Byla 1-140-369/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorams: Ilonai Žukaitei, Vytautui Kukaičiui, advokatui Valdui Bliujui, nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui Olegui Drobitko,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3J. A., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

4teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Nustatė

5J. A., laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2011-09-20 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą R. S. turtą ir apgaule nukentėjusiojo atžvilgiu išvengė didelės vertės turtinės prievolės.

6J. A., laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2010-01-07 Palangos mieste ir Vilniaus mieste, veikdamas aktyvia ir pasyvia apgaule, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo R. S. pasitikėjimu - tęstinai klaidindamas jį - teigdamas žinomai melagingus duomenis, kad investuos nukentėjusiojo pinigus į nekilnojamąjį turtą, įvairius verslo projektus, siųsdamas elektroniniu paštu tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvairų nekilnojamąjį turtą, kas turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui pervesti pinigines lėšas, o taip pat nuslėpdamas esminę informaciją turinčią lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus bei pradėtas priverstinio turto išieškojimo procedūras, realiai neketindamas nukentėjusiajam vykdyti įsipareigojimų savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. S. priklausantį didelės vertės turtą, kurį šis pervedė į J. A. valdomas asmenines bankų sąskaitas, o būtent:

7- 2008-09-29 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

8-2008-10-02 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);

9-2008-10-02 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 50,000.00 litų (14,481,00 eurų);

10-2008-10-07 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

11-2009-01-30 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXE SBB banke pervestus 23,200.00 eurų į korespondentinę AB SNORAS banko sąskaitą (filiale) Nr. 2025237895, ING Belgium NV/SA, a/s ( - ) AB SNORAS;

12-2009-02-11 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXESBB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 29,000.00 eurų;

13-2009-03-03 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXESBB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 33,300.00 eurų;

14-2009-03-05 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 4,345.50 eurų;

15-2009-04-24 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 100,000.00 litų (28,962,00 eurų);

16-2009-06-08 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 17,000.00 litų (4,923,54 eurų);

17-2009-12-29 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 34,000.00 litų (9,847,08 eurų);

18-2010-01-07 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į sąskaitą Nr. ( - ), banke AB SNORAS pervestus 7,000.00 litų (2,027,34 eurų), t. y. viso mažiausiai 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų).

19Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaule įgytas R. S. pinigines lėšas neteisėtai naudojo savo asmeninėms reikmėms, skoloms ir finansiniams įsipareigojimams dengti, ir toliau tęstinai aktyvia ir pasyvia apgaule klaidino nukentėjusįjį bei išvengė turtinės prievolės sumokėjimo, negalėdamas ir neketindamas grąžinti įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, sudarė piniginių lėšų grąžinimo regimybę - 2009-12-24 dienos data pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 770 000 Lt (223 007,41 Eur) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo šias pinigines lėšas iki 2011-07-24 sumokėti R. S., jų nesumokėjo ir tęsdamas nusikalstamą veiką, negalėdamas ir neketindamas grąžinti apgaule įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, tęsė nusikalstamą veiką - 2011-07-21 dienos data pasirašė naują paprastąjį neprotestuotiną vekselį 815 000 Lt (236 040,30 eurų) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo iki 2011-09-20 šias pinigines lėšas sumokėti R. S., taip pat nuslėpdamas esminę informaciją apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus, tame tarpe 2011-04-14 paprastąjį neprotestuotiną vekselį AB Ūkio banko bankui 754 738,12 Lt (218 587,26 Eur) sumai bei pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2010-01-07, veikdamas apgaule, J. A. įgijo didelės vertės svetimą R. S. turtą viso už 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų) sumą ir laikotarpiu nuo 2009-12-24 iki 2011-09-20, veikdamas apgaule, R. S. atžvilgiu išvengė didelės vertės turtinės prievolės viso už 815 000,00 Lt (236 040,30 eurų) ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

20Apklaustas teisme kaltinamasis J. A. pateiktų kaltinimų nepripažino. Jis paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį R. S.. Jie susipažino Šventojoje, kur J. A. turėjo butą, į kurį vasarą atvykdavo ilsėtis. Tame pačiame daugiabutyje gyveno R. S. su tėvais. 2008 metais, R. S. iniciatyva įvyko jų susitikimas. Pokalbio metu R. S. paprašė padėti kur nors investuoti krepšinyje uždirbtas jo pinigines lėšas. Tuo metu bankai už indėlius mokėjo žemas palūkanas. 2008 metais J. A. savo lėšomis dalyvavo keliuose investiciniuose projektuose. Buvo du nekilnojamo turto objektai. Vienas, tai Ignalinos rajone esanti kaimo turizmo sodyba. Sodyba buvo įsigyta lizingo būdu. Kitas projektas, tai 88 kambarių viešbutis Nidoje ,, ( - )“. Projektų vertė apie 100 milijonų litų ir juos realizavus uždarbiai turėjo būti dideli. Jis sutiko padėti investuoti R. S. pinigines lėšas. Nuo 2008 metų rudens R. S. pradėjo į jo sąskaitą siųsti pinigus. Piniginių pervedimų buvo ne vienas. Iš R. S. gautus pinigus jis pervedė M. K., su kuriuo dalyvavo bendruose projektuose. Tuo metu M. K. netoli Palangos miesto buvo įsigijęs žemės sklypą. Su R. S. buvo sutarta, kad kiekvieną mėnesį už J. A. pervestų pinigų sumą, bus mokamos palūkanos, 3000 litų kas mėnesį. Jis tikėjosi, kad iš M. K. investuotų pinigų, bei vykdomų investicinių projektų R. S. paskolinti pinigai bus grąžinti ir R. S. dar gaus papildomų pinigų. Vėliau išaiškėjo, kad projektas su M. K. žemės sklypu užsitęsė dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo. Bendri projektai, kuriuos jis vykdė su M. K. užtruko tris metus. Su M. K. jį supažindino S. L.. Tuo metu jis (J. A.) dirbo banke. Jie atvažiavo ir prašė padėti gauti paskolą. Jo (J. A.) pastangomis buvo įsigyti keturi sklypai. Vienas – prie Sudervės, antras – Rusnės saloje, kiti du sklypai buvo tarp Palangos ir Šventosios miestų. Sklypų įsigijimui 6 milijonų paskola buvo gauta iš Ūkio banko, o 1,5 mln. litų iš DNB banko. M. K. jam pasiūlė, „viską daryti“ jo vardu, o kai projektai bus įgyvendinti, tada jis su visais atsiskaitys. J. A. dirbant Škotijos sostinėje Edinburge paaiškėjo, kad dėl užtrukusios žemės sklypo paskirties keitimo procedūros, Ūkio banke susikaupė didelės palūkanos. Maždaug 60 000 Lt per mėnesį. Tuo metu M. K. finansinės galimybės buvo išsekusios. Tada jis supažindino M. K. su kitais asmenimis, kurie sutiko investuoti į M. K. vardu įsigytus žemės sklypus. Stengiantis padengti Ūkio banko palūkanas, buvo skolinamasi iš įvairių žmonių. 300 000 Lt kreditas M. K. vardu buvo paimtas iš Medicinos banko. Vekselį dėl Medicinos banko kredito grąžinimo pasirašė 5 žmonės. M. K., jo sutuoktinė K., S. L. su L. ir J. A., tačiau minėtą vekselį padengė tik J. A., iš R. S. gautais 300 000 litų, nes kiti vekselį pasirašę asmenys „nusimetė savo turtus“. Netrukus paaiškėjo, kad Ūkio bankas savo reikmėms perima prie Palangos esantį žemės sklypą, kurio įsigijimui M. K. suteikė kreditą. Tam, kad Ūkio bankas nepaimtų šio žemės sklypo reikėjo bankui pervesti 139 000 litų. Tada jis paskambino R. S. ir jo paprašė pagalbos. R. S. į jo sąskaitą pervedė iš viso 400 000 litų. Pinigai buvo pervesti pavedimais, per du kartus po 140 000 Lt ar 150 000 Lt. Gautas pinigų sumas jis pervedė į M. K. banko sąskaitą, esančią Ūkio banke, padengiant M. K. išduotą paskolą.

21Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamais J. A. paaiškino, kad bendrų verslo projektų su R. S. nebuvo. Nukentėjusysis paskolino J. A. pinigų, kad būtų galima daugiau uždirbti. Savo ir iš R. S. gautas pinigines lėšas J. A. investavo į Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Dengiant lizingo paskolą, įmokos už šią sodybą buvo daromos iš asmeninės kaltinamojo sąskaitos į kurią buvo pervedamas jo darbo užmokestis, ir R. S. pervedami pinigai. Kaltinamasis minėjo R. S., kad tai vienas iš projektų, kuriame dalyvauja jo pinigai. Kaltinamojo manymu, DNB bankui už lizingo paskolos padengimą buvo sumokėta ne mažiau kaip 100 000 litų, gautų iš R. S.. Padengiant Medicinos banko išduotą vekselį buvo panaudoti R. S. pinigai. Buvo sumokėta 340 000 litų. R. S. nežinojo, kad jo pinigais dengiamas vekselis, nes jo (J. A.) vykdomais projektais jis nesidomėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad iš R. S. gautų pinigų kokius 2 000 Lt pervedė poilsio namų ,, ( - )“ darbuotojų atlyginimams, 25.000 litų paskolino J., 5000 litų pervedė S. L.. Apie šias pinigines operacijas R. S. jis neinformavo. Tačiau R. S. žinojo, kad jo pinigai yra pervedami į M. K. sąskaitą, dengiant iš banko paimtą paskolą, kurių pagrindu buvo įsigyti žemės sklypai. Jis asmeniškai buvo nuvežęs R. S. ir parodė prie Palangos esančius žemės sklypus bei pasakė, kad į juos yra investuota 300 000 litų. Jis paklausė R. S., gal jis pats tiesiogiai nori dalyvauti šiame projekte, tačiau šis atsakė, kad neturi laiko, kad pasitiki J. A. ir tokiu būdu atsikratė visos atsakomybės. Tarp jo ir M. K. buvo žodinus susitarimas, kad J. A. savo lėšomis dengs M. K. vardu iš Ūkio banko paimtą paskolą, už kurią buvo įsigyti žemės sklypai. Iš R. S. gautais pinigais nebuvo daromi pavedimai kaltinamojo dukroms (užmokestis už studijas užsienyje) ar kaltinamojo sutuoktinei. Tuo metu jo darbo užmokestis buvo 20 000 litų. Jo dukros buvo pasėmusios paskolas už studijas, tačiau jis tų paskolų nedengė. Kaltinamasis teigė, kad negrąžino iš R. S. pasiskolintų pinigų, nes investiciniai projektai nepavyko. Tuo metu jis turėjo nekilnojamo turto, kurį realizavus buvo galima R. S. gražinti jo pinigus. Jis turėjo 15 procentų poilsio namų ,, ( - )“ akcijų, kurių vertė buvo 12-15 milijonų. Baigus mokėti lizingo sutartį jam priklausytų Zarasų rajone esanti kaimo turizmo sodyba, kurios vertė apie milijonas litų. Jis turėjo Vilniaus mieste, Žvėryno mikrorajone butą, kurio vertė 200 000 - 300 000 Lt, butą Šventojoje, kurio vertė 140 000 Lt, Ukmergės rajone 6 hektarus brandaus miško, kurio vertė tuo metu buvo 300 000 Lt. Jam priklausė dalis žemės sklypo, kuris buvo įsigytas M. K. vardu ( - ), Šventojoje. Visa sklypo vertė buvo apie 12-15 milijonų litų, o jam turėjo priklausyti ketvirtadalis. Tačiau žemės sklypų paskirtis nebuvo pakeista ir planuotas projektas neįvyko, o poilsio namai ,, ( - )“ bankrutavo. Pastatai už suteiktas paskolas atiteko bankui. Planuoti projektai neįvyko dėl krizės. Kiekvieną mėnesį jam reikėjo DNB bankui mokėti 5000 litų dengiant lizingo sutarties įmokas už Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Tuo metu jis turėjo tik du pinigų šaltinius - savo atlyginimą ir iš R. S. gaunamas pinigų sumas. Kaltinamasis patvirtino, kad teisiniu ryšiu jis nėra susijęs su 2006-08-18 kredito sutartimi sudaryta tarp Ūkio banko ir M. K.. Šios sutarties R. S. nematė ir su ja nebuvo supažindintas. Galima sakyti, kad 2009-01-31 ir 2009-03-06 atlikti pavedimai į M. K. sąskaitą buvo pilnai atlikti iš R. S. gautais pinigais. 2009-01-30 R. S. pervedė J. A. 23 200 eurų, 2009-03-03 pervedė 33 330 eurų. Gautos pinigų sumos iš „Snoro“ banke esančios J. A. sąskaitos buvo pervestos į Ūkio banką dengiant M. K. vardu paimtą kredito sutartį. R. S. nežinojo, kad iš jo pervestų pinigų yra mokama antstolei Milevičienei. Jam (J. A.) pasirašant 770 000 litų sumai vekselį, tuo metu jis nedisponavo tokia pinigų suma, tačiau skolą tikėjosi grąžinti iš M. K. priklausančio žemės sklypo ir kitų investicinių projektų. Antrą R. S. pasirašytą vekselį įsipareigojo grąžinti per nepilnus du mėnesius, nors realiai to padaryti negalėjo. Nepavyko parduoti jam priklausantį nekilnojamą turtą, nes jis buvo areštuotas.

22Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad R. S. pažįsta daugiau nei 20 metų. Jis turėjo butą Šventojoje, į kurį atvykdavo ilsėtis. Tame pačiame name gyveno R. S. su savo tėvais. R. S. pradėjus profesionalaus krepšininko karjerą santykių su juo nepalaikė, nes tuo metu jis dirbo Vilniuje. 2008 metų vasaros pabaigoje jam būnant Šventojoje, paskambino R. S. ir paprašė susitikti. Susitikimo metu R. S. pasakojo, kad šiuo metu žaidžia Graikijoje, kad uždirbo daug pinigų, o bankai už indėlius moka mažas palūkanas. R. S. paprašė padėti „uždirbti“ didesnes palūkanas. Jis sutiko priimti pinigus ir mokėti jam palūkanas. Konkrečių planų, kur bus investuoti R. S. pinigai nebuvo. Susitikimo metu jis nežadėjo R. S. jo lėšas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Jis aiškino, kad palūkanas galima uždirbti įvairiais būdais, vienas iš jų valiutos keitimas. R. S. paklausė kiek jis galėtų „paimti“ pinigų. J. A. atsakė, kad apie 300 000 litų. Po susitikimo praėjus savaitei ar dviem, jis parašė į R. S. elektroninį paštą, kad į jo nurodytą banko sąskaitą jis gali pervesti pinigus. Pinigai buvo pervesti į jo asmeninę banko AB „Snoras“ sąskaitą. Į minėtą banko sąskaitą R. S. pervedė 300 000 litų. Tuo metu Lietuvoje buvo krizė, todėl investuoti į nekilnojamąjį turtą buvo netikslinga. R. S. už jam pervestus pinigus gaudavo palūkanas. R. S. jam pervesti 300 000 litų neturėjo konkretaus jų panaudojimo tikslo (plano). Tarp jo ir R. S. nebuvo konkretaus susitarimo, kur bus investuoti R. S. pinigai. Jis nežadėjo R. S. surasti tinkamo investavimui nekilnojamo turto ir pasiūlymų jam neteikė. Tuo metu J. A. priklausė 6 ha. miškas Ukmergės raj., Zarasų rajone buvo lizingo būdu įsigijęs kaimo turizmo sodybą. Jam priklausė butas Vilniuje, bei Šventojoje, turėjo Nidoje esančių poilsio namų „( - )“ akcijų. Jo draugas M. K. Palangoje turėjo 2,5 ha. žemės sklypą. Į visus šiuos projektus (kaimo turizmo sodyba, poilsio namai, M. K. žemės sklypas), jis buvo investavęs savo pinigines lėšas. Kuomet R. S. paprašė padėti „uždirbti“ daugiau pinigų, iš karto pagalvojo, kad galės R. S. pinigus investuoti į šiuos projektus. Apie tai R. S. nesakė. Manė, kad jam ir nereikėjo to žinoti, o ir pats R. S. tuo nesidomėjo. Jam svarbiausiai buvo uždirbti. Po metų M. K. įstrigo projektas su Palangoje esančiu žemės sklypu, todėl jis paprašė paskolinti pinigų. Kiek tiksliai paskolino M. K., pasakyti negali, bet turėjo būti iki 400 000 litų. Šiuos pinigus jis gavo iš R. S.. Jam paaiškino, kad Palangoje yra žemės sklypas įsigytas bankui suteikiant paskolą, tačiau trūksta lėšų palūkanoms sumokėti. Jis siūlė pačiam R. S. įsigyti šį žemės sklypą, tačiau jis atsisakė. Pareiškė, kad pats nenori tuo užsiimti ir prašė jo (J. A.) viską sutvarkyti, todėl tuos pinigus iš R. S. jis ir pasiskolino. Visi pavedimai M. K. buvo daromi iš jo banko sąskaitos, buvusios Snoro banke ir Ūkio banke, nes tuo metu minėtuose bankuose jis ir dirbo. Šiai dienai prisimena, kad buvo labai mažas projektas, kuriam reikėjo 20 000 litų, bet koks tai projektas, negali prisiminti. Dokumentų neišsaugojo ir jų pateikti negali. Taigi, jis vėl kreipėsi į R. S. ir jo paprašė, kad dar pervestų 20 000 litų. Kiekvieną kartą prašydamas pervesti pinigus jis R. S. nurodydavo, kam jie yra skirti. Jis gali klysti, sunku prisiminti, bet jam atrodo bendrai R. S. palūkanų yra grąžinęs nuo 100 000 litų iki 200 000 litų. Po to jam finansiškai buvo sunku ir palūkanų nebemokėjo. Tiksliai metų nurodyti negali, bet galimai 2011 metais R. S. prašė jam sugrąžinti pervestus pinigus. Tada jis paaiškino situaciją, nurodė kur buvo investuoti R. S. pinigai ir žmogiškai su juo pakalbėjo. Paaiškino, kad jam (J. A.) sunku finansiškai, tačiau kai tik „atsigaus“, toliau mokės. R. S. liepė jam pasirašyti 815 000 litų sumai vekselį, ką ir padarė. Praėjus vekselyje nurodytam terminui, jis negalėjo R. S. grąžinti pinigų. Tada sužinojo, kad R. S. kreipėsi į antstolius, kurie areštavo jo turimą nekilnojamą turtą. Už 80 000 litų buvo parduotas jo butas Šventojoje, nors pats butas buvo įvertintas apie 140 000 litų. Pardavė ir jo mišką, esantį Ukmergės rajone. Už kokią sumą, jam nepranešė, nors pačio miško su žeme vertė galėtų siekti iki 500 000 litų. Po šių įvykių jis nebegalėjo DNB bankui mokėti lizingo įmokų už Zarasų rajoje esančią kaimo turizmo sodybą. Tyčios apgauti R. S. jis neturėjo. Mano, kad šiai dienai R. S. nurodytos pinigų sumos jam nėra skolingas, nes dalis R. S. pinigų jam buvo grąžinta pardavus J. A. nekilnojamą turtą taip pat R. S. buvo sumokėtos palūkanos. Jis nesijaučia tiek daug skolingas R. S., todėl nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi šiuo metu visas jo turtas areštuotas, todėl negali R. S. grąžinti skolos. Jei tokią galimybę turėtų, geranoriškai sumokėtų skolą, prieš tai su R. S. patikslinus skolos dydį.

23Apklaustas teisme nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad su J. A. susipažino, kartu su tėvais gyvendamas Šventojoje. Tame pačiam daugiabutyje butą turėjo ir J. A.. Didžiąją dalį vasarų kaltinamasis atvažiuodavo ten ilsėtis. Tuomet jie daug bendravo, nes buvo kaimynai. 2008 metais žaisdamas Graikijoje jis susitaupė nemažą pinigų sumą ir ėmė galvoti, kaip juos pelningai investuoti. Per ilgą bendravimo laiką pasitikėjo J. A.. Šio asmens klausė patarimo, kaip tinkamai investuoti krepšinyje uždirbtus pinigus. Pradėjus su J. A. pokalbį apie pinigų investavimą, šis nedvejodamas sutiko jam padėti investuoti ir uždirbti. J. A. jis visiškai pasitikėjo, nes žinojo, kad tuomet jis užėmė aukštas pareigas, buvo bankų vadovas ir turėjo pakankami lėšų. Jis matė, kad J. A. turi galimybę išlaikyti Šventojoje esantį butą, į kurį atvykdavo prabangiais automobiliais. Pirmame pokalbyje investavimo suma nebuvo aptarta. J. A. klausinėjo, kiek jis uždirba, kiek turi sukaupęs pinigų. R. S. aiškino, kad jam reikia saugaus investavimo. Netrukus J. A. pradėjo jam teikti įvairius pasiūlymus, supažindino jį su D. K.. Kaltinamasis užsiminė, kad tai labai pasiturintis žmogus. Tuomet jis pasakė J. A., kad pasitiki tik juo vienu ir savo pinigus leis investuoti tik jam vienam. R. S. žaidžiant Ispanijoje, J. A. atsiuntė pasiūlymą dėl žemės sklypo, esančio Kunigiškėse įsigijimo. J. A. aiškino, kad dėl šio sklypo panaudojimo paruoštas geras verslo planas. Pirmas pinigines lėšas R. S. pradėjo siųsti J. A. 2008 m. gruodį ar 2009 m. sausį. Viskas buvo atlikta banko pavedimais iš R. S. banko sąskaitos. Buvo sutarta, kad investicijos bus J. A. vardu, tačiau tai vyks R. S. pinigais. Buvo sutarta, kad iš R. S. gavęs pinigus investicijoms, J. A. kiekvieną mėnesį jam mokės (atsiųs) po 3 000 litų. R. S. skaičiavimais, tokiu būdu J. A. jam grąžino 30 000 litų. Žaidžiant Ispanijoje, jis nepastebėjo, kad J. A. jį apgaudinėtų, nes reguliariai jam siųsdavo 3000 litų. Po kurio laiko J. A. jam nebesiuntė sutartų 3000 litų. J. A. jis siuntė elektroninius laiškus, klausė, kas atsitiko. J. A. aiškino, kad viskas tvarkoje, teisinosi, kad jo vystomi projektai sustojo. Guodė, kad yra kitas projektas, kad parduos kažkokį sklypą ir viskas bus tvarkoje, tačiau reikia papildomų lėšų. Bijodamas prarasti jau J. A. pervestus pinigus, kuriuos jis neva kažkur investavo, jis tikėjo J. A. kalbomis, kad dar reikia papildomai pinigų ir toliau jam pervesdavo jo prašomas pinigų sumas. 2010 m. sugrįžęs iš Ispanijos, atsiradus įtarimams dėl J. A. nesąžiningumo, ėmė iš jo reikalauti, kad raštu patvirtintų iš jo gautas pinigų sumas. Tuomet J. A. sutiko pasirašyti vekselį, kuriame buvo nurodyta pinigų grąžinimo terminas. Suėjus vekselyje nurodytam terminui, įkalbėtas J. A., kad netrukus investicijos duos grąžos, jis perrašė vekselį bei pervedė J. A. dar 45 000 litų. Atėjus nustatytam terminui ir J. A. negrąžinus iš jo (R. S.) gautų pinigų, kreipėsi į antstolius. Buvo surasta dalis J. A. nekilnojamo turto, kuris buvo realizuotas varžytinėse. Tačiau jam grąžinta tik maža J. A. pervestų pinigų dalis. Kiti J. A. pervesti pinigai dingo. Jo pinigais gal ir buvo vystomas kažkoks verslas, tačiau jis iki šiol nežino, kur J. A. panaudojo iš jo gautus pinigus, nes kaltinamasis jam nepateikė jokio rašytinio įrodymo. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus R. S. paaiškino, kad dėl 2008-09-29, 2008-10-02, 2008-10-02, 2008-10-07 J. A. pervestų piniginių sumų, tai šie pinigai anot J. A. buvo panaudoti investicijoms į Palangoje, Kunigiškėse, esantį žemės sklypą. J. A. jį buvo nusivežęs ir parodė netoli Palangos oro uosto esantį didelį žemės plotą ir pasakojo, kad ten bus statomi viešbučiai, kotedžai. 2009-01-31, 2009-02-11, 2009-03-03 J. A. buvo atlikti trys pavedimai. Jam buvo pervesta 85 500 eurų, patikėjus kaltinamojo pasakojimui apie Zarasų rajone esančios kaimo turizmo sodybos išpirkimą ir kaimo turizmo verslo plėtojimą. Visada pats J. A. nuspręsdavo, kokią sumą reikia jam pervesti. Jis nurodydavo banko sąskaitą, laiką ir norimą gauti pinigų sumą. Susirašinėjimas įvykdavo elektroniniu paštu. Jam ėmus klausinėti apie pervedamų pinigų panaudojimą, kaltinamasis aiškindavo, kad pinigai saugūs. Kai jis (R. S.) pradėjo reikalauti konkrečių patvirtinimų dėl pervestų pinigų investavimo, J. A. pradėjo vengti susitikimų. Kaltinamasis ėmė keisti telefono numerius, neatsakydavo į gaunamus elektroninius laiškus, pradėjo slapstytis. Kai sužinojo, kad J. A. skolingas ir kitiems asmenims, tada nusprendė kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog iš jo gautus pinigus J. A. naudojo savo bei jos šeimų narių reikmėms (finansavo dukrų mokslus Didžiojoje Britanijoje, mokėdavo įvairius mokesčius, padengdavo savo įsiskolinimus). Jis nebuvo davęs J. A. leidimo jam priklausančias ir jam pervestas pinigines lėšas naudoti J. A. ar jo partnerių įsiskolinimų dengimui. Pervesdamas J. A. pinigus, nežinojo, apie tai, kad Medicinos bankas kreipėsi dėl 29111 eurų skolos išieškojimo iš J. A., kad J. A. savo pasirašytus vekselius dengia iš jo gaunamais pinigais. Kai J. A. pasirašytą vekselį jis pateikė antstolei, iš jos sužinojo, kad yra ir kiti J. A. kreditoriai, kurie laukia eilėje, o Medicinos bankas toje eilėje yra pirmas. 2011-07-21 pasirašant vekselį, jis nežinojo, kad J. A. turi pasirašytą kitą vekselį ir skolą kitam kreditoriui. Jis nežinojo, kad J. A. turi įsiskolinimą Ūkio bankui. Apie 2011-04-14 paprastąjį Ūkio banko vekselį 754 738,12 eurų sumai jis nieko nežinojo. Jei būtų žinojęs apie J. A. įsiskolinimą kitiems kreditoriams, tai jokiu būdu nebūtų prašęs J. A. investuoti jo pinigines lėšas ir nebūtų jų siuntęs.

24Apklausta teisme liudytoja J. A. paaiškino, kad jos ir kaltinamojo J. A. santuoka nutraukta 2004 metais. Dukroms studijuojant užsienio universitetuose, J. A. finansiškai joms padėjo. J. A. pervesdavo pinigus į liudytojos vardu banke atidarytą sąskaitą. Tuos pinigus ji naudojo dukterų reikmėms. Iš pervestų pinigų buvo sumokami mokesčiai už Šventojoje esantį butą ir kt. J. A. pinigus į jos sąskaitą pervesdavo nereguliariai.

25Apklaustas teisme liudytojas A. Z. paaiškino, kad anksčiau bendravo su J. A.. Iš šio asmens buvo gavęs pasiūlymą dėl pinigų investavimo. J. A. jį supažindino su R. S.. Tuo metu A. Z. turėjo Vilniuje namą. Buvo pasiūlymas R. S. tą namą įsigyti, tačiau sandoris neįvyko. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, A. Z. pareiškė, kad jie teisingi ir teismas gali jais vadovautis.

26Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. patvirtino, kad J. A. kelis kartus siūlė jam investuoti į nekilnojamąjį turtą Londone, bet jis buvo atsargus ir su pasiūlymu nesutiko. J. A. investuotojų ieškodavo kartu su M. K.. Jis su J. A. buvo investavęs pinigines lėšas į vieną projektą. M. K. įgijo žemės sklypą netoli Palangos oro uosto. Viskas formaliai buvo tvarkoma M. K. vardu. Pats J. A. savo vardu niekada „nedirbo“. Pinigus A. Z. pervedė ne J. A., o M. K.. Jis padėjo finansiškai tik su pradinėmis investicijomis. Visa tai vyko apie 2000-2002 metus. Pats iš projekto turėjo atgauti investuotus pinigus ir gauti dalį pelno. Į minėtą projektą investavo apie 150 tūkst. litų. Išvystyti projekto jie nesugebėjo, nes sklypą atėmė bankas. Jis neatgavo savo investuotų pinigų. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartu su J. A. vystytas projektas. J. A. turėjo taktiką nedisponuoti savo piniginėmis lėšomis Jis visada „dirbo“ kitų žmonių pinigais. J. A. į verslą stengdavosi įtraukti žmones, su kuriais būdavo pažįstamas. J. A. mėgo „žaisti“ kitų žmonių pinigais, todėl nejautė jokios rizikos. J. A. savo pinigų neinvestuodavo, viskas dokumentaliai buvo tvarkoma kitų žmonių vardu, todėl jis neturėjo baimės kažką prarasti. Panaši situacija tikriausiai buvo ir su R. S. pinigais. Prieš du metus į jį kreipėsi R. S. ir pokalbio metu užsiminė, jog J. A. yra paskolinęs apie 200 tūkst. litų, tačiau jis nežino, kur jo pinigai buvo panaudoti.

27Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju anksčiau turėjo bendrų verslo reikalų. Galimai 2007-2008 metais, tikslaus laiko nepamena, J. A. jį supažindino su M. K.. Buvo vystomas projektas dėl žemės sklypo, esančio netoli Palangos (Kunigiškėse), įsisavinimo. Sklypo savininkas buvo M. K.. Buvo rengiamas detalus sklypo planas. Planuota statyti gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau niekas neįvyko. J. A. prašė, kad jis paruoštų sąmatas, vėliau pradėtų projektų ir statybų darbus. Tuo metu liudytojas buvo UAB ,, ( - )“ vadovas. Liudytojas turėjo parengti verslo plano technikinę dalį ir tai padaryti iš savo lėšų. Tai padarius buvo laukiama sklypo detalaus plano patvirtinimo, tačiau tai nebuvo padaryta.

28Apklaustas teisme liudytojas S. L. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad J. A. pažįsta nuo 1978 metų. Jie kartu mokėsi Vilniaus Universitete. Vėliau su J. A. bendravo, tačiau verslo santykiai jų nesiejo. Žino, kad J. A. buvo prisiskolinęs daug pinigų iš įvairių žmonių bei bankų ir vengė atiduoti skolas. J. A. liko skolingas M. K., R. S., E. K., galimai ir „Medicinos bankui“. 2009-01-05 liudytojas turėjo sąskaitą AB „Swedbank“ bei „SEB“ bankuose. 2009 m. pradžioje, datos tiksliai pasakyti negali, J. A. į jo sąskaitą AB „Swedbak“ pervedė apie 1500 litų. Liudytojo draugas R. Š. buvo likęs skolingas „( - )“ poilsio namams minėtą pinigų sumą. Tuo metu jis dirbo šių namų direktoriumi. Minėti pinigai turėjo būti sumokėti bendrovei UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas. Į jo sąskaitą pervestus pinigus jis pervedė į AB „Omnitel“ į sąskaitą. Ar šios piniginės lėšos buvo asmeniškai J. A., ar priklausė kitam asmeniui, jis nežino. Kiek liudytojui žinoma, J. A. turėjo poilsio namų „( - )“ akcijų.

29Apklaustas teisme liudytojas R. Š. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir atsakė į proceso dalyvių klausimus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Š. paaiškino, kad su J. A. susipažino studijų metu. Vėliau dažnai susitikdavo, bendravo šeimomis. Liudytojui yra žinoma, kad J. A. buvo LR Finansų ministro pavaduotojas, dirbo Lietuvos banke, bei įvairiuose komerciniuose bankuose. Vienu laikotarpiu J. A. dirbo Ūkio banko atstovybėje, Škotijos mieste Edinburge. Tuo metu liudytojo sūnus V. Š. pagal mainų programą buvo išvykęs studijuoti į Škotiją. 2012 m. metais liudytojas gavo pasiūlymą Edinburge įsigyti viešbutį „( - )“. Galimai apie galimybę įsigyti viešbutį jam pasakė J. A.. Iš liudytojo R. Š., jo sūnaus ir keturių britų susidarė investicinė grupė. Buvo susitarimas, kad iš jo ir sūnaus pusės turėjo būti mokami pinigai, o britai turėjo panaudoti savo žinias. Su britais jį suvedė J. A., kuriam, kaip tarpininkui buvo pažadėta dalis akcijų, bet su sąlyga, kad verslas bus sėkmingas. Britų banke buvo paimta 1,5 mln. svarų sterlingų paskola 25-iems metams. Jis su sūnumi prie viešbučio pirkimo prisidėjo asmeniniais 700 000 svarų. Tai buvo jo ir jo sūnaus pinigai. J. A. savo pinigais prie viešbučio įsigijimo neprisidėjo, tačiau dokumentuose buvo pažymėtas, kaip steigėjas. Įsigijus viešbutį, šis verslas plėtojamas iki šiol. 2007 -2008 metais J. A. paprašė, kad R. Š. jam paskolintų nuo 80 000 litų iki 100 000 litų. J. A. pasakojo, kad turi daug problemų su iš bankų gautomis paskolomis, minėjo, kad jo butas įkeistas. J. A. guodėsi, kad jam reikia išlaikyti Londone studijuojančias dvi dukras. Iš J. A. kalbų suprato, kad iš jo paskolintus pinigus panaudojo kokiai nors paskolai grąžinti. Tokią pinigų sumą tik vieną kartą paskolino J. A.. Šiam asmeniui yra skolinęs ir daugiau, bet sumos siekdavo kelis tūkstančius litų. J. A. pinigus jis skolino draugiškai, norėdamas sunkiu metu jam padėti. J. A. pinigų skolindavosi ir iš jo sūnaus V. Š., kuris dirba ir gyvena Edinburge. Dalį pasiskolintų pinigų J. A. grąžino jam ir jo sūnui. Prisimena, kad vienas pervedimas iš J. A. sąskaitos galėjo būti iki 50 000 litų. Visi J. A. pervesti pinigai tai jo ir jo sūnaus skolų grąžinimas. Iš kur J. A. gavo pinigus, kuriuos grąžino, negali pasakyti. J. A. kelis metus dirbo Didžiojoje Britanijoje, banko atstovybėje. Atsižvelgiant, kad gyvenamoji vieta jam nekainavo, visos išlaidos buvo apmokamas, tai liudytojo nuomone, J. A. per mėnesį galėjo uždirbti apie 12 000 litų. Tačiau kiek realiai J. A. uždirbdavo jis nežino. Liudytojas suprato, jis nebuvo vienintelis žmogus, iš kurio J. A. skolindavosi pinigus. Jo nuomone J. A. gyveno skolindamasis pinigus iš vienų ir juos grąžindamas kitiems. J. A. buvo užsiminęs apie krepšininką R. S., tačiau jų reikalų smulkiai nepasakojo. Liudytojas suprato, kad J. A. ir iš krepšininko pasiskolino pinigų ir dėl to kilo ginčas.

30Apklaustas teisme liudytojas D. K. paaiškino, kad jam dirbant UAB „( - )“ pas jį buvo atėjęs J. A. ir krepšininkas R. S.. Pastarasis domėjosi kaip galima būtų pelningai investuoti jo turimas pinigines lėšas. Įvertinę R. S. turėtas pinigų sumas, jis nesusidomėjo investicijų galimybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui buvo pateikta susipažinti 2008-09-20 paskolos sutartis. Sutartyje buvo nurodyta, kad R. S. skolina D. K. 1 mln. litų. Sutartis užtikrinama nekilnojamojo turto 4057/76413 dalies 7,6413 ha dydžio žemės sklypu esančiu Palangoje, kadastrinis Nr. ( - ). D. K. paaiškino, kad neprisimena, jog šią sutartį būtų siuntęs R. S.. Neatmestina, kad J. A. jo paprašė paruošti tokią sutartį ir jis taip padarė, tačiau jokio atsakymo iš R. S. negavo. Kodėl sutartyje įrašė savo, o ne J. A. pavardę, neprisimena. Sutartyje nurodytas žemės sklypas jam nepriklausė, jis negalėjo būti ir J. A..

31Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. K. parodymai. Jis paaiškino, kad 2005-2006 metais per bendrus pažįstamus susipažino su J. A., kuris buvo pristatytas kaip bankininkas. Tuo metu J. A. dirbo Edinburge ir vadovavo banko skyriui. Jie ėmė bendrauti ir laikui bėgant įgavo vienas kito pasitikėjimą. Jis niekada nesiskolino iš J. A., tačiau pats J. A. ne kartą iš jo skolinosi. Pradžioje J. A. prašydavo paskolinti sąlyginai nedideles pinigų sumas, kurias grąžindavo. Pinigus J. A. skolindavo grynaisiais. Skolas J. A. sugrąžindavo grynaisiais, kartais banko pavedimu į M. K. sąskaitą. Skolinant pinigus, jie niekada nerašydavo paskolos sutarčių. Kadangi J. A. visuomet jam grąžindavo pasiskolintus pinigus, todėl juo pasitikėjo ir nebijojo jam skolinti. Galimai 2007-2008 metais J. A. paprašė jam paskolinti 450 000 litų. Jis aiškino, kad su kažkokiu rimtu asmeniu nori investuoti į nekilnojamąjį turtą. J. A. sakė, kad jam trūksta 450 000 litų. Pinigus skolinosi 2 mėnesių laikotarpiui, sakydamas, kad per šį terminą sutvarkys visus reikalus ir grąžins pinigus. Paskolindamas 450 000 litų, jis neprašė J. A. pasirašyti skolos raštelio, nes juo pasitikėjo. Tuo metu jis asmeniškai neturėjo 450 000 litų, todėl dalį pinigų pats pasiskolino. Kur tiksliai J. A. turėjo investuoti pasiskolintus pinigus, neklausė. Praėjus 2 mėnesiams J. A. pasiskolintų 450 000 litų jam negrąžino. Jis domėjosi, kada pinigai bus grąžinti, tačiau J. A. vis liepė palaukti. Jis laukė apie metus laiko ir skaičiavo palūkanas. Po metų laiko suprato, kad J. A. pinigų negrąžins. Dėl to jie susipyko ir nuo 2010-2011 metų visai nebepalaiko ryšių. Medicinos bankas M. K. buvo išdavęs 300 000 litų kreditą. J. A. už jį laidavo, mokėjo įmokas, todėl tikėjosi, kad jis sumokės visą sumą, kokią yra skolingas, tačiau visos pinigų sumos nesumokėjo. Tuo metu jis turėjo kelis žemės sklypus Palangoje, adresu ( - ) ir ( - ), du sklypus ( - ) sklypus Vilniaus rajone. Jam atrodo, Ūkio banke J. A. yra tik vieną kartą padengęs vieno mėnesio įmoką. Jis, žinoma, galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad J. A. yra jam skolingas didelę pinigų sumą, tačiau pats supranta, jog to įrodyti negalės.

32Byloje yra duomenys, kad 2009-12-24 J. A. pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigodamas iki 2011-07-24 R. S. sumokėti 770 000 litų (t.1 b.l.11). 2011-07-21 J. A. pasirašė paprastą vekselį 815 000 litų sumai, besąlygiškai įsipareigodamas minėtą pinigų sumą iki 2011-09-20 sumokėti R. S. (t.1 b.l. 17).

332012-04-20 Palangos miesto 2 –ojo notarų biuro notarė J. D., 818.000 litų sumos neprotestuotino vekselio turėtojui R. S. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriame nurodė, kad ši pinigų suma, kartu su 6 procentų dydžio palūkanomis nuo 2011-09-20 d. iki pilno atsiskaitymo bei notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą privalo būti išieškota iš J. A. (t.1 b.l. 18).

342014-11-28 R. S. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas J. A. atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 182 str. 2 d. dėl 815 000 litų sumos neteisėto užvaldymo (t.1b.l. 26).

352016-04-12 R. S. pateikė civilinį ieškinį, prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl 200710,30 eurų turtinės žalos padarymo ir šią sumą priteisti iš J. A.. R. S. taip pat prašė priteisti iš J. A. 50177,58 eurų palūkanų, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas proceso išlaidas bei išlaidas apmokant advokato ar advokato padėjėjo paslaugas. (t.1 b.l. 46).

36Nagrinėjant bylą teisme R. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl jam padarytos 237230.36 eurų turtinės žalos, prašo teismą pripažinti, kad ši žala padaryta dėl nusikalstamų J. A. veiksmų įvykdant BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Kitoje dalyje ankstesnis pateiktas civilinis ieškinys ir išdėstyti reikalavimai nekeičiami (t. 3 b.l. 62-65). Teikdamas patikslintą civilinį ieškinį R. S. nurodė, kad antstolės N. L. yra vedama vykdomoji byla Nr. 0062/12/01295 dėl 237230.36 eurų skolos ir +6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. A., išieškotojo, ieškovo R. S. naudai. Antstolės 2016-10-06 pažymoje nurodoma, kad šiai dienai neišieškotas skolos likutis 208.272,03 eurų skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2011 09 20 iki pilno atsiskaitymo ir 9184,68 eurų vykdymo išlaidų (t.3 b.l.66).

37Palangos miesto savivaldybės administracija raštu pateikė informaciją, kad tenkinant 2006-11-15 M. K. prašymą dėl žemės sklypo, adresu ( - ), detalaus plano parengimo, minėto sklypo planas buvo parengtas ir patvirtintas 2009-01-29 (t.3 b.l. 140).

38Teismo iniciatyva iš Ūkio banko buvo išreikalauti rašytiniai duomenys apie liudytojo M. K. turėtus finansinius įsipareigojimus. Bankas teismui pateikė 2006-08-18 kredito sutartį Nr. 17-512-06 dėl 3 600 000, 000 (trijų milijonų šešių šimtų tūkstančių) litų paskolos suteikimo. Sutartyje nurodyta, kad kredito paskirtis, 3.0312 ha žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimas. Kredito gavėjo prievolės užtikrinimui bankui įkeičiamas M. K. priklausantis minėtas žemės sklypas. Sudarytos sutartys ir su laiduotojais UAB „( - )“ bei UAB „( - )“. Bankui įkeitus žemės sklypą, laidavimo sutartis su UAB „( - )“ nutraukiama (t.4 b.l. 2-11).

39UAB „Medicinos bankas“ teismui pateikė duomenis, kad 2008-06-18 tarp banko ir M. K. buvo sudarytos vekselio pirkimo sutartys Nr. VEK 7110, Nr. VEK 71108, Nr. VEK 71088 dėl 300 000 litų (trys vekseliai po 1000 000 litų) įsigijimo (t.4 64).

40Lietuvos Antstolių Rūmai informavo bylą nagrinėjantį teismą ir pateikė rašytinę informaciją, patvirtinančią, kad 2009-01-14 antstolė Daiva Milevičienė pradėjo skolininko J. A. atžvilgiu išieškojimo procedūrą dėl 29.111.25 eurų išieškotojo UAB „( - )“ naudai (t.4 b.l. 43).

41Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. pateikė rašytinius duomenis, jam priklausančios banko sąskaitos, buvusios užsienio banke išrašus, kur užfiksuoti jo atlikti pinigų pervedimai J. A. (t.1 b.l. 48-83). R. S. pateiktuose rašytiniuose duomenyse taip pat užfiksuota, kad 2008-10-30 J. A. iš R. S. pasiskolino 300 000 litų su 12 proc. metinių palūkanų bei R. A. rašytinis patvirtinimas, kad 2009-01-30 iš R. S. jis gavo 300 000 litų rankpinigių už M. K. priklausančio žemės sklypo Palangoje, Vaivorykštės g. 61, pardavimą (t.1b.l.86,165). Byloje yra 2008-05-15 iš R. A. priklausančio elektroninio pašto R. S. atsiųsti įvairaus nekilnojamo turto, Vilniaus mieste esančių butų bei namų pardavimo skelbimai (t.1 b.l.122-151).

42Byloje yra 2008-07-09 J. A. elektroninio laiško faksimilė. Šiuo laišku J. A. informuoja R. S. _< tęsiant mūsu verslo pokalbius, mums būtų patogu įsivaizduoti kokią sumą norėtų investuoti tavo draugai – agentai.... Šiaip tavajai sumai lyg ir viskas sutvarkyta: Yra butai, geri užstatai ir pan. lauksiu žinių... (t.1 b.l. 152).

43AB „Snoro“ bankas teismui pateikė J. A. banko sąskaitos išrašus, kuriuose užfiksuotos R. S. atsiųstos pinigų sumos, bei paties J. A. pinigų panaudojimas juos pervedant į kitų asmenų sąskaitas (t.1 b.l. 63-64, 100).

44Vilniaus apskrities VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. D. 2015-09-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo analizuojamos J. A. bankų sąskaitų išklotinės. Nustatyta, kad iš J. A. AB „Snoras“ banke esančios sąskaitos LT09 0075 8006 2972 4507 į banko sąskaitą LT 78 7044 0006 0961 4500 LT, priklausančią R. S., 2008-10-30 buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 3000 litų. Paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. 2009-04-24 į J. A. sąskaitą iš R. S. sąskaitos buvo padarytas 1 pavedimas, kuriuo pervesta 100 000 litų, paskirtyje nurodant „pavedimas“. 2009-05-06 į J. A. sąskaitą iš R. S. sąskaitos buvo pervesta 20 000 litų. 2009-05-06 J. A. iš savo sąskaitos į J. A. sąskaitą perveda 10 000 litų. 2009-05-29 J. A. iš savo sąskaitos į Ūkio banką perveda 70 000 litų, paskyroje nurodydamas, kad tai „palūkanų dengimas“. 2009-06-25 J. A. iš savo sąskaitos išsigrynina 15 000 litų. 2009-12-29 iš R. S. sąskaitos į J. A. sąskaitą buvo pervesta 34 000 litų paskirtyje nurodant „sodybai“, 2010-01-07 pervesti papildomai 7000 litų su paskirtimi – „sodybai“. 2010-01-27 J. A. iš vienos savo banko sąskaitos į kitą banko sąskaitą perveda 15 000 litų. Paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. 2010-01-28 J. A. savo sutuoktinei J. A. perveda 3000 litų. 2010-01-27 J. A. iš vienos savo banko sąskaitos į kitą perveda 15 000 litų. 2010-09-02 J. A. savo sutuoktinei perveda 3000 litų.

452008-09-29 R. S. į J. A. sąskaitą pervedus 100 000 litų bei 2008-10-02 du kartus po 50 000 litų (viso 100 000) litų, J. A. sekančią dieną 2008-10-03 iš savo sąskaitos atliko lizingo mokėjimą į UAB „NORD/LB“ lizingas banko sąskaitą 10 000 litų sumai bei sumokėjo 1000 litų UAB „Omnitel“.

462008-10-07 R. S. į J. A. sąskaitą pervedė 100 000 litų. Kitą dieną, 2008-10-08 J. A. iš savo sąskaitos išsigrynino 9.430.00 litų. 2008-10-10 į AB DNB Nord banko sąskaitą pervedė 130 000 litų. Po trijų dienų – 2008-10-13 į V. J. sąskaitą pervedė 25 000 litų, paskirtyje nurodant „pagal susitarimą paskola“, 3000 litų perveda J. A., 2000 litų - Ž. I.. 2008-10-21 9000 litų perveda V. S.. 2008-11-10 J. A. per du kartus iš savo sąskaitos išgrynino 35 000 litų, 2008-11-212 J. A. pervedė 30 000 litų, 10 000 litų pervedė į AB NORD/LR lizingas, ir 2000 litų į UAB „Omnitel“ 2008-12-31 J. A. R. S. pervedė 3000 litų bei 2009-04-22 pervedė 7000 litų. 2009-02-11 R. S. į J. A. sąskaitą pervedė 29.000 litų, 2009-03-03 - 33.300.00 litų, 2010-03-05 – 4.345.50 litų. ( t.1 b.l.102-104).

47Nukentėjusysis R. S. teismui pateikė rašytinius duomenis, patvirtinančius, kad 2012-06-05 jo interesus atstovaujanti advokatė A. J. –S. savo kliento vardu teikė J. A. pasiūlymą dėl Zarasų rajone esančios ir DNB Lizingui priklausančios kaimo turizmo sodybos. R. S. sutiko perimti J. A. įsipareigojimus DNB lizingui ir tapti šios sodybos savininku, o J. A. sumokėtas pinigų sumas už suteiktą lizingo paskolą užskaityti kaip J. A. įsiskolinimo R. S. padengimo dalį. Tačiau R. S. nesutiko perimti J. A. kreditinius reikalavimus iš DnB Lizingo ir tapti savotišku „Banku.“

48Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

49Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

50Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama ar perleidžiama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009). Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013,2A-7-9/2013).

51Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme J. A. neneigė, kad iš R. S. įgijo kaltinime nurodytas pinigų sumas. Kaltinamasis aiškino, kad pripažįsta civilinę atsakomybę dėl R. S. negrąžintų pinigų, tačiau nesutinka, kad jo veiksmai būtų vertinami kaip sukčiavimas. Kaltinamasis J. A. teigė, kad seniai buvo pažįstamas su R. S. ir jo šeimos nariais. Šventosios mieste, kur gyveno R. S., jis turėjo butą, į kurį dažnai atvažiuodavo. R. S. panorus krepšinyje uždirbus pinigus pelningai investuoti, šis kreipėsi į jį pagalbos, o jis geranoriškai sutiko jam padėti. Bylos nagrinėjimo metu R. S. patvirtino šiuos kaltinamojo parodymus, teigdamas, kad seniai pažinojo J. A. ir buvo apie jį geros nuomonės. R. S. darė įspūdį J. A. užimamos pareigios. Jis žinojo, kad J. A. yra dirbęs Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, užėmė vadovaujančias pareigas įvairiuose bankuose. R. S. buvo įsitikinęs, kad J. A. turi pakankamai piniginių lėšų, nes išlaiko Šventojoje esantį butą, važinėja prabangiais automobiliais. J. A. padarė R. S. sąžiningo bei sėkmingo verslininko įspūdį, kuriuo galima pasitikėti ir jam patikėti tinkamai investuoti savo uždirbtus pinigus. R. S. patvirtino, kad 2008 metais įvykusio pokalbio metu J. A. sutiko jam padėti investuoti turimas pinigines lėšas, domėjosi kiek šis turi pinigų. R. S. išvykus į užsienį, J. A. jam nusiuntė fotonuotraukų, kuriuose užfiksuoti parduodami įvairūs nekilnojamo turto objektai ir siūlė juos įsigyti. J. A. bandė R. S. supažindinti su kitais asmenimis, kurie neva investuotų jo turimas pinigų sumas. Tačiau R. S. atsisakė investuoti į pasiūlytus objektus, nurodydamas, jog jie jam yra per brangūs, bei nurodė pačiam J. A., kad reikalų su kitais asmenimis jis nenori turėti, kadangi pasitiki tik juo (J. A.).Kaltinamasis aiškino, kad R. S. visiškai nesidomėjo, kur bus panaudoti jo pinigai. Jis norėjo tik vieno, kad investicijos būtų pelningos. 2008-07-09 J. A. elektroniniu laišku informuoja R. S. „tęsiant mūsu verslo pokalbius, mums būtų patogu įsivaizduoti kokią sumą norėtų investuoti tavo draugai – agentai.... Šiaip tavajai sumai lyg ir viskas sutvarkyta: Yra butai, geri užstatai ir pan. lauksiu žinių... >“ R. S. būnant Ispanijos Karalystę, J. A. atsiuntė pasiūlymą dėl žemės sklypo, esančio Kunigiškėse, įsigijimo. J. A. aiškino, kad dėl šio sklypo panaudojimo paruoštas geras verslo planas. Pirmas pinigines lėšas R. S. pradėjo siųsti J. A. 2008 m. pabaigoje. Buvo sutarta, kad investicijos bus J. A. vardu, tačiau tai vyks R. S. pinigais. Buvo sutarta, kad iš R. S. gavęs pinigus investicijoms, J. A. kiekvieną mėnesį jam perves į banko sąskaitą 3 000 litų. Iš pradžių J. A. reguliariai jam siųsdavo sutartą pinigų sumą, tačiau netrukus pinigų pervedimai sustojo. Atostogų metu R. S. sugrįžus į Lietuvą bei paprašius J. A. parodyti objektus, į kuriuos investuojamos jo piniginės lėšos, J. A. jį nuvežė į Palangą ir parodė kažkokį žemės sklypą, teigdamas, kad netrukus čia prasidės grandiozinės gyvenamųjų namų ir kitų objektų statybos. Jį taip pat nuvežė ir parodė Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą, teigdamas, kad netrukus ši sodyba bus išpirkta iš banko ir jie abu bus šios sodybos savininkai ir valdytojai. J. A. jam nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad šių objektų dalininkas yra R. S. ar J. A., tačiau pradėjo pasakoti, kad stringa investicijos, į kurias investuojami jo pinigai. J. A. jam aiškino, kad tam, kad „projektai“, kuriuose neva dalyvauja J. A. visiškai nesustotų, būtina nuolatos daryti finansines injekcijas ir ateityje iš to bus dideli pelnai. 2009 metų vasario 2 d. A. atsiuntė R. S. elektroninį laišką ir keletą fotonuotraukų, kuriuose pavaizduoti neįvardinti statybos objektai. Laiške J. A. rašė: „čia būsimų statybų vaizdai... gal gali pervesti dar 100 kai grįši su pergale“. Patikėjęs J. A. kalbomis apie neva tinkamai investuotus jo pinigus, juo pasitikėdamas ir sunerimęs dėl kaltinamojo pasakojimų, kad jei nebus papildomų piniginių lėšų, tai investicijos sustos ir bus prarasti jau anksčiau investuoti pinigai, R. S. vėl jam siuntė pinigines lėšas. 2009 metų pabaigoje, jam (R. S.) artimi žmonės, šeimos nariai ėmė aiškinti, kad J. A. – „dėdė J.“, kaip jį vadino pats nukentėjusysis R. S., paprasčiausiai jį apgaudinėja ir iš jo vilioja pinigus. Susitikęs su kaltinamuoju , pradėjo kategoriškai reikalauti, kad šis pateiktų rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad kažkur tai investavo jam persiustas pinigų sumas, nes išskyrus banko sąskaitose užfiksuotų duomenų apie pinigų pervedimą, kitų duomenų jis neturėjo. J. A. vėl jam pasakojo apie sustojusius projektus, įvykusią krizę ir pan. Siekdamas nors kaip nors užfiksuoti duomenis apie pinigų perdavimą J. A. liepė, kad 2009-12-24 šis pasirašytų vekselį, ką „dėdė J.“ noriai padarė. Atėjus vekselio grąžinimo laikui, J. A. vėl jam aiškino, kad pinigai bus grąžinti, kad jam reikia laiko, todėl pagailėjęs kaltinamojo ir vėl juo patikėjęs sutiko 2011-07-21 sudaryti naują paprastą neprotestuotiną vekselį 815 000 litų (236 040.30 eurų) sumai, kurį J. A. įsipareigojo apmokėti iki 2011-09-20 d. Atėjus vekselyje nurodytam terminu, J. A. ėmė jo vengti. Kaltinamasis neatsakydavo į jam siunčiamus elektroninius laiškus, neatsiliepdavo į jo telefono skambučius, keisdavo naudojamo telefono numerius. Nukentėjusysis J. A. bandė ieškoti per kaltinamojo sutuoktinę, tačiau tai nedavė teigiamo rezultato. Bijodamas, kad jo pervestos piniginės lėšos bus galutinai prarastos 2012-04-20 kreipėsi į Palangos miesto notarų biurą ir jam kaip neprotestuotino vekselio turėtojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 818.000 litų sumos išieškojimo iš J. A.. Pradėjus ieškoti J. A. vardu registruoto nekilnojamo turto ir ėmus vykdyti išieškojimą išaiškėjo, kad J. A. turi ir daugiau kreditinių įsipareigojimų, apie kuriuos jam (R. S.) nieko nebuvo žinoma. Bijodamas, kad J. A. gali pradėti asmeninio bankroto procedūrą ir taip išvengti turėtų įsiskolinimų, kreipėsi į prokuratūrą. R. S. parodymai nesuteikia teismui pagrindo išvadai, jog nukentėjusiojo elgesys perduodant J. A. pinigus neatitiko apdairaus ir rūpestingo nukentėjusio asmens elgesio kriterijaus. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad J. A. pinigus iš R. S. gavo pastarajam pasakodamas apie investicijas į Palangoje esantį žemės sklypą bei Zarasų rajone esančią kaimo turizmo sodybą. Kaltinamasis teigė, kad šiose objektuose, vykdant bendrą verslą R. S. bus jo verslo partneris, teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad J. A. iš R. S. gavo pinigus panaudodamas apgaulę (piktnaudžiaudamas pasitikėjimu), kuri buvo esminė aplinkybė, dėl kurios nukentėjusysis perdavė pinigus J. A., o šis tuos pinigus įgijo. Atlikdamas šiuos veiksmus, J. A. suvokė, kad įgyja R. S. pinigus apgaule (piktnaudžiaudamas pasitikėjimu), juos norėdamas pasisavinti ir neketindamas jų grąžinti, nes nenustatyta, kad jis būtų atlikęs bent kokius nors veiksmus, kuriais realiai būtų siekta įgyvendinti nekilnojamojo turto projektus, į kuriuos J. A. siūlė R. S. investuoti.

52Nagrinėjant bylą teisme J. A. pripažino, kad Palangoje esantis žemės sklypas, kurį paimdamas iš Ūkio banko daugiau kaip 3 milijonų litų paskolą įsigijo M. K. jam nepriklausė. Jokie teisiniai santykiai su šiuo sklypu bei banko paskola jo nesiejo. Kaltinamasis negalėjo argumentuotai paaiškinti, kodėl dalį iš R. S. jam pervestų pinigų, jis pervesdavo į M. K. sąskaitą. Kaltinamojo pasakojimai, kad R. S. pervestais pinigais dengdamas M. K. vardu paimtos banko paskolos palūkanas, jis vykdė investicinį projektą, apie kurį žinojo ir su kuriuo sutiko pats R. S., teismo neįtikino. Kaltinamais pripažino, kad neturėjo R. S. sutikimo taip elgtis ir pastarojo neinformavo, kad jo gaunamais pinigais bus dengiamos kito asmens paimtos paskolos palūkanos. Kaltinamasi tvirtino, kad taip elgtis buvo priverstas, nes 2006-08-18 M. K. iš Ūkio banko gaunant 3.600 000 litų paskolą bei 2008-06-18 iš Medicinos banko įsigyjant 300 000 vertės vekselį jis buvo laiduotojas ir už kredito gavėjo veiksmus ir kilusias pasekmes atsakė savo turtu, tačiau sudarytoje paskolos bei vekselio pirkimo sutartyje apie tai nieko nepažymėta. Išanalizavus J. A. Ūkio banke, Snoro banke turėtų sąskaitų išrašus, galima teigti, kad sulaukęs iš eilinio pinigų pervedimo iš R. S., dalį jų kaltinamasis pervesdavo savo sutuoktinei, M. K. ar kitiems asmenims, apmokėdavo telefono išlaidas, dalį pinigų pats išgrynindavo. Kitaip tariant toks R. S. pinigų panaudojimas niekaip negali būti susijęs su nukentėjusiajam sukurta laiminga ir sėkminga investavimo ir būsimų didelių pelnų viziją.

53Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis J. A. laikėsi pozicijos, kad jis realiai galėjo sugrąžinti iš R. S. paimtus pinigus, nes dalyvavo, kaip jis pats įvardino, keliuose stambiuose nekilnojamo turto projektuose. Jis teigė, kad prašė R. S., kad šis nesikreiptų į antstolius, nes tada bus apsunkintas iš jo paimtų piniginių lėšų grąžinimas. Sakydamas paskutinį žodį, kaltinamasis reiškė priekaištus dėl to, kad ikiteisminio tyrimo organai, prokuroras bei teismas nesidomėjo tais asmenimis, kurie yra jam skolingi ir iš jų atgavęs paskolintus pinigus, jis būtų gražinęs R. S.. Vertindamas bylos duomenys, teismas daro išvadą, kad tokie kaltinamojo pasisakymai yra deklaratyvūs ir neturi realius pagrindo. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad jis dalyvavo jo paminėtose verslo projektuose, susijusiuose su nekilnojamu turtu. Apklausti teisme liudytojai A. Z., R. Š. nurodė, kad pats J. A. savo vardu ir lėšomis niekada nedirbo, kad jis mėgo dirbti kitų žmonių pinigais, todėl nejautė jokios atsakomybės ir rizikos. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad jei R. S. nebūtų atsiradęs įtarimas, kad J. A. jį apgaudinėja ir iš jo gaunamus pinigus naudoja savo, o ne jo interesams tenkinti, tai J. A. ir toliau būtų R. S. pasakojęs apie neva puikiai investuotus pastarojo pinigus ir būtų sakęs, kad jų reikia dar daugiau, nes nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis J. A. pripažino, kad paskutiniu metu jo turimas lėšas sudarė tik jo atlyginimas ir iš R. S. reguliariai gaunamos pinigų sumos.

54Teismas pilnai sutinka su baigiamosiose kalbose prokuroro išsakyta pozicija, kad jei J. A. nebūtų turėjęs skolinių įsipareigojimų, ir būtų realios jo galimybės investuoti iš R. S. gautus pinigus į nekilnojamojo turto projektus, jo veiksmuose nebūtų piktnaudžiavimo apgaulės požymių. Tačiau nuo pradinio žodinio susitarimo apie R. S. piniginių lėšų investavimą J. A. nuo nukentėjusiojo nuslėpė informaciją apie įsipareigojimą Ūkio bankui, kuris buvo paremtas M. K. sudaryta kredito sutartimi su Ūkio banku ir esamą vekselį, kuris buvo pasirašytas M. K. ir J. A.. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis iš R. S. gautus pinigus naudojo skoliniams kito asmens įsipareigojimams dengti, apie kuriuos R. S. neinformuojamas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad nežinojo ir nedavė sutikimo, kad jo gaunamas pinigais būtų dengiama kito asmens paimta piniginė paskola.

55Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. S. patvirtino, kad vis didėjant jo įtarimams apie J. A. galimą nesąžiningumą jo gaunamų pinigų atžvilgiu ir pradėjus konkrečiai reikalauti jam parodyti kaip panaudotos iš jo gautos piniginės lėšos, kaltinamasis J. A. ėmė jo vengti (nereagavo į jo siunčiamus elektroninius laiškus, neatsiliepė telefonu, keitė jo numerius ir pan.). R. S. buvo priverstas J. A. ieškoti per pastarojo buvusią sutuoktinę ir kitus asmenis. Manytina, kad kaltinamojo vengimas bendrauti su nukentėjusiuoju yra esminės aplinkybės rodančios kaltinamojo nesąžiningumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A., įgijęs iš R. S. 768 218,51 Lt (222 491,46 Eurų) ir jas neteisėtai panaudojęs savo asmeninėms reikmėms, skoloms ir finansiniams įsipareigojimams dengti, toliau veikdamas apgaule klaidino nukentėjusįjį. Negalėdamas ir neketindamas grąžinti įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, sudarė piniginių lėšų grąžinimo regimybę - 2009-12-24 dienos data pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 770 000 Lt (223 007,41 Eur) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo šias pinigines lėšas iki 2011-07-24 sumokėti R. S., jų nesumokėjo ir tęsdamas nusikalstamą veiką, negalėdamas ir neketindamas grąžinti apgaule įgytų piniginių lėšų nukentėjusiajam, tęsė nusikalstamą veiką - 2011-07-21 dienos data pasirašė naują paprastąjį neprotestuotiną vekselį 815 000 Lt (236 040,30 eurų) sumai, kuriame melagingai įsipareigojo iki 2011-09-20 šias pinigines lėšas sumokėti nukentėjusiajam R. S., taip pat nuslėpdamas esminę informaciją apie savo turimas skolas bei kitus finansinius įsipareigojimus, tame tarpe 2011-04-14 paprastąjį neprotestuotiną vekselį AB Ūkio banko bankui 754 738,12 Lt (218 587,26 Eur) sumai bei pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras.

56Teismas pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad J. A., veikdamas apgaule ir R. S. pasitikėjimu, melagingai žadėdamas pastarojo pinigus saugiai investuoti į kelis nekilnojamo turto objektus ir šių pažadų pagrindu iš nukentėjusiojo bankų pervedimais gavęs 222.491.46 eurų, iš esmės toliau panaudodamas tuos pačius veiksmus, kad įgytų nukentėjusiojo pasitikėjimą, pasirašė du neprotestuotinus vekselius ir išvengė didelės turtinės prievolės už 236.040.30 eurų. Atsižvelgdamas į teismų praktiką (2014-05-06 LAT nutartis 2K-25/2014), tokius kaltinamojo J. A. nusikalstamus veiksmus, tai, kad veikdamas apgaule ir įgydamas R. S. turtą kaltinamasis veikė vieninga tyčia, taigi jo veikos, kuriomis jis įgijo R. S. turtą pripažintinos viena tęstine veika ir kvalifikuojama pagal BK 182 str. 2 d.

57Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

58Kaltinamasis J. A. padarė ir yra teisiamas už vieno tyčinio nusikaltimo padarymą. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikalstamų veikų kategorijai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš itin svarbų ir reikšmingą įstatymų saugomą objektą - asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, jie truko tam tikrą laiką, kuomet buvo nuolat piktnaudžiaujama juo besąlygiškai tikėjusio nukentėjusiojo pasitikėjimu. Iš nukentėjusiojo buvo išviliota itin didelė piniginė suma. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta didelė turtinė žala, kurios kaltinamasis neatlygino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstami veiksmai buvo išimtinai savanaudiško pobūdžio. Kaltinamasis kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą veiką, neprisipažino. Dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai nesigailėjo, ir kritiškai jo nevertino. Taigi, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, jog nėra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančias administracines nuobaudas. Pagal teismui pateiktus duomenis, kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. A. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustatytinas, vadovaujantis BK 61 str. 1-3 d. nuostatomis. Teismas neturi pagrindo šioje byloje kaltinamajam J. A. taikyti BK 75 str. nuostatas.

59Ikiteisminio tyrimo metu, 2016-04-12 nukentėjusysis R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl 200710.30 eurų turtinės žalos padarymo ir šią sumą priteisti iš J. A.. R. S. taip pat prašė priteisti iš J. A. 50177,58 eurų palūkanų, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas proceso išlaidas bei išlaidas apmokant advokato ar advokato padėjėjo paslaugas.

60Nagrinėjant bylą teisme R. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl jam padarytos 237.230.36 eurų turtinės žalos, prašo teismą pripažinti, kad ši žala padaryta dėl nusikalstamų J. A. veiksmų įvykdant BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Kitoje dalyje ankstesnis pateiktas civilinis ieškinys ir išdėstyti reikalavimai nekeičiami. Byloje yra rašytiniai duomenys (AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas), kad nukentėjusysis R. S. jį atstovaujančiam advokatui Oleg Drobitko už jam suteiktą atstovavimo paslaugas sumokėjo 1500 eurų.

61Vertindamas R. S. pateiktus civilinius ieškinius, apylinkės teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis neprašo iš kaltinamojo J. A. priteisti jam padarytą turtinę žalą, nes tokios žalos išieškojimą jau vykdo Palangos miesto antstoliai. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė teismo konstatuoti, kad R. S. padaryta turtinė žala, buvo padaryta nusikalstamais J. A. veiksmais, įvykdant R. S. atžvilgiu sukčiavimo veiksmus. Kadangi teismas J. A. atžvilgiu priima apkaltinamąjį nuosprendį pilnai jam reiškiamų kaltinimų apimtyje, todėl akivaizdu, kad kaltinime nurodytas pinigines sumas J. A. užvaldė iš R. S. įvykdydamas jam inkriminuotą ir BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. sukčiaudamas.

62Nukentėjusysis R. S. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo J. A. priteisti 10.000 Eur neturtinę žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal teismų praktiką neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Civiliniame ieškinyje R. S. nurodė, kad kaltinamasis jį apgaudinėjo pakankamai ilgą laiko tarpą ir iš jo išviliojo sunkiai uždirbtus pinigus. Įgijęs jo pasitikėjimą kaltinamasis daug melavo. Todėl išaiškėjus kaltinamojo melagystėms, jis patyrė daug dvasinių kančių, neigiamų išgyvenimų ir pykčio. Analogiškus motyvus dėl jam padarytos moralinės atlyginimo nukentėjusysis R. S. nurodė ir bylos nagrinėjimo metu. Teismui yra suprantamas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kadangi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jam buvo sukelti neigiami išgyvenimai, jis prarado didelę sumą sunkiu sportu uždirbtų pinigų. Spręsdamas nukentėjusiajam priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padaryta sunki nusikalstama veika, į kaltinamojo gaunamas pajamas (šiuo metu pajamų) visiškai neturi, į kilusias pasekmes, į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo R. S. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina, ir jam iš kaltinamojo priteistina 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

63BPK 105 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui. Nukentėjusiojo atstovas pateikė rašytinius duomenis, kad jo atstovavimo išlaidos yra 1500 Eurų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

64Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d., 310 str. teismas:

Nutarė

65J. A. a. k ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą, baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., ir nubausti 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirti atlikti pataiso namuose. Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. A. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

66Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš J. A. jam priteisti 5000 (penkis tūkstančius) Eur.

67Pripažinti nukentėjusiojo R. S. išleistas jo atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir iš J. A. jam priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus)Eur.

68Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. J. A., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-... 5. J. A., laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2011-09-20 apgaule savo naudai įgijo... 6. J. A., laikotarpiu nuo 2008-09-29 iki 2010-01-07 Palangos mieste ir Vilniaus... 7. - 2008-09-29 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 8. -2008-10-02 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 9. -2008-10-02 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 10. -2008-10-07 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 11. -2009-01-30 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXE SBB banke pervestus... 12. -2009-02-11 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXESBB banke į... 13. -2009-03-03 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke CAIXESBB banke į... 14. -2009-03-05 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB į sąskaitą Nr.... 15. -2009-04-24 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 16. -2009-06-08 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 17. -2009-12-29 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 18. -2010-01-07 iš sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke AB SEB banke į... 19. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaule įgytas R. S. pinigines lėšas... 20. Apklaustas teisme kaltinamasis J. A. pateiktų kaltinimų nepripažino. Jis... 21. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamais J. A. paaiškino, kad... 22. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. A. savo kaltę pripažino... 23. Apklaustas teisme nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad su J. A. susipažino,... 24. Apklausta teisme liudytoja J. A. paaiškino, kad jos ir kaltinamojo J. A.... 25. Apklaustas teisme liudytojas A. Z. paaiškino, kad anksčiau bendravo su J. A..... 26. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Z. patvirtino, kad J. A. kelis kartus... 27. Apklaustas teisme liudytojas V. J. paaiškino, kad su kaltinamuoju anksčiau... 28. Apklaustas teisme liudytojas S. L. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu... 29. Apklaustas teisme liudytojas R. Š. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu... 30. Apklaustas teisme liudytojas D. K. paaiškino, kad jam dirbant UAB „( - )“... 31. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. K.... 32. Byloje yra duomenys, kad 2009-12-24 J. A. pasirašė paprastąjį vekselį,... 33. 2012-04-20 Palangos miesto 2 –ojo notarų biuro notarė J. D., 818.000 litų... 34. 2014-11-28 R. S. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą,... 35. 2016-04-12 R. S. pateikė civilinį ieškinį, prašė jį pripažinti... 36. Nagrinėjant bylą teisme R. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį,... 37. Palangos miesto savivaldybės administracija raštu pateikė informaciją, kad... 38. Teismo iniciatyva iš Ūkio banko buvo išreikalauti rašytiniai duomenys apie... 39. UAB „Medicinos bankas“ teismui pateikė duomenis, kad 2008-06-18 tarp banko... 40. Lietuvos Antstolių Rūmai informavo bylą nagrinėjantį teismą ir pateikė... 41. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. pateikė rašytinius duomenis,... 42. Byloje yra 2008-07-09 J. A. elektroninio laiško faksimilė. Šiuo laišku J.... 43. AB „Snoro“ bankas teismui pateikė J. A. banko sąskaitos išrašus,... 44. Vilniaus apskrities VPK KPNNTV 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. D.... 45. 2008-09-29 R. S. į J. A. sąskaitą pervedus 100 000 litų bei 2008-10-02 du... 46. 2008-10-07 R. S. į J. A. sąskaitą pervedė 100 000 litų. Kitą dieną,... 47. Nukentėjusysis R. S. teismui pateikė rašytinius duomenis, patvirtinančius,... 48. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra... 49. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:... 50. Sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam... 51. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme J. A. neneigė, kad iš... 52. Nagrinėjant bylą teisme J. A. pripažino, kad Palangoje esantis žemės... 53. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis J. A. laikėsi pozicijos, kad jis... 54. Teismas pilnai sutinka su baigiamosiose kalbose prokuroro išsakyta pozicija,... 55. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. S. patvirtino, kad vis didėjant jo... 56. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia... 57. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais,... 58. Kaltinamasis J. A. padarė ir yra teisiamas už vieno tyčinio nusikaltimo... 59. Ikiteisminio tyrimo metu, 2016-04-12 nukentėjusysis R. S. pateikė civilinį... 60. Nagrinėjant bylą teisme R. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį,... 61. Vertindamas R. S. pateiktus civilinius ieškinius, apylinkės teismas daro... 62. Nukentėjusysis R. S. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamojo J. A.... 63. BPK 105 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi... 64. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1... 65. J. A. a. k ( - ) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą,... 66. Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį dėl moralinės žalos atlyginimo... 67. Pripažinti nukentėjusiojo R. S. išleistas jo atstovavimo išlaidas proceso... 68. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus...