Byla 1-104-562/2016
Dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė savo brolį V. S

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Žanetai Kirsnienei, Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, kaltinamajam J. S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui, nukentėjusiajai L. S., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. S., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. S. atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei, vertėjui Rimantui Skuratovič, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. ( - ) gim. ( - ), Trakų r., Rūdiškėse, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Kaltinamasis J. S. nužudė savo šeimos narį – brolį V. S.. Nusikaltimas padarytas šiomis aplinkybėmis: J. S. laikotarpyje nuo 2015-01-06 22.00 val. iki 2015-01-07 05.00 val., bute, esančiame ( - ), savo šeimos nariui - broliui V. S., tyčia peiliu sudavė ne mažiau 11 smūgių į kaklo ir krūtinės sritį, padarydamas jam durtines - pjautines žaizdas kakle su gerklų bei jungo venos sužalojimu, durtines-pjautines žaizdas krūtinės srityje su pasieninės krūtinplėvės, plaučių, širdiplėvės, aortos kylančiosios dalies, plautinio kamieno bei širdies sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė savo brolį V. S..

4Nors kaltinamasis suteikto paskutinio žodžio metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jį prisipažinti padarius inkriminuojamą nusikaltimą privertė tyrėjai, tačiau byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę dėl jo brolio V. S. nužudymo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teismo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus, specialistų išvadas, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyresniojo patrulio 2015-01-07 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 6) nustatyta, kad atvykus adresu ( - ), J. Š. informavo, jog kaimynė K. K. rado jos brolio V. S. lavoną. K. K. paaiškino, kad jai paskambino V. S. teta (buto savininkė) G. I. ir paprašė nueiti į butą pažiūrėti. Jai nuėjus, buto durys buvo neužrakintos, ant lovos gulėjo V. S., iš burnos ir nosies bėgo kraujas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos 2015-01-07 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 7-8) nustatyta, kad ( - ), bute rastas miręs V. S.. Įvykio vietoje bendrauta su jo seserimi J. Š., kuri nurodė, kad brolis apie 1-1,5 mėnesio gyveno pas tetą G. I.. J. Š. ir jos sutuoktinis A. Š. nuolat palaikė kontaktus su V. S., paskutinį kartą A. Š. su V. S. bendravo 2015-01-06 vakare <...>Pabendravus su kaimynais nustatyta, kad pastarieji 2015-01-06 vakare, 2015-01-07 ryte triukšmo negirdėjo, įtartinų asmenų nepastebėjo. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis ( - ). Lavonas guli ant nugaros, galva pasukta į kairę, dešinė ranka priglausta prie dešinio šono, kairė kiek atmesta. Abi plaštakos nukreiptos žemyn. Kojos ištiestos, nežymiai praskėstos. Lavonas aprengtas oranžiniu megztiniu aukštu kaklu, kurio priekiniame paviršiuje 10 nuo 1 cm iki 2 cm skersmens pažeidimų. Po megztiniu yra ilgomis rankovėmis horizontaliais baltais ir mėlynais dryžiais marškinėliai, kurių priekiniame paviršiuje 8 pažeidimai. Po jais baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių priekiniame paviršiuje 8 pažeidimai. Lavoninis sustingimas stiprus visose tiriamose audinių grupėse. Kaklo priekiniame paviršiuje, vidurio linijoje dvi horizontalios krypties durtinės - pjautinės žaizdos. Viena raktikaulių lygyje, kita skydinės kremzlės vidurinėje dalyje. Krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje 15x25 cm plote, krūtinės vidurio linijoje 7 horizontalios krypties, viena vertikalios krypties durtinės pjautinės žaizdos, nuo 1 iki 3 cm ilgio. Drabužių pažeidimai ir žaizdų lokalizacija sutampa. Bendra tvarka kambaryje nepažeista (t. 1, b. l. 9-28). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 11/15(01) konstatuota, kad ant peilio, paimto iš įvykio vietos, geležtės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties DNR profilis, kuris sutampa su V. S. DNR profiliu 99,99999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 36-45). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 9/15(01) nurodyta, kad tikėtina, kad tirta nukentėjusiojo V. S. krūtinės durtinė - pjautinė odos žaizda ir jos projekcijoje esantis krūtinkaulio sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 4 medinėmis kriaunomis, paimtu 2015-01-07 įvykio vietos apžiūros metu. Šis tirtas durtinis - pjautinis V. S. krūtinės sužalojimas nepadarytas tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8. (t. 1, b. l. 47-58).

5Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-01-06 jam paskambino brolis ir pakvietė atvažiuoti į svečius. Kaltinamasis buvo atvykęs į Vilnių, į policijos komisariatą. Brolis gyveno pas tetą - I. G., adresu ( - ). Kaltinamasis pas brolį atvyko apie 16.00 val. Brolis buvo išgėręs, tačiau negirtas. Kaltinamasis nebuvo išgėręs. Jis išgėrė kelias skardines alaus. Su broliu gėrė apie valandą, tuo metu nesipyko, apie 17.00 val. brolis išėjo į parduotuvę alaus. Iš parduotuvės jis atėjo su nepažįstamu vyru, atsinešė dar alaus. Tas vyras negėrė, tik paėmė cigaretę, pasėdėjo, pašnekėjo ir išėjo. Vėliau jie su broliu susipyko, brolis kažko supyko. Kodėl brolis sudavė kaltinamajam, jis negali pasakyti. Brolis atsistojo, vieną kartą trenkė į kaktą kumščiu ir išėjo į parduotuvę. Brolis antrą kartą parsinešė tris ar keturias skardines alaus. Jis alaus buvo išėjęs du kartus. Kaltinamajam sudavė prieš antrą kartą išeidamas į parduotuvę. Alų išgėrė kartu su broliu. Kaltinamasis išgėrė apie tris alaus skardines, o brolis visas likusias. Kai brolis antrą kartą grįžo iš parduotuvės, kaltinamasis negėrė. Brolis sėdėjo vienas. Kaltinamasis tuo metu gulėjo ant sofos, žiūrėjo televizorių. Gulėjo mažiausiai dvi valandas. Vėliau brolis grįžo į kambarį, stiprų alų gėrė, kalbėjo. Vėliau kaltinamajam suveikė vaistai, kurių jis išgėrė po vieną tabletę, kai brolis antrą kartą išėjo į parduotuvę. Šie vaistai jam buvo paskirti šeimos gydytojo po galvos traumos, patirtos 2006 m. Kaltinamajam kažkas „apsisuko galvoje“, susimaišė alkoholis ir tabletės, ėmė girdėti balsus. Jis nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir smogė broliui į krūtinę. Peilį laikė dešinėje rankoje. Kiek prisimena, du-tris smūgius, gal ir galėjo 11 smūgių suduoti, neprisimena. Ar sudavė į kaklo sritį – neprisimena. Prieš suduodant smūgius, brolis nemiegojo, gulėjo, buvo atmerkęs akis, bet nieko nesakė, kur buvo jo rankos – neprisimena. Kaltinamasis priėjo prie brolio iš galvos pusės. Nežino, ar jis matė, viskas vyko staiga. Tada nuplovė tą peilį, padėjo atgal į stalčių ir išėjo. Kodėl tą peilį išplovė, nežino. Tuo peiliu jis pjovė dešrą, todėl pagalvojo, kad peilį reikia išplauti. Kai kaltinamasis išėjo, brolis liko gulėti toje pačioje vietoje. Kraujo jis nematė. Durų išeidamas nerakino. Nuėjo į stotelę, valandą pastovėjo, atvažiavo autobusas, nuvažiavo į stotį. Nuėjo pažiūrėti, ar yra autobusas, tačiau jo nebuvo. Tada kaltinamasis pėsčiomis ėjo link pagrindinio kelio, ėjo namo. Prie Vilkpėdės sustabdė automobilį, kuris jį pavežė iki Trakų, paklausė tikslaus adreso. Rūdiškėse kaltinamąjį išleido ir jis nuėjo namo. Eidamas namo buvo užėjęs nusipirkti cigarečių, bet jokių alkoholinių gėrimų nepirko. Grįžo namo 4.30 val. ryte, iš namiškių nieko nesutiko, atsigulė miegoti. Neprisimena, ar susitiko su mama. Apie vaistus kaltinamasis sakė tyrėjui, bet šis to neužrašė. Su broliu buvo normalūs santykiai. Anksčiau būdavo nesutarimų, nes brolis nuolat būdavo teisus, bet muštynių nebūdavo. Ar anksčiau vienas kito atžvilgiu buvo panaudoję peilį, neprisimena. Konflikto su broliu priežasties neprisimena. Būdavo, kad brolis trenkdavo be priežasties. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Prieš eidamas pas brolį, jis išgėrė 6 laipsnių stiprumo alaus butelį.

6Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 189-190, 192, 194) kaltinamasis parodė, kad jis 2015-01-06, apie 09.30 val., išėjo iš savo namų, esančių ( - ), ir važiavo į Vilnių, nes buvo kviečiamas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą apklausai dėl to, kad jo vardu buvo sudaryta paskolos sutartis. 13.20 val. jis išėjo po apklausos, jam paskambino brolis V. S., kuris tą dieną buvo pas tetą G. I. namuose, ir pakvietė jį atvažiuoti išgerti alaus. Jis sutiko. Parduotuvėje nusipirko vieną litrinį butelį stipraus alaus ir pas brolį į Salininkus ėjo pėsčiomis. Ėjo apie 2,5 val. Su broliu susitiko tetos bute. Brolis jau buvo išgėręs, namuose dar turėjo alaus. Su broliu gėrė alų virtuvėje, bendravo. Vėliau brolis supyko, trenkė kumščiu jam į kaktą virš kairiosios akies ir išėjo į parduotuvę. Jis liko tetos bute. Po maždaug 15 min. brolis grįžo iš parduotuvės kartu su jam anksčiau nematytu apie 35-40 metų amžiaus vyru, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Vyras atsisėdo prie stalo ir po kelių minučių išėjo. Brolis iš parduotuvės atsinešė ir alaus. Jis išgėrė skardinę alaus. Prisimena, kad su broliu kažko kivirčijosi, tačiau dėl ko, neprisimena. Tada jis nuėjo į kambarį, atsigulė ant fotelio prie lango ir gulėdamas žiūrėjo televizorių. Brolis liko sėdėti virtuvėje. Po tam tikro laiko į kambarį atėjo brolis ir atsigulė ant sofos. Kažkurį laiką brolis su juo žiūrėjo televizorių, o po to užmigo. Broliui užmigus, jis atsikėlė, nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus paėmė peilį (jei neklysta, jis buvo apie 15 cm dydžio, su geležte ir su rankena), grįžo į kambarį ir, atsistojęs ant sofos miegančio brolio galvūgalyje, dešinėje rankoje laikydamas peilį, kelis kartus smogė broliui į krūtinės sritį ir kaklą. Prisimena, kaip smogė du kartus, tačiau galvoja, kad smūgių galėjo būti ir daugiau. Po to jis vėl grįžo į virtuvę, kriauklėje nuplovė peilį, padėjo jį atgal į stalčių, grįžo į kambarį, apsivilko drabužius ir išėjo iš buto. Nuvažiavo į Vilniaus geležinkelio stotį, tačiau nei traukinių, nei autobusų į Rūdiškes jau nebuvo. Kiek buvo valandų, pasakyti negali. Nusprendė namo eiti pėsčiomis. Ėjo ir stabdė automobilius, vienas kurių jį pavežė iki Rūdiškių. Rūdiškėse jis nuėjo į „tašką“, kur nusipirko 200 g degtinės, kurią vietoje ir išgėrė. Išgėręs ėjo namo, eidamas griuvinėjo, nes buvo girtas. Išeidamas iš tetos buto žinojo, kad brolis nebegyvas, tačiau tikslo nužudyti jis neturėjo, to padaryti nenorėjo. Kodėl broliui smogė peiliu, paaiškinti negali. Dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi.

7Taigi kaltinamasis tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino esmines inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, kad nužudė savo brolį V. S.. Teismas remiasi kaltinamojo minėtais parodymais, nes jie dėl esminių aplinkybių sutampa, be to, šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, J. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, detaliai nurodant 2015-01-06 įvykio aplinkybes, kurių metu nužudė savo brolį V. S. (t. 2, b. l. 1-24). Pažymėtina, kad parodymų patikrinimo vietoje metu J. S. parodė, kad vieno iš dūrių metu jam praslydo peilis ir jis įsipjovė į dešinės rankos plaštaką. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 49/15(01) konstatuota, kad J. S. apžiūros metu nustatytos dvi pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, padarytos pjaunančiu daiktu, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, padaryta kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti nuo pusės paros iki paros laikotarpyje iki apžiūros (t. 2, b.1. 27-28). Kaltinamojo išdėstytos aplinkybės sutampa su nurodytomis jo nuoširdžiame prisipažinime, surašytame 2015-01-07 (t. 1, b. l. 176). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko 2015-01-12 tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 137) patvirtina, kad su J. S. 2015-01-06 nuo 10.50 val. iki 12.40 val. buvo atliekami procesiniai veiksmai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate ikiteisminiame tyrime Nr. 87-1-00610-14. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad kaltinamasis nužudė savo brolį V. S., iš dalies patvirtina ir liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. S., kaltinamojo motina, parodė, kad 2015-01-05 jis turėjo vykti į Vilniaus apskrities policijos komisariatą ir liko nakvoti pas V. S.. Ji abiem vaikams daug kartų skambino, apie 22.30 val. mieguistu balsu atsiliepė V. S. ir pasakė, kad žiūri televizorių, o J. S. išgėrė vaistų ir miega. Apie 04.30 val. ryte jos sūnus J. S. grįžo namo, sunkiai kalbėjo, sakė, kad jį atvežė automobilis. Buvo sunku suprasti, ar jis išgėręs. Kaimynai sakė, kad matė, kaip jis sėdėjo ant sniego, rankos buvo šaltos. Ji paskambino savo sesei G. I., pasakė, kad nuvažiuotų pažiūrėti, kaip V. S.. Per pietus ji paskambino K. S. ir pranešė, kad V. S. negyvas. J. S. savo kaltės dėl brolio nužudymo iš pradžių nepripažino. Tarp brolių būdavo barnių, kuriuos pradėdavo V. S., o J. S. tylėdavo, būdavo, kad broliai susimušdavo. Kai turėdavo pinigų, abu sūnūs vartodavo alkoholinius gėrimus. Teismo posėdžio metu liudytoja G. I. parodė, kad sūnėnas V. S. prieš savaitę ar dvi iki įvykio atvažiavo jai padėti, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Įvykio metu ji buvo išvykusi. Apie įvykį sužinojo, kai jai paskambino sesuo L. S. ir pasakė, kad negali prisiskambinti V. S.. Liudytoja paskambino kaimynei K. K., kad ši nueitų pažiūrėti. Kai kaimynė nuėjo, durys buvo atrakintos, kambario durys uždarytos. Bute nebuvo triukšmo, viskas buvo švaru ir tvarkinga. Įvykio dieną ji su V. S. nebendravo, telefonu bendravo dieną prieš tai. Dar būdama išvykusi, ji prašė V. S. nesivesti draugų į butą, jis jai pasakė, kad yra atvažiavęs brolis J. S., tačiau jis nebuvo išgėręs. Teismo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad jai paskambino teta G. I., prašė pažiūrėti, ką daro V. S., kodėl nekelia ragelio. Ji nuėjo, paskambino į duris, niekas neatsiliepė. Durys buvo neužrakintos. Įėjus, virtuvėje buvo švaru, kambaryje gulėjo V. S.. Galvos kairėje pusėje iš burnos bėgo kraujas. Daugiau ji nieko nematė. Grįžusi namo paskambino policijai. Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad 2015 m. sausio 6 ar 7 d., ryte jai paskambino mama ir pasakė, kad negali prisiskambinti V. S., paprašė nuvažiuoti pažiūrėti. Ji paprašė sutuoktinio, kad ją nuvežtų į ( - ). Durys buvo atidarytos, televizorius įjungtas, grojo muzika, V. S. gulėjo ant lovos, jis buvo miręs, ant jo kaklo buvo kraujo. Paskutinį kartą su V. S. ji bendravo po Naujųjų metų. Jis buvo užsukęs pas juos į namus, prašė pernakvoti, sakė, kad sutuoktinė išvarė iš namų. Kitą dieną išvažiavo pas tetą, padėjo jai daryti remonto darbus. Brolių tarpusavio santykiai buvo geri, abu mėgdavo gerti alkoholinius gėrimus, alų gerdavo kiekvieną dieną. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2015-01-06 iš ryto apie 8.00 val. sutuoktinė jam pasakė, kad kaimynė tetos bute rado nukraujavusį jos brolį V. S.. Kadangi gyvena netoliese, jie su sutuoktine nuvažiavo į tetos butą, esantį ( - ), V. S. gulėjo ant lovos, buvo apsirengęs, galva buvo pakrypusi į kairiąją pusę, iš burnos ant pagalvės išbėgęs kraujas. Jis buvo šaltas. Butas buvo tvarkingas, grumtynių pėdsakų nesimatė. Iki V. S. nužudymo, 2015-01-06 jam teko su juo bendrauti, keletą valandų jie kartu dirbo. Kai išsiskirstė, V. S. buvo blaivus. Dar vakare susiskambino ir susitarė kitą dieną nedirbti. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 59) nurodyta, kad V. S. lavonas rastas gulintis lovoje ant nugaros, iš burnos ir nosies kraujuotas, krūtinės ir kaklo srityse durtinės žaizdos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad nuo 2014 m. lapkričio mėn. jos sutuoktinis V. S. gyveno pas tetą G. I., nes buvo gavęs pasiūlymą užsidirbti pinigų. 2016-01-06 ryte ji bendravo su V. S., jis buvo girtas, todėl jie susipyko, bet vėliau susitaikė. V. S. minėjo, kad pas jį atvažiuos brolis. Paskutinį kartą jie bendravo apie 00.30 val., V. S. sakė, kad eina miegoti, jautėsi, kad jis yra šiek tiek išgėręs. J. S. ir V. S. tarpusavio santykiai buvo geri, padėdavo vienas kitam. Nukentėjusioji nėra mačiusi tarp jų muštynių, bet yra girdėjusi tokių kalbų. V. S. piktnaudžiaudavo alkoholiu, jį vartodavo keturis kartus per savaitę, dėl ko tarp sutuoktinių kildavo konfliktai. J. S. nuolat vartodavo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji prašo atlyginti neturtinę žalą, nes ji prarado sutuoktinį, 8 metų vaikas neteko tėvo, dėl ko ji labai pergyvena. Vaikas buvo vedamas pas psichologą, jis patyrė stresą, vartojo raminamuosius vaistus. Kol V. S. gyveno pas tetą, ji su vaiku ten lankydavosi, kai tik vaikui nereikėdavo į mokyklą, arba sutuoktinis grįždavo pas juos, kasdien bendraudavo telefonu. V. S. bendravo su vaiku, juo džiaugėsi. Ji dirba ( - ), kai jos nėra, vaiką prižiūri jos mama, su kuria jie gyvena. V. S. dirbo ( - ), vaikui visada duodavo pinigų.

8Taigi liudytojų K. K., A. Š., J. Š., G. I. bei nukentėjusiųjų parodymai, paties kaltinamojo nurodytos ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu aplinkybės, vertinant jas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad J. S. kaltinime nurodytu laikotarpiu savo šeimos nariui (broliui V. S.), tyčia peiliu sudavė ne mažiau 11 smūgių į kaklo ir krūtinės sritį, padarydamas jam durtines - pjautines žaizdas, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies bei kvėpavimo veiklos sutrikimu ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 37/15 (01), kurioje konstatuota, kad V. S. mirė nuo durtinių - pjautinių kaklo bei krūtinės ląstos žaizdų su kaklo ir krūtinės ląstos vidaus organų sužalojimais. Į tai nurodo durtinės - pjautinės žaizdos kakle su gerklų, bei jungo venos sužalojimu, durtinės - pjautinės žaizdos krūtinėje su pasieninės krūtinplėvės, plaučių, širdiplėvės, aortos kylančiosios dalies, plautinio kamieno bei širdies sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2015-01-07, 12.30 val. rodo, kad nuo V. S. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 12-36 val. laiko. V. S. lavone nustatyta: durtinės - pjautinės žaizdos kakle su gerklų bei jungo venos sužalojimu, durtinės - pjautinės žaizdos krūtinėje su pasieninės krūtinplėvės, plaučių širdiplėvės, aortos kylančiosios dalies, plautinio kamieno bei širdies sužalojimais pagal makroskopinį vaizdą padaryti duriančių - pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu (įrankiais), kelių keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7, 6.6.9, 6.6.12 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Durtinė - pjautinė žaizda Nr. 4 krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje, pagal makroskopinį vaizdą padaryta duriančių - pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, kelių keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje pagal makroskopinį vaizdą padaryta kontaktuojant kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, 3-5 parų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad V. S. lavono kraujyje rasta 3,34 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,45 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. V. S. lavono tyrimo metu nebuvo konstatuota požymių, būdingų apsinuodijimui narkotinėmis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. V. S. kūne pomirtinių sužalojimu nėra. Visumoje sužalojimu pobūdis bei lokalizacija kūne nėra būdingi juos pasidarant pačiam savo ranka, atsitrenkiant ar griūvant. Mažai tikėtina, kad nukentėjusysis po išvados nustatytų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti). Nukentėjusysis po nustatytų sužalojimu galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Atsižvelgiant į nustatytų sužalojimų lokalizaciją bei pobūdį kūne, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusysis buvo horizontalioje padėtyje bei tikėtiniausia užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėtis yra priešpriešais. Durinės - pjautinės žaizdos kakle su gerklų bei jungo venos sužalojimu, durtinės - pjautinės žaizdos krūtinėje su pasieninės krūtinplėvės, plaučių, širdiplėvės, aortos kylančiosios dalies, plautinio kamieno bei širdies sužalojimais padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Durtinė pjautinė žaizda Nr. 4 krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinėje plaštakoje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 62-70).

9Taigi aptarti įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, patvirtina, kad kaltinamasis, suduodamas ne mažiau kaip 11 smūgių į kaklo ir krūtinės sritį, nužudė savo brolį V. S.. Nužudžius savo šeimos narį, kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Pažymėtina, kad nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant arba sutrikdyti žmogaus sveikatą, arba atimti gyvybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariama veika padaryta veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia. Tai reiškia, jog nesvarbu, kad iš anksto nebuvo planuota nužudyti nukentėjusiojo, tačiau kaltinamasis smūgiavo peiliu į kaklo ir krūtinės sritį, nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11 smūgių, kas patvirtina didelį smurto intensyvumą. Be to, smarkiai sužalojęs auką, kaltinamasis nesiėmė priemonių jai suteikti medicinos pagalbą. Visa tai patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis siekė V. S. mirties ir šį tikslą įgyvendino.

10Nagrinėjamu atveju kaltinamajam pareikšti kaltinimai ir pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. kaip padaryti prieš bejėgiškos būklės asmenį, nes suduoti smūgiai nukentėjusiajam miegant, todėl jis neturėjo galimybės aktyviai pasipriešinti kaltinamajam.

11Vertinant pareikšto minėto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. pagrįstumą, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, MesseguéandJabardo v. Spain, no. judgmentof 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgementof 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgementof 31 March 2009). Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013).

12Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal

13BK 129 str. 2 d. 2 p., kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichikos būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009 ir kt.). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui arba kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

14Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-08 apklausiant kaltinamąjį, jis nurodė, kad praėjus kažkiek laiko, į kambarį atėjo brolis ir atsigulė ant sofos. Kažkurį laiką brolis su juo žiūrėjo televizorių, o po to užmigo. Broliui užmigus, jam kažkas šovė į galvą, jis atsikėlė, nuėjo į virtuvę, iš spintelės stalčiaus paėmė peilį (jei neklysta, jis buvo apie 15 cm dydžio, su geležte ir su rankena), grįžo į kambarį ir, atsistojęs ant sofos miegančio brolio galvūgalyje, dešinėje rankoje laikydamas peilį, kelis kartus smogė broliui į krūtinės sritį ir kaklą. Prisimena, kaip smogė du kartus, tačiau galvoja, kad smūgių galėjo būti ir daugiau. Po to jis vėl grįžo į virtuvę, kriauklėje nuplovė peilį, padėjo jį atgal į stalčių, grįžo į kambarį, apsivilko drabužius ir išėjo iš buto (t. 1, b. l. 190). 2015-06-09 papildomos apklausos metu parodė, kad 2015-01-06 vakare susipyko su broliu V. S., kuris jam vieną kartą trenkė per vedą. Po konflikto jis nuėjo į kambarį ir atsigulęs žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko į kambarį atėjo ir V., kuris atsigulė ant sofos ir žiūrėdamas televizorių užmigo. Tada jis nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir grįžęs į kambarį, atsistojęs V. galvūgalyje, peiliu kelis kartus dūrė pastarajam į krūtinės sritį. Atsimena, kad dūrė 3 kartus, tačiau galėjo ir daugiau. Tada virtuvėje nuplovė peilį, padėjo atgal į stalčių ir grįžo į namus (t. 1, b. l. 192). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2015-06-11 apklausus įtariamuoju, J. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad būdamas tetos bute su savo broliu V. S., palaukė, kol pastarasis užmigs, nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir, grįžęs į kambarį, kelis kartus dūrė miegančiam broliui į krūtinės sritį ir kaklą (t. 1, b. l. 194). Nuoširdžiame prisipažinime, surašytame 2015-01-07, nurodė, kad iš pradžių išgėrė alaus, paskui V. S. atėjo su nepažįstamu žmogumi, tas išėjo, jį apėmė pyktis, kad brolis pradėjo jį mušti, palaukė momento, paėmė peilį ir užmušė (t. 1, b. l. 176).

15Apklaustas teismo posėdžio metu, kaltinamasis parodė, kad prieš suduodant smūgius, brolis nemiegojo, gulėjo, buvo atmerkęs akis, bet nieko nesakė, kur buvo jo rankos – neprisimena. Kaltinamasis priėjo prie brolio iš galvos pusės. Nežino, ar jis matė, viskas vyko staiga. Tada nuplovė tą peilį, padėjo atgal į stalčių ir išėjo. Atsakant į pirmininkaujančios klausimą, ar nukentėjusysis miegojo suduodant jam smūgius peiliu, kaltinamasis nurodė, kad „brolis (V. S.) nebuvo užmigęs. Man atrodė, kad brolis buvo užmigęs, bet jis nemiegojo. Pas brolį buvo akis atmerkta, ikiteisminio tyrimo tyrėja blogai užrašė“ (t. 2, b. l. 153). Paskutinio žodžio metu kaltinamasis savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jį prisipažinti padarius inkriminuojamą nusikaltimą privertė tyrėjai.

16Taigi, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu dėl nukentėjusiojo būklės jį nužudant - nenuoseklūs. Byloje kitų įrodymų, pašalinančių abejones ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad kaltinamasis miegančiam V. S. sudavė smūgius peiliu, t. y. suvokė nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atėmė jam gyvybę, nagrinėjamu atveju nėra. Pažymėtina, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms konstatuoti apie asmens kaltumą ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali nustatyti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Minėta, kad visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-269/2013). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nužudymą kvalifikuojantis požymis – bejėgiška būklė – inkriminuotas nepagrįstai, todėl iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiojo bejėgiška būkle, t. y. kad smūgiai peiliu suduoti miegančiam V. S., kuris buvo bejėgiškos būklės dėl miegojimo. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., nusikaltimas įrodytas byloje surinktais bei teismo įvertintais įrodymais..

17Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

18Nukentėjusioji K. S. ir nukentėjusysis N. S., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą K. S., pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 131-146), kuriuo prašo K. S. priteisti iš J. S. 1 326,30 Eur turtinei ir 28 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 250 Eur advokato paslaugoms apmokėti; N. S. priteisti iš J. S. 2 900 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; paskirti K. S. nepilnamečiui N. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

19BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

20Nukentėjusioji nurodo, kad 1 326,30 Eur turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos.

21Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste – CK) 6.291 str. 1 d. nustato, kad mirus asmeniui, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Pažymėtina, kad atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos.

22Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios 730,60 Eur laidojimo išlaidas bei 595,70 Eur išlaidas, susijusias su gedulingais pietumis, išlaidos gėlėms, transportui, patvirtina byloje pateikti duomenys (t. 1, b. l. 100-104). Teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra pagrįstos bei atitinka protingumo kriterijus. Pagal CK 6.291 str. 2 d. nuostatas, įstatymų numatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl pagal formuojamą teismų praktiką, nukentėjusiosios gautos socialinės išmokos, susijusios su žuvusiojo laidojimo išlaidomis, turi būti išskaičiuojamos iš pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad laidojimo pašalpos dydis yra 304 Eur, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. birželio 19 d. sprendimu (t. 2, b. l. 143-145) K. S. išmokėta 152 Eur dydžio kompensacija už padarytą turtinę žalą, atlygintinos turtinės žalos (laidojimo išlaidų) dydis yra 870,30 Eur (1326,30 Eur – 304 Eur – 152 Eur). Taigi, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 870,30 Eur turtinei žalai atlyginti.

23Nukentėjusioji K. S. prašo priteisti iš kaltinamojo jai 28 000 Eur, o nepilnamečiui N. S. – 30 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl sutuoktinio ir tėvo netekties patyrė labai didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, ekonominio ir dvasinio gyvenimo pablogėjimą. V. S. mirtis palietė ir sūnaus tolesnio gyvenimo kokybę, socialinius ryšius, sūnus buvo labai artimas su savo tėvu, nuolat labai artimai bendravo.

24Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Kadangi neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus patirti ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. yra nukentėjusiosios K. S. sutuoktinis bei N. S., gimusio ( - ), tėvas. Taigi, nekyla abejonių, kad dėl savo sutuoktinio mirties K. S., o N. S. dėl savo tėvo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis įvykdė tyčinį nusikaltimą, sukėlusį sunkias ir negrįžtamas pasekmes. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis niekur nedirba. Tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis, atitinkantis CK 6.250 str. nuostatas bei užtikrinantis protingą balansą tarp realios kompensacijos už fizinį ir dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų, yra 10 000 Eur. Nagrinėjamu atveju toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai. Pagal formuoją teismų praktiką nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688,60 Eur iki 57 294 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013). Taigi, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios K. S. naudai 10 000 Eur bei nepilnamečio N. S. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos.

25Nepilnamečio N. S. įstatyminė atstovė taip pat prašo priteisti iš J. S. 2 900 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 jis dirbo ( - ) ir šiuo laikotarpiu uždirbo 14 841,41 Lt (4 298,37 Eur), vidutiniškai per mėnesį 358,20 Eur. V. S. kiekvieną savaitgalį duodavo po 200 litų (57,92 Eur) šeimoms reikmėms, per mėnesį tai sudarė 800 Lt (231,70Eur), iš jų 400 Lt (115,85 Eur) jis paskirdavo vaiko išlaikymui. Socialinio draudimo fondo valdyba N. S. paskyrė 89 Eur našlaičio pašalpą. Todėl kiekvieną mėnesį jos sūnus iki pilnametystės neteko po 26,85 Eur, kas sudaro 322,20 Eur per metus. Tokiu būdu iki savo pilnametystės sūnus netenka 2 900 Eur turtinės žalos, kurias jis būtų realiai gavęs, jeigu kaltinamasis nebūtų įvykdęs nusikaltimo.

26CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Pažymėtina, kad išlaikymu minėtų nuostatų prasme suvokiama ne bet kokia materiali parama, o materialinių ir kitokių asmens pragyvenimui reikalingų išteklių teikimas nuolat ir esminio dydžio, užtikrinant gyvenimo poreikių pagrindinę dalį (kasacinė byla Nr. 3K-3-484/2006). Norint išspręsti šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. S. įstatyminės atstovės civilinį ieškinį, pareikštą turtinei žalai atlyginti, byloje būtina įvertinti duomenis apie V. S. gautas reguliarias pajamas iš jo darboviečių, o taip pat duomenys apie nukentėjusiajam išmokėtas vienkartines išmokas ar mokamas našlaičio pensijas, kas leidžia įvertinti vienokios ar kitokios kompensacijos priteisimo mirusiojo nepilnamečiam vaikui pasekmes. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, V. S., nuo 2014-01-01 iki 2014-03-12 gavo nedarbo draudimo išmokas, o nuo 2014-03-13 iki 2014-10-03 dirbo VĮ ( - ), iš darbo buvo atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 str. pagrindu (t. 2, b. l. 140). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui. Taigi, nagrinėjamu atveju draudimo pabaiga 2014-10-03, t. y. V. S. mirties dieną neturėjo draudžiamųjų pajamų, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo pareigos atlyginti žalą CK 6.284 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes teisę į žalos atlyginimą turi ne tik asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi, bet ir mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009, kt.). Pažymėtina, kad nuo 2016-01-01 minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Taigi, nepilnamečio N. S. atstovės pagal įstatymą prašoma priteisti 2 900 Eur suma turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti yra pagrįsta bei atitinka CK 6.284 straipsnyje nustatytus kriterijus. Nepilnamečio N. S. įstatyminės atstovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, priteisiant iš J. S. 2 900 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms) atlyginti.

27Dėl bausmės

28Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

29Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes. Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (t. 1, b. l. 177), todėl tai pripažintina kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dėl šio nusikaltimo nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.

30Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas (t. 2, b. l. 47), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 43-45), niekur nedribo (t. 2, b. l. 48), buvo registruotas Lietuvos darbo biržoje (t. 2, b. l. 49), Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnas nurodo, kad dėl kaltinamojo elgesio viešosiose vietose ir jokių kaimynų skundų Rūdiškių seniūnijoje nebuvo gauta (t. 3, b. l. 23). J. S. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 51-53). Bylos duomenimis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos neurologijos centre 2011-06-06 buvo teikiamos konsultacijos, nustatant dgn.: epilepsija ( t. 2, b. l. 73). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-13/2015 nurodyta, kad duomenų, jog J. S. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. J. S. nusikaltimo padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo (pataloginio afekto ar pataloginio girtumo) būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo suprasti savo veiksnių esmę ir juos valdyti. J. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl psichikos būsenos gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Byloje nagrinėjamo įvykio metu J. S. nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje stipraus emocinio susijaudinimo būsenoje. J. S. intelektas normalus. J. S. dėl psichikos sveikatos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 2, b. l. 72-77). Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Z. K. ekspertizės akto išvadas palaikė ir parodė, kad epilepsija yra ne psichiatrinė, o neurologinė liga. Nėra patvirtinta, kad kaltinamasis vartojo vaistus nuo epilepsijos. Jei ir būtų juos vartojęs, vargu, ar tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio.

31Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimas padarytas nors ir tiesiogine tyčia, tačiau nebuvo planuotas, kas patvirtina, kad padaryta veika mažesnė už rūšinį pavojingumą, į neatstatomas nusikalstamos veikos pasekmes, taip pat įvertinus tai, jog skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

32Atsižvelgiant į tai, kad J. S. paskirta ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė, kad kaltinamasis niekur nedirba, nėra vedęs, taigi nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, paskirtos kardomosios priemonės pakeičiamos į suėmimą (BPK 122 str. 2 d

33Dėl proceso išlaidų

34Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

35Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją K. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo advokatė Irena Slavinskaitė (t. 2, b. l. 122-123). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad advokatei sumokėta 250 Eur už dokumento surašymą ir patarimą (t. 2, b. l. 146). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajai K. S. 250 Eur turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

36Dėl daiktinių įrodymų

37Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (priimtas pagal 2015-06-08 kvitą B serija BBB Nr. LS000930) (t. 1, b. l. 79-80), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 1 p., konfiskuotinas ir sunaikintinas; sofos užtiesalas, pagalvės užvalkalas, du vokai su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, vokas su nuoplova, V. S. drabužiai – megztiniai (oranžinis ir dryžuotas), balti marškinėliai trumpomis rankovėmis, mėlynos sportinės kelnės, rausvos vilnonės kojinės, baltos puskojinės, juodos spalvos apatiniai, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (priimti pagal 2015-06-08 kvitą B serija BBB Nr. LS000930) (t. 1, b. l. 79-80), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., pripažintini menkaverčiais ir sunaikintini.

38Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307-308 str.,

Nutarė

39J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

40Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

41Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-01-07 iki 2016-01-07.

42Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. S. paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso) paėmimą – pakeisti į suėmimą ir suimti jį teismo posėdžių salėje. Įskaityti į bausmės atlikimo suėmime išbūtą laiką nuo sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Perduoti J. S. (J. S.) asmens dokumentą (pasą) bausmę vykdančiai institucijai.

43Nukentėjusiosios K. S. ir nukentėjusiojo N. S., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą K. S., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. S. iš J. S. (J. S.) 870,30 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų ir trisdešimt euro centų) turtinei žalai ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteisti nepilnamečiui N. S. iš J. S. (J. S.) 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) turtinei žalai (negautoms pajamoms) ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

44Priteisti iš J. S. (J. S.) nukentėjusiajai K. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

45Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - peilį, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (priimtas pagal 2015-06-08 kvitą B serija BBB Nr. LS000930) konfiskuoti ir sunaikinti; sofos užtiesalą, pagalvės užvalkalą, du vokus su lyginamaisiais seilių pavyzdžiais, voką su nuoplova, drabužius – megztinius (oranžinį ir dryžuotą), baltus marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynas sportines kelnes, rausvas vilnones kojines, baltas puskojines, juodos spalvos apatinius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (priimti pagal 2015-06-08 kvitą B serija BBB Nr. LS000930), sunaikintini.

46Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Kaltinamasis J. S. nužudė savo šeimos narį – brolį V. S.. Nusikaltimas... 4. Nors kaltinamasis suteikto paskutinio žodžio metu savo kaltę neigė,... 5. Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltu prisipažino ir... 6. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 189-190, 192, 194)... 7. Taigi kaltinamasis tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio... 8. Taigi liudytojų K. K., A. Š., J. Š., G. I. bei nukentėjusiųjų parodymai,... 9. Taigi aptarti įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei... 10. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam pareikšti kaltinimai ir pagal BK 129 str. 2... 11. Vertinant pareikšto minėto kaltinimo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.... 12. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal... 13. BK 129 str. 2 d. 2 p., kai nužudomas asmuo, kuris dėl fizinių ar psichikos... 14. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-08 apklausiant kaltinamąjį, jis nurodė, kad... 15. Apklaustas teismo posėdžio metu, kaltinamasis parodė, kad prieš suduodant... 16. Taigi, kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo... 17. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 18. Nukentėjusioji K. S. ir nukentėjusysis N. S., atstovaujamas atstovės pagal... 19. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 20. Nukentėjusioji nurodo, kad 1 326,30 Eur turtinę žalą sudaro laidojimo... 21. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau tekste – CK) 6.291 str. 1 d.... 22. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios 730,60 Eur laidojimo išlaidas bei 595,70... 23. Nukentėjusioji K. S. prašo priteisti iš kaltinamojo jai 28 000 Eur, o... 24. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai... 25. Nepilnamečio N. S. įstatyminė atstovė taip pat prašo priteisti iš J. S. 2... 26. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala taip pat yra ir negautos... 27. Dėl bausmės ... 28. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 29. Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį... 30. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas... 31. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo... 32. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. paskirta ilgalaikė reali laisvės atėmimo... 33. Dėl proceso išlaidų... 34. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę... 35. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiąją K. S. baudžiamosios bylos... 36. Dėl daiktinių įrodymų... 37. Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui... 38. Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307-308 str.,... 39. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129... 40. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 41. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino... 42. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. S. paskirtą kardomąją priemonę... 43. Nukentėjusiosios K. S. ir nukentėjusiojo N. S., atstovaujamo atstovės pagal... 44. Priteisti iš J. S. (J. S.) nukentėjusiajai K. S. 250 Eur (du šimtus... 45. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus - peilį, saugomą Vilniaus... 46. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...