Byla 1A-81-449/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Daivos Pranytės – Zalieckienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui Aidui Mažeikai, nuteistajam M. P.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 265 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,
  • pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. P. bausmės laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išeiginių ir švenčių dienomis neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

3Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir M. P. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. P. bausmės laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išeiginių ir švenčių dienomis neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

4Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 23 d. (8 dienos), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu M. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių) ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

71.1. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio mėnesio ( - ), ( - ) teritorijoje, M. P., veikdamas bendrininkų grupe su D. K. ir T. D., taip pat nuo 2015 m. liepos mėnesio prie jų prisijungusiu G. K. (kurių atžvilgiu priimtas X apygardos teismo 2016-06-02 įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis), susitarė užauginti didelį kiekį kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu šių narkotinių medžiagų ir iki 2015-08-18 bendrininkų pastatytame šiltnamyje, kuriame kartu su bendrininkais laistė, tręšė, prižiūrėjo, saugojo auginamas kanapes (antžemines dalis) ir tokiu būdu, pažeisdami nustatytą tvarką, numatytą 2013-05-23 Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme Nr. XII-336, užaugino didelį kiekį, tai yra 256 vienetus, kanapių (antžeminių dalių) augalų.

81.2. Tęsdami nusikalstamas veikas, 2015-08-18, po to, kai G. K. atvežė M. P., D. K., T. D. prie kanapių auginimo vietos, esančios ( - ), ( - ), tą pačią dieną, apie 23 val., M. P., D. K. ir T. D. neteisėtai gamino, įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tai yra nurodytame šiltnamyje nupjovė užaugintas kanapes (antžemines dalis), kurių bendras svoris išdžiovinus – 3395, 59 gramai, ir dalį šios narkotinės medžiagos – 3305 g kanapių (antžeminių dalių) (išdžiovintų svoris), nešė link G. K. gyvenamosios vietos, esančios ( - ), ( - ), ( - ) teritorijoje, kur nusikalstamą veiką bendrininkų sulaikymo metu nutraukė teisėsaugos pareigūnai.

92. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės apeliaciniame skunde prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.. Pagal BK 260 str. 3 d. M. P. paskirti laisvės atėmimą 12 metų, pagal BK 265 str. 1 d. nuteistajam paskirti laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmės subendrinti bausmių apėmimo būdu ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų. Iš nuteistojo M. P. priteisti 150,79 Eur psichofiziologinio tyrimo išlaidų valstybei. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

102.1. Skunde nurodoma, kad teismas M. P. paskyrė per švelnias bausmes, pažeidė BK 54 str. įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir nepagrįstai iš nuteistojo nepriteisė proceso išlaidų. Prokurorės nuomone, teismo motyvai nesuteikia pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų ir M. P. paskirti tokią švelnią bausmę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ir motyvai dėl M. P. paskirtų bausmių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. M. P. paskirtos bausmės tiek rūšimi, tiek dydžiu, prieštarauja bendriesiems bausmių skyrimo principams, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl M. P. neteisingai paskirtų bausmių.

112.2. Skunde išdėstomi bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str. 2 d.) ir teisminė praktika apie BK 54 str. 3 d. nuostatas ir teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-7-45/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

122.3. Prokurorė nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. P. padarė du tyčinius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Prokurorės nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kanapių auginimo nuteistasis M. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei tai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tačiau M. P. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad tokia nuteistojo M. P. „(ne teisininko) pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio“. Byloje nustatyta, kad M. P., išsakydamas savo poziciją dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) gaminimo, įgijimo ir gabenimo, visiškai neigė savo kaltę, nepripažino akivaizdžiais faktais pagrįstų ir ikiteisminio tyrimo bei teismo nustatytų jo atliktų veiksmų. Prokurorės nuomone, faktų ir veiksmų, o ne veikos kvalifikavimo, neigimas yra M. P. siekis išvengti atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, prokurorė daro išvadą, kad pagal BK 260 str. 3 d. M. P. kaltu neprisipažino.

132.4. Skunde nurodoma, kad tai, jog M. P. ikiteisminio tyrimo institucijas, prokurorą ir teismą klaidino ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, patvirtina jo paties iniciatyva ir prašymu atliktas psichofiziologinis tyrimas. Iš specialisto išvados Nr. 140-(1326)IS1-2086 matosi, kad į tikrinamuosius klausimus („Ar jūs buvote tame šiltnamyje tą vakarą, ar jūs prisidėjote prie tų kanapių pjovimo (nuėmimo) tame šiltnamyje, ar jūs nešėte bent dalį tų kanapių maiše tą vakarą, ar jūs laikėte rankose bent dalį kanapių tą vakarą“) M. P. atsakė – ne. Specialistai konstatavo, kad atsakydamas į tikrinamuosius klausimus M. P. sakė netiesą (3 t., 161-163 b.l.). Prokurorės nuomone, šis tyrimas tik dar kartą patvirtina, kad M. P. yra nenuoširdus, klaidina prokurorą ir teismą bei siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, atsižvelgiant į tai, kas buvo šio tyrimo iniciatorius, vadovaujantis BPK 103 str., iš nuteistojo M. P. turi būti priteistos minėto tyrimo išlaidos (150,79 Eur).

142.5. Teismas, skirdamas M. P. bausmę ir taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, atsižvelgė į tai, kad auginamos kanapės pareigūnų buvo pastebėtos, nustatyti asmenys, kurie augino kanapes, išrovus šiltnamyje augintas kanapes ir jas nešant link G. K. sodybos, kanapėmis buvo disponuojama labai trumpą laiką (10-15 minučių), jos iš karto buvo paimtos policijos pareigūnų. Prokurorės nuomone, šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei tai, kad tik policijos pareigūnų dėka buvo užkardyta labai sunki nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kas kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei, nesudaro pagrindo nuteistajam M. P. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje (BK 54 str. 3 d.). Be to, M. P., taip pat dėl šios veikos jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir kitų nuteistų asmenų, veiksmai tik patvirtina, kad jis (jie) neketino atsisakyti savo sumanymo disponuoti narkotine medžiaga, kanapių auginimas bei nupjovimas buvo gerai suplanuotas ir suorganizuotas, kanapių pjovimui buvo planuotai pasiruošta – įsigyti maišai, peiliai, naudotas naktinio matymo įrenginys, į kanapių auginimo/pjovimo vietą asmenys atvyko ne savo automobiliu, o M. P. iš anksto sutarė su G. K., nupjautas kanapes ketinta palikti G. K. gyvenamajame name.

152.6. Prokurorės nuomone, priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, nuteistasis M. P. aktyviais veiksmais prisidėjo prie kanapių auginimo, į nusikalstamą veiką įtraukė ir kitą asmenį, t. y. dėl šios veikos nuteistą G. K., kurį M. P. įspėjo dėl netoliese nuo jo sodybos esančio šiltnamio su auginamomis kanapėmis, su juo nuolat kontaktavo dėl auginamų kanapių ir jų laistymo, suorganizavo (pasitelkdamas G. K.) vykimą į kanapių auginimo vietą, turint tikslą jas nupjauti (narkotinių medžiagų gamyba).

162.7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai švelnią bausmę M. P. paskyrė ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d.

172.9. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nepaneigta kaltinamojo M. P. versija, kad jis norėjo, jog auginamos kanapės būtų sunaikintos, liepė dėdei (G. K.) daugiau augalų nebelaistyti ir prie šiltnamio neiti, ką G. K. ir padarė. Tokią teismo išvadą paneigia faktiniai duomenys ir nustatytos aplinkybės – tai, kad M. P. pats laistė auginamas kanapes, į nusikalstamą veiką įtraukė ir G. K., su juo dėl kanapių laistymo bei nupjovimo kontaktavo tiek telefonu, tiek susitikimų metu. G. K. patvirtino, kad M. P. planavo su dar dviem asmenimis vakare nupjauti kanapes, žinojo tai prieš veždamas bendrininkus, nes apie tai M. P. pasakė jam dieną, atvykęs į jo darbo vietą. Prokurorės nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. P. parodymai apie ketinimą sudeginti šiltnamį yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia bylos duomenys ir išnagrinėti įrodymai.

182.10. Skunde nurodoma, kad būtina įvertinti ir nuteistojo M. P. elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nes tai irgi turi esminės reikšmės skiriant nuteistajam bausmę. Nurodoma, kad nuteistasis M. P. pabėgo iš įvykio vietos, kai jis ir kiti kanapes pjovę asmenys buvo policijos pareigūnų užklupti (kiti asmenys buvo sulaikyti), pasislėpė, slapstėsi metus laiko, nors pas teisėsaugos pareigūnus atvyko pats, tačiau jis atvyko pas pareigūnus po nuosprendžio priėmimo kitiems kartu su juo nusikalstamas veikas dariusiems asmenims, kurie, siekdami išvengti atsakomybės paaiškino, kad nusikalstamas veikas vykdė tik M. P. paprašyti. Atsižvelgiant į tai, prokurorės nuomone, M. P. veiksmai baudžiamojo proceso metu negali būti pripažįstami nuoširdžiais. Viso proceso metu jis aktyviai siekė paveikti tyrimą ir jam trukdė, tai patvirtina liudytojų J. P. ir V. K. parodymai.

192.11. Skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas, skirdamas M. P. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., ir taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, nurodė, kad reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Prokurorės nuomone, nepagrįstai sumenkinamas šios kategorijos nusikalstamų veikų pavojingumas ir žala. Prokurorė sutinka su teismo išvada, kad šiuo nusikaltimu reali žala nepadaryta, tačiau minėtos kategorijos nusikalstamomis veikomis paprastai reali žala ir nepadaroma. Nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kelia ypatingą pavojų ir daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai.

202.12. Prokurorės nuomone, pagal BK 265 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. M. P. paskyrus griežtesnes bausmes būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiekti BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai. Parenkant M. P. bausmės rūšį ir dydį būtina atsižvelgti į tai, kad BK 260 str. 3 d. sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Nors teismas pagrįstai nustatė, kad M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininku grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau nepagrįstai nustatė M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

213. Teismo posėdyje prokurorė prašo jos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Nuteistajam M. P. pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą 11 metų, pagal BK 265 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 3 metams. Galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 metų. Taip pat priteisti iš nuteistojo proceso išlaidas, susijusias su atliktu psichofiziologiniu tyrimu, valstybei. Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašo prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

224. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

23Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant M. P. nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 3 d.

245. M. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. ir BK 260 str. 3 d. Taikant BK 54 str. 3 d., pagal BK 260 str. 3 d. jam paskirta švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Pats nuteistasis ir jo gynėjas nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė. Yra paduotas tik prokurorės apeliacinis skundas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 str. 3 d.) ir neteisingai paskirtos bausmės, taip pat dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatymo, paskirti nuteistajam pagal BK 265 str. 1 d. ir pagal BK 260 str. 3 d. skunde nurodomas sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes, paskirti skunde prašomą galutinę subendrintą bausmę, taip pat išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas valstybei.

256. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir, pirmiausia, BPK 320 str. numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 str. 3 d. nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

267. Pagal galiojančią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ išaiškinimus) apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis. Pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

278. Tame pačiame nutarime taip pat yra išaiškinta, kad priešingo, nei prašo apeliantas, sprendimo priėmimas tada, kai vietoj nuteistojo padėties pabloginimo pagal prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymą apeliacinės instancijos teismas priima išteisinamąjį nuosprendį BPK 329 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, taip pat nelaikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu.

289. Skundo ribų viršijimu nelaikomas ir nuteistojo padėties palengvinimas jo nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, ypač tais atvejais, kai baudžiamojo įstatymo klaida yra akivaizdi ir dėl to nereikalingas papildomas įrodymų tyrimas.

2910. Neviršydama prokurorės paduoto apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma šiame skunde. Tačiau taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas M. P. veiką pagal BK 260 str. 3 d. kaip baigtą nusikaltimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3011. Byloje nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas M. P. padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. K., T. D. ir G. K.. M. P. pasislėpus nuo teisėsaugos ir paskelbus jo paiešką, ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo atskirtas. Tuo tarpu byla, kurioje tų pačių nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinami M. P. bendrininkai, teisme išnagrinėta anksčiau. X apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. 400 MGL dydžio (15064 Eur) bauda ir pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Vadovaujantis BK 64 str., pridėjus dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 metų. T. D. pagal BK 265 str. 1 d. nuteistas 400 MGL dydžio (15064 Eur) bauda, pagal BK 260 str. 3 d. nuteistas laisvės atėmimu 11 metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų. G. K. nuteistas pagal BK 265 str. 1 d. 300 MGL dydžio (11298 Eur) bauda, pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

3112. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad M. P. neteisėtai augino didelį kiekį kanapių ir neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų veikdamas bendrininkų grupe su D. K., T. D. ir G. K., kurių atžvilgiu priimtas X apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Su tuo galima sutikti tik iš dalies. Iš tikrųjų Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi atmetė nuteistųjų D. K. ir T. D. apeliacinius skundus ir nuo to momento pirmosios instancijos teismo nuosprendis be jokių pakeitimų įsiteisėjo. Tačiau nagrinėjant apeliacine tvarka M. P. baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 30 d. D. K. ir T. D. byloje priėmė kasacinę nutartį Nr. 2K-316-511/2017. Šia nutartimi X apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis buvo pakeisti. D. K. ir T. D. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 str. 3 d., buvo perkvalifikuotos į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. ir abiems nuteistiesiems už šį nusikaltimą paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje kasacinėje nutartyje nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistiesiems nupjovus kanapes ir jas išsinešant iš šiltnamio, t. y. atliekant veiksmus, kuriais jie siekė įgyti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, nuteistieji buvo slapta stebimi policijos darbuotojų, kurie šią jų veiką nutraukė, todėl ši nuteistųjų veika nebuvo baigta ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų pačių valios, ir turi būti kvalifikuojama ne kaip baigtas BK 260 str. 3 d. numatytas nusikaltimas, bet kaip pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d.

3213. M. P. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir teismo posėdyje perskaičius nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį , nuteistajam, vadovaujantis BPK 256 str., buvo pranešta apie galimybę, kad ir jo nusikalstama veika bus perkvalifikuota iš BK 260 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. Papildomos apklausos metu nuteistasis M. P. nurodė, kad ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. jis kaltu prisipažįsta tik iš dalies. M. P. parodė, kad ir toliau tvirtina savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie tai, kad jis tik važiavo į nusikaltimo vietą kartu su bendrininkais, tačiau ten tik buvo netoliese, o į šiltnamį nebuvo užėjęs, kanapių nepjovė ir maišo su kanapėmis nenešė.

3314. Nors M. P. ir toliau neigia dalyvavęs ne tik baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., padaryme, bet ir pasikėsinime padaryti šį nusikaltimą, jo kaltę patvirtina kitų teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šie įrodymai išsamiai išnagrinėti skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis ir jo gynėjas šio nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, todėl teisėjų kolegija šiame nuosprendyje dėl įrodymų vertinimo nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad M. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais nuteistaisiais, kurių veikas Lietuvos Aukščiausiojo Teismas jau įvertino ir kvalifikavo kaip nusikaltimą, nutrūkusį pasikėsinimo stadijoje. Nustatyta, kad M. P. nusikaltimą padarė tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip D. K. ir T. D.. Jie visi trise užėjo į šiltnamį, jame pjovė neteisėtai užaugintas kanapes, jas krovė į polietileninius maišus, o po to, išėję iš šiltnamio, kiekvienas nešė po maišą su kanapėmis link G. K. gyvenamosios vietos. Pasaloje budėjusiems policijos pareigūnams bandant juos sulaikyti, M. P. iš nusikaltimo vietos pabėgo. Taip pat nustatyta, kad ne tik M. P. bendrininkus, bet ir patį M. P. tuo metu slapta stebėjo tie patys policijos pareigūnai, kurie nusikalstamą veiką nutraukė. Todėl daroma išvada, kad M. P. padarė ne baigtą nusikaltimą, o jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausiančių nuo M. P. valios. Todėl teisėjų kolegija šioje dalyje skundžiamą nuosprendį keičia dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Nuteistojo M. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 260 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d.

34Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 str. 3 d. taikymo

3515. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. P. pagal BK 265 str. 1 d. paskyrė sankcijoje numatytą laisvės apribojimo 1 metams bausmę. Tuo tarpu pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., nuteistajam paskirta švelnesnė, negu sankcijoje numatyta, bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Nuteistasis įpareigotas bausmės laikotarpiu dirbti, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, išeiginių ir švenčių dienomis išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalaujančiais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatyta M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Pagal BK 265 str. 1 d. paskirti nuteistajam irgi sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su BK 54 str. 3 d. taikymu ir prašoma M. P. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimo 12 metų bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. P. paskirti laisvės atėmimą 12 metų.

3616. Prokurorės apeliacinį skundą teisėjų kolegija tenkina iš dalies. Kolegija taip pat pažymi, kad dėl šiame nuosprendyje jau aptartų aplinkybių perkvalifikavus M. P. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., už šią nusikalstamą veiką M. P. paskirta bausmė jau negali būti keičiama, o ji yra iš naujo skiriama. Šią bausmę teisėjų kolegija skiria vadovaudamasi tais pačiais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str.) , be to, atsižvelgiant ir į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, ir į apeliacine tvarka išnagrinėtus prokurorės apeliacinio skundo argumentus.

3717. M. P. paskirtos bausmės už dvi nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 str. 1 d. jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Tai reiškia, kad skiriant bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, teismas turi atskirai nustatyti atsakomybę už kiekvieną nusikalstamą veiką lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, be to, skiriant kiekvieną bausmę atsižvelgti į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Tuo tarpu iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmių skyrimo M. P. motyvų matosi, kad jie išdėstyti iš esmės bendrai, skiriant bausmes pagal BK 265 str. 1 d. ir pagal BK 260 str. 3 d. teismas dažnai atsižvelgė į tas bylos aplinkybes, kurios nustatytos padarant ne tą nusikaltimą, už kurį skiriama bausmė, o kitą nusikalstamą veiką. Be to, tas pats pasakytina ir apie prokurorės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl neteisingų ir aiškiai per švelnių bausmių M. P. paskyrimo. Galima sutikti, kad abi M. P. nusikalstamos veikos (neteisėtas didelio kiekio kanapių auginimas, o po to neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu) yra susijusios. Vis dėlto aiškaus motyvų skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas atskyrimo nebuvimas sudaro tam tikrą painiavą. Tai pasakytina ir apie nuosprendžio dalį dėl M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Vis dėlto teismas, kolegijos nuomone, šių aplinkybių nustatymo klausimą išsprendė teisingai.

3818. Dėstydamas bausmių skyrimo motyvus, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad dėl kanapių auginimo kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo nustatytą M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šį prašymą motyvuodama tuo, kad M. P. ilgą laiką slapstėsi nuo teisėsaugos, atvyko į policiją tik po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis jo bendrininkams, buvo nenuoširdus, klaidino prokurorą ir teismą, o duodamas parodymus teisme savo kaltės pagal BK 260 str. 3 d. nepripažino, be to, nesutiko ne tik su tos veikos teisiniu vertinimu, tačiau nepripažino esminių nusikaltimo faktinių aplinkybių ir dalyvavimo jo padaryme. Su šiais apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Šie argumentai pagrįsti, tačiau jie turi būti siejami ne su abiem nusikalstamom veikom, o pirmiausia su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. M. P. teisme nurodė, kad kaltu pagal BK 260 str. 3 d. prisipažįsta iš dalies, nors duodamas parodymus nepripažino netgi esminių nusikalstamos veikos aplinkybių ir dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Nuosprendyje teismas nurodė, kad nors kaltinamasis neigia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., tačiau kaltinamojo (ne teisininko) pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio. Šis teismo motyvas, kolegijos nuomone, reiškia tik tai, kad teismas pažymėjo apie kaltinamojo teisę gintis ir tik jo teisę, bet ne pareigą duoti teisingus parodymus. Tačiau tai nereiškia, kad teismas M. P. atsakomybę pagal BK 260 str. 3 d. lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš to, kas išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, matosi, kad šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) teismas M. P. pripažino tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 265 str. 1 d., tuo tarpu jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 260 str. 3 d. nenustatyta. Be to, nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad M. P. atsakomybę už abi nusikalstamas veikas sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad tas veikas padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

3919. Naikinti teismo nustatytą atsakomybę pagal BK 265 str. 1 d. lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. Pagal galiojančią teisminę praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš nurodytų trijų alternatyvių pagrindų. Nepripažįstama, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jei nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veikų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, nelaikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus parodymus arba iš dalies teisingus parodymus apie ją, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam kaltinamajam ir kartu sušvelninti savo atsakomybę.

4020. Byloje nustatyta, kad nors M. P. pabėgo iš nusikaltimo vietos, ilgą laiką slapstėsi ir žinojo apie paskelbtą paiešką, 2016 m. birželio 16 d. atvykęs į policiją, ir ikiteisminio tyrimo metu, o po to ir teisme savo kaltę pagal BK 265 str. 1 d. pripažino visiškai. Parodė, kad sužinojęs iš T. D. apie miške pastatytą šiltnamį ir jame pasodintas kanapes, pats tas kanapes laistė. Pripažino ir tai, kad paprašė savo giminaičio G. K., kad ir šis laistytų šiltnamyje pasodintus augalus ir pasakė jam, kad šis už tai gaus pinigų. Yra kai kurių abejonių, kad dėl neteisėto kanapių auginimo M. P. kaltu prisipažino žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas surinko jo kaltę neabejotinai patvirtinančius duomenis, byloje netgi yra fotonuotraukos, iš kurių matosi, kaip M. P. laisto kanapes. Vis dėlto būtina atsižvelgti ir į tai, kad M. P. kaltu prisipažino jau pirmosios apklausos metu ir vėliau tų parodymų nekeitė. M. P. aiškina, kad pats šiltnamio nestatė, kanapių nesodino, apie tą šiltnamį sužinojo tik iš T. D.. Nuteistasis šio nusikaltimo sumanytojais ir pagrindiniais vykdytojais nurodo savo bendrininkus T. D. ir D. K.. Tuo tarpu šie nuteistieji, atvirkščiai, pagrindinį vaidmenį BK 265 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padaryme priskiria M. P.. Visų nusikaltimo bendrininkų parodymai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje. Jame teismas pats padarė išvadą, kad duomenų apie tai, kas buvo nusikalstamos veikos organizatorius, byloje nėra, tačiau padaryta ir išvada, kad tos veikos organizatorius ir sumanytojas buvo ne M. P.. Aptardamas bendrininkų vaidmenį nusikaltimo padaryme, teismas padarė išvadą netgi apie tai, kad būdami aktyvūs nusikaltimo vykdytojai būtent T. D. ir D. K. pastatė šiltnamį, uždengė jį maskuojamu tinklu, ne tik laistė, bet ir tręšė jame augančias kanapes. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad M. P. parodymai dėl neteisėto kanapių auginimo aplinkybių nebuvo paneigti ir teismas juos įvertino kaip teisingus ir atitinkančius bylos aplinkybes. Apie tai, kad M. P. savo kaltę pagal BK 265 str. 1 d. ne tik visiškai pripažino, bet ir dėl šio padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertina savo veiksmus neteisėtai auginant kanapes ir dėl jų pergyvena, galima spręsti iš M. P. parodymų, ir elgesio pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose.

4121. Nors prokurorė apeliaciniame skunde prašo nurodytą M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę panaikinti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į dėl šio prašymo apeliaciniame skunde esančius esminius prieštaravimus. Nors apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., panaikinti, tačiau prieš tai tame pačiame skunde dėl šios aplinkybės išdėstyta visai priešingai nuomonė. Skundo 3 lape (4 t., 48 b.l.) prokurorė pati nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl kanapių auginimo (apysunkės nusikalstamos veikos) nuteistasis M. P. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tokia apeliantės išvada akivaizdžiai prieštarauja skunde išdėstytam prašymui.

4222. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas M. P. atsakomybę pagal BK 265 str. 1 d. lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nustatė pagrįstai ir naikinti šią nuosprendžio dalį pagrindo nėra. Spręsdamas klausimus dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas baudžiamuosius įstatymus (BK 59 ir 60 straipsnius) pritaikė tinkamai.

4323. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes M. P. teismas vertino ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, M. P., kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikaltimus formą ir rūšį ir kt., taip pat duomenis apie kaltininko asmenybę. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies taip pat matosi, kad dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas tomis pačiomis aplinkybėmis pagrindė ir motyvavo išvadą apie tai, kad BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas M. P. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl to teismas nuteistajam pagal BK 260 str. 3 d. bausmę paskyrė taikant BK 54 str. 3 d. Pažymėtina, kad M. P. buvo paskirta netgi ne mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies laisvės apribojimo bausmė.

4424. Skundžiamame nuosprendyje teismas plačiai dėsto BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas apie bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taip pat ir apie BK 54 str. 3 d., kurioje nurodoma, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nuosprendyje remiamasi galiojančia teismine praktika ir konkrečiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėmis nutartimis (Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016), kuriose išaiškintas švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimas taikant BK 54 str. 3 d. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išskiria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus apie tai, kad bausmė laikoma teisingai tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visuomenės interesą, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip pat apie tai, kad vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies. Skirdamas bausmę M. P. teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, turi pastovų darbą, šeimą, išlaiko mažametį vaiką ir yra charakterizuojamas tik teigiamai. Vertindamas M. P. elgesį ir jo vaidmenį nusikaltimų padarymo metu ir po to, teismas nurodė, kad po nusikaltimų padarymo praėjo virš dviejų metų ir per tą laiką M. P. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų. Nurodomas ir jau paminėtas teismo motyvas, kad nors kaltinamasis neigia padaręs BK 260 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, tačiau kaltinamojo (ne teisininko) pasirinkta gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio. Nurodoma, kad byloje nepaneigtas M. P. aiškinimas, kad jis prie nusikaltimų prisijungė „pastatytas prieš faktą“, kai šiltnamis kanapių auginimui jau buvo pastatytas. Kanapių sodinukais, trąšomis ir įranga M. P. nesirūpino, pranešti apie kanapių auginimą teisėsaugos institucijoms arba jas sunaikinti M. P., teismo nuomone, bijojo, nes buvo įbaugintas T. D.. Taip pat nepaneigta M. P. versija, kad jis norėjo, jog auginamos kanapės būtų sunaikintos, liepė savo giminaičiui G. K. augalų daugiau nelaistyti ir prie šiltnamio neiti. Nuosprendyje nurodoma, kad nors BK 260 str. 3 d. sankcija numato labai griežtą tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad auginamas kanapes pastebėjo policijos pareigūnai, kurie neužkirto kelio nusikalstamos veikos peraugimui į labai sunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant ir į tai, kad išrovus šiltnamyje augintas kanapes ir jas nešant link G. K. sodybos, kanapėmis buvo neteisėtai disponuojama labai trumpą laiką (10-15 minučių), o po to jas paėmė policijos pareigūnai. Reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, visos šios aplinkybės rado mažesnį ir padaryto nusikaltimo, ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas padarė išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas itin neigiamai paveiktų kaltinamojo asmenybės formavimąsi ir jo socialinius ryšius. Taip pat padaryta išvada, kad M. P. dėl savo elgesio jau padarė tinkamas išvadas, daugiau nenusikals, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus ne laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., teismas paskyrė M. P. laisvės apribojimo 2 metams bausmę.

4525. Prokurorės apeliaciniame skunde irgi dėstoma ir baudžiamosios teisės teorija ir galiojanti teisminė praktika, konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys (Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.), kuriose irgi išaiškinama apie BK 54 str. 3 d. taikymą. Pažymėtina, kad šios apeliacinio skundo dalies argumentai faktiškai sutampa su išdėstytais skundžiamame nuosprendyje. Tačiau apeliaciniame skunde nesutinkama su kai kuriomis pirmosios instancijos teismo išdėstytomis aplinkybėmis arba jos vertinamos kitaip, negu jas įvertino teismas. Vertinant teismo motyvą, kad M. P. (ne teisininko) pasirinka gynybos pozicija negali tiesiogiai įtakoti skiriamos bausmės ir jos dydžio, prokurorė pažymi, kad M. P. savo kaltę pagal BK 260 str. 3 d. visiškai neigė ir nepripažino netgi akivaizdžiai įrodytų jo paties padarytų veiksmų. Todėl toks jo kaltės neigimas reiškia tik jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kad M. P. yra nenuoširdus, klaidino prokurorą ir teismą, rodo ir paties kaltinamojo iniciatyva atliktas jo psichofiziologinis tyrimas (tyrimas poligrafu). Nors nupjautomis kanapėmis buvo neteisėtai disponuojama trumpą laiką ir kanapės buvo paimtos policijos pareigūnų, šios aplinkybės nepakanka tam, kad taikant BK 54 str. 3 d. nuteistajam būtų paskirta tokia išskirtinai švelni bausmė. Prokurorės nuomone, kanapių auginimas bei nupjovimas buvo gerai organizuoti ir suplanuoti, kanapių nupjovimui buvo įsigyti maišai, peiliai, naudotas naktinio matymo įrenginys, į nusikaltimo vietą M. P. su bendrininkais atvyko ne savo automobiliu, nupjautas kanapes ketinta palikti pas G. K. jo gyvenamajame name. Priešingai, negu nurodoma nuosprendyje, M. P. aktyviai dalyvavo nusikaltimų padaryme. Aktyviais veiksmais prisidėjo prie kanapių auginimo, į nusikalstamą veiką įtraukė kitą asmenį – G. K., kurį M. P. įspėjo apie netoliese pastatytą šiltnamį su kanapėmis, nuolat kontaktavo su G. K. dėl kanapių laistymo, o taip pat dėl nuvykimo į nusikaltimo vietą turint tikslą tas kanapes nupjauti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog nepaneigta, kad M. P. norėjo, kad auginamos kanapės būtų sunaikintos. Tai paneigia nustatytas bylos aplinkybes. M. P. pats laistė auginamas kanapes, į šią nusikalstamą veiką įtraukė G. K., kontaktavo su juo susitikimų ir telefoninių pokalbių metu. Teisme G. K. patvirtino, kad M. P. jam pats sakė, jog su bendrininkais planavo nupjauti kanapes, prašydamas nuvežti visus juos prie šiltnamio. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad nusikaltimu nebuvo padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nors šiuo atveju reali žala padaryta nebuvo, tačiau nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, visada kelia ypatingai didelį pavojų ir daro didelę žalą visuomenei ir žmogaus sveikatai. Dėl viso to skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė BK 54 str. 3 d. ir paskyrė M. P. neteisingą, išimtinai švelnią bausmę. Skunde prašoma paskirti M. P. BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

4626. Išnagrinėjusi bylą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su jais iš dalies sutinka. Pirmiausia dar kartą pažymima, kad teismas, dėstydamas motyvus dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę pagal BK 260 str. 3 d., faktiškai remiasi kitos, t. y. BK 265 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Galima sutikti, kad neteisėtai auginti kanapes buvo ne M. P. sumanymas ir ne jo iniciatyva, ne jis pastatė šiltnamį ir pasodino jame kanapes. Tačiau jis, nors ir prisijungdamas prie šios nusikalstamos veikos, po to aktyviai joje dalyvavo, pats laistė kanapes, be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, į kanapių auginimą įtraukė dar ir savo giminaitį G. K.. Vis dėlto tai yra aplinkybės, apibūdinančios M. P. vaidmenį BK 265 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padaryme. Tuo tarpu M. P. vaidmuo labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d. ir perkvalifikuojamo į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., padaryme buvo aktyvus ir M. P. kartu su savo bendrininkais pagrįstai pripažintas šio nusikaltimo bendravykdytoju. Įrodyta, kad M. P. iš anksto susitarė su G. K., kad šis savo automobiliu jį patį, T. D. ir D. K. nuvežtų prie šiltnamio, ten nuvyko kartu su savo bendrininkais, trise, t. y. M. P., T. D. ir D. K., ten pjovė kanapes, sudėjo jas į tris polietileninius maišus, o po to, kiekvienas, ir pats M. P., nešė po maišą kanapių ir ėjo link G. K. gyvenamojo namo. Tuo metu juos bandė sulaikyti pasaloje budėję policijos pareigūnai, tačiau M. P. iš nusikaltimo vietos pabėgo. Teisėjų kolegija sutinka ir su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstos teismo išvados apie M. P. norą ir ketinimus neteisėtai auginamas kanapes sudeginti. M. P. aiškina, kad tam buvo netgi nusipirkęs benzino, bet palikęs jį automobilyje. Tačiau tokie jo aiškinimai buvo paneigti. Pirmiausia tai paneigė nusikaltimo bendrininkų parodymai. Apie ketinimus kanapes sudeginti nieko neparodė ne tik T. D. ir D. K., tačiau netgi M. P. giminaitis G. K.. Patvirtinęs didžiąją dalį M. P. parodymų, teisme G. K. apie M. P. ketinimus deginti kanapes negalėjo nieko pasakyti. Priešingai, jis parodė, kad iš paties M. P. sužinojo apie ketinimus tiesiog nupjauti auginamas kanapes. Pačiame skundžiamame nuosprendyje teismas remiasi ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame išdėstyti įrašyti G. K., jo žmonos ir M. P. telefoniniai pokalbiai. Iš jų matosi, kad G. K. pirmiausiai tarėsi su M. P. dėl susitikimo vietos ir kitų detalių. Po to G. K. telefonu kalbėjosi su savo žmona, papasakojo jai apie M. P. prašymą nuvežti jį ir kitus asmenis, o po to G. K. dar pasakė žmonai, kad „viską išveš šiandien“ ir kad „gal kas nubyrės nuo šitos žolės“. Teisėjų kolegijos nuomone, šie bylos duomenys paneigia M. P. aiškinimus apie ketinimą kanapes deginti, o kiti jau aptarti įrodymai patvirtina ir jo konkrečius veiksmus neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Byloje nustatyta, kad M. P. anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, turi šeimą, mažametį vaiką. Kita vertus, kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad visos šios aplinkybės nesulaikė M. P. ir nesutrukdė jam padaryti dvi nusikalstamas veikas, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą. Teismas nuosprendyje atkreipė dėmesį į M. P. elgesį po nusikaltimų padarymo pažymėdamas tai, kad kaltinamasis per 2 metus nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ir jokių kitų teisės pažeidimų. Šioje dalyje teismas, kolegijos nuomone, neatsižvelgė ir į kitą aplinkybę, o būtent į tai, kad M. P. po nusikaltimo padarymo pasislėpė ir, net žinodamas apie paskelbtą jo paiešką, slapstėsi beveik metus laiko ir į policiją atvyko tik po to, kai teismas jau buvo paskelbęs nuosprendį jo bendrininkams. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas itin neigiamai paveiktų jauno amžiaus asmens asmenybės formavimųsi, jo socialinius ryšius ir tai bus nepakeliama našta jo šeimai, su tuo irgi galima sutikti tik iš dalies. Tai, kad M. P. po nusikaltimų padarymo beveik metus laiko slapstėsi, rodo, kad jis pirmenybę suteikė ne savo socialiniams ryšiams ir šeimos interesams, o labiau – siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir gresiančios bausmės.

4727. Aptartos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, paneigia dalį skundžiamo nuosprendžio argumentų dėl bausmės skyrimo M. P. ir patvirtina prokurorės apeliacinio skundo argumentus. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka ir su pernelyg kategoriškais apeliacinio skundo argumentais vertinant tiek M. P. padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek ir M. P. asmenybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad M. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo ne tik teistas, bet ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, dirbo, turi šeimą, augina mažametį vaiką. Galima sutikti ir su teismo išvada, kad M. P. nusikaltimus padarė atsitiktinai, ne tik nebuvo jų sumanytoju ir organizatoriumi, bet ir faktiškai buvo įtrauktas į nusikalstamas veikas savo bendrininkų. Reali žala šiais nusikaltimais tikrai nebuvo padaryta ir tai pripažįstama pačiame prokurorės apeliaciniame skunde. Pažymėtina dar ir tai, kad šiuo nuosprendžiu M. P. veika iš BK 260 str. 3 d. perkvalifikuojama į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., nes šis nusikaltimas nebuvo baigtas, o nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Tuo tarpu BK 54 str. 2 d. 4 p. nusikalstamos veikos stadija nurodoma kaip viena iš aplinkybių, į kurią turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę.

4828. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties BK straipsnio 2 d. 1-7 p. išvardintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę. BK 54 str. 3 d. nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

4929. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalimi, teismai išdėsto atitinkamoje šio straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sąlygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę.

5030. Jau buvo nurodyta apie tai, kad skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir M. P. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 260 str. 3 d. į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. Skiriant bausmę pagal šį baudžiamąjį įstatymą teisėjų kolegija vadovaujasi tomis pačiomis jau aptartomis BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kolegija konstatuoja, kad M. P. atsakomybę pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes teisėjų kolegija remiasi visomis šiame nuosprendyje jau išdėstytomis ir aptartomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė dėl skundžiamame nuosprendyje dėstomų bausmės skyrimo motyvų, prokurorės apeliacinio skundo argumentų ir dalį skundo argumentų pripažino pagrįstais. Dėl to jau buvo pasisakyta. Kaip jau buvo nurodyta, kolegija papildomai atsižvelgia į tai, kad neteisėtai disponuodamas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų M. P. padarė ne baigtą nusikaltimą, o ši nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Vertinant kaltininko asmenybę teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apeliacinės instancijos teisme pateiktus papildomus dokumentus: dvi M. P. charakteristikas, kuriose nuteistasis apibūdinamas išimtinai teigiamai, bei medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad M. P. žmonai E. P. nustatytas 9 savaičių nėštumas.

5131. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo pirmiausia pažymima, kad M. P. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Į policiją jis atvyko žinodamas, kad paskelbta jo paieška. Be to, jis neprisipažino kaltu padaręs šį labai sunkų nusikaltimą, nėra ir jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę M. P. nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. numatytų būtinų sąlygų. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo taikant BK 54 str. 3 d., teisėjų kolegija irgi vadovaujasi galiojančia teismine praktika, apie kurią dėstoma ir skundžiamame nuosprendyje, ir prokurorės apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 str. 3 d., taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Apie tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse.

5232. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

5333. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

5434. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

5535. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

5636. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimų, numatytų BK 260 str. 3 d. Šioje nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

5737. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

5838. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tą aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

5939. BK 260 str. 3 d. sankcija numato tik vienos rūšies ir labai griežtą laisvės atėmimo nuo 10 iki 15 metų bausmę. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau aptarė tiek M. P. padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek jo asmenybę, pasisakė ir dėl skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų, ir dėl iš dalies pagrįstais pripažintų prokurorės apeliacinio skundo argumentų. Dar kartą įvertinusi jau aptartų aplinkybių visetą teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie mažesnį M. P. padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumo laipsnį, M. P., nors ir nusikaltimo bendravykdytojo, tačiau ne pagrindinį ir mažiau svarbų vaidmenį nusikaltimo padaryme yra pagrįstos. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad pirmą kartą nusikaltusiam M. P. paskyrus BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmę, per daug nukentės ne tik jauno amžiaus nuteistojo socialiniai ryšiai, bet ir jo šeimos narių interesai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. P. bausmę taikant BK 54 str. 3 d., šį baudžiamąjį įstatymą iš esmės taikė tinkamai. Kita vertus, įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartų aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad paskirdamas M. P. ne mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatyta, terminuoto laisvės atėmimo, o iš viso švelnesnės rūšies, t. y. laisvės apribojimo bausmę, nesilaikė BK 41 str. 2 d. nuostatų apie bausmės paskirtį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad švelnesnės rūšies bausmė šiuo konkrečiu atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

6040. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Kolegija atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jokių M. P. atsakomybę pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. lengvinančių aplinkybių, o nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Būtina atsižvelgti, kad M. P. po nusikaltimo padarymo ilgą laiką, beveik metus slapstėsi žinodamas, kad yra paskelbta jo paieška. Po to atvykęs į policiją ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų nepripažino ir iki šiol nepripažįsta. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis tikrai nuoširdžiai apgailestauja dėl savo neteisėtų veiksmų ir tikrai padarė dėl savo elgesio tinkamas išvadas. Vertinant situaciją, kai asmuo, padaręs labai sunkų nusikaltimą, ilgą laiką slapstosi nuo teisėsaugos institucijų žinodamas, kad jo paskelbta paieška, po to viso proceso metu ir šiuo metu atkakliai nepripažįsta savo kaltės ir paties dalyvavimo nusikaltimo padarymo, kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju skirti nuteistajam ne mažesnio dydžio laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę, nėra pagrindo. Tokia skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni savo rūšimi, nes tokia bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio. Tokia bausmė pačiam nuteistajam suformuos nebaudžiamumo jausmą ir neatitiks bausmės paskirties, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

6141. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. skiria M. P. bausmę, švelnesnę negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Tačiau, taikant BK 54 str. 3 d., M. P. skiriama ne švelnesnės rūšies, o mažesnio dydžio, negu numatyta sankcijoje, terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

6242. Apeliaciniame skunde griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo bausmę, prašoma skirti ir pagal BK 265 str. 1 d. Tačiau šį prašymą teisėjų kolegija atmeta. BK 265 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.). Šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnės rūšies bausmes, tarp jų ir laisvės apribojimą. Pagal BK 55 str. ameniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. M. P. nusikalto pirmą kartą, nustatyta jo atsakomybę pagal BK 265 str. 1 d. ne tik sunkinanti, bet ir lengvinanti aplinkybė. Už šį nusikaltimą laisvės apribojimo bausmės paskirtos ir jo bendrininkams, kurių vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvesnis. Todėl pagal BK 265 str. 1 d. M. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė nei rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per švelnia ir ją griežtinti pagrindo nėra.

6343. Šiuo nuosprendžiu skiriant M. P. galutinę subendrintą bausmę, kolegija kaip ir skundžiamame nuosprendyje, taiko BK 63 str. 5 d. 2 p. numatytą bausmių subendrinimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitomas M. P. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas.

64Dėl proceso išlaidų išieškojimo

6544. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš nuteistojo M. P. valstybei 150,79 eurų psichofiziologinio tyrimo išlaidas. Skunde nurodoma, kad atlikus psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu), gautoje specialisto išvadoje Nr. 140-(1326)IS1-2086 buvo nurodyta, kad M. P., atsakydamas į jam užduotus tikrinamuosius klausimus, sakė netiesą. Prokurorės nuomone, ši specialisto išvada dar kartą patvirtino, kad M. P. yra nenuoširdus, klaidino prokurorą ir teismą. Prašymas išieškoti iš nuteistojo procesines (psichofiziologinio tyrimo) išlaidas grindžiamas tuo, kad pats M. P. buvo šio atlikto tyrimo iniciatorius.

6645. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų procesinių išlaidų išieškojimo klausimo teismas nesprendė. Apie tai, kas yra proceso išlaidos, yra išsamiai išvardinta BPK 103 str. 1-6 p. Šio BPK straipsnio 3 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

6746. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad teisiamajam posėdyje prašymą paskirti M. P. psichofiziologinę ekspertizę pareiškė kaltinamojo gynėjas. Prašymas pateiktas raštu, jame išdėstyti ir klausimai, į kuriuos prašoma pavesti atsakyti ekspertams (3 t., 110-111 b.l.). Patenkinti šį prašymą teisiamajame posėdyje prašė ir pats kaltinamasis M. P.. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 2 d. priėmė nutartį atlikti tyrimą panaudojant poligrafą, kurio atlikimą pavedė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui (3 t., 142-144 b.l.). Atlikus šį tyrimą teismui buvo pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. 140-(1326)-IS1-2086, kurioje nurodyta, kad UZCT testų metu tiriamasis M. P. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. Kitame Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad atlikto tyrimo kaina yra 170,59 Eur (3 t., 160, 161-163 b.l.).

6847. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas ne privalo, o tik turi tokią teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant proceso išlaidų išieškojimo klausimą teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes. Dar kartą atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 103 str. 3 p. proceso išlaidų nesudaro ekspertams ir specialistams išmokami pinigai, kai jie jiems pavestas pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šioje byloje nustatyta, kad prašymą atlikti M. P. psichofiziologinį tyrimą tikrai pareiškė kaltinamojo gynėjas. Dėl to galima sutikti su prokurorės skundo argumentu, kad tai buvo gynėjo ir paties kaltinamojo iniciatyva. Kita vertus, kiti bylos duomenys rodo, kad priimdamas nutartį paskirti nurodytą tyrimą, teismas vadovavosi ne vien pareikštu gynėjo prašymu ir tyrimą paskyrė ne vien tik siekiant užtikrinti kaltinamojo ir gynėjo įstatymu garantuojamų teisių realizavimą. Teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodoma, kad atlikti M. P. psichofiziologinį tyrimą panaudojant poligrafą yra tikslinga siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, išaiškinant įvykio situaciją ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o tam reikalingas specialios žinios. Dėl to teismas padarė išvadą, kad tokį tyrimą tikslinga atlikti, nutartyje pažymėta, kad kaltinamasis M. P. sutiko, kad toks tyrimas būtų atliktas ir pasirašė sutikimą. Taigi tokie teismo nutarties motyvai leidžia daryti išvadą, kad M. P. tyrimą poligrafu teismas iš tikrųjų paskyrė siekdamas išsamiai išnagrinėti ir nustatyti faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, taip pat patikrinti teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo M. P. parodymus ir jo dėstomas versijas.

6948. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas bylos aplinkybes. Dėl psichofiziologinių (poligrafo) tyrimų duomenų pripažinimo įrodymais jau ne vieną kartą yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ir dėl to jau yra suformuota teisminė praktika. Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017, 2K-31-511/2018 ir kt. išaiškinta, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatuose. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

7049. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje ne tik priėmė nutartį paskirti M. P. psichofiziologinį tyrimą (tyrimą poligrafu), tačiau gavęs šį tyrimą atlikusių specialistų išvadą, ja faktiškai pagrindė savo išvadas ir apkaltinamąjį nuosprendį. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje tarp įrodymų, kurie patvirtina M. P. kaltę, ši specialisto išvada neminima, tačiau vėliau, dėstant M. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jo parodymų atmetimo motyvus, teismas net kelis kartus (nuosprendžio 11 ir 14 lapai) remiasi psichofiziologinio tyrimo (tyrimo poligrafu) duomenimis, nuosprendyje netgi nurodyta, kad ... „įrodymų visumoje ši specialisto išvada patvirtina, kad M. P. padarė jam inkriminuotas veikas“. Tai reiškia, kad nurodyti tyrimo duomenys (specialisto išvada) buvo pripažinti įrodymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pačia specialisto išvada remiasi ne tik teismas, bet ir prokurorė, apeliaciniame skunde šia išvada pagrįsdama savo argumentus dėl nuteistojo M. P. parodymų nenuoširdumo.

7150. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuosprendžio dalis dėl įrodymų vertinimo, M. P. kaltės ir jo veikų kvalifikavimo apeliacine tvarka neapskųsta, M. P. kaltę patvirtina ne tik psichofiziologinio tyrimo duomenys, bet ir kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti bylos duomenys, kurie pagrįstai pripažinti įrodymais. Teisėjų kolegija šiuo atveju psichofiziologinio tyrimo duomenų panaudojimą apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimui vertina kitu aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pagal teismo nutartį atlikę M. P. psichofiziologinį tyrimą specialistai iš tikrųjų vykdė teismo jiems pavestą pareigą kaip tarnybinę užduotį. Todėl išlaidos tokio tyrimo atlikimui pagal BPK 103 str. 3 p. negali būti laikomos proceso išlaidomis, o prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas priteisti tas išlaidas iš nuteistojo M. P. yra nepagrįstas ir jį kolegija atmeta.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2p.,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.

74Nuteistojo M. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 str. 3 d., perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

75Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 265 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę M. P. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

76Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

77Į paskirtą bausmę įskaityti M. P. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 23 d.

78Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos... 4. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu M. P.... 7. 1.1. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. birželio mėnesio ( - ), ( - ) teritorijoje,... 8. 1.2. Tęsdami nusikalstamas veikas, 2015-08-18, po to, kai G. K. atvežė M.... 9. 2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 10. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas M. P. paskyrė per švelnias bausmes,... 11. 2.2. Skunde išdėstomi bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str. 2 d.)... 12. 2.3. Prokurorė nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. P.... 13. 2.4. Skunde nurodoma, kad tai, jog M. P. ikiteisminio tyrimo institucijas,... 14. 2.5. Teismas, skirdamas M. P. bausmę ir taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas,... 15. 2.6. Prokurorės nuomone, priešingai, nei nurodyta nuosprendyje, nuteistasis... 16. 2.7. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorės nuomone, teismas... 17. 2.9. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nepaneigta... 18. 2.10. Skunde nurodoma, kad būtina įvertinti ir nuteistojo M. P. elgesį po... 19. 2.11. Skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas, skirdamas M. P. bausmę už... 20. 2.12. Prokurorės nuomone, pagal BK 265 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. M. P.... 21. 3. Teismo posėdyje prokurorė prašo jos apeliacinį skundą patenkinti iš... 22. 4. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos... 23. Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir baudžiamojo... 24. 5. M. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265... 25. 6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir... 26. 7. Pagal galiojančią teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 27. 8. Tame pačiame nutarime taip pat yra išaiškinta, kad priešingo, nei prašo... 28. 9. Skundo ribų viršijimu nelaikomas ir nuteistojo padėties palengvinimas jo... 29. 10. Neviršydama prokurorės paduoto apeliacinio skundo ribų, teisėjų... 30. 11. Byloje nustatyta, kad abi nusikalstamas veikas M. P. padarė veikdamas... 31. 12. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad M. P.... 32. 13. M. P. bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir teismo posėdyje perskaičius... 33. 14. Nors M. P. ir toliau neigia dalyvavęs ne tik baigto nusikaltimo, numatyto... 34. Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 str. 3 d. taikymo... 35. 15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. P. pagal BK 265... 36. 16. Prokurorės apeliacinį skundą teisėjų kolegija tenkina iš dalies.... 37. 17. M. P. paskirtos bausmės už dvi nusikalstamas veikas. Pagal BK 63 str. 1... 38. 18. Dėstydamas bausmių skyrimo motyvus, teismas skundžiamame nuosprendyje... 39. 19. Naikinti teismo nustatytą atsakomybę pagal BK 265 str. 1 d.... 40. 20. Byloje nustatyta, kad nors M. P. pabėgo iš nusikaltimo vietos, ilgą... 41. 21. Nors prokurorė apeliaciniame skunde prašo nurodytą M. P. atsakomybę... 42. 22. Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą,... 43. 23. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmes M. P. teismas... 44. 24. Skundžiamame nuosprendyje teismas plačiai dėsto BK 41 ir 54 straipsnių... 45. 25. Prokurorės apeliaciniame skunde irgi dėstoma ir baudžiamosios teisės... 46. 26. Išnagrinėjusi bylą ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus,... 47. 27. Aptartos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, paneigia dalį skundžiamo... 48. 28. BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso... 49. 29. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką... 50. 30. Jau buvo nurodyta apie tai, kad skundžiamas nuosprendis yra keičiamas... 51. 31. Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, negu BK 260 str. 3 d. sankcijoje... 52. 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje... 53. 33. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra... 54. 34. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 55. 35. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 56. 36. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę... 57. 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 58. 38. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi,... 59. 39. BK 260 str. 3 d. sankcija numato tik vienos rūšies ir labai griežtą... 60. 40. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad teisingumo principui... 61. 41. Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prokurorės apeliacinį... 62. 42. Apeliaciniame skunde griežtesnės rūšies, t. y. laisvės atėmimo... 63. 43. Šiuo nuosprendžiu skiriant M. P. galutinę subendrintą bausmę, kolegija... 64. Dėl proceso išlaidų išieškojimo... 65. 44. Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš nuteistojo... 66. 45. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad prokurorės apeliaciniame skunde... 67. 46. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad teisiamajam posėdyje prašymą... 68. 47. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 105... 69. 48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas bylos aplinkybes. Dėl... 70. 49. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šioje byloje ne tik priėmė... 71. 50. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuosprendžio dalis dėl... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2p.,... 73. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti.... 74. Nuteistojo M. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 str. 3 d.,... 75. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šią bausmę ir Vilniaus apygardos teismo... 76. Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo vykdant... 77. Į paskirtą bausmę įskaityti M. P. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo... 78. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....