAB „Mabilta“, kaip BAB „Kasyba“ akcininkui, patenkinti savo interesus, esant skolininkui BAB „Kasyba“ faktiškai nemokiam, t. y. faktiškai negalinčiam atsiskaityti su kitais kreditoriais, su kuriais atsiskaityti terminas jau buvo suėjęs ir su jais neatsiskaitant. Taip pat šioje byloje konstatuotina, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog UAB „Mabilta“ ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo galiojančią reikalavimo teisę į AB „Kasyba“ ir tokius sandorius AB „Kasyba“ privalėjo sudaryti su UAB „Mabilta“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje įrodė actio Pauliana sąlygas, kurioms esant ieškovo ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

89Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas neįrodė AB „Kasyba“ faktinio nemokumo ginčijamų sandorių sudarymo metu, padarė atsižvelgęs į 2008 m. gruodžio 31 d. balanso ir 2009 m. kovo 26 d. AB „Kasyba“ kreditorių sąrašo duomenis, t. y. nustatęs AB „Kasyba“ pradelstų įsipareigojimų ir viso į balansą įrašyto bendrovės turto santykį 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 21 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad AB „Kasyba“ pradelsti skolininko įsipareigojimai 2008 m. gruodžio 31 d. siekė apie 1,7 mln. Lt, o 2009 m. sausio 21 d. – apie 2,3 mln. Lt, todėl AB „Kasyba“ įsipareigojimai 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė vos 7 proc., o 2009 m. sausio 21 d. – 10 proc. į balansą įrašyto skolininko AB „Kasyba“ turto balansinės vertės. Minėtas AB „Kasyba“ 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (I t., b. l. 28-30) patvirtina, kad bendrovės turtas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 23 712 570 Lt vertės (per vienerius metus gautinos sumos buvo 8 841 396 Lt dydžio, pinigai ir pinigų ekvivalentai buvo 85 676 Lt dydžio), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 231 251 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 14 416 231 Lt (į šią sumą įtraukti 1 286 437 dydžio su darbo santykiais susiję įsipareigojimai). Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas, nagrinėjęs bankroto bylos AB „Kasyba“ iškėlimo klausimą, iš AB „Kasyba“ 2009 m. kovo 26 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų nustatė, kad įmonės turtas sumažėjo iki 16 170 796 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 618 313 Lt, įmonė veiklą vykdo nuostolingai, o iš AB „Kasyba“ kreditorių sąrašo nustatė, jog atsakovas skolingas kreditoriams iš viso 16 433 332,95 Lt (I t., b. l. 18-20). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi keldamas AB „Kasyba“ bankroto bylą vertino iš esmės tuos pačius duomenis, kaip ir šioje byloje vertino pirmosios instancijos teismas, ir nustatė, kad bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

90Lietuvos apeliaciniam teismui BAB „Kasyba“ administratorius pateikė 2009 m. gegužės 19 d. įmonės balansą, iš kurio matyti, kad įmonės turto vertė buvo 6 565 967 Lt dydžio (per vienerius metus gautinos sumos buvo 4 117 069 Lt dydžio, pinigai ir pinigų ekvivalentai buvo 12 136 Lt dydžio), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 650 305 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 650 305 Lt. BAB „Kasyba“ administratorius Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad turto sumažėjimą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 19 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) lėmė atliktas 16 788 883 Lt dydžio lizinguojamo turto grąžinimas lizingo davėjui. Kadangi nagrinėjamu atveju aktuali AB „Kasyba“ mokumo padėtis būtent ginčijamų sandorių sudarymo metu, o 2009 m. gegužės 19 d. balansas atspindi daug vėlesnę bendrovės finansinę padėtį, t. y. po bankroto bylos iškėlimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šie duomenys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jais remtis. Be to, minėto balanso duomenys nepaneigia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su AB „Kasybos“ nemokumu.

91Ieškovo pateiktas 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašas patvirtina, jog dokumento sudarymo dieną bendrovės įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo terminai buvo suėję iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, siekė apie 1,7 mln.; kurių atsiskaitymo terminai buvo suėję iki 2009 m. sausio 21 d. įskaitytinai – apie 4 mln. Lt (į šią sumą taip pat įtraukti pradelsti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo terminai suėjo iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai); kurių atsiskaitymo terminai buvo suėję iki 2009 m. vasario 27 d. įskaitytinai – apie 5 mln. Lt (į šią sumą taip pat įtraukti pradelsti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo terminai suėjo iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai ir iki 2009 m. sausio 21 d. įskaitytinai); kurių atsiskaitymo terminai buvo suėję iki 2009 m. kovo 31 d. įskaitytinai – apie 6 mln. Lt (į šią sumą taip pat įtraukti pradelsti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo terminai suėjo iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, iki 2009 m. sausio 21 d. įskaitytinai ir 2009 m. vasario 27 d. įskaitytinai) (I t., b. l. 31-32). Iš šio kreditorių sąrašo taip pat matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. AB „Kasyba“ suėjo terminas atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija 139 623 Lt pajamų mokesčio už lapkričio ir gruodžio mėnesius. Taigi sudarant 2008 m. gruodžio 31 d. ginčo sandorius AB „Kasyba“ jau turėjo įsiskolinimų ir valstybės biudžetui. Sudarant 2009 m. sausio 21 d. ginčo sandorį bendrovė jau turėjo įsiskolinimų ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o sudarant vėlesnius sandorius – taip pat ir darbuotojams. Nors AB „Kasyba“ skola UAB „Mabilta“ 2009 m. kovo 26 d. nurodyta 525 237,10 Lt dydžio ir kad šios sumos atsiskaitymo terminas suėjo 2008 m. gruodžio 11 d., negalima spręsti, kad būtent tokio dydžio įsiskolinimą AB „Kasyba“ UAB „Mabilta“ turėjo prieš sudarant ginčijamus sandorius, nes, kaip minėta, šis sąrašas atspindi AB „Kasyba“ finansinius įsiskolinimus, buvusius įmonėje dokumento pateikimo dieną. Šio sąrašo pagrindu taip pat negalima tiksliai nustatyti AB „Kasyba“ pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams dydžio. Byloje nėra tikslių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, koks AB „Kasyba“ pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis buvo 2009 m. sausio 21 d., 2009 m. vasario 27 d., 2009 m. kovo 31 d., t. y. kai buvo sudaromi ginčo tarpusavio užskaitos aktai. BAB „Kasyba“ administratorius Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tiksliai nustatyti bendrovės mokumo metmenis ginčo sandorių sudarymo momentu jis neturi galimybių, nes tarpinės įmonės finansinės atskaitomybės nebuvo sudarytos ir / ar perduotos bankroto administratoriui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija AB „Kasyba“ faktinį (ne)mokumą vertina pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis – pagal BAB „Kasyba“ 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašą ir 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. kovo 26 d. balanso duomenis.

92Įvertinus 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašo duomenis (kad 2009 m. kovo 26 dieną vis dar nebuvo padengta apie 1,7 mln. kreditorių reikalavimų, kurių atsiskaitymo terminai buvo suėję iki 2008 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai), taip pat 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, galima daryti išvadą, jog bendrovė jau buvo susidūrusi su esminiais finansiniais sunkumais, dėl kurių sutriko atsiskaitymai su kreditoriais, nebuvo vykdoma pelninga ūkinė komercinė veikla, t. y. kad AB „Kasyba“ finansinė padėtis buvo kritinė ir tokia padėtis šiuo atveju gali būti vertinama kaip skolininko nemokumas. Teisėjų kolegija tokią išvadą daro, atsižvelgdama į tai, kad vertinant, ar skolininko sudarytas sandoris nulėmė jo nemokumą CK 6.66 straipsnio prasme, šiose normose įtvirtinta nemokumo samprata neturi būti aiškinama analogiškai ĮBĮ įtvirtintai įmonės nemokumo sampratai, nes jų tikslai yra kitokie, nei bankrotą reglamentuojančių teisės normų. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

93Nors iš byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti, koks tiksliai buvo AB „Kasyba“ pradelstų įsipareigojimų bei bendrovės turto santykis ir sudarant vėlesnius ginčo sandorius, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs 2009 m. kovo 26 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis bei kitus byloje surinktus įrodymus, konstatavo AB „Kasyba“ nemokumą (I t., b. l. 18-20), taip pat į tai, kad sudarant kiekvieną ginčo sandorį pradelsti įsipareigojimai kreditoriams vis didėjo, t. y. įsiskolinimai nebuvo dengiami, nors jų įvykdymo terminai jau buvo suėję anksčiau (I t., b. l. 31-32), yra pagrindas daryti išvadą, jog AB „Kasyba“, sudarydama su atsakovais ginčo sandorius, nepagerino bendrovės finansinės padėties, o priešingai – sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužteko kreditorių reikalavimams patenkinti, t. y. sumažino AB „Kasyba“ mokumą. Tokia išvada darytina, įvertinus ir tai, kad skolininkas nesiėmė priemonių, jog būtų skubiai išsiieškotos skolos iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K., o iš esmės ėmėsi veiksmų, kad būtų atsiskaityta su akcininku UAB „Mabilta“, nors pagal byloje pateiktus įrodymus nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo imtis tokių veiksmų (byloje nepateikti įrodymai, kad buvo suėję terminai skolininkui atsiskaityti su UAB „Mabilta“ ir UAB „Mabilta“ turėjo reikalavimo teisę į AB „Kasyba“).

94Pažymėtina ir tai, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. AB „Kasyba“ nebedengė įsiskolinimų valstybės biudžetui, nuo 2009 m. sausio mėnesio – įsiskolinimų darbuotojams (I t., b. l. 32). Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties matyti, kad AB „Kasyba“, atsiliepdama į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog sutinka, kad būtų iškelta bankroto byla, nes dėl sunkios įmonės finansinės padėties AB „Kasyba“ negali atsiskaityti su kreditoriais. Tokia AB „Kasyba“ pozicija leidžia daryti išvadą, kad ginčijamais tarpusavio užskaitos aktais nebuvo pagerinta ar stabilizuota įmonės finansinė padėtis, o patenkinus išimtinai akcininko UAB „Mabilta“ nurodomus didelės apimties reikalavimus (5 132 403,27 Lt) ir neišieškant skolų iš su akcininku susijusių asmenų buvo pažeisti kitų AB „Kasyba“ kreditorių, iš jų ir ieškovo, interesai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per pirmąjį 2009 metų ketvirtį įmonės turtas sumažėjo nuo 23 712 570 Lt iki 16 170 796 Lt, o 2009 m. kovo 26 d. buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos AB „Kasyba“ iškėlimo, tačiau nepaisant to, AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“ 2009 m. kovo 31 d. sudarė dar vieną užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai. Be to, byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, iš kurios buvo gaunamos pajamos ir atsiskaitoma su kreditoriais. Pagal bylos duomenis iš esmės iškart po sandorių sudarymo buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad atsikirtimuose į ieškovo reikalavimus, yra akcentuojama aplinkybė, jog skolininkas 2009 m. sausio mėnesį ieškovui sumokėjo 200 000 Lt, o 2009 m. sausio 30 d. skolininkas ir ieškovas sudarė penkias reikalavimų perleidimo sutartis, pagal kurias ieškovas įgijo reikalavimus į 933 944,07 Lt, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad sudarytais šioje byloje ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovo bei kitų kreditorių teisės, nes sudarytais sandoriais buvo patenkinti išimtinai skolininko akcininko interesai, kai pagal bylos duomenis turėjo būti imamasi veiksmų, jog būtų padengti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.

95Ieškovas UAB „Vaidora“ dublike nurodė, kad tarpusavio užskaitos aktuose nėra nurodyta pagal kokias sutartis, apskaitos dokumentus sandorių šalys turi priešpriešinius reikalavimus, taip pat nenurodyti šių prievolių vykdymo terminai, t. y. nenurodytas užskaitų pagrindas. Be to, kaip matyti iš AB „Kasyba“ 2009 m. kovo 23 d. kreditorių sąrašo, 2008 m. gruodžio 31 d. AB „Kasyba“ buvo pradelsusi sumokėti UAB „Mabilta“ 525 237,10 Lt, tuo tarpu užskaitos sandorių sudaryta 5 132 403,27 Lt sumai, kuri yra gerokai didesnė nei pradelsta atsakovui UAB „Mabilta“ skola (III t., b. l. 64). Iš esmės tokiais pačiais argumentais yra grindžiamas ir ieškovo apeliacinis skundas (IV t., b. l. 10). BAB „Kasyba“ administratorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčijamais sandoriais 5 132 403,27 Lt dydžio suma sumažėjo pradelsti įsipareigojimai (III t., b. l. 22). Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepime į ieškinį, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ginčo užskaitymo aktais buvo įskaitytas pradelstas UAB „Mabilta“ reikalavimas, taip pat nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo iš dalies atsiskaityta su seniausiu ir didžiausiu AB „Kasyba“ kreditoriumi. Kitų kreditorių, kurių reikalavimai būtų atsiradę anksčiau nei UAB „Mabilta“, atsakovo teigimu, buvo mažai bei jų bendra reikalavimų suma nesiekė nei 0,5 mln. Lt. Tokiu būdu, nenaudojant AB „Kasyba“ lėšų ir materialaus turto, ginčo sandoriais buvo patenkinta didžiausio AB „Kasyba“ kreditoriaus reikalavimų dalis bei užtikrintas veiklos tęstinumas (I t., b. l. 155). Kad ginčo sandoriais buvo įskaitytas pradelstas UAB „Mabilta“ reikalavimas, nurodė ir kiti atsakovai savo procesiniuose dokumentuose, tačiau byloje nebuvo pateikta ne tik duomenų, detalizuojančių, kada buvo suėję ginčijamais sandoriais įskaitytų UAB „Mabilta“ reikalavimų įvykdymo terminai, tačiau ir duomenų, įrodančių, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Mabilta“ apskritai turėjo teisę reikalauti įskaitytų sumų iš AB „Kasyba“.

96Pažymėtina, kad akcininkas atsakovas UAB „Mabilta“, žinodamas realią finansinę AB „Kasyba“ padėtį, taip pat nesiėmė priemonių, jog AB „Kasyba“ atgautų skolas iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K., o siekė atsiimti jo nurodomas sumokėtas AB „Kasyba“ pinigų sumas, t. y. veikė savo interesais, o ne AB „Kasyba“ interesais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-329/2009).

97Byloje atsakovai teikė duomenis (II t., b. l. 1-111; 164-168; III t., b. l. 1-17), kurie, anot jų, įrodo, kad AB „Kasyba“ turėjo pagrindą sudaryti ginčijamus sandorius.

98Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepime į ieškinį (I t., b. l. 151-152) nurodė, kad AB „Kasyba“ perleido atsakovui UAB „Mabilta“ turimas reikalavimo teises į UAB „Vilniaus bakalėja“ 1 689 049,68 Lt sumai, atsiradusias 2007 m. sausio 2 d. remonto darbų sutarties Nr. 046.07 (II t., b. l. 1-4) pagrindu. Šioje byloje ginčijamu 2008 m. gruodžio 31 d. sandoriu perleistas 1 452 610,73 Lt reikalavimo teises patvirtina nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. lapkričio mėnesio sudaryti atliktų darbų priėmimo aktai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros (II t., b. l. 5-88) bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (II t., b. l. 89). 2009 m. sausio 21 d. sandoriu perleistas 236 438,95 Lt reikalavimo teises atitinkamai pagrindžia 2009 m. sausio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas ir PVM sąskaita faktūra (II t., b. l. 90-95). UAB „Mabilta“ įgytas 1 689 049,68 Lt dydžio reikalavimas į UAB „Vilniaus bakalėja“ buvo įskaitytas į UAB „Vilniaus bakalėja“ reikalavimą į UAB „Mabilta“ tai pačiai 1 689 049,68 Lt sumai, atsiradusį 2000 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties Nr. PA00-03 pagrindu (II t., b. l. 96-102). Po tokio įskaitymo buvo visiškai padengtas UAB „Vilniaus bakalėja“ įsiskolinimas pagal rangos sutartį naujajam kreditoriui UAB „Mabilta“, taip pat nuo 2 400 000 Lt iki 710 950,32 Lt sumažėjo UAB „Mabilta“ pagrindinė skola atsakovui UAB „Vilniaus bakalėja“ pagal paskolos sutartį (II t., b. l. 103-105). Atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ teigimu, toks tarpusavio skolinių įsipareigojimų likvidavimo mechanizmas tarp šalių buvo sutartas gerokai prieš ginčijamų sandorių sudarymą – dar 2008 metų sausį, kai AB „Kasyba“ dirbo pelningai. Atsakovas pažymėjo, kad galiausiai buvo sutarta, jog UAB „Mabilta“ skola UAB „Vilniaus bakalėja“ bus dengiama darbais, atliekamais AB „Kasyba“, kaip UAB „Mabilta“ dukterinės įmonės, pagal rangos sutartį. Kitaip tariant, susitarta, kad pagal rangos sutartį AB „Kasyba“ atliekami darbai bus apmokami įskaitymo būdu su UAB „Vilniaus bakalėja“ reikalavimo teise į pagrindinės skolos pagal paskolos sutartį grąžinimą. Dėl šių priežasčių iki finansinių metų pabaigos nebebuvo mokama už AB „Kasyba“ atliktus darbus.

99Atsakovai A. K., UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“ atsiliepime į ieškinį (II t., b. l. 146-158) nurodė, kad 2005 m. vasario 17 d. UAB „Mabilta“ ir UAB Sveikatos centras „Sanvita“ susitarė kartu statyti administracinės, maitinimo ir prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis Šeimyniškių g. 21, Vilniuje (II t., b. l. 164), 2006 m. birželio 5 d. tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir AB „Kasyba“ (rangovo) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 032.06 dėl administracinio pastato Šeimyniškių g. 21, Vilniuje, statybos (II t., b. l. 165-170). Kadangi tiek UAB Sveikatos centras „Sanvita“, tiek AB „Kasyba“ yra UAB „Mabilta“ dukterinės įmonės, UAB „Mabilta“ finansavo šio objekto statybą tiek tiesiogiai apmokėdama AB „Kasyba“ už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, tiek vykdydama avansinius mokėjimus (II t., b. l. 171-173). 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 1 963 491,16 Lt sumai, buvo suderinti tarpusavio atsiskaitymų likučiai už darbus pagal rangos sutartį. 2009 m. sausio 30 d. AB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centras „Sanvita“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad UAB Sveikatos centras „Sanvita“ tinkamai atsiskaitė su AB „Kasyba“ pagal rangos sutartį ir jos papildomus susitarimus, o AB „Kasyba“ neturi pretenzijų už atliktus darbus (II t., b. l. 174-188).

100Atsakovai taip pat nurodė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 329 128 Lt sumai, buvo suderintas AB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“ tarpusavio atsiskaitymas, atsiradęs dar 2007 m. vasario mėnesį, AB „Kasyba“ apmokėjus už UAB Sveikatos centrą „Sanvita“ AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už elektros įrenginių iškėlimo ir prijungimo paslaugas (III t., b. l. 1-2). 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 63 759,41 Lt sumai buvo suderinti UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir AB „Kasyba“ tarpusavio įsipareigojimai pagal 2009 m. vasario 5 d. statybos rangos sutartį (III t., b. l. 3-14). 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktu, sudarytu tarp UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“ 14 909,09 Lt sumai buvo suderinti UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir AB „Kasyba“ tarpusavio įsipareigojimai pagal 2009 m. kovo 23 d. statybos rangos sutartį (III t., b. l. 15-17). Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Mabilta“ reikalavimai AB „Kasyba“ buvo kilę iš avansinių mokėjimų, vykdytų pagal 2007 m. sausio 31 d. UAB „Mabilta“ valdybos nutarimą, o mokėjimus UAB Sveikatos centrui „Sanvita“ UAB „Mabilta“ vykdė pagal UAB „Mabilta“ 2007 m. spalio 2 d. valdybos nutarimą (II t., b. l. 171).

101Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Mabilta“ ir UAB Sveikatos centras „Sanvita“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikę dokumentus, anot jų, įrodančius, kad UAB „Mabilta“ skolininkui AB „Kasyba“ už šio faktiškai atliktus darbus pagal šio išrašytas sąskaitas faktūras nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2008 m. gruodžio pabaigos sumokėjo iš viso 2 394 979,19 Lt (III t., b. l. 128-134), kad 2008 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais UAB „Mabilta“ skolininkui AB „Kasyba“ iš viso pervedė 7 070 000 Lt, o už AB „Kasyba“ prievoles tretiesiems asmenims UAB „Mabilta“ sumokėjo iš viso 302 480,86 Lt (III t., b. l. 135-139).

102Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“ Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovo ginčijami sandoriai buvo sudaryti esant pagrįstoms teisinėms prievolėms vykdyti bei suderinti tarpusavio atsiskaitymus už atliekamus statybos rangos darbus ir kad privalomumas sudaryti šiuos sandorius kilo iš susiklosčiusių faktinių aplinkybių (II t., b. l. 164-173; III t., b. l. 135-139), t. y. UAB „Mabilta“ 2007 metais priimtų valdybos sprendimų pagrindu (II t., b. l. 171) apmokėjo AB „Kasyba“ už pagal 2006 m. birželio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 032.06 (II t., b. l. 165-170) vykdomus administracinio pastato Šeimyniškių g. 21, Vilniuje, statybos darbus, be to, teikė papildomas lėšas AB „Kasyba“ veiklai vykdyti (II t., b. l. 172-173; III t., b. l. 135-139). Įvairioms įmonėms už AB „Kasyba“ nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario 5 d. UAB „Mabilta“ pervedė 244 280,86 Lt, nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2009 m. kovo 1 d. UAB „Mabilta“ už statybos darbus tiesiogiai AB „Kasyba“ pervedė 94 148 420,11 Lt (II t., b. l. 172-173). Atsakovų teigimu, būtent iš šių papildomų pavedimų ir kilo UAB „Mabilta“ reikalavimo teisė į AB „Kasyba“, o atitinkamai ir į UAB Sveikatos centrą „Sanvita“. Visas lėšas už objekto statybą iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“ AB „Kasyba“ gavo, šiuos mokėjimus už UAB Sveikatos centrą „Sanvita“ atlikus UAB „Mabilta“, taip pat AB „Kasyba“ buvo sumokėta ir už A. K. įsipareigojimus (tai vėl padarė UAB „Mabilta“; žr. II t., b. l. 172-173).

103Taigi atsakovai savo procesiniuose dokumentuose iš esmės įrodinėjo, kad UAB „Mabilta“ ginčo sandorius turėjo pagrindą sudaryti dėl to, kad ji, vadovaudamasi 2007 m. sausio 31 d. priimtu valdybos sprendimu (II t., b. l. 171), finansavo AB „Kasyba“ veiklą. Kaip matyti iš 2007 m. sausio 31 d. valdybos sprendimo turinio, UAB „Mabilta“ valdybos nariai, atsižvelgę į tai, kad AB „Kasyba“ yra UAB „Mabilta“ dukterinė įmonė, nutarė įpareigoti UAB „Mabilta“ generalinį direktorių vykdyti avansinius mokėjimus AB „Kasyba“ už vykdomus statybos darbus, o taip pat mokėjimus pagal atliktų darbų aktus, nesant sutartiniams įsipareigojimams. Šiame valdybos sprendime nebuvo aptarta UAB „Mabilta“ dukterinei įmonei AB „Kasyba“ sumokėtų lėšų grąžinimo tvarka. Nors byloje pateikta duomenų, įrodančių, kad UAB „Mabilta“ pervedė pinigų sumas trečiajam asmeniui AB „Kasyba“ už šio faktiškai atlikus statybos darbus bei veiklai vykdyti (pačiai AB „Kasyba“ ir AB „Kasyba“ tiekėjams), tačiau šie duomenys neįrodo, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Mabilta“ turėjo teisinį pagrindą reikalauti iš AB „Kasyba“ jam pervestų pinigų grąžinimo, pavyzdžiui, kad buvo susitarimai dėl UAB „Mabilta“ pervestų pinigų grąžinimo ir grąžinimo terminų, kad UAB „Mabilta“ įsipareigojo finansuoti AB „Kasyba“ veiklą su sąlyga, jog jie bus grąžinti iki tam tikro termino, kad UAB „Mabilta“ pareikalavo iš AB „Kasyba“ sumokėtų sumų. Nors atsakovai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl tokios tarpusavio atsiskaitymo tvarkos buvo sutarta dar 2008 metų sausio mėnesį, kai AB „Kasyba“ neturėjo finansinių sunkumų, tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

104Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrovės akcininkams nuosavybės teise priklauso akcijos (CK 1.102 straipsnis) ir jos suteikia teisę formuoti bendrovės politiką ir valdymą (CK 2.45 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad akcininkų investicijos į bendrovę nėra susijusios su jokiu bendrovės turtu (akcininkai nėra bendrovės turto savininkai, o nuosavybės teisėmis valdo tik turimas akcijas). Bendrovės akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau šiuo atveju nėra pateikti įrodymai bei nebuvo įrodinėjama, jog UAB „Mabilta“ minėtas pinigų sumas paskolino AB „Kasyba“ kaip akcininkė. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta, jog bendrovės nuostoliai gali būti dengiami akcininkų įnašais. Kai akcininkai įneša pinigus bendrovės nuostoliams dengti, tai akcininkams neatsiranda reikalavimo teisė į tokias įneštas bei perduotas bendrovei lėšas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

105Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo įprasta skolininko AB „Kasyba“ verslo praktika ir tarpusavio užskaitos aktus AB „Kasyba“ privalėjo sudaryti, tačiau teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

106Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“ nurodė, kad būtent siekiant suderinti tarpusavio atsiskaitymus, sureguliuoti reikalavimų dydžius ir tai, kaip jie atsispindės įmonių balansuose, ir buvo sudaryti ieškovo ginčijami tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktai, pagal kuriuos iš tiesų jokie mokėjimai nebuvo atlikti, o tiesiog sureguliuotas AB „Kasyba“ balanse atsispindintis turimo turto ir įsipareigojimų santykis. Atsakovų teigimu, ginčijamais sandoriais nebuvo pakeistas AB „Kasyba“ mokumas ar apribotos jo galimybės atsiskaityti su kreditoriais – nesudarius šių sandorių AB „Kasyba“ jokių papildomų lėšų nebūtų gavusi, nes jos ginčijamų sandorių sudarymo metu AB „Kasyba“ jau buvo sumokėtos ir AB „Kasyba“ panaudotos atsiskaitymams su tiekėjais. Atsakovų teigimu, ginčijamais sandoriais buvo suderinta, kiek kas kam buvo skolingas, kokia apimtimi atsiskaitė ir kokioje dalyje reikalavimai laikytini įskaitytais, tam, kad sudarant AB „Kasyba“ finansines ataskaitas būtų aišku, koks realus jo turto ir įsipareigojimų santykis. Tai, anot atsakovų, įrodo aplinkybė, kad dauguma ginčijamų sandorių buvo pasirašyti 2008 m. gruodžio 31 d.

107Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos atsakovų teiginius, pažymi, kad nors ginčijamais sandoriais jokie mokėjimai faktiškai nebuvo atlikti, tačiau akivaizdu, jog sudarius šiuos sandorius AB „Kasyba“ prarado teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus rangos darbus ir tokiu būdu buvo sumažintas įmonės turtas bei mokumas, atitinkamai ir galimybė atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Iš byloje ginčijamų sandorių turinio ir po sandorių atsiradusių teisinių pasekmių matyti, kad ginčijami sandoriai sukėlė teisines pasekmes (sandoriai nėra paprasti skolų suderinimo aktai), t. y. sudarant šiuos sandorius buvo atlikti įskaitymai. Pagal CK 6.130 straipsnį tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų ir galimas tik egzistuojančios ir vykdytinos prievolės įvykdymas įskaitymu (CK 6.1 straipsnis). Taigi atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“, sudarydami šiuos sandorius, patvirtino, kad šių sandorių sudarymo dieną nėra įvykdę prievolių AB „Kasyba“, o AB „Kasyba“ šių sandorių sudarymo dieną turi reikalavimo teisę reikalauti apmokėti įsiskolinimus. Nagrinėjamu atveju AB „Kasyba“ be pagrindo atliko įskaitymus su A. K., UAB Sveikatos centru „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“, nes neatsižvelgė į tai, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo atlikti įskaitymų su UAB „Mabilta“, ir atlikti įskaitymai pablogino ir taip sunkią AB „Kasyba“ finansinę padėtį ir įmonę padarė nemokia. Kaip minėta, byloje nebuvo įrodyta, jog apskritai UAB „Mabilta“ turėjo teisinį pagrindą reikalauti ginčo sandoriais įskaitytų būtent sumų iš AB „Kasyba“. Teisėjų kolegija šioje byloje nepasisako dėl A. K., UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir UAB „Mabilta“ tarpusavio prievolių ir įsipareigojimų, nes šioje byloje nėra ginčo dėl tarp šių asmenų susiklosčiusių prievolių ir įsipareigojimų. Šioje byloje svarbu tik tai, kad šie asmenys prievolių įvykdymą / neįvykdymą sprendė, pažeisdami AB „Kasyba“ bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus.

108Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atliktais įskaitymais buvo siekiama užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą (išvengti bankroto), kaip teigia atsakovai, o priešingai, buvo siekiama iki bankroto bylos iškėlimo išimtinai patenkinti akcininko interesus. Pažymėtina ir tai, kad net ir paaiškėjus, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Mabilta“ turėjo reikalavimo teisę į AB „Kasyba“ ir ji buvo didžiausia kreditorė, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog AB „Kasyba“ turėjo neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčijamus sandorius.

109Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose BAB „Kasyba“ administratorius pareiškė prašymą išreikalauti iš UAB „Mabilta“ rašytinius įrodymus, t. y. sąskaitas faktūras, išrašytas AB „Kasyba“, tam, kad būtų galima nustatyti, ar ginčo sandorių sudarymo momentu AB „Kasyba“ įsipareigojimai UAB „Mabilta“ buvo pradelsti. Teisėjų kolegija šio prašymo netenkino, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo nurodyti duomenys, dėl kurių šių įrodymų iš UAB „Mabilta“ negali gauti administratorius ir dėl kokių priežasčių tokių įrodymų nepateikė pati UAB „Mabilta“, kuriai buvo suteikta galimybė pateikti tokius įrodymus; pati UAB „Mabilta“ reikalavimo teisę į AB „Kasyba“ įrodinėja tik 2007 m. sausio 31 d. UAB „Mabilta“ valdybos sprendimu ir faktu, jog tam tikros pinigų sumos buvo išmokėtos AB „Kasyba“ finansinei veiklai vykdyti. Apie tai, kad UAB „Mabilta“ AB „Kasyba“ buvo išrašiusi PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra reikšminga informacija, pagrindžianti AB „Kasyba“ pareigą grąžinti pinigines lėšas tam tikru terminu, atsakovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodę.

110Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nebuvo įrodyta, kad ginčijamus sandorius šalis sudaryti įpareigojo sudarytos sutartys, įstatymas ar teismo sprendimas, ir darytina išvada, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamų sandorių neprivalėjo sudaryti.

111CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatyti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai. Šio straipsnio 3 punkte reglamentuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja.

112Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Mabilta“ buvo vienintelis AB „Kasyba“ akcininkas (I t., b. l. 33-41), A. K. nuo 2005 m. rugpjūčio 30 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. buvo AB „Kasyba“ kolegialaus valdymo organo – valdybos narė (I t., b. l. 35), nuo 2007 m. vasario 1 d. yra UAB „Mabilta“ valdymo organo – valdybos narė (I t., b. l. 49-58, 64-66), todėl vadovaujnatis minėtu teisiniu reglamentavimu, UAB „Mabilta“, A. K. nesąžiningumas preziumuojamas. UAB Sveikatos centras „Sanvita“ yra UAB „Mabilta“ dukterinė įmonė, UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 100 procentų akcijų valdo UAB „Mabilta“ (I t., b. l. 42-48). UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ryšiai su UAB „Mabilta“ sudarė palankias sąlygas UAB Sveikatos centrui „Sanvita“ gauti informaciją apie kitos UAB „Mabilta“ dukterinės įmonės, t. y. AB „Kasyba“, finansinę padėtį, sudaromų ginčijamų sandorių tikslus, kadangi šios bendrovės (UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“, AB „Kasyba“) veikė tarpusavio pasitikėjimo pagrindais, taigi viena kitai galėjo atskleisti visą informaciją apie AB „Kasyba“ finansinę padėtį.

113Atsižvelgiant į tai, kad AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ siejo ilgamečiai teisiniai santykiai, atsiliepime į ieškinį UAB „Vilniaus bakalėja“ nurodė, jog jai buvo žinoma apie tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo kitų kreditorių, kurių reikalavimai atsirado anksčiau nei UAB „Mabilta“, tačiau ginčijamais sandoriais buvo patenkinta didžiausio kreditoriaus reikalavimų dalis ir taip užtikrintas AB „Kasyba“ veiklos tęstinumas (I t., b. l. 155), darytina išvada, UAB „Vilniaus bakalėja“ žinojo apie sunkią AB „Kasyba“ finansinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, tokią išvadą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje, kurioje buvo išnagrinėti atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“ kasaciniai skundai (IV t., b. l. 216-230). Kasacinis teismas šioje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad kasaciniame skunde, aiškindama ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, UAB „Vilniaus bakalėja“ nurodė, jog sandorių sudarymu buvo siekiama išvengti bankroto bylos iškėlimo, taigi, atsakovas netiesiogiai patvirtino, jog sudarant ginčijamą sandorį jam buvo žinoma apie prastą AB „Kasyba“ finansinę padėtį ir tai, jog AB „Kasyba“ perdavus skolingas lėšas, o šias grąžinant UAB „Mabilta“, vienintelei AB „Kasyba“ akcininkei, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės.

114Nekyla abejonių ir dėl AB „Kasyba“ nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius. Akivaizdu, kad ši bendrovė žinojo apie pradelstus ir mokėtinus įsipareigojimus savo kreditoriams, darbuotojams, tačiau nepaisant to ėmėsi veiksmų, kad būtų patenkinti akcininko interesai. Be to, sudarant paskutinį iš ginčijamų sandorių (2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą), įmonė jau buvo įspėta apie bankroto bylos inicijavimą, tačiau nepaisydama šios aplinkybės vis dėlto sudarė ir šį sandorį.

115Dėl restitucijos

116Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į status guo ante (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Taigi taikant restituciją ir atstatant sandorio šalis į pradinę turi būti laikomasi principo „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi tokiais atvejais yra svarbus turto iš trečiojo asmens valdymo grąžinimo skolininkui natūra klausimas. Teismas, spręsdamas teisinių pasekmių taikymo klausimą sandorį pripažinus negaliojančiu, nustato aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Pažymėtina, kad sandorius pripažinus negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje nustatytais pagrindais, jų negaliojimo teisinės pasekmės nustatomos teismo sprendimu pritaikius restituciją tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008). Be to, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

117Šioje byloje ieškovas (apeliantas) prašo taikant restituciją priteisti sandoriais perleistas (įskaitytas) sumas trečiajam asmeniui BAB „Kasyba“ iš atsakovų UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K.. Ieškovas nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl skolų iš šių asmenų priteisimo pagal sandorius, kurių pagrindu susidarė skolos. Minėtas ieškovo prašymas netenkintinas.

118Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje pripažinti negaliojančiais trišaliai AB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“, A. K., UAB „Mabilta“ tarpusavio užskaitos aktai, šioje byloje nepateikti įrodymai, kad buvo įskaityta ginčijamais sandoriais AB „Kasyba“ egzistuojanti ir vykdytina prievolė atsakovui UAB „Mabilta“, o skolininkas AB „Kasyba“ turėjo reikšti reikalavimus UAB Sveikatos centrui „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. dėl skolų apmokėjimo (negalėjo atlikti įskaitymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju restitucija negali būti taikoma ieškovo nurodomu būdu, nes tokiu būdu būtų nustatyta, kad sudarant sandorius šalys yra gavusios pinigų sumas, nurodytas tarpusavio užskaitos aktuose, kurie pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, ir šias pinigų sumas jos turi grąžinti viena kitai. Nagrinėjamu atveju pagal sudarytus sandorius šalys realiai nėra gavusios pinigų ar turto. Pripažinus negaliojančiais tarpusavio užskaitos aktus nuo jų sudarymo momento, šalys atstatomos į tokią padėtį, kuri reiškia, kad nebuvo jokių tarpusavio užskaitos aktų. Pažymėtina, kad šiuo atveju BAB „Kasyba“ ar jos kreditoriai turi teisę reikšti reikalavimus UAB Sveikatos centrui „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. dėl skolų BAB „Kasyba“ apmokėjimo, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas restitucijos taikymo taisykles, pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį (restitucija taikoma tokia apimtimi, kiek tai reikalinga kreditorių teisių pažeidimui pašalinti), sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytina, jog BAB „Kasyba“ grąžintinos reikalavimo teisės dėl pinigų sumų, nurodytų tarpusavio užskaitos aktuose, į UAB Sveikatos centrą „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“, A. K..

119Esant pirmiau nustatytoms šios bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, kurioms esant ieškovo ginčijami tarpusavio užskaitos aktai pripažintini negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ginčijami tarpusavio užskaitos aktai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento pagal CK 6.66 straipsnį.

120Dėl bylinėjimosi išlaidų

121Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl teisėjų kolegija išsamiau šioje byloje nepasisako dėl atsakovų argumentų, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalėjo sumokėti žyminį mokestį.

122Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybė šioje byloje iš viso patyrė 169,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

123Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje tenkinti ieškovo pareikšti ieškinio reikalavimai, t. y. jo ginčyti sandoriai pripažinti negaliojančiais. Kaip jau buvo minėta, ieškovo prašymas dėl restitucijos taikymo jo nurodytu būdu, nėra savarankiškas materialusis ieškinio reikalavimas.

124Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus negaliojančiais jo ginčytus tarpusavio užskaitų aktus (sprendimas priimtas ieškovo naudai), priteistina lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centro „Sanvita“, UAB „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. į valstybės biudžetą 43 320 Lt žyminio mokesčio, t. y. po 10 830 Lt iš kiekvieno atsakovo; po 56 Lt iš kiekvieno atsakovo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

125Byloje yra pateiktas 2013 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12121633, pagal kurį atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ valstybei sumokėjo 10 830 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (IV t., b. l. 83), kurios buvo priteistos panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ yra susigrąžinęs iš valstybės biudžeto 10 830 Lt sumą. Atsižvelgiant į tai įskaitytina į priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą UAB „Vilniaus bakalėja“ (įmonės kodas 121574145) 2013 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12121633 sumokėta 10 830 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma.

126Ieškovas UAB „Vaidora“, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą priteisti iš UAB „Vilniaus bakalėja“ 4 000 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į UAB „Vilniaus bakalėja“ kasacinį skundą rengimu, iš UAB „Mabilta“ priteisti 3 000 Lt išlaidų, susijusių su atsiliepimo į UAB „Mabilta“ kasacinį skundą rengimu (IV t., b. l. 209). Ieškovas pateikė 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitą (serija AG Nr. 14/04/30.2), teisinių paslaugų aprašymą, mokėjimo nurodymus (IV t., b. l. 210-214).

127Pasisakant dėl minėto ieškovo prašymo, pirmiausia pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia.

128Atsižvelgiant į tai, kad iki 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) buvo 1 000 Lt, darytina išvada, jog pagal Rekomendacijų 8.14 punktą už atsiliepimą į kasacinį skundą negali būti priteista didesnė nei 2 000 Lt suma (2 MMA). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panašiais atvejais gali būti priteista didesnė advokato atstovavimo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovui turėtų būti atlygintos didesnės advokato atstovavimo išlaidos, rengiant atsiliepimus į kasacinius skundus, nei kad yra nustatytos Rekomendacijose.

129Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už atsiliepimo į kasacinį skundą rengimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui iš atsakovų UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ priteistina po 2 000 Lt iš kiekvieno atsakovo už atsiliepimų į kasacinį skundą rengimą (bylinėjimosi išlaidų).

130Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

131Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

132Ieškinį iš esmės tenkinti.

133Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 072 065,93 Lt (vieno milijono septyniasdešimt dviejų tūkstančių šešiasdešimt penkių litų ir 93 ct) sumai, sudarytą tarp A. K., akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

134Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 329 128 Lt (trijų šimtų dvidešimt devynių tūkstančių vieno šimto dvidešimt aštuonių litų) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

135Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 963 491,16 Lt (vieno milijono devynių šimtų šešiasdešimt trijų tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt vieno lito ir 16 ct) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

136Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 452 610,73 Lt (vieno milijono keturių šimtų penkiasdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų dešimties litų ir 73 ct) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

137Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą 236 438,95 Lt (dviejų šimtų trisdešimt šešių tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių litų ir 95 ct) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

138Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt (šešiasdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt devynių litų ir 41 ct) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

139Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų devynių litų ir 09 ct) sumai, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“, akcinės bendrovės „Kasyba“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“.

140Taikyti restituciją ir atstatyti pirmiau nurodytų sandorių šalis į pradinę padėtį.

141Grąžinti bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kasyba“ reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę Sveikatos centrą „Sanvita“ dėl 2 371 287,66 Lt (dviejų milijonų trijų šimtų septyniasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt septynių litų ir 66 ct), į A. K. – dėl 1 072 065,93 Lt (vieno milijono septyniasdešimt dviejų tūkstančių šešiasdešimt penkių litų ir 93 ct), į uždarąją akcinę bendrovę „Vilniaus bakalėja“ – dėl 1 689 049,68 Lt (vieno milijono šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių tūkstančių keturiasdešimt devynių litų ir 68 ct).

142Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ (įmonės kodas 121708352), uždarosios akcinės bendrovės Sveikatos centro „Sanvita“ (įmonės kodas 122606884), uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“ (įmonės kodas 121574145) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 43 320 Lt (keturiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio, t. y. po 10 830 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt litų) iš kiekvieno atsakovo; po 56 Lt (penkiasdešimt šešis litus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Įskaityti į priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“ (įmonės kodas 121574145) 2013 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 12121633 sumokėtą 10 830 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sumą.

143Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ (įmonės kodas 222636490) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ (įmonės kodas 121708352) 2 000 (du tūkstančius litų) Lt bylinėjimosi išlaidų, iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus bakalėja“ (įmonės kodas 121574145) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal Lietuvos... 5. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vaidora“ 2011 m.... 6. 1) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 072 065,93 Lt sumai,... 7. 2) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 329 128 Lt sumai,... 8. 3) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 963 491,16 Lt sumai,... 9. 4) 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 1 452 610,73 Lt sumai,... 10. 5) 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą 236 438,95 Lt sumai,... 11. 6) 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą 63 759,41 Lt sumai,... 12. 7) 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą 14 909,09 Lt sumai, sudarytą... 13. Ieškovas taip pat prašė priteisti bankrutavusiai AB „Kasyba“:... 14. 1) iš atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2 371 287,66 Lt, 6 procentų... 15. 2) iš atsakovės A. K. 1 072 065,93 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas... 16. 3) iš atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ 1 689 049,68 Lt, 6 procentų... 17. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d.... 18. AB ,,Kasyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB... 19. Ieškovas paaiškino, kad prieš iškeliant AB „Kasyba“ bankroto bylą buvo... 20. Ieškovas nurodė, kad sudarydama ginčijamus sandorius nuo 2008 m. gruodžio... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 23. Teismas pripažino, kad ieškovas turi suinteresuotumą ginčyti ginčo... 24. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų sandorio negaliojimo CK 6.66... 25. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 26. Ieškovas UAB „Vaidora“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos... 29. 2. Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sandorių... 30. 3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandoriai nepažeidė kreditorių... 31. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sandorių sudarymo metu AB... 32. 5. Ginčo sandoris pablogino skolininko AB „Kasyba“ mokumą, su... 33. 6. Teismas neįvertino, kad ginčo šalys buvo nesąžiningos. Sandorių šalys... 34. Atsiliepimais į ieškovo UAB „Vaidora“ apeliacinį skundą atsakovai UAB... 35. Atsiliepimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais pagrindiniais... 36. 1. Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas šiuo... 37. 2. Pagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos sandorio... 38. 3. Nors ieškovas nurodė, kad apie ginčo sandorius jam tapo žinoma 2010 m.... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 40. Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.... 41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 42. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys... 43. Atsižvelgiant į minėtas proceso teisės normas bei suformuotą kasacinio... 44. Pagal bylos duomenis Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d.... 45. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat prašo priteisti BAB „Kasyba“ iš UAB... 46. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovų UAB „Vilniaus... 49. UAB „Mabilta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo... 50. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas... 51. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad CPK 362 straipsnio 2 dalyje yra... 52. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš naujo nagrinėja bylą,... 53. Primintina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 54. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti atsakovų A. K., UAB Sveikatos centro... 55. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį... 56. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra... 57. Ieškovas UAB „Vaidora“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios... 58. Pažymėtina, kad skolininkui BAB „Kasyba“ sudarant užskaitos aktus su... 59. Aiškindamas Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo... 60. Taigi Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas... 61. Pagal Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 2... 62. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas sutikti su pirmosios... 63. Ieškovas (apeliantas) nepagrįstai Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų... 64. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 65. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo... 66. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko... 67. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovas UAB „Vaidora“ turi... 68. Taigi šioje byloje ieškovas, turėdamas neabejotiną ir galiojančią... 69. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, teigdamas, jog jo ginčijami... 70. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį,... 71. Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“... 72. Nagrinėjant ir vertinant byloje dalyvaujančių asmenų nurodomus argumentus,... 73. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nenustato kreditoriams... 74. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kada ieškovas sužinojo ar turėjo... 75. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas (apeliantas) jau 2010 m. rugsėjo... 76. Minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3577-560/2010 teismas taip pat 2010 m.... 77. Apibendrinant nurodytus bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovas 2010 m.... 78. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus duomenis, konstatuoja, kad... 79. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl... 80. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje nutartyje,... 81. Kaip jau buvo minėta, ieškovas UAB „Vaidora“ rašytiniuose... 82. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio senaties praleidimo terminą, kuris... 83. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, sandorių sudarymo privalomumo ir... 84. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 85. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad sprendžiant, ar buvo... 86. CK 6.66 straipsnyje taip pat įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik... 87. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde... 88. Įvertinus šioje byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, kuriais buvo... 89. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovas neįrodė AB „Kasyba“... 90. Lietuvos apeliaciniam teismui BAB „Kasyba“ administratorius pateikė 2009... 91. Ieškovo pateiktas 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašas patvirtina, jog... 92. Įvertinus 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašo duomenis (kad 2009 m. kovo... 93. Nors iš byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti, koks tiksliai buvo AB... 94. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2008 m. gruodžio 31 d. AB „Kasyba“ nebedengė... 95. Ieškovas UAB „Vaidora“ dublike nurodė, kad tarpusavio užskaitos aktuose... 96. Pažymėtina, kad akcininkas atsakovas UAB „Mabilta“, žinodamas realią... 97. Byloje atsakovai teikė duomenis (II t., b. l. 1-111; 164-168; III t., b. l.... 98. Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiliepime į ieškinį (I t., b. l.... 99. Atsakovai A. K., UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“... 100. Atsakovai taip pat nurodė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos... 101. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Mabilta“ ir UAB Sveikatos centras... 102. Atsakovai A. K., UAB Sveikatos centras „Sanvita“, UAB „Mabilta“... 103. Taigi atsakovai savo procesiniuose dokumentuose iš esmės įrodinėjo, kad UAB... 104. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bendrovės akcininkams... 105. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad... 106. Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose papildomuose rašytiniuose... 107. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos atsakovų teiginius, pažymi, kad nors... 108. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 109. Lietuvos apeliaciniam teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose BAB... 110. Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 111. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį... 112. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Mabilta“ buvo vienintelis... 113. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“ ir UAB... 114. Nekyla abejonių ir dėl AB „Kasyba“ nesąžiningumo sudarant ginčijamus... 115. Dėl restitucijos... 116. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas –... 117. Šioje byloje ieškovas (apeliantas) prašo taikant restituciją priteisti... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šioje byloje pripažinti... 119. Esant pirmiau nustatytoms šios bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms,... 120. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 121. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje nurodė, kad... 122. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybė šioje byloje iš viso patyrė... 123. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 124. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus... 125. Byloje yra pateiktas 2013 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12121633,... 126. Ieškovas UAB „Vaidora“, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos... 127. Pasisakant dėl minėto ieškovo prašymo, pirmiausia pažymėtina, kad... 128. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga... 129. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už atsiliepimo į... 130. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir... 132. Ieškinį iš esmės tenkinti.... 133. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d.... 134. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d.... 135. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d.... 136. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2008 m. gruodžio 31 d.... 137. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio... 138. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 27 d.... 139. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio... 140. Taikyti restituciją ir atstatyti pirmiau nurodytų sandorių šalis į... 141. Grąžinti bankrutavusiai akcinei bendrovei „Kasyba“ reikalavimo teisę į... 142. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės... 143. Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ (įmonės kodas...