Byla 1A-557-309-2012
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, dalyvaujant nuteistajam R. B., gynėjui advokatui Vidui Peikšteniui, dalyvaujant atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui A. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. gynėjo, advokato Vido Peikštenio, apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas vieneriems metams šešiems mėnesiams (1m. 6 mėn.) laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3R. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas aštuoniems mėnesiams (8 mėn.) laisvės atėmimo.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė vieneri metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir BK 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su 2011-11-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, R. B. galutine subendrinta bausme paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

6Į bausmės laiką įskaitytas laikas, jo atliktas pagal 2011-11-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžia R. B. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2012 04 12 .

7Civilinis ieškinys trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių litų dvidešimt dviejų centų sumai (3599,22 Lt) Valstybinės ligonių kasos naudai tenkintas pilnai. Iš nuteistojo R. B. priteista žalos atlyginimui trys tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt devyni litai dvidešimt du centai (3599,22 Lt) Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM naudai.

8Nukentėjusiojo A. S. teisių perėmėjo įstatyminio atstovo tėvo A. S., gyv. ( - ), civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas dalinai ir priteista jam trys tūkstančiai (3000 lt) litų neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo R. B..

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10R. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d. apie 00.10 val. ties įėjimo į „( - )“, esantį ( - ), nukentėjusiajam A. S. sudavė rankos alkūne smūgį į sprandą, po ko nukentėjusiajam nuvirtus, spyrė koja ne mažiau dviejų kartų į veidą, padarydamas: apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimą, viršutinio dešinės pusės II-ro danties (kandžio) nuskėlimą, nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdė A. S. sveikatą.

11R. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d. apie 00.10 val. ties įėjimo į „( - )“, esantį ( - ), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nukentėjusiajam A. S. sudavė rankos alkūne smūgį į sprandą, po ko nukentėjusiajam nuvirtus, spyrė koja ne mažiau dviejų kartų į veidą, padarydamas: apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimą, viršutinio dešinės pusės II-ro danties (kandžio) nuskėlimą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą A. S., tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

12Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Vidas Peikštenis prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-04-12 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bus nustatyta, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba pakeisti šį nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnį 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę ir (arba) taikyti bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 straipsnį, arba perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką į BK 139 straipsnį, o pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – išteisinti ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu pagrindu. Taip pat prašo, teismui nusprendus, kad bylą išnagrinėjo nešališkas pirmosios instancijos teismas, atnaujinti įrodymų tyrimą ir šaukti į teismą liudytojus M. Č., E. O., J. G. ir V. Š., gyv. ( - ), bei teismo medicinos specialistą. Be to, apeliantas prašo į teisiamąjį posėdį kviesti ir nuteistąjį.

13Apeliaciniame skunde nurodo, jog, mano, kad šis nuosprendis buvo priimtas netinkamai pritaikius baudžiamuosius įstatymus ir padarius esminių BPK pažeidimų, iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas arba pakeistas.

14Apelianto teigimu BPK 20 straipsnio 5 dalis iš teisėjo reikalauja, kad įrodymai būtų įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio apeliantui akivaizdu, kad teisėja šio Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimo iš esmės nesilaikė ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi, teisėja jo ginamojo baudžiamąją bylą ėmėsi nagrinėti nepaisydama to, kad 2011-08-25 pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą davė jos sutuoktinis – ( - ) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras P. G. (3 b.l.). Ši faktinė aplinkybė, apelianto manymu, gali būti pripažinta esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, numatytu BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kadangi BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia teisėjui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje prokuroru dalyvavo jo sutuoktinis.

15Be to, apeliantas nurodo, kad įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje faktiškai buvo atliktas sutrumpintai, nors nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teisėjai negalėjo nekelti abejonių, be to, teisiamojo posėdžio protokole nėra jokių duomenų, kad su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, kai buvo ištirti tik rašytiniai įrodymai ir apklausti kaltinamasis bei nukentėjusiojo teisių perėmėjas, tačiau nebuvo pašaukti ir apklausti liudytojai, sutiko prokuroras ir gynėjas, kaip tai nustato BPK 273 straipsnio 1 dalis.

16Apeliantas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2011-11-11 nutartimi teisėja nurodė į teisiamąjį posėdį šaukti ir prokuroro sąraše išvardintus liudytojus, tačiau vėliau vienasmeniškai persigalvojo ir į paskutinį teisiamąjį posėdį, kuris buvo sušauktas kitą dieną po jo ginamojo atvykimo į Mažeikių rajono policijos komisariatą atlikti pirmesniu nusprendžiu paskirtos arešto bausmės, liudytojų apskritai nebekvietė. Tačiau, apelianto giliu įsitikinimu, būtent liudytojai, kurie buvo nusikaltimo padarymo akivaizdoje, tik ir galėjo teismui paaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, dėl kurių teisėja aiškiai suabejojo, nes nuosprendyje parašė, kad „kaltinamojo R. B. nurodomas keršto norėjimas ir keršijimas už kažkokį jo giminaičio sumušimą laikytinas tik jo sugalvotas pretekstas, mažareikšmė dingstis savo veiksmams ir kad jo veika atlikta būtent dėl chuliganiškų paskatų“. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. (59 b. l.), ir nukentėjusysis (29 b.l.) iš esmės vienodai parodė, kad nuteistasis į sprandą nukentėjusiajam sudavė keršydamas už tai, kad pastarasis sumušė (susimušė) R. B. pusbrolį V. Š.. Ikiteisminiame tyrime ir teisme nuteistasis parodė, kad prieš trenkdamas jis su nukentėjusiuoju, kuris prisipažino kartą sudavęs smūgį į veidą pusbroliui, apsižodžiavo, o pasimatymo ( - ) tardymo izoliatoriuje metu jis patikslino, kad nukentėjusiojo paklausė: „Kaip ten buvo prie ( - ) namo aną sykį“, ir kai šis jam atsakė: „Netyčia, nenorėjau“, ginamasis apėjo nukentėjusįjį iš šono ir alkūne trenkė jam į sprandą už tai, kad jis akivaizdžiai melavo, nes 2010 m. pabaigoje ar 2011 m. pradžioje ( - ) m., prie ( - ) namo, nukentėjusysis, būdamas 15 asmenų grupėje, vienas priėjo prie pusbrolio, kuris buvo tik su juo (R. B.) ir J. G., ir tyčia sumušė pusbrolį.

17Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms, kurių teismas iš esmės nenustatinėjo, nes į teisiamąjį posėdį nekvietė ir neapklausė nei įvykio vietoje buvusių liudytojų M. Č., E. O. ir J. G., nei V. Š., už kurį nuteistasis keršijo nukentėjusiajam, nuosprendyje buvo padaryta nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaida, kadangi už tikrą, o ne už apsimestinį kerštavimą ir jo pasėkoje nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą baudžiamoji atsakomybė iškyla pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalies 8 punktą (nuosprendyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-454/2011).

18Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepakankamai gilinosi į baudžiamojoje byloje esančius liudytojo M. Č. (34 b. l.) ir R. B. (59 b. l.) parodymus apie tai, kad po nuteistojo suduoto nukentėjusiajam smūgio į sprandą pastarasis nukrito ant pilvo ir veidu trenkėsi į šaligatvio plyteles bei patyrė kūno sužalojimus, kurie, apelianto nuomone, galėjo atsirasti ne nuo smūgio koja, nes nuteistasis teigė, kad jis, jeigu ir pataikė koja, tai - į plaukuotą galvos dalį, o ne į veidą (pasak apelianto, į šį klausimą galėtų atsakyti ir papildoma teismo medicinos specialisto apklausa). Todėl apeliantas teigia, kad jam kyla pagrįstų abejonių ir dėl nuosprendžio teiginių, jog nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas tyčia, nes neatmestina, kad jis taip sužalotas galėjo būti ir dėl ginamojo veiksmų neatsargumo, kai sudavė alkūne į sprandą ir nenumatė, kad nukentėjusysis dėl tokio smūgio gali kristi veidu ant šaligatvio ir nesunkiai susižaloti, ir tokiu būdu padarė veiką, kvalifikuojamą pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, arba veikiant netiesiogine tyčia, kas turi esminės reikšmės skiriant bausmę ir nustatant jos dydį arba net nutraukiant bylą.

19Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje teigiama, jog teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir šeimines aplinkybes, tačiau, apelianto nuomone, tai buvo padaryta nevisiškai laikantis BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, kadangi teismas nepilnai įvertino tas aplinkybes, jog R. B. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė dar nebūdamas teistas ir po to, kai nepilnametis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apie 3 metus gyvena vienoje šeimoje su L. I., kuri yra nėščia ir turi gimdyti 2012-08-10, atsiprašė nukentėjusiojo tėvo, teismui prisižadėjo ir įvykdė savo pažadą – atlyginti jam žalą, per savo tėvą atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas ligonių kasai, ir todėl neskyrė jam švelnesnės negu įstatymas nustato bausmės arba nesvarstė klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.).

20Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

23Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

24Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

25Pirmiausiai, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

26Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

27Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjos išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, to apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo R. B. gynėjas, todėl ši situacija toliau nagrinėjama objektyvaus nešališkumo aspektu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog išvada dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo grindžiama tuo, kad teisėja nagrinėjo baudžiamąją bylą nepaisydama to, kad 2011-08-25 pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą davė jos sutuoktinis – ( - ) rajono apylinkės prokuratūros prokuroras P. G.. Tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad prokuroras P. G. išskyrus pavedimą atlikti ikiteisminį tyrimą (3 b. l.) byloje daugiau neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl kolegija daro išvadą, kad tai nesudaro pagrindo teisėjos laikyti šališka.

28Taip pat apeliantas mano, kad teisėja buvo šališka, kadangi byloje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje. Įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į visą bylos nagrinėjimo eigą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja posėdyje apklausė kaltinamąjį, kuris prisipažino dėl padarytos veikos, taip pat apklausė civilinį ieškovą A. S., ištyrė byloje esančius rašytinius dokumentus, išklausė prokuroro, civilinio ieškovo, kaltinamojo ir jo advokato baigiamąsias kalbas. Prieštaravimų dėl sutrumpino įrodymų tyrimo nepareiškė nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėja, nors teisėja teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes tiek kaltinamajam R. B. ir jo gynėjai naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus, visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėja ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, išdėstydama jas, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo R. B.. Iš pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš to darytina išvada, kad nei vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo.

29Dėl nuteistojo kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį

30BPK 20 straipsnyje numatyta, kad įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

31Nuteistasis R. B. nuteistas už nesunkų A. S. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

32Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Taigi apibendrinus teismų praktiką galima daryti išvadą, kad chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį.

33Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. nukentėjusiajam, A. S., sudavė rankos alkūne smūgį į sprandą, po ko nukentėjusiajam nuvirtus, spyrė koja ne mažiau dviejų kartų į veidą. Nuteistasis R. B. smūgių sudavimą nukentėjusiajam A. S. motyvuoja kerštu už jo pusbrolio sumušimą 2010 metų rudenį.

34Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. Č. parodė, kad jis, Eivaldas ir A. S. ėjo į „( - )“, prie „( - )“ sutiko tris jaunuolius su R. B.. R. B. su A. S. kalbėjosi apie 10 metrų atstumu nuo jo, atrodė, kad kalbėjosi draugiškai, po to R. B. A. S. sudavė vieną smūgį iš nugaros, po to kai A. S. nugriuvo R. B. jam spyrė tris kartus į galvą. Po įvykio bendravo su A. S., kuris sakė, kad nežino dėl ko viskas įvyko ir nesuprato dėl ko gavo.

35Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra R. B. pusbrolis, ir kad jam A. S. 2010 m. per eglutės įžiebimą ( - ) jam buvo trenkęs iš alkūnės. Į policiją dėl šio įvykio nesikreipė, R. B. keršyti neprašė, tik pasakė kas įvyko. Po įvykio R. B. jam pasakojo, kad jis sumušė A. S., tačiau už ką sumušė nesakė.

36Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas K. P. parodė, kad jis eidamas prie „( - )“ pamatė, jog R. B. trenkė iš alkūnės A. S. į sprandą, po ko A. S. visu kūnu nugriuvo ant žemės, po ko R. B. dar spyrė A. S. iš kojos į petį, dėl ko kilo konfliktas tarp R. B. ir nukentėjusiojo nežino.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. O. parodė, kad jis, M. Č. ir A. S. 2011-07-28 buvo Mažeikiuose prie „( - )“, priėjo vaikinai, kurie buvo A. S. pažystami ir jis su jais nuėjo šnekėtis. Iš pradžių kažką šnekėjosi, po to pasirodė smūgiai ir nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Kur ir kiek buvo suduota smūgių nepamena.

38Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. G. parodė, kad su R. B. yra draugai, 2011-07-28 vakarą ėjo kartu su R. B., eidami pamatė stovintį A. S., kuris kvietė juos prieiti. Jiems prie jo priėjus, pradėjo kalbėtis, A. S. buvo neblaivus ir priminė muštynes, kai sumušė R. B. pusbrolį, po to pradėjo provokuoti R. B.. R. B. trenkė vieną smūgį alkūne į kaklą, o A. S. nugriuvus ant žemės vieną kartą spyrė iš kojos į priekinę kūno dalį.

39Kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir minėtų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad nuteistojo R. B. motyvas, jog jis sudavė smūgius A. S. už tai, kad jis buvo sumušęs R. B. pusbrolį V. Š., laikytinas menkaverte dingstimi, pateisinančią smūgių sudavimą nukentėjusiajam. Liudytojas V. Š. parodė, kad jo konfliktas su A. S. buvo 2010 metų rudenį, tai reiškia, kad nuo šio konflikto iki R. B. smūgių sudavimo A. S. buvo praėję nemažiau nei 6 mėnesiai. Be to liudytojas R. Š. paaiškino, kad jis neprašė, jog R. B. atkeršytų A. S., taip pat jam po įvykio nepaaiškino, kodėl sumušė A. S.. Liudytojas M. Č. parodė, kad pokalbis tarp R. B. ir A. S. vyko draugiškai, A. S. pasisveikino su R. B. ir kartu su juo buvusiais vaikinais. Tai, kad tarp R. B. ir A. S. neįvyko konfliktas parodo ir tai, kad R. B. smūgį A. S. sudavė iš nugaros, taip pat spyrė jam nugriuvus ant žemės.

40Be to R. B. chuliganiškas paskatas patvirtina ir tai, kad nuteistasis nukentėjusiajam pirmą smūgį sudavė iš nugaros, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės jam dar koja spyrė ne mažiau dviejų kartų į veido sritį, kas rodo R. B. aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kadangi smūgius sudavė neįvykus tarpusavio konfliktui t. y. jokios akivaizdžios ir realios dingsties smūgiuoti nukentėjusiajam nebuvo, todėl darytina išvada, jog nuteistojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos.

41Byloje nustatyta, kad dėl R. B. veiksmų t. y. nukentėjusiajam A. S. rankos alkūne suduoto smūgio į sprandą, o nukentėjusiajam nugriuvus, ne mažiau dviejų spyrių koja į veidą, nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas apatinio žandikaulio dešinio kaklelio lūžimas, viršutinio dešinės pusės II-ro danties (kandžio) nuskėlimas, tokiu būdu nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata (24 b. l.). Iš paties nuteistojo R. B., bei liudytojų M. Č., K. P., E. O., J. G. duotų parodymų, matyti, kad R. B. tyčia rankos alkūne sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į sprandą, o šiam nukritus nemažiau dviejų kartų spyrė į veidą, t. y. suvokė savo veiksmų (smūgių sudavimo) pavojingumą, numatė kad dėl šių veiksmų gali kilti pavojingi padariniai ir jų norėjo. Tarp R. B. veiksmų (suduotų smūgių) ir kilusių padarinių (A. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

42Kolegija, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, bei remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, ir jos perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, arba BK 139 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

43Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

44Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko prie įėjimo į „( - )“, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

45Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.).

46Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012)

47Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad R. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta, todėl apeliacinio skundo prašymas dėl nuteistojo išteisinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį netenkintinas.

48Taip pat kolegija daro išvadą, kad nuteistojo versijos, jog nukentėjusysis pats prašė, kad jam būtų suduotas smūgis ir taip atsilyginta už pusbrolio sumušimą, bei kad jie tarpusavio pokalbio metu apsižodžiavo, yra nepagrįstos ir atmestinos, kadangi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (29 b. l.), nurodė, kad jie kalbėjosi apie kažką nereikšmingo, bei kad tarp jų konflikto nebuvo. Šiuos nukentėjusiojo teiginius patvirtina ir liudytojo M. Č. duoti parodymai, kad tarp R. B. ir A. S. pokalbis vyko draugiškai, bei kad A. S. po įvykio nežinojo už ką gavo.

49Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojų J. G. parodymais teismas remiasi iš dalies, kadangi liudytojo duoti parodymai, jog nukentėjusysis A. S. provokavo nuteistąjį R. B., priminė apie muštynes, kai jis primušė R. B. pusbrolį, iš esmės prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams ir kitai baudžiamojoje byloje surinktai medžiagai. Liudytojų S. G. ir Z. O. parodymais teismas nesiremia, kadangi liudytojos pačios tiesiogiai nematė nagrinėjamo įvykio, negali nurodyti reikšmingų įvykiui aplinkybių. Liudytojos S. G. duoti parodymai, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, taip pat atmestini, nes prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumai.

50Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

51BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kad jo draugė gimdys rugpjūčio mėnesį, kad jo turtinė padėtis sunki, kad jis 2010-05-10 buvo prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, 2011-11-07 teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą 55 paromis arešto, šias veikas jis padarė 2011-02-14 ir po to, nors jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėl 2011-07-28 įvykdė šiame nuosprendyje nagrinėjamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad jis administracine tvarka nebaustas, 2010 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2011-11-07 teistas, nuo nuosprendžio įvykdymo buvo pasislėpęs. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų veikų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

52Apeliacinio proceso metu, nuteistasis pateikė jo dukros, gimusios ( - ), gimimo liudijimo kopiją, iš kurio taip pat matyti, kad R. B. yra vedęs. Nuteistasis ir jo gynėjas tiek apeliaciniu skundu, tiek teismo posėdžio metu prašė pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Šiuos nuteistojo ir jo gynėjo argumentus patvirtina byloje esantys duomenys.

53Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos

54Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. atlygino 3599,22 Lt Valstybinei ligonių kasai (133 b. l.); 3000 Lt A. S. (132 b. l.), todėl pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

55Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta dar viena nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam švelnintina paskirta bausmė.

56Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. B. atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertina, kad jis turi mažametį vaiką, kad jo turtinė padėtis sunki, kad administracine tvarka nebaustas, kad 2010-05-10 jis prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje; 2011-11-07 teistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą; atliekant ikiteisminį tyrimą dėl minėtų nusikaltimų padarymų, padarė naujas, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad R. B. yra linkęs nepaisyti įstatymų, nusikalsti, negerbti visuomenės gyvenimo elgesio normų, jo daromi nusikaltimai vis sunkėja, išvadų dėl savo elgesio jis nedaro. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad padarytas apysunkis ir nesunkus nusikaltimai, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

57Dėl BK 75 straipsnio taikymo

58Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas tyčines nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar daugiau nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą ne daugiau kaip ketveriems metams; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

59Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. B. 2010-05-10 prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, po to nepraėjus nei vieneriems metams t.y. 2011-02-14, padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias 2011-11-07 jam paskirta 55 parų arešto bausmė, vykstant ikiteisminiam tyrimui minėtoje byloje 2011-07-28 padarė šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kad R. B. nusikalstamos veikos sunkėja, jo elgesys nesikeičia ir jis toliau daro nusikalstamas veikas, daro išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ir konstatuoja, kad nuteistajam R. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nėra pagrindo.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

61pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį:

62pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

64R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirti – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

66Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-11-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausme, vadovaujantis bausmių keitimo taisyklėmis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

67Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. R. B. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir BK 65 straipsniu, paskirtą... 6. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, jo atliktas pagal 2011-11-07 Mažeikių... 7. Civilinis ieškinys trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt... 8. Nukentėjusiojo A. S. teisių perėmėjo įstatyminio atstovo tėvo A. S., gyv.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. R. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d. apie 00.10 val. ties įėjimo... 11. R. B. taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 28 d. apie 00.10 val. ties... 12. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Vidas Peikštenis prašo... 13. Apeliaciniame skunde nurodo, jog, mano, kad šis nuosprendis buvo priimtas... 14. Apelianto teigimu BPK 20 straipsnio 5 dalis iš teisėjo reikalauja, kad... 15. Be to, apeliantas nurodo, kad įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje... 16. Apeliantas nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog 2011-11-11 nutartimi... 17. Apelianto teigimu, esant tokioms aplinkybėms, kurių teismas iš esmės... 18. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepakankamai gilinosi į baudžiamojoje... 19. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje teigiama, jog teismas atsižvelgė... 20. Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo... 23. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors... 25. Pirmiausiai, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 26. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi... 27. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios... 28. Taip pat apeliantas mano, kad teisėja buvo šališka, kadangi byloje atliko... 29. Dėl nuteistojo kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2... 30. BPK 20 straipsnyje numatyta, kad įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų... 31. Nuteistasis R. B. nuteistas už nesunkų A. S. sveikatos sutrikdymą dėl... 32. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra... 33. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. B. nukentėjusiajam, A. S., sudavė rankos... 34. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas M. Č.... 35. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas V. Š.... 36. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas K. P.... 37. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. O.... 38. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. G.... 39. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą ir minėtų liudytojų parodymus, daro... 40. Be to R. B. chuliganiškas paskatas patvirtina ir tai, kad nuteistasis... 41. Byloje nustatyta, kad dėl R. B. veiksmų t. y. nukentėjusiajam A. S. rankos... 42. Kolegija, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, patikrinusi ir įvertinusi... 43. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 44. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, kad... 45. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies... 46. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali... 47. Kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad R.... 48. Taip pat kolegija daro išvadą, kad nuteistojo versijos, jog nukentėjusysis... 49. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojų J. G.... 50. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės... 51. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad... 52. Apeliacinio proceso metu, nuteistasis pateikė jo dukros, gimusios ( - ),... 53. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59... 54. Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Kolegija, remdamasi šiomis... 55. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta dar viena nuteistojo R. B. atsakomybę... 56. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam R. B.... 57. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 58. Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne... 59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. B. 2010-05-10... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos... 61. pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d.... 62. pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru... 63. R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8... 64. R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2... 66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9... 67. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....