Byla 1A-399-307/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Laimos Garnelienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, gynėjams advokatams Vitai Neverauskaitei, Laimonui Judickui, civilinės ieškovės AB „DNB bankas“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjo advokato Laimono Judicko (toliau – ir gynėjas, ir apeliantas), nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės (toliau – ir gynėja, ir apeliantai) ir civilinės ieškovės AB „DNB bankas“ atstovės advokatės Kristinos Balevičienės (toliau – ir civilinės ieškovės atstovė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 9 654,25 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

4– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 391,68 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

5– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių;

6– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 12 271,01 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

7– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 539,80 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams trims mėnesiams;

8– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 10 577,55 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtosios bausmės subendrintos tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. V. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

10Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant jį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

11A. V. pagal BK 184 straipsnio 1dalį (jam patikėto svetimo 3 760,71 Eur vertės turto iššvaistymas), BK 184 straipsnio 2 dalį (jam patikėto didelės 10 078,67 Eur vertės svetimo turto iššvaistymas), BK 184 straipsnio 2 dalį (jam patikėto didelės 12 181,64 Eur vertės svetimo turto iššvaistymas), išteisintas, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

12G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

13– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti svetimą, didelės 9 654,25 Eur vertės turtą trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams;

14– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos tarpusavyje, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir G. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

16Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant jį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

17G. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų minėtame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, t. y. jo žinioje buvusio didelės 10 078,67 Eur vertės svetimo turto ir jo žinioje buvusio didelės 12 181,64 Eur vertės svetimo turto pasisavinimo) išteisintas, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

18Iš A. V. ir G. B. solidariai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai priteista 15 446,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

19Iš A. V. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai priteista 12 271,01 Eur turtinei žalai atlyginti.

20AB „SEB bankas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. V. AB „SEB bankas“ naudai priteista 17 539,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

21AB „DNB bankas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš A. V. AB „DNB bankas“ naudai priteista 4 554,82 Eur turtinei žalai atlyginti bei 700,88 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

22UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ civilinis ieškinys dalyje dėl 15 926,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, nenustačius, kad A. V. ir G. B. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

23Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

241) A. V. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu, A. V. apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, G. B. padėjo apgaule trečio asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

25A. V., būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, ir G. B., būdamas minėtos akcinės bendrovės akcininku, žinodami, kad šakiniai krautuvai „NISSAN FD01A15Q“, kėbulo Nr. ( - ), – 16 667,09 Lt likutinės vertės ir kėbulo Nr. ( - ), – 16 667,09 Lt likutinės vertės pagal 2005 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000010 jau yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., veikdami kartu, UAB „Gilnija“ akcininkui G. B. žinant apie planuojamą sudaryti šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo sutartį ir nepranešus UAB „Hansa lizingas“ (šiuo metu „Swedbank lizingas“) apie tai, kad UAB „Gilnija“ minėtais šakiniais krautuvais jau nebeturi teisės disponuoti, tuo pašalinus kliūtis, t. y. nutylėjus esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo ir taip sudarius sąlygas A. V. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. spalio 5 d. A. V., veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Hansa lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas (krautuvai Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinius krautuvus „NISSAN FD01A15Q“, kėbulo Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) už 33 334,18 Lt ir 2005 m. spalio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, A. V., nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Hansa lizingas“ priklausantį didelės 33 334,18 Lt (kas atitinka 9 654,25 Eur) vertės turtą, o G. B. padėjo apgaule UAB „Gilnija“ naudai įgyti minėtą didelės vertės svetimą turtą.

262) A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - ), adresu ( - ), Vilniuje, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), – 60 049,98 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000027 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., 2006 m. liepos 3 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Hansa lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas („TOYOTA“ krautuvai kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinius krautuvus „TOYOTA“, kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), už 60 049,98 Lt ir 2006 m. liepos 3 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Hansa lizingas“ priklausantį didelės 60 049,98 Lt (kas atitinka 17 391,68 Eur) vertės turtą.

273) Be to, A. V. ir G. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu, apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

28A. V., būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - )., adresu Vilniuje, ( - ), įmonės kodas ( - ), direktorius, ir G. B., būdamas šios bendrovės akcininkas, bendrininkaudami, žinodami, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), – 53 292,02 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000023 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., 2006 m. kovo 31 d. veikdami kartu, UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 8 priėmė sprendimą penkis šakinius krautuvus „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) parduoti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, nors tokio sprendimo priėmimas buvo negalimas, nes visi šie krautuvai UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė; G. B., savo parašu patvirtindamas neatitinkantį tikrovės minėtą sprendimą ir žinodamas bei nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad sutarties objektas šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, ir A. V. 2006 m. balandžio 5 d., veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas („TOYOTA“ krautuvai serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinius krautuvus „TOYOTA“, serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), už 53 292,02 Lt ir 2006 m. balandžio 5 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, A. V. ir G. B., bendrininkaudami, nutylėdami esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą AB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantį didelės 53 292,02 Lt (kas atitinka 15 434,44 Eur) vertės turtą.

294) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - )., adresu ( - ), Vilniuje, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), – 42 369,34 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000031 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., 2006 m. rugsėjo 7 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas („TOYOTA“ krautuvai serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) pagal kurią UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinius krautuvus „TOYOTA“, serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), už 42 369,34 Lt ir 2006 m. rugsėjo 7 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos pirkėjas žinodamas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantį didelės 42 369,34 Lt (kas atitinka 12 271,01 Eur) vertės turtą.

305) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - )., adresu ( - ), Vilniuje, įmonės kodas ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad šakinis krautuvas „LINDE F40D-04“, gamyklinis Nr. ( - ), – 60 561,43 Lt likutinės vertės pagal 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000078 yra parduotas JAV įmonei „Arafur LLC“, 2008 m. gegužės 13 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „SEB lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas (krautuvas „LINDE F40 D-04“, gamyklinis Nr. ( - )) UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši juo disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „SEB lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - )pagal kurią UAB „SEB lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinį krautuvą „LINDE F40 D-04“, gamyklinis Nr. ( - ), už 60 561,43 Lt ir 2008 m. gegužės 13 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „SEB lizingas“ priklausantį didelės vertės 60 561,43 Lt (kas atitinka 17 539,80 Eur) turtą.

316) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - )., adresu Vilniuje, ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai dyzeliniai krautuvai „TOYOTA 02-7FD14“ (serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - )) pagal 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000020 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B. ir šakiniai dyzeliniai krautuvai „TOYOTA 02-7FD14“ (serijos Nr.: ( - ), ( - )) yra jo paties nenustatytomis aplinkybėmis perleisti nenustatytiems asmenims, t. y. UAB „Gilnija“ krautuvais (bendra likutinė vertė 36 522,16 Lt) nebedisponuoja, 2005 m. gruodžio 29 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „NORD/LB lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektu (krautuvais „TOYOTA 02-7FD14“, serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) UAB „Gilnija“ nebedisponuoja, sudarė su UAB „NORD/LB lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „NORD/LB lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinius dyzelinius krautuvus „TOYOTA 02- 7FD14“, serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), už 36 522,16 Lt ir perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „NORD/LB lizingas“ priklausantį didelės vertės 36 522,16 Lt (kas atitinka 10 577,55 Eur) turtą.

32Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį ir G. B. išteisinti, o civilinio ieškovo UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinį palikti nenagrinėtu.

33Nesutikdamas su G. B. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule trečio asmens naudai įgyti didelės 9 654,25 Eur vertės svetimą turtą gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog G. B. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir padėjo A. V. šalindamas kliūtis. Apygardos teismas, neatsižvelgė į tai, kad G. B. buvo tik UAB „Gilnija“ akcininkas ir jo funkcijas šioje įmonėje nepagrįstai prilygino įmonės direktoriaus funkcijoms. Gynėjo teigimu, G. B., nebūdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi bei nesikišdamas į kasdienę šios įmonės veiklą, t. y. faktiškai nesudarinėdamas sutarčių su lizingo bendrove „Hansa lizingas“ (šiuo metu „Swedbank lizingas“), objektyviai negalėjo žinoti visų lizingo sutarčių sąlygų. Be to, pildant paraiškas lizingo bendrovei buvo pateikti duomenys apie tai, kad UAB „Gilnija“ užsiima sandėliavimo technikos pardavimu ir nuoma. Taigi, lizingo bendrovė turėjo suprasti, jog lizingo sutarties pagrindu UAB „Gilnija“ perduotas daiktas gali būti parduotas. OOO „AKC“ už šakinius krautuvus su UAB „Gilnija“ atsiskaitė, todėl, gynėjo vertinimu, G. B. neturėjo pagrindo abejoti sudaromų lizingo sutarčių teisėtumu ir neprivalėjo domėtis jų sąlygomis. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. B. padėjo A. V. padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsta.

34Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliai santykiai. Bankroto UAB „Gilnija“ paskelbimas ir bankroto procedūrų atlikimas negali būti laikomas aplinkybe, pasunkinančia galimybę kilusius civilinius ginčus spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, o tai leidžia spręsti, jog UAB „Swedbank lizingas“ savo pažeistas teises jau apgynė civilinio proceso tvarka.

35Nuosprendyje taip pat liko neįvertinta UAB „Gilnija“ vykdyto verslo specifika, neatkreiptas dėmesys, kad G. B. veikla buvo nukreipta į verslo vystymą, o jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, būtinos sukčiavimo inkriminavimui. Be to, apygardos teismas, taikydamas materialinės teisės nuostatas, pažeidė ultima ratio principo reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatytu laiku negrąžinus turto ar jo ekvivalento, gauto sutarčių pagrindu, tokie veiksmai negali būti laikomi pasisavinimu, nes turtas yra perduotas naudojimui sutartį sudariusiam asmeniui, ir todėl už turto negrąžinimą kaltininkui iškils tik civilinė atsakomybė. OOO „AKC“ už šakinius krautuvus su UAB „Gilnija“ atsiskaitė, o prievolę atsiskaityti su lizingo bendrove turėjo UAB „Gilnija“ , kuri šioje byloje net nebuvo įtraukta civiline atsakove. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad G. B. neturėjo jokios tyčios sudaryti A. V. palankias sąlygas lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ sudarymui. Vien tai, jog UAB „Swedbank lizingas“ sudarydama lizingo sutartis su UAB „Gilnija“ nereikalavo faktiškai perduoti ar kitaip įrodyt šakinių krautuvų nuosavybę, o vėliau pakeisti šakinių krautuvų teisinę registraciją nurodant savininku UAB „Swedbank bankas“, kas galimai leido UAB „Gilnija“ direktoriui sudaryti lizingo sutartis, negali būti pagrindas pripažinti G. B. bendrininku, padėjusiu A. V. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Gilnija“ mokėjo įmokas lizingo bendrovei, taigi, šios bendrovės ketinimai sudaryti lizingo sutartis buvo realūs. Jokio išankstinio ketinimo išvengti lizingo sutarties vykdymo apgaule nebuvo. Lizingo įmokos už išperkamus šakinius krautuvus, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B., UAB „Gilnija“ vykdė laiku. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės ekonominės krizės pradžia. Taigi, nuteistieji G. B. ir A. V. neturėjo tyčios suklaidinti lizingo bendrovės dėl savo ketinimų, t. y. piktnaudžiauti pasitikėjimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012).

36Nesutikdamas su G. B. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 15 434,44 Eur vertės svetimo turto įgijimo trečiojo asmens naudai, apeliantas nurodo, jog G. B., kaip UAB „Gilnija“ akcininkas (turintis 20 procentų įmonės akcijų), nepasirašė 2006 m. kovo 31 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 8, dėl 5 vnt. šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo sutarties ir lizingo sutarties sudarymo su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. gruodžio 12 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 6, 2006 m. sausio 25 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 7, ir 2006 m. kovo 31 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 8 pasirašyti tik A. V. (turinčio 80 procentų įmonės akcijų). Ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog A. V. savo nuožiūra organizuodavo lizingo sutarčių sudarymą. G. B., kuris didžiąją laiko dalį praleisdavo Rusijoje ir beveik nesikišdavo į UAB „Gilnija“ valdymą, ne visada būdavo pateikiami pasirašyti visuotinių akcininkų susirinkimų dėl šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių sudarymo protokolai. A. V. apklausiamas teisme taip pat parodė, kad norint gauti lizingą bankui reikalingus pateikti akcininkų protokolus pagal šabloną atspausdindavo arba jis pats, arba vadybininkas. Taigi, faktiškai UAB „Gilnija“ visuotiniai akcininkų susirinkimai nevykdavo, o jų protokolai G. B. pasirašyti pateikti vėliau ir nepaaiškinus visų juose nurodomų aplinkybių. Be to, minėti akcininkų protokolai patvirtina G. B. parodymus, kad tarp jo ir A. V. buvo susitarimas dėl 80 procentų UAB „Gilnija“ akcijų perleidimo A. V.. Nuo 2005 metų spalio mėnesio turėdamas tik 20 procentų UAB „Gilnija“ akcijų, G. B. nesikišo į UAB „Gilnija“ valdymą, visus reikalingus sprendimus priimdavo A. V., o G. B. jiems pritardavo tik formaliai. Dėl to nėra pagrindo išvadai jog G. B. veiksmuose buvo apgaulė ir kad jis bendrininkavo darant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

37Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl sukčiavimo sudėties buvimo jo veiksmuose padaryta nuosprendyje tik aprašius faktines bylos aplinkybes, tačiau nesusiejant jų su BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi bei neteisingai aiškinant sukčiavimo nusikaltimo požymius. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas G. B. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), konstatavo, jog jis nepadarė šių nusikaltimų. Tačiau padarė priešingą išvadą vertindamas tą pačią faktinę situaciją spręsdamas jo kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį klausimą. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą (BPK 20 straipsnio 5 dalis), patvirtinančią jo nekaltumą: 1) byloje yra tik vienintelio UAB „Gilnija“ akcininko A. V. pasirašytas 2006 m. kovo 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 8; 2) UAB „Gilnija“ direktoriumi turinčiu 80 procentų įmonės akcijų buvo A. V.; 3) G. B. turėjo įsteigtas įmones Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, todėl būdamas šių įmonių direktoriumi daug laiko praleisdavo Rusijoje ir objektyviai negalėdavo žinoti A. V. rengiamų ir jam duodamų pasirašyti visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų esmės; 4) 2006 metais UAB „Gilnija“ apyvarta perkopė 2 milijonus litų, įmonėje buvo sudaroma daug sandorių ir G. B. didžiąją laiko dalį praleidžiant Rusijoje, jis objektyviai negalėjo žinoti visų šios įmonės sudaromų sandorių esmės; 5) OOO „AKC“ už įsigytus šakinius krautuvus su UAB „Gilnija“ yra visiškai atsiskaičiusi; 6) UAB „Gilnija“ sudarytos sutartys su lizingo bendrove buvo tikros, nes atspindėjo tikrus ketinimus, įrodomus ilgalaikiais įmonių santykiais, juo labiau, kad lizingo bendrovei pagal sudarytas sutartis ilgą laiką buvo mokamos įmokos, kurių mokėjimo nutraukimą nulėmė susiklosčiusi ekonominė krizė.

38Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog bylą nagrinėjant apygardos teisme, prokuratūros prašymu, dalis G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo perkvalifikuotos pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą. Prokuratūra savo prašymą motyvavo tuo, jog iškilo būtinybė kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jokių naujų faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės iš esmės nesikeitė. Taigi, apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį turėjo vadovautis 2013 m. rugsėjo 11 d. kaltinamajame akte G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija.

39Nuteistasis A. V. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą dalyje dėl UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinio bei prijungti prie bylos pateiktus įrodymus; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinys, ir jį atmesti.

40Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors A. V. buvo UAB „Gilnija“ direktoriumi, tačiau faktiškai jis tik vykdė G. B. pavedimus. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šios aplinkybės neįvertino. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad A. V. jokių UAB „Gilnija“ pinigų nepasisavino, o atvirkščiai, jos veikloje investavo savo asmenines lėšas, o visi krautuvai po lizingavimo sutarčių sudarymo atsidūrė G. B. dispozicijoje. Apeliantų vertinimu, šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad A. V. neveikė ir negalėjo veikti savarankiškai, o buvo visiškai priklausomas nuo akcininko G. B.. Šią išvadą, apeliantų teigimu, patvirtina liudytojo S. P. parodymai ir byloje esančių įrodymų visetas. G. B., turėdamas įmones, registruotas Rusijoje, Kaliningrade (viena iš jų OOO „AKC“), ir ofšorines kompanijas (viena iš jų „Arafur“), organizavo verslo mechanizmą nuo kurio UAB „Gilnija“ buvo visiškai priklausoma. Būdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi A. V. tik atliko akcininko G. B. pavedimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonės vardu sudaręs sutartis su lizingo įmonėmis A. V. iki ekonominės krizės organizavo tvarkingus ir savalaikius atsiskaitymus už lizinguotus krautuvus, tačiau nuo 2008 metų, prasidėjus ekonominei krizei bei OOO „AKC“ neapmokėjus už jai perleistus krautuvus ir kitas prekes, UAB „Gilnija“ negalėjo laiku padengti įsiskolinimo lizingo bendrovėms. UAB „Gilnijai“ uždelsus mokėjimus, lizingo bendrovės nesiekė kompromiso su šia įmone, kuri siūlė įvairius atsiskaitymo būdus. Lizingavimo sutartys buvo nutrauktos ir tik dėl šios priežasties prasidėjo A. V. baudžiamasis persekiojimas. Apeliantų teigimu, pagal byloje esančius įrodymus ir suformuotą teismų praktiką UAB „Gilnija“ ir lizingavimo bendroves siejo išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, jokiu būdu neperaugantys nei į BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, nei į BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio, t. y. kraštutinė priemonė. Ji taikoma tik nepavykus apginti pažeistų interesų civilinėmis ir kitomis priemonėmis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dalis ieškinių buvo pareikšta civilinio proceso tvarka ir tik paaiškėjus, kad UAB „Gilnija“ tapo nemoki, lizingo bendrovės kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju ir patys lizingo davėjai aplaidžiai vykdė lizingavimo sutarčių įforminimą, neatliko visų jų sutarčių sudarymo nuostatuose numatytų pareigų (apžiūrėti lizinguojamą priemonę, įsitikint, kad ji yra natūroje). Iš lizingo įmonių darbuotojų parodymų matyti, kad vienintelis lizingo įmonėms rūpėjęs klausimas buvo laiku mokamos įmokos ir palūkanos, o nerimaudami dėl galimo UAB „Gilnija“ nemokumo jie atmetė jos pasiūlymus dėl alternatyvių įsiskolinimo padengimo būdų.

41Apeliantų teigimu, sprendžiant nuteistojo A. V. kaltės klausimą apygardos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad VMI atliktoje operatyvinio patikrinimo pažymoje, specialisto išvadoje nėra nustatyta nei UAB „Gilnija“, nei A. V. neteisėtų finansinių operacijų, pasisavinimo operacijų, kitų veiksmų, galėjusių privesti įmonę prie nemokumo. Priešingai, A. V. įmonės finansus tvarkė teisėtai, sąžiningai ir apdairiai. Iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, kad jeigu G. B. priklausančios ir jo vadovaujamos įmonės būtų atsiskaičiusios su UAB „Gilnija“, tai ši įmonė nebūtų uždelsusi mokėjimų lizingo bendrovėms – visi sandorių subjektai būtų patenkinti sėkmingu verslu. Tačiau G. B. Rusijos įmonių, reziduojančių Kaliningrade, atlikti mokėjimai UAB „Gilnija“, kai mokėjimų pavedimuose nebuvo nurodoma už ką mokami pinigai, rodo sąmoningą ir apgalvotą finansinės painiavos įvedimą. G. B. įmonių įsiskolinimas bendrovei „Gilnija“ patvirtintas ne tik finansinėmis ataskaitomis, specialisto išvadomis, bet ir byloje esančiais kitais įrodymais – A. V. raštuose G. B. ir pastarojo atsakymuose. Nors šios aplinkybės nulėmė įmonės nemokumą, apeliantų vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo peržengtos civilinės atsakomybės ribos. Vadovaujantis teismų praktika, vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės bylos Nr. 2K-299/2011, Nr. 2K-329/2011). Be to, susidarius situacijai, kai lizinguoti ir neišmokėti krautuvai faktiškai atsidūrė G. B. įsteigtų ir valdomų įmonių žinioje, apeliantų nuomone, didesnė civilinė arba baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus turėtų tekti būtent G. B..

42Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamosios atsakomybės, kylančios iš civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-7-198/2008). Tačiau tokio tikslo A. V. neturėjo. Byloje esančių įrodymų visetas: lizingo bendrovių darbuotojų parodymai, kaltinamųjų paaiškinimai bei teisingas inkriminuojamų nusikaltimo sudėčių aiškinimas rodo, kad A. V. veiksmuose nebuvo tyčios bei tikslo pasisavinti, išvaistyti, ar sukčiauti. Apeliantų vertinimu, šiuo atveju turi būti taikoma civilinė, o ne baudžiamoji atsakomybė.

43Apeliantų teigimu, A. V. inkriminuotas šakinių krautuvų iššvaistymas į didelės vertės turto įgijimą apgaule bendrininkaujant trečiojo asmens naudai (BK 24 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis) buvo perkvalifikuotas nesant tam teisinio pagrindo. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Esant sukčiavimui, apgaulė naudojama siekiant suklaidinti nukentėjusįjį, kad šis perduotų kaltininkui turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kaltininkas jau turi tam tikrus įgaliojimus turto atžvilgiu, o apgaulę naudoja pakeisdamas šio turto teisinį statusą. Dėl to, net ir tuo atveju jeigu ir apeliacinis teismas nuspręstų kad kaltininkų veika išeina už civilinės atsakomybės ribų – jų veika turėtų būti laikoma BK 184 straipsnyje numatytu nusikaltimu, t. y. turto iššvaistymu, o ne BK 182 straipsnio numatyta veika – sukčiavimu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad turto iššvaistymo dalyku gali būti tiek patikėtas turtas, tiek turtas buvęs kaltininko žinioje. Buvęs kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Apeliantai nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtent G. B. turėtų būti laikomas asmeniu, kurio žinioje buvo turtas. Negana to, byloje yra duomenų, kad G. B., būdamas UAB „Gilnija“ akcininkas ne viename visuotiniame akcininkų susirinkime yra nusprendęs parduoti minėtus lizinguojamus krautuvus, ką patvirtina akcininkų susirinkimo protokolai. Taigi, šiuo atveju negalima laikyti, kad A. V. yra tinkamas BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas, kadangi jis tik vykdė kito įmonės akcininko nurodymus. Be to, A. V., vykdydamas G. B. nurodymus, ir taip neapdairiai viršydamas įgaliojimus, t. y. parduodamas šakinius krautuvus G. B. įmonėms, nors tai draudė lizingo sutartys, nesiekė sukurti situacijos, kad su lizingo bendrovėmis nebūtų atsiskaityta. A. V. norėjo ir darė viską, kad įmonė vykdytų (o iki 2008 metų ir vykdė) savo sutartinius įsipareigojimus. Nuosprendyje apygardos teismas neįvertino, kad nuteistasis A. V., matydamas blogėjančią Gilnija“ padėtį ir suvokdamas savo neapdairumą, iš asmeninių lėšų į jos sąskaitą įnešė 20 000,00 Lt, turėdamas tikslą šiuos pinigus panaudoti atsiskaitymui su lizingo davėjais, taip pat laidavo savo asmeniniu turtu imdamas lizingą tuometiniame „Hansa banke“. Taigi, šiuose civiliniuose santykiuose A. V. laibai nukentėjo finansiškai.

44Apeliantų teigimu, A. V. veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, nes šio nusikaltimo subjektu turėtų būti ne jis, o G. B., faktiškai valdęs bendrovę ir savo žinion perėmęs lizinguotą turtą. Tai patvirtina įrodymai: liudytojos buhalterės S. M., liudytojo S. P. parodymai ir kitų bylos rašytinių įrodymų visetas. Taip pat A. V. veiksmuose nėra tyčios, tikslo sukčiauti, pasisavinti ar iššvaistyti svetimą turtą. Vienintelis A. V. veiksmų tikslas buvo lizingo būdu skolinti pinigus UAB „Gilnija“ verslui. Krautuvų lizingavimo sandorių A. V. ir jo vadovaujama įmonė neįvykdė dėl nuo A. V. visiškai nepriklausančių priežasčių: dėl visuotinės ekonominės krizės ir dėl G. B. priklausančių įmonių skolų.

45Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas nuosprendyje neįvertino, kad paraiška UAB „SEB lizingui“ buvo pildyta pagal G. B. įgaliojimą, elektronine forma. Šios sutarties sudaryme nebuvo jokių A. V., kaip įmonės direktoriaus veiksmų, nes ją sudarinėjo G. B.. Tuo laikotarpiu tarp A. V. ir G. B. jau buvo prasidėję nesutarimai. A. V. šios sutarties sudarymo metu ne kartą buvo kreipęsis į G. B. dėl atleidimo iš darbo. Todėl šioje dalyje A. V. veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties požymių. Be to, dėl veikos sudarant lizingo sutartis su UAB „Nord/LB lizingu“ yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, nes sutartis su šia lizingo bendrove sudaryta 2005 m. gruodžio 29 d. Taigi, apygardos teismas šioje dalyje turėjo taikyti senatį ir negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

46Skundžiamu nuosprendžiu A. V. ir G. B. solidariai priteista atlyginti UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ padarytą 15 446,96 Eur turtinę žalą. Tačiau apeliantų teigimu, šis UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ reikalavimas jau yra išspręstas. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau išnagrinėjo ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui UAB „Gilnija“. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 18 256,91 Lt (5 287,56 Eur) nesumokėtų įmokų pagal lizingo sutartis, 6 419,49 Lt (1 859,21 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas, viso – 24 676,40 Lt (7 146,77 Eur). Ieškinio reikalavimas buvo kildinamas iš ieškovo ir UAB „Gilnija“ 2005 m. rugsėjo 23 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ), 2006 m. sausio 31 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ), 2006 m. balandžio 5 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ) bei 2006 m. rugsėjo 7 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ). Šiomis sutartimis atsakovas UAB „Gilnija“ įsipareigojo ieškovui mokėti mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamus šakinius krautuvus „TOYOTA 02-7FDU30“, „TOYOTA“ (9 vnt.) bei „TOYOTA 02-7FD25“ (2 vnt.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimu už akių šis ieškovo ieškinys buvo visiškai patenkintas ir iš UAB „Gilnija“ UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ naudai buvo priteista 24 676,40 Lt suma. Baudžiamojoje byloje nagrinėtas UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ieškinys (t. 1, b. l. 121) taip pat kildinamas iš jau ankščiau minėtų sutarčių. Apeliantų vertinimu, esant susidariusiai situacijai, kai UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ nuostolių atlyginimo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl priteistos bendros 27 717,97 Eur dydžio žalos UAB „Citadelė faktoringui ir lizingui“ (15 446,96 Eur + 12 271,0 Eur) turi būti panaikintas ir ieškinys šioje dalyje atmestas. Dėl kitų byloje pateiktų civilinių ieškinių apeliantai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju sudarydami lizingavimo sutartis lizingo davėjai patys pažeidė savo vidaus aktų nuostatas, neįsitikino lizingavimo objekto buvimo faktu, o UAB „Gilnijai“ kilus sunkumų su atsiskaitymais, nei viena iš lizingavimo bendrovių nepriėmė šios įmonės alternatyvių pasiūlymų skolai padengti. Taigi, nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir mažinti priteistinus žalos dydžius. Sprendžiant A. V. civilinės atsakomybės klausimą apygardos teismas turėjo įvertinti ir tai, kad jis, pasitikėdamas G. B. pažadais skubiai padengti skolas, buvo laiduotojas viename iš UAB „Gilnija“ sandorių, todėl dabar vienasmeniškai moka teismo įsakymu priteistą 134 184,91 Lt dydžio žalą AB „Swedbank“, nors faktiškai ir pagal šį sandorį atsakomybė turėtų būti solidari su G. B..

47Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymų vertinimo motyvai aprašyti sunkiai suprantama tvarka ir sistema taip apsunkinant nuosprendžio esmės supratimą. Aprašomoji nuosprendžio dalis prieštarauja rezoliucinei be to, yra ir kitų nukrypimų nuo BPK 305 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui.

48Civilinės ieškovės atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesta AB „DNB bankas“ civilinio ieškinio dalis ir AB „DNB bankas“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai, o taip pat priteisti iš A. V. AB „DNB bankas“ turėtas atstovavimo išlaidas.

49AB „DNB bankas“ civiliniu ieškiniu šioje byloje prašė priteisti 15 132,37 Eur (52 249,04 Lt) žalos atlyginimo, kurį sudarė: 1) pradelsti lizingo objekto vertės dengimo mokėjimai iki lizingo sutarčių nutraukimo – 3 619,18 Eur (12 496,30 Lt), kurie susideda iš lizingo objektų vertės dengimo įmokų (3 413,49 Eur) ir lizingo palūkanų (205,69 Eur); 2) delspinigiai – 707,55 Eur (2 433,04 Lt); 3) likę lizingo mokėjimai (po sutarties nutraukimo) – 10 808,53 Eur (37 319,70 Lt) (šie mokėjimai susideda iš lizingo objektų vertės dengimo įmokų (10 577,53 Eur) ir lizingo palūkanų (231,00 Eur).

50Skundžiamu nuosprendžiu iš A. V. lizingo bendrovės naudai priteista 4 554,82 Eur turtinei žalai atlyginti, nors iš motyvuojamosios nuosprendžio dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas ketino priteisti 10 577,55 Eur, kuriuos sudaro negrąžintų krautuvų likutinė vertė. Sprendimą priteisti 4 554,82 Eur dydžio turtinę žalą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad bankui gali būti atlyginama tik A. V. nusikalstamais veiksmais padaryta tiesioginė turtinė žala. Likusioje dalyje teismas civilinį ieškinį atmetė.

51Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis civilinės ieškovės atstovė nurodo, kad nustačius, jog žala bankui buvo padaryta sukčiavimu, likutinė krautuvų vertė žalos dydžio nustatymui neturi jokios reikšmės, nes žala bankui buvo padaryta ne iššvaisčius banko turtą, bet suklaidinus banką dėl aplinkybės, kad UAB „Gilnija“ yra krautuvų savininkas, ir bankui sumokėjus pinigus už UAB „Gilnija“ nepriklausančius krautuvus. Tiesioginę AB „DNB bankas“ dėl A. V. veiksmų patirtą žalą sudaro skirtumas tarp sumos, kurią bankas įsigydamas krautuvus sumokėjo UAB „Gilnija“, ir UAB „Gilnija“ atliktų mokėjimų lizingo objektų vertei padengti. Šį skirtumą sudaro pradelstos lizingo objektų vertės dengimo įmokos iki lizingo sutarčių nutraukimo (3 413,49 Eur) bei likusios po lizingo sutarčių nutraukimo lizingo objektų vertės dengimo įmokos (10 577,53 Eur). Iš viso A. V. bankui padaryta tiesioginė žala sudaro 13 991,02 Eur.

52Paskaičiuotos, bet nesumokėtos lizingo palūkanos (205,69 Eur iki lizingo sutarčių nutraukimo bei 231,00 Eur po lizingo sutarčių nutraukimo, iš viso 436,69 Eur) bei pradelstų mokėjimų delspinigiai (707,55 Eur) nuosprendžiu taip pat turėjo būti priteisti kaip banko patirtos žalos atlyginimas. Pagal teismų formuojamą praktiką į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala: materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl A. V. padaryto nusikaltimo AB „DNB bankas“ ne tik patyrė tiesioginę žalą, bet ir negavo pajamų, kurias tikėjosi gauti. Todėl palūkanos (negautos pajamos, netiesioginiai nuostoliai) ir nesumokėti delspinigiai (minimalūs nuostoliai), kaip ir neapmokėta lizingo objekto vertė, nagrinėjamu atvejus pagrįstai sudaro banko dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta.

53Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų vardu paduotus apeliacinius skundus tekinti, o civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o civilinės ieškovės atstovės apeliacinį skundą tenkinti, civilinės ieškovės atstovė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

54Nuteistojo G. B. gynėjo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami, civilinės ieškovės atstovės apeliacinis skundas atmetamas.

55Nuteistojo G. B. gynėjo bei nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistųjų veikų kvalifikacija bei pareikštais civiliniais ieškiniais. Civilinės ieškovės atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu AB „DNB bankas“ (buvęs UAB „NORD/LB lizingas“) priteistos turtinės žalos dydžiu.

56Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduotų apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). BK 2 straipsnyje yra apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, kad pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinių skundų argumentais bei įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant patikimų G. B. ir A. V. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodymų.

58Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika yra apgaulės panaudojimas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą, ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

59Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo valdyme esantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo bei pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012). Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Civilinio kodekso 6.567 straipsnis (Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata) nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į lizingo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, dėl kurios lizingo bendrovei padaroma žala ir dėl apgaulės esmingai apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška, ar sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012).

60Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo bei turto užvaldymo fakto, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Paprastai, jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būna nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, Nr. 2K-454/2012).

61Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. V., būdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi, ir G. B., būdamas minėtos bendrovės akcininku, žinodami, kad šakiniai krautuvai „NISSAN FD01A15Q“ (kėbulo Nr. ( - ), – 16 667,09 Lt likutinės vertės ir kėbulo Nr. ( - ), – 16 667,09 Lt likutinės vertės) pagal 2005 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000010 jau yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., veikdami kartu, UAB „Gilnija“ akcininkui G. B. žinant apie planuojamą sudaryti šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo sutartį ir nepranešus UAB „Hansa lizingas“ apie tai, kad UAB „Gilnija“ minėtais šakiniais krautuvais jau nebeturi teisės disponuoti, tuo pašalinus kliūtis ir taip sudarius sąlygas A. V. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. spalio 5 d. A. V., sudarė su UAB „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo minėtus šakinius krautuvus už 33 334,18 Lt ir 2005 m. spalio 5 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, A. V., nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Hansa lizingas“ priklausantį didelės vertės turtą, o G. B. padėjo apgaule UAB „Gilnija“ naudai įgyti minėtą didelės vertės svetimą turtą.

62Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“ direktorius, su UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis UAB „Swedbank lizingas“) atsakingu asmeniu 2005 m. spalio 5 d. sudarė grįžtamojo lizingo sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 140-147) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl šakinių krautuvų „NISSAN FD01A15Q“, kėbulo Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pardavimo lizingo bendrovei už bendrą 110 000,00 Lt kainą (t. 1, b. l. 168-169), kuriuos lizingo sutartimis UAB „Gilnija“ įsipareigojo iki 2010 m. spalio 30 d. išpirkti iš lizingo bendrovės mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 1, b. l. 141, 143). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 4.1. punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 23 100,00 Lt arba 6 690,22 Eur buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis (110 000,00 - 23 100,00=86 900,00 Lt), per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo bei turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - )-7/PP šakinių krautuvų „NISSAN FD01A15Q“ savininku tapo UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis UAB „Swedbank lizingas“), kuri tos pačios dienos, t. y. 2005 m. spalio 5 d., turto priėmimo perdavimo aktu perdavė minėtus krautuvus valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

63Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarčių ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakiniai krautuvai „NISSAN FD01A15Q“, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2005 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000010 matyti, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. minėti šakiniai krautuvai bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduoti Kalinigrado įmonei OOO „AKC“ (t. 8, b. l. 13-50), kurios akcininkas – G. B.. 2005 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos muitinėje atlikta pagal PVM sąskaitą-faktūrą GIL Nr. 000010 parduotų prekių eksporto procedūra.

64Priešingai nei teigiama nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde, iš UAB „Gilnija“ 2005 m. rugsėjo 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (t. 9, b. l. 10) turinio matyti, jog šiuo dokumentu G. B., kaip vienintelis UAB „Gilnija“ akcininkas, patvirtino krautuvų „NISSAN“ įsigijimą. Be to, šio protokolo 2.2 punktu įgaliojo įmonės direktorių A. V. pasirašyti sutartį su lizingo kompanija, nors iš bylos duomenų matyti, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. tie patys krautuvai „NISSAN“ jau buvo parduoti OOO „AKC“, kurios akcininku buvo G. B.. Apklausiamas teisme nuteistasis A. V. patvirtino, kad G. B. buvo žinoma apie lizingo sutarčių su lizingo bendrovėmis sudarymo aplinkybes. Iš UAB „Baltijos inkaso“ 2009 m. rugsėjo 11 d. rašto taip pat matyti, kad pradėjus dingusio turto paiešką, G. B. šios įmonės atstovams paaiškino, kad UAB „Swedbank lizingas“ priklausantys šakiniai krautuvai yra parduoti Rusijoje (t. 1, b. l. 188). Šie įrodymai iš dalies patvirtina nuteistojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis suvokė A. V. sudaromų lizingo sutarčių esmę, kad jų sudarymo tikslas buvo taip trūkstamų apyvartinių lėšų UAB „Gilnija“ įgijimas. Šie duomenys taip pat leidžia spręsti, jog G. B., žinodamas, kad UAB „Gilnija“ priklausantys krautuvai yra parduodami jo įkurtai Kaliningrado įmonei OOO „AKC“, žinojo ir apie A. V. ketinimą, kreiptis į lizingo bendrovę dėl grįžtamojo lizingo suteikimo jau parduotiems dviem krautuvams „NISSAN FD01A15Q“.

65Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas už tai, kad būdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), – 60 049,98 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. birželio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000027 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, registruotai Rusijoje, Kaliningrade ir priklausančiai G. B., 2006 m. liepos 3 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Hansa lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši juo disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) pagal kurią UAB „Hansa lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo minėtus šakinius krautuvus „TOYOTA“ už 60 049,98 Lt ir 2006 m. liepos 3 d. priėmimo – perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Hansa lizingas“ priklausantį didelės 60 049,98 Lt (kas atitinka 17 391,68 Eur) vertės turtą.

66Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“ direktorius, su UAB „Hansa lizingas“ (dabartinis UAB „Swedbank lizingas“) atsakingu asmeniu 2006 m. liepos 3 d. sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 160-167) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl šakinių krautuvų „TOYOTA“ (kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - )) pardavimo lizingo bendrovei už bendrą 161 176,20 Lt kainą (t. 1, b. l. 172-173). Šį turtą lizingo sutartimi UAB „Gilnija“ įsipareigojo iki 2011 m. liepos 30 d. išpirkti iš lizingo bendrovės, mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 1, b. l. 162). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 4.1. punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 33 847,00 Lt arba 9 802,77 Eur buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartį Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis (161 176,20 - 33 847,00=127 329,20 Lt), per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo bei turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2006 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šakinių krautuvų „TOYOTA“ savininku tapo UAB „Hansa lizingas“, kuri tos pačios dienos, t. y. 2006 m. liepos 3 d. turto priėmimo perdavimo aktu, kaip priedu prie sutarties Nr. ( - ), perdavė minėtus krautuvus valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

67Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakiniai krautuvai „TOYOTA“, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2006 m. birželio 23 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000027 matyti, kad 2006 m. birželio 23 d. minėti šakiniai krautuvai bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduoti Kalinigrado įmonei OOO „AKC“ (t. 8, b. l. 13-50), kurios akcininkas – UAB „Gilnija“ akcininkas G. B.. Pagal su UAB „Gilnija“ pasirašytą sutartį UAB „Rodama“ įformino prekių, parduotų pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija GIL Nr. 000027, vežimo dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR.

68Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens paraiškoje lizingui gauti (t. 1, b. l. 134), 2005 m. spalio 5 d. sudarant lizingo sutartis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) A. V., padedamas UAB „Gilnija“ akcininko G. B., taip pat 2006 m. liepos 3 d. sudarant lizingo sutartį Nr. ( - ) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) veikdamas vienas pateikė UAB „Hansa lizingas“ tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Gilnija“ nuosavybės teise valdomą turtą, nulėmusius lizingo bendrovei priklausančių lėšų perdavimą UAB „Gilnija“. Kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

69Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie išankstinės ir kryptingos nuteistųjų G. B. ir A. V. tiesioginės tyčios neatlygintinai įgyti kaltinime nurodytas UAB „Hanza Lizingas“ priklausančias lėšas buvimą dar iki lizingo sutarčių su UAB „Hansa lizingas“ sudarymo ir sąmoningą siekį sudaryti situaciją, kad lizingo bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai apsunkintas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė, besivertusi ir prekyba naudota kėlimo technika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiai dienai minėtai bendrovei būtų iškelta bankroto byla ir tokiu būdu apsunkintas ar taptų neįmanomas tolimesnis lėšų išieškojimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2006 m. liepos 3 d. tarp A. V. ir UAB „Hansa lizingas“ buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 183), kuria jis įsipareigojo UAB „Gilnija“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį Nr. ( - ) pats įvykdyti lizingo bendrovės reikalavimus (t. 1, b. l. 183-184). 2009 m. kovo 5 d. A. V. su lizingo bendrove pasirašė dar vieną laidavimo sutartį Nr. ( - ), ( - )(t. 1, b. l. 185-186), kuria jis įsipareigojo UAB „Gilnija“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) pats įvykdyti lizingo bendrovės reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad po lizingo sutarčių sudarymo UAB „Gilnija“ pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2005 m. spalio 5 d. ir nuo 2006 m. liepos 3 d. mokėjo lizingo įmokas, tačiau jai trisdešimt dvi dienas pavėlavus mokėti lizingo įmokas, 2009 m. balandžio 2 d. lizingo bendrovė išsiuntė pretenziją Nr. ( - ), kuria informavo UAB „Gilnija“ apie susidariusį įsiskolinimą bei paragino nedelsiant jį apmokėti (t. 1, b. l. 181). Minėtai įmonei pretenzijoje nurodytu laiku neapmokėjus įsiskolinimo, lizingo bendrovė išsiuntė pranešimą Nr. ( - )ir nuo 2009 m. birželio 16 d. nutraukė lizingo sutartis bei pareikalavo ne tik grąžinti skolą, bet ir iki 2009 m. birželio 26 d. lizingo bendrovės įgaliotam atstovui perduoti lizingo sutartyse numatytus šakinius krautuvus (t. 1, b. l. 182). UAB „Gilnija“ nevykdant šio reikalavimo, 2009 m. rugsėjo 28 d. pranešimu UAB „Swedbank lizingas“ laidavimo sutarčių pagrindu įsiskolinimo apmokėjimo pareikalavo iš A. V. (t. 1, b. l. 187). Pastarajam taip pat nevykdant savo įsipareigojimų, UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių visiškai patenkino lizingo bendrovės pareikštą ieškinį ir pagal lizingo sutartis susidariusias sumas priteisė solidariai iš UAB „Gilnija“ bei A. V. (t. 2, b. l. 13-15). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kliūčių apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka lizingo bendrovei nebuvo sudaryta. Juo labiau, kad UAB „Swedbank lizingas“ byloje civilinio ieškinio nepareiškė. Apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek G. B., tiek A. V. nuosekliai teigė, kad visi jų atlikti veiksmai, buvo nukreipti siekiant gauti lėšų UAB „Gilnija“ veiklos plėtrai, o sudarant lizingo sutartis su lizingo bendrovėmis ir po jų sudarymo buvo siekiama su minėtomis bendrovėmis atsiskaityti, mokėjimai vykdavo laiku. Atsiskaitymai nutrūko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. pasaulinės finansinės krizės, dėl ko sustojo G. B. įmonių Kaliningrade atsiskaitymai su UAB „Gilnija“. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina ir minėta aplinkybė, kad ilgą laiką UAB „Gilnija mokėjo lizingo įmokas UAB „Hansa lizingas“. Pagal sudarytas krautuvų pirkimo-pardavimo sutartis į UAB „Gilnija“ sąskaitą gautos 86 900,00 Lt bei 127 329,20 Lt sumos, o lizingo bendrovei atitinkamai liko nesumokėtos 33 334,18 Lt ir 60 049,98 Lt dydžio sumos. Kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju lizingo bendrovės, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo sudarant sandorius reikalavimai, atstovai taip pat elgėsi neatsakingai. Sudarydami didelės vertės šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartis jie neįsitikino faktiniu įgyjamo turto buvimu, jo technine būkle, nereikalavo įregistruoti šakinių krautuvų nuosavybės teisių UAB „Hansa lizingas“ vardu, nesiėmė kitų atsargumo priemonių.

70Lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir turtas palaipsniui išperkamas. Nagrinėjamu atveju UAB „Gilnija“ atsakingi asmenys, sudarydami sutartis su UAB „Hansa lizingas“, nebuvo sąžiningi, tačiau iš vėlesnių šios įmonės direktoriaus A. V. veiksmų matyti, kad su UAB „Hansa lizingas“ nebuvo siekiama neatsiskaityti. Priešingai, įmokos pagal sudarytas lizingo sutartis buvo pervedamos visą tą laiką, kol įmonei sekėsi verslas. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. Tyčios sukčiauti nebuvimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad A. V. sutiko asmeniškai laiduoti lizingo bendrovei už UAB „Gilnija“ prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Bylos duomenimis nepaneigti nuteistųjų A. V. ir G. B. teiginiai, kad sudarant sutartis su lizingo bendrovėmis bei pateikiant joms tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Gilnija“ dispozicijoje esančius šakinius krautuvus, buvo siekiama ne neatlygintinai užvaldyti lizingo bendrovių turtą, o siekiama tik laikinai pasinaudoti lizingo lėšomis kaip paskola UAB „Gilnija“ veiklai vystyti. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos A. V. ir G. B. veikimo aplinkybės neatitinka ir nesudaro visų būtinų subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius tiesioginės nuteistųjų G. B. ir A. V. tyčios pasisavinti didelės vertės UAB „Hansa lizingas“ turtą – 33 334,18 Lt ir 60 049,98 Lt sumas, kolegija konstatuoja, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje baudžiamasis įstatymas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai A. V. bei padėjimo padaryti šią veiką G. B. pritaikytas netinkamai.

71Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, taip pat konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju G. B. ir A. V. veiksmai sudarant lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Hansa lizingas“ buvo apgaulingi, tačiau tarp šalių yra susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai.

72Skundžiamu nuosprendžiu G. B. ir A. V. taip pat pripažinti kaltais ir pagal BK 182 straipsnį nuteisti už tai, kad A. V., būdamas UAB „Gilnija“ direktorius, ir G. B., būdamas šios bendrovės akcininkas, bendrininkaudami, žinodami, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), – 53 292,02 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000023 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, priklausančiai G. B., 2006 m. kovo 31 d. veikdami kartu, UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 8 priėmė sprendimą minėtus šakinius krautuvus parduoti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, nors tokio sprendimo priėmimas buvo negalimas, nes visi šie krautuvai UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė: G. B., savo parašu patvirtindamas neatitinkantį tikrovės minėtą sprendimą ir žinodamas bei nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad sutarties objektas UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši juo disponuoti neturi teisės, ir A. V. 2006 m. balandžio 5 d., veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo minėtus šakinius krautuvus už 53 292,02 Lt ir 2006 m. balandžio 5 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, A. V. ir G. B., bendrininkaudami, nutylėdami esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantį didelės vertės turtą.

73Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio 5 d. tarp UAB „Gilnija ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. ( - ) ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl šakinių krautuvų „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) pardavimo lizingo bendrovei už bendrą 155 760,00 Lt kainą (t. 1, b. l. 90-91). Lizingo sutartimi UAB „Gilnija“ įsipareigojo minėtą turtą iki 2011 m. balandžio 5 d. išpirkti iš lizingo bendrovės, mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 1, b. l. 65-70). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 5.1. punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 31 152,00 Lt buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartį Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis, t. y. 124 608,00 Lt per dvi darbo dienas nuo turto draudimo poliso pateikimo ir administracinio mokesčio sumokėjimo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2006 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šakinių krautuvų „TOYOTA“ savininku tapo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kuri 2006 m. balandžio 5 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė minėtus krautuvus valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

74Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakiniai krautuvai „TOYOTA“, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2006 m. balandžio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000023 matyti, kad minėti šakiniai krautuvai bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduoti Kalinigrado įmonei OOO „AKC“ (t. 8, b. l. 13-50), kurios akcininkas – G. B.. Dokumentus šakinių krautuvų gabenimui tvarkė ekspeditorius UAB „Rodama“ pagal pasirašytą su UAB „Gilnija“ sutartį. UAB „Rodama“ įformino prekių, parduotų pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija GIL Nr.000023, vežimo dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR.

75Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad 2006 m. kovo 31 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 8, kuriuo nutarta UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ parduoti 5 vnt. šakinių krautuvų „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr.( - ), serijos Nr. ( - ), serijos Nr.( - ), serijos Nr. ( - )), yra nuteistojo nepasirašytas, prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Iš kartu su 2009 m. birželio 18 d. pareiškimu teisėsaugos institucijoms Nr. ( - ) UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pateiktos papildomos medžiagos matyti, kad kreipdamasis į šią lizingo bendrovę dėl 5 vnt. šakinių krautuvų „TOYOTA“ pardavimo, A. V. pateikė abiejų akcininkų pasirašytą ir UAB „Gilnija“ antspaudu patvirtintą 2006 m. kovo 31 d. UAB „Gilnija“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 8 kopiją (t. 1, b. l. 113, 40-43). Taigi, sprendžiant G. B. kaltės klausimą yra svarbi būtent ta visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija, kuri buvo pateikta lizingo bendrovei ir leido jos atstovams spręsti apie abiejų įmonės akcininkų pageidavimą parduoti lizingo bendrovei minėtus šakinius krautuvus „TOYOTA“. 2006 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra GIL Nr. 000023 patvirtina, kad tą pačią dieną, kai buvo pasirašytas minėtas akcininkų susirinkimo protokolas, tie patys šakiniai krautuvai „TOYOTA“, UAB „Gilnija“ buvo parduoti G. B. įmonei OOO „AKC“. Nuteistojo gynėjo teiginiai, kad nuteistasis G. B. nieko nežinojo apie sudaromą lizingo sutartį, nes akcininkų protokolų neskaitydavo, taip pat nepagrįsti. Nepaisant to, kad nuteistasis nurodė beveik nedalyvavęs UAB „Gilnija“ valdyme, tačiau vienas iš pagrindinių UAB „Gilnija“ klientų buvo G. B. įmonė OOO „AKC“. Be to, apklausiamas Rusijos Federacijos finansų ministerijos Federalinės mokesčių tarnybos pareigūnų G. B. taip pat patvirtino, kad daugiau jokių klientų, išskyrus UAB „Gilnija“, jo įmonė OOO „AKC“ Lietuvos Respublikoje neturi (t. 4, b. l. 149-155). Dėl to neįtikėtina, kad būdamas susijusių ir viena nuo kitos priklausomų įmonių, plėtojančių gan intensyvią tarpusavio prekybą akcininku, nuteistasis nieko nežinojo apie šių įmonių vykdomus sandorius, UAB „Gilnija“ gaunamas įplaukas iš lizingo bendrovių. Juo labiau, kad nuteistasis A. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog lizingo sutarčių aplinkybės G. B. buvo žinomos. Taigi, kolegija sprendžia, kad tiek A. V., tiek G. B. žinojo, jog 5 vnt. šakinių krautuvų „TOYOTA“ UAB „Gilnija“ nebedisponuoja, tačiau nusprendė šį turtą parduoti UAB „Parex faktoringas ir lizingas“.

76A. V. pagal BK 182 straipsnį nuteistas dar ir dėl to, kad būdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai krautuvai „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - ), – 42 369,34 Lt bendros likutinės vertės) pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000031 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, priklausančiai G. B., 2006 m. rugsėjo 7 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši jais disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) pagal kurią UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo minėtus šakinius krautuvus „TOYOTA“ už 42 369,34 Lt ir 2006 m. rugsėjo 7 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos pirkėjas žinodamas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausantį didelės 42 369,34 Lt (kas atitinka 12 271,01 Eur) vertės turtą.

77Baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 7 d. tarp UAB „Gilnija ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. ( - ) ir pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ( - ) dėl šakinių krautuvų „TOYOTA“ (serijos Nr. ( - ), serijos Nr. ( - )) pardavimo lizingo bendrovei už bendrą 103 004,09 Lt kainą (t. 1, b. l. 93-94). Lizingo sutartimi UAB „Gilnija“ įsipareigojo minėtą turtą iki 2011 m. rugsėjo 7 d. išpirkti iš lizingo bendrovės, mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 1, b. l. 74-75, 80). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 5.1. punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 20 600,82 Lt buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartį Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis, t. y. 82 403,27 Lt per tris darbo dienas nuo turto draudimo poliso pateikimo ir administracinio mokesčio sumokėjimo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2006 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) joje nurodytų šakinių krautuvų „TOYOTA“ savininku tapo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kuri 2006 m. rugsėjo 7 d. įrengimų perdavimo-priėmimo aktu perdavė minėtus krautuvus valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

78Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakiniai krautuvai „TOYOTA“, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2006 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000031 matyti, kad minėti šakiniai krautuvai bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduoti Kalinigrado įmonei OOO „AKC“ (t. 8, b. l. 13-50), kurios akcininkas – G. B.. Dokumentus šakinių krautuvų gabenimui tvarkė ekspeditorius UAB „Rodama“ pagal pasirašytą su UAB „Gilnija“ sutartį. UAB „Rodama“ įformino prekių, parduotų pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija GIL Nr.000031, vežimo dokumentą – tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR.

79Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad A. V., atstovaudamas UAB „Gilnija“, pateikė UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Gilnija“ turimą ir ketinamą parduoti turtą, kuri nulėmė lizingo bendrovei priklausančių lėšų perdavimą UAB „Gilnija“. Tačiau, kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą.

80Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie išankstinės ir kryptingos nuteistųjų G. B. ir A. V. bei vien tik A. V. tiesioginės tyčios neatlygintinai įgyti kaltinime nurodytas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančias lėšas buvimą dar iki lizingo sutarčių sudarymo. Jų veiksmai taip pat neduoda pagrindo spręsti apie sąmoningą siekį sudaryti situaciją, kad lizingo bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai apsunkintas.

81Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė, besivertusi ir prekyba naudota kėlimo technika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiai dienai minėtai bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Po lizingo sutarčių su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ sudarymo UAB „Gilnija“ pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2006 m. balandžio 5 d. ir nuo 2006 m. rugsėjo 7 d. mokėjo lizingo įmokas, tačiau UAB „Gilnija“ vėluojant mokėti lizingo įmokas, 2009 m. sausio 21 d. lizingo bendrovė išsiuntė pretenziją Nr. ( - ), kuria informavo UAB „Gilnija“ apie susidariusį įsiskolinimą bei paragino nedelsiant jį apmokėti (t. 1, b. l. 116). UAB „Gilnija“ toliau nevykdant periodinių mokėjimų, lizingo bendrovė 2009 m. vasario 11 d. išsiuntė dar vieną pranešimą Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 118), o 2009 m. gegužės 28 d. pranešimu Nr. ( - ) lizingo bendrovė informavo UAB „Gilnija apie tai, kad su ja sudarytos lizingo sutartys yra nutraukiamos nuo 2009 m. birželio 4 d. bei pareikalavo ne tik grąžinti skolą, bet ir per tris kalendorines dienas grąžinti bendrovei lizinguojamą turtą (t. 1, b. l. 118). Apklausiamas teisme UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ darbuotojas liudytojas A. S. patvirtino, kad susidariusią situaciją buvo bandoma spręsti taikiai, vyko konsultacijos su UAB „Gilnija“ akcininkais G. B. ir A. V., kurie teigė, jog lizingo įmokas nustota mokėti dėl įmonėje atsiradusių finansinių problemų, darbo ir užsakymų stokos. Kadangi skola nebuvo grąžinta, o sutartys nutrauktos, lizingo bendrovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas jau išnagrinėjo ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (dabar UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“) ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui UAB „Gilnija“. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 18 256,91 Lt (5 287,56 Eur) nesumokėtų įmokų pagal lizingo sutartis, 6 419,49 Lt (1 859,21 Eur) delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas, viso – 24 676,40 Lt (7 146,77 Eur). Ieškinio reikalavimas buvo kildinamas iš ieškovo ir UAB „Gilnija“ 2005 m. rugsėjo 23 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ), 2006 m. sausio 31 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ), 2006 m. balandžio 5 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ) bei 2006 m. rugsėjo 7 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. ( - ). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimu už akių šis ieškovo ieškinys buvo visiškai patenkintas ir iš UAB „Gilnija“ UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ naudai buvo priteista 24 676,40 Lt suma (t. 16, b. l. 88-89). Dėl likutinės šakinių krautuvų vertės priteisimo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ į teismą nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kliūčių apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka lizingo bendrovei nebuvo sudaryta. Kaip jau buvo minėta, apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek G. B., tiek A. V. nuosekliai teigė, kad visi jų atlikti veiksmai, buvo nukreipti siekiant gauti lėšų UAB „Gilnija“ veiklos plėtrai, o sudarant lizingo sutartis su lizingo bendrovėmis ir po jų sudarymo buvo siekiama su minėtomis bendrovėmis atsiskaityti, mokėjimai vykdavo laiku. Atsiskaitymai nutrūko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina ir minėta aplinkybė, kad UAB „Gilnija ilgą laiką mokėjo lizingo įmokas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“. Pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Gilnija“ už šakinius krautuvus 124 608,00 Lt bei 82 403,27 Lt, o lizingo bendrovei liko skolinga atitinkamai 53 292,02 Lt ir 42 369,34 Lt. Be to, nagrinėjamu atveju ir UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo sudarant sandorius reikalavimai, atstovai elgėsi neatsakingai: didelės vertės šakinių krautuvų pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartis sudarė neįsitikinę faktiniu įgyjamo turto buvimu, jo technine būkle, nereikalavo įregistruoti šakinių krautuvų nuosavybės teisių UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ vardu, nesiėmė kitų atsargumo priemonių.

82Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir turtas palaipsniui išperkamas. Nagrinėjamu atveju UAB „Gilnija“ atsakingi asmenys, sudarydami sutartis su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nebuvo sąžiningi, tačiau iš vėlesnių šios įmonės veiksmų matyti, kad su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nebuvo siekiama neatsiskaityti. Priešingai, įmokos pagal sudarytas lizingo sutartis buvo pervedamos visą tą laiką, kol įmonei sekėsi verslas. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ galimybių savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka galutinai neišnaudojo, duomenų, kad UAB „Gilnija“ būtų iškelta bankroto byla byloje taip pat nėra. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos A. V. ir G. B. veikimo aplinkybės neatitinka ir nesudaro visų būtinų subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nenustačius tiesioginės nuteistųjų G. B. ir A. V. tyčios pasisavinti didelės vertės UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ turtą – 53 292,02 Lt ir 42 369,34 Lt dydžio sumas, kolegija konstatuoja, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje baudžiamasis įstatymas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai G. B. ir A. V. pritaikytas netinkamai. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, taip pat konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju G. B. ir A. V. veiksmai sudarant kaltinime nurodytas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ buvo apgaulingi, tačiau tarp šalių yra susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai.

83Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“, direktoriumi, žinodamas, kad šakinis krautuvas „LINDE F40D-04“ pagal 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000078 yra parduotas JAV įmonei „Arafur LLC“, 2008 m. gegužės 13 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „SEB lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas UAB „Gilnija“ nepriklauso ir ši juo disponuoti neturi teisės, sudarė su UAB „SEB lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - )pagal kurią UAB „SEB lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo šakinį krautuvą „LINDE F40 D-04“, gamyklinis Nr. ( - ), už 60 561,43 Lt ir 2008 m. gegužės 13 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „SEB lizingas“ priklausantį didelės vertės 60 561,43 Lt (kas atitinka 17 539,80 Eur) turtą.

84Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“ direktorius, su UAB „SEB lizingas“ atsakingu asmeniu 2008 m. gegužės 5 d. sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 100-106) bei 2008 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl šakinio krautuvo „LINDE F40D-04“ pardavimo lizingo bendrovei už bendrą 119 580,82 Lt kainą (t. 2, b. l. 109-110), kurį lizingo sutartimi UAB „Gilnija“ įsipareigojo iki 2013 m. gegužės 10 d. išpirkti iš lizingo bendrovės, mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 2, b. l. 101-102). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 8 punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 25 111,97 Lt buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartį Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis – 94 468,85 Lt per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo bei turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2008 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) šakinio krautuvo „LINDE F40D-04“ savininku tapo UAB „SEB lizingas“, kuri tos pačios dienos turto priėmimo perdavimo aktu perdavė minėtą krautuvą valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

85Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartą lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakinis krautuvas „LINDE F40D-04“, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2007 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000078 matyti, kad minėtas šakinis krautuvas bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduotas JAV įmonei „Arafur LLC“ (t. 8, b. l. 13-50), kurios įgaliotas asmuo – G. B.. Lietuvos muitinėje 2008 m. vasario 1 d. atlikta pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.000078 parduotų prekių eksporto procedūra.

86Priešingai nei teigiama nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visas sutartis bei kitus dokumentus jis pasirašė veikdamas kaip UAB „Gilnija“ direktorius, iš kitų byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad 2009 metais A. V. taip pat atliko bendrovės direktoriaus funkcijas (t. 2, b. l. 38). Dėl to kolegija neturi pagrindo išvadai, jog prie 2008 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo prisidėjo ir G. B.. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad A. V., atstovaudamas UAB „Gilnija“, pateikė UAB „SEB lizingas“ tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Gilnija“ turimą ir ketinamą parduoti turtą. Kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie išankstinės ir kryptingos A. V. tiesioginės tyčios, neatlygintinai įgyti kaltinime nurodytą UAB „SEB lizingas“ priklausančių lėšų sumą, buvimą dar iki lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Apelianto veiksmai taip pat neduoda pagrindo spręsti apie sąmoningą siekį sudaryti situaciją, kad lizingo bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai apsunkintas.

87Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė, besivertusi ir prekyba naudota kėlimo technika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiai dienai minėtai bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Po lizingo sutarties su UAB „SEB lizingas“ sudarymo UAB „Gilnija“ pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2008 m. gegužės 13 d. mokėjo lizingo įmokas. Iš UAB „SEB lizingas“ 2009 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. ( - )matyti, kad lizingo sutartis su UAB „Gilnija“ buvo nutraukta nuo 2009 m. rugpjūčio 22 d. Lizingo bendrovė taip pat pareikalavo ne tik grąžinti skolą, bet ir per tris kalendorines dienas grąžinti bendrovei lizinguojamą turtą (t. 2, b. l. 107). Iš bylos duomenų matyti, kad šakinis krautuvas „LINDE F40D-04“ nebuvo surastas, tačiau dėl skolos priteisimo iš UAB „Gilnija“ civilinio proceso tvarka UAB „SEB lizingas“ į teismą nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kliūčių apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka lizingo bendrovei nebuvo sudaryta. Kaip jau buvo minėta, apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek G. B., tiek A. V. nuosekliai teigė, kad visi jų atlikti veiksmai, buvo nukreipti siekiant gauti lėšų UAB „Gilnija“ veiklos plėtrai, o sudarant lizingo sutartis su lizingo bendrovėmis ir po jų sudarymo buvo siekiama su minėtomis bendrovėmis atsiskaityti, mokėjimai vykdavo laiku. Atsiskaitymai nutrūko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina ir minėta aplinkybė, kad UAB „Gilnija gan ilgą laiką mokėjo lizingo įmokas UAB „SEB lizingas“, o jas mokėti lizingo bendrovėms, tarp jų ir UAB „SEB lizingas“, nustota taip pat beveik vienu metu. Lizingo bendrovei liko nesumokėta kaltinime nurodyta 60 561,43 Lt dydžio suma, taigi gan nemažą iš UAB „SEB lizingas“ gautos sumos dalį UAB „Gilnija“ šiai lizingo bendrovei yra grąžinusi. Be to, nagrinėjamu atveju ir UAB „SEB lizingas“, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo sudarant sandorius reikalavimai, atstovai elgėsi neatsakingai: didelės vertės šakinio krautuvo pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartis sudarė neįsitikinę faktiniu įgyjamo turto buvimu, jo technine būkle, nereikalavo įregistruoti šakinių krautuvų nuosavybės teisių UAB „SEB lizingas“ vardu, nesiėmė kitų atsargumo priemonių.

88Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir turtas palaipsniui išperkamas. Nagrinėjamu atveju UAB „Gilnija“ direktorius A. V., sudarydamas sutartis su UAB „SEB lizingas“ panaudojo apgaulę, tačiau iš vėlesnių šios įmonės veiksmų matyti, kad su UAB „SEB lizingas“ nebuvo siekiama neatsiskaityti. Priešingai, įmokos pagal sudarytą lizingo sutartį buvo pervedamos visą tą laiką, kol įmonei sekėsi verslas. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. UAB „SEB lizingas“ galimybių savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka galutinai neišnaudojo, duomenų, kad UAB „Gilnija“ būtų iškelta bankroto byla byloje taip pat nėra. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos A. V. veikimo aplinkybės neatitinka ir nesudaro visų būtinų subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė tiesioginės nuteistojo A. V. tyčios trečiojo asmens naudai įgyti didelės vertės UAB „SEB lizingas“ turtą – 60 561,43 Lt. Dėl to kolegija sprendžia, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje baudžiamasis įstatymas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai A. V. pritaikytas netinkamai. Nors nagrinėjamu atveju A. V. veiksmai sudarant kaltinime nurodytas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „SEB lizingas“ buvo apgaulingi, tačiau tarp šalių yra susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai.

89Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „Gilnija“ direktoriumi, žinodamas, kad šakiniai dyzeliniai krautuvai „TOYOTA 02-7FD14“ (serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - )) pagal 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą GIL Nr. 000020 yra parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, priklausančiai G. B. ir šakiniai dyzeliniai krautuvai „TOYOTA 02-7FD14“ (serijos Nr.: ( - ), ( - )) yra jo paties nenustatytomis aplinkybėmis perleisti nenustatytiems asmenims, 2005 m. gruodžio 29 d. veikdamas vieninga tyčia, žinodamas ir nepranešdamas UAB „NORD/LB lizingas“, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektu UAB „Gilnija“ nebedisponuoja, sudarė su UAB „NORD/LB lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „NORD/LB lizingas“ iš UAB „Gilnija“ tariamai įsigijo minėtus šakinius dyzelinius krautuvus ir perdavė UAB „Gilnija“ žinion, tokiu būdu, nutylėdamas esminius duomenis, kuriuos žinodamas pirkėjas nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties dėl jos negalimumo, apgaule įgijo UAB „Gilnija“ naudai svetimą, t. y. UAB „NORD/LB lizingas“ priklausantį didelės vertės 36 522,16 Lt (kas atitinka 10 577,55 Eur) turtą.

90Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“ direktorius, su UAB „NORD/LB lizingas“ atsakingu asmeniu 2005 m. gruodžio 29 d. sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 24-30) bei pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) dėl krautuvų „TOYOTA 02-7FD14“, serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) pardavimo šiai lizingo bendrovei už bendrą 148 712,10 Lt kainą (t. 2, b. l. 131-32), kurį lizingo sutartimi UAB „Gilnija“ įsipareigojo per 60 mėnesių, t. y. iki 2010 m. gruodžio 29 d. išpirkti iš lizingo bendrovės mokėdama nustatyto dydžio mėnesines įmokas (t. 2, b. l. 31-37). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) 4 punktą lizingo bendrovė UAB „Gilnija“ už parduodamą turtą mokėjimus atliko tokia tvarka: 1) dalis turto kainos, lygi 30 857,78 Lt buvo įskaityta kaip UAB „Gilnija“ pirmoji įmoka lizingo davėjui pagal lizingo sutartį Nr. ( - ); 2) likusi turto kainos dalis – 117 854,32 Lt per tris darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo bei turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo buvo pervesta į UAB „Gilnija“ sąskaitą. Taigi, 2005 m. gruodžio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) 5 vnt. šakinių krautuvų „TOYOTA 02-7FD14“ savininku tapo UAB „NORD/LB lizingas“, kuri tos pačios dienos turto priėmimo perdavimo aktu perdavė minėtus krautuvus valdyti ir naudotis bendrovei UAB „Gilnija“.

91Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartas lizingo sutarties ir pirkimo-pardavimo sutarties dalykas – šakiniai krautuvai, jų sudarymo dieną bendrovei UAB „Gilnija“ nuosavybės teise jau nebepriklausė. Iš 2005 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitos-faktūros GIL Nr. 000020 matyti, kad šakiniai dyzeliniai krautuvai „TOYOTA 02-7FD14“ (serijos Nr.: ( - ), ( - ), ( - )) bendrovės UAB „Gilnija“, atstovaujamos direktoriaus A. V., buvo parduoti Rusijos įmonei OOO „AKC“, priklausančiai G. B. (t. 8, b. l. 13-50).

92Taigi, aptarti įrodymai patvirtina išvadą, kad A. V., atstovaudamas UAB „Gilnija“, pateikė UAB „NORD/LB lizingas“ tikrovės neatitinkančią informaciją apie UAB „Gilnija“ turimą ir ketinamą parduoti turtą, ir tai nulėmė lizingo bendrovei priklausančių lėšų perdavimą UAB „Gilnija“. Kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir iš anksto susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tačiau bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie išankstinės ir kryptingos A. V. tiesioginės tyčios, neatlygintinai įgyti kaltinime nurodytą UAB „SEB lizingas“ priklausančių lėšų sumą, buvimą dar iki lizingo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Apelianto veiksmai taip pat neduoda pagrindo spręsti apie sąmoningą siekį sudaryti situaciją, kad lizingo bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai apsunkintas.

93Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė, besivertusi ir prekyba naudota kėlimo technika. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šiai dienai minėtai bendrovei būtų iškelta bankroto byla. Po lizingo sutarties su UAB „NORD/LB lizingas“ sudarymo UAB „Gilnija“ pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2005 m. gruodžio 29 d. mokėjo lizingo įmokas. Iš UAB „NORD/LB lizingas“ 2009 m. kovo 3 d. rašto Nr. ( - ) matyti, kad lizingo sutartis su UAB „Gilnija“ buvo nutraukta vienašališkai. Lizingo bendrovė taip pat pareikalavo ne tik grąžinti skolą, bet ir lizinguojamą turtą (t. 2, b. l. 22). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Gilnija“ siekė atnaujinti lizingo sutartį, 2009 m. kovo 18 d. prašymu informavo lizingo bendrovę, kad sumokėjo UAB „NORD/LB lizingas“ reikalautas sumas bei delspinigius – iš viso 9 632,10 Lt (t. 2, b. l. 38). 2009 m. balandžio 1 d. tarp lizingo bendrovės ir UAB „Gilnija“, atstovaujamos A. V., buvo pasirašyta nauja lizingo sutartis Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 41-52), tačiau UAB „Gilnija nesumokėjus eilinių mokėjimų, ši sutartis 2009 m. rugsėjo 10 d. pranešimu Nr. ( - ) buvo nutraukta (t. 2, b. l. 32). Iš bylos duomenų matyti, kad 5 vnt. šakinių krautuvų „TOYOTA 02-7FD14“ nebuvo surasti, tačiau dėl skolos priteisimo iš UAB „Gilnija“ civilinio proceso tvarka UAB „NORD/LB lizingas“ į teismą nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kliūčių apginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka lizingo bendrovei nebuvo sudaryta. Kaip jau buvo minėta, apklausiami teisme ir ikiteisminio tyrimo metu tiek G. B., tiek A. V. nuosekliai teigė, kad visi jų atlikti veiksmai, buvo nukreipti siekiant gauti lėšų UAB „Gilnija“ veiklos plėtrai, o sudarant lizingo sutartis su lizingo bendrovėmis ir po jų sudarymo buvo siekiama su minėtomis bendrovėmis atsiskaityti, mokėjimai vykdavo laiku. Atsiskaitymai nutrūko dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina ir minėta aplinkybė, kad UAB „Gilnija ilgą laiką mokėjo lizingo įmokas UAB „NORD/LB lizingas“, o jas mokėti lizingo bendrovėms, tarp jų ir UAB „NORD/LB lizingas“, nustota taip pat beveik vienu metu. UAB „NORD/LB lizingas“ liko nesumokėta kaltinime nurodyta 36 522,16 Lt dydžio suma. Taigi, didžiąją iš UAB „NORD/LB lizingas“ gautos sumos dalį UAB „Gilnija“ šiai lizingo bendrovei yra grąžinusi. Be to, nagrinėjamu atveju ir UAB „NORD/LB lizingas“, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo sudarant sandorius reikalavimai, atstovai elgėsi neatsakingai: didelės vertės šakinio krautuvo pirkimo-pardavimo bei lizingo sutartis sudarė neįsitikinę faktiniu įgyjamo turto buvimu, jo technine būkle, nereikalavo įregistruoti šakinių krautuvų nuosavybės teisių UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ vardu, nesiėmė kitų atsargumo priemonių.

94Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį turtą. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir turtas palaipsniui išperkamas. Nagrinėjamu atveju UAB „Gilnija“ direktorius A. V., sudarydamas sutartis su UAB „NORD/LB lizingas“ jai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau iš vėlesnių šios įmonės direktoriaus veiksmų matyti, kad su UAB „NORD/LB lizingas“ nebuvo siekiama neatsiskaityti. Priešingai, lizingo įmokos pagal sudarytą lizingo sutartį Nr. ( - ) buvo pervedamos visą tą laiką, kol įmonei sekėsi verslas. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su pasaulinės finansų krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. UAB „NORD/LB lizingas“ galimybių savo pažeistas teises apginti civilinio proceso tvarka galutinai neišnaudojo, duomenų, kad UAB „Gilnija“ būtų iškelta bankroto byla byloje taip pat nėra. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos A. V. veikimo aplinkybės neatitinka ir nesudaro visų būtinų subjektyviųjų BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė tiesioginės nuteistojo A. V. tyčios trečiojo asmens naudai įgyti didelės vertės UAB „NORD/LB lizingas“ turtą – 36 522,16 Lt. Dėl to kolegija sprendžia, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje baudžiamasis įstatymas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai A. V. pritaikytas netinkamai. Nors nagrinėjamu atveju A. V. veiksmai sudarant kaltinime nurodytas lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „NORD/LB lizingas“ buvo apgaulingi, tačiau tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tyčiniai nusikalstami veiksmai siekiant apgaulės būdu užvaldyti lizingo bendrovių turtą. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad vienai iš šalių nevykdant sutartinių įsipareigojimų (UAB „Gilnija“) savalaikiai sumokėti nustatyto dydžio įmokas už lizinguojamą turtą, tarp sutarties šalių kilo civiliniai teisiniai santykiai, kurie negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

95Nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jokių naujų faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės iš esmės nesikeitė, todėl prokuratūra nepagrįstai pakeitė pirminį jam pateiktą kaltinimą, o pirmosios instancijos teismas jo veikas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose, išdėstytuose šio kodekso XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nubaustas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, jei apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei būtent pakeistos faktinės aplinkybės lemia kitokį veikos kvalifikavimą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008,2K-65/2011). Nagrinėjamu atveju pakeistos faktinės aplinkybės lėmė G. B. ir A. V. nusikalstamų veikų kvalifikaciją pagal kitus BK straipsnius nei buvo nurodyta pirminiame kaltinime, todėl jos laikytinos esminėmis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. B. ir A. V. kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už svetimo didelės vertės turto įgijimą apgaule trečiojo asmens naudai, vadovavosi prokuratūros pateiktu pakeistu kaltinimu (t. 13, b. l. 60-71), su kuriuo tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjams buvo duota pakankamai laiko susipažinti (t. 13, b. l. 73-76). Nuosprendyje taip pat nurodyti nuteistųjų veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį motyvai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje vadovavęsis pakeistu kaltinimu pažeidė BPK reikalavimus.

96Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. V. tik vykdė G. B. pavedimus, visi krautuvai atsirado G. B. priklausančios įmonėje, taigi, pastarajam turėtų kilti didesnė atsakomybė dėl padarytų nusikalstamų veikų, jis galėtų būti nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Tačiau BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas, – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Nagrinėjamu atveju G. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik dėl padėjimo sudaryti 2005 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ( - ) su UAB „Hansa lizingas“, kurios pagrindu UAB „Gilnija“ naudai buvo įgytas svetimas turtas, ir dėl UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įvykusio svetimo turto įgijimo UAB „Gilnija“ naudai. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo išteisintas, o prokuratūra išteisinamojo nuosprendžio neskundė, taigi, nėra jokio teisinio pagrindo išplėsti nuteistojo G. B. atsakomybės ribas. Juo labiau, kad BPK normos nesuteikia teisės vienam iš nuteistųjų apeliaciniame skunde prašyti pabloginti kito nuteistojo teisinę padėtį, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių visumos tiek A. V., tiek G. B. veiksmuose.

97Civilinės ieškovės atstovės apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies matyti, jog šis teismas iš A. V. ketino priteisti civilinei ieškovei 10 577,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė priteisiantis tą civilinio ieškinio dalį, kurią pripažino netenkintina, nes ją sudaro pradelsti lizingo mokėjimai, delspinigiai – 4 554,82 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog A. V. veiksmuose dėl didelės 10 577,55 Eur vertės svetimo, UAB „NORD/LB lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties, civilinės ieškovės atstovės apeliacinis skundas netenkinamas, o civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

98Esant nurodytų aplinkybių visumai, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

100Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

101A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 9 654,25 Eur vertės svetimo, UAB „Hansa lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

102A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 391,68 Eur vertės svetimo, UAB „Hansa lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

103A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės svetimo, AB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

104A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 12 271,01 Eur vertės svetimo, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančio turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

105A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 539,80 Eur vertės svetimo, „SEB lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

106A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 10 577,55 Eur vertės svetimo, UAB „NORD/LB lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

107G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 9 654,25 Eur vertės svetimo, UAB „Hansa lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

108G. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės svetimo, AB „Parex faktoringas ir lizingas“ priklausančio, turto įgijimo apgaule trečiojo asmens naudai) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

109Civilinių ieškovių AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“ ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ civilinis ieškinius palikti nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 391,68 Eur vertės... 5. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės... 6. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 12 271,01 Eur vertės... 7. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 539,80 Eur vertės... 8. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 10 577,55 Eur vertės... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtosios bausmės... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, A. V. paskirtos... 11. A. V. pagal BK 184 straipsnio 1dalį (jam patikėto svetimo 3 760,71 Eur... 12. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 13. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 14. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės... 15. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės... 16. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, G. B. paskirtos... 17. G. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų minėtame straipsnyje... 18. Iš A. V. ir G. B. solidariai UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai... 19. Iš A. V. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai priteista 12 271,01... 20. AB „SEB bankas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. V. AB... 21. AB „DNB bankas“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš A. V. AB... 22. UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ civilinis ieškinys dalyje dėl 15... 23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 24. 1) A. V. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir G. B.... 25. A. V., būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - ), adresu ( - ),... 26. 2) A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule trečio... 27. 3) Be to, A. V. ir G. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad... 28. A. V., būdamas UAB „Gilnija“, įregistruotos ( - )., adresu Vilniuje, ( -... 29. 4) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule... 30. 5) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule... 31. 6) Be to, A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad apgaule... 32. Nuteistojo G. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 33. Nesutikdamas su G. B. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182... 34. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliai santykiai.... 35. Nuosprendyje taip pat liko neįvertinta UAB „Gilnija“ vykdyto verslo... 36. Nesutikdamas su G. B. nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl 15 434,44... 37. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos... 38. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog bylą nagrinėjant apygardos... 39. Nuteistasis A. V. ir jo gynėja apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų... 40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors A. V. buvo UAB „Gilnija“... 41. Apeliantų teigimu, sprendžiant nuteistojo A. V. kaltės klausimą apygardos... 42. Pagal susiformavusią teismų praktiką, baudžiamosios atsakomybės,... 43. Apeliantų teigimu, A. V. inkriminuotas šakinių krautuvų iššvaistymas į... 44. Apeliantų teigimu, A. V. veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos... 45. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas nuosprendyje... 46. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. ir G. B. solidariai priteista atlyginti UAB... 47. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymų... 48. Civilinės ieškovės atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 49. AB „DNB bankas“ civiliniu ieškiniu šioje byloje prašė priteisti 15... 50. Skundžiamu nuosprendžiu iš A. V. lizingo bendrovės naudai priteista 4... 51. Nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis civilinės... 52. Paskaičiuotos, bet nesumokėtos lizingo palūkanos (205,69 Eur iki lizingo... 53. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė jų ginamųjų vardu... 54. Nuteistojo G. B. gynėjo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai... 55. Nuteistojo G. B. gynėjo bei nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniuose... 56. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą,... 58. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar... 59. Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise... 60. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sukčiavimas yra... 61. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24... 62. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“... 63. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo... 64. Priešingai nei teigiama nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde, iš UAB... 65. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį taip pat... 66. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“... 67. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties... 68. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 30 d.... 69. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados... 70. Lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės nuosavybėje esantį... 71. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra... 72. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. ir A. V. taip pat pripažinti kaltais ir pagal... 73. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. balandžio 5 d. tarp UAB... 74. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties... 75. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad 2006 m. kovo 31 d.... 76. A. V. pagal BK 182 straipsnį nuteistas dar ir dėl to, kad būdamas UAB... 77. Baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 7... 78. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartų lizingo sutarties... 79. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad A. V.,... 80. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados... 81. Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė,... 82. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės... 83. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už... 84. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“... 85. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartą lizingo sutarties... 86. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde,... 87. Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė,... 88. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės... 89. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už... 90. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. V., kaip UAB „Gilnija“... 91. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad pirmiau aptartas lizingo sutarties... 92. Taigi, aptarti įrodymai patvirtina išvadą, kad A. V., atstovaudamas UAB... 93. Kaip jau buvo minėta, UAB „Gilnija“ buvo realiai veikianti įmonė,... 94. Kaip jau buvo minėta, lizingo sutarties tikslas išpirkti lizingo bendrovės... 95. Nuteistojo G. B. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo... 96. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A.... 97. Civilinės ieškovės atstovės apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad... 98. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apkaltinamasis pirmosios instancijos... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 100. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendį panaikinti ir... 101. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 9 654,25 Eur vertės... 102. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 391,68 Eur vertės... 103. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės... 104. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 12 271,01 Eur vertės... 105. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 17 539,80 Eur vertės... 106. A. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 10 577,55 Eur vertės... 107. G. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl... 108. G. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės 15 434,44 Eur vertės... 109. Civilinių ieškovių AB „SEB bankas“, AB „DNB bankas“ ir UAB...