Byla 1-48-562/2016
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Ž. K., I. L., A. L., E. B., D. B., L. D., I. Š., dalyvaujant prokurorui A. M., kaltinamajam A. A. V. ir jo gynėjui advokatui L. S., civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ( - ) atstovei advokatei I. M., specialistui A. N., vertėjoms J. C., I. P.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. V., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 3 dalį, 183 straipsnio 2 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. A. V. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y. jis, nuo 2011-04-27 iki 2011-07-29, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini (toliau - UAB ( - ), į. k. ( - ), registruotos adresu ( - ), Vilniuje, direktoriumi, 2011-05-31 UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, suklastojo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini kasos, pagal 2011-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. EDK12 V. O. tariamai gavo 72 291 Lt (atitinka 20 936,92 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ bei eilutėje „Gavėjo parašas“; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2011-07-05, UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, suklastojo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini kasos, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK14 V. O. tariamai gavo 114 000 Lt (atitinka 33 016,68 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ bei eilutėje „Gavėjo parašas“; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2011-07-05, UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. EDK15, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini kasos, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK15 T. R. tariamai gavo 68 505,80 Lt (atitinka 19 840,65 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ bei eilutėje „Gavėjo parašas“. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu ( - ), Vilniuje, perdavė kasos išlaidų orderius Nr. EDK12, Nr. EDK14 ir EDK15 UAB (duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei E. Š. įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą.

5t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;

6A. A. V. taip pat yra kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: A. A. V. nuo 2011-04-27 iki 2011-07-29, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini (toliau UAB ( - ), į. k. ( - ), registruotos adresu ( - ), Vilniuje, direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę tvarkyti bendrovės turtą, įskaitant pinigines lėšas, veikti UAB (duomenys neskelbtini vardu, turėdamas teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti bendrovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei būdamas atsakingas už grynųjų pinigų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2011-04-27 iki 2011-07-29, pasisavino UAB (duomenys neskelbtini einamojoje kasose buvusius grynuosius pinigus, o būtent: 2011-05-31 UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, pagal 2011-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. EDK12, išrašytą V. O. vardu, išmokėjo sau iš kasos 72 291 Lt (atitinka 20 936,92 Eur) grynųjų pinigų; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-07-05, UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK14, išrašytą V. O. vardu, išmokėjo sau iš kasos 114 000 Lt (atitinka 33 016,68 Eur) grynųjų pinigų; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-07-05, UAB (duomenys neskelbtini patalpose, adresu ( - ), Vilnius, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK15, išrašytą T. R. vardu, išmokėjo sau iš kasos 68 505,80 Lt (atitinka 19 840,65 Eur) grynųjų pinigų, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini ūkinėje ir einamojoje sąskaitose buvusias bei jam pagal kasos išlaidų orderį išduotas pinigines lėšas bendrai 254 796,80 Lt (atitinka 73 794,25 Eur) sumai, tuo UAB (duomenys neskelbtini padarė didelę – 254 796,80 Lt (atitinka 73 794,25 Eur) turtinę žalą. A. A. V. kaltinimas pareikštas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

7Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies

8Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

9Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. V. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir parodė, kad V. O. pažįsta daug metų. UAB (duomenys neskelbtini įsteigė 2009 ar 2010 metais prekybai buitine chemija. Pasidalino su V. O. po 50 proc. akcijų. Taip pat įsteigė įmonę Kijeve, pasidalindami po 50 proc. akcijų. Lietuvoje nebuvo jokios perspektyvos prekiauti, pradėjo prekes vežti į Ukrainą. Įmonėje nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų. Su V. O. prasidėjo nesutarimai dėl Ukrainos, nes per ilgas pinigų grąžinimo terminas, 140 tūkstančių eurų buvo investuota, bet neatsimena nuo kada pradėjo strigti ši suma. Vėliau jie formaliai akcininke paskyrė V. O., nes akcijų jai nepardavė, tik registre įformino, kad ji turi 100 procentų akcijų tam, kad gautų banko paskolą, kurią panaudojo verslui, t. y. skalbimo miltelių pirkimui ir jų vežimui į Ukrainą. V. tapus akcininke, įmonės direktoriumi buvo T. R., kai jis atsisakė - susitarė, kad direktoriumi bus jis (A. A. V.). Nurodė, kad D. R. grynais sumokėjo baltarusui, o grįžus į Vilnių, visą pinigų sumą jie įnešė į banką. Pinigai iš D. R. buvo gauti realiai. Jis pasirašė vekselius 54 tūkst. litų sumai, kurią ir nurodė D. R.. 2011 metų vasaros pradžioje, praėjus mėnesiui po vekselių pasirašymo, V. O. nieko jam neaiškinęs pranešė, kad jis yra atleistas iš direktoriaus pareigų. Jis bandė aiškintis, nes visi jo pinigai buvo investuoti. Sužinojęs apie tai, kad yra atleistas iš direktoriaus pareigų, neperdavė įmonei visų dokumentų todėl, kad jis dar buvo įmonės direktoriumi ir tuo metu tai įrodė.. Jis neperdavė naujai įmonės direktorei įmonės kasos likučio, nes kasoje pinigų nebuvo. Jis nieko negali paaiškinti apie išrašytą kasos išlaidų orderį 70 291 Lt sumai, nes buvo daug išrašyta orderių, kam išmokėta ši suma - nežino. Kasos orderius išrašydavo jų buhalterė, jis į tokias smulkmenas nesigilino. Jis neginčija, kad ant šių dokumentų yra jo parašai. Neatsimena, koks buvo išmokėtų pinigų - 72 tūkstančių, 114 tūkstančių ir virš 80 tūkstančių litų pagrindas. Buhalterė sakė, kad reikia sutvarkyti apskaitą, nes ji tvarkė kasos išlaidų orderių apskaitą, o jis pasirašė kaip gavėjas. Jam buvo paaiškinta, kad tai tik buhalteriniai dalykai, formalumas, buhalterė sakė, kad buhalteriją galima pataisyti ir ją atstatyti ir jis buhaltere pasitikėjo. Nemano, kad tai yra fiktyvios sąskaitos. Jis nepasisavino tų pinigų, kurie buvo neva jo žinioje, nors buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai asmenims ir jie tvirtino, kad tų pinigų negavo, tai todėl, kad tų pinigų nebuvo. Todėl apie tai, kad kaltinamajame akte parašyta, jog jis pasisavino 255 tūkstančių litų ir kur dingo dar 100 tūkstančių litų, gali pasakyti, kad jie negalėjo nei dingti, nei atsirasti, nes, kaip jau minėjo, jų nebuvo.

10Pažymėtina, kad esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini vadovas nuo 2009-12-21 iki 2011-05-05 buvo T. R., bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2011-05-05 iki 2012-01-18 – kaltinamasis A. A. V., nuo 2012-01-18 – V. O. (t. 1, b. l. 14-18, t. 4, b. l. 4-5). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini vienintelė akcininkė nuo 2010-08-30 yra V. O. (t. 4, b. l. 105). SoDros duomenimis UAB (duomenys neskelbtini dirba(o): V. O. nuo 2012-01-20; V. O. nuo 2011-03-28 iki 2011-10-12 ir nuo 2012-01-20; T. R. nuo 2009-12-15 iki 2011-04-26; V. A. A. nuo 2011-03-07 iki 2011-07-29 (t. 4, b. l. 7). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-480-534/2012) ieškovės V. O. ieškinys patenkintas ir pripažintas negaliojančiu 2011-07-08 A. A. V. sudarytas ir pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui Juridinių asmenų registravimo skyriui UAB (duomenys neskelbtini akcininkų sąrašas (t. 1, b. 1. 82-83). VĮ Registrų centro duomenimis UAB ( - ) vadovė nuo 2010-05-20 iki 2011-07-12 buvo I. M., nuo 2011-07-18 – A. A. V. (t. 1, b. l. 66, t. 4, b. l. 1-3). Vienintelė akcininkė nuo 2010-10-28 yra Z. R. (t. 4, b. l. 53). Taigi pagal bylos aplinkybes kaltinamasis atitiko specialius subjekto požymius kaltinime nurodytu laikotarpiu.

11Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą 2012-11-28 UAB (duomenys neskelbtini ir UAB ( - ) patalpose, adresu ( - ), paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, tarp jų ir 2011-07-05 kasos pajamų orderis EDK Nr. 63, Kasos išlaidų orderiai: 2011-05-31 Nr. EDK 12, 2011-07-05 Nr. EDK 15, 2011-07-05 Nr. EDK 14 (t. 2, b. l. 75- 80). Nustatyta, kad 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK14 nurodyta, jog jis išrašytas 114 000 Lt sumai, pagrindas „V. O. atsiskaitytiniai“, orderyje prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko pažymėtose vietose yra parašai (t. 1, b. l. 37; t. 2, b. l. 80); 2011-05-31 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK12 nurodyta, kad jis išrašytas 72 291 Lt sumai, pagrindas „V. O.“, orderyje yra parašai prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko (t. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 78); 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK 15 nurodyta, kad jis išrašytas 68 505,80 Lt sumai, pagrindas „T. R. dalinis įsiskolinimo grąžinimas“, orderyje yra pasirašyta prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 79). VMI 2012-02-22 Operatyvaus patikrinimo (pažyma Nr. (4.65)-448-346) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini kasininko pareigas nuo 2011-04-26 atliko A. A. V.. Patikrinus įmonės kasos dokumentus nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose nėra kasininko ir gavėjo parašų, neįrašyta gautoji suma žodžiais: 2011-05-31 pagal Kasos išlaidų orderius Nr. EDK 12, 2011-07-05 Nr. EDK 14, 2011-07-05 Nr. EDK 15 iš viso be gavėjo parašo atsiskaitytinai išlaiduota iš įmonės kasos 254 796,80 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punktu, jeigu kasos išlaidų orderyje nėra gavėjo parašo laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pagal pateiktą bendrovės atskaitingų asmenų apskaitos registrą 2011-11-30 bendrovės skola atskaitingiems asmenims sudaro 134 088,57 Lt (iš to skaičiaus atskaitingam asmeniui A. A. V. skola 133 055,25 Lt) (t. 5, b. l. 3-5). Byloje taip pat pateiktas 2011-07-05 kasos pajamų orderis Serija EDK Nr. 63, kuriame nurodyta, kad iš A. V. pagal vekselį ( - ) priimta 150 000 Lt suma. Nurodyta, kad gavo kasininkas A. V.. Pasirašyta prie Vyr. buhalterės E. Š. ir kasininko A. V. (t. 1, b. l. 58; t. 2, b. l. 77). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimu pripažintas negaliojančiu 2011-07-15 UAB (duomenys neskelbtini, UAB ( - ) naudai išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 150 000 Lt sumai (t. 2, b. l. 38-39). Sprendime konstatuota, jog vekselio išrašymas buvo vykdomas vienintelio akcininko, t. y. V. O. sprendimo valia, o ne direktoriaus, kuriuo tuo metu buvo A. A. V., sprendimu. A. A. V. išrašydamas ginčo vekselį, veikė tiek vekselio davėjo UAB (duomenys neskelbtini, tiek vekselio turėtojo UAB ( - ) vardu.

12VMI 2012-02-22 Operatyvaus patikrinimo duomenys (pagal UAB ( - ) bankų sąskaitų išrašus) patvirtina, kad nuo 20110-09-01 iki 2011-11-30 A. A. V. atlikdavo operacijas grynais pinigai, t. y. įnešdavo bei išimdavo pinigus iš bendrovės sąskaitų bankuose. A. A. V. atliekamos banko operacijos bendrovės apskaitoje užregistruotos atskaitingo asmens sąskaitoje Nr. 2561. Pagal UAB ( - ) pateiktą atskaitingų asmenų registrą, 2011-12-31 dieną bendrovės įsiskolinimas atskaitingam asmeniui sudaro – 214 468,26 Lt, t. y. A. A. V. asmeniniais pinigais finansavo bendrovės ūkinę komercinę veiklą. Grynųjų pinigų skolinimas iš šio fizinio asmens į bendrovės apskaitą neįtrauktas, paskolos sutartys patikrinimui nepateiktos (t. 5, b. l. 8-12).

13Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-04-08 Specialisto išvadoje, atlikus UAB (duomenys neskelbtini ūkinės finansinės veiklos tyrimą (t. 2, b. l. 114-119), konstatuota, kad tyrimui pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini vardu kasos pajamų orderiuose: 2011-07-31 Nr. EDK 60 – 72 291 Lt sumai ir 2011-07-05 Nr. EDK 63 – 150 000 Lt sumai, nurodyti UAB (duomenys neskelbtini privalomi rekvizitai, šalia įnešusio į kasą pinigus asmens - UAB (duomenys neskelbtini direktoriaus A. V. pavardės yra parašas, šią 222 291 Lt (72 291+150 000) sumą apskaitė UAB (duomenys neskelbtini buhalterinės apskaitos registre Nr. 2730 “Kasa“ ir padidino pinigų likutį kasoje. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad negalima patvirtinti, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini vardu įformintus kasos išlaidų orderius (2011-05-31 Nr. EDK 12, 2011-07-05 Nr. EDK 14, 2011-07-05 Nr. 15 iš viso 254 796,80 Lt sumai), piniginės lėšos nurodytiems asmenims, t.y. V. O., V. O. ir T. R. iš UAB (duomenys neskelbtini kasos buvo išmokėtos. Iš buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, buhalterinės apskaitos registro „Kasa“ nustatyta: 56 808,98 Lt kasos pinigų likutis 2011-05-01; 225 879,77 Lt (222 291,00+3 200,00+388,77) kasos pajamos apskaitytos pagal įformintus kasos pajamų orderius: 279 982 Lt (1 100+4 085,20+20 000+254 796,80) kasos išlaidos apskaitytos pagal įformintus kasos išlaidų orderius, iš jų: 254 796,80 Lt pagal KIO: EDK 12-72 291 Lt V. O., EDK I4-114 000 Lt V. O., EDK15 – 68 505,80 Lt - T. R.; 20 000 Lt pagal KIO EDK 17-A. V.; 1 100,00 Lt piniginės lėšos įneštos iš kasos į banko sąskaitą; 4 085,20 Lt išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams. 2 706,75 Lt (56 808,98+225 879,77+279 982,00) kasos pinigų likutis 2011-07-31. Nurodyta, jog galima teigti, kad tiriamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini įforminusi kasos išlaidų orderius (EDK 12-72 291 Lt, EDK 14-114 000 Lt, EDK 15-68 505,80 Lt) turėjo galimybę išmokėti pinigus V. O., V. O. ir T. R.. Atsakant į klausimą dėl piniginių lėšų pajamavimo ir nurašymo į išlaidas pagrįstumo, konstatuota, kad minėtuose kasos išlaidų orderiuose (iš viso 254 796,80 Lt sumai) nenurodyti ir tyrimui nepateikti kiti dokumentai, pagrindžiantys piniginių lėšų iš įmones kasos išmokėjimą, t. y. prašymai išduoti pinigus, sąskaitos ir kiti dokumentai. Išvada taip pat nustatyta, kad bylai aktualiu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ( - ) E. Š.. Tyrimui pateiktose UAB (duomenys neskelbtini darbo sutartyse, įmonės vadovo įsakymuose nenurodytas darbuotojas paskirtas UAB (duomenys neskelbtini kasininko pareigoms užimti. Tiriamu laikotarpiu, UAB (duomenys neskelbtini vardu įformintuose kasos pajamų orderiuose, eilutėje „Gavo kasininkas“ nurodyta UAB (duomenys neskelbtini direktoriaus A. V. pavardė ir šalia parašas. Pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 28 p. nuostatą: „Įmonėse, kuriose neprivaloma buhalterinės apskaitos tarnyba ir nėra kasininko pareigybės, kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį tik vienoje vietoje pasirašo šių įmonių vadovai. Jie nustato atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką ir terminus.“ Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini kasos dokumentuose (kasos pajamų ir išlaidų orderiuose) šalia direktoriaus A. V. pavardės yra parašas. Pažymėtina, kad išvadoje konstatuota, jog atlikus UAB ( - ) tiriamojo laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus, užduotyje nurodytų klausimų apimtyje, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų dėl kurių nebūtų galima nustatyti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatyta (t. 2, b. l. 114-143). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-30 Ekspertizės akte Nr. 11-838 (15) taip pat konstatuota, kad iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini 2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų galima nustatyti bendrovės veiklą, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Ekspertizės akte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini pagal kasos išlaidų orderius, be pateisinamųjų dokumentų, fiziniams asmenims išmokėjo 254 796 Lt (73 794,02 Eur), tame tarpe: 2011-05-31 KIO Nr. EDK 12 – 72 291 Lt (20 936,92 Eur), V. O. vardu; 2011-07-05 KIO Nr. EDK 14 – 14 000 Lt (33 016,68 Eur), T. R. vardu; 2011-07-05 KIO Nr. EDK 15 – 68 505 Lt (19 840,42 Eur), V. O. vardu, kartu nurodant, kad ekspertas neturi galimybės nustatyti, ar pagal šiuos orderius pagrįstai buvo atliekami mokėjimai, kadangi prie šių kasos išlaidų orderių nepridėti pateisinamieji dokumentai. Atsakant į klausimą „Ar UAB (duomenys neskelbtini kasoje turėjo tiek piniginių lėšų, kiek buvo išmokėta pagal UAB (duomenys neskelbtini kasos išlaidų orderius 2011-05-31 Nr. EDK 12, 2011-07-05 EDK 14, 2011-07-05 Nr. EDK 15“, nurodyta, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini kasos dokumentus ir kasos knygą 2011-05-31 dienos dokumentinis kasos likutis sudarė 127 747,01 Lt (36 998,09 Eur) ir bendrovė galėjo 2011-05-31 dieną išmokėti 72 291 Lt (20 936,92 Eur) grynųjų pinigų V. O. vardu; 2011-07-05 bendrovės dokumentinis kasos likutis sudarė 184 212,55 Lt (53 351,64 Eur) ir bendrovė galėjo 2011-07-05 dieną išmokėti V. O. vardu 114 000 Lt ir T. R. vardu 68 505,80 Lt (19 840,42 Eur) (t. 6, b. l. 135-146).

14Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. O. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje nusipirko UAB (duomenys neskelbtini akcijas, o rugsėjo mėn. - įregistruota kaip akcininkė. Po 30 procentų akcijų pirko iš savo tėvo V. O. ir A. A. V., likusias – iš A. I.. Pasirašant sutartis kiekvienam akcininkui sumokėjo po 10 000 Lt grynaisiais. 2011 m. per registrų centrą sužinojo, kad ji nėra 100 procentų valdanti akcijas, nuo ko prasidėjo konfliktas su kaltinamuoju. Dėl kasos išlaidų orderio 72 291 Lt sumai liudytoja parodė, jog tų pinigų ji negavo, nes nebuvo akcininko sprendimo, jos parašų ant kasos išlaidų orderio nėra. Pagal kitus kasos išlaidų orderius, dėl kurių pareikštas kaltinimas, pinigai nebuvo išmokėti. Pirmą kartą tuos pajamų orderius pamatė pasiimant dokumentus mokesčių inspekcijoje. Dėl 150 000 Lt paskolos iš UAB ( - ) ji sužinojo tik iš antstolio. Nurodė, kad įmonei pinigus skolino, jie buvo jai grąžinami, po to vis tiek kažkiek pinigų buvo įnešama. Ji nereikalavo iš A. A. V., kad tuos pinigus jai grąžintų, pinigai buvo skirti UAB (duomenys neskelbtini veiklai vykdyti. Ji į bendrovę įnešė apie 90 000 Lt, apie tai, kad reikalingi papildomi pinigai - sužinodavo iš tėvo. Tuo metu, kai įnešdavo pinigus, buvo vienintelė akcininkė. A. A. V. jai pinigų nėra davęs, vieną kartą yra pavežęs į banką, kai ji įnešė 10 000 eurų. Jai tapus direktore, įmonė veiklos nebevykdė, pinigai nebebuvo įnešami. Po to, kai tapo direktore, iki šiol neturi visų dokumentų, negali tiksliai pasakyti, kokia yra buhalterinė padėtis. Jai žinoma, kad kaltinamasis įnešinėdavo pinigus į sąskaitas, tačiau nežino, kiek įmonė jam skolinga, jis daug ir nuiminėjo. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) parodė, kad perduotoje apskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini skolinga A. A. V. 331 000 Lt. Apie tai jam buvo pranešta raštu 2013-09-30, tačiau jis sąmoningai laiško iš pašto neatsiėmė. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad A. A. V. įnešdavo pinigus, tačiau nepatvirtina, jog tai jo asmeniniai pinigai, nes jam būdavo išmokami pinigai iš įmonės kasos, taip pat jis gaudavo pinigus iš kitų įmonių už parduotas prekes (t. 1, b. l. 87-88). Teisme V. O. pažymėjo, kad teiginį, jog A. A. V. buvo išmokami gryni pinigai iš kasos pagrindžia dokumentai, kurie yra išlikę ir kurie pateikti mokesčių inspekcijai. Be to, prasidėjus konfliktinei situacijai, kai direktorius buvo kaltinamasis, jie gavo iš Latvijos įmonės pranešimą, kad jie pervedė UAB (duomenys neskelbtini pinigus. Kiek ji pamena, apie 20 000 eurų, tačiau partneris teigė negavęs prekių.

15Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad ji dirbo UAB ( - ). A. A. V., V. O. ir dar keli akcininkai įkūrė naują firmą ir paprašė jos laikinai pabūti direktore, tačiau realiai ji direktore nebuvo. Apie tai, kad buvo išrašytas vekselis, ji nežino. Jai būnant direktore, A. A. V. ir V. O. santykiai buvo neblogi.

16Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. R. parodė, kad ji dirbo sandėlininke, kaltinamasis buvo jos viršininkas. Sandėlyje buvo saugomi skalbimo milteliai. Prekes atveždavo krovininė mašina, o dokumentus gaudavo iš buhalterijos elektroniniu paštu arba atveždavo, tačiau kas – neprisimena. V. O. bendrovėje buvo viršininkas, jis ir pakvietė ją dirbti. Nei kaltinamasis, nei V. O. be jos užeiti į sandėlį ir paimti prekes negalėjo, ji išduodavo prekes. Sandėlio ataskaitas ir kitus dokumentus ji perduodavo buhalterijai. Jos darbo laikotarpiu buvo daryti patikrinimai, tačiau jokių trūkumų nenustatyta.

17Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, kad 2012 m. jos įmonė buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini dėl buhalterinių paslaugų. UAB (duomenys neskelbtini direktore buvo V. O.. UAB (duomenys neskelbtini veiklos nevykdė, kasa buvo areštuota antstolių, pinigų judėjimo nebuvo. Balansas už 2011 m. nebuvo padarytas, nes nebuvo buhalterinių dokumentų, dėl to negalėjo padaryti ir 2012 m. balanso. Bendradarbiavimo sutartis maždaug po metų buvo nutraukta, nes jokios veiklos nebuvo. Apie kasos išlaidų orderius T. R., V. O., V. O. išmokėtus pinigus, suteiktą paskolą jai nieko nėra žinoma.

18Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. O. parodė, kad iš pradžių santykiai su kaltinamuoju buvo geri, vėliau prasidėjo konfliktai. 2010 m. rugsėjo mėn. jis su A. I. ir A. A. V. dėl lėšų trūkumo pardavė UAB (duomenys neskelbtini akcijas jo dukrai V. O.. Jis akcijas pardavė už 10 000 Lt, kiti, kaip supranta, už tą pačią kainą. Jis nematė, kad kitiems buvo sumokėta, nes buvo atsiskaityta su kiekvienu atskirai. Kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini direktoriaus pareigas ėjo iki 2011 m. rugsėjo mėn., vėliau direktore buvo paskirta V. O., nes sužinojo, kad jis pradėjo dirbti nesąžiningai, išiminėti pinigus, perrašė akcijas savo sutuoktinei. UAB ( - ) gavo paskolą, už paskolą buvo užstatytas turtas. Dėl UAB (duomenys neskelbtini vekselių jam žinoma. Apie kasos išlaidų orderį 114 000 Lt sumai sužinojo tik kai mokesčių inspekcija atliko patikrinimą. Pinigai išmokėti jam nebuvo. Kad dukrai buvo išrašytas kasos išlaidų orderis 72 291 Lt sumai - taip pat nežinojo, pinigų ji negavo. Kiek jam teko matyti dokumentus, kol buvo geri santykiai, jo paties įneštų pinigų suma buvo apie 150 000 Lt. Kad bendrovė jam grąžintų įneštas sumas - su A. A. V. pokalbio nebuvo. Jis nesigilino į įmonės veiklą. Realiai jos vadovas buvo kaltinamasis. A. A. V. taip pat įnešinėjo pinigus, A. I. pinigų neturėjo. Pinigus jie įnešinėdavo grynaisiais, įnešimas vyko perduodant pinigus direktoriui, jis su buhaltere formino dokumentus. Dokumentų, patvirtinančių pinigų perdavimą, negaudavo. Vienu metu direktorius buvo T. R., vėliau A. B.. T. R. realiai nėjo direktoriaus pareigų, jas ėjo A. A. V.. Po to, kai akcijos buvo parduotos jo dukrai V. O., dar kurį laiką tos įmonės veikla užsiiminėjo jis ir kaltinamasis. Jis atsiskaitymams vykdyti įmonės vardu iš jos kasos pinigų nėra gavęs. Įmonės kasos nėra matęs, nesidomėjo, kiek joje yra pinigų. Pas kaltinamąjį grynųjų pinigų iš kasos taip pat nėra matęs. UAB (duomenys neskelbtini, jo skaičiavimais, skolinga 300 000 Lt. Tie pinigai buvo investuoti į verslą.

19Apklaustas teismo posėdyje liudytojas T. R. parodė, kad jis laikotarpiu 2010-2011 m. buvo UAB (duomenys neskelbtini direktoriumi, kuriuo buvo paskirtas dėl giminystės ryšių. Jis bendrovei nevadovavo, buvo akcininkų A. A. V. ir V. O. statytinis. Šie akcininkai ir buvo realūs vadovai. Nežino, pas ką buvo bendrovės grynieji pinigai. Pas jį pinigų nebuvo, pinigus gaudavau iš jų. Apie kitiems išmokėtas lėšas nieko nežino. Kol buvo direktorius, bendrovėje ūkinių finansinių operacijų dokumentus pasirašinėjo jis, pasirašyti duodavo Natalija, akcininkai. Taip pat įnešinėjo pinigus, duotus A. A. V. ir V. O., į banko sąskaitą. Kad pinigai iš akcininkų būtų įnešinėjami į įmonės kasą, nežino. Kasos, seifo, kuriame būtų laikomi grynieji pinigai, nėra matęs. Vėliau akcijos buvo perrašytos V. O., kad įmonė gautų banko paskolą. Akcijos nebuvo parduotos, jos buvo perrašytos. Taip pat nurodė, kad kasos išlaidų orderio pagrindu jis pinigų negavo. Nežinojo, kad buvo išrašytas toks kasos išlaidų orderis.

20Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) parodė, kad V. O. jis pažįsta labai seniai. V. O. jo paklausė, ar jis gali jo draugui, UAB (duomenys neskelbtini direktoriui A.A. V., paskolinti kiek nors pinigų, kurie bus panaudoti įmonės verslui. A. A. V. jis asmeniškai nepažinojo. Kadangi jis V. O. pasitikėjo, sutiko paskolinti pinigų. Susitikus su A.A. V., jis jam pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini' reikia apyvartinių lėšų, kurios bus naudojamos vystyti verslą ir prašė jo, kad jis paskolintų apie 50 000 litų. A.A. V. žadėjo suteikti UAB (duomenys neskelbtini produkcijos tiekėjo teises. Jis patikėjo A.A. V. ir 2011-06-01, būnant kavinėje, Ašmenų miestelyje, jis A. A. V. paskolino smulkiomis kupiūromis apie 16 200 eurų (apie 56 000 litų), kuriuos perdavė jam į rankas. Perduodant pinigus tuo metu be jo ir A. A. V., buvo V. O., kuris matė pinigų perdavimą. A. A. V. parodė UAB (duomenys neskelbtini akcininkės V. O. sprendimą pasiskolinti piniginių lėšų įmonės vardu. Šie paskolinti pinigai priklausė jam asmeniškai, juos jis kaip indėlį laikė Baltarusijos banke „Belagroprombank“ ir išgrynino tą pačią dieną, kada perdavinėjo A. A. V.. Dėl paskolintų pinigų A. A. V. UAB (duomenys neskelbtini vardu pasirašė penkis vekselius skirtingomis sumomis, t.y. 12 240 Lt, 12 240 Lt, 12 240 Lt, 17 700 Lt ir dar vieną vekselį maždaug porai tūkstančių litų. Pastarojo vekselio sumos neatsimena, jo išsisaugojęs neturi, nes notaras jo nepatvirtino, kadangi vekselyje neteisingai buvo įrašyta suma žodžiais. Paskolintos sumos jam nei UAB (duomenys neskelbtini, nei A. A. V. negrąžino. Dėl neapmokėtų vekselių jis kreipėsi į notarą ir antstolį, kuris išdavė vykdomuosius įrašus dėl keturių vekselių, kurių bendra suma sudaro 54 420 litų. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi jis minėtą UAB (duomenys neskelbtini skolą pagal keturis notaro patvirtintus vekselius sumai 54 420 litų perleido įmonei UAB ( - ), kuri jam šią sumą sumokėjo. UAB (duomenys neskelbtini versle jis realiai taip ir nedalyvavo (t. 2, b. l. 53-61).

21Liudytojo nurodytas aplinkybes dėl suteiktos paskolos patvirtina ir pateikti vekseliai. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas neprotestuotinas paprastasis vekselis Nr. 2011/06-7, išrašytas 2011-06-01, kuriame nurodyta, kad pagal šį neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB (duomenys neskelbtini, atstovaujama direktoriaus A. A. V., veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau – Vekselio davėjas) įsipareigoja sumokėti iki 2011-11-30 D. J. R. (toliau – vekselio turėtojas) 17 700 Lt. Mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Vekselio padengimas: grynais pinigais nurodytu adresu. Vekselio davėjo vardu pasirašyta prie UAB ( - ) direktoriaus A. A. V. (t. 2, b. l. 55); neprotestuotinas paprastasis vekselis Nr. 2011/06-4, išrašytas 2011-06-01, kuriame nurodyta, kad pagal šį neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB ( - ), atstovaujama direktoriaus A. A. V., veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau – Vekselio davėjas) įsipareigoja sumokėti iki 2011-11-30 D. J. R. (toliau – vekselio turėtojas) 12 240 Lt. Mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Vekselio padengimas: grynais pinigais nurodytu adresu. Vekselio davėjo vardu pasirašyta prie UAB ( - ) direktoriaus A. A. V. (t. 2, b. l. 57); Neprotestuotinas paprastasis vekselis Nr. 2011/06-6 ( išrašytas 2011-06-01), kuriame nurodyta, kad pagal šį neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB (duomenys neskelbtini, atstovaujama direktoriaus A. A. V., veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau – Vekselio davėjas) įsipareigoja sumokėti iki 2011-11-30 D. J. R. (toliau – vekselio turėtojas) 12 240 Lt. Mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Vekselio padengimas: grynais pinigais nurodytu adresu. Vekselio davėjo vardu pasirašyta prie UAB ( - ) direktoriaus A. A. V. (t. 2, b. l. 59). Neprotestuotinas paprastasis vekselis Nr. 2011/06-5 (išrašytas 2011-06-01), kuriame nurodyta, kad pagal šį neprotestuoriną paprastąjį vekselį UAB (duomenys neskelbtini, atstovaujama direktoriaus A. A. V., veikiančio pagal bendrovės įstatus (toliau – Vekselio davėjas) įsipareigoja sumokėti iki 2011-11-30 D. J. R. (toliau – vekselio turėtojas) 12 240 Lt. Mokėjimo vieta nurodyta ( - ). Vekselio padengimas: grynais pinigais nurodytu adresu. Vekselio davėjo vardu pasirašyta prie UAB ( - ) direktoriaus A. A. V. (t. 2, b. l. 61).

22Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad A. A. V. ir V. O. siūlymu nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. tvarkė UAB (duomenys neskelbtini ir UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Pradžioje apyvarta buvo labai sudėtinga, tos įmonės neturėjo pinigų, jos buvo persipynusios tarpusavyje finansiškai. Kadangi UAB ( - ) neturėjo pinigų, pinigus pagal dokumentus mokėjo A. A. V., V. O., V. O., T. R.. Buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Jai buvo pasakyta, kad buvo išrašytas vekselis, UAB ( - ) perdavė 150 000 Lt UAB ( - ), buvo išrašytas pajamų orderis, tačiau pinigų ji nematė, nedalyvavo juos išmokant. A. A. V. atliko kasininko pareigas. Dėl 72 291 Lt išmokėjimo V. O., 114 000 Lt – V. O. ir 68 505,80 Lt – T. R. liudytoja parodė, kad pačių pinigų perdavimų nematė, todėl negali pasakyti, ar šie asmenys gavo pinigus. Ji matė, kad ant kasos išlaidų orderių yra ne gavėjų, o A. A. V. parašai, tačiau ji tik fiksuodavo pateiktus dokumentus apskaitoje, tikrinti parašus yra ne jos kompetencija. Be to, A. A. V. turėjo teisę iš įmonės išsiimti pinigus. Negali pasakyti kas išrašė 2011-07-05 kasos orderį. Jį tuščią išrašė ji. Pasirašė, kai gavo iš kaltinamojo atgal su parašu. Pasirašant matė, kad yra parašas. Parašų tikrumo ji nerinko, neklausė ar tikrai pasirašė jį pasirašęs asmuo. Kas mėnesį jai atveždavo dokumentus už mėnesį, tada ji juos žiūrėdavo ir pasirašydavo. Kasos išlaidų orderį dėl 108 505 T. R. išrašė ji ir atidavė nepasirašiusi, be vadovo ir gavėjo parašų, nes matė, kad T. R. buvo įnešęs į banko sąskaitą tokią sumą pinigų. Tai matėsi iš išrašų. Kai šį orderį kaltinamasis gražino su savo ir gavėjo parašais, ji pasirašė. Dokumentus jai paprastai atveždavo V. O., o kas konkrečiai atvežė minėtus dokumentus, negali pasakyti, kartais ir pati užvažiuodavo. Ji taip pat išrašė 2011-05-21 orderį V. O. dėl 72 000, tuščią, be parašų, tuščią, pagal pateiktus dokumentus. Pagal dokumentus buvo ir V. O. ir kaltinamasis įnešę grynuosius pinigus į banko sąskaitą. Paprastai žiūri, ar yra gavėjo parašas ant kasos išlaidų orderio. Jei kasos išlaidų orderį pateiktų be gavėjo parašo, aiškintųsi, kodėl gavėjo parašo nėra. Pagal įmonės dokumentus, tiek V. O., tiek A. A. V. buvo savo vardu į banko sąskaitą įnešę savo grynuosius pinigus, kai kasoje atsirado pinigų, ji pasiūlė arba vienam, arba kitam pinigus gražinti. Negali pasakyti kiek tada buvo kasoje pinigų. Du kasos išlaidų orderius arba R., arba V., arba kaltinamajam išrašyti pasiūlė ji, o dėl V. O. nežino. Iš dokumentų matė, kad V. parašė kasininkės sprendimą/protokolą, kad tokiai sumai A. V. turi pasirašyti vekselį žmogui, kurio pavardės neatsimena, bet pinigų, kiek ji suprato, nebuvo. A. V. pasakė, kad pinigų jis nematė. Kodėl taip buvo padaryta, nežino. Taip pat nežino, kodėl V. O. pagal kasos išlaidų orderį išmokami pinigai 05-31, o vekselis buvo išrašytas 06-01, t. y. akcininkei išmokami pinigai prieš pasirašant vekselį. Pačių grynųjų pinigų ji neišdavinėjo, nepriėminėjo ir nematė, ji tik matė dokumentus, nes bendrovės kasą tvarkė A. V.. V. išmokėti pinigai ne šiaip sau, tokiai sumai ji buvo iš D. R. paėmusi prekes. Vekselis paimtas kaip garantas, kad jo prekės nepražus, nedings, buvo toks susitarimas. Tai girdėjo iš kalbų ofise, jai parodė protokolą/sprendimą ir paaiškino, kad pinigai nėra gauti. Ji turi savo ofisą, bet jei būdavo ekstra klausimas, ji atvažiuodavo į įmonės ofisą. Pagal tvarką ji gauna banko išrašus, iš kurių matyti koks žmogus kiek įnešė. Visus dokumentus tikrina kasisninkas, o ji gauna kasos išlaidų ir pajamų orderius. Matė vekselį, kvitus, akcininkų sprendimą, pačių pinigų nematė. Šios operacijos esmės ji nežino, reikėtų klausti D. R.. Kiek pamena ir V. O. yra įnešusi pinigų į banko sąskaitą, kiek – neatsimena, ar buvo skola negali pasakyti be dokumentų, į kasą pinigų neįnešinėjo. Įmonė turėjo priimti vekselį iš D. R.. Kiek ji žino, jis realiai pinigų neskolino, bet laikė prekes V. O. sandėlyje. A. V. į sandėlį nebuvo įleidžiamas. Buvo net bandymas su policija patekti į tą sandėlį, pažiūrėti ir grąžinti tas prekes. Todėl vekselis buvo kaip užtikrinimas. Iš V. O. bendrovė negali šiuo metu reikalauti 72 000. Išrašydama 2011-07-05 kasos pajamų orderį pagal vekselį UAB ( - ), matė patį vekselį. Gali būti datos spausdinimo klaida, gal turėjo būti 15 d. Jei teismas nurodytų, kad UAB ( - ) vekselio nebuvo, pinigų nebuvo, ji jį panaikintų. Tai taip pat reiškia, kad negalėjo būti ir išmokėjimų. Pirmiausiai ji panaikintų kasos pajamų orderį, po to išmokėjimus T. R. ir V. O., nes nebuvo pinigų. Nurodė, kad „buhalteriškai“ sutvarkyti, reiškia, kad žmonės įnešinėjo savo pinigus įmonės veiklai vystyti, todėl atsiradus pinigų, jie turėjo teisę pinigus susigražinti.

23Apklaustas teismo posėdyje specialistas A. N. parodė, kad jis atliko užduotį ir pateikė specialisto išvadą Nr. 41. Kasos pajamų orderiai buvo apskaityti pagal įstatymą, jos yra nustatytos tvarkos, visi reikalavimai buvo išlaikyti, pažeidimų nėra. Pagal du pajamų orderius buvo padidintos pajamos, pagal išlaidų orderius yra sumažintos pajamos. Likutis buvo 2 706,75 Lt. Galima manyti, kad buvo pažeista tvarka, jeigu V. O. negavo pinigų, o juos paėmė kitas asmuo. Pažymėjo, kad yra avansinis mokėjimas, kurį galima atlikti ankščiau, todėl ir data skiriasi vekselyje.

24Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. V. parodė, kad iš UAB (duomenys neskelbtini 2011 metų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų galima nustatyti bendrovės veiklą, finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, struktūrą. Nustatyti tam tikri pažeidimai, kurie įtakos nustatant nuosavą kapitalą, finansinę būklę - neturi. Atsakant į 5 klausimą, nurodyta, kad pagal šį vekselį gauti 150 000 Lt faktiškai buvo kasoje, t. y. pinigai buvo užpajamuoti pagal kasos pajamų orderį, nurodyti kasos knygoje. Tai reiškia, kad operacija yra užfiksuota apskaitos registruose ir finansinėje atskaitomybėje. Pažymėjo, kad ekspertas negali nustatyti, ar tos operacijos buvo faktiškai atliktos. Nurodė, kad vekselis nėra pinigai. Kasoje užpajamuojami pinigai, o ne vekselis. Nagrinėjamu atveju, bendrovė yra skolinga savo direktoriui, t. y. direktorius įdėjo daugiau savo pinigų, nei bendrovė turėjo, tai reiškia, kad užpajamuojama skola, praktika rodo, kad tokie atvejai galimi. Išvadoje nurodyta, kad A. A. V., kaip akcininkas, į bendrovės sąskaitą įnešė 59 200 Lt ir jie atsispindi kaip akcininko įnašas. Šį akcininko įnašą ekspertas užfiksavo kaip įsiskolinimą, nes nebuvo nurodyta, kad čia kapitalo padidinimas, tik skola. Atsakydamas į 6 klausimą įvertino, kad ši suma išmokėta A.A. V. pagal dokumentus kaip skola ir padarė išvadą, kad 2011-07-01 dienai bendrovė UAB ( - ) buvo skolinga A. A. V. 206 767,87 Lt. Negali tiksliai atsakyti, ar išrašant kasos išlaidų orderį 2011-05-31, bendrovė buvo skolinga V. O. ir, ar 2011-07-05 bendrovė buvo skolinga V. O., nes ekspertizės akto 6 lape matyti skolų judėjimas, t. y. jis mato, kad metų pradžioje jiems įsiskolinimų nebuvo, bendrovė skolų neturėjo. Ar buvo skolų 2011-07-01, 2011-07-07 dienai, atsakyti negali, nes tuo metu balansas nesudaromas ir neišvedami likučiai. Šiuos duomenis galima nustatyti tik pagal didžiosios knygos mėnesių judėjimo žiniaraščius. Ekspertizės akte nurodyta aplinkybė, kad 2011 m. bendrovėje nebuvo atlikta grynųjų pinigų inventorizacija, reiškia, jog pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už inventorizacijos atlikimą, už buhalterinės apskaitos organizavimą turi atsakyti įmonės, bendrovės vadovas – direktorius. Inventorizacija atliekama pagal įmonės nustatytus terminus. Materialinių vertybių ir skolų – atliekama sausio 1 dienai, iki kitų apskaitinių metų. Ekspertizės akto 9 lape konstatavo, kad pagal neprotestuotinus vekselius, išrašytus D. R. bendrovė įsipareigojo sumokėti – 54 420 Lt, o pagal apskaitos duomenis buvo skolinga 72 291 Lt, todėl, kad 54 420 Lt apskaitė pagal pateiktus medžiagoje vekselius, nors apskaitoje nurodyta 72 291 Lt. Kodėl susidarė šis skirtumas, paaiškinti negalėjo. Toks skirtumas be pateisinamų dokumentų neįtakojo jo išvados, nes apskaitoje užfiksuoti 72 291 Lt. Nurodė, kad jei dokumentai yra kasos išlaidų orderiai, iš kurių matyti, kad V. O. išmokėta 72 291 Lt, T. R. – 68 505 Lt, V. O. – 114 000 Lt ir šie dokumentai būtų pripažinti suklastotais, tai bendrovės bendrieji įsipareigojimai yra šių asmenų atžvilgiu, bet jie yra apskaičiuojami. Dėl kitų išmokėjimų ekspertas nurodė, kad neturi galimybės atsakyti ar pagal šiuos orderius pagrįstai buvo atliekami mokėjimai, nes prie šių kasos išlaidų orderių nepridėti pateisinami dokumentai. Nors nėra pateisinamų dokumentų, nors dokumentuose yra daug neaiškumų, ar pasirašė direktorius, ar ne, tačiau bendrovės veiklos rezultatus galima nustatyti (paskaičiuoti) atimant iš kasos 150 000 Lt ir anuliuojant kasos pajamų orderį.

25Teismo vertinimu byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė kaltinime nurodytą veiką, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro rea (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam pareikšti kaltinimai už didelės vertės UAB ( - ) turto – 254 796,80 Lt (atitinka 73 794,25 Eur) – pasisavinimą iš esmės remiantis buhalterinės apskaitos dokumentais bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-04-08 Specialisto išvada (t. 2, b. l. 114-119) bei buhalterinės apskaitos dokumentais. Šios bylos kontekste aktualu tai, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, civiliniai teisiniai santykiai, laikantis proporcingumo principo reikalavimų, gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių gali būti įvairios, tačiau visų jų esmė ta, kad viena iš šalių yra sąmoningai sudariusi situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Taigi pasisavinimo normų taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumu savininko interesams, o esant abejonėms, prioritetas suteikiamas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atstatymo priemonėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-262/2013). K. A. A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepasisavino kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų, kadangi realiai pinigų kasoje nebuvo. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) 2014-04-28 parodė, kad jis 254 796,80 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini kasos pagal išrašytus tris kasos išlaidų orderius KIO 2011-05-31 Nr. EDK12 - 72 291 Lt sumai, KIO 2011-07-05 Nr. EDK14 - 114 000 Lt sumai ir KIO 2011-07-05 Nr. EDK15 – 68 505,80 Lt sumai pasiėmė kaip skolos grąžinimą, nes UAB (duomenys neskelbtini jam buvo skolinga 331 000 Lt, ir išleido savo reikmėms. Kasos išlaidų orderiai buvo pasirašyti tam, kad sutvarkyti UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Jokio tikslo savintis pinigines lėšas neturėjo ir pinigų nepasisavino, nes tuo metu UAB ( - ) jam asmeniškai buvo skolinga apie 300 000 Lt. Taigi, šių pinigų nepasisavino, orderius pasirašė, kad sutvarkytų UAB (duomenys neskelbtini buhalterinę apskaitą (t. 5, b. l. 124-127). Tačiau teisme A. A. V. pažymėjo, jog, nors ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 254 796,80 Lt panaudojo sau, tačiau iš tikrųjų tų pinigų neėmė. Tada buvo pavargęs, neapsisprendęs kokius duoti parodymus, teismas tegu sprendžia, kuriais parodymais vadovautis. K. A. A. V. 2012-11-29 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiksliai neatsimena kokiu pagrindu buvo išrašyti UAB ( - ) kasos išlaidų orderiai KIO 2011-05-31 Nr. EDK12, KIO 2011-07-05 Nr. EDK14, KIO 2011-07-05 Nr. EDK15 ir ar šiuose orderiuose nurodytos sumos buvo išmokėtos nurodytiems gavėjams (t. 5, b. l. 105). K. A. A. V. 2013-04-12 papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kasos išlaidų orderius KIO 2011-05-31 Nr. EDK12, KIO 2011-07-05 Nr. EDK14, KIO 2011-07-05 Nr. EDK15 atspausdino ir jam pateikė pasirašyti buhalterė E. Š.. Kam juos reikėjo pasirašyti, nežino, į tai nesigilino, nes pasitikėjo E. Š. (t. 5, b. l. 106). K. A. A. V. 2013-09-30 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kasos išlaidų orderiuose minėtų pinigų niekas negavo, kadangi išrašius kasos išlaidų orderius buvo anuliuotas UAB (duomenys neskelbtini įsiskolinimas minėtiems asmenims. Su jais buvo sutarta žodžiu. Kilus ginčui dėl akcijų, minėti asmenys atsisakė pasirašyti bet kokius dokumentus. Taip minėti pinigai liko neišmokėti tiems asmenims. Papildomai nurodė, kad minėti kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo pasirašyti tam, kad sutvarkyti UAB ( - ) buhalterinę apskaitą. Jokio tikslo savintis pinigines lėšas neturėjo ir pinigų nepasisavino, nes tuo metu UAB (duomenys neskelbtini jam asmeniškai buvo skolinga apie 300 000 Lt (t. 5, b. l. 116). K. A. A. V. 2013-11-28 papildomos apklausos metu nurodė, kad pinigus sumoje 254 796,80 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini kasos pagal išrašytus tris kasos išlaidų orderius KIO 2011-05-31 Nr. EDK 12 - 72 291 Lt sumai, KIO 2011-07-05 Nr. EDK 14 - 114 000 Lt sumai ir KIO 2011-07-05 Nr. EDK 15 – 68 505,80 Lt sumai pasiėmė kaip skolos grąžinimą, nes UAB (duomenys neskelbtini jam buvo skolinga 331 000 Lt, ir išleido savo reikmėms. Paimdamas pinigus iš kasos jis tokiu būdu padarė minėtų pinigų užskaitymą, nes UAB ( - ) buvo jam skolinga – 331 000 Lt Prie apklausos pateikė 2013-09-26 vienašalį skolos įskaitymo akto kopiją (t. 5, b. l. 119). Byloje pateiktas vienašalis skolos įskaitymo aktas 2013-09-26 surašytas ir pasirašytas A. A. V., kuriame nurodyta, jog skolininkė UAB (duomenys neskelbtini kreditoriui A. V. yra skolinga 331 000 Lt pagal suteiktas paskolos sutartis. A. V. skolingas UAB ( - ) 254 796,80 Lt, kuriuos yra gavęs iš UAB ( - ) kasos pagal kasos išlaidų orderius: 2011-05-31 Nr. EDK12, 2011-07-05 Nr. EDK 14 ir EDK 15. Nurodyta, kad A. V., vadovaudamasis CK 6.130-6.131 str. nuo šio pareiškimo dienos vienašališkai įskaito savo 254 796,80 Lt įsiskolinimą UAB ( - ) atžvilgiu ir atitinkamai sumai sumažina savo reikalavimo sumą (t. 5, b. l. 120). Taigi nors kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, tačiau bylos duomenimis nėra paneigta kaltinamojo iškelta versija, kad kasos išlaidų orderių išrašymo metu kasoje realiai nebuvo pinigų, kuriuos jis būtų galėjęs pasisavinti.

26Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š., kuri bylai aktualiu laikotarpiu tvarkė UAB ( - ) ir UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, parodė, kad 72 000 Lt kasos išlaidų orderis buvo sureguliuoti įmonių (UAB ( - ) ir UAB ( - )) santykius, sutvarkyti dokumentus. Kasos išlaidų orderis 114 00 Lt buvo ne sumokėti V. O., bet dokumentaliai sutvarkyti įmonę. Kasos išlaidų orderis dėl 68 505, 8 Lt išmokėjimo T. R. išrašytas, nes reikėjo atidalinti įmones, o jis ( T. R.) savo vardu į įmonės sąskaitą 2011 m. balandžio mėnesį buvo įnešęs šia sumą (t. 6, b. l. 64-68). Du kasos išlaidų orderius išrašyti pasiūlė ji, o dėl kasos išlaidų orderio V. O. - nežino. Ji išrašė kasos išlaidų orderį dėl pinigų išmokėjimo T. R., taip pat dėl pinigų išmokėjimo V. O.. Jai buvo pasakyta, kad buvo išrašytas vekselis, UAB ( - ) perdavė 150 000 Lt UAB ( - ), buvo išrašytas pajamų orderis, tačiau pinigų ji nematė, nedalyvavo juos išmokant. Ji su kasa nedirbo, A. A. V. atliko kasininko pareigas, nežino, kas daugiau turėjo priėjimą prie kasos. Iš E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pagarsintų BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, matyti, kad ji parodė, jog A. A. V., V. O. ir T. R. į UAB ( - ) sąskaitą įnešinėjo savo asmenines lėšas, todėl tam, kad būtų „buhalterškai“ sutvarkyti atsiskaitymai su V. O. ir T. R., jos siūlymu buvo surašyti 2011-07-05 kasos išlaidų orderiai Nr. EDK 14 ir EDK 15, kurių pagrindu buvo įforminti atsiskaitymai su V. O. 114 000 Lt sumai ir T. R. 68 505,80 Lt sumai (t. 2, b. l. 47-48). E. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka) parodė, kad V. O. vienintelės akcininkės sprendimu nusprendė UAB ( - ) pagal vekselį iš D. R. pasiskolinti 72 291 Lt. Paties vekselio ji nematė. A.A. V. jai pasakė, kad pagal vekselį pasiskolintą 72 291 Lt sumą gavo. Kokiu tikslu buvo išrašytas šis vekselis ji taip ir nežino, jai A. A. V. aiškiai nepasakė. Tam, kad būtų „buhalteriškai“ tvarkingai sutvarkyta ši paskola, jos siūlymu buvo išrašytas 2011-05-31 kasos pajamų orderis Nr. EDK60, pagal kurį buvo įformintas 72 291 Lt paskolos gavimas į UAB ( - ) kasą ir surašytas 2011-05-31 kasos išlaidų orderis Nr. EDK 12, pagal kurį buvo įformintas minėtos paskolos grąžinimas akcininkei V. O.. Grąžinant 72 291 Lt sumą, eilutėje „Pagrindas“ nurodyta „akcininkei V. O.“, o ne D. R. dėl to, kad V. O. kaip akcininkė buvo priėmusi sprendimą iš D. R. paimti paskolą (t. 2, b. l. 47-48). Liudytoja papildomos apklausos metu parodė, kad UAB ( - ) išlaidų orderiai 2011-05-31 Nr.EDK 12, 2011-07-05 Nr.EDK 14, 2011-07-05 Nr.EDK 15 buvo išrašyti tam, kad būtų buhalteriškai sutvarkyti atsiskaitymai su V. O. ir T. R., ji atspausdino minėtus UAB ( - ) kasos išlaidų orderius. Taip pat nurodė, kad asmeniškai ji nematė, ar pinigai buvo išmokėti. Minėtus išlaidų orderius atspausdino ir pasirašė, kadangi A. A. V. ir V. O. jai sakė, kad jie ketina pasidalinti verslą ir jai minėjo, kad reikia tvarkingai sutvarkyti buhalteriją, t. y., kad nebūtų kažkokių neatsikaitymų, skolų (t. 2, b. l. 49-50).

27Taigi liudytoja iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad išrašytų kasos išlaidų orderių tikslas buvo sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Minėta, kad kaltininkui patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma reali žala, kurios tikrumas turi būti įvertinamas ne vien tik pagal buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumos pagrindu. Pažymėtina, kad liudytoja E. Š., kuri tvarkė bylai aktualiu laikotarpiu UAB ( - ) buhalterinę apskaitą, teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovės finansinė padėtis buvo labai blogai ir faktiškai apyvartinių lėšų nebuvo (t. 6, b. l. 67). Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad bendrovės kasoje nebuvo reikiamos grynųjų pinigų sumos pagal kaltinime nurodytus kasos išlaidų orderius, iš dalies patvirtina ir kitos nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-04-08 Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 114-119) konstatuota, kad tyrimui pateiktuose UAB ( - ) vardu kasos pajamų orderiuose: 2011-07-31 Nr. EDK 60 – 72 291 Lt sumai ir 2011-07-05 Nr. EDK 63 – 150 000 Lt sumai, nurodyti UAB ( - ) privalomi rekvizitai, šalia įnešusio į kasą pinigus asmens - UAB ( - ) direktoriaus A. V. pavardės yra parašas, šią 222 291 Lt (72 291+150 000) sumą apskaitė UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registre Nr. 2730 “Kasa“ ir padidino pinigų likutį kasoje. Padaryta išvada, kad UAB ( - ) užpajamavo kasoje pinigines lėšas iš viso 222 291 Lt pagal UAB ( - ) vardu 2011-05-31 kasos pajamų orderį Nr. EDK 60 – 72 291 Lt ir pagal 2011-07-05 kasos pajamų orderį Nr. EDK 63 – 150 000 Lt ir nustatyta tvarka apskaitė buhalterinės apskaitos registruose kasos pajamas, iš viso 222 291 Lt (150 000+72 291) sumą. Vertinant ar bendrovė galėjo disponuoti minėtomis piniginėmis lėšomis, reikšmingos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-28 sprendime, kuriuo pripažintas negaliojančiu UAB ( - ) 2011-07-15 UAB ( - ) naudai išrašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 150 000 Lt sumai, konstatuotos aplinkybės (t. 2, b. l. 38-39). Sprendime konstatuota, jog trečiojo asmens (A. A. V.) nurodyta aplinkybė, kad buvo realus pinigų judėjimas, neįrodyta. Pažymėtina, kad UAB ( - ) apskaitė minėtą vekselį 150 000 Lt sumai buhalterinėje sąskaitoje Nr. 08 „Finansiniai įsipareigojimai UAB ( - ) ir įformintą UAB ( - ) vardu 2011-07-05 kasos pajamų orderį Nr. EDK 63 – 150 000 Lt sumai buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2730 (t. 2, b. l. 116). Iš buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių, buhalterinės apskaitos registro „Kasa“) nustatyta: 56 808,98 Lt kasos pinigų likutis 2011-05-01; 225 879,77 Lt (222 291,00+3 200,00+388,77) kasos pajamos apskaitytos pagal įformintus kasos pajamų orderius: 279 982 Lt (1 100+4 085,20+20 000+254 796,80) kasos išlaidos apskaitytos pagal įformintus kasos išlaidų orderius, iš jų: 254 796,80 Lt pagal KIO: EDK 12-72 291 Lt V. O., EDK I4-114 000 Lt V. O., EDK15 – 68 505,80 Lt - T. R.; 20 000 Lt pagal KIO EDK 17-A. V.; 1 100,00 Lt piniginės lėšos įneštos iš kasos į banko sąskaitą; 4 085,20 Lt išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams. 2 706,75 Lt (56 808,98+225 879,77+279 982,00) kasos pinigų likutis 2011-07-31. Nurodyta, jog galima teigti, kad tiriamu laikotarpiu UAB ( - ) įforminusi kasos išlaidų orderius: EDK 12- 72 291 Lt, EDK 14- 114 000 Lt, EDK 15- 68 505,80 Lt turėjo galimybę išmokėti pinigus V. O., V. O. ir T. R. (t. 2, b. l. 115). Taigi teismo sprendimu pripažinto vekselio 150 000 Lt sumai negaliojančiu pagrindu, kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad 222 291 Lt (72 291+150 000) sumą apskaitė UAB ( - ) buhalterinės apskaitos registre Nr. 2730 “Kasa“ ir padidino pinigų likutį kasoje, kas sudarė pagrindą teigti, kad tiriamu laikotarpiu UAB ( - ), įforminusi kasos išlaidų orderius ( EDK 12-72 291 Lt, EDK 14-114 000 Lt, EDK 15-68 505,80 Lt), turėjo galimybę išmokėti pinigus V. O., V. O. ir T. R.. Pažymėtina, kad specialistas A. N., atlikęs UAB ( - ) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, patvirtino, jog išvados buvo daromos vertinant tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-09-30 Ekspertizės akte Nr. 11-838 (15), kuriame atsakant į klausimą „Ar UAB ( - ) kasoje turėjo tiek piniginių lėšų, kiek buvo išmokėta pagal UAB ( - ) kasos išlaidų orderius 2011-05-31 Nr. EDK 12, 2011-07-05 EDK 14, 2011-07-05 Nr. EDK 15 V. O., V. O. ir T. R.“, nurodyta, kad pagal UAB ( - ) kasos dokumentus ir kasos knygą 2011-05-31 dienos dokumentinis kasos likutis sudarė 127 747,01 Lt (36 998,09 Eur) ir bendrovė galėjo 2011-05-31 dieną išmokėti 72 291 Lt (20 936,92 Eur) grynųjų pinigų V. O. vardu; 2011-07-05 bendrovės dokumentinis kasos likutis sudarė 184 212,55 Lt (53 351,64 Eur) ir bendrovė galėjo 2011-07-05 dieną išmokėti V. O. vardu 114 000 Lt ir T. R. vardu 68 505,80 Lt (19 840,42 Eur) (t. 6, b. l. 134-146). Iš VMI 2012-02-22 Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (4.65)-448-689 matyti, kad UAB ( - ) kasoje laikotarpiu 2011-03-07 iki 2011-04-22 užregistruoti atsiskaitymai grynaisiais pinigais, iš viso 154 735,22 Lt, tačiau kasos operacijų vekselio išdavimo metu nėra užfiksuota (t. 5, b. l. 8-12). Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. V. parodė, kad analizavo visus dokumentus, net ir tuos, kurie po įsiteisėjusio teismo sprendimo buvo pripažinti negaliojančiu, t. y. UAB ( - ) išduotą vekselį 150 000 Lt sumai. Nurodė, kad jei klausime būtų sąlyga, kad vekselis pripažintas negaliojančiu, tai ekspertas padarytų išvadą, jog remiantis tokia aplinkybe negalėjo, ar nebuvo faktiškai užpajamuoti 150 000 Lt ir negalėjo iš kasos išmokėti nurodytos sumos. Ekspertas pažymėjo, kad pinigai buvo užpajamuoti kasoje, tačiau ar tai tikra operacija, ekspertas negali nustatyti. Taip pat negali vertinti ar tie pinigai buvo išmokėti, ar realiai buvo įnešti į kasą. Taigi, kaip matyti iš specialisto ir eksperto teisme duotų parodymų, išvadas, kad bendrovė galėjo išmokėti kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigines lėšas, padarė vertindami tik jiems pateiktus UAB ( - ) apskaitos dokumentus, tačiau ar realiai šie pinigai buvo kasoje, minėti specialistai konstatuoti negalėjo.

28Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius nusikaltimo objekto, nėra galimybės nustatyti ir kitų inkriminuoto nusikaltimo objektyvių požymių. Ekspertizės aktu Nr. 11-838 (15) nustatyta, kad UAB ( - ) 2011-01-01 - 2012-01-01 laikotarpiu tvarkant buhalterinę apskaitą, nesilaikė šių norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 str. - bendrovėje nebuvo sudarytas patvirtintas vadovų asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. l79 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto - jeigu bendrovės vadovas A. A. V. pasirašė trijuose kasos išlaidų orderiuose vietoje orderiuose nurodytų asmenų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto, jeigu 2010 metais nebuvo atlikta grynųjų pinigų inventorizacija (t. 6, b. l. 145). Tačiau, kaip jau minėta, kaltininkui patikėto ar jo žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Kasacinė nutartys Nr. 2K-191/2012; Nr.2K-210/2012). Nagrinėjamu atveju duomenų, kokia reali žala dėl turto pasisavinimo buvo padaryta, byloje nėra pateikta. Minėtu ekspertizės 2015-09-30 aktu Nr. 11-838 (15) nustatyta, jog UAB ( - ) 2011-01-01 buvo skolinga A. A. V., kaip atskaitingam asmeniui, 103 584 Lt (30 000 Eur), 2011-07-01 buvo skolinga 206 767,87 Lt (59 884,11 Eur); pagal pateisinamuosius dokumentus UAB ( - ) 2012-01-01 buvo skolinga A. A. V., kaip atskaitingam asmeniui, 135 055,25 Lt (39 114,70 Eur) (t. 6, b. l. 135-146). Taigi įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.

29BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Taigi ir kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima (Barber?, MesseguéandJabardo v. Spain, no. judgmentof 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgementof 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgementof 31 March 2009). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma (Kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009; Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-532/2012; Nr. 2K-269/2013). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei teismo nustatytas aplinkybes, kaltinamasis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

30Byloje yra pateiktas UAB ( - ) civilinis ieškinys priteisti iš kaltinamojo A. A. V. 254 796,80 Lt (73 794, 25) eurų turtinės ir 200 000 Lt (57 924 eurų) neturtinės žalos ieškovo UAB ( - ) naudai (t. 5, b. l. 34-36).

31Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A.A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

32Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos

33Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. A. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kad jis, siekdamas turtinės naudos, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, dėl ko juridinis asmuo patyrė didelę žalą, t. y., nuo 2011-04-27 iki 2011-07-29, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini direktoriumi, suklastojo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB ( - ) kasos, pagal 2011-05-31 kasos išlaidų orderį Nr. EDK 12 V. O. tariamai gavo 72 291 Lt (atitinka 20 936,92 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ bei eilutėje „Gavėjo parašas“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011-07-05 suklastojo kasos išlaidų orderį, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB ( - ) kasos, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK 14 V. O. tariamai gavo 114 000 Lt (atitinka 33 016,68 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ ir eilutėje „Gavėjo parašas“ bei suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. EDK 15, kuriame nurodė žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš UAB ( - ) kasos, pagal 2011-07-05 kasos išlaidų orderį Nr. EDK 15 T. R. tariamai gavo 68 505,80 Lt (atitinka 19 840,65 Eur) grynųjų pinigų, pasirašydamas savo parašu eilutėje „Įmonės vadovas“ bei eilutėje „Gavėjo parašas“.

34BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininko veika kvalifikuojama tuomet, jeigu dėl anksčiau išvardintų veiksmų buvo padaryta didelė žala. Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Pažymėtina, kad dokumento suklastojimu laikomas ne tik jo turinio pakeitimas, bet ir atskirų dokumento dalių pakeitimas arba iškraipymas. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai paleidžia netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK 14 nurodyta, jog jis išrašytas 114 000 Lt sumai, pagrindas „V. O. atsiskaitytiniai“, orderyje prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko pažymėtose vietose yra parašai (t. 1, b. l. 37; t. 2, b. l. 80); 2011-05-31 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK 12 nurodyta, kad jis išrašytas 72 291 Lt sumai, pagrindas „V. O.“, orderyje yra parašai prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko (t. 1, b. l. 39; t. 2, b. l. 78); 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK 15 nurodyta, kad jis išrašytas 68 505,80 Lt sumai, pagrindas „T. R. dalinis įsiskolinimo grąžinimas“, orderyje yra pasirašyta prie įmonės vadovo, gavėjo ir vyriausiojo finansininko (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 79).

36Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. V. neneigia, kad pasirašė kasos išlaidų orderiuose Nr. EDK12, Nr. EDK 14 ir Nr. EDK 15 kaip gavėjas, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jam buvo paaiškinta, jog tai yra buhalteriniai dalykai, formalumas (6 t, b. l. 97, 98). Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad išrašyti kasos išlaidų orderį 72 000 Lt sumai jos paprašė A. A. V. pasitaręs su V.. Ji matė, kad ant kasos išlaidų orderių yra ne gavėjų, o A. A. V. parašai, tačiau ji tik fiksuodavo pateiktus dokumentus apskaitoje, tikrinti parašus yra ne jos kompetencija. Taip pat nurodė, kad ji išrašė kasos išlaidų orderį dėl 68 505 Lt T. R. ir atidavė be parašų, kai šį orderį grąžino A. A. V. su savo gavėjo parašu, ji taip pat pasirašė. Ji taip pat išrašė 2011-05-21 orderį V. O. dėl 72 000, tuščią, be parašų, tuščią, pagal pateiktus dokumentus. Du kasos išlaidų orderius (T. R. ir V. O.) išrašyti pasiūlė ji, o dėl V. O. nežino. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, atsakant į klausimą, kokiu pagrindu buvo išrašyti UAB ( - ) išlaidų orderiai 2011-05-31 Nr.EDK 12, 2011-07-05 Nr.EDK14, 2011-07-05 Nr.EDK 15, nurodė, kad tam, kad būtų „buhalteriškai“ sutvarkyti atsiskaitymai su V. O. ir T. R., ji atspausdino minėtus UAB ( - ) kasos išlaidų orderius <...> minėtus išlaidų orderius atspausdino ir pasirašė, kadangi A. A. V. ir V. O. jai sakė, kad jie ketina pasidalinti verslą ir jai minėjo, kad reikia tvarkingai sutvarkyti buhalteriją, t. y., kad nebūtų kažkokių neatsikaitymų, skolų (t. 2, b. l. 49-50).

37Aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, jog A. A. V. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pasinaudodamas minėtais kasos išlaidų orderiais. Tai taip pat rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad A. A. V. suklastodamas minėtus kasos išlaidų orderius, padarė didelę žalą UAB ( - ).

38Apibendrinat byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl tikro dokumento (kasos išlaidų orderių Nr. EDK 12, Nr. EDK 14 ir Nr. EDK 15) suklastojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir jo panaudojimo (perduodant kasos išlaidų orderius Nr. EDK 12, Nr. EDK 14 ir EDK 15 UAB ( - ) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei E. Š. įtraukti į UAB ( - ) buhalterinę apskaitą) pagrįstas bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nėra nustatytas didelės žalos dydis. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta už alternatyvių veiksmų padarymą ir bet kurio iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, tačiau nagrinėjamu atveju apskaitos dokumentų, nuo kurių priklauso buhalterinės apskaitos teisingumas, klastojimas, teismo vertinimu yra pavojinga veika baudžiamojo įstatymo požiūriu. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suklastodamas tikrus dokumentus bei juos panaudodamas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamojo neteisėti veiksmai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pašalinant iš kaltinimo didelės žalos požymį bei nurodytą tikslą- siekdamas turtinės naudos ir aplinkybes dėl nusikalstamų ketinimų.

39Dėl bausmės

40Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-30/2014,2K-492/2014). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris, visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, taip pat vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.

41Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurį numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Bylos duomenimis kaltinamasis A. A. V. baustas administracine tvarka, tačiau praeityje neteistas, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo keturių su puse metų laikotarpis, per kurį kaltinamasis nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dirba UAB ( - ), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 5, b. l. 168-169), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 5, b. l. 167), kas teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. A. A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią, turtinio pobūdžio bausmę. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas už nesunkų nusikaltimą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju baudos dydis nustatomas 30 MGL t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) bauda, kuri yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

42BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

43Civilinio ieškovo UAB ( - ) direktorė civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo A. A. V. patirtas atstovavimo išlaidas. Iš 2014 m. rugpjūčio 25 d. pinigų priėmimo kvito (Serija LAT Nr. 732079) matyti, jog už atstovavimo teisme paslaugas UAB (duomenys neskelbtini direktorė V. O. advokatei I. M. sumokėjo 2 000 Lt / 579 Eur (t. 6, b. l. 169). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu bei įvertinus vykusių teismo posėdžių skaičių bei bylos sudėtingumą, civilinio ieškovo UAB ( - ) direktorės V. O. prašymas dėl advokato darbo apmokėjimo tenkinamas iš dalies. Iš kaltinamojo A. A. V. UAB (duomenys neskelbtini naudai priteisiamos 400 Eur baudžiamojoje byloje turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais,

Nutarė

45A. A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) baudą.

46Baudą nustatyti sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

47A. A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

48Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – A. A. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

49Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

50Priteisti civiliniui ieškovui UAB (duomenys neskelbtini iš A. A. V. 400 Eur baudžiamojoje byloje turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

51Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ( - ) ir UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS patalpose.

52Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. A. A. V. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y. jis, nuo... 5. t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje;... 6. A. A. V. taip pat yra kaltinamas tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį... 7. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies... 8. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 9. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. V. kaltės dėl jam inkriminuojamų... 10. Pažymėtina, kad esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią... 11. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą 2012-11-28 UAB (duomenys neskelbtini ir... 12. VMI 2012-02-22 Operatyvaus patikrinimo duomenys (pagal UAB ( - ) bankų... 13. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus... 14. Apklausta teismo posėdyje liudytoja V. O. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio... 15. Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. M. parodė, kad ji dirbo UAB ( - ). A.... 16. Apklausta teismo posėdyje liudytoja I. R. parodė, kad ji dirbo sandėlininke,... 17. Apklausta teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, kad 2012 m. jos įmonė... 18. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. O. parodė, kad iš pradžių... 19. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas T. R. parodė, kad jis laikotarpiu... 20. Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276... 21. Liudytojo nurodytas aplinkybes dėl suteiktos paskolos patvirtina ir pateikti... 22. Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad A. A. V. ir V. O.... 23. Apklaustas teismo posėdyje specialistas A. N. parodė, kad jis atliko... 24. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. V. parodė, kad iš UAB (duomenys... 25. Teismo vertinimu byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų,... 26. Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š., kuri bylai aktualiu laikotarpiu... 27. Taigi liudytoja iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad... 28. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius nusikaltimo objekto, nėra galimybės... 29. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo... 30. Byloje yra pateiktas UAB ( - ) civilinis ieškinys priteisti iš kaltinamojo A.... 31. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A.A. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 32. Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos... 33. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. A. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 300... 34. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-07-05 kasos išlaidų orderyje Nr. EDK 14... 36. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. A. V. neneigia, kad pasirašė kasos... 37. Aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad byloje nėra... 38. Apibendrinat byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 39. Dėl bausmės... 40. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK... 41. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą,... 42. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį... 43. Civilinio ieškovo UAB ( - ) direktorė civiliniame ieškinyje prašė... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais,... 45. A. A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300... 46. Baudą nustatyti sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio... 47. A. A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį... 48. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 49. Civilinio ieškovo UAB ( - ) civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti... 50. Priteisti civiliniui ieškovui UAB (duomenys neskelbtini iš A. A. V. 400 Eur... 51. Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB ( - ) ir UAB ( - ) buhalterinės... 52. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam...