Byla 2S-24-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Henrichas Jaglinskis (pranešėjas), kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė ir Dalia Kačinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB“SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB“SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui M. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2160,30 Lt skolos, 300,82 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia ieškovo ir atsakovo išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi (toliau – Sutartis). Ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jurbarko rajone, tačiau ieškinys Vilniaus miesto antram apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 9.1 punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, visi ginčai sprendžiami teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

4Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB“SNORO lizingas“ ieškinį atsakovui M. V. kaip neteismingą Vilniaus miesto antram apylinkės teismui ir išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą – Jurbarko rajono apylinkės teismui.

5Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), išskyrus Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai).

6Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje P. GSM Zrt. prieš E. S. G. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto antram apylinkės teismui pateiktame ieškinyje. Vengrijos teismo byloje nurodyta, kad 2004 m. gruodžio 12 d. Sustikné Gy?rfi sudarė su P. abonentinę sutartį dėl mobiliojo ryšio telefono paslaugų teikimo. Sutartis buvo sudaryta naudojant P. pateiktą formuliarą, kuriame numatyta, kad pasirašydama sutartį Sustikné Gy?rfi susipažino su naudojimosi taisyklėmis, kuriose įtvirtintos bendrosios sutarties sąlygos ir kurios yra neatsiejama sutarties dalis, ir su jomis sutiko. Pagal šias naudojimosi taisykles abi pagrindinės bylos šalys pripažino teismo, kurio veiklos teritorijoje yra P. buveinė, jurisdikciją nagrinėti bet kokį dėl abonentinės sutarties kilusį ar su ja susijusį ginčą. Šios šalys nesiderėjo dėl šios jurisdikciją nustatančios sąlygos. Manydama, kad Sustikné Gy?rfi neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, P., remdamasi minėta sąlyga, pateikė Budaörsi V?rosi B?rós?g (teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pagrindinė jos buveinė) pareiškimą dėl įpareigojimo sumokėti. Minėtas teismas pažymėjo, kad Sustikné Gy?rfi neturėjo gyvenamosios vietos, kuri priklausytų jo teritorinei jurisdikcijai. Šiomis aplinkybėmis Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrijos teismas), turėdamas abejonių dėl to, ar jurisdikciją nustatanti sąlyga, įtraukta į ginčijamos sutarties bendrąsias sąlygas, yra sąžininga, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus: „ 1. Ar direktyvos (93/13) 6 straipsnio 1 dalį, pagal kurią valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, galima aiškinti taip, kad pardavėjo ar tiekėjo sutartyje nustatyta nesąžininga sąlyga vartotojui nelaikoma neprivaloma ipso iure, nebent jeigu vartotojas šią nesąžiningą sąlygą sėkmingai užginčijo pareikšdamas atitinkamą ieškinį? 2. Ar direktyva (93/13) užtikrinama vartotojų apsauga reikalauja, kad, nepaisant procedūros rūšies ir to, ar tai yra ginčo procedūra, nacionalinis teismas ex officio įvertintų, ar jo nagrinėjama sutarties sąlyga yra nesąžininga, net jei nebuvo pateiktas toks prašymas, t.y. nebuvo tvirtinama, kad sąlyga yra nesąžininga, ir atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ex officio išnagrinėtų pardavėjo ar tiekėjo nustatytą sąlygą? 3. Teigiamai atsakius į antrąjį klausimą, į kokius kriterijus nacionalinis teismas turi atsižvelgti ir juos įvertinti vykdydamas šią kontrolę?“. Prejudiciniame sprendime Teismingumo Teismas nusprendė, kad: 1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga sutarties sąlyga yra neprivaloma vartotojui, ir šiuo atžvilgiu nėra reikalavimo, kad tokią sąlygą vartotojas būtų iš anksto sėkmingai užginčijęs. 2. Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. 3. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar tokia sutarties sąlyga, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, atitinka kriterijus, dėl kurių ji pripažįstama nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme. Tai darydamas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga.

7Atsižvelgęs į nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; į tai, kad Vilniaus miesto antram apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui; todėl byloje pateiktos Sutarties 9.1 punktas ex officio įvertintas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojos ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto antro apylinkės teismo veiklos teritorijoje, šio ginčo sprendimas šiame teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8Ieškovas UAB“SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti teismingumo klausimą iš esmės. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes CPK 32 str. 1 d. nustato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą ir šia teise ieškovas bei atsakovas pasinaudojo tą numatydami Sutarties 9.1 punkte ir nepažeisdami kitų teisės aktų reikalavimų. Remdamasis Sutarties 9.1 punktu, numatančiu sutartinį teismingumą ieškovas ir kreipėsi į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą. CK 6.185 str. 2 d. numato, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Sutarties 9.1 punkto sąlyga yra patvirtinta abiejų sutarties šalių, ši sąlyga nėra pripažinta nesąžininga, todėl ji teismui privaloma kaip išreiškianti šalių valią.Be to teismas turi spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo, įvertinus LR CPK 135 str. nuostatas. Tad vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 9.1 punktu, byla nagrinėtina Ieškovo buveinės vietos teisme.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, tinkamai vadovavosi vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatomis, dėl to pagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje, taikydamas palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisyklę, ex officio sprendė klausimą dėl standartinės vartojimo sutarties sąlygos, nustatančios sutartinį teismingumą, atitikties sąžiningumo kriterijams, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra aktuali formuojant Europos Sąjungos teisę atitinkantį vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą, efektyvų vartotojo interesų apsaugos teisinių priemonių įgyvendinimą nacionalinėje teisėje.

12Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise ar teise kreiptis į teismą su pareiškimu, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 str. 1 d.) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 str. 1 d.), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. CPK normos šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyviu draudimu šalių susitarimu keisti išimtinį ir rūšinį teismingumą (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavusi silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti ne tik specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, bet ir efektyvų vartotojo interesų gynimą.

13Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et S. E. (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipė dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008; 2009-12-01 nutartis c.b.Nr. 3K-3-541/2009), ir priešingas apelianto tvirtinimas atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstas.

14Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų nuostatos derinamos su Bendrijos vartotojų teisių apsaugos nuostatomis, o nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai. Todėl aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. - 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kuri nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

15Šiuo atveju ieškovas UAB“SNORO lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą su ieškiniu, savo reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo M. V., grįsdamas 2008-08-04 sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties pažeidimu. Todėl aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), ir jos standartines sąlygas vertino CK 6.188 str. nustatytų sąžiningumo kriterijų aspektu.

16Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 str. 2 d.), kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 str. 4 d.). Atskirajame skunde apeliantas neneigia, kad šiuo konkrečiu atveju sutartyje esančios sąlygos yra tipinės paslaugų teikėjo nevienkartiniam naudojimui parengtos sąlygos (CK 6.185 str.). Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje P. GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog minėtas Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 preliminarus sprendimas šioje byloje netaikytinas.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sąžiningumo aspektu įvertino Sutarties 9.1 p. standartinę nuostatą, įtvirtinančią sutartinį teismingumą, jog iš Sutarties galintys kilti ginčai yra sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti jie sprendžiami teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas išvadą apie Sutarties 9.1 p. numatytos sąlygos nesąžiningumą padarė neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįstas.

18Atlikdamas teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, teismas ex officio vertina ieškovo kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus (CPK 177 str.), kurių pagrindu sprendžia, ar sutarties sąlyga, įtvirtinanti sutartinį teismingumą, yra sąžininga. Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties 9.1 p. nustatyta standartinė sąlyga spręsti ginčą išimtinai ieškovo pasirinkimu buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga ir yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Be to, apeliantas netinkamai aiškina CK 6.185 str. 2 d. ir 6.188 str. 2 d. įtvirtintų palankiausių vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių ir sutartinio teismingumo taisyklių santykį. Aukščiau paminėti teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams.

19Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinio pareiškimą kaip neteismingą šiam teismui, tinkamai įgyvendino Europos Teismingumo Teismo nacionaliniams teismams nustatytą pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą ir nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais. Atsakovo (vartotojo) gyvenamoji vieta ieškinyje nurodoma Jurbarko rajone, ginčo sprendimas Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms bei Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai.

20Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2009-10-12 c.b. Nr.2S-1070-464/2009; 2009-10-14 c.b. Nr.2S-1076-56/2009; 2009-10-19 c.b. Nr.2S-1074-611/2009; 2009-10-27 c.b. Nr.2S-1075-275/2009; 2009-10-22 c.b. Nr.2S-1073-115/2009; 2009-10-20 c.b. Nr.2S-1065-520/2009; 2009-12-07 c.b. Nr.2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr.2S-1378-464/2009, ir t.t.).

21Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

22Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2160,30 Lt... 4. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi... 5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje iškilo būtinumas ex... 6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m.... 7. Atsižvelgęs į nurodytą Europos Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą,... 8. Ieškovas UAB“SNORO lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo... 9. Atskirasis skundas atmestinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo... 12. Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia... 13. Nacionalinio teismo (teisėjo) teisę ex officio vertinti sutarties... 14. Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, nacionalinių teisės aktų... 15. Šiuo atveju ieškovas UAB“SNORO lizingas“ kreipėsi į Vilniaus miesto... 16. Pažymėtina, kad CK 6.188 str. įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 18. Atlikdamas teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, teismas ex officio... 19. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas,... 20. Pažymėtina, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo... 21. Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija... 22. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartį...